TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. rugsėjo 8 d. ( *1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema Europos Sąjungoje — Direktyva 2003/87/EB — 10a straipsnis — Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo metodas — Bendro, įvairius sektorius apimančio pataisos koeficiento apskaičiavimas — Sprendimas 2013/448/ES — 4 straipsnis — II priedas — Galiojimas — Produkto santykinio taršos rodiklio išlydytam metalui nustatymas — Sprendimas 2011/278/ES — I priedas — Galiojimas — 3 straipsnio c punktas — 7 straipsnis — 10 straipsnio 1 3 dalys ir 8 dalis — IV priedas — Nemokamas leidimų suteikimas šilumos vartojimui ir eksportui — Išmatuojama šiluma, eksportuota privatiems namų ūkiams — Dvigubo emisijos skaičiavimo ir dvigubo leidimų suteikimo draudimas“

Byloje C‑180/15

dėl Nacka tingsrätt – Mark- och miljödomstolen (Nakos pirmosios instancijos teismo nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos bylų kolegija, Švedija) 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. balandžio 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Borealis AB,

Kubikenborg Aluminum AB,

Yara AB,

SSAB EMEA AB,

Lulekraft AB,

Värmevärden i Nynäshamn AB,

Cementa AB,

Höganäs Sweden AB

prieš

Naturvårdsverket

TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev, teisėjai J.‑C. Bonichot (pranešėjas) ir E. Regan,

generalinė advokatė E. Sharpston,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—	Borealis AB, Kubikenborg Aluminum AB ir Yara AB, atstovaujamų advokat M. Tagaeus ir jur. kand. J. Nilsson,

—	SSAB EMEA AB ir Lulekraft AB, atstovaujamų advokat R. Setterlid,

—	Värmevärden i Nynäshamn AB, atstovaujamos advokat M. Hägglöf,

—	Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir K. Petersen,

—	Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman ir C. Schillemans,

—	Europos Komisijos, atstovaujamos E. White ir K. Mifsud‑Bonnici, padedamų advokat M. Johansson,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl, pirma, 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 130, 2011, p. 1), 15 straipsnio 3 dalies galiojimo, antra, 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies (OL L 240, 2013, p. 27) 4 straipsnio ir II priedo galiojimo, trečia, 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 631; toliau – Direktyva 2003/87), iš dalies pakeistos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (OL L 140, 2009, p. 63), 10a straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių išaiškinimo ir galiausiai Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punkto, 10 straipsnio 3 ir 8 dalių bei IV priedo išaiškinimo.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant kelių šiltnamio efektą sukeliančias dujas gaminančių įrenginių eksploatuotojų, t. y. Borealis AB, Kubikenborg Aluminium AB, Yara AB, SSAB EMEA AB, Lulekraft AB, Värmevärden i Nynäshamn AB, Cementa AB ir Höganäs Sweden AB, ginčą su Naturvårdsverket (Aplinkos apsaugos agentūra, Švedija) dėl šios agentūros 2013 m. lapkričio 21 d. priimto sprendimo (toliau – 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas), susijusio su galutiniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų (toliau – leidimai) suteikimu laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m., pritaikius bendrą, įvairius sektorius apimantį pataisos koeficientą, numatytą Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalyje (toliau – pataisos koeficientas), galiojimo.

Teisinis pagrindas

Direktyva 2003/87

Direktyvos 2003/87 1 straipsnyje numatyta:

„Ši direktyva nustato šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimų sistemą Bendrijoje (toliau – Bendrijos sistema), siekiant, kad būtų skatinamas taupus ir ekonomiškai efektyvus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas.

Šioje direktyvoje taip pat numatoma mažinti šiltnamio efektą sukeliančių jų dujų emisijas, kad jos sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos.

<...>“

Minėtos direktyvos 3 straipsnis suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)	„leidimas“ – tai tonos anglies dioksido ekvivalento išmetimo per nustatytą laiką leidimas, kuris galioja tik siekiant, kad būtų laikomasi šios direktyvos reikalavimų, ir kurį galima perleisti pagal šios direktyvos nuostatas;

b)	„emisijos“ – tai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą iš įrenginio šaltinių arba I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą vykdančio orlaivio išmetamos dujos, susijusios su ta veikla;

<...>

e)	„įrenginys“ – tai stacionarusis techninis įrenginys, kuriame vykdoma viena arba daugiau iš I priede išvardytų veiklų ir bet kokios su ja susijusios kitos veiklos, kurios techniniu požiūriu yra susijusios su toje vietoje vykdoma veikla ir kurios galėtų turėti įtakos emisijoms ir teršimui; <...>

f)	„operatorius“ – tai bet koks asmuo, kuris valdo ar kontroliuoja įrenginį arba, jeigu tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, kuriam dėl techninės įrenginio veiklos buvo suteikti sprendžiamieji ekonominiai įgaliojimai;

<...>

t)	„kuro deginimas“ – kuro oksidacija, nesvarbu, kaip naudojama šiuo procesu gaminama šilumos, elektros arba mechaninė energija, ir ar vykdoma bet kokia kita su šiuo procesu tiesiogiai susijusi veikla, įskaitant išmetamųjų dujų šlapią valymą;

u)	„elektros energijos gamybos įrenginys“ – įrenginys, kuriuo 2005 m. sausio 1 d. gaminta ar vėliau gaminama trečiosioms šalims parduoti skirta elektros energija ir kuriame nevykdoma jokia kita I priede nurodyta veikla, išskyrus „kuro deginimą“.“

Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Bendrijos taisyklės“ numatyta:

„1. Ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo pagal 4, 5, 7 ir 12 dalis, įskaitant 19 dalies suderintam taikymui būtinas nuostatas.

<...>

Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis kiek įmanoma apibrėžiami visos Bendrijos ex ante santykiniai taršos rodikliai siekiant užtikrinti, kad leidimai būtų skirstomi skatinant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei naudoti efektyviai energiją vartojančias technologijas, atsižvelgiant į efektyviausius metodus, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą, transportavimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai, ir kad nebūtų skatinama didinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nemokami leidimai jokiai elektros energijos gamybai nesuteikiami, išskyrus 10c straipsnyje numatytus atvejus ir elektrą, gaminamą iš dujų atliekų.

Iš esmės, kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas nuo galutinio produkto, o ne nuo žaliavų, siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir padidėtų energijos naudojimo efektyvumas.

Apibrėždama principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ex ante santykiniai taršos rodikliai, Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius.

<...>

2. Apibrėžiant principus, pagal kuriuos nustatomi atskirų sektorių ar jų pošakių ex ante santykiniai taršos rodikliai, išeities tašku nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus arba jo pošakio įrenginių Bendrijoje vidutinės eksploatavimo charakteristikos 2007–2008 m. Komisija konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis, įskaitant atitinkamus sektorius ir jų pošakius.

14 ir 15 straipsniuose nurodytuose reglamentuose nustatomos suderintos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis pramoninių procesų metu susijusių stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, skirtos ex ante santykinių taršos rodiklių nustatymui.

3. Pagal 4 ir 8 dalis ir nepaisant 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami.

4. Šilumos gamybai ar vėsinimui nemokami apyvartiniai taršos leidimai suteikiami centriniam šildymui ir didelio naudingumo termofikacijai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/8/EB, siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą paklausą. Po 2013 m. kiekvienais metais bendras minėtiems įrenginiams tokiai šilumos gamybai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą.

5. Didžiausias metinis apyvartinių taršos leidimų skaičius, pagal kurį apskaičiuojamas leidimų skaičius įrenginiams, kurių neapima 3 dalis ir kurie nėra nauji rinkos dalyviai, negali viršyti šios sumos:

viso metinio Bendrijos apyvartinių taršos leidimų kiekio [skaičiaus], nustatyto pagal 9 straipsnį, padauginto iš bendros vidutinės patikrintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2005–2007 m. iš įrenginių, įtrauktų į Bendrijos sistemą 2008–2012 m., dalies, kurią išmetė įrenginiai, kurių neapima 3 dalis; ir

b)	bendros vidutinės patikrintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2005–2007 m. iš įrenginių, kurie į Bendrijos sistemą įtraukti tik nuo 2013 m. ir kurių neapima 3 dalis, pakoreguoto taikant 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą.

Prireikus taikomas bendras, įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas.

<...>

11. Laikantis 10b straipsnio, pagal šio straipsnio 4–7 dalis nemokamai suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičius 2013 m. yra 80 % leidimų skaičiaus, nustatyto taikant 1 dalyje minėtas priemones, o vėliau, siekiant, kad 2027 m. nemokamų apyvartinių taršos leidimų visai nebūtų skiriama, nemokamai suteikiamų leidimų skaičius mažėja kiekvienais metais vienodomis dalimis, taigi 2020 m. suteikiama 30 % nemokamų apyvartinių taršos leidimų.

