1

Apeliaciniu skundu ClientEarth ir Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) (toliau – PAN Europe) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ClientEarth ir Pesticide Action network Europe (PAN Europe) / EFSA (T‑214/11, EU:T:2013:483, toliau – skundžiamas sprendimas), atmesti ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti, pirma, 2011 m. vasario 10 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) sprendimą neleisti apeliantėms susipažinti su tam tikrais darbo dokumentais, susijusiais su EFSA rengiamomis gairėmis, skirtomis prašymus išduoti leidimą pateikti į rinką augalų apsaugos produktus teikiantiems pareiškėjams (toliau – gairės), ir, antra, 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimą, kuriuo atšauktas ankstesnis sprendimas ir apeliantėms leista susipažinti su visa prašoma informacija, išskyrus susijusia su išorės ekspertų, pateikusių pastabas dėl gairių projekto (toliau – gairių projektas), pavardėmis.

2

2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102) 2 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>“

3

Šio reglamento 8 straipsnyje „Asmens duomenų perdavimas duomenų gavėjams, kuriems taikoma Direktyva 95/46/EB, išskyrus Bendrijos institucijas ir įstaigas“ nustatyta:

„Nepažeidžiant 4, 5, 6 ir 10 straipsnių, asmens duomenys perduodami tik tiems duomenų gavėjams, kuriems yra taikomas Direktyvą 95/46/EB įgyvendinantis nacionalinis įstatymas:

<…>

4

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) apibrėžiami teisės susipažinti su šių institucijų dokumentais principai, sąlygos ir apribojimai.

5

Šio reglamento 4 straipsnio „Išimtys“ 1 dalyje numatyta:

„Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

<…>

6

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, p. 1), 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[p]areiškėjas [prašantis išduoti leidimą pateikti į rinką augalų apsaugos produktą] prie dokumentų rinkinio prideda prieinamą specialistų recenzuotą mokslinę literatūrą, kaip nustatė [EFSA], susijusią su veikliąja medžiaga ir jos metabolitais, darančiais šalutinį poveikį sveikatai, aplinkai ir atsitiktinai paveiktoms rūšims <...>“.

7

2009 m. rugsėjo 25 d. EFSA kreipėsi į savo skyrių, atsakingą už vertinimo metodologiją, ir paprašė parengti gaires, kuriose būtų paaiškinta šios nuostatos taikymo tvarka (toliau – gairės). Šis skyrius šiuo tikslu sudarė darbo grupę (toliau – darbo grupė).

8

Darbo grupė pateikė gairių projektą dviem EFSA organams: Augalų apsaugos produktų ir jų likučių specialistų mokslo grupei (toliau – AAPL) ir Pesticidų reikalų iniciatyviniam komitetui (toliau – PRIK); tarp šių organų narių buvo ir nepriklausomų mokslo ekspertų. Šių nepriklausomų ekspertų buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl gairių projekto.

9

Atsižvelgusi į gautas pastabas darbo grupė iš dalies pakeitė šį gairių projektą. Tada 2010 m. liepos 23 d.–spalio 15 d. jis buvo pateiktas viešai svarstyti. Dėl šio projekto pastabas pateikė nemažai asmenų ir asociacijų, tarp jų – PAN Europe.

10

2010 m. lapkričio 10 d. remdamosi būtent Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatomis ClientEarth ir PAN Europe kartu pateikė EFSA prašymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais. Tame prašyme buvo nurodyti įvairūs su gairių projekto rengimu susiję dokumentai, įskaitant AAPL ir PRIK nepriklausomų ekspertų pastabas.

11

2010 m. gruodžio 1 d. raštu EFSA leido ClientEarth ir PAN Europe susipažinti su kai kuriais pageidautais dokumentais. Tačiau atsižvelgusi į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatytą išimtį, susijusią su institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga, atsisakė leisti susipažinti su dviejų rūšių dokumentais: pirma, skirtingomis gairių projekto darbinėmis versijomis ir, antra, AAPL ir PRIK nepriklausomų ekspertų pastabomis, susijusiomis su šiuo projektu.

