I. Įvadas

II. Teisinis pagrindas – Lenkijos teisė

A. Konstitucija

B. NTT įstatymas

C. Iš dalies pakeistas Aukščiausiojo Teismo įstatymas

D. Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas

E. Civilinio proceso kodeksas

III. Pagrindinių bylų faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

A. Byla C‑181/21

B. Byla C‑269/21

IV. Procesas Teisingumo Teisme

V. Dėl priimtinumo

A. Pateiktos pastabos

B. Analizė

VI. Dėl esmės

A. Pirminės pastabos

B. Dėl pirmojo klausimo

1. Antrasis veiksnys

2. Pirmasis veiksnys

3. Trečiasis veiksnys

VII. Išvada

1.

Šiais prašymais priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti dėl tam tikrų neseniai įvykdytos Lenkijos teismų sistemos reformos aspektų suderinamumo su Sąjungos teise naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su teisėjų skyrimo į Lenkijos bendrosios kompetencijos teismus procedūromis. Jais siekiama išsiaiškinti, ar teismo sudėtis atitinka įsteigimo pagal įstatymą reikalavimą pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, kai tam tikri jos nariai buvo paskirti: pagal procedūrą, kurioje nedalyvavo teismų savivaldos institucijos; remiantis po 2018 m. sudarytos ( 2 )Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba; toliau – NTT) nutarimu; ir kai neatrinkti kandidatai nebeturėjo teisės kreiptis į teismą, atitinkantį pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimą. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai siekia išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama, kad teisėjų skyrimo į bendrosios kompetencijos teismus teisėtumą peržiūrėtų tik Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, toliau – Išimtinės kontrolės kolegija), nes šią kolegiją sudaro tik teisėjai, skiriami pagal procedūrą, panašią į bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūrą. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų teigimu, Išimtinės kontrolės kolegija bet kuriuo atveju negali nagrinėti jokių prieštaravimų dėl teisėjo paskyrimo teisėtumo ar šio teisėjo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas. Kadangi Lenkijos teisėje nėra teisinės gynybos priemonių, kuriomis būtų galima ištaisyti neteisėtą teisėjų paskyrimą, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai taip pat klausia, ar siekdami užtikrinti Sąjungos teisės veiksmingumą jie turi savo iniciatyva pagal analogiją taikyti nacionalines taisykles dėl automatinio teisėjų nušalinimo (iudex inhabilis), taip pašalindami iš bylų nagrinėjimo neteisėta tvarka į bendrosios kompetencijos teismus paskirtus teisėjus.

2.

Lenkijos Respublikos Konstitucijos 179 straipsnyje numatyta, kad Lenkijos Respublikos Prezidentas NTT siūlymu skiria teisėjus neribotam laikui. Pagal jos 180 straipsnio 1 dalį teisėjai yra nepašalinami. Pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 186 straipsnio 1 dalį NTT yra teismų ir teisėjų nepriklausomumo sergėtoja.

3.

NTT įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[skyrimo į bendrosios kompetencijos teismus] procedūros dalyvis gali kreiptis į [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] dėl [NTT] nutarimo neteisėtumo, jeigu atskirose nuostatose nenumatyta kitaip. <…>“

4.

2017 m. gruodžio 8 d.Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) ( 3 ) kaip Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijos buvo įsteigtos Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija) ir Išimtinės kontrolės kolegija. Kiek tai yra svarbu šiai bylai, nuo 2020 m. vasario 14 d.Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; toliau – Pakeitimo įstatymas) ( 4 ) į Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnį buvo įtrauktos 2 ir 3 dalys.

5.

Iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1–3 dalyse numatyta:

„1.   „[Išimtinės kontrolės kolegijos] jurisdikcijai priklauso ypatingieji skundai, ginčai dėl rinkimų ir nacionalinio ar konstitucinio referendumo teisėtumo, sprendimai dėl rinkimų ir referendumų teisėtumo, taip pat kitos viešosios teisės bylos, įskaitant ginčus dėl konkurencijos apsaugos, energetikos, telekomunikacijų ir geležinkelio transporto reguliavimo, taip pat skundai dėl [Przewodniczy Krajowej Rady Radiofonii i Telewizji (Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, Lenkija)] sprendimų ar skundai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės bendrosios kompetencijos ir karo teismuose ir [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)].

2.   [Išimtinės kontrolės kolegija] turi jurisdikciją nagrinėti prašymus ar pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo ar teismo, kuriame turi būti nagrinėjama byla, paskyrimo, apimančią skundus dėl teismo ar teisėjo nepriklausomumo stokos. Bylą nagrinėjantis teismas [Išimtinės kontrolės kolegijos] pirmininkui nedelsdamas teikia prašymą, kad jis būtų išnagrinėtas pagal atskirose nuostatose nustatytas taisykles. Prašymo pateikimas [Išimtinės kontrolės kolegijos] pirmininkui nesustabdo bylos nagrinėjimo.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis pateiktas siekiant, kad būtų nustatytas ar įvertintas teisėjo paskyrimo ar jo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumas.“

6.

Pakeitimo įstatymu buvo panaikinta 2001 m. liepos 27 d.Ustawa – Prawo o ustroju sądów powszechnych (Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas) ( 5 ) 58 straipsnio 2 dalis. Juo taip pat buvo iš dalies pakeista to įstatymo 58 straipsnio 1 dalis, kuri nuo šiol suformuluota taip:

„1.   Jei į laisvą teisėjo vietą pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, visos kandidatūros nagrinėjamos tame pačiame susirinkimo posėdyje.

<…>“

7.

Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2020 m. vasario 14 d., Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 58 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Jei į laisvą teisėjo vietą pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, visos kandidatūros nagrinėjamos tame pačiame susirinkimo posėdyje.

2.   Apeliacinių teismų teisėjų visuotinis susirinkimas arba [sądy okręgowe (apygardos teismai)] teisėjų visuotinis susirinkimas dėl kandidatų sprendžia balsuodamas ir visas pateiktas kandidatūras, nurodydamas gautų balsų skaičių, perduoda atitinkamai [sąd apelacyjny (apeliacinis teismas)] arba [sąd okręgowy (apygardos teismas)] pirmininkui.

<…>

4.   Jurisdikciją turinčio teismo pirmininkas per elektroninę sistemą pateikia [NTT] šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka įvertintas kandidatūras kartu su kvalifikacijos įvertinimu ir jurisdikciją turinčio teismo tarybos nuomone, taip pat informaciją, gautą iš vaivadijos policijos viršininko arba Varšuvos metropolijos policijos viršininko, kaip nurodyta 3 dalyje, ir kitus elektroninėje sistemoje surinktus dokumentus, susijusius su nagrinėjama procedūra dėl paskyrimo eiti teisėjo pareigas.

<…>“

8.

1964 m. lapkričio 17 d.Ustawa – Kodeks postępowania cywilnego (Įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso patvirtinimo) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) ( 6 ) 48 straipsnyje numatyta:

„1.   Teisėjas pagal įstatymą nušalinamas:

<…>

<…>“

9.

Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „antrosios instancijos teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Uždarame posėdyje bylą nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus kai tas teismas priima sprendimą“. Pagal Civilinio proceso kodekso 379 straipsnio 4 punktą procesas negalioja, „jeigu bylą išnagrinėjusio teismo sudėtis neatitinka įstatymo nuostatų arba jeigu nagrinėjant bylą dalyvavo teisėjas, kuris pagal įstatymą turėjo būti nušalintas“.