<...>“

Sprendimas 2011/278

Sprendimo 2011/278 8 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„nustatydama santykinių taršos rodiklių vertes Komisija kaip išeities tašką naudojo 2007 ir 2008 m. 10 % ŠESD atžvilgiu efektyviausių įrenginių, kurių duomenys buvo surinkti, išmetamųjų ŠESD kiekio aritmetinį vidurkį. Be to, vadovaudamasi Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 1 dalimi ir remdamasi papildoma iš įvairių šaltinių gauta informacija bei specialiu tyrimu, kurio metu išanalizuota efektyviausios technologijos ir sumažinimo potencialas Europos ir tarptautiniu mastu, Komisija dėl kiekvieno sektoriaus išnagrinėjo, ar nustatytieji išeities taškai pakankamai atspindi efektyviausias technologijas, pakaitalus, alternatyvius gamybos procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą ten, kur yra tokie įrenginiai. Santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis duomenimis iš labai įvairių šaltinių, siekiant apimti kuo daugiau įrenginių, kuriuose 2007 ir 2008 m. buvo gaminami atitinkami produktai, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Visų pirma, remdamosi nustatytomis taisyklėmis <...> atitinkamos Europos sektorių asociacijos pačios surinko arba pavedė jų vardu surinkti duomenis apie įrenginius, kuriems taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir kurie gamina produktus, kurių santykiniai taršos rodikliai nustatomi. Darydama nuorodą į tas sektorių vidaus tvarkos taisykles Komisija pateikė duomenų, kurie bus naudojami [bendros prekybos emisijos leidimų sistemoje] santykiniams taršos rodikliams nustatyti, kokybės ir patikros kriterijų gaires. Antra, Europos sektorių asociacijų surinkti duomenys buvo papildyti konsultantų Europos Komisijos vardu surinktais duomenimis apie įrenginius, kurių neapėmė sektorių duomenys, ir valstybių narių kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis bei analizėmis.“

Minėto sprendimo 11 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:

„jei nebuvo jokių duomenų arba nebuvo santykinių taršos rodiklių nustatymo metodiką atitinkančių duomenų, santykinių taršos rodiklių vertėms nustatyti naudota informacija apie dabartinius išmetamųjų ŠESD bei naudojamų žaliavų kiekius ir apie efektyviausias technologijas, pastarąją dažniausiai imant iš informacinių dokumentų apie geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGBID), parengtų pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės [(OL L 24, p. 8)]. Taigi dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus kokso ir išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų ŠESD apskaičiavimais, pagrįstais atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus 2007 m. liepos 18 d. Komisijos sprendime 2007/589/EB, nustatančiame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [2003/87] [(OL L 229, 2007, p. 1)]. <...>“

To paties sprendimo 12 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetamos ŠESD, dėl kurių gali būti suteikiami nemokami ATL [apyvartiniai taršos leidimai], tie ATL suteikiami remiantis bendraisiais alternatyviais skaičiavimo metodais. Siekiant, kad bent tam tikrose gamybos procesų dalyse būtų išmetama kuo mažiau ŠESD ir sutaupoma kuo daugiau energijos, sukurta trijų alternatyvių skaičiavimo metodų hierarchija. Šilumos vartojimo procesams, kuriuose naudojamas išmatuojamas šilumnešis, taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis. Kai vartojama neišmatuojama šiluma, taikomas kuro santykinis taršos rodiklis. <...>“

Pagal Sprendimo 2011/278 18 konstatuojamąją dalį:

„siekiant išvengti bet kokio konkurencijos iškraipymo ir užtikrinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apskaičiuojant ATL skaičių konkretiems įrenginiams ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus ir kad ATL nebūtų suteikiami du kartus. <...>“

Minėto sprendimo 32 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„be to, nustatant produktų santykinius taršos rodiklius derėtų atsižvelgti į efektyvų energijos regeneravimą iš dujų atliekų ir su jų naudojimu susijusių išmetamųjų ŠESD kiekį. Todėl nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro dujų atliekos, santykinių taršos rodiklių vertes daugeliu atvejų atsižvelgta į anglies dioksido kiekį šiose dujų atliekose. Jei dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant šilumą, kuriai netaikomi I priede nustatyti procesai ir jų santykiniai taršos rodikliai, į susijusias išmetamąsias ŠESD turėtų būti atsižvelgiama skiriant papildomus ATL remiantis šilumos arba kuro santykiniais taršos rodikliais. Siekiant, kad taikant bendrą principą dėl elektros energijos gamybos nesuteikti jokių nemokamų ATL nebūtų be reikalo iškreipta pramonės įrenginiams tiekiamos elektros energijos rinkos konkurencija, ir atsižvelgiant į tai, kad anglies dioksido kaina įskaičiuota į elektros energijos kainą, derėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai dujų atliekos iš gamybos proceso eksportuojamos už atitinkamo produkto santykinio taršos rodiklio sistemos ribų ir sudeginamos pagaminant elektros energiją, nebūtų suteikiama jokių papildomų ATL, išskyrus tuos, kurie yra susiję su dujų atliekose esančio anglies dioksido kiekiu ir yra įskaičiuoti į atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį.“

Sprendimo 2011/278 3 straipsnyje numatyta:

„Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

<...>

b)	su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis – su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkamos su jomis susijusios išmetamosios ŠESD;

su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis – sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusios išmetamosios ŠESD, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis, susijusios su toliau nurodytos išmatuojamos šilumos gamyba ir importu iš įrenginio ar kito vieneto, kuriems taikoma Sąjungos sistema, arba ir su jos importu, ir su jos gamyba; išmatuojama šiluma turi būti:

—	suvartojama įrenginyje produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) gaminti, taip pat šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijos gamybai), arba

—	eksportuojama į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti;

su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis – sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusios išmetamosios ŠESD, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis, susijusios su neišmatuojamos šilumos, gaunamos deginant kurą ir suvartojamos produktams gaminti, mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) gaminti, taip pat šildymui arba vėsinimui (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti) ir saugos fakelams, gamyba;

e)	išmatuojama šiluma – grynasis šilumos srautas, transportuojamas naudojant šilumnešį, visų pirma garus, karštą orą, vandenį, aliejų, skystuosius metalus ir druskas, nustatomais vamzdynais arba kanalais, kuriuose yra arba gali būti sumontuotas šilumos skaitiklis;

<...>

g)	neišmatuojama šiluma – visa kita šiluma, kuri nėra išmatuojama šiluma;

su procese išsiskiriančiomis ŠESD susijusi įrenginio technologinio proceso dalis – Direktyvos [2003/87] I priede išvardytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kitos nei anglies dioksidas, išmetamos už I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų, arba anglies dioksidas, išmetamas už I priede nurodytų sistemos, kurioje taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, ribų vykdant kurios nors iš toliau nurodytų rūšių veiklą, ir ŠESD, išmetamos deginant nevisiškai oksiduotą anglį, susidariusią vykdant toliau nurodytų rūšių veiklą, siekiant pagaminti išmatuojamos šilumos, neišmatuojamos šilumos arba elektros energijos, su sąlyga, kad atimamas išmetamųjų ŠESD kiekis, kuris būtų susidaręs deginant tokį gamtinių dujų kiekį, kuris lygus sudegintos nevisiškai oksiduotos anglies techniškai panaudojamos energijos kiekiui:

<...>

q)	privatus namų ūkis – būsto vienetas, kuriame asmenys pavieniui arba grupėmis imasi priemonių, kad apsirūpintų išmatuojama šiluma;

<...>“

Sprendimo 2011/278 6 straipsnyje numatyta:

„1. Taikydamos šį sprendimą valstybės narės kiekvieną įrenginį, atitinkantį nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį reikalavimus, prireikus padalija į vieną ar daugiau toliau išvardytų įrenginio technologinio proceso dalių:

a)	su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

b)	su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

c)	su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusią įrenginio technologinio proceso dalį;

d)	su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusią įrenginio technologinio proceso dalį.

Šios įrenginio technologinio proceso dalys turi kuo labiau atitikti fizines įrenginio dalis.

<...>

2. Visų įrenginio technologinio proceso dalių sąnaudų, produkcijos ir išmetamųjų ŠESD suma neturi būti didesnė už viso įrenginio sąnaudas, produkciją ir išmetamųjų ŠESD kiekį.“

Minėto sprendimo 7 straipsnyje numatyta:

„1. Apie kiekvieną esamą įrenginį, atitinkantį nemokamo ATL suteikimo pagal Direktyvos [2003/87] 10a straipsnį reikalavimus, įskaitant tik retkarčiais eksploatuojamus įrenginius, pavyzdžiui, atsarginius ar parengties būsenos įrenginius ir pagal sezoninį grafiką veikiančius įrenginius, valstybės narės iš veiklos vykdytojų surenka 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, arba, jei taikytina, 2009 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kiekvienų metų, kuriais įrenginys veikė, visus IV priede išvardytų parametrų duomenis ir atitinkamą informaciją.

2. Kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies duomenis valstybės narės renka atskirai. Prireikus valstybės narės gali pareikalauti, kad veiklos vykdytojas pateiktų daugiau duomenų.

<...>

7. Valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai pateiktų nuoseklius visus turimus duomenis ir užtikrintų, kad tarp įrenginio technologinio proceso dalių nėra jokio dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo. Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad veiklos vykdytojai deramai tikrintų ir pateiktų pačius tiksliausius (kiek tai įmanoma) duomenis, kad būtų priimtinai užtikrinamas duomenų patikimumas.

<...>“

Sprendimo 2011/278 10 straipsnyje „ATL suteikimas įrenginiams“ numatyta:

„1. Remdamosi pagal 7 straipsnį surinktais duomenimis, valstybės narės pagal 2–8 dalis apskaičiuoja, kokį ATL skaičių jos kiekvienais metais nuo 2013 m. nemokamai suteiks kiekvienam esamam įrenginiui savo teritorijoje.

2. Kad galėtų tai apskaičiuoti, pirmiausia valstybės narės nustato preliminarų metinį kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai atskirai suteiktinų nemokamų ATL skaičių, kaip nurodyta toliau:

preliminarus metinis kiekvienai įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su konkretaus produkto santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka to produkto santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš ankstesnio laikotarpio su tuo produktu susijusio veiklos lygio vertės;

ir:

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su šilumos santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka išmatuojamos šilumos santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartotos šilumos ankstesnio laikotarpio su šiluma susijusio veiklos lygio vertės;

ii)

preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su kuro santykiniu taršos rodikliu, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka kuro santykinio taršos rodiklio vertę, nurodytą I priede, padaugintą iš suvartoto kuro ankstesnio laikotarpio su kuru susijusio veiklos lygio vertės;

iii)	preliminarus metinis įrenginio technologinio proceso daliai, susijusiai su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD, konkrečiais metais suteiktinų nemokamų ATL skaičius atitinka ankstesnio laikotarpio su proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD susijusio veiklos lygio vertę, padaugintą iš 0,9700.

