1.

Šioje byloje nagrinėjamas apeliacinis skundas susijęs su 2014 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Simba Toys / VRDT – Seven Towns (Kubo languotu paviršiumi forma) ( 2 ); juo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ( 3 ) antrosios apeliacinės tarybos sprendimą, susijusį su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Simba Toys GmbH & Co. KG ir Seven Towns Ltd.

2.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas patvirtino Tarnybos sprendimą, kuriuo atmestas Vokietijos žaislų gamintojo Simba Toys (toliau – Simba Toys arba apeliantė) prašymas pripažinti erdvinio prekių ženklo, įregistruoto „trimatėms dėlionėms“, kuriuo vaizduojama Rubiko kubo forma, registraciją negaliojančia.

3.

Apeliantė, be kita ko, pateikia pagrindą dėl Reglamento (EB) Nr. 207/2009 ( 4 ) 7 straipsnio 1 dalies e punkto i ir ii papunkčių nuostatų, susijusių su pačios prekės formą vaizduojančiais žymenimis, pažeidimo.

4.

Kaip jau esu pažymėjęs kitoje byloje, šio pobūdžio žymenų problematikai būdinga specifika, atsižvelgiant į riziką, kad prekių ženklo registracijos nulemtas išimtinumas bus išplėstas konkrečios prekės praktinėms savybėms, kurias vaizduoja jos forma. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatos draudžia monopolizuoti esmines konkrečios prekės savybes, neleidžiant naudotis prekių ženklų teise, priešingai jos principams ( 5 ).

5.

Pastaraisiais metais Teisingumo Teismas kelis kartus aiškino šias nuostatas ( 6 ), tačiau jų taikymas vis dar kelia neaiškumų.

6.

Reglamento Nr. 207/2009 ( 7 ) 7 straipsnio, kuriame reglamentuojami absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai, 1 dalies e punkte nustatyta:

„1.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>.“

7.

1996 m. balandžio 1 d.Seven Towns pateikė Tarnybai paraišką įregistruoti prekių ženklą, kurį sudaro toliau pateiktas erdvinis žymuo (toliau – ginčijamas žymuo), „trimatėms dėlionėms“, priklausančioms 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti (su pakeitimais) 28 klasei:

.

8.

Šis prekių ženklas buvo įregistruotas 1999 m. balandžio 6 d. (Nr. 162784).

9.

2006 m. lapkričio 15 d.Simba Toys pateikė prašymą pripažinti šią registraciją negaliojančia, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamo su 7 straipsnio 1 dalies a–c ir e punktais ( 8 ). 2008 m. spalio 14 d. sprendimu Tarnybos anuliavimo skyrius atmetė prašymą. 2008 m. spalio 23 d.Simba Toys apskundė šį sprendimą.

10.

2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Tarnybos antroji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją.

11.

Atmesdama pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčiu, Apeliacinė taryba nusprendė, kad ginčijama forma nėra akivaizdi dėlionė ir negalima pripažinti, kad ją lemia pats prekės pobūdis. Dėl pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu, Apeliacinė taryba, be kita ko, nurodė, kad esminės formos savybės, ypač „kubą sudarantys langeliai“, nepateikia jokios informacijos apie prekės funkciją ar net apie tam tikros funkcijos buvimą.

12.

Raštu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. lapkričio 6 d., Simba Toys pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

13.

Simba Toys pateikė aštuonis pagrindus, du iš jų – antrasis ir trečiasis – buvo atitinkamai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii ir i papunkčiais.

14.

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį kaip nepagrįstą.

15.

Skundžiamo sprendimo 27–77 punktuose Bendrasis Teismas atmetė antrąjį pagrindą, kurį sudarė aštuonios dalys ir kuris buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu.

16.

Nurodydamas Sąjungos teismų praktiką, visų pirma Sprendimą Lego Juris / VRDT ( 9 ) (skundžiamo sprendimo 31–42 punktai), Bendrasis Teismas pirmiausia apibrėžė svarbiausias ginčijamo žymens savybes, nurodydamas, kad jos, pirma, yra kubo forma, ir antra, langeliai, esantys ant kiekvienos kubo sienos (skundžiamo sprendimo 43–47 punktai).

17.

Tuomet Bendrasis Teismas nurodė, kad reikia įvertinti, ar visos minėtos svarbiausios savybės „atitinka“ konkrečios prekės techninę funkciją (skundžiamo sprendimo 48 punktas).

18.

Bendrasis Teismas nurodė ieškovės kritikuojamą ginčijamo sprendimo 28 punktą: „taikant Reglamento Nr. 207/2009 <…> 7 straipsnio 1 dalies [e) punkto ii) papunktį], erdvinių prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia priežastys turi būti grindžiamos tik tokio prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, vaizdo analize, o ne nurodomomis ar numanomomis nematomomis savybėmis“; ginčijamo prekių ženklo grafiniai vaizdai „nesukelia minčių apie jokią konkrečią funkciją, net jei atsižvelgiama į prekes, t. y. „erdvines dėliones“; atliekant vertinimą šioje byloje, neturi būti atsižvelgiama į „gerai žinomą“ galimybę sukioti vadinamosios „Rubiko kubo“ dėlionės vertikalias ir horizontalias juostas ir „neteisėtai bei atgaline data“ funkcionalumą atrasti vaizduose; kubą sudarantys langeliai nepateikia jokios informacijos apie savo funkciją ar apie tam tikros funkcijos buvimą, ir „neįmanoma daryti išvados, kad jis gali [turėti konkurencinį pranašumą] arba daryti kokį nors techninį poveikį trimačių dėlionių srityje“; nagrinėjamoje formoje „nėra jokių dėlionės, kurią ji [vaizduoja], požymių“.