12

2010 m. gruodžio 23 d.ClientEarth ir PAN Europe pateikė prašymą ir pareikalavo, kad EFSA iš naujo apsvarstytų savo poziciją, išdėstytą 2010 m. gruodžio 1 d. rašte.

13

2011 m. vasario 10 d. EFSA patvirtino, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antra pastraipa nebus suteikta galimybė susipažinti su neatskleistas dokumentais.

14

Gairės buvo priimtos 2011 m. vasario 28 d. Tą pačią dieną jos buvo paskelbtos EFSA Journal.

15

2011 m. gruodžio 12 d. atsakydama į ClientEarth ir PAN Europe2011 m. vasario 10 d. pateiktą prašymą EFSA priėmė ir joms įteikė naują sprendimą. Ji nurodė, kad nusprendė „atšaukti“, „panaikinti“ ir „pakeisti“2011 m. vasario 10 d. sprendimą. Pagal šį naują sprendimą ji leido ClientEarth ir PAN Europe susipažinti, be kita ko, su atskiromis AAPL ir PRIK nepriklausomų ekspertų pastabomis, susijusiomis su gairių projektu. Tačiau ji nurodė, kad remdamasi Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu ir Sąjungos teisės aktais dėl asmens duomenų apsaugos, būtent Reglamentu Nr. 45/2001, įslaptino šių ekspertų pavardes. Šiuo klausimu ji tvirtino, kad ekspertų pavardžių atskleidimas būtų laikomas asmens duomenų perdavimu pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnį, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinamos šiame straipsnyje nustatytos tokių duomenų perdavimo sąlygos.

16

2011 m. balandžio 11 d.ClientEarth ir PAN Europe pareiškė ieškinį ir pareikalavo panaikinti 2011 m. vasario 10 d. EFSA sprendimą. Vėliau nuspręsta pareikalauti panaikinti ir 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimą, nes juo EFSA atsisakė nurodyti ClientEarth ir PAN Europe nepriklausomų ekspertų, pateikusių pastabas dėl gairių projekto, pavardes.

17

Grįsdamos savo ieškinį ClientEarth ir PAN Europe nurodė tris pagrindus.

18

Bendrasis Teismas nusprendė, kad trys ieškinio pagrindai yra nepagrįsti, todėl atmetė ieškinį.

19

ClientEarth ir PAN Europe prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš EFSA bylinėjimosi išlaidas.

20

EFSA ir Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ClientEarth ir PAN Europe bylinėjimosi išlaidas.

21

2014 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (toliau – EDAPP) leista įstoti į bylą palaikyti EFSA ir Komisijos reikalavimų.

22

Grįsdamos savo apeliacinį skundą ClientEarth ir PAN Europe nurodo tris pagrindus.

23

Pirmajame pagrinde nurodoma, kad neteisingai taikyta „asmens duomenų“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą; ClientEarth ir PAN Europe kritikuoja būtent skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą, kad informacija, kuri kiekvienos pastabos atveju būtų jiems leidusi identifikuoti, kuris iš nepriklausomų ekspertų yra jos autorius (toliau – ginčijama informacija), patenka į šią sąvoką.

24

Jos nesutinka, kad ši sąvoka gali apimti duomenų rinkinį, susijusį su mokslo nuomonėmis, kurias ekspertai pateikė dalyvaudami komiteto, atsakingo už viešosios funkcijos vykdymą užtikrinant piliečių interesus, veikloje. Jos priduria, kad atitinkamų ekspertų pavardės, kaip ir jų pareikštos nuomonės dėl gairių projekto, prieinamos EFSA interneto svetainėje, todėl ginčijama informacija taip pat priskirtina prie viešosios srities. Jos priduria, kad niekas nerodo, jog EFSA bandė patikrinti, ar šie ekspertai prieštaravo, kad ši informacija būtų atskleista.

25

Ieškovės taip pat tvirtina, kad tai, jog ekspertas, vykdydamas profesinę veiklą, pateikia mokslo nuomonę, nepatenka į privataus gyvenimo sąvoką.

26

EFSA ir Komisija, palaikoma EDAPP, ginčija šių argumentų pagrįstumą.