3. Jei išmatuojama šiluma eksportuojama į privačius namų ūkius ir preliminarus metinis ATL skaičius, nustatytas 2013 m. pagal 2 dalies b punkto i papunktį, yra mažesnis negu ankstesnio laikotarpio metinio išmetamųjų teršalų, susijusių su 2005 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d. toje įrenginio technologinio proceso dalyje pagaminta ir į privačius namų ūkius eksportuota išmatuojama šiluma, kiekio mediana, preliminarus metinis 2013 m. ATL skaičius pakoreguojamas tuo skirtumu. Kasmet 2014–2020 m. preliminarus metinis ATL skaičius, nustatytas pagal 2 dalies b punkto i papunktį, pakoreguojamas tiek, kiek preliminarus metinis tų metų ATL skaičius yra mažesnis negu tam tikras pirmiau minėtos ankstesnio laikotarpio metinio išmetamųjų teršalų kiekio medianos procentas. 2014 m. tas procentas yra 90 %, o kiekvienais vėlesniais metais jis mažinamas po 10 procentinių punktų.

<...>

7. Preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius yra visų įrenginio technologinio proceso dalių preliminarių metinių nemokamų ATL skaičių, apskaičiuotų pagal 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, suma.

<...>

8. Nustatydamos preliminarų bendrą metinį kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičių valstybės narės užtikrina, kad išmetamosios ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus ir kad suteiktinų ATL skaičius nebūtų neigiamas. Ypač jei į įrenginį importuojamas tarpinis produktas, kuriam pagal I priede nustatytas sistemos ribas taikomas produkto santykinis taršos rodiklis, nustatant abiejų įrenginių preliminarų bendrą metinį nemokamai suteiktinų ATL skaičių, išmetamosios ŠESD du kartus neskaičiuojamos.

9. Galutinis bendras metinis kiekvienam esamam įrenginiui, išskyrus įrenginius, kuriems taikoma Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 3 dalis, suteikiamų nemokamų ATL skaičius yra preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 7 dalį, padaugintas iš visus sektorius apimančio pataisos koeficiento, nustatyto pagal 15 straipsnio 3 dalį.

Įrenginių, kuriems taikoma Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 3 dalis ir kurie atitinka nemokamo ATL suteikimo reikalavimus, galutinis bendras metinis nemokamai suteikiamų ATL skaičius yra preliminarus bendras metinis kiekvienam įrenginiui suteiktinų nemokamų ATL skaičius, nustatytas pagal 7 dalį, kuris kasmet pakoreguojamas taikant Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 4 dalyje nustatytą linijinį koeficientą, kaip atskaitos tašką naudojant preliminarų bendrą metinį nemokamų ATL, suteiktinų atitinkamam įrenginiui 2013 m., skaičių.“

Sprendimo 2011/278 15 straipsnyje numatyta:

„1. Pagal Direktyvos [2003/87] 11 straipsnio 1 dalį valstybės narės iki 2011 m. rugsėjo 30 d., naudodamosi Komisijos pateiktu elektroniniu šablonu, jai pateikia savo teritorijoje esančių įrenginių, kuriems taikoma Direktyva [2003/87], įskaitant pagal 5 straipsnį nustatytus įrenginius, sąrašą.

<...>

3. Gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, Komisija įvertina kiekvieno įrenginio įtraukimą į tą sąrašą ir su kiekvienu įrenginiu susijusius preliminarius bendrus metinius nemokamų ATL skaičius.

Gavusi visų valstybių narių pranešimus, kuriuose nurodyti preliminarūs bendri metiniai 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičiai, Komisija nustato bendrą visiems sektoriams taikomą [pataisos koeficientą], kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalyje. Tas koeficientas nustatomas lyginant preliminarių bendrų metinių 2013–2020 m. įrenginiams, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai, suteiktinų nemokamų ATL skaičių sumą, netaikant VI priede nurodytų koeficientų, su metiniu pagal Direktyvos [2003/87] 10 straipsnio 5 dalį apskaičiuotu ATL, skirtinų įrenginiams, kurie nėra elektros energijos gamybos įrenginiai ar nauji rinkos dalyviai, skaičiumi, atsižvelgiant į atitinkamą bendro metinio visos Sąjungos kiekio, nustatyto pagal tos direktyvos 9 straipsnį, dalį ir į atitinkamą išmetamųjų ŠESD, kurios į Sąjungos sistemą įtraukiamos tik nuo 2013 m., kiekį.

4. Jei Komisija neprieštarauja įrenginio, įskaitant preliminarų jam suteiktiną bendrą metinį nemokamų ATL skaičių, įrašymui į tą sąrašą, atitinkama valstybė narė po to nustato galutinį metinį 2013–2020 m. laikotarpiu suteiktinų nemokamų ATL skaičių pagal šio sprendimo 10 straipsnio 9 dalį.

<...>“

Sprendimo 2011/278 I priedo „Produktų santykiniai taršos rodikliai“ 1 punkte „Produktų santykinių taršos rodiklių ir sistemos ribų nustatymas neatsižvelgiant į kuro ir elektros tarpusavio pakeičiamumą“ numatyta:

Produkto santykinis taršos rodiklisProduktų, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimasProcesų ir išmetamųjų ŠESD, kuriems taikomas santykinis taršos rodiklis, apibūdinimas (sistemos ribos)<...>Santykinio taršos rodiklio vertė (ATL/t)Koksas<...><...><...>0,286<...><...><...><...><...>Išlydytas metalas<...><...><...>1,328<...><...><...><...><...>

<...>“

Minėto sprendimo IV priede „Bazinių duomenų apie esamus įrenginius rinkimo parametrai“ numatyta:

„Siekdamos surinkti bazinius duomenis, nurodytus 7 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojai pateiktų bent toliau nurodytus pagal 9 straipsnio 1 dalį pasirinkto bazinio laikotarpio (2005–2008 m. arba 2009–2010 m.) kiekvienų metų duomenis apie visą įrenginį ir apie kiekvieną įrenginio technologinio proceso dalį. Kaip nustatyta 7 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės prireikus gali pareikalauti papildomų duomenų.

Parametras<...><...><...>Bendras išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis<...><...><...>Eksportuotas išmatuojamos šilumos kiekis<...><...><...>“

Reglamentas (ES) Nr. 601/2012

2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012, p. 30) IV priedo 1 punkto A papunktyje numatyta:

„<...>

Veiklos vykdytojas nevykdo iš vidaus degimo variklių, kurie naudojami transportavimo tikslais, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsenos ir neteikia ataskaitų. <...>. Veiklos vykdytojas savo įrenginiui nepriskiria tų ŠESD, kurios susijusios su tos šilumos ar elektros energijos, kuri iš kitų įrenginių perduodama priimančiajam įrenginiui, gamyba.

<...>“

Sprendimas 2013/448

19	Sprendimo 2013/448 4 straipsnyje numatyta: „Direktyvos [2003/87] 10a straipsnio 5 dalyje nurodytas ir pagal Sprendimo [2011/278] 15 straipsnio 3 dalį nustatytas [pataisos koeficientas] pateiktas šio sprendimo II priede.“

Sprendimo 2013/448 II priede numatyta:

„Metai	Įvairiems sektoriams taikomas pataisos koeficientas
2013	94,272151 %
2014	92,634731 %
2015	90,978052 %
2016	89,304105 %
2017	87,612124 %
2018	85,903685 %
2019	84,173950 %
2020	82,438204 %“

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Aplinkos apsaugos agentūra nustatė galutinį suteiktinų nemokamų leidimų skaičių prekybos laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2020 m. Aštuoni įrenginių, išmetančių šiltnamio efektą sukeliančias dujas, eksploatuotojai, t. y. Borealis AB, Kubikenborg Aluminium AB, Yara AB, SSAB EMEA AB, Lulekraft AB, Värmevärden i Nynäshamn AB, Cementa AB ir Höganäs Sweden AB, pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.

22	Grįsdami savo ieškinį šie eksploatuotojai nurodė, pirma, kelis pagrindus, susijusius su teisės klaidomis sprendimuose 2011/278 ir 2013/448.

Jie mano, be kita ko, kad pataisos koeficientas, nustatytas remiantis Sprendimo 2011/278 5 straipsnio 3 dalimi ir įtvirtintas Sprendimo 2013/448 4 straipsnyje ir II priede, prieštarauja reikalavimams, kylantiems iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies. Kadangi 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas buvo priimtas taikant pataisos koeficientą, jis taip pat negalioja.

Be to, Sprendimo 2011/278 I priede Komisija nustatė produkto santykinį taršos rodiklį išlydytam metalui pažeidžiant ribas, numatytas Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą nustatant santykinius taršos rodiklius kaip išeities taškas nurodomos 10 % veiksmingiausių sektoriaus įrenginių vidutinės eksploatavimo charakteristikos. Įgyvendindama šią taisyklę Komisija pervertino įrenginių, gaminančių išlydytą metalą, eksploatavimo charakteristikas. Be to, nors Komisija atsižvelgė į tai, kad dujų atliekos gaminant išlydytą metalą gali būti naudojamos kaip kuro pakaitalas, koregavimas, leidžiantis atsižvelgti į energetinį turinio skirtumą tarp šių dujų ir gamtinių dujų, yra pernelyg didelis. Kadangi santykiniai taršos rodikliai yra lemiami suteikiant nemokamus leidimus, šios klaidos daro įtaką 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo galiojimui.