10.

Civilinio proceso kodekso 401 straipsnio 1 punkte numatyta, kad galima prašyti atnaujinti procesą dėl negaliojimo, „jeigu į bylą nagrinėjusio teismo sudėtį įėjo neįgaliotas asmuo arba jeigu sprendimą priėmė pagal įstatymą turėjęs būti nušalintas teisėjas ir bylos šalis negalėjo remtis tokiu nušalinimu iki sprendimo įsiteisėjimo“.

11.

Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas, Lenkija) nagrinėja vartotojo ir prekybininko ginčą dėl paskolos sutarties, kuriai taikoma nacionalinė teisė, į kurią perkelta 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais ( 7 ). Po prekybininko teisių perleidimo ieškovas pareiškė ieškinį vartotojui dėl 16000,40 zloto (PLN) sumos sumokėjimo su palūkanomis ir išlaidomis. Sąd Rejonowy w Dąbrowie Górniczej (Dombrovos Gurničos apylinkės teismas, Lenkija) nurodė sumokėti reikalaujamas sumas ir atmetė vartotojo skundą dėl šios nutarties. Vartotojas šią antrąją nutartį apskundė Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas). Šis ieškinys buvo paskirtas nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.

12.

2021 m. kovo 18 d.Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) uždarame posėdyje, posėdžiaudamas kaip vienas teisėjas, kuris buvo ir teisėjas pranešėjas, išreiškė abejonių dėl šio teismo, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, galėjimo priimti sprendimą šioje byloje dėl to, kad šioje kolegijoje posėdžiauja teisėjas A. Z. Įgyvendindamas savo jurisdikciją pagal Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalį Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas), sudarytas iš vieno teisėjo, nutarė pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

13.

Prieš pateikdamas kandidatūrą Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) teisėjo pareigoms užimti A. Z. nuo 1996 m. buvo žemesnės instancijos teismo teisėjas. Kolegium Sądu Apelacyjnego (Apeliacinio teismo taryba) pateikė savo nuomonę dėl teisėjo A. Z. kandidatūros į tas pareigas. Sąd Apelacyjny w Katowicach (Katovicų apeliacinis teismas, Lenkija) teisėjų atstovų susirinkimas savo nuomonės dėl teisėjo A. Z. kandidatūros nepateikė, nes kilo klausimų dėl NTT statuso ir jos veikimo būdo, nesant Teisingumo Teismo sprendimo dėl NTT statuso.

14.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, vykstant atrankai į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) teisėjo pareigas, kurioje dalyvavo teisėjas A. Z., Lenkijos teisė atitiko konstitucinį principą, pagal kurį skyrimo procese privalo dalyvauti teismų savivaldos institucijos. Atitinkamas teisėjų atstovų susirinkimas nedalyvavo teisėjo A. Z. skyrimo procese. Teisėjų atstovų susirinkimo priimti nutarimai rodo, kad ši institucija susilaikė nuo nuomonės dėl kandidatūrų, kol kompetentingos institucijos, įskaitant Teisingumo Teismą, nėra išsprendusios NTT statuso klausimo. Nepaisant šių priimtų nutarimų, teisėjų atstovų susirinkimui pirmininkavęs Sąd Apelacyjny w Katowicach (Katovicų apeliacinis teismas) pirmininkas, kurį buvo paskyręs dabartinis teisingumo ministras, NTT inicijavo teisėjo A. Z. paskyrimo procedūrą ( 8 ). NTT priėmus nutarimą, Respublikos Prezidentas paskyrė teisėją A. Z. į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas).

15.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Lenkijos teisę bendrosios kompetencijos teismuose bylas nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas. Šio teismo nuomone, jo prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikti klausimai yra priimtini, nepaisant to, kad pagal Sąjungos teisę šio teismo trijų teisėjų kolegija negali būti teismas. Taigi jis mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, uždarame posėdyje nagrinėdamas bylą kaip vienas teisėjas, yra Lenkijos teisinės sistemos dalis ir priima sprendimus bylose „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

16.

Remdamiesi Sprendimu Dziubak ( 9 ), ieškovai prašė Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas, Lenkija) priteisti iš atsakovo 104537,48 PLN ir 74582,19 Šveicarijos franko (CHF) kartu su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis, taip pat pripažinti būsto paskolos sutartį negaliojančia. Šis skolinis reikalavimas kilo iš paskolos sutarties, kurią ieškovai, vartotojai, sudarė su banku. Paskolos sutarčiai taikoma nacionalinė teisė, į kurią perkelta Direktyva 93/13. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, sustabdyti paskolos sutartyje nustatyto dydžio mėnesinius mokėjimus. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, paskolos sutarties sustabdymas, kuriam taikoma šalutinė procedūra, yra neatskiriama pagrindinės bylos dalis, nes bet kokia nutartis dėl mokėjimo sustabdymo turi įtakos ieškovų reikalavimo apimčiai.

17.

2020 m. spalio 9 d.Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), kuriame bylą nagrinėjo vienas teisėjas, patenkino laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovas bankas apskundė šią nutartį tam pačiam teismui, tik šį kartą – trijų teisėjų kolegijai. Ši Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį įėjo teisėja A. T., einanti teisėjos pranešėjos ir pirmininkės pareigas, patenkino atsakovo apeliacinį skundą ir atmetė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. Šis galutinis sprendimas buvo perduotas Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas). Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), kuriame bylą nagrinėja vienas teisėjas, mano, kad to paties teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį įėjo teisėja A. T., gali būti nesuderinama su nacionaline ir Sąjungos teise, todėl sprendimas atmesti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą gali būti negaliojantis.

18.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo duomenimis, prieš pateikdama kandidatūrą Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) teisėjos pareigoms užimti A. T. (ji buvo vienintelė kandidatė į tas pareigas) nuo 2009 m. buvo Sąd Rejonowy dla Krakowa – Krowodrzy w Krakowie (Krokuvos Krowodrza apylinkės teismas, Krokuva, Lenkija) teisėja ( 10 ). 2020 m. birželio 1 d.Kolegium Sądu Okręgowego w Krakowie (Krokuvos apygardos teismo taryba, Lenkija) pateikė palankią nuomonę dėl jos kandidatūros ( 11 ). Dauguma Kolegium Sądu Okręgowego w Krakowie (Krokuvos apygardos teismo taryba) narių yra sądy rejonowe (apylinkės teismai) ir sądy okręgowe (apygardos teismai) pirmininkai, kuriuos skiria teisingumo ministras. Zgromadzenie Sędziów Sądu Okręgowego (Apygardos teismo teisėjų susirinkimas) nesvarstė teisėjos A. T. kandidatūros, nes jo nuomonės nebereikėjo, Pakeitimo įstatymu pakeitus Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo 58 straipsnį. 2021 m. vasario 4 d. Respublikos Prezidentas, remdamasis 2020 m. liepos 7 d. NTT nutarimu, paskyrė teisėją A. T. į Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas).

19.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai pažymi, kad bylose C‑181/21 ir C‑269/21 keliami klausimai susiję su Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūromis. Iki šiol Teisingumo Teismui buvo pateikti klausimai, susiję su Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimo procedūrų teisėtumu. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai sustabdė atitinkamas jų nagrinėjamas bylas ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20.

2021 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑181/21 ir C‑269/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė ir rašytinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai taip pat prašė abi bylas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo išnagrinėti pagreitinta tvarka pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė šiuos prašymus.

21.