27

Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punkte apibrėžta „asmens duomenų sąvoka“, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą, t. y. kaip „bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu <...>, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti <...> nustatyta“.

28

Nagrinėjamu atveju, kaip priminta ir skundžiamo sprendimo 43 punkte, ClientEarth ir PAN Europe, prašydamos atskleisti ginčijamą informaciją, siekia sužinoti, kas yra kiekvienos nepriklausomų ekspertų pateiktos pastabos autorius.

29

Kadangi tokia informacija leistų vieną ar kitą konkretų ekspertą sieti su tam tikra pastaba, ji susijusi su fiziniais asmenimis, kurių tapatybė žinoma, todėl yra asmens duomenys, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą.

30

Kaip Bendrasis Teismas teisingai nusprendė skundžiamo sprendimo 44–46 punktuose, aplinkybė, kad ši informacija priskirtina prie profesinės veiklos srities, nereiškia, kad ji nėra asmens duomenys (šiuo klausimu žr. Sprendimo Österreichischer Rundfunk ir kt., C‑465/00, C‑138/01 ir C‑139/01, EU:C:2003:294, 64 punktą; Sprendimo Komisija / Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 66–70 punktus ir Sprendimo Worten, C‑342/12, EU:C:2013:355, 19 ir 22 punktus).

31

Beje, tai, kad atitinkamų ekspertų tapatybė bei dėl gairių projekto pateiktos pastabos buvo viešai paskelbtos EFSA interneto svetainėje, nereiškia, kad ginčijama informacija būtų praradusi tokį statusą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C‑73/07, EU:C:2008:727, 49 punktą).

32

Be to, kaip tvirtina EFSA, Komisija ir EDAPP, „asmens duomenų“, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, sąvoka ir „duomenų, susijusių su privačiu gyvenimu“ sąvoka neturi būti painiojamos. Taigi nagrinėjamu atveju nepagrįstas ClientEarth ir PAN Europe teiginys, kad ginčijama informacija nesiejama su atitinkamų ekspertų privačiu gyvenimu.

33

Galiausiai, kadangi atitinkamo asmens prieštaravimas, kad būtų atskleista nagrinėjama informacija, nepatenka į „asmens duomenų“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 58 punkte teisingai nusprendė, kad informaciją, susijusią su asmeniu, kvalifikuojant kaip asmens duomenis, nesvarbu, ar egzistuoja toks prieštaravimas.

34

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 60 punkte padarė teisingą išvadą, kad ginčijama informacija buvo asmens duomenys.

35

Todėl pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

36

Toliau reikia kartu išnagrinėti antrąjį ir trečiąjį apeliacinio skundo pagrindus.

37

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde, kuriame nurodytas netinkamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkto taikymas, ClientEarth ir PAN Europe tvirtina, kad Bendrasis Teismas ir EFSA nepalygino visų šiomis nuostatomis saugomų interesų, t. y. „teisės į skaidrumą“ ir teisės į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą.

38

Jos ypač kritikuoja tai, kad Bendrasis Teismas tik išnagrinėjo, ar jos įrodė ginčijamos informacijos atskleidimo būtinybę, tačiau visiškai neįvertino atitinkamų interesų.

39

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde, kuriame nurodomas ESS 5 straipsnio pažeidimas, ClientEarth ir PAN Europe teigia, kad atmetęs jų įvairius argumentus, pateiktus siekiant įrodyti ginčijamos informacijos atskleidimo būtinybę, Bendrasis Teismas pažeidė proporcingumo principą.

40

EFSA ir Komisija, palaikomos EDAPP, ginčija ClientEarth ir PAN Europe argumentų, pateiktų grindžiant antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, pagrįstumą.

41

EFSA visų pirma kelia klausimą dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo priimtinumo. Jos teigimu, jame nepakankamai tiksliai nurodytos kritikuojamos skundžiamo sprendimo dalys. Be to, jame tik pakartojami Bendrajam Teismui pateikti argumentai dėl 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimo ir taip siekiama, kad būtų iš naujo išnagrinėtas pirmojoje instancijoje pareikštas ieškinys, o to Teisingumo Teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą negali padaryti.