25	Kita vertus, ieškovės pagrindinėje byloje mano, kad minėtas sprendimas prieštarauja kelioms Direktyvos 2003/87 ir Sprendimo 2011/278 nuostatoms.

Taigi, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra, suteikdama leidimus emisijai, susijusiai su šilumos, kuri tiekiama privatiems namų ūkiams per miesto šildymo sistemą, gamyba, neatsižvelgė į realią emisiją, susijusią su dujų atliekų deginimu tiek, kiek ji viršija šilumos santykinį taršos rodiklį, 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu pažeidžiami Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 2 dalies b punktas ir 10 straipsnio 3 dalis. Aplinkos apsaugos agentūra mano priešingai, kad negalėjo suteikti daugiau leidimų, nei numatyta pagal šį santykinį taršos rodiklį. Be to, šios agentūros teigimu, į emisiją, susijusią su dujų atliekų deginimu, buvo atsižvelgta nustatant santykinius taršos rodiklius išlydytam metalui ir koksui, nes šie rodikliai yra didesni nei kuro santykiniai taršos rodikliai.

27	Be to, ieškovės pagrindinėje byloje tvirtina, kad 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas negalioja, nes neatitinka nemokamų leidimų suteikimo šilumos gamybai ir vartojimui taisyklių.

Viena vertus, Aplinkos apsaugos agentūros atsisakymas suteikti nemokamus leidimus, kai įrenginių technologinio proceso dalys naudoja šilumą, pagamintą kitoje įrenginio technologinio proceso dalyje, kuriam taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, prieštarauja vienam iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies tikslų. Šia nuostata, be kita ko, siekiama skatinti remtis veiksminga technologija ir pagerinti energetinį našumą veiksmingai gaminant energiją iš dujų likučių. Aplinkos apsaugos agentūra mano, kad jos atsisakymas pateisinamas pareiga išvengti dvigubo paskirstymo. Iš tiesų emisija iš įrenginio technologinio proceso dalies deginant kurą neturėtų būti skaičiuojama antrą kartą kitai įrenginio technologinei proceso daliai, susijusiai su šilumos santykiniu taršos rodikliu, gaminant šilumą.

Kita vertus, ieškovės pagrindinėje byloje mano, kad 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas taip pat negalioja tiek, kiek juo pažeidžiama taisyklė, pagal kurią šilumos paskirstytojui eksportuojant šilumą, kuris ją per savo tinklą tiekia kelioms įmonėms, nemokami leidimai turi būti suteikti šilumos gamintojui, bet ne vartotojui. Aplinkos apsaugos agentūra neginčija šio principo, bet mano, kad konkrečiu pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju tinklo eksploatuotojas nėra šilumos paskirstytojas, nes jis pats naudoja daug šilumos viename iš įrenginių, todėl neturėtų būti kvalifikuojamas kaip paprastas tarpininkas.

Šiomis sąlygomis Nacka Tingsrätt – Mark- och miljödomstolen (Nakos pirmosios instancijos teismo nekilnojamojo turto ir aplinkos apsaugos bylų kolegija, Švedija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:

„1.

Ar apskaičiuojant visiems pramonės sektoriams taikomą pataisos koeficientą su Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalimis suderinama tai, kad visa emisija deginant dujų atliekas, skirtas gaminti elektros energijai, paskirstoma aukcionams, bet nėra taikomos pramonės ribos, nepaisant to, kad dujų atliekų emisija gali būti nemokamų leidimų suteikimo objektas, remiantis šios direktyvos 10a straipsnio 1 dalimi?

Ar apskaičiuojant visiems pramonės sektoriams taikomą pataisos koeficientą su Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalimis suderinama tai, kad visa emisija termofikacijos įrenginiuose gaminant šilumą tolesniam tiekimui įrenginiams [priskirtiniems prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos] paskirstoma aukcionams, bet nėra taikomos pramonės ribos, nepaisant to, kad emisija gaminant šilumą gali būti nemokamų leidimų suteikimo objektas, remiantis šios direktyvos 10a straipsnio 4 dalimi?

3.	Jei atsakymai į 1 ir 2 klausimus yra neigiami, ar tokiu atveju apskaičiuota pramonės dalis (34,78 %) bendroje emisijoje referenciniu laikotarpiu yra teisinga?

4.	Ar Sprendimas 2013/448 neteisėtas ir nesuderinamas su Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies [antra] įtrauka, nes Komisijos taikomas pramonės ribų skaičiavimas reiškia, kad visiems sektoriams turi būti neišvengiamai taikomas pataisos koeficientas, bet jis netaikomas „esant būtinybei“?

Ar produkto santykinis taršos rodiklis išlydytam metalui buvo nustatytas pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį, remiantis tuo, kad, apibrėžiant ex ante santykinių taršos leidimų principus, atskaitos taškas turi būti vidutinis 10 % veiksmingiausių atitinkamo sektoriaus įrenginių našumo vidurkis?

6.	Ar suteikiant nemokamus emisijos leidimus šilumai tiekti privatiems namų ūkiams su Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 4 dalimi suderinama tai, kad nemokami taršos leidimai nesuteikiami šilumai, kuri eksportuojama privatiems namų ūkiams?

7.	Kiek tai susiję su paraiškomis dėl nemokamų leidimų suteikimo, ar su Sprendimo 2011/278 IV priedu suderinama tai, kaip padarė Aplinkos apsaugos agentūra, nenurodyti visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos gaminant šilumą, kuri eksportuojama privatiems namų ūkiams?

Ar suteikiant nemokamus leidimus šilumai privatiems namų ūkiams tiekti su Direktyvos 203/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalimis ir Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalimi suderinama tai, kad nesuteikiama papildomų nemokamų leidimų iškastinio kuro emisijai, kuri viršija leidimų, suteiktų privatiems namų ūkiams eksportuotai šilumai, skaičių?

Kiek tai susiję su paraiškomis dėl nemokamų leidimų suteikimo, ar su Sprendimo 2011/278 IV priedu suderinama tai, kaip padarė Aplinkos apsaugos agentūra, kad paraiškoje nurodyti rodikliai pataisomi taip, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija deginant dujų atliekas prilyginama gamtinių dujų deginimo emisijai?

10.

Ar Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalis reiškia, kad operatorius negali gauti nemokamų leidimų su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje naudojamai šilumai, kuri buvo pagaminta su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje?

11.	Jei atsakymas į 10 klausimą yra teigiamas, ar Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalis prieštarauja Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 daliai?

12.	Ar suteikiant nemokamus leidimus šilumai vartoti su Direktyva 2003/87 ir Gairių dokumentais Nr. 2 ir Nr. 6 suderinama tai, kad vertinant atsižvelgiama į šilumos šaltinį, kuris gamina naudojamą šilumą?

13.

Ar Sprendimas 2013/448 neteisėtas ir yra nesuderinamas su SESV 290 straipsniu ir Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 5 dalimis remiantis tuo, kad juo pakeičiamas šios direktyvos 10a straipsnio 5 dalies antros įtraukos a ir b punktuose nustatytas apskaičiavimo metodas į apskaičiavimo pagrindą neįtraukiant emisijos, susijusios su dujų atliekų deginimu ir termofikacija, nepaisant to, kad suteikti nemokamai šios veiklos leidimų leidžiama pagal minėtos direktyvos 10a straipsnio 1 ir 4 dalis ir Sprendimą 2011/278?

14.

Ar išmatuojama šiluma garų forma iš įrenginio [priskirtino prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos], kuri perduodama garų tinklui, turinčiam daug garų vartotojų, iš kurių bent vienas nėra įrenginys [priskirtinas prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos], turi būti priskiriama prie su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, remiantis Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktu?

15.

Ar atsakant į 14 klausimą svarbu:

a)	ar garų tinklas priklauso didžiausiam garų vartotojui ir šis vartotojas yra įrenginys [priskirtinas prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos];

b)	kokią visos garų tinklui perduodamos šilumos dalį naudoja didžiausias vartotojas;

c)	kiek garų tiekėjų ir vartotojų yra garų tinkle;

d)	ar yra neaiškumų dėl to, kas pagamino išmatuojamą šilumą, kurios įsigyja atitinkami garų vartotojai; ir

ar garų naudojimo tinkle paskirstymas gali būti pakeistas taip, kad keli garų vartotojai, kurie nėra įrenginiai [priskirtini prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos], prisijungia prie jo arba padidėja esamų įrenginių [nepriskirtinų prie Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemos] suvartojimas?

16.	Jei atsakymas į 14 klausimą priklauso nuo individualaus atvejo aplinkybių, kurioms aplinkybėms turi būti suteikta ypatinga reikšmė?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl Sprendimo 2011/278 15 straipsnio 3 dalies galiojimo

Dėl pirmojo, antrojo ir tryliktojo klausimų

Savo pirmuoju, antruoju ir tryliktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo nuspręsti dėl Sprendimo 2013/448 galiojimo tiek, kiek nustatant pataisos koeficientą dujų atliekų emisija, kuri naudojama elektros gamybai, ir emisija dėl termofikacinio šilumos gamybos nebuvo įtraukta į maksimalų metinį leidimų skaičių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalį (toliau – maksimalus metinis leidimų skaičius).

Visų pirma primintina, kad pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų šiam išspręsti nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju prireikus Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismas gali manyti esant reikalinga atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs savo klausime (2015 m. vasario 11 d. Sprendimo Marktgemeinde Straßwalchen ir kt., C‑531/13, EU:C:2015:79, 37 punktas).

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad iš Direktyvos 2003/87 3 straipsnio u punkto matyti, kad įrenginys, gaminantis elektros energiją, skirtą parduoti tretiesiems asmenims, kuriame nebuvo vykdoma jokia veikla, nurodyta šios direktyvos I priede, išskyrus kuro deginimą, turi būti kvalifikuojamas kaip elektros energijos gamintojas.