19.

Bendrasis Teismas atmetė ieškovės antrojo pagrindo pirmą, antrą ir septintą dalį, grindžiamas teiginiu, kad juodos kubo langelių linijos „yra techninės funkcijos“, grindžiamos galimybe sukioti ar kitaip perkelti atskirus dėlionės elementus (skundžiamo sprendimo 51–55 punktai), ar kad jos „atlieka šią funkciją“, atskirdamos atskirus dėlionės elementus taip, kad juos būtų galima sukioti (skundžiamo sprendimo 56–62 punktai).

20.

Bendrasis Teismas taip pat atmetė trečią ir ketvirtą ieškinio pagrindo dalis, atitinkamai susijusias su neatsižvelgimu į visuomenės interesą, kuriuo grindžiama nagrinėjama nuostata (skundžiamo sprendimo 63–64 punktai), ir Tarnybos šiuo atžvilgiu išsakytų teiginių kritika (skundžiamo sprendimo 65–68 punktai).

21.

Tuomet Bendrasis Teismas atmetė penktą pagrindo dalį, grindžiamą ieškovės teiginiu, kad, panašiai kaip šioje byloje, bylose, kuriose priimti sprendimai Philips ( 10 ) ir Lego Juris / VRDT – Mega Brands (Raudona Lego detalė) ( 11 ), formos techninė funkcija taip pat nebuvo tiesiogiai matyti iš žymens (skundžiamo sprendimo 69–72 punktai).

22.

Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindo šeštą ir aštuntą dalis, atitinkamai susijusias su alternatyvių formų, galinčių atlikti tokią pačią techninę funkciją, nebuvimu ir teiginiu, kad panašios trimatės dėlionės jau buvo žinomos prieš pateikiant paraišką įregistruoti ginčijamą prekių ženklą (skundžiamo sprendimo 73–76 punktai).

23.

Skundžiamo sprendimo 78–83 punktuose Bendrasis Teismas atmetė trečiąjį ieškinio pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu.

24.

Kituose sprendimo motyvuose Bendrasis Teismas pripažino nepagrįstais ir kitus ieškovės ieškinio pagrindus ir galiausiai atmetė visą ieškinį.

25.

Apeliaciniame skunde Simba Toys prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti ginčijamą Apeliacinės tarybos sprendimą negaliojančiu, taip pat priteisti iš Tarnybos ir Seven Towns bylinėjimosi pirmojoje instancijoje ir Teisingumo Teisme išlaidas.

26.

Tarnyba ir Seven Towns prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Simba Toys bylinėjimosi išlaidas.

27.

Apeliantė apeliaciniame skunde pateikia šešis pagrindus. Pirmasis ir antrasis pagrindai atitinkamai susiję su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii ir i papunkčių pažeidimu ( 12 ).

28.

Analizuosiu tik šiuos du pagrindus, kurie, mano nuomone, atsižvelgiant į apeliacinės bylos specifiką, turi esminę reikšmę nagrinėjant šią bylą.

29.

Kaip jau turėjau progą pažymėti ( 13 ), visuomenės interesas, kuriuo yra grindžiamos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos registravimo kliūtys, paremtas siekiu išlaikyti esmines konkrečios prekės savybes, kurias atspindi jos forma, viešai prieinamas.

30.

Šis reglamentavimas grindžiamas vertybinėmis prekių ženklų apsaugos sistemos nuostatomis. Ši sistema pirmiausia skirta sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai, didinant rinkos skaidrumą. Išimtinė teisė naudoti konkretų žymenį paprastai neriboja konkurentų laisvės siūlyti prekes. Jie gali nevaržomai rinktis iš galimų žymenų, kurių skaičius iš esmės neribotas.

31.

Vis dėlto kai kuriais atvejais išimtinių teisių į prekių ženklą buvimas gali trukdyti konkurencijai. Tai pirmiausia susiję su žymenų, vaizduojančių konkrečios prekės formą, registracija.

32.

Direktyvos 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto nuostata siekiama išvengti tokio atvejo, kai formos registracija, išlaikant išimtinę teisę į esmines prekės savybes, turinčias didelę reikšmę veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, leistų įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą. Taip būtų pakenkta prekių ženklų apsaugos sistemos egzistavimo tikslui.

33.

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje neleidžiama registruoti formos, kurios visas esmines savybes lemia konkrečios prekės pobūdis ( 14 ). Pagal šią nuostatą negali būti registruojamos formos, kurių esminės savybės yra neatsiejamos nuo konkrečios prekės funkcijos ar funkcijų. Jeigu šios savybės būtų rezervuotos vienam ūkio subjektui, konkuruojančioms įmonėms būtų sunkiau suteikti savo prekėms formą, kuri tiktų šioms prekėms naudoti ( 15 ).