42

Be to, EFSA, kaip ir Komisija, tvirtina, kad trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra visiškai nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas tik reikalavo, remdamasis Reglamentu Nr. 45/2001 ir Teisingumo Teismo praktika, kad ieškovės įrodytų jų teisėtą suinteresuotumą susipažinti su ginčijama informacija. Toks reikalavimas nėra neproporcingas ir visapusiškai užtikrina reikalaujamą esamų interesų pusiausvyrą.

43

Priešingai, nei nurodo EFSA, apeliacinio skundo dalys, skirtos trečiajam šio skundo pagrindui, leidžia nustatyti skundžiamo sprendimo dalį, dėl kurios pateiktas šis pagrindas. Be to, šiame pagrinde ClientEarth ir PAN Europe ne vien pakartoja argumentus, kuriuos anksčiau nurodė Bendrajam Teismui dėl 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimo, bet ir nurodo teisės klaidą, kurią nagrinėjamu atveju padarė Bendrasis Teismas taikydamas Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio c punktą. Todėl šis apeliacinio skundo pagrindas yra priimtinas.

44

Kai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 45/2001 2 straipsnio a punktą, jam taikomos visos Reglamento Nr. 45/2001 nuostatos, įskaitant jo 8 straipsnio b punktą (žr. Sprendimo Komisija /Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 63 punktą ir Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 101 punktą).

45

Pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą asmens duomenys iš esmės gali būti perduodami tik jeigu duomenų gavėjas įrodo būtinybę gauti perduotus duomenis ir nėra priežasties manyti, kad gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai.

46

Iš tos pačios nuostatos matyti, kad, kaip Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 83 punkte, joje asmens duomenų perdavimas siejamas su dviejų kumuliacinių sąlygų tenkinimu.

47

Šiuo atveju būtent tas, kas prašo perduoti tokius duomenis, turi įrodyti tokio perdavimo būtinybę. Jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar nėra priežasties manyti, jog atitinkamas perdavimas galėtų pažeisti teisėti duomenų subjekto interesus. Jei tokios priežasties nėra, prašomi duomenys turi būti perduodami, o jeigu tokia priežastis yra, institucija turi palyginti esamus skirtingus interesus tam, kad priimtų sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija /Bavarian Lager, C‑28/08 P, EU:C:2010:378, 77 ir 78 punktus; Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 107 ir 108 punktus; tuo pačiu klausimu taip pat žr. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 85 punktą).

48

Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigia ClientEarth ir PAN Europe antrajame apeliacinio skundo pagrinde, Bendrasis Teismas teisingai padarė pradėjęs nagrinėti nuo to, ar jų pateiktais argumentais buvo įrodyta būtinybė perduoti ginčijamą informaciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą.

49

Vis dėlto reikia patikrinti, ar, kaip teigia ClientEarth ir PAN Europe trečiajame pagrinde, Bendrasis Teismas, atlikdamas šį nagrinėjimą, neteisingai taikė su tokia būtinybe susijusią sąlygą.

50

Pirmasis apeliančių Bendrajam Teismui nurodytas argumentas, perteiktas skundžiamo sprendimo 75 punkte, buvo grindžiamas bendrojo skaidrumo reikalavimo, išplaukiančio iš ESS 1 straipsnio, SESV 11 straipsnio 2 dalies ir SESV 15 straipsnio, egzistavimu.

51

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas vis dėlto nusprendė, kad negalima automatiškai teikti pirmenybės skaidrumo tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą (žr. Sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C‑92/09 ir C‑93/09, EU:C:2010:662, 85 punktą).

52

Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 78 punkte teisingai nusprendė, kad apeliantės šiuo pirmuoju argumentu neįrodė būtinybės atskleisti ginčijamą informaciją.

53

Antrasis argumentas, perteiktas skundžiamo sprendimo 79 punkte, buvo grindžiamas tuo, kad egzistavo tam tikras nepasitikėjimas EFSA, kuri dažnai kaltinta šališkumu pasitelkiant ekspertus, turinčius tam tikrų asmeninių interesų, kuriuos lemia jų ryšiai su pramonės atstovais, taip pat tuo, kad buvo būtinybė užtikrinti šios institucijos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

54

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad ginčijama informacija susijusi su asmenimis, kurie, kaip užmokestį gaunantys ekspertai, dalyvavo EFSA rengiant gaires, skirtas ūkio subjektams, ketinantiems pateikti prašymą išduoti leidimą pateikti į rinką augalų apsaugos produktą.