Kadangi dujų atliekos buvo sudegintos elektros energijos gamintojų, į atitinkamą emisiją nebuvo atsižvelgta siekiant nustatyti maksimalų metinių leidimų skaičių (šiuo aspektu žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 74 punktą).

Be to, iš Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 3 ir 5 dalių matyti, kad į emisiją gaminant šilumą termofikacijos būdu nebuvo atsižvelgta nustatant maksimalų metinį leidimų skaičių tiek, kiek ji kyla iš elektros energijos gamintojų (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 75 punktą).

Sprendimo 2011/278 15 straipsnio 3 dalis, priimta siekiant įgyvendinti Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalį, neleidžia atsižvelgti į elektros energijos gamintojų emisiją nustatant maksimalų metinį leidimų skaičių (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 68 punktą).

Iš to išplaukia, kad savo pirmuoju, antruoju ir tryliktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti Teisingumo Teismo nuomonę dėl minėto sprendimo 15 straipsnio 3 dalies galiojimo tiek, kiek šia nuostata atmetamas atsižvelgimas į elektros energijos gamintojų emisiją nustatant maksimalų metinį leidimų skaičių.

38	Savo 2016 m. balandžio 28 d. Sprendime Borealis Polyolefine ir kt. (C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311) Teisingumo Teismas turėjo nuspręsti dėl iš esmės identiško klausimo, o tame sprendime pateiktą atsakymą galima visiškai perkelti į šią bylą.

Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sprendimo 2011/278 15 straipsnio 3 dalis, pagal kurią nustatant didžiausią metinį leidimų skaičių neleidžiama atsižvelgti į elektros energijos gamybos įrenginių emisiją, atitinka Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies, siejamos su to paties straipsnio 3 dalimi, formuluotę (žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 68 punktą).

40	Šis aiškinimas taip pat atitinka Direktyvos 2003/87 sistemą ir jos siekiamus tikslus (2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 69 punktas).

Esant šioms sąlygoms, dėl motyvų, identiškų nurodytiesiems 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt. (C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311) 62–83 punktuose, išnagrinėjus pirmąjį, antrąjį ir tryliktąjį klausimus nebuvo nustatyta jokia aplinkybė, galinti turėti įtakos Sprendimo 2011/278 15 straipsnio 3 dalies galiojimui.

Dėl trečiojo klausimo

42	Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį, antrąjį ir tryliktąjį klausimus, į pateiktą trečiąjį klausimą nereikia atsakyti.

Dėl Sprendimo 2011/278 I priedo galiojimo

Dėl penktojo klausimo

Savo penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo nuspręsti dėl Sprendimo 2011/278 I priedo galiojimo tiek, kiek produkto santykinis taršos rodiklis išlydytam metalui buvo nustatytas pažeidžiant reikalavimus pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį.

SSAB EMEA AB ir Lulekraft AB mano, jog iš šios nuostatos išplaukia, kad santykinis taršos rodiklis turi būti nustatytas remiantis 10 % veiksmingiausių atitinkamo sektoriaus įrenginių eksploatavimo charakteristikomis. Įgyvendindama šią taisyklę Komisija pervertino išlydytą metalą gaminančių įrenginių eksploatavimo charakteristikas. Be to, nors nagrinėjamas santykinis taršos rodiklis atspindi tai, kad dujų atliekos, atsiradusios gaminant išlydytą metalą, gali būti kuro pakaitalas, koregavimas, siekiant atsižvelgti į energetinio turinio skirtumą tarp šių dujų ir gamtinių dujų, pernelyg didelis.

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Komisija turi plačią diskreciją nustatyti santykinius taršos rodiklius sektoriams ar jų pošakiams taikant Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį. Iš tiesų ši diskrecija reiškia, be kita ko, pasirinkimo galimybę ir sudėtingus techninius bei ekonominius vertinimus. Tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje priimtos priemonės pobūdis gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (pagal analogiją žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 82 punktą).

Iš Sprendimo 2011/278 8 konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatydama santykinius taršos rodiklius Komisija kaip atskaitos tašką naudojo 10 % šiuo aspektu veiksmingiausių įrenginių 2007 ir 2008 m., apie kuriuos buvo renkami duomenys, gamybos pajėgumo aritmetinį vidurkį dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Ji patikrino, ar šis išeities taškas pakankamai atspindi efektyviausias technologijas, alternatyvius gamybos sprendimus ir procesus, didelio naudingumo termofikaciją, veiksmingą energijos gaminimą iš dujų atliekų, biomasės naudojimą ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą, kai yra tokie įrenginiai. Be to, Komisija papildė šiuos duomenis remdamasi, be kita ko, duomenimis, surinktais įvairių Europos sektorių asociacijų ar jų vardu pagal apibrėžtas taisykles, pateiktas sektorių vidaus tvarkos taisyklėse. Kaip nuorodą į šias sektorių vidaus tvarkos taisykles Komisija pateikė gaires dėl kokybės ir patikrinimo kriterijų.

Be to, iš Sprendimo 2011/278 11 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad jei nebuvo jokių duomenų arba surinkti duomenys neatitiko santykinių taršos rodiklių nustatymo metodikos, santykinių taršos rodiklių vertėms nustatyti naudota informacija apie dabartinius emisijų ir naudojimo kiekius ir apie efektyviausias technologijas, dažniausiai paimta iš informacinių dokumentų apie geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGBID), parengtų pagal Direktyvą 2008/1. Konkrečiai kalbant, dėl duomenų apie dujų atliekų apdorojimą, šilumos eksportą ir elektros gamybą stygiaus kokso ir išlydyto metalo santykinių taršos rodiklių vertės nustatytos remiantis tiesiogiai ir netiesiogiai emisijos skaičiavimais, pagrįstais atitinkamame GPGBID pateikta informacija apie susijusius energijos srautus ir standartinius išmetamųjų teršalų faktorius, nustatytus Sprendime 2007/589.

Dėl dujų atliekų, atsiradusių gaminant išlydytą metalą, iš Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamosios dalies matyti, kad nustatant produktų santykinius taršos rodiklius derėtų atsižvelgti į efektyvų energijos gaminimą iš dujų atliekų ir su jų naudojimu susijusios emisijos kiekį. Todėl nustatant produktų, kuriuos gaminant susidaro dujų atliekos, santykinių taršos rodiklių vertes daugeliu atvejų atsižvelgta į anglies dioksido kiekį šiose dujų atliekose.

49	Šiomis aplinkybėmis nepanašu, kad nustatydama santykinius taršos rodiklius pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį Komisija viršijo savo diskrecijos ribas.

50	Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus penktąjį klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 I priedo galiojimui.

Dėl Sprendimo 2013/448 galiojimo

Dėl ketvirtojo klausimo

51	Savo ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo nuspręsti dėl Sprendimo 2013/448 4 straipsnio ir II priedo, nustatančių pataisos koeficientą, galiojimo.

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs: kadangi Komisija nenustatė didžiausio metinio leidimų skaičiaus pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytus reikalavimus, Sprendimo 2013/448 4 straipsnyje ir II priede nurodytas pataisos koeficientas taip pat prieštarauja šiai nuostatai (2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 98 punktas).

Šiomis sąlygomis į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad Sprendimo 2013/448 4 straipsnis ir II priedas, nustatantys pataisos koeficientą, yra negaliojantys (2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 99 punktas).

Dėl poveikio ribojimo laiko atžvilgiu

Iš 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt. (C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311) 111 punkto matyti, kad Teisingumo Teismas Sprendimo 2013/448 4 straipsnio ir II priedo pripažinimo negaliojančiais veikimą laiko atžvilgiu ribojo taip, kad, pirma, tai turėtų poveikį tik po 10 mėnesių nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, siekiant Komisijai leisti priimti reikiamas priemones, ir, antra, iki šio termino pagal negaliojančias nuostatas priimtos priemonės negalėtų būti ginčijamos.

Dėl Direktyvos 2003/87 ir Sprendimo 2011/278 aiškinimo

Dėl šeštojo klausimo

55	Savo šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji leidžia nesuteikti nemokamų leidimų šilumai, eksportuotai privatiems namų ūkiams.

Kaip buvo priminta šio sprendimo 32 punkte, pagal bendradarbiavimo tarp nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, šis teismas nacionaliniam teismui turi duoti naudingą atsakymą, kuris šiam leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju prireikus Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti pateiktus klausimus.

Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šeštasis klausimas susijęs su situacija įmonės, kuri, degindama kurą, šildo plieno plokštes siekiant gaminti valcuotus lakštus. Šiluma, kurią ji išgauna per šį procesą, perduodama kitoms su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioms įrenginio technologinio proceso dalims, iš kurių viena eksportuoja šią šilumą į miesto šilumos tinklus.

Iš šio sprendimo taip pat matyti, jog siekdama išvengti, kad, suteikiant nemokamus leidimus, į emisiją deginant kurą būtų atsižvelgta antrą kartą kaip į vartojamą ar eksportuotą šilumą, Aplinkos apsaugos tarnyba kildino šią šilumą iš ankstesnio su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies veiklos lygio.

Atsižvelgdamas į tai savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/87 10a straipsnis ir Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 1–3 ir 8 dalys turi būti aiškinami taip, kad jie, siekiant išvengti dvigubo suteikimo, leidžia nesuteikti leidimų su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai, jeigu ji privatiems namų ūkiams eksportuoja šilumą, jos pagamintą iš su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies.

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl leidimų paskirstymo. Iš to paties straipsnio 2 dalies matyti, kad šiuo aspektu Komisija nustato sektorių ar jų šakų santykinius taršos rodiklius.