34.

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu siekiama išvengti situacijų, kai dėl prekių ženklo apsaugos vienai įmonei būtų suteiktas monopolis prekės techniniams sprendimams ar jos funkcinėms savybėms, kurių vartotojas galėtų ieškoti konkuruojančiose prekėse ( 16 ). Šitaip užtikrinama, kad įmonės negalėtų naudotis prekių ženklų teise neribotai, pratęsdamos išimtines teises, susijusias su techniniais sprendimais ( 17 ).

35.

Reikia pažymėti, kad prekių ženklų apsaugos sistemos tikslas skiriasi nuo tikslų, kurie yra kai kurių kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos pagrindas, ir yra skirti inovacijoms ir kūrybiškumui remti. Šie skirtingi tikslai paaiškina, kodėl prekių ženklo registracijos suteikiama apsauga yra neterminuota, o kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai teisės aktų leidėjas nustatė apibrėžtą terminą. Jeigu prekių ženklų teisė būtų naudojama tam, kad išimtinumas apimtų ir nematerialųjį turtą (pavyzdžiui, pramoninį dizainą, išradimus ar autorių teisių saugomus kūrinius, kurių apsaugos terminas yra iš esmės apibrėžtas), tai pakenktų prekių ženklų apsaugos pagrindą sudarantiems principams ( 18 ).

36.

Pirmiausia išnagrinėsiu pagrindą dėl negaliojimo pagrindo, kuris susijęs su konkrečios prekės pobūdžio nulemta forma, pažeidimo.

37.

Šio pagrindo analizė ypač svarbi, nes Tarnyba atsakant į šį pagrindą siūlo kitokį aiškinimą, nei pateiktasis Sprendime Hauck ( 19 ).

38.

Primenu, jog tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis negaliojimo pagrindas taikomas ne vien „natūralioms“ prekėms, neturinčioms alternatyvių formų, ar „reguliuojamoms“ prekėms, kurių forma yra apibrėžta normomis, bet ir apima įvairius žymenis, kuriuos sudaro vien prekės forma, vaizduojanti praktines prekės savybes, neatsiejamas nuo šios prekės bendrųjų funkcijų ( 20 ).

39.

Tarnybos teigimu, toks aiškinimas yra pernelyg platus ir dėl jo praktiškai gali gerokai sumažėti galimybių registruoti žymenis, vaizduojančius prekės formą, nes kiekviena tokia forma turi bendrųjų savybių, būdingų konkrečiai prekių kategorijai. Tarnybos nuomone, šis negaliojimo pagrindas taikytinas tik reglamentuotoms, iš anksto nustatytoms formoms, neturinčioms alternatyvių formų.

40.

Nesutinku su tokia pozicija.

41.

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktyje nustatyta registracijos kliūtimi siekiama visuomenės intereso, neleidžiant registruoti formų, kurių visos savybės yra neatsiejamos nuo konkrečios prekės bendrosios funkcijos ar funkcijų. Tarnybos siūlomas aiškinimas neužtikrintų šios nuostatos rationis legis nulemtos funkcijos, nes galėtų būti leidžiama registruoti savybes, kurios yra įprastai pripažįstamos konkrečiai prekei. Toks aiškinimas, pavyzdžiui, leistų registruoti kubą, kuris yra naudojamas žaidimui kauliukais ir stalo žaidimams, nes šio kubo forma nėra reglamentuota ir yra įprastai pripažįstama. Be to, jeigu ši nuostata būtų aiškinama taip siaurai, ji netektų prasmės, nes reglamentuotos formos neturi akivaizdaus skiriamojo požymio ir negali jo įgyti dėl naudojimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir 3 dalį.

42.

Šioje byloje dėl pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto i papunkčio pažeidimu, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „<…> akivaizdu, jog dėl atitinkamų prekių, šiuo atveju erdvinių dėlionių, pobūdžio visiškai nebūtina, kad tos prekės turėtų kubo languotu paviršiumi formą. <…> kaip matyti iš bylos medžiagos, jau prašomo įregistruoti prekių ženklo paraiškos pateikimo dieną erdvinės dėlionės, net tos, kurias galima sukioti, buvo įvairių formų: nuo dažniausiai pasitaikančių geometrinių (pavyzdžiui, kubai, piramidės, sferos, kūgiai) iki pastatų, monumentų, daiktų ar gyvūnų formų“ (skundžiamo sprendimo 82 punktas).

43.

Apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė nagrinėjamą negaliojimo pagrindą, nes, jos nuomone, visas nagrinėjamo žymens savybes lemia konkrečiai prekių kategorijai būdingos praktinės savybės. Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas prekių kategoriją suprato pernelyg plačiai, kaip įvairias trimates dėliones, nors šiuo atveju kalbama apie konkrečios rūšies dėliones – „magiškojo kubo“ formos dėliones.

44.

Tarnyba ir Seven Towns pritaria skundžiamame sprendime išreikštai pozicijai, visų pirma dėl atitinkamos prekių kategorijos apibrėžimo.

45.