55

Kaip tvirtina ClientEarth ir PAN Europe, šios informacijos atskleidimas tokiomis aplinkybėmis buvo būtinas siekiant užtikrinti akto, kuris gali turėti pasekmių ūkio subjektų ekonominei veiklai, priėmimo proceso skaidrumą, būtent įvertinti, kaip kiekvienas jame dalyvavęs ekspertas galėjo dėl savo pateiktos mokslo nuomonės paveikti šio akto turinį.

56

Viešosios institucijos vykdomo tokio akto priėmimo proceso skaidrumas iš tikrųjų gali lemti didesnį šios institucijos legitimumą šio akto adresatų požiūriu ir padidinti jų pasitikėjimą šia institucija (šiuo klausimu žr. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 59 punktą; Sprendimo Švedija / MyTravel ir Komisija, C‑506/08 P, EU:C:2011:496, 113 punktą), kartu užtikrinant didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje (šiuo klausimu žr. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 45 punktą; Sprendimo Taryba /Access Info Europe, C‑280/11 P, EU:C:2013:671, 32 punktą ir Sprendimo Taryba / in 't Veld, C‑350/12 P, EU:C:2014:2039, 53, 106 ir 107 punktus).

57

Kita vertus, reikia pabrėžti, kad argumentas, nurodytas šio sprendimo 53 punkte, kuriame neapsiribota vien bendrais ir abstrakčiais svarstymais, buvo grindžiamas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 79 punkto, tyrimu, kurį atlikus konstatuota, kad dauguma EFSA darbo grupei priklausiusių ekspertų palaikė ryšius su pramonės lobingo grupėmis.

58

Nors, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 80 punkto, ClientEarth ir PAN Europe buvo suteikta informacija, susijusi su pastabas dėl gairių projekto pateikusių ekspertų pavardėmis, biografija ir interesų deklaracijomis, vis dėlto ginčijamą informaciją buvo būtina gauti siekiant konkrečiai patikrinti kiekvieno šių ekspertų nešališkumą vykdant savo užduotį EFSA naudai.

59

Vadinasi, skundžiamo sprendimo 80 punkte Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad ClientEarth ir PAN Europe argumento, perteikto šio sprendimo 79 punkte, neužteko ginčijamos informacijos perdavimo būtinybei įrodyti.

60

Prieštaravimas, kurį tame pačiame skundžiamo sprendimo 80 punkte išreiškė Bendrasis Teismas, kad ClientEarth ir PAN Europe neginčijo kiekvieno atitinkamo eksperto nešališkumo, prilygsta neteisingam Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio c punkte įtvirtintos sąlygos dėl perdavimo būtinybės taikymui. Be to, toks ginčijimas iš esmės pagrįstas prielaida, kad ClientEarth ir PAN Europe kiekvienos pateiktos pastabos atveju jau žinojo jas pateikusio eksperto tapatybę.

61

Todėl trečiasis apeliacinio skundo pagrindas yra pagrįstas, o skundžiamą sprendimą reikia panaikinti.

62

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį šis teismas Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.

63

Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas mano, kad ClientEarth ir PAN Europe ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimą, gali būti išspręstas, todėl reikia dėl jo priimti galutinį sprendimą.

64

Šiame ieškinyje ClientEarth ir PAN Europe nurodytas antrasis pagrindas susijęs su tuo, kad viešas interesas pateisino ginčijamos informacijos atskleidimą remiantis Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio a ir b punktais.

65

Šiuo klausimu, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu, iš šio sprendimo 53–61 punktuose pateikiamos analizės matyti, kad ClientEarth ir PAN Europe teiginiai, susiję su EFSA pareikštais šališkumo pasirenkant ekspertus kaltinimais ir su būtinybe užtikrinti šios viešosios institucijos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, teisiškai pakankamai įrodo, kad ginčijamos informacijos perdavimas buvo būtinas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

66

Atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje įtvirtintos sąlygos yra kumuliacinės, vertinant 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimo teisėtumą dar reikia išnagrinėti, ar buvo priežastis manyti, kad šis perdavimas galėjo pažeisti teisėtus duomenų subjektų interesus.