Kaip matyti iš Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, padaugindamos šiuos santykinius taršos rodiklius iš kiekvienos ankstesnės įrenginio technologinio proceso dalies veiklos, valstybės narės apskaičiuoja preliminarų metinį nemokamų leidimų skaičių. Šiuo tikslu jos pagal to sprendimo 6 straipsnį privalo atskirti įrenginio technologinio proceso dalis, atsižvelgdamos į jų veiklą, kad būtų galima nustatyti, ar reikia taikyti produkto, šilumos, kuro santykinį taršos rodiklį, ar specialų per įrenginio technologinio proceso dalį išsiskiriančios emisijos koeficientą.

62	Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad su produkto, šilumos, kuro ir proceso emisijos santykiniu taršos rodikliu susijusių įrenginio technologinio proceso dalių apibrėžimai yra tarpusavyje nesuderinami, kaip matyti iš Sprendimo 2011/278 3 straipsnio b, c, d ir h punktų.

63	Iš tiesų to paties sprendimo 3 straipsnio b punkte numatyta, kad su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis – tai su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas I priede, gamyba susijusios sąnaudos, produkcija ir atitinkama emisija.

Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punkte su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis apibrėžiama kaip sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusi emisija, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis ir kurios susijusios su išmatuojamos šilumos gamyba ir importu iš įrenginio ar kito vieneto, kuriems taikoma Sąjungos sistema. Ši šiluma, be kita ko, turi būti suvartojama įrenginyje produktams gaminti arba eksportuojama į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, išskyrus eksportuojamai elektros energijai gaminti.

Su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis Sprendimo 2011/278 3 straipsnio d punkte apibrėžiama kaip sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusi emisija, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis ir kurios susijusios su neišmatuojamos šilumos, gaunamos deginant kurą ir suvartojamos, be kita ko, produktams gaminti ar mechaninei energijai (išskyrus suvartojamą elektros energijai gaminti).

66	Dėl apibrėžimo „su procese išsiskiriančiomis ŠESD susijusi įrenginio technologinio proceso dalis“ tik tam tikrų rūšių konkreti emisija, nurodyta to paties sprendimo 3 straipsnio h punkto i–vi punktuose, leidžia atlikti tokį kvalifikavimą.

Pagal Sprendimo 2011/278 12 konstatuojamąją dalį tais atvejais, kai produkto santykinio taršos rodiklio nustatyti neįmanoma, tačiau jį gaminant išmetamos šilumos efektą sukeliančios dujos, dėl jų galima suteikti nemokamus leidimus, remiantis bendraisiais alternatyviais skaičiavimo metodais. Siekiant, kad bent tam tikrose gamybos procesų dalyse būtų išmetama kuo mažiau šilumos efektą sukeliančių dujų ir sutaupoma kuo daugiau energijos, sukurta trijų alternatyvių skaičiavimo metodų hierarchija.

Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus, iš kartu aiškinamų apibrėžčių, pateiktų to sprendimo 3 straipsnio b–d ir h punktuose, matyti, kad tik jei produkto santykinis taršos rodiklis negali būti taikomas įrenginio technologinio proceso daliai, nemokami leidimai turi būti suteikti remiantis kitomis trimis galimybėmis, t. y. šilumos, kuro ar su vykstant procesui išsiskiriančios emisijos santykiniu taršos rodikliu.

Iš tų pačių nuostatų taip pat matyti, kad kuro deginimas nelemia kelių santykinių taršos rodiklių taikymo, nes viena ir ta pati veikla gali būti priskirta tik prie vienos iš įrenginių kategorijų, nurodytų Sprendimo 2011/278 3 straipsnio b–d ir h punktuose, kadangi šios kategorijos, kaip jau buvo priminta šio sprendimo 62 punkte, yra tarpusavyje nesuderinamos. Bet koks kitas požiūris prieštarautų draudimui du kartus atsižvelgti į emisiją ir du kartus suteikti leidimus, kaip nurodyta keliose šio sprendimo nuostatose.

Iš tiesų pagal Sprendimo 2011/278 6 straipsnio 2 dalį visų įrenginio technologinio proceso dalių sąnaudų, produkcijos ir emisijos suma neturi būti didesnė už viso įrenginio sąnaudas, produkciją ir emisiją. Be to, šio sprendimo 7 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje numatyta, kad įrenginių, dėl kurių išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, eksploatuotojai, pateikdami referencinius duomenis, privalo užtikrinti, kad „tarp įrenginio technologinio proceso dalių nėra jokio dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo“. Šią eksploatuotojų pareigą atitinka valstybių narių pareiga, numatyta Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalyje, užtikrinti, kad „išmetamosios ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus“.

Taigi, kadangi šiluma, importuota iš su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, kildinama iš su kuro santykinio taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, reikia vengti, kad į emisiją, realiai susijusią su šios šilumos gamyba, būtų atsižvelgta du kartus suteikiant nemokamus leidimus. Kuro santykinio taršos rodiklio taikymas šilumos gamybai ir šilumos santykinio taršos rodiklio taikymas tai pačiai šilumai lemtų dvigubą skaičiavimą, kuris draudžiamas pagal nuostatas, nurodytas ankstesniame šio sprendimo punkte.

Tokį Sprendimo 2011/278 aiškinimą patvirtina konkrečios priežiūros taisyklės, taikomos emisijai, susijusiai su kuro deginimo procesu, nurodytos Reglamento Nr. 601/2012 IV priedo 1 punkto A dalyje, iš kurios, be kita ko, matyti, kad „veiklos vykdytojas savo įrenginiui nepriskiria tų ŠESD, kurios susijusios su tos šilumos ar elektros energijos, kuri iš kitų įrenginių perduodama priimančiajam įrenginiui, gamyba“.

Šis aiškinimas atitinka ir pagrindinį Direktyvos 2003/87 tikslą, t. y. aplinkos apsauga sumažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 79 punktą), ir tikslą, skelbiamą Sprendimo 2011/278 18 konstatuojamoje dalyje, kuris įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo suteikimo siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų ir užtikrinti gerą anglies rinkos veikimą.

Be to, Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje nėra jokios nuorodos, leidžiančios daryti išvadą, kad ši nuostata draudžia taisyklę dėl dvigubo emisijos apskaičiavimo draudimo. Konkrečiai kalbant, tai, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytas nemokamas leidimų suteikimas emisijai, susijusiai su šilumos gamyba miestui šildyti, neleidžia paneigti šio konstatavimo. Iš tiesų ši dalis nenustato leidimų, kurie turi būti suteikti, skaičiaus ir iš anksto nereikalauja, kad emisijai, kurią jau apima kita įrenginio technologinio proceso dalis, būtų taikomas dvigubas suteikimas eksportuotai šilumai.

Šio teiginio neturėtų paneigti paaiškinimai, pateikti dokumente „Guidance Document no 6 on the harmonized free allocation methodology for the EU-ETS post 2012 Cross-Boundary Heat Flows“, kurį Komisija paskelbė savo interneto svetainėje. Iš tiesų, remiantis nuoroda, aiškiai pateikta šiame dokumente, jis nėra teisiškai įpareigojantis ir neatspindi oficialios Komisijos pozicijos. Be to, nors tiesa tai, kaip nurodyta dokumente, kad nei Direktyva 2003/87, nei Sprendimas 2011/278 nenumato kitokių nemokamų leidimų suteikimo šilumai vartoti taisyklių atsižvelgiant į šios šilumos šaltinį, iš jų neišplaukia ir tai, kad šilumos gamybai ir vartojimui leidžiama dvigubai suteikti leidimų.

Dėl taisyklės, numatytos Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalyje, reikia pažymėti, kad jos tikslas yra pakoreguoti leidimų suteikimą išmatuojamajai šilumai, eksportuotai privatiems ūkiams, jei leidimų skaičius, nustatytas remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu, yra mažesnis nei ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, kiekio mediana.

Tokiu atveju ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, kiekio mediana turėtų apimti tik emisiją, į kurią atsižvelgta taikant atitinkamo įrenginio technologinės proceso dalies šilumos santykinį taršos rodiklį, o tai neleidžia šiuo aspektu atsižvelgti į emisiją, susijusią su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies emisija.

Šis Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalies aiškinimas išplaukia iš dvigubo emisijos apskaičiavimo ir dvigubo leidimų suteikimo draudimo, o tai draudžia, kaip matyti iš šio sprendimo 70 ir 71 punktų, į emisiją, susijusią su šilumos gamyba, atsižvelgti du kartus, t. y. suteikiant nemokamus leidimus, pirma, įrenginiui, kuris gamina šią šilumą, ir, antra, įrenginiui, kuris ją vartoja ar eksportuoja. Taigi, kadangi su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies eksportuota šiluma nėra ankstesnio laikotarpio su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies veikla, ankstesnio laikotarpio šios įrenginio technologinio proceso dalies veiklos mediana neturėtų būti nustatyta remiantis emisija, susijusia su šios šilumos gamyba.

Atsižvelgiant į samprotavimus, pateiktus šio sprendimo 71 ir 76–78 punktuose, reikia konstatuoti, jog neatmetama, kad dvigubo emisijos apskaičiavimo draudimo įgyvendinimas galėtų lemti tai, kad kompetentinga leidimus suteikti nacionalinė institucija nesuteiktų leidimų šilumai, eksportuotai privatiems namų ūkiams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnis ir Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 1–3 ir 8 dalys turi būti aiškinami taip, kad pagal juos leidžiama, siekiant išvengti dvigubo leidimų suteikimo, nesuteikti leidimų su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai, kai ji privatiems namų ūkiams eksportuoja šilumą, kurią išgavo iš su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies.

Dėl dešimtojo klausimo

Savo dešimtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nemokamus leidimus suteikti ūkio subjektui už šilumos, pagamintos su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje, vartojimą su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje.