Rzecznik Praw Obywatelskich (ombudsmenas, Lenkija, toliau – ombudsmenas), Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. 2022 m. birželio 29 d. teismo posėdyje minėtos šalys, Prokuratura Okręgowa w Katowicach (Katovicų apygardos prokuratūra) ir Prokuratura Okręgowa w Krakowie (Krokuvos apygardos prokuratūra), atstovaujamos Prokurator Generalny (generalinis prokuroras), Danijos ir Nyderlandų vyriausybės buvo išklausytos ir atsakė į Teisingumo Teismo klausimus.

22.

Lenkijos vyriausybė nurodo aštuonis pagrindus, kuriais remdamasi teigia, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini.

23.

Pirma, Lenkijos vyriausybė mano, kad jos vykdoma teismų sistemos reforma priklauso išimtinei šios valstybės narės kompetencijai. Jos teigimu, Sprendimas Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) ( 14 ) panašus į teisės aktą. Ši pozicija iš dalies atspindėta 2021 m. liepos 14 d.Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas, Lenkija) sprendime byloje P 7/20, kuriame jis, be kita ko, konstatavo, kad ESS 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, siejama su SESV 279 straipsniu, yra nesuderinama su Lenkijos Respublikos Konstitucijos 2 ir 7 straipsniais, 8 straipsnio 1 dalimi ir 90 straipsnio 1 dalimi, siejama su jos 4 straipsnio 1 dalimi. Taigi Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) nusprendė, kad Teisingumo Teismas, nustatęs Lenkijos Respublikai skirtas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su Lenkijos teismų sistemos organizavimu, jurisdikcija ir procedūromis, kurių juose turi būti laikomasi, viršijo savo įgaliojimus.

24.

Antra, Lenkijos vyriausybės teigimu, pateikti klausimai nėra būtini, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, nes pagal Sąjungos teisę nereikalaujama, kad teismų savivaldos institucijos pateiktų nuomonę dėl kandidatų į teisėjo pareigas, ir nenumatyta bendros teisės apskųsti sprendimus, priimtus per teisėjų skyrimo procedūras.

25.

Trečia, Lenkijos vyriausybė pažymi, jog pagal ESS 19 straipsnio 1 dalį ir Chartijos 47 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad asmuo galėtų kreiptis į nepriklausomą teismą. Nors pagal tiek Lenkijos Respublikos Konstituciją, tiek Sąjungos teisę asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra labai svarbi, teisingumo sistemos organizavimas priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra vienareikšmiai ir išsamiai išnagrinėjęs visas pateiktais klausimais keliamas problemas, todėl prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos gali gauti informaciją, būtiną sprendimui priimti ( 15 ).

26.

Ketvirta, pagal Civilinio proceso kodekso 365 straipsnį laikinųjų apsaugos priemonių prašymas byloje C‑269/21 buvo galutinai išnagrinėtas priėmus nutartį, kuri yra privaloma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos nei „nušalinti“ galutinį sprendimą priėmusį teisėją, nei ginčyti nutartį atmesti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. Bet kuriuo atveju šalis gali pateikti naują laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, kuriame ji gali prašyti nušalinti teisėją dėl jo nešališkumo stokos. Byloje C‑269/21 pateiktais klausimais nesprendžiamas tikras ginčas, todėl jie yra hipotetiniai ( 16 ).

27.

Penkta, nors prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra labai išsamūs, juose išdėstyti motyvai, dėl kurių prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai kreipėsi dėl Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo, neapsiriboja prašymu Teisingumo Teismui įvertinti, ar tam tikri teismai yra „pagal įstatymą įsteigti teismai“. Lenkijos vyriausybės nuomone, tai neatitinka Procedūros reglamento 94 straipsnio reikalavimų. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą sudaro bendro pobūdžio klausimai, susiję su tam tikromis Lenkijos teismų sistemos reformomis, nepaisant to, kad šios reformos nepakeitė kvalifikacijos, kurios reikalaujama iš kandidatų į teisėjus. Taigi teisėjų paskyrimo į bendrosios kompetencijos teismus data nesusijusi su jų gebėjimais, jų pareigų vykdymą reglamentuojančiomis taisyklėmis ar jų teisėmis ir pareigomis, įskaitant nepriklausomumą. Lenkijos vyriausybė pabrėžia, kad nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta jokių konkrečių pavyzdžių, kad teisėjas būtų buvęs nepakankamai nepriklausomas arba kad teisėjams, paskirtiems pagal po reformos nustatytą sistemą, būtų buvęs daromas spaudimas. Taigi klausimai yra hipotetinio pobūdžio.

28.

Šešta, prašymai priimti prejudicinį sprendimą bylose C‑181/21 ir C‑269/21 yra „pernelyg bendro pobūdžio“. Pateiktų klausimų ir ieškinių pagrindinėse bylose, susijusių su nacionaline vartotojų teise, į kurią perkelta Direktyva 93/13, dalykai tarpusavyje nesusiję. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai net kelis kartus nurodo, kad „situacija išeina už bylos faktinių aplinkybių ribų“.

29.

Septinta, Lenkijos vyriausybė mano, kad pagrindinių bylų dalykas nėra tiesiogiai susijęs su klausimais dėl NTT statuso arba dėl to, ar Išimtinės kontrolės kolegija yra „teismas“ pagal ESS 2 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1–3 dalis, siejamas su Chartijos 47 straipsniu. Be to, tarp pagrindinių bylų dalyko ir teisėjų skyrimo procedūros dalyvių teisės į veiksmingą teisminę gynybą nėra tiesioginio ryšio. Taigi prašymų priimti prejudicinį sprendimą apimtis yra neleistinai plati.

30.

Aštunta, Lenkijos vyriausybė mano, kad byloje C‑269/21 tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriame bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o ne vienas teisėjas, turi jurisdikciją prašyti priimti prejudicinį sprendimą. Tai ypač akivaizdu, nes prašymas buvo pateiktas po to, kai įsiteisėjo trijų teisėjų kolegijos nutartis atmesti laikinųjų apsaugos priemonių prašymą. Byloje C‑181/21 ji teigia, kad tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjantis bylą trijų teisėjų kolegija, arba jo pirmininkas ( 17 ) turėjo jurisdikciją prašyti prejudicinio sprendimo. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą faktinės aplinkybės paaiškintos taip lakoniškai, kad neįmanoma sužinoti, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, kuris buvo teisėjas pranešėjas byloje, yra ir trijų teisėjų kolegijos pirmininkas. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalimi, siekdamas vienintelio tikslo – pateikti prejudicinį klausimą.

31.

Per teismo posėdį Komisija prieštaravo dėl klausimų priimtinumo byloje C‑269/21. Jos nuomone, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, jog siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje būtina, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą dėl klausimų, susijusių su procedūra, per kurią buvo paskirta teisėja A. T.

32.

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus ( 18 ).

33.

Iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir bendros sistemos matyti, kad nacionalinis teismas yra įgaliotas kreiptis į Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo tik jeigu jis nagrinėja bylą, kurioje turi priimti sprendimą, galimai atsižvelgdamas į prejudicinį sprendimą. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti būtinas siekiant veiksmingai išspręsti ginčą. Jis pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais ( 19 ).

34.