Norėčiau pažymėti, kad, kaip matyti iš šalių argumentų, ginčijamo žymens vertinimas atsižvelgiant į šio negaliojimo pagrindo taikymą priklauso nuo to, ar atitinkama prekių kategorija yra suprantama plačiau, kaip trimatės dėlionės apskritai, ar konkrečiai – kaip dėliojimo kubai arba „magiškieji kubai“ ( 21 ). Pastarųjų atveju kubo, išmarginto juodomis linijomis atskirtais langeliais, forma neabejotinai yra natūrali forma.

46.

Reikėtų pažymėti, kad atitinkamos nagrinėjamų prekių kategorijos nustatymas yra fakto klausimas. Bendrojo Teismo atlikta analizė, ar „magiškieji kubai“ yra atskira prekių kategorija, negali būti kvestionuojama apeliaciniame skunde, jeigu šalis nepateikė pagrindo dėl faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo.

47.

Kai kurie apeliacijoje nurodyti argumentai tikrai galėtų būti aiškinami kaip tokie, kuriais siekiama pateikti pagrindą dėl faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo. Apeliantė nurodo, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad registracijos paraiškos pateikimo dieną magiškieji kubai buvo žinomi rinkoje, ir neatsižvelgė į rinkos tyrimus, iš kurių buvo matyti, kad Vokietijoje šį žaislą žinojo didžioji dauguma vartotojų, ir jie nesiejo jo su konkrečiu gamintoju. Apeliantė dar kartą pateikė šį argumentą per posėdį, tvirtindama, kad ginčijama forma yra bendro pobūdžio.

48.

Vis dėlto, kadangi pateikdama antrąjį pagrindą apeliantė aiškiai nenurodo argumentų, susijusių su Vokietijoje atliktais rinkos tyrimais, ir nesieja jų su Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 80–82 punktuose nustatytų aplinkybių kritika, mano nuomone, negalima sutikti, kad ji pateikia pagrindą dėl faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo.

49.

Reikia priminti, kad pagrindas dėl faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo yra išimtinio pobūdžio, Teisingumo Teismui atliekant kontrolę apeliacine tvarka, o pagal šioje srityje nusistovėjusią teismų praktiką apeliantė turi aiškiai ne tik nurodyti faktines aplinkybes ar įrodymus, kurie, jos nuomone, buvo iškraipyti, bet ir atitinkamas Bendrojo Teismo klaidas nustatant aplinkybes. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo ( 22 ).

50.

Manau, minėtų procedūrinių reikalavimų būtina griežtai paisyti, atsižvelgiant į ypatingą pagrindo iškraipymu pobūdį, nes jis reiškia, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai peržengė protingo įrodymų vertinimo ribas ( 23 ).

51.

Todėl siūlau atmesti visą antrąjį pagrindą kaip nepriimtiną.

52.

Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nustatytas atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas taikomas žymenims, susidedantiems „vien tik iš“ prekių formos, „būtinos“ techniniam rezultatui gauti.

53.

Taip teisės aktų leidėjas atsižvelgė į aplinkybę, kad kiekviena prekės forma yra tam tikru mastu funkcionali, todėl registruoti prekės formą kaip prekių ženklą nereikia atsisakyti remiantis vien tuo, kad ji nurodo praktines savybes. Žodžiais „vien“ ir „būtina“ ši nuostata užtikrina, kad būtų atsisakoma įregistruoti tik tokias prekių formas, kurios tik perteikia techninį sprendimą ir kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą ( 24 ).

54.

Kalbant apie žymenis, kuriuos sudaro „vien“ funkcinio pobūdžio prekės forma, pažymėtina, kad ši sąlyga yra tenkinama, jeigu visos konkrečios formos (žymens) pagrindinės savybės atlieka techninę funkciją. Vis dėlto remiantis šia nuostata negalima atsisakyti registruoti žymens, jeigu nagrinėjama prekės forma turi didelį nefunkcinio pobūdžio elementą, pavyzdžiui, dekoratyvinį ar išgalvotą, kurių vaidmuo yra svarbus ( 25 ).

55.

Kalbant apie formą, kuri yra „būtina“ numatytam techniniam rezultatui gauti, pažymėtina, kad ši sąlyga nereiškia, kad ta forma turi būti vienintelė, kuria galima pasiekti tokį rezultatą. Taigi gali būti ir kitų formų, kitokių matmenų ar kitokio pavidalo, leidžiančių gauti tą patį techninį rezultatą. Reikia atsižvelgti į tai, kad prekės formos įregistravimas kaip prekių ženklo suteikia galimybę uždrausti kitoms įmonėms naudoti ne tik tokią pačią, bet ir panašias formas. Tada kiltų grėsmė, kad konkurentai negalės naudoti daugelio alternatyvių formų ( 26 ).

56.

Remiantis šiais principais, žymuo, kurį sudaro prekės forma, atliekanti tik techninę funkciją ir neturinti reikšmingų nefunkcinio pobūdžio elementų, negali būti įregistruotas kaip prekių ženklas, nes toks įregistravimas pernelyg sumažintų konkurentų galimybes išleisti į rinką prekės formas, įgyvendinančias tokį patį techninį sprendimą ( 27 ).

57.

Pirmąjį pagrindą, susijusį su skundžiamo sprendimo 50–77 punktais, iš esmės sudaro dvi dalys.

58.

Pirmojoje pagrindo dalyje apeliantė tvirtina, jog Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė jos teiginį, kad ginčijamos formos savybės „atlieka“ techninę funkciją (skundžiamo sprendimo 56–77 punktai). Antroji pagrindo dalis susijusi su apeliantės argumentu, kad šios savybės yra techninės funkcijos „pasekmė“ (skundžiamo sprendimo 50–55 punktai).

59.

Dėl pirmosios pagrindo dalies, kurią sudaro aštuonios dalys, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas taikė pernelyg siaurą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nurodyto negaliojimo pagrindo taikymo kriterijų. Ji nesutinka su Bendrojo Teismo argumentais, jog išvados, susijusios su konkrečios formos funkcionalumu, turi būti „pakankamai įtikinamos“, o objektyvus stebėtojas turi galėti „tiksliai suprasti“, kokią funkciją atlieka ši forma (skundžiamo sprendimo 57, 59, 71–72 punktai) (pirma dalis).

60.

Apeliantė dar nurodo, jog Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad analizuojant nagrinėjamą formą pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį nereikia atsižvelgti į papildomas faktines aplinkybes. Todėl, apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Rubiko kubo sukiojimo funkciją, nors, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 49 punkto, ji yra „visuotinai žinoma“ (antra dalis).

61.

Kitoje apeliacinio skundo dalyje Simba Toys pateikia tokius teiginius: Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir jos pateiktus įrodymus, pripažinęs, kad nagrinėjama forma nerodo dėlionės, kurią sudaro sukiojami elementai (trečia dalis); Bendrasis Teismas pernelyg siaurai aiškino sąvoką „techninė funkcija“ (ketvirta dalis); Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama forma neturi jokių esminių nefunkcinio pobūdžio savybių (penkta dalis); Bendrasis Teismas pernelyg siaurai aiškino visuomenės interesą (šešta dalis); neteisingai nurodė, kad alternatyvių formų nebuvimas neturi reikšmės nagrinėjamai formai (septinta dalis) ir kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus, pripažinęs, kad yra alternatyvios formos, nes kitos nei kubo formos dėlionės užtikrina tokį pat funkcionalumą kaip Rubiko kubas (aštunta dalis).

62.

Tarnyba ir Seven Towns atmeta apeliantės argumentus, remdamosi skundžiamame sprendime nurodytais motyvais.

Bendrojo Teismo išvadų vertinimas

63.

Norint teisingai taikyti Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, būtina, kad kompetentinga institucija teisingai nustatytų pagrindines konkretaus žymens savybes ir tuomet įvertintų, ar visos šios savybės atlieka techninę funkciją, būdingą konkrečiai prekei. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, šios aplinkybės gali būti nustatytos tiesiog vizualiai išnagrinėjus žymenį arba, priešingai, gali reikėti atlikti išsamią analizę ir atsižvelgti į papildomą informaciją ( 28 ).

64.

Toks nagrinėjimas turi būti atliktas analizuojant pateiktą registruoti žymenį. Tačiau funkcinį formos pobūdį galima analizuoti atsižvelgiant į kitą informaciją, pavyzdžiui, su patentais susijusius konkrečios prekės dokumentus arba informaciją, susijusią su faktiškai naudojamu žymeniu ( 29 ).

65.

Reikia priminti, kad registracijos paraiškoje pateikiamas grafinis žymens vaizdas yra skirtas apibrėžti tiksliam apsaugos objektui. Todėl šis vaizdas turi būti savaime išsamus ir suprantamas ( 30 ). Vis dėlto šie reikalavimai neriboja kompetentingos institucijos analizės, atliekamos taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, jeigu tai galėtų pakenkti visuomenės interesui ( 31 ).

66.

Iš minėtos teismų praktikos matyti, kad analizuodama konkrečios formos funkcinius elementus kompetentinga institucija neprivalo apsiriboti tik informacijos, kurią suteikia grafinis vaizdas, analize, o prireikus turi atsižvelgti ir į kitą Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymui reikšmingą informaciją.

67.

Dėl Teisingumo Teismo apeliacinėje byloje atliekamos kontrolės ribų norėčiau pažymėti, kad pagrindinių konkretaus žymens savybių nurodymas ir įvertinimas, ar jos yra funkcinio pobūdžio, neabejotinai yra faktinio pobūdžio išvados, kurios negali būti tikrinamos apeliacinėje byloje, išskyrus pagrindą dėl faktinių aplinkybių ar įrodymų iškraipymo ( 32 ).

68.

Vis dėlto pačių funkcionalumo vertinimo kriterijų ir informacijos, į kurią reikia atsižvelgti, apimties nustatymas yra teisės klausimas, kuris gali būti tikrinamas apeliacinėje byloje ( 33 ).

69.

Šioje byloje skundžiamo sprendimo 47 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad svarbiausios nagrinėjamo žymens savybės yra kubo forma ir langelių struktūra, esanti ant visų kubo sienų. Tai yra faktinės išvados, kurios negali būti tikrinamos apeliacinėje byloje. Vis dėlto apeliantė aiškiai pažymi, kad neginčija šių išvadų.

70.

Skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad reikia įvertinti, ar šios savybės atitinka prekių techninę funkciją.

71.

Atsižvelgdamas į tai, skundžiamo sprendimo 49 punkte Bendrasis Teismas nurodė ginčijamo sprendimo 28 punktą, kurį kritikuoja ieškovė.

72.

Kaip matyti iš nurodyto ginčijamo sprendimo 28 punkto, Tarnybos apeliacinė taryba, be kita ko, nustatė tokias aplinkybes: „taikant [Reglamento Nr. 207/2009 <…> 7 straipsnio 1 dalies [e punkto ii papunktį], erdvinių prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia priežastys turi būti grindžiamos tik tokio prekių ženklo, koks jis buvo įregistruotas, vaizdo analize, o ne nurodomomis ar numanomomis nematomomis savybėmis“; ginčijamo prekių ženklo grafiniai vaizdai „nesukelia minčių apie jokią konkrečią funkciją, net jei atsižvelgiama į prekes, t. y. „erdvines dėliones“; „kubą sudarantys langeliai“ nepateikia jokios informacijos apie savo funkciją ar apie tam tikros funkcijos buvimą“.

73.

Kadangi tolesnėje sprendimo dalyje Bendrasis Teismas kritiškai neanalizuoja šių išvadų ir tik atmeta visą ieškovės kritiką, reikia pripažinti, kad šiuo sprendimu patvirtinami Apeliacinės tarybos nurodyti motyvai.

74.

Šią išvadą patvirtina samprotavimai, išdėstyti skundžiamo sprendimo 56–61 punktuose, kuriuose Bendrasis Teismas atmeta ieškovės teiginį, kad juodos kubo „langelių“ linijos atlieka techninę funkciją.

75.

Bendrajame Teisme ieškovė nurodė, kad šios linijos atskiria judančius dėlionės elementus, konkrečiai perkeliamus sukiojimo judesiais.

76.

Bendrasis Teismas atmeta šį teiginį, nurodydamas, kad jis grindžiamas žiniomis apie Rubiko kubo juostų sukiojimo galimybę, o šios galimybės negali lemti vaizduojamos formos savybės, nebent vidinis kubo mechanizmas. Bendrojo Teismo nuomone, atliekant funkcionalumo analizę negalima atsižvelgti į tokį nematomą elementą, nes „nors Apeliacinei tarybai neturėtų būti draudžiama atliekant tokią analizę taikyti dedukcijos metodo, reikia, kad šis metodas būtų taikomas kuo objektyviau ir remiantis tokia nagrinėjama forma, kokia pavaizduota grafiškai; be to, dedukcija turi būti taikoma ne visai spekuliaciniais, bet pakankamai aiškiais tikslais“; šiuo atveju „remiantis ginčijamo prekių ženklo grafiniais vaizdais“ nusprendus, kad yra vidinis sukimosi mechanizmas, netenkinami šie reikalavimai (skundžiamo sprendimo 59 punktas).

77.

Mano nuomone, ši išvada grindžiama klaidingomis teisinėmis prielaidomis, apskritai ja pakankamai neatsižvelgiama į nagrinėjamoje nuostatoje ginamą visuomenės interesą.

78.

Pirma, nors Bendrasis Teismas nustatė svarbiausias žymens savybes, jis neįvertino jų atsižvelgdamas į konkrečiai prekei būdingą techninę funkciją.

79.

Nors skundžiamo sprendimo 48 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad reikia įvertinti, ar nurodytos formos savybės „atitinka tam tikrų prekių techninę funkciją“, nė viename iš tolesnių skundžiamo sprendimo motyvų, nurodytų jo 49–51 ir 56–60 punktuose, neapibrėžiama, kokią techninę funkciją atlieka nagrinėjama prekė, ir neanalizuojamas šios funkcijos ir pateiktos formos savybių santykis.

80.

Šioje byloje rėmimasis tokia prielaida lemia paradoksalią išvadą, kad iš grafinių ginčijamo prekių ženklo vaizdų „negalima sužinoti, ar nagrinėjama forma turi tam tikrą techninę funkciją, ir, jei taip, kokia ji“ (skundžiamo sprendimo 49 ir 72 punktai).

81.

Tokia išvada rodo klaidingą samprotavimą, nes taikant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, susijusį tik su žymenimis, vaizduojančiais realios prekės formą, būtina turėti bent minimalių žinių apie konkrečios prekės funkciją.

82.

Panašiai, kaip ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas Pi‑Design, Bendrojo Teismo pateiktas išvadas sunku suderinti su prielaida, kuria rėmėsi Bendrasis Teismas ir kurios neginčijo šalys, kad iš esmės kalbama apie žymenį, vaizduojantį realios prekės formą, o ne abstrakčią formą ( 34 ).

83.

Mano supratimu, siekdamas atlikti teisingą funkcinių formos savybių analizę Bendrasis Teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į konkrečios prekės, t. y. trimatės dėlionės – galvosūkio, grindžiamo logišku erdvėje sukiojamų elementų sudėliojimu, – funkciją. Jeigu būtų atsižvelgęs į šią funkciją, jis nebūtų galėjęs atmesti ieškovės teiginio, kad ginčijamas kubas bus laikomas sudarytu iš sukiojamų dalių, atskirtų juodomis linijomis.