82	Kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 70 punkte, remiantis minėto sprendimo 10 straipsnio 8 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad „išmetamosios ŠESD nebūtų skaičiuojamos du kartus“.

Šiuo aspektu iš šio sprendimo 71 punkto matyti: kadangi su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusio įrenginio importuota šiluma kyla iš su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusio įrenginio, reikia vengti, kad į emisiją, faktiškai susijusią su šios šilumos gamyba, būtų atsižvelgta du kartus suteikiant nemokamus leidimus. Kuro santykinio taršos rodiklio taikymas šilumos gamybai ir šilumos santykinio taršos rodiklio taikymas tos pačios šilumos vartojimui lemtų tokį draudžiamą dvigubą skaičiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į dešimtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalis aiškintina taip, kad pagal ją draudžiama nemokamus leidimus suteikti ūkio subjektui už šilumos, į kurią buvo atsižvelgta dėl su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, vartojimą su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje.

Dėl vienuoliktojo ir dvyliktojo klausimų

85	Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į šeštąjį ir dešimtąjį klausimus, nebereikia atsakyti į vienuoliktąjį ir dvyliktąjį klausimus.

Dėl septintojo klausimo

Savo septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar pateikiant prašymą dėl nemokamų leidimų suteikimo su Sprendimo 2011/278 IV priedu suderinimas nepranešimas, kaip tai padarė Aplinkos apsaugos agentūra, duomenų, susijusių su visa šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija gaminant privatiems namų ūkiams eksportuojamą šilumą.

87	Visų pirma reikia pažymėti, kad septintasis prejudicinis klausimas priskirtinas prie to paties faktinio konteksto kaip ir šeštasis klausimas, kaip nurodyta šio sprendimo 57 ir 58 punktuose.

Be to, Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybių narių pareiga rinkti įrenginių, atitinkančių nemokamų leidimų suteikimo sąlygas pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnį, „visus [šio sprendimo] IV priede išvardytų parametrų duomenis ir atitinkamą informaciją“. Tarp šių parametrų, be kita ko, yra „išmatuojamoji eksportuota šiluma“ ir „bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija“. Pagal Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 9 dalį šie duomenys pateikiami Komisijai jos prašymu.

Atsižvelgiant į tai, savo septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar to sprendimo IV priedo 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis leidžia valstybei narei surenkant duomenis, numatytus šiose nuostatose, neatsižvelgti į visą emisiją, susijusią su šilumos, eksportuotos su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies privatiems namų ūkiams, gamyba siekiant išvengti dvigubo apskaičiavimo.

Surenkant šiuos duomenis valstybės narės, remiantis Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 7 dalimi, privalo užtikrinti, kad „tarp įrenginio technologinio proceso dalių nėra jokio dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo“. Iš to išplaukia, kad dvigubo emisijos apskaičiavimo atveju kompetentingos valdžios institucijos turi teisę reikalauti, kad joms eksploatuotojų pateikti duomenys būtų ištaisyti.

91	Sprendimo 2011/278 IV priedas nedraudžia šios taisyklės. Iš tiesų šiame priede yra tik sąrašas su išsamia informacija, kurią susiję eksploatuotojai pateikia valstybėms narėms pagal šio sprendimo 7 straipsnį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą reikia atsakyti, kad Sprendimo 2011/278 7 straipsnis ir IV priedas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei leidžiama surenkant šiose nuostatose numatytus duomenis neatsižvelgti į visą emisiją, susijusią su šilumos, privatiems namų ūkiams eksportuotos su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, gamyba siekiant išvengti dvigubo apskaičiavimo.

Dėl aštuntojo klausimo

Savo aštuntuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalys, taip pat Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas leidžiama nesuteikti papildomų nemokamų leidimų emisijai iš iškastinio kuro, kuri viršija leidimų šilumai, eksportuotai privatiems namų ūkiams, skaičių.

Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad aštuntasis prejudicinis klausimas susijęs su įmonės, t. y. SSAB EMEA AB, kuri tiekia šilumą miesto šildymo tinklui, aptarnaujančiam privačius namų ūkius, situacija. Ši šiluma gaminama deginant dujų atliekas, atsiradusias gaminant lydytą metalą.

Siekdama nustatyti leidimų, kurie turi būti suteikti nemokamai, skaičių Aplinkos apsaugos agentūra eksportuotai šilumai taikė šilumos santykinį taršos rodiklį. Ji nesuteikė leidimų, viršydama tai, kas leidžiama pagal šį santykinį taršos rodiklį, nes manė, kad emisija, kuri viršija vertę, nustatytą kuro santykinio taršos rodiklio, yra susijusi su dujų atliekomis, priskirtinomis šių dujų gamintojams. Išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu atsižvelgiama į šią emisiją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į šio sprendimo 76 punktą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalys ir Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama nesuteikti papildomų nemokamų leidimų emisijai, susijusiai su išmatuojamos šilumos gamyba deginant dujų atliekas, gautas įrenginio su išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu, jei leidimų skaičius, nustatytas remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu, yra mažesnis už ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, medianą.

Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad iš Sprendimo 2011/278 32 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija, taikydama Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgė į emisiją, susijusią su efektyviu energijos regeneravimu iš dujų atliekų. Šiuo tikslu Komisija nustatė tam tikrus produkto – pirmiausia kokso, skystojo ketaus ir sukepintos rūdos – santykinius taršos rodiklius. Taip ji siekė paskatinti įmones pakartotinai naudoti arba parduoti dujų atliekas, susidariusias gaminant šiuos produktus. Be to, iš tos pačios konstatuojamosios dalies matyti, kad, viena vertus, jų perdirbimas per kitą pramoninio įrenginio procesą iš esmės suteikia teisę skirti papildomų nemokamų leidimų remiantis šilumos ar kuro santykiniu taršos rodikliu ir, kita vertus, šias dujas pardavęs jų gamintojas gali sutaupyti leidimų (šiuo aspektu žr. 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt., C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311, 73 punktą).

98	Remiantis šiais samprotavimais, vadovaujantis Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punkto antra pastraipa ir 10 straipsnio 2 dalies b punktu dujų atliekų deginimas siekiant aprūpinti miesto šildymo tinklą leidžia suteikti nemokamų leidimų remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu.

99	Dvigubo emisijos apskaičiavimo ir dvigubo leidimų suteikimo draudimas neprieštarauja šiai taisyklei.

100

Iš tiesų, nors išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu atsižvelgiama į dujų atliekų deginimą tam tikra prasme, emisija, kurią generuoja jas deginant su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi technologinio proceso dalis, iš principo nepriskirtina prie ankstesnio laikotarpio su išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies veiklos. Kaip matyti iš apibrėžimo, pateikto Sprendimo 2011/278 3 straipsnio b punkte, su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis apima tik „su produkto, kurio santykinis taršos rodiklis nustatytas [šio sprendimo] I priede, gamyba susijusias sąnaudas, produkciją ir atitinkamą išmetamą ŠESD kiekį“. Taip nėra dėl emisijos, susijusios su dujų atliekų deginimu įrenginyje, apibūdinamame kaip su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktą.

101

Taigi, priešingai nei šilumos išgavimas iš su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, dujų atliekų deginimas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje yra atskiras produkto, dėl kurio atsirado šių dujų, gamybos procesas.

102

Šis Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punkto antros įtraukos ir 10 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimas atitinka Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalies tikslą skatinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą gerinant energijos panaudojimo efektyvumą, remiantis veiksmingiausia technika, tarp jų, be kita ko, išgauti kuo daugiau energijos iš dujų atliekų.

103

Dėl Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalies taikymo reikia pažymėti, kad jei draudimo du kartus atsižvelgti į emisiją ir du kartus suteikti leidimus laikomasi, su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai gali būti suteikta papildomų leidimų, jei laikomasi šios nuostatos taikymo sąlygų.

104

Tokiu atveju Vokietijos vyriausybės šioje byloje pateiktos rašytinės pastabos ir Aplinkos apsaugos agentūros paaiškinimai, nurodyti sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, parodo, kad išlydyto metalo santykinis taršos rodiklis apima emisiją deginant dujų atliekas, jeigu ji viršija emisiją deginant gamtines dujas.

105

Šiuo aspektu iš dokumento „Guidance Document no 8 on the harmonized free allocation methodology for the EU-ETS post 2012, Waste gases and process emissions sub-installation“, paskelbto Komisijos interneto tinklapyje, matyti, kad dujų atliekų, atsiradusių dėl su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, atveju šis santykinis taršos rodiklis apima leidimų suteikimą emisijai, susijusiai su dujų atliekų gamyba ir jų deginimu saugos fakele. Pagal tą patį dokumentą, siekiant suteikti leidimus emisijai, susijusiai su dujų atliekų gamyba, atsižvelgiama į emisiją, viršijančią tą, kuri generuota deginant gamtines dujas.

106

Kadangi išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu atsižvelgiama į emisiją, susijusią su dujų atliekų gamyba, šiuo atveju draudimui du kartus apskaičiuoti emisiją ir du kartus suteikti leidimus prieštarauja, remiantis Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalimi, papildomų leidimų išmatuojamajai šilumai, eksportuotai privatiems namų ūkiams, suteikimas motyvuojant tuo, kad leidimų skaičius, nustatytas remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu, yra mažesnis už ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, kiekio medianą.

107

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aštuntąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 ir 4 dalys, taip pat Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas leidžiama nesuteikti papildomų nemokamų leidimų emisijai, susijusiai su išmatuojamos šilumos gamyba deginant dujų atliekas, kurios atsirado dėl su išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu susijusio įrenginio, jei leidimų skaičius, nustatytas remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu, yra mažesnis už ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, kiekio medianą.