Pirmuoju nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu Lenkijos vyriausybė ginčija Teisingumo Teismo jurisdikciją bylose, susijusiose su nacionalinių teismų teisėjų skyrimu. Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojamas teisėjų skyrimas, ir prireikus – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras ( 20 ). Iš teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą kyla kiekvieno asmens galimybė remtis tokia teise ( 21 ). Kai nepriklausomo ir nešališko teismo buvimas ginčijamas remiantis pagrindu, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo akivaizdžiai nereikšmingas ( 22 ), kiekvienas teismas ( 23 ) privalo patikrinti, ar pagal sudėtį jis yra toks teismas. Ši jurisdikcija būtina siekiant išlaikyti pasitikėjimą, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi kelti teisės subjektams, kuriems taikomi jų sprendimai. Taigi tokia kontrolė yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio laikymasis priskirtinas viešosios tvarkos sričiai ir kuris turi būti patikrintas, kai to reikalauja šalys, arba ex officio ( 24 ). ESS 2 straipsnis, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Sprendime Simpson nustatyti reikalavimai yra universalaus pobūdžio ir taikomi kiekvieną kartą, kai teismui gali tekti priimti sprendimą bylose „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“ ( 25 ). Vadinasi, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti Sąjungos teisę, nagrinėdamas tokius prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Taigi siūlau atmesti Lenkijos vyriausybės pirmąjį prieštaravimą.

35.

Lenkijos vyriausybės antrasis ir trečiasis nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai susiję su pateiktų klausimų turiniu ir prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų prašomu Sąjungos teisės išaiškinimu. Tokie prieštaravimai dėl savo pobūdžio negali pagrįsti išvados, kad šie klausimai yra nepriimtini ( 26 ). Jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad į pateiktus klausimus gali atsakyti remdamasis savo suformuota jurisprudencija, jis gali pasinaudoti Procedūros reglamento 99 straipsnyje numatyta galimybe ir tai padaryti motyvuota nutartimi.

36.

Ketvirtuoju ir aštuntuoju nepriimtinumu grindžiamais prieštaravimais Lenkijos vyriausybė ginčija prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų jurisdikciją pagal nacionalinę teisę pateikti prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Be to, ji teigia, kad prašymai suformuluoti dirbtinai ir kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai galėjo teisėtai juos pateikti tik posėdžiaudami trijų teisėjų kolegijoje ( 27 ).

37.

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad per SESV 267 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo ir nacionalinio teismo funkcijų pasidalijimą, Teisingumo Teismui nepriklauso tikrinti, ar sprendimas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtas pagal nacionalines teismo veiklos organizavimo ir proceso taisykles. Taigi Teisingumo Teismas privalo išnagrinėti valstybės narės teismo priimtą sprendimą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, jeigu jis nepanaikintas pasinaudojant teisių gynimo priemonėmis, kurios gali būti numatytos nacionalinėje teisėje ( 28 ). Teisingumo Teismas nusprendė, kad bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininko prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl šios kolegijos sudarymo teisėtumo yra priimtinas ( 29 ).

38.

Bet kuriuo atveju, nors byloje C‑181/21 Lenkijos vyriausybė teigia, kad nėra aišku, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikė trijų teisėjų kolegijos pirmininkas, ir kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjantis bylą uždarame posėdyje ir sudarytas iš vieno teisėjo, dirbtinai rėmėsi Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalimi, ji neįrodė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturėjo tokios jurisdikcijos.

39.

Byloje C‑269/21 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriame bylą nagrinėja vienas teisėjas, nurodo, kodėl mano, kad to teismo, trijų teisėjų kolegijoje nagrinėjančio apeliacinį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimas gali turėti įtakos pagrindinei bylai, kurioje šis vienas teisėjas turi priimti sprendimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad trijų teisėjų kolegijos sprendimas buvo jam perduotas ir kad jam kyla pagrįstų abejonių, ar ši trijų teisėjų kolegija atitinka nacionalinės ir Sąjungos teisės reikalavimus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas turi esminę reikšmę nustatant vartotojo teisinę padėtį. Taigi, siekiant išnagrinėti pagrindinę bylą, labai svarbus tikrumas dėl teisėjų kolegijos, nagrinėjusios minėtą apeliacinį skundą ir priėmusios sprendimą, sudėties teisėtumo ( 30 ).

40.

Atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą tiesioginį ryšį tarp trijų teisėjų kolegijos apeliacine tvarka priimto sprendimo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagrindinės bylos, manau, kad, priešingai, nei savo prieštaravimuose nurodo Lenkijos vyriausybė ir Komisija, Teisingumo Teismo atsakymas į jam byloje C‑269/21 pateiktus klausimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo gali būti reikalingas tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl nagrinėjamo ginčo esmės, galėtų išspręsti nacionalinės proceso teisės klausimus.

41.

Dėl Lenkijos vyriausybės penktojo ir šeštojo nepriimtinumu grindžiamų prieštaravimų, kurie iš dalies sutampa, manau, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai tinkamai teisiškai apibūdino pagrindinėse bylose nagrinėjamų ginčų faktines aplinkybes, taikytinas nacionalines nuostatas ir savo abejones dėl to, ar teisėjų A. Z. ir A. T. skyrimo procedūros atitiko Sąjungos teisę. Tiesa, priežastys, dėl kurių prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai manė, kad atsakymas į Teisingumo Teismui pateiktus klausimus yra būtinas atsižvelgiant į sprendimus, kuriuos jie turi priimti jų nagrinėjamose bylose, mažai susijusios su pagrindiniais ginčais pagal vartotojų teisę. Vis dėlto akivaizdu, kad prieš priimdami sprendimą dėl šių ginčų tie teismai siekia išsiaiškinti, ar prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų, kuriuose posėdžiavo teisėjai A. Z. ir A. T., sudėtis atitiko reikalavimą būti „pagal įstatymą įsteigtam teismui“ pagal Sąjungos teisę, ir, jei taip nėra, kokios yra tokios išvados pasekmės. Visų pirma jie nori sužinoti, ar prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai, nagrinėjantys bylą kaip vienas teisėjas, gali savo iniciatyva nušalinti teisėjus A. Z. ir A. T. Vadinasi, tai, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų prašomo Sąjungos teisės išaiškinimo poveikis gali apimti ne vien jų nagrinėjamų bylų faktines aplinkybes, neturi reikšmės jų pateiktų klausimų priimtinumui ( 31 ).

42.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui atmesti visus prieštaravimus dėl prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų užduotų klausimų priimtinumo.

43.

Ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo ( 32 ) byloje Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21) ( 33 ) dalykas iš dalies sutampa su šių prašymų priimti prejudicinį sprendimą dalyku. Nors ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir prašymai priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjami pagal skirtingas procedūras, sukeliančias skirtingas teisines pasekmes ( 34 ), prireikus pateiksiu nuorodą į savo išvadą byloje dėl įsipareigojimų neįvykdymo (ji bus pateikta tą pačią dieną kaip ir ši išvada), visų pirma į jos 46–60 punktus; joje išdėstyti, mano nuomone, nusistovėję teisiniai argumentai, kurie yra svarbūs priimant sprendimą šioje byloje.

44.

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad juos pateikę teismai prašo išaiškinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, pripažįstamą teismo įsteigimo pagal įstatymą principą. Taigi į prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų klausimus reikia atsakyti atsižvelgiant tik į šį principą.

45.

Komisijos nuomone, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų konstitucinis vaidmuo ir įtaka, palyginti su bendrosios kompetencijos teismų teisėjais, ir mažesnė rizika, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia gali kištis skiriant šių teismų teisėjus, pateisina kitokį teisėjo paskyrimo teisėtumo vertinimą pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Komisija teigia, kad šis bendrosios kompetencijos teismo teisėjo paskyrimo vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, užuot vadovavusis sisteminiu požiūriu į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų skyrimą. Ombudsmenas ir Komisija pažymi, kad 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegija, Baudžiamųjų bylų kolegija ir Darbo ir socialinio draudimo bylų kolegija ( 35 ) atskyrė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą. Tame nutarime nurodyta, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūra yra neteisėta, jeigu dėl jos „konkrečiomis aplinkybėmis“ pažeidžiamas nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimas pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 45 straipsnio 1 dalį, Chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) atitinkamai nusprendė, kad tarp nagrinėtinų aplinkybių yra aplinkybės, susijusios su pačių teisėjų dalyvavimu skyrimo procedūrose NTT ir bylų, kurias nagrinėja arba nagrinėjo šie teisėjai, pobūdžiu ( 36 ), tačiau Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nereikalavo atlikti tokio individualaus vertinimo dėl šio teismo teisėjų skyrimo ( 37 ).

46.

Pateikti klausimai susiję su įsteigimo pagal įstatymą reikalavimu, o ne su minėtame nutarime nagrinėtu teismų nepriklausomumu ir nešališkumu. Kadangi visi šie kriterijai susiję tarpusavyje ir iš esmės sutampa ( 38 ), reikia pažymėti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nedaroma skirtumo tarp valstybių narių aukščiausiųjų teismų ir kitų teismų atitinkamose jų teisinėse sistemose. Pagrindiniai nepriklausomumo ( 39 ), nešališkumo ir įsteigimo pagal įstatymą reikalavimai taikomi be išimties visiems valstybių narių teismams, neatsižvelgiant į jų jurisdikcijos apimtį ar padėtį tos valstybės teismų hierarchijoje. Priešingu atveju teisminės gynybos standartas galėtų skirtis priklausomai nuo teismo vietos teismų sistemoje, kurios dalis jis yra. Iš esmės šis teiginys yra akivaizdžiai neteisingas. Kadangi didžiosios daugumos Sąjungos piliečių tiesioginė patirtis jų nacionalinėse teisinėse sistemose apsiriboja bendrosios kompetencijos teismais, atitinkama bendrosios kompetencijos teismų pareiga išlaikyti šių piliečių pasitikėjimą tuo, kad taikomas teisinės valstybės principas, yra labai sunki. Šis teiginys yra dar absurdiškesnis atsižvelgiant į Sąjungos teisinės sistemos raidą, kurią labai palengvino svarbus tariamai „žemesnės“ instancijos teismų vaidmuo valstybių narių teisinėse sistemose ( 40 ). ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, reikalaujama vieno standarto, taikomo neatsižvelgiant į tai, kokiu lygmeniu jurisdikcija įgyvendinama nacionalinėje teisinėje sistemoje. Taigi vertinant, ar šie pagrindiniai reikalavimai yra įvykdyti, reikia išnagrinėti visus reikšmingus veiksnius, nesvarbu, ar jie būtų sisteminio, ir (arba) individualaus pobūdžio.

47.

Pirmuoju klausimu siekiama nustatyti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad bendrosios kompetencijos teismas yra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kai bylą nagrinėjančio teismo kolegijos teisėjas buvo paskirtas pagal procedūrą, per kurią: a) neatsižvelgta į teisėjų susirinkimo nuomonę dėl kandidatų tinkamumo, o tai prieštarauja nacionalinei teisei, arba, pasikeitus nacionalinei teisei, nuomonę dėl kandidato tinkamumo pateikė teismo taryba, sudaryta daugiausia iš teisingumo ministro paskirtų asmenų; b) kandidatai buvo paskirti į pareigas remiantis NTT nutarimu; ir c) atrankos dalyviai neturėjo teisės kreiptis į teismą, kaip tai suprantama pagal minėtas Sąjungos teisės nuostatas ( 41 ).

48.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, suformuotos atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, matyti, kad teisėjų skyrimo procedūra yra neatsiejama nuo „pagal įstatymą įsteigto teismo“ sąvokos, nes ši procedūra turi esminį poveikį geram teisminės valdžios veikimui ir teisėtumui demokratinėje teisės viršenybe grindžiamoje valstybėje ( 42 ). Sprendime Getin Noble Bank ( 43 ) Teisingumo Teismas priminė, kad pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus, lemia ir reikalavimo, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, pažeidimą, ypač kai šis pažeidimas yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo. Taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis. Ne kiekviena per teisėjo skyrimo procedūrą padaryta klaida būtinai leidžia suabejoti jo nepriklausomumu ir nešališkumu, taigi, ir klausimu, ar kolegija, kurioje posėdžiauja šis teisėjas, pagal Sąjungos teisę yra „pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“.

49.

Norint padaryti išvadą, kad buvo pažeistas pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimas, ir dėl šio pažeidimo pasekmių reikia bendrai įvertinti tam tikrus veiksnius, kurių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl šio teismo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo ( 44 ). Taigi būtina išnagrinėti, ar materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamos aptariamos skyrimo procedūros, sukelia teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl atitinkamų skiriamų teisėjų neatsparumo išorės veiksniams ir jų neutralumo, kai susikerta interesai. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios sąlygos ir procedūrinės taisyklės turi būti parengtos taip, kad būtų užkirstas kelias ne tik bet kokiai tiesioginei įtakai, daromai teikiant nurodymus, bet ir netiesioginei įtakai, galinčiai pakreipti atitinkamų teisėjų sprendimus kuria nors linkme ( 45 ).

50.

Prašymuose priimti prejudicinį sprendimą ir pateiktuose klausimuose keliamos bendro arba sisteminio pobūdžio problemos ( 46 ). Jos susijusios ne tik su procedūra, per kurią teisėjai A. Z. ir A. T. buvo paskirti atitinkamai į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), bet netiesiogiai ir su daugelio kitų teisėjų paskyrimo į bendrosios kompetencijos teismus procedūromis. Nėra jokios informacijos, kuri rodytų, kad procedūros, per kurias buvo paskirti teisėjai A. Z. ir A. T., labai skyrėsi nuo procedūrų, taikytų neseniai skiriant kitus teisėjus į bendrosios kompetencijos teismus ( 47 ), ar kad šie teisėjai elgėsi netinkamai ar nederamai. Šiuo klausimu galima pažymėti, kad tiek teisėjas A. Z., tiek teisėja A. T. ėjo bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareigas nuo jų paskyrimo atitinkamai 1996 m. ir 2009 m. Šioje byloje neginčijamas procedūrų, per kurias jie pirmą kartą buvo paskirti teisėjais, teisėtumas. Be to, neginčijama jų profesinė kvalifikacija ir patirtis, taigi, ir jų tinkamumas eiti naujas pareigas Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas).

51.

Pagal suformuotą jurisprudenciją prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nurodyti trys veiksniai, apibūdinti šios išvados 47 punkte, pirmiausia turi būti vertinami individualiai, kad būtų galima nustatyti jų kumuliacinį arba bendrą poveikį. Vienas ar kitas prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nurodytas veiksnys, atskirai paėmus, negali paneigti reikalavimų, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, tačiau vertinant visus šiuos veiksnius kartu, atsižvelgiant į šios skyrimo procedūros eigą, jie gali sukelti abejonių dėl šios procedūros teisėtumo ir jos atitikties minėtiems reikalavimams ( 48 ).