84.

Antra, mano nuomone, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad nagrinėjamos formos analizė, atsižvelgiant į jos funkcines savybes, turi būti grindžiama tik pateikto registruoti grafinio vaizdo analize (skundžiamo sprendimo 57–59 punktai).

85.

Mano nuomone, toks siauras analizės apimties supratimas neatitinka Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų principų.

86.

Bylose, kuriose priimti sprendimai Philips ( 35 ) ir Lego Juris / VRDT ( 36 ), kompetentinga institucija nebūtų galėjusi atlikti pateiktos formos analizės vien grafinio vaizdo pagrindu, nesiremdamas informacija, susijusia su realia preke. Analogiškai Sprendime Pi-Design Teisingumo Teismas, panaikindamas Bendrojo Teismo sprendimą, atmetė teiginį, kad analizuojant funkcines formos savybes reikia analizuoti tik pateiktą registruoti jos grafinį vaizdą, ir negalima atsižvelgti į faktiškai parduodamos prekės formą ( 37 ).

87.

Būtinybė atsižvelgti į tokias aplinkybes, susijusias su konkrečios prekės naudojimu, kyla iš paties Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio nuostatos pobūdžio, nes ši nuostata susijusi tik su žymenimis, vaizduojančiais konkrečios prekės formą.

88.

Manau, šiuo atveju nereikia ieškoti paslėptų savybių, kurių nematyti pateiktoje formoje ( 38 ), nes reikia analizuoti iš grafinio vaizdo matomas formos savybes, atsižvelgiant į konkrečios prekės funkciją. Nors atliekant tokį vertinimą neabejotinai reikia analizuoti tik registruoti pateiktą formą, vis dėlto, kaip rodo minėtų bylų aplinkybės, dėl minėtos formos ir prekės funkcijos santykio neretai reikia atsižvelgti į papildomą informaciją.

89.

Atsižvelgdamas į tai, laikausi nuomonės, kad šioje byloje Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pripažinęs, kad atliekant nagrinėjamą analizę reikia remtis „tokia nagrinėjama forma, kokia pavaizduota grafiškai“, ir kad nereikia atsižvelgti į papildomas aplinkybes, kurių objektyvus stebėtojas negali „tiksliai suprasti“„rem[damasis] ginčijamo prekių ženklo grafiniais vaizdais“ (skundžiamo sprendimo 57–59 punktai).

90.

Mano supratimu, šitaip suprantami analizės kriterijai neatitinka minėtos teismo praktikos.

91.

Tiesa, Bendrasis Teismas mėgina atskirti šią bylą nuo sprendimų, priimtų minėtose bylose Philips ir Lego Juris / VRDT. Bendrojo Teismo nuomone, šis skirtumas grindžiamas tuo, kad minėtose bylose prekės funkcija buvo „aiškiai“ arba „logiškai“ matyti iš formos, o šioje byloje iš grafinių ginčijamo prekių ženklo vaizdų „negalima sužinoti, ar nagrinėjama forma turi tam tikrą techninę funkciją“ (skundžiamo sprendimo 69–72 punktai).

92.

Manau, toks atskyrimas nėra įtikinamas. Atsiribojus nuo bet kokios informacijos apie realią prekę, sunku spręsti, kokią funkciją atlieka registruoti pateiktų formų elementai bylose Philips, Lego Juris / VRDT ar Pi-Design:

.

93.

Beje, Sprendime Pi-Design Teisingumo Teismas aiškiai atmetė Bendrojo Teismo poziciją, kad pats grafinis žymens vaizdas neleidžia nustatyti kokios nors funkcijos, kurią atlieka ant formos paviršiaus esantys „juodi taškeliai“, visų pirma kad tai yra specialūs įdubimai ant peilio ar kito virtuvės įrankio rankenos ( 39 ).

94.

Atsižvelgdamas į tai manau, kad Bendrasis Teismas šioje byloje klaidingai netaikė iš Teisingumo Teismo praktikos kylančių vertinimo kriterijų.

95.

Be to, manau, Bendrasis Teismas pernelyg aukštai iškėlė funkcinių formų vertinimo kartelę, leidžiančią apeiti nagrinėjamoje nuostatoje įtvirtintą monopolizavimo draudimą.

96.

Norėčiau pažymėti, jog Bendrasis Teismas neatmetė, kad iš ginčijamos formos galima spręsti, kad juodos linijos atlieka sukiojamų dėlionės elementų atskyrimo funkciją. Vis dėlto jis pabrėžė, kad net tokiu atveju objektyvus stebėtojas „tiksliai nežinotų, ar šie elementai galėtų būti, pavyzdžiui, sukiojami arba išrenkami, kad vėliau vėl būtų surenkami arba leistų pakeisti šio kubo formą“ (skundžiamo sprendimo 57 punktas). Bendrasis Teismas pripažino, jog svarbu, kad ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas žymėti „trimatėms dėlionėms“ apskritai, t. y. „neapsiribojant tomis, kurios gali būti sukiojamos“, ir tai, kad prekių ženklo savininkas prie registracijos paraiškos nepridėjo „aprašymo, kuriame būtų patikslinta, kad nagrinėjama forma turi tokią savybę“ (skundžiamo sprendimo 55 punktas).

97.

Vadovaujantis Bendrojo Teismo pateiktais samprotavimais, tai, kad ginčijamo prekių ženklo savininkas prie registracijos paraiškos nepridėjo dėlionės veikimo aprašymo, leidžia išplėsti registracija suteikiamos apsaugos apimtį kiekvienam panašios formos dėlionės tipui, neatsižvelgiant į jos veikimo principą ( 40 ). Kaip per posėdį nurodė pats prekių ženklo savininkas, teisės, kurias suteikia tik ginčijamos formos įregistravimas, potencialiai apima kiekvieną erdvinę dėlionę, kurios elementai susideda į kubą „3x3x3“.

98.

Manau, tokie samprotavimai neatitinka visuomenės intereso, kuriuo yra grindžiamas nagrinėjamas reglamentavimas, nes savininkui suteikiama galimybė išplėsti monopolį prekių savybėms, atliekančioms ne tik ginčijamos formos funkciją, bet ir kitas panašias funkcijas.

99.

Iš pateiktų argumentų darytina išvada, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pripažinęs, kad atliekant nagrinėjamą analizę pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį reikia remtis „tokia nagrinėjama forma, kokia pavaizduota grafiškai“, ir kad nereikia atsižvelgti į papildomas aplinkybes, kurių objektyvus stebėtojas negali „tiksliai suprasti“„rem[damasis] ginčijamo prekių ženklo grafiniais vaizdais“ (skundžiamo sprendimo 57–59 punktai), ir todėl atmetęs ieškovės teiginį, kad kubo langelių struktūra nėra dekoratyvinis ar išgalvotas elementas ir atlieka techninę funkciją, nes ji atskiria sukinėjamus dėlionės elementus visų pirma taip, kad juos galima būtų perkelti sukamaisiais judesiais (skundžiamo sprendimo 56–62 punktai), taip pat pirmojoje instancijoje pateiktą antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

100.

Todėl nebūtina nagrinėti likusių apeliantės teiginių, pateiktų kartu su pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu.

101.

Taigi, manau, kad reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti likusių apeliaciniame skunde nurodytų pagrindų.

102.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą šis teismas, panaikinęs skundžiamą sprendimą, gali pats išspręsti bylą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

103.

Manau, ši sąlyga šioje byloje yra tenkinama.

104.

Savo ieškiniui Bendrajame Teisme pagrįsti ieškovė pateikė aštuonis pagrindus, įskaitant antrąjį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu.

105.

Iš šios išvados 99 punkto matyti, kad šį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

106.

Ginčijama forma vaizduoja erdvinę dėlionę. Vertinant ginčijamą formą reikia atsižvelgti į konkrečios prekės funkciją, kuri grindžiama logišku erdvėje sukiojamų galvosūkio elementų sudėliojimu.

107.

Šią funkciją patvirtina visuotinai žinomos (ginčijamo sprendimo 28 punktas) nagrinėjamo galvosūkio – Rubiko kubo, kurio sukiojami elementai, sudėti į vertikalias ir horizontalias linijas, yra perkeliami sukiojimo aplink vieną ašį judesiais, savybės.

108.

Kaip teisingai pažymi ieškovė, kad atliktų tokią funkciją, galvosūkis turi būti daugiakampio, sudaryto iš elementų, sudėtų į vertikalias ir horizontalias linijas, formos.

109.

Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei savo sprendimo 28 punkte nustatė Apeliacinė taryba, svarbiausios ginčijamo žymens savybės – kubo forma ir langelių struktūra, kai vertikalios ir horizontalios linijos yra lygiagrečios sudėliotiems elementams sukiojamos dėlionės dalys – yra būtinos konkrečiai prekei būdingai techninei funkcijai atlikti.

110.

Be to, neturi reikšmės tai, kad tokia dėlionės idėja gali būti įgyvendinta pasitelkus kitokią formą nei kubas ( 41 ) ar kad atskiri jos elementai išdėstyti šiek tiek kitaip. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, prekės forma negali būti registruojama net ir tuo atveju, kai konkretų techninį rezultatą galima pasiekti naudojant kitą formą ( 42 ).

111.

Reikėtų papildomai pažymėti, kad, be minėtų funkcinių savybių, ginčijamas žymuo neturi jokių išgalvotų ar dekoratyvinių savybių. Taigi, įregistravus tokią formą vieno subjekto naudai būtų ribojama kitų ūkio subjektų laisvė siūlyti prekes, kurių funkcionalumas yra toks pats ar net panašus, ir tai neatitiktų nagrinėjamoje nuostatoje ginamo visuomenės intereso.

112.

Todėl antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia pripažinti pagrįstu ir panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant reikalo nagrinėti likusių pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų.

113.

Atsižvelgdamas į pateiktus svarstymus siūlau Teisingumo Teismui panaikinti skundžiamą sprendimą ir 2009 m. rugsėjo 1 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1526/2008‑2), susijusį su prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Simba Toys GmbH & Co. KG ir Seven Towns Ltd ir priteisti iš Tarnybos bei Seven Towns bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.