67

Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš EFSA atsakymo į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, ši institucija teigė, kad tokia priežastis egzistavo, ir pabrėžė, kad ginčijamos informacijos atskleidimas, jei tai būtų padaryta, galėjo padaryti žalos atitinkamų ekspertų neliečiamumui ir privačiam gyvenimui. Šiuo tikslu ji rėmėsi atskirų pasikėsinimų į ekspertus, kurių paslaugomis ji naudojosi, atvejų pavyzdžiais.

68

Tačiau reikia pažymėti, kad šie pavyzdžiai paimti iš dokumentų, kuriuos pateikė pačios ClientEarth ir PAN Europe tam, kad pagrįstų savo teiginius dėl tam tikrų EFSA pasirinktų ekspertų ryšių su pramonės atstovais; būtent dėl šių ryšių šiai institucijai ir jos ekspertams pateikti kaltinimai šališkumu. Vis dėlto šie pavyzdžiai visiškai neįrodo, kad ginčijamos informacijos atskleidimas būtų kėlęs pavojų atitinkamų ekspertų privačiam gyvenimui ir neliečiamumui.

69

Tai reiškia, kad nors atitinkama institucija turi įvertinti, ar dėl prašomo atskleidimo konkrečiai ir realiai nukentėtų saugomas interesas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374, 49 punktą), EFSA teiginys, kad ginčijamos informacijos atskleidimas galėjo kelti grėsmę minėtų ekspertų privačiam gyvenimui ir neliečiamumui, yra bendro pobūdžio svarstymas, kuris kaip nors kitaip nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįstas. Atvirkščiai, toks atskleidimas savaime būtų leidęs išsklaidyti nagrinėjamus įtarimus dėl šališkumo arba juo įtariamiems ekspertams būtų suteikęs galimybę ginčyti šių kaltinimų dėl šališkumo pagrįstumą pasinaudojant konkrečiu atveju prieinamomis teisių gynimo priemonėmis.

70

Toks neįrodytas EFSA teiginys, jei būtų pripažintas pagrįstu, galėtų būti bendrai išsakomas bet kuriuo atveju, kai Europos Sąjungos institucija prašo ekspertų nuomonės prieš priimdamos aktą, turintį pasekmių ūkio subjektų, veikiančių su tokiu aktu susijusiame sektoriuje (nesvarbu, koks tas sektorius būtų), veiklai. Toks sprendimas prieštarautų reikalavimui siaurai aiškinti teisės susipažinti su institucijų turimais dokumentais išimtis; šio reikalavimo esmė – kad būtų nustatytas pavojaus, jog konkrečiai ir realiai nukentės saugomas interesas, buvimas.

71

Iš to, kas išdėstyta matyti, jog priešingai, nei nusprendė EFSA savo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendime, Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punkte įtvirtintos sąlygos, taikomos suteikiant leidimą perduoti ginčijamą informaciją, nagrinėjamu atveju buvo tenkinamos.

72

Taigi antrasis ieškinio pagrindas yra priimtinas.

73

Todėl reikia patenkinti ieškinį ir panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. EFSA sprendimą.

74

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio pirmą pastraipą, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Šio reglamento 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės pačios padengia savo išlaidas, o 3 dalyje – kad Teisingumo Teismas gali nuspręsti, jog kita nei pirmesnėse dalyse minėta į bylą įstojusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

75

Kadangi ClientEarth ir PAN Europe apeliacinis skundas ir Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys buvo patenkinti, reikia nurodyti, kad EFSA padengia savo ir ClientEarth ir PAN Europe bylinėjimosi apeliaciniame procese ir pirmojoje instancijoje išlaidas, kaip pastarosios to prašė. Komisija padengia savo bylinėjimosi abiejose šiose instancijose išlaidas. EDAPP padengia savo bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: