–

O.K. Trans Praha spol. s. r.o., atstovaujamos advokát M. Laipold,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Karra, A. Dimitrakopoulou, M. Tassopoulou ir E. Tsaousi,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Rocchitta,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Šimerdová ir M. Heller,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, 2006, p. 1), ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL L 324, 2007, p. 79) išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Catlin Europe SE ir O.K. Trans Praha spol. s r.o. ginčą dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros.

3

Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnyje numatyta:

„1.   Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą.

2.   Prašyme nurodoma:

<…>

<…>“

4

Šio reglamento 12 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymo formos kopija. <…>“

5

Šio reglamento 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.   Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą <…>

2.   Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui.

3.   Prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčija reikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių.“

6

Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje „Peržiūra išimtiniais atvejais“ nustatyta:

„1.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, jei:

su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.

2.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės kompetentingas teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jei mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

3.   Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaikomas nė vienas 1 ir 2 dalyje nurodytas peržiūros pagrindas, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.“

7

To reglamento 26 straipsnyje nustatyta:

„Visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.“

8

Reglamento Nr. 1896/2006 27 straipsnyje „Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1348/2000“ pažymėta:

„Šis reglamentas neturi įtakos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse [OL L 160, 2000, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 227] taikymui.“

9

Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 I priede pateikta A forma „Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą“.

10

E forma dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo pateikta to reglamento V priede.

11

Pagal Reglamento Nr. 1393/2007 1 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas nagrinėjant civilines ir komercines bylas, kai teisminis arba neteisminis dokumentas turi būti perduotas iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų joje įteiktas.

12

Aptariamo reglamento 8 straipsnyje „Atsisakymas priimti dokumentą“ nustatyta:

„1.   Gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų:

2.   Jeigu gaunančiajai agentūrai pranešama apie adresato atsisakymą priimti dokumentą, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama informuoja perduodančiąją agentūrą, pateikdama 10 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, ir grąžina prašymą bei dokumentus, kurių vertimo reikalaujama.

3.   Jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą pagal 1 dalį, galima ištaisyti dokumento įteikimo procedūrą, pagal šio reglamento nuostatas adresatui įteikiant dokumentą su pridėtu vertimu į 1 dalyje numatytą kalbą. Tuo atveju dokumento įteikimo data turi būti data, kurią dokumentas su pridėtu vertimu įteikiamas pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisę. Tačiau kai pagal valstybės narės teisę dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, data, į kurią reikia atsižvelgti pareiškėjo atžvilgiu, turi būti pirminio dokumento įteikimo data, nustatyta pagal 9 straipsnio 2 dalį.

4.   1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos teisminių dokumentų perdavimo ir įteikimo pagal 2 skyrių priemonėms.

5.   Taikant 1 dalį, diplomatinių ar konsulinių įstaigų darbuotojai – kai įteikimas vykdomas pagal 13 straipsnį, arba institucija ar asmuo – kai įteikimas vykdomas pagal 14 straipsnį, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą ir kad bet koks dokumentas, kurio atsisakoma, turi būti išsiunčiamas atitinkamai tiems darbuotojams, institucijai ar asmeniui.“

13

Reglamento Nr. 1393/2007 II priede esančioje tipinėje formoje „Adresato informavimas apie teisę atsisakyti priimti dokumentą“ yra ši dokumento adresatui skirta informacija:

„Galite atsisakyti priimti šį dokumentą, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią suprantate, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantate, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.

Jeigu norite pasinaudoti šia teise, turite atsisakyti priimti dokumentą iš tiesiogiai jį įteikiančio asmens įteikimo metu arba nusiųsti dokumentą per savaitę nuo tos dienos, kurią atsisakėte jį priimti, toliau nurodytu adresu.“

14

Šioje tipinėje formoje taip pat yra „adresato pareiškimas“, kurį jam siūloma pasirašyti, jeigu jis atsisako priimti atitinkamą dokumentą, ir kuris suformuluotas taip:

„Atsisakau priimti prie šio pareiškimo pridedamą dokumentą, kadangi jis nėra parengtas kalba, kurią suprantu, ar įteikimo vietos oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų, arba nėra pridėta vertimo į kalbą, kurią suprantu, ar į įteikimo vietos oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų.“

15

Galiausiai minėtoje tipinėje formoje numatyta, kad atsisakymo priimti atveju adresatas turi nurodyti oficialiąją Europos Sąjungos kalbą ar kalbas, kurias jis supranta.

16

Reglamento Nr. 1393/2007 25 straipsnyje numatyta:

„1.   Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 panaikinamas nuo šio reglamento taikymo dienos.

2.   Nuorodos į panaikintąjį reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą <…>“

17

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad O. K. Trans Praha, pagal Čekijos teisę įsteigta bendrovė, Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas, Čekijos Respublika) pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, skirtą Austrijoje įsisteigusiai Catlin Innsbruck GmbH, kurios teises perėmė Kelne (Vokietija) įsisteigusi Catlin Europe.

18

Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas) šį prašymą tenkino ir 2012 m. rugpjūčio 1 d. išdavė prašomą Europos mokėjimo įsakymą.

19

2012 m. rugpjūčio 3 d. šis įsakymas buvo įteiktas Catlin Europe ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tapo vykdytinas.

20

2012 m. gruodžio 21 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje numatytam prieštaravimo pareiškimo terminui, Catlin Europe paprašė peržiūrėti minėtą įsakymą, remdamasi šio reglamento 20 straipsnio 2 dalimi.

21

Grįsdama šį prašymą Catlin Europe nurodė, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalis, nes jai nebuvo pranešta, naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą, apie teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, nes jis nebuvo surašytas viena iš toje nuostatoje nurodytų kalbų (arba prie jo nebuvo pridėtas vertimas į vieną iš tų kalbų).

22

Prašymo išduoti mokėjimo įsakymą formos kopija, kuri pagal Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 2 dalį buvo pridėta prie 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo įsakymo, buvo parengta tik čekų kalba ir nebuvo pridėta vertimo į vokiečių kalbą.

23

Dėl to Catlin Europe nusprendė, jog ji negalėjo suprasti bylos iškėlimo dokumento, o tai yra išimtinė aplinkybė, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 20 straipsnio 2 dalį, galinti pagrįsti įsakymo peržiūrą pagal šią nuostatą.

24

Tačiau 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Okresní soud Praha – západ (Vakarų Prahos apylinkės teismas) atmetė šį prašymą atlikti peržiūrą, ir jo sprendimą apeliacinėje instancijoje 2013 m. birželio 17 d. patvirtino Krajský soud v Praze (Prahos apygardos teismas, Čekijos Respublika).

25

Šis teismas nusprendė, kad Europos mokėjimo įsakymas buvo tinkamai įteiktas Catlin Europe laikantis Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnio reikalavimų. Be to, jei nepateikiama informacija dėl adresato galimybės pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, tai nereiškia, kad įsakymas tampa negaliojantis arba kad yra pagrindas jį peržiūrėti, nes Reglamente Nr. 1896/2006 tokia pasekmė nenumatyta.

26

Catlin Europe pateikė kasacinį skundą Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas, Čekijos Respublika).

27

Šiam teismui kyla klausimas, ar jo nagrinėjamoje byloje Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nesilaikymas gali būti įsakymo peržiūros, numatytos Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje, pagrindas.

28

Visų pirma, šiame reglamente nėra jokios nuostatos, reglamentuojančios kalbą, kuria atsakovui turi būti surašytas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą. Be to, kitaip nei Reglamente Nr. 1393/2007, Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtintos specialios taisyklės, grindžiamos jo prieduose pateiktų tipinių formų naudojimu – iš esmės šios formos pildomos naudojant iš anksto parengtus skaitinius kodus. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar gali būti laikoma, jog dėl tokio procedūrinio pobūdžio trūkumo, kuriuo remiasi Catlin Europe, gali būti pažeista teisė į gynybą.

29

Tokiomis aplinkybėmis Nejvyšší soud (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 1896/2006] 20 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, neinformavus adresato apie galimybę atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, kaip numatyta [Reglamento Nr. 1393/2007] 8 straipsnio 1 dalyje, atsakovas (adresatas) turi teisę pagal [Reglamento Nr. 1896/2006] 20 straipsnio 2 dalį prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą?“

30

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar reglamentai Nr. 1896/2006 ir 1393/2007 turi būti aiškinami taip, kad kai įteikiant atsakovui Europos mokėjimo įsakymą prie jo pridėtas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą nėra parengtas kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, arba prie jo nėra pridėta vertimo į tokią kalbą, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje, atsakovas turi būti tinkamai informuotas, pateikiant jam šio reglamento II priede esančią formą, apie teisę atsisakyti priimti tokį aktą. Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kokios yra tokios informacijos nepateikimo pasekmės ir, konkrečiau kalbant, ar tokia aplinkybė gali pagrįsti prašymą peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio 2 dalį.

31

Dėl pirmojo klausimo, susijusio su Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų taikymu, kai atsakovui laikantis Reglamento Nr. 1896/2006 reikalavimų įteikiamas Europos mokėjimo įsakymas su prašymo jį išduoti forma, iš karto reikia priminti, kad šioje Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatoje yra aiškiai numatyta, jog įteikiamo akto adresatas gali atsisakyti jį priimti, jeigu jis nėra parengtas kalba, kurią jis supranta arba kuri yra valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficiali kalba, arba, jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje, oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų arba jeigu nėra pridėta jo vertimo į bet kurią iš šių kalbų.

32

Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad ši galimybė atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą yra šio dokumento adresato teisė (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C‑519/13, EU:C:2015:603, 49 punktą; 2016 m. balandžio 28 d. Nutarties Alta Realitat, C‑384/14, EU:C:2016:316, 61 punktą ir 2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 50 punktą).

33

Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad teisę atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą lemia būtinybė apsaugoti šio dokumento adresato teisę į gynybą, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimais. Iš esmės, nors pagrindinis Reglamento Nr. 1393/2007 tikslas yra pagerinti teismo procesų veiksmingumą ir juos paspartinti, taip pat užtikrinti gerą teisingumo vykdymą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šių tikslų negalima pasiekti kaip nors susilpninus atitinkamų dokumentų adresatų teisę į gynybą (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 51 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

34

Todėl svarbu užtikrinti ne tik tai, kad adresatas faktiškai gautų atitinkamą dokumentą, bet ir tai, kad jis galėtų veiksmingai susipažinti su jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį, kad galėtų naudingai pasiruošti gynybai ir ginti savo teises perduodančiojoje valstybėje narėje (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 52 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

35

Tam, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsisakymo teisė būtų veiksminga, reikia, kad dokumento adresatas būtų iš anksto ir raštu tinkamai informuotas apie šios teisės egzistavimą (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 53 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

36

Pagal šiuo reglamentu sukurtą sistemą tokia informacija adresatui perduodama naudojant tipinę formą, pateiktą jo II priede (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 54 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

37

Kiek tai susiję su šios tipinės formos reikšme, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Reglamente Nr. 1393/2007 nenumatyta jokios jos naudojimo išimties (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 55 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

38

Remiantis šiais motyvais ir šio reglamento II priede pateiktos tipinės formos siekiamu tikslu, aprašytu šio sprendimo 35 ir 36 punktuose, darytina išvada, kad už įteikimą atsakinga institucija visada ir šiuo klausimu neturėdama jokios diskrecijos turi informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti jį priimti, visais atvejais šiuo tikslu naudodama minėtą tipinę formą (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 56 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

39

Kalbant apie tai, ar šie svarstymai taip pat tinka Reglamentui Nr. 1896/2006, pažymėtina, kad šio reglamento 27 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad jis neturi įtakos Reglamento Nr. 1348/2000 taikymui. Pastarasis reglamentas buvo panaikintas ir jį pakeitė Reglamentas Nr. 1393/2007, o jo 25 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad „[n]uorodos į <…> [R]eglamentą [Nr. 1348/2000] laikomos nuorodomis į [Reglamentą Nr. 1393/2007]“.

40

Taigi, Reglamente Nr. 1896/2006 nereglamentuoti Europos mokėjimo įsakymo ir prašymo jį išduoti klausimai prireikus turi būti sprendžiami pagal Reglamentą Nr. 1393/2007.

41

Nėra jokios abejonės, kad prašymas išduoti įsakymą, kuris yra bylos iškėlimo dokumentas siekiant gauti Europos mokėjimo įsakymą, turi būti laikomas „dokumentu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalį.

42

Be to, Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Europos mokėjimo įsakymas išduodamas kartu su prašymo formos kopija, o įsakymas irgi įteikiamas atsakovui kartu su šiuo prašymu. Nagrinėjamu atveju buvo įteikti abu dokumentai.

43

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai taikytini ne tik paties įsakymo įteikimui, bet ir prašymo išduoti įsakymą įteikimui. Vadinasi, abu šie dokumentai turi būti įteikti adresatui parengti ta kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, kaip numatyta to 8 straipsnio 1 dalyje. Todėl juos įteikiant prie jų turi būti pridėta šio reglamento II priede esanti forma, kuria suinteresuotasis asmuo informuojamas apie galimybę atsisakyti juos priimti.

44

Tokia išvada darytina ir dėl to, kad pagal Reglamentą Nr. 1896/2006 įtvirtinta Europos mokėjimo procedūra nėra pagrįsta rungimosi principu, t. y. nacionalinis teismas priima sprendimą vadovaudamasis tik ieškovo prašymu ir atsakovui nepranešama apie procedūros vykdymą jo atžvilgiu.

45

Taigi, atsakovas turi galimybę sužinoti apie prašymo buvimą ir susipažinti su jo turiniu tik įsakymo įteikimo etape. Todėl teisės į gynybą, kurią siekiama apsaugoti Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalimi, paisymas yra itin svarbus šiomis aplinkybėmis.

46

Tai, kad pagal Reglamentą Nr. 1896/2006 prašymas išduoti įsakymą pateikiamas naudojant tipinę formą, kurios pavyzdys yra šio reglamento I priede, neturi reikšmės šiuo atveju.

47

Iš tiesų, nors dauguma šios tipinės formos langelių gali būti užpildyti naudojantis iš anksto parengtais kodais ir šie langeliai yra lengvai suprantami, nes su šiais kodais susiję paaiškinimai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, taip pat reikalaujama, kaip matyti iš minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies d ir e punktų, kad ieškovas šioje tipinėje formoje pateiktų išsamesnius paaiškinimus apibūdindamas aplinkybes, kuriomis remiantis pareikštas reikalavimas, ir prašymą pagrindžiančius įrodymus. Taigi, atsakovas turi turėti galimybę gauti šią informaciją ta kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, kad galėtų veiksmingai susipažinti su užsienyje jam pareikštu ieškiniu ir visiškai suprasti jo turinį ir apimtį ir prireikus pasirengtų gynybai.

48

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog tai, kad Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateikta tipinė forma yra privaloma ir naudojama visais atvejais, taip pat galioja ir Europos mokėjimo įsakymo įteikimui, o kartu prašymo išduoti įsakymą įteikimui.

49

Kalbant apie antrąjį klausimo aspektą dėl šios pareigos nesilaikymo pasekmių, pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 1393/2007 II priede esanti tipinė forma negali lemti įteiktino dokumento ar įteikimo procedūros pripažinimo niekiniais, nes tai neatitiktų šio reglamento tikslo – numatyti tiesioginį dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose perdavimo valstybėse narėse būdą, kuris būtų greitas ir veiksmingas (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 57 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

50

Tačiau kadangi minėtos tipinės formos perdavimas yra esminis formos reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti dokumento adresato teisę į gynybą, susidariusi situacija dėl jos nepateikimo turi būti ištaisyta pagal Reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas. Taigi, už dokumentų įteikimą atsakinga institucija turi nedelsdama informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti jį priimti, pateikdama jam tą tipinę formą pagal šio reglamento 8 straipsnio 1 dalį (2017 m. kovo 2 d. Sprendimo Henderson, C‑354/15, EU:C:2017:157, 58 punktas ir jame nurodoma jurisprudencija).

51

Vadovaujantis tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti šio sprendimo 39–48 punktuose, tos pačios taisyklės turi būti pagal analogiją taikomos ir įteikiant dokumentus pagal Reglamentą Nr. 1896/2006.

52

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, kai adresatui įteikiamas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą yra parengtas kita kalba nei Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos kalbos, ir nepridedama šio reglamento II priede esanti tipinė forma, dėl šios formos nepateikimo susidariusi situacija ir tai, kad dokumento adresatas nebuvo informuotas apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą, turi būti ištaisyti įteikiant šią tipinę formą kuo greičiau ir laikantis minėto reglamento nuostatų.

53

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tuo atveju, kai dokumentas buvo įteiktas nesilaikant reikalavimų, kaip yra pagrindinėje byloje, Europos mokėjimo įsakymas negali tapti vykdytinas ir nepradedamas skaičiuoti atsakovui nustatytas terminas pareikšti prieštaravimą (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo eco cosmetics ir Raiffeisenbank St. Georgen, C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 41–43 ir 48 punktus).

54

Tokiomis aplinkybėmis šiuo atveju nekyla klausimas, kaip jį suformulavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūros pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį.

55

Atsižvelgiant į visus šiuos svarstymus, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad reglamentai Nr. 1896/2006 ir 1393/2007 turi būti aiškinami taip, kad kai įteikiant atsakovui Europos mokėjimo įsakymą prie jo pridėtas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą nėra parengtas kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, arba prie jo nėra pridėta vertimo į tokią kalbą, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje, atsakovas turi būti tinkamai informuotas, pateikiant jam šio reglamento II priede esančią formą, apie teisę atsisakyti priimti tokį aktą.

56

Neįvykdžius šio formalaus reikalavimo, procedūros pažeidimas turi būti ištaisytas pagal pastarojo reglamento nuostatas perduodant suinteresuotajam asmeniui šio reglamento II priede esančią tipinę formą.

57

Tokiu atveju dėl perduodant Europos mokėjimo įsakymą ir prašymą jį išduoti padaryto procedūros pažeidimo šis įsakymas netampa vykdytinas, ir nepradedamas skaičiuoti atsakovui nustatytas terminas pareikšti prieštaravimą, todėl Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnis negali būti taikomas.

58

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, ir 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą Nr. 1348/2000 turi būti aiškinami taip, kad kai įteikiant atsakovui Europos mokėjimo įsakymą prie jo pridėtas prašymas išduoti mokėjimo įsakymą nėra parengtas kalba, kurią, kaip manoma, jis supranta, arba prie jo nėra pridėta vertimo į tokią kalbą, kaip reikalaujama Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje, atsakovas turi būti tinkamai informuotas, pateikiant jam šio reglamento II priede esančią formą, apie teisę atsisakyti priimti tokį aktą.

Neįvykdžius šio formalaus reikalavimo, procedūros pažeidimas turi būti ištaisytas pagal pastarojo reglamento nuostatas perduodant suinteresuotajam asmeniui šio reglamento II priede esančią tipinę formą.

Tokiu atveju dėl perduodant Europos mokėjimo įsakymą ir prašymą jį išduoti padaryto procedūros pažeidimo šis įsakymas netampa vykdytinas, ir nepradedamas skaičiuoti atsakovui nustatytas terminas pareikšti prieštaravimą, todėl Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnis negali būti taikomas.