Dėl devintojo klausimo

108	Visų pirma reikia pažymėti, kad devintasis prejudicinis klausimas priskirtinas prie to paties faktinio konteksto kaip ir aštuntasis klausimas, kaip nurodyta šio sprendimo 94 ir 95 punktuose.

109

Be to, šio sprendimo 88 punkte buvo konstatuota, kad Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybių narių pareiga rinkti įrenginių, atitinkančių nemokamų leidimų suteikimo sąlygas pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnį, „visus [šio sprendimo] IV priede išvardytų parametrų duomenis ir atitinkamą informaciją“. Tarp šių parametrų, be kita ko, yra „išmatuojamoji eksportuota šiluma“ ir „bendra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija“. Pagal Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 9 dalį šie duomenys pateikiami Komisijai jos prašymu.

110

Taigi savo devintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar to sprendimo 7 straipsnis ir IV priedas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama valstybei narei surenkant duomenis, numatytus šiose nuostatose, pakoreguoti šios valstybės gautus skaičius taip, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, gauta deginant dujų atliekas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalyje, atitiktų emisiją deginant gamtines dujas.

111

Kaip buvo konstatuota šio sprendimo 90 punkte, surenkant duomenis, numatytus Sprendimo 2011/278 7 straipsnyje ir IV priede, valstybės narės pagal Sprendimo 2011/278 7 straipsnio 7 dalį privalo užtikrinti, kad „tarp įrenginio technologinio proceso dalių nėra jokio dubliavimosi ir dvigubo skaičiavimo“. Iš to išplaukia, kad dvigubo emisijos apskaičiavimo atveju kompetentingos valdžios institucijos turi teisę reikalauti, kad joms eksploatuotojų pateikti duomenys būtų ištaisyti.

112

Šiuo aspektu šio sprendimo 105 punkte buvo konstatuota, kad iš dokumento „Guidance Document no 8 on the harmonized free allocation methodology for the EU-ETS post 2012, Waste gases and process emissions sub-installation“ matyti, kad dujų atliekų, atsiradusių dėl su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, atveju šis santykinis taršos rodiklis, be kita ko, apima leidimų suteikimą emisijai, susijusiai su dujų atliekų gamyba ir kad, siekiant suteikti leidimus emisijai, susijusiai su dujų atliekų gamyba, atsižvelgiama į emisiją, viršijančią tą, kuri generuota deginant gamtines dujas.

113

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į devintąjį klausimą reikia atsakyti, kad Sprendimo 2011/278 7 straipsnis ir IV priedas turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia valstybei narei surenkant duomenis, numatytus šiose nuostatose, pakoreguoti šios valstybės gautus skaičius taip, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, gauta deginant dujų atliekas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalyje, atitiktų emisiją deginant gamtines dujas, jei produkto santykiniu taršos rodikliu atsižvelgiama į emisiją, susijusią su dujų atliekų gamyba.

Dėl keturioliktojo–šešioliktojo klausimų

114

Savo keturioliktuoju–šešioliktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis“ apima išmatuojamosios šilumos iš įrenginio, kuriam taikoma leidimų sistema, eksportą į garų tinklą.

115

Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šie klausimai susiję su termofikacijos įrenginiu, kuris maitina garų paskirstymo tinklą. Trys vartotojai, tarp kurių naftos perdirbimo gamykla, kuri suvartoja apytiksliai 90 % garų, paskirstytų tinklo, yra prijungtos prie pastarojo. Aplinkos apsaugos agentūra manė, kad šis tinklas faktiškai sudaro naftos perdirbimo sudedamąją dalį ir neturėtų būti laikomas šilumos paskirstytoju. Todėl ši agentūra, taikydama Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktą, atsisakė suteikti leidimus termofikacijos įrenginiui.

116

Šiuo aspektu šio sprendimo 64 punkte buvo pažymėta, kad pastarojo sprendimo 3 straipsnio c punkte su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis apibrėžiama kaip sąnaudos, produkcija ir su jomis susijusi emisija, kurių neapima su produkto santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis ir kurios susijusios su išmatuojamos šilumos gamyba ir importu iš įrenginio ar kito vieneto, kuriems taikoma Sąjungos sistema. Ši šiluma, be kita ko, turi būti suvartojama įrenginyje produktams gaminti arba eksportuojama į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma, išskyrus eksportuojamą elektros energijai gaminti.

117

Iš šio apibrėžimo matyti, kad įrenginiui, kuris eksportuoja jo pagaminamą šilumą, gali būti suteikti leidimai šiai šilumai, tik jeigu ji „eksportuojama į įrenginį arba kitą vienetą, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“. Tačiau jam negali būti suteikti leidimai už šią šilumą, jeigu jis ją perduoda kitam įrenginiui, kuriam taikoma leidimų sistema.

118

Iš to išplaukia, kad šilumos paskirstytojas, nevartojantis šilumos, kurią importuoja, bet paskirstantis kitiems įrenginiams ar vienetams, nepaisant to ar jiems taikoma leidimų sistema, ar ne, turi būti laikomas „įrenginiu arba kitu vienetu, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktą.

119

Tačiau jei paskirstymo tinklas faktiškai yra įrenginio, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2003/87 3 straipsnio c punktą, sudedamoji dalis, kuriai taikoma leidimų sistema, šis tinklas neturėtų būti laikomas „įrenginiu arba kitu vienetu, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktą. Taigi, kai šilumos gamintojas perduoda šilumą tokiam tinklui, jis ją teikia įrenginiui, kuriam taikoma leidimų sistema.

120	Be to, tai taikoma, kai yra šilumos tiekimo sutartis tarp šios šilumos gamintojo ir vartotojo, nes tokiu atveju ji nėra tiekiama „įrenginiui arba kitam vienetui, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“.

121

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, turi įvertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes, siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamas termofikacijos įrenginys eksportuoja šilumą „įrenginiui arba kitam vienetui, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktą. Aplinkybės, nurodytos penkioliktajame klausime, šiuo aspektu nėra reikšmingos.

122

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į keturioliktąjį–šešioliktąjį klausimus reikia atsakyti, kad Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis“ apima išmatuojamos šilumos iš įrenginio, kuriam taikoma leidimų sistema, eksporto į garų tinklą veiklą, jei pastarasis gali būti kvalifikuojamas kaip „įrenginys arba kitas vienetas, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

123

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pirmąjį, antrąjį ir tryliktąjį klausimus nebuvo nustatyta jokia aplinkybė, galinti turėti įtakos 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, 15 straipsnio 3 dalies galiojimui.

2.	Išnagrinėjus penktąjį klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas turėtų įtakos Sprendimo 2011/278 I priedo galiojimui.

2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimo 2013/448/ES dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnis ir II priedas yra negaliojantys.

Sprendimo 2013/448 4 straipsnio ir II priedo pripažinimo negaliojančiais veikimas laiko atžvilgiu ribojamas taip, kad, pirma, tai turėtų poveikį tik po 10 mėnesių nuo 2016 m. balandžio 28 d. Sprendimo Borealis Polyolefine ir kt . (C‑191/14, C‑192/14, C‑295/14, C‑389/14 ir C‑391/14–C‑393/14, EU:C:2016:311) paskelbimo dienos, siekiant Europos Komisijai leisti priimti reikiamas priemones, ir, antra, iki šio termino pagal negaliojančias nuostatas priimtos priemonės negalėtų būti ginčijamos.

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, iš dalies pakeistos 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, 10a straipsnis ir Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 1–3 ir 8 dalys turi būti aiškinami taip, kad pagal juos leidžiama, siekiant išvengti dvigubo leidimų suteikimo, nesuteikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai, kai ji privatiems namų ūkiams eksportuoja šilumą, kurią išgavo iš su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies.

Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama nemokamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimus suteikti ūkio subjektui už šilumos, į kurią buvo atsižvelgta dėl su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, vartojimą su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusioje įrenginio technologinio proceso dalyje.

Sprendimo 2011/278 7 straipsnis ir IV priedas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei leidžiama surenkant šiose nuostatose numatytus duomenis neatsižvelgti į visą emisiją, susijusią su šilumos, privatiems namų ūkiams eksportuotos su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalies, gamyba siekiant išvengti dvigubo apskaičiavimo.

Direktyvos 2003/87, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/29, 10a straipsnio 1 ir 4 dalys, taip pat Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas leidžiama nesuteikti papildomų nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų emisijai, susijusiai su išmatuojamos šilumos gamyba deginant dujų atliekas, kurios atsirado dėl su išlydyto metalo santykiniu taršos rodikliu susijusio įrenginio, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų skaičius, nustatytas remiantis šilumos santykiniu taršos rodikliu, yra mažesnis už ankstesnio laikotarpio emisijos, susijusios su šios šilumos gamyba, kiekio medianą.

Sprendimo 2011/278 7 straipsnis ir IV priedas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama valstybei narei surenkant duomenis, numatytus šiose nuostatose, pakoreguoti šios valstybės gautus skaičius taip, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, gauta deginant dujų atliekas su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusios įrenginio technologinio proceso dalyje, atitiktų emisiją deginant gamtines dujas, jei produkto santykiniu taršos rodikliu atsižvelgiama į emisiją, susijusią su dujų atliekų gamyba.

10.

Sprendimo 2011/278 3 straipsnio c punktas turi būti aiškinamas taip, kad sąvoka „su šilumos santykiniu taršos rodikliu susijusi įrenginio technologinio proceso dalis“ apima išmatuojamos šilumos iš įrenginio, kuriam taikoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema, eksporto į garų tinklą veiklą, jei pastarasis gali būti kvalifikuojamas kaip „įrenginys arba kitas vienetas, kuriam Sąjungos sistema netaikoma“.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: švedų.