52.

Dėl patogumo pirmiausia nagrinėsiu antrąjį veiksnį, susijusį su NTT dalyvavimu skyrimo procedūrose.

53.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nuomone, dabartinės sudėties NTT neatitinka savo konstitucinio vaidmens ginti teisėjų ir teismų nepriklausomumą ( 49 ). Šiuo klausimu jie plačiai remiasi NTT sudėties ir jos vaidmens per skyrimo procedūrą pokyčiais nuo 2018 m. ( 50 ).

54.

Pagal suformuotą jurisprudenciją ESS 19 straipsnio 1 dalimi draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su teisingumo sistemos organizavimu, kurios atitinkamoje valstybėje narėje susilpnina teisinės valstybės vertybės apsaugą, be kita ko, teisėjų nepriklausomumo garantijas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra patikslinęs, kad dėl didesnės įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios įtakos NTT narių atrankai nuo 2018 m. kyla pagrįstų ir rimtų abejonių dėl jos nepriklausomumo, vaidmens skiriant teisėjus, o kartu ir dėl taip paskirtų teisėjų ir teismų, kuriuose jie posėdžiavo, nepriklausomumo ( 51 ). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 179 straipsnį, NTT tenka lemiamas vaidmuo skiriant teisėjus į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) ( 52 ). Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad NTT taip pat tenka lemiamas vaidmuo bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūroje.

55.

Nepaisant nuo 2018 m. pablogėjusios teisinės valstybės principo apsaugos, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokios institucijos, kaip NTT ( 53 ), dalyvavimas teisėjų skyrimo procedūroje savaime nekelia jokių abejonių dėl per šią procedūrą paskirtų teisėjų nepriklausomumo. Ši situacija gali skirtis, kai tokios institucijos, kaip NTT, dalyvavimas kartu su kitomis svarbiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kuriomis buvo vykdoma teisėjų atranka, kelia tokių abejonių ( 54 ). Šis vertinimas taip pat taikomas šioje byloje keliamam įsteigimo pagal įstatymą reikalavimui, visų pirma todėl, kad pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 186 straipsnį NTT yra teismų ir teisėjų nepriklausomumo sergėtoja.

56.

Bylose C‑181/21 ir C‑269/21 nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi, kalbant apie pirmojo veiksnio, susijusio su teismų savivaldos institucijos nedalyvavimu skyrimo procedūroje, taikymą.

57.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑181/21 matyti, kad tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos faktinės aplinkybės, Lenkijos teisėje buvo aiškiai numatytas teisėjų susirinkimo dalyvavimas skyrimo procedūroje ( 55 ). Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad teisėjų susirinkimas turėjo išimtinę teisę pradėti procedūrą NTT ir kad jo dalyvavimas teisėjų skyrimo procedūroje buvo esminis ( 56 ), atsižvelgiant į Lenkijos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ( 57 ). Minėtas teismas mano, kad dėl teisėjų susirinkimo nedalyvavimo skyrimo procedūra tampa nesuderinama su nacionaline teisine ir konstitucine sistema, o tai lemia neteisėtą atitinkamo teismo sudėtį pagal Lenkijos teisę.

58.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑181/21 matyti, kad teisėjų susirinkimas laikinai susilaikė nuo nuomonės pateikimo dėl kandidatų, nes jam kėlė susirūpinimą NTT statusas. Skyrimo procedūra buvo tęsiama, nepaisant šio susilaikymo ir jo priežasčių. Taigi, nors teisėjų susirinkimas nebuvo pašalintas iš skyrimo procedūros ir tik nepateikė savo nuomonės, atrodo, kad, nepaisant šiek tiek neapibrėžto tokio susilaikymo pobūdžio ir atitinkamų vėlavimų paskirti teisėjus, bylai reikšmingu laikotarpiu pagal nacionalinę teisę buvo draudžiama pradėti skyrimo procedūrą negavus teisėjų susirinkimo nuomonės, tačiau tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad būtų buvę imtasi ar būtų buvę galima imtis teisinių veiksmų siekiant teisėtai atsisakyti susirinkimo nuomonės arba kad paskirti teisėjus būtų buvę skubu, nelaukiant, kol bus gauta ši nuomonė.

59.

Pagal suformuotą jurisprudenciją institucijos, kaip antai teisėjų susirinkimo, dalyvavimas teisėjų skyrimo procedūroje iš esmės gali padėti padidinti šio proceso objektyvumą, tačiau ši institucija turi pati būti pakankamai nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios bei institucijos, kuriai ji turi pateikti savo nuomonę ( 58 ). Aplinkybės, kuriomis teisėjų susirinkimas byloje C‑181/21 susilaikė nuo nuomonės pateikimo, ir teisingumo ministro paskirto Sąd Apelacyjny (apeliacinis teismas) pirmininko, pirmininkavusio šiam susirinkimui, veiksmai gali kelti susirūpinimą. Atsižvelgdamas į tai, manau, kad Sąd Apelacyjny (apeliacinis teismas) pirmininko, kuris veikė priešingai atitinkamo susirinkimo pozicijai, veiksmai yra netinkami, nes dėl jų šis skyrimo proceso etapas gali būti kritikuojamas dėl to, kad visuomenė gali įžvelgti neteisėtą vykdomosios valdžios kišimąsi. Sprendime Getin Noble Bank S.A. ( 59 ) Teisingumo Teismas priminė, kad sąvoka „pagal įstatymą įsteigtas“ atitinka būtinybę užtikrinti, kad teismų sistemos organizavimas nepriklausytų nuo vykdomosios valdžios diskrecijos ir kad jis būtų reglamentuojamas įstatymų leidžiamosios valdžios priimtu įstatymu. Vis dėlto atrodo, kad tuo metu, kai byloje C‑181/21 vyko skyrimo procedūra, teisėjų susirinkimo vaidmuo buvo nuvertinamas dėl lemiamo NTT vaidmens skyrimo procese ( 60 ). Dėl šios priežasties nemanau, kad pirmasis veiksnys, vertinamas atskirai, yra pakankamai rimtas, kad būtų galima suabejoti byloje C‑181/21 nagrinėjamo teisėjų paskyrimo teisėtumu. Vis dėlto tai galiausiai turi nuspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

60.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑269/21 matyti, kad, pakeitus įstatymą ( 61 ), nagrinėjamos skyrimo procedūros metu atitinkamo teisėjų susirinkimo nuomonės dėl kandidatų nebereikėjo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad šis įstatymas buvo pakeistas dėl teisėjų susirinkimų praktikos susilaikyti nuo nuomonių dėl kandidatų teikimo. Atitinkamo teismo taryba pateikė nuomonę dėl vienintelės kandidatės per procedūrą – teisėjos A. T. – kaip to buvo reikalaujama pagal Pakeitimo įstatymą, taigi šis procedūros aspektas atitiko Lenkijos teisę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad taryba, kurią sudaro atitinkamų teismų pirmininkai, iš kurių pusę skiria teisingumo ministras ( 62 ), nustojo būti teismų savivaldos institucija. Taigi Pakeitimo įstatymu teismų savivaldos institucijos buvo pašalintos iš skyrimo proceso ( 63 ). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks pašalinimas prieštarauja Lenkijos Respublikos Konstitucijai ir valdžių padalijimo principui, nes teismas, kurį sudaro teisėjas, paskirtas nedalyvaujant tokioms institucijoms, būtų sudarytas neteisėtai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad teismų savivaldos institucijų nedalyvavimas yra ypač žalingas dėl to, kad po 2018 m. sudaryta NTT nebeveikia kaip nepriklausoma teismų savivaldos institucija.

61.

Dėl atitinkamo teismo tarybos dalyvavimo paskyrimo procedūroje pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo sprendimo Land Hessen ( 64 ) matyti, jog tai, kad teisingumo ministras atrenka pusę tokios institucijos narių, savaime nereiškia, kad nesilaikoma ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos reikalavimų.

62.

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑269/21 matyti, kad sumažėjęs teisėjų susirinkimo vaidmuo ir atitinkamo teismo tarybos dalyvavimas teisėjų skyrimo procedūroje yra glaudžiai susijęs su nuo 2018 m. sustiprėjusiu NTT vaidmeniu šioje procedūroje, todėl tai yra dar vienas teisinės valstybės principo apsaugos regresas Lenkijoje ( 65 ). Vis dėlto pagal Lenkijos Respublikos Konstituciją teismų ir teisėjų nepriklausomumo sergėtoja yra būtent NTT, o ne teisėjų susirinkimas ar teismo taryba. Kadangi iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad susilpnėjęs teisėjų susirinkimo vaidmuo skyrimo procese ir atitinkamo teismo tarybos vaidmuo yra kintančios teisėkūros strategijos dalis kartu su NTT pertvarkymu ir didesniu jos vaidmeniu skyrimo procese visų pirma nuo 2018 m., šie veiksniai turėtų būti vertinami kartu. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą Openbaar Ministerie (Išduodančiojoje valstybėje narėje pagal įstatymą įsteigtas teismas ( 66 )) dėl NTT ir lemiamo jos vaidmens skyrimo procese nuo 2018 m., taigi iki įsigaliojant Pakeitimo įstatymui, manau, kad pirmasis veiksnys savaime nelemia byloje C‑269/21 kvestionuojamos skyrimo procedūros negaliojimo. Vis dėlto sprendimą dėl to galiausiai turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

63.

Pirmojo klausimo trečiasis veiksnys ir antrasis klausimas yra susiję, nes abu jie apima neatrinktų kandidatų teisę ginčyti procedūrą, per kurią skiriami bendrosios kompetencijos teismų teisėjai, kreipiantis į teismą, atitinkantį ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nustatytus reikalavimus ( 67 ).

64.

Dėl pirmajame klausime nurodyto trečiojo veiksnio prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai nurodo, kad kandidatai į bendrosios kompetencijos teismų teisėjus neturi teisės skųstis teismui, atitinkančiam ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nustatytus reikalavimus. Šiuo klausimu jie pažymi, kad Išimtinės kontrolės kolegija, kuri pagal iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį turi jurisdikciją peržiūrėti NTT nutarimus dėl teisėjų skyrimo, neatitinka šių reikalavimų.

65.

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai taip pat pažymi, kad naujų Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), įskaitant jo Išimtinės kontrolės kolegiją, teisėjų paskyrimas yra ydingas, nes: a) Ministras Pirmininkas nepasirašė paskyrimo akto, kaip to reikalaujama pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio 2 dalį; b) NTT nenagrinėjo kandidatūrų, o atliko paviršutinišką kandidatų vertinimą, remdamasi mažu kiekiu dokumentų, kuriuos daugiausia pateikė patys kandidatai; c) politinis vykdomosios valdžios interesas ir įtaka atrankos procese buvo akivaizdūs, nes NTT pasiūlė tik tuos kandidatus, kuriuos palaikė vyriausybė; d) NTT nutarimą, kuriuo buvo siūloma skirti teisėjus į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), kai kurie neatrinkti kandidatai apskundė Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija), todėl jis nebuvo teisiškai privalomas. Nepaisant to, kad tas teismas sustabdė kelių NTT nutarimų galiojimą, Respublikos Prezidentas paskyrė NTT pasiūlytus kandidatus. Šie asmenys savo ruožtu sutiko būti paskirti, žinodami, kad skyrimo procedūra buvo sustabdyta. Šios faktinės aplinkybės turi įtakos tiek atitinkamų asmenų profesinei kompetencijai, tiek jų sąžiningumui. Galiausiai teisėjų skyrimo į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) procesui nebuvo taikoma veiksminga teisminė kontrolė nei prieš Respublikos Prezidentui galutinai paskiriant teisėjus į šį teismą, nei po to ( 68 ).

66.

Nepaisant to, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), remdamasis Sprendimu A. K. ( 69 ), nustatė, kad šių teisėjų sprendimai yra negaliojantys, Išimtinės kontrolės kolegija ir toliau priima sprendimus bylose. Be to, kaip nurodo prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai, nuo to laiko, kai Išimtinės kontrolės kolegija priėmė 2020 m. sausio 8 d. nutarimą ( 70 ), ji netikrina, ar jos nagrinėjamose bylose buvo laikytasi pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimo pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu ( 71 ). Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai mano, kad Išimtinės kontrolės kolegijos vykdoma NTT nutarimų peržiūros procedūra yra neveiksminga. Nesant veiksmingos teisminės gynybos priemonės Išimtinės kontrolės kolegijoje tuo atveju, jei kyla abejonių dėl bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūros tinkamumo, šie teismai nėra įsteigti pagal įstatymą.

67.

Antruoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama Išimtinės kontrolės kolegijos, sudarytos tik iš pirmajame klausime nurodytu būdu paskirtų asmenų, išimtinė jurisdikcija tikrinti teisėjų skyrimo į bendrosios kompetencijos teismus teisėtumą. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų teigimu, pagal iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį Išimtinės kontrolės kolegija turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti prašymus dėl teisėjų „nušalinimo“ arba teismų, kuriuose turi būti nagrinėjamos bylos, susijusios su skundais dėl teismo ar teisėjo nepriklausomumo stokos, skyrimo. Vis dėlto iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jo 26 straipsnio 2 dalyje numatytas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis susijęs su teisėjo paskyrimo ar jo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo nustatymu ar vertinimu. Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai mano, kad Išimtinės kontrolės kolegija ne tik pati neatitinka įsteigimo pagal įstatymą reikalavimo, bet ir nenagrinėja klausimų, ar kitas teismas atitinka šį reikalavimą ( 72 ). Vadinasi, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai mano, kad jie privalo netaikyti iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalių, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės veiksmingumas. Vis dėlto šių nacionalinės teisės nuostatų netaikymas neišsprendžia klausimo dėl procesinių veiksmų, kurių teismas turi imtis pirmajame klausime apibūdintoje situacijoje, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės veiksmingumas. Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai klausia, ar nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su automatiniu teisėjų nušalinimu (iudex inhabilis) ( 73 ), turėtų būti taikomos pagal analogiją, taip leidžiant teisėjui savo iniciatyva nušalinti nuo bylos nagrinėjimo šitaip į bendrosios kompetencijos teismą paskirtą teisėją ( 74 ).

68.

Atrodo, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2020 m. vasario 14 d. NTT nutarimai dėl bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo galėjo būti skundžiami Išimtinės kontrolės kolegijai pagal NTT įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, tačiau tai turės patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai.

69.

Kaip nurodyta mano išvados byloje Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21) 93–111 punktuose, išimtinės jurisdikcijos suteikimas Išimtinės kontrolės kolegijai priimti sprendimus dėl teismo, kolegijos ar teisėjo nepriklausomumo pagal iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį iš esmės nepažeidžia, be kita ko, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio, nebent šia nacionaline teise ir joje nustatytomis jurisdikcijos procedūromis ir taisyklėmis kenkiama šių Sąjungos teisės nuostatų veiksmingumui ir pažeidžiama Sąjungos teisės viršenybė. Mano nuomone, ši analizė pagal analogiją taikytina NTT įstatymo 44 straipsnio 1 daliai ir iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 daliai. Taigi manau, kad išimtinės jurisdikcijos suteikimas Išimtinės kontrolės kolegijai pagal NTT įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalis iš esmės neprieštarauja Sąjungos teisei.

70.

Nors atrodo, kad NTT įstatymo 44 straipsnio 1 dalis ir iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis tebegalioja, be kita ko, Aukščiausiojo Teismo įstatymo, iš dalies pakeisto po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, 26 straipsnio 3 dalies tekste Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas), įskaitant jo Išimtinės kontrolės kolegiją, aiškiai draudžiama nustatyti arba vertinti teisėjo paskyrimo teisėtumą. Pagal minėtą nuostatą šiam teismui taip pat draudžiama nustatyti arba vertinti įgaliojimus vykdyti teismines funkcijas, suteikiamas dėl šio paskyrimo ( 75 ). Taigi šios nuostatos formuluotė yra tokia plati, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) netenka galimybės nagrinėti klausimų, susijusių, be kita ko, su teismo įsteigimu pagal įstatymą, kaip to reikalaujama Sprendime Simpson ( 76 ).

71.

Tiek iš abiejų prašymų priimti prejudicinį sprendimą, tiek iš šiose bylose pateiktų klausimų matyti, kad šiuos prašymus pateikę teismai mano, jog Išimtinės kontrolės kolegija negali nagrinėti jokių teisinių prieštaravimų, susijusių su tuo, kad Respublikos Prezidentas paskyrė teisėją, ar su tuo, ar teismas įsteigtas pagal įstatymą ( 77 ). Taigi, nors Išimtinės kontrolės kolegija tariamai ( 78 ) turi teisę peržiūrėti NTT nutarimus dėl teisėjų paskyrimo į bendrosios kompetencijos teismus, šios peržiūros apimtis buvo smarkiai ir, mano nuomone, neteisėtai, apribota ( 79 ).

72.

Kalbant apie bylą C‑269/21 ( 80 ), teisėja A. T. į Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) buvo paskirta 2020 m. liepos 7 d. NTT nutarimu, taigi jau įsigaliojus iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnio 3 daliai. Toje byloje klausimas, ar Išimtinės kontrolės kolegija atitinka ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, reikalavimus, nesvarstomas, nes šis teismas neturėjo jurisdikcijos peržiūrėti atitinkamo NTT nutarimo pagal nacionalinę teisę, siekdamas nustatyti teisėjo paskyrimo teisėtumą arba iš šio paskyrimo kylančius įgaliojimus vykdyti teismines funkcijas.

73.

Taigi reikia įvertinti, ar NTT nutarimų, kuriais remiantis teisėjai buvo paskirti į bendrosios kompetencijos teismus, teisminės kontrolės nebuvimas kartu su lemiamu NTT vaidmeniu per paskyrimo procedūrą ir sumenkusiu teisėjų susirinkimų vaidmeniu gali sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl to, ar teisėjas, kaip antai teisėja A. T., yra atsparus išorės veiksniams, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai.

74.

Iš Sprendimo A. B. ( 81 ) matyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog NTT neužtikrina pakankamų nepriklausomumo garantijų, į teisėjo pareigas neatrinktiems kandidatams turi būti suteikta galimybė ginčyti NTT nutarimus, kai visi svarbūs skyrimo procesui būdingi aspektai gali sukelti teisės subjektams sisteminio pobūdžio abejonių dėl per šį procesą paskirtų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo ( 82 ).

75.

Byloje C‑269/21 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė jokių konkrečių sisteminio pobūdžio įrodymų, išskyrus tris jo nurodytus veiksnius, arba individualaus pobūdžio įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisės subjektams kyla pagrįstų ir rimtų abejonių dėl į bendrosios kompetencijos teismus pagal aptariamą procedūrą paskirtų teisėjų, įskaitant teisėją A. T., nepriklausomumo ir nešališkumo ( 83 ).

76.

Nemanau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų trijų veiksnių savaime pakanka, kad būtų galima suabejoti procedūra, per kurią teisėjas, kaip antai teisėja A. T., buvo paskirtas į bendrosios kompetencijos teismus, laikantis ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, reikalavimų, tačiau tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vienintelė nauja aplinkybė byloje C‑269/21, be tų, kuriomis Teisingumo Teismas rėmėsi Sprendimo A. B. 128, 129 ir 136 punktuose, yra teismų savivaldos institucijų neįtraukimas į paskyrimo procedūrą. Atsižvelgiant į neabejotinai lemiamą NTT vaidmenį per paskyrimo procedūrą, nemanau, kad vien šio papildomo veiksnio savaime pakanka, kad būtų galima suabejoti teisėjos A. T. paskyrimo procedūra ( 84 ).

77.

Byloje C‑181/21 teisėją A. Z. Respublikos Prezidentas paskyrė 2020 m. lapkričio 26 d., remdamasis 2019 m. gegužės 7 d. NTT nutarimu. Tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tačiau atrodo, kad aptariamas NTT nutarimas iš esmės galėjo būti skundžiamas Išimtinės kontrolės kolegijai ( 85 ), nes šis nutarimas priimtas dar prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui ( 86 ) ir prieš Išimtinės kontrolės kolegijai priimant 2020 m. sausio 8 d. nutarimą ( 87 ).

78.

Kaip ir byloje C‑269/21, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑181/21 nepateikė jokių konkrečių sisteminio pobūdžio įrodymų, išskyrus pirmajame klausime nurodytus tris veiksnius, arba individualaus pobūdžio įrodymų, patvirtinančių, kad teisės subjektams kyla pagrįstų ir rimtų abejonių dėl teisėjų, paskirtų į bendrosios kompetencijos teismus pagal nagrinėjamą paskyrimo procedūrą, įskaitant teisėją A. Z., nepriklausomumo ir nešališkumo. Kadangi (tai dar turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) nemanau, kad jo nurodytų trijų veiksnių savaime pakanka, kad būtų galima suabejoti teisėjo A. Z. paskyrimo į bendrosios kompetencijos teismus procedūra pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu, reikalavimus, siūlau pripažinti, kad klausimas, ar Išimtinės kontrolės kolegija atitinka šiuos reikalavimus, nėra aktualus.

79.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas, Lenkija) ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas, Lenkija) pateiktus klausimus:

ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad teismas nėra „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kai teisėjų kolegijos sudėtyje esantis teisėjas paskirtas pagal procedūrą, per kurią: a) nebuvo išklausyta teismų savivaldos institucijos nuomonė; b) kandidatai buvo paskirti remiantis tokios institucijos, kaip Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija), nutarimu; ir c) atrankoje dalyvavę kandidatai negalėjo ginčyti skyrimo procedūros teisme, kuris atitinka Sąjungos teisės reikalavimus, ir kai šie veiksniai kartu su visais kitais šiai procedūrai būdingais svarbiais veiksniais gali sukelti teisės subjektams sisteminio pobūdžio abejonių dėl pagal šią procedūrą paskirtų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo.