EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 12 18
COM(2025) 771 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Skaitmeninės Europos programos tarpinio vertinimo pagrindinės išvados
{SWD(2025) 420 final}
Turinys
1. Įvadas
2. Pavyzdiniai programos laimėjimai siekiant didesnio konkurencingumo ir skaitmeninio savarankiškumo
3. Labai aktuali ir lanksti programa sparčiai kintančiomis aplinkybėmis
4. Programos nauda organizacijoms ES ir už jos ribų
5. Strateginės investicijos ES pridėtinei vertei kurti
6. Sinergija su kitomis ES finansavimo programomis
7. Dalyvavimas programos veikloje
8. Supaprastinimas
9. Ateityje
9.1. Skaitmeninė transformacija naujomis aplinkybėmis
9.2. Būsimos investicijos į skaitmenines technologijas
9.3. Skaitmeninė ekonomika kitoje DFP
10. Išvados
Žodynėlis
|
Santrumpa |
Terminas |
|
EKF |
Europos konkurencingumo fondas |
|
ESIK |
Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas |
|
EDIH |
Europos skaitmeninių inovacijų centrai |
|
ERPF |
Europos regioninės plėtros fondas |
|
HPC |
Našioji kompiuterija |
|
BĮ |
Bendroji įmonė |
|
DFP |
Daugiametė finansinė programa |
|
KT |
Konkretus tikslas |
|
STEP |
Europos strateginių technologijų platforma |
|
TEF |
Bandymų ir eksperimentavimo priemonės |
|
EGADP |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė |
1.Įvadas
Pagal Skaitmeninės Europos programą 1 (Skaitmeninė Europa) numatytos strateginės investicijos į skaitmeninės infrastruktūros ir technologijų diegimą, taip prisidedant prie ES skaitmeninės transformacijos ir ES skaitmeninio savarankiškumo ir konkurencingumo stiprinimo pasauliniu mastu.
Bendras Skaitmeninės Europos programos biudžetas (2021–2027 m.) yra 8,16 mlrd. EUR, kuris yra palyginti kuklus, turint omenyje jos plataus užmojo tikslą skatinti pagrindinių skaitmeninių technologijų ir infrastruktūros diegimą, geriausią jų panaudojimą ypatingos svarbos sektoriuose ir susijusį aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymą, siekiant bendro tikslo – prisidėti prie didesnio strateginio savarankiškumo, saugumo ir konkurencingumo visoje ES. Siekiant šių bendrųjų tikslų, pagal programą remiama veikla, susijusi su šešiais konkrečiais tikslais: i) našioji kompiuterija (HPC), ii) debesija, duomenys ir dirbtinis intelektas, iii) kibernetinis saugumas, iv) aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai, v) pagrindinių skaitmeninių technologijų diegimas ir geriausias panaudojimas ir vi) puslaidininkiai.
Skaitmeninės Europos programos finansuojama veikla taip pat buvo remiamas ES reglamentų ir direktyvų, pavyzdžiui, Lustų akto 2 , DI akto 3 , Kibernetinio atsparumo akto 4 , Kibernetinio solidarumo akto 5 , TIS 2 direktyvos 6 , Skaitmeninių paslaugų akto 7 , Skaitmeninių rinkų akto 8 ir Europos sąveikumo akto 9 , įgyvendinimas. Programa taip pat prisidėjo prie svarbių strateginių ES iniciatyvų, kaip antai DI žemyno veiksmų plano 10 ir DI taikymo strategijos 11 .
Prieš 2021 m. pradedant įgyvendinti Skaitmeninės Europos programą, nebuvo jokios ES lygmens programos, skirtos konkrečiai skaitmeninių paslaugų diegimui, kuri papildytų esamas mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programas. Todėl trūko ES investicijų skaitmeninių technologijų diegimo ir panaudojimo, visų pirma didelio masto skaitmeninių technologijų ir infrastruktūros diegimui per kelias šalis, taip pat didelio masto paramai pažangiems skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, kad būtų sistemingai stiprinamas ES konkurencingumas.
Kai programa buvo pradėta įgyvendinti 2021 m., ES finansuojamų superkompiuterių nebuvo tarp 10 geriausių pasaulio superkompiuterių, ir tai rodo didelį Europos konkurencingumo našiosios kompiuterijos srityje atotrūkį pasauliniu mastu. Taip pat buvo kliūčių gauti patikrintos kokybės duomenis ir nebuvo koordinuoto požiūrio, kaip stiprinti ekspertines žinias DI srityje ir skatinti DI panaudojimą visoje ES. ES taip pat buvo labai priklausoma nuo ne ES tiekėjų, kad patenkintų savo puslaidininkių poreikius: ES tenka 10 proc. pasaulinės puslaidininkių rinkos, o JAV ir Kinijai – atitinkamai 33 ir 26 proc. 12 Be to, nebuvo visose valstybėse narėse taikomo suderinto požiūrio, kaip geriau pasirengti didelio masto kibernetiniams išpuoliams ir koordinuotai su jais kovoti. Galiausiai Europos Sąjungoje buvo juntamas labai didelis skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir diegiama nepakankamai skaitmeninių sprendimų viešojo intereso srityse.
Nuo Skaitmeninės Europos programos įgyvendinimo pradžios paaiškėjo, kad didesnės investicijos į šias pagrindines technologijų sritis yra labai veiksmingos. Pavyzdžiui, trys iš ES finansuojamų našiųjų superkompiuterių šiuo metu yra vieni sparčiausių pasaulyje, o neseniai įdiegtas pirmasis eksalygmens superkompiuteris JUPITER užima ketvirtą vietą 13 „TOP500“ 14 sąraše. Nuo programos įgyvendinimo pradžios taip pat padaryta didelė pažanga didinant ES DI ir kibernetinio saugumo pajėgumus, skatinant skaitmeninių technologijų diegimą ir ugdant darbo jėgą, turinčią aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių.
Skaitmeninės Europos programa papildo kitas ES finansavimo programas. Ji dera su Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP-S), programos „Erasmus+“ 15 , Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skaitmenine dalimi. Ypač stipri sinergija su programa „Europos horizontas“ – ji papildo ir išplečia programos veiklą mažindama atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir diegimo. Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ kvantinių technologijų moksliniai tyrimai yra tiesiogiai integruoti į kvantinės kompiuterijos infrastruktūrą, kuri įsigyjama ir diegiama pagal Skaitmeninės Europos programą. Be to, pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamos sektorinės duomenų erdvės pritraukia programos „Europos horizontas“ inovacijas, pavyzdžiui, projektų, kuriuose kuriamos skaitmeninės technologijos, metodai, architektūros ir procesai, skirti naudotojui patogiam, saugiam, patikimam, skaidriam ir aplinkos atžvilgiu tvariam duomenų rinkimui, saugojimui ir apdorojimui.
Pasiūlyme dėl Europos konkurencingumo fondo (EKF) 16 kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) siekiama sustiprinti šį mokslinių tyrimų ir diegimo procesą per vadinamąją fondo skaitmeninę liniją, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų raginimą paspartinti perėjimą nuo mokslinių tyrimų prie įgyvendinimo. Mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ išliks atskira programa, tačiau jos struktūra bus glaudžiai susieta su EKF ir parama tyrėjams ir novatoriams – nuo idėjų iki startuolių ir veiklą plečiančių įmonių – bus teikiama be pertrūkio.
2.Pavyzdiniai programos laimėjimai siekiant didesnio konkurencingumo ir skaitmeninio savarankiškumo
Įgyvendinant Skaitmeninės Europos programą pasiekta svarbių pavyzdinių laimėjimų, susijusių su kiekvienu jos konkrečiu tikslu.
Investicijos pagal 1 konkretų tikslą (našioji kompiuterija) buvo veiksmingos kuriant konkurencingus ES našiosios kompiuterijos pajėgumus, kartu su valstybėmis narėmis investuojant į infrastruktūros įsigijimą ir atnaujinimą, remiant susijusius įgūdžius ir ekspertines žinias ir palengvinant didelio poveikio našiosios kompiuterijos diegimą.
ØPagal Skaitmeninės Europos programą finansuotas pirmasis eksalygmens superkompiuteris JUPITER 17 (pirmasis superkompiuteris ES, viršijantis vieno kvintilijono 18 operacijų per sekundę ribą), kuris užima ketvirtą vietą pasaulyje sparčiausių superkompiuterių sąraše „TOP 500“ 19 ir aukščiausią vietą efektyviausiai energiją vartojančių superkompiuterių sistemų reitinge „Green500“ 20 .
Be to, pradėti du našiosios kompiuterijos didelio poveikio diegimo projektai.
ØPirma, visoje ES diegiama 19 DI fabrikų 21 , o DI fabrikų nutolę centrai 22 įrengiami valstybėse narėse, Islandijoje, Šveicarijoje, Moldovoje, Makedonijoje, Serbijoje ir Jungtinėje Karalystėje, siekiant suteikti DI startuoliams ir kitoms organizacijoms prieigą prie našiosios kompiuterijos, padėti MVĮ ir kitoms organizacijoms diegti našiąją kompiuteriją, užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kad būtų puoselėjama DI ekosistema ir kuriami DI grindžiami produktai ir paslaugos.
ØAntra, 2024 m. vasarą pradėjo veikti iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ platforma. Joje pateikiami novatoriškos skiriamosios gebos Žemės skaitmeniniai modeliai, leidžiantys naudotojams laiku numatyti ekstremalius meteorologinius ir klimato reiškinius ir jiems pasirengti. Unikalios iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ ypatybės padeda Europai atlikti pasaulinės lyderės vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos poveikį.
Investicijos pagal 2 konkretų tikslą (debesija, duomenys ir DI) remia DI diegimą viešajame ir privačiajame sektoriuose. Kaip ir pagal 1 konkretų tikslą, dėmesys buvo sutelktas į pagrindinių infrastruktūrų kūrimą ir konkretų diegimo spartinimą.
ØKalbant apie infrastruktūrą, buvo sukurtos keturios didelės sektorinės DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės (TEF) 23 . Jos suteikia galimybę dideliu mastu realiomis sąlygomis bandyti ir tobulinti DI modelius, taip užtikrinant, kad DI modelis būtų patvirtintas, optimizuotas ir parengtas diegti. Keturios esamos TEF veikia sveikatos, gamybos, pažangiųjų miestų (įskaitant miesto transportą ir judumą) ir žemės ūkio srityse.
ØBe to, keliose kultūros paveldo, sveikatos, kalbos, judumo, žiniasklaidos, gamybos, pažangiųjų bendruomenių, energetikos, turizmo, įgūdžių, žemės ūkio ir žaliojo kurso srityse / sektoriuose buvo įdiegtos arba diegiamos bendros Europos duomenų erdvės 24 . Šiomis duomenų erdvėmis, kuriose kartu gerinamas keitimasis svarbiausiais duomenimis bei jų naudojimas ir laikomasi ES asmens duomenų ir vartotojų apsaugos taisyklių bei vertybių, duomenų naudotojams sudaromos sąlygos vykdyti patikimus duomenų sandorius, o duomenų naudotojams – kurti novatoriškus produktus ir paslaugas arba DI priemones.
ØBe to, DI diegimas, visų pirma startuoliuose, MVĮ ir viešųjų paslaugų srityje, remiamas per Europos reikminę DI platformą (AIoD) kurioje siūlomos patikimos DI priemonės, ekspertinės žinios ir rinkai parengti sprendimai, taip pat per ES lygmens debesijos paslaugų prekyvietę , kurioje siūlomos patikimos debesijos paslaugos.
ØDabartinė ir būsima programos veikla remia generatyvinio DI prietaikų kūrimą ir jų diegimą įmonėse bei viešajame sektoriuje, kaip parama DI taikymo strategijos įgyvendinimui 25 . Pavyzdžiui, pagal 2025–2027 m. darbo programą finansuojamas generatyvinio DI integravimas į sektorines TEF ir veikla, kuria siekiama stiprinti generatyvinio DI prietaikas viešajame sektoriuje, išlaikyti DI naudojimą sveikatos srityje ir remti virtualiųjų pasaulių bandymų platformų kūrimą.
Investicijomis pagal 3 konkretų tikslą (kibernetinis saugumas) padidinti kibernetinio saugumo pajėgumai, taip pat įdiegti pažangūs kibernetinio saugumo sprendimai.
ØKalbant apie pajėgumus, sėkmingai įsigyti 26 tikslus atitinkantys kibernetinio saugumo infrastruktūros objektai (kibernetiniai centrai), įskaitant du tarpvalstybinius kibernetinius centrus. Siekiant padidinti kibernetinio saugumo pajėgumus, visoje ES buvo sukurtas 27 nacionalinių koordinavimo centrų (NKC) tinklas. NKC suinteresuotieji subjektai nurodė, kad apčiuopiamiausia ES intervencijos kibernetinio saugumo srityje iki šiol gauta nauda yra praktikos standartizavimas, didesnis kibernetinis saugumas ir geresnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas.
ØKalbant apie sprendimų diegimą, buvo įdiegtos pirmosios 12 sudėtingų kibernetinio saugumo priemonių, kurios užtikrina pagrindines paslaugas tokias kaip infrastruktūros ir taikomųjų programų pažeidžiamumo skenavimas, duomenų viliojimo mažinimas ir paskirstytojo paslaugos trikdymo atakų švelninimo priemonės, ir buvo suteikta prieiga prie šių priemonių pirmosioms naudotojų bendruomenėms sveikatos sektoriuje.
Investicijos pagal 4 konkretų tikslą (aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai) rėmė aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių mokymo ir švietimo programų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, laikantis 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano tikslų. Rengtos specializuotos švietimo programos, organizuotas įdarbinimas ir trumpalaikiai mokymo kursai, ugdyti įgūdžiai puslaidininkių srityje, surengta ES kibernetinio saugumo įgūdžių akademija ir veika, kuria siekiama gerinti jaunimo, visų pirma merginų, skaitmeninius įgūdžius.
ØIki 2024 m. pabaigos buvo pasiūlyta daugiau kaip 50 magistro studijų programų ir 530 trumpų kursų. Daugiau kaip 20 700 dalyvavo mokyme itin specializuotose skaitmeninėse srityse, tokiose kaip DI, kibernetinis saugumas, puslaidininkiai ar robotika. Iš tyrimo matyti, kad pavieniai asmenys šią mokymo veiklą (be naudotojų įnašų) įvertina 656–1 015 EUR, o MVĮ ją įvertina 6 500–14 400 EUR, t. y. šios įgūdžių ugdymo iniciatyvos naudotojams atrodo vertingos.
ØBe to, aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ugdymo kontekste buvo sukurta plati, daugiau kaip 430 universitetų ir mokymo paslaugų teikėjų visose valstybėse narėse apimanti ekosistema, sudaranti sąlygas tarpvalstybiniam akreditavimui, pramonės bendradarbiavimui ir studentų bei dėstytojų judumui.
Investicijos pagal 5 konkretų tikslą skatino diegti ir naudoti pagrindines skaitmenines technologijas trijose pagrindinėse darbo kryptyse: Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) steigimo, viešojo sektoriaus sąveikumo ir skaitmeninės transformacijos stiprinimo ir saugesnio interneto centrų, IT sistemų ir platformų kūrimo.
ØIki 2024 m. pabaigos 90 proc. Europos regionų, taip pat šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse 26 buvo įsteigta daugiau 150 Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) , teikiančių testavimo prieš investuojant ir kitas paslaugas. Europos skaitmeninių inovacijų centrai pasiekė daugiau kaip 800 000 dalyvių 5 794 renginiuose, daugiau kaip 54 600 įmonių buvo suteikta daugiau kaip 29 000 paslaugų, susijusių su mokymu (30 proc.), tinklaveika (27 proc.), technologijų testavimu (25 proc.) ir finansavimu (17 proc.). Naudotojai teigiamai vertina gautų paslaugų lygį ir kokybę, įvertindami šias paslaugas numanoma verte – nuo 8 000 iki 15 300 EUR vienai organizacijai.
Ø Europinė skaitmeninės tapatybės dėklė buvo išbandyta bandomuosiuose projektuose, kuriuose dalyvaujant maždaug 360 viešųjų ir privačiųjų organizacijų iš 26 valstybių narių, taip pat Islandijos, Norvegijos ir Ukrainos, vienuolikoje naudojimo atvejų (įskaitant valdžios sektoriaus tarnybų tapatybės nustatymą ir banko sąskaitos atidarymą, mokėjimus, mobiliuosius vairuotojo pažymėjimus ir elektroninius parašus) 27 .
ØPagal Europos sąveikumo darbo kryptį padėtas patikimas viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos pagrindas (2024 m. Europos sąveikumo portale išplatinta daugiau kaip 2 900 viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų) ir sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas (pvz., pagal partnerystės pagrindų susitarimą „GovTech4all“ 28 , kuriame dalyvauja 32 skaitmeninės srities partneriai iš 20 Europos šalių), sudarant sąlygas vyriausybėms plėtoti į piliečius orientuotas ir perspektyvias skaitmenines viešąsias paslaugas.
ØSiekiant užtikrinti saugią skaitmeninę aplinką vaikams ir kovoti su dezinformacija, visoje ES sukurtas saugesnio interneto centrų tinklas, susietas su portalu „Better internet for kids“ ir Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centru .
Investicijos pagal 6 konkretų tikslą sustiprino Europos puslaidininkių pajėgumus.
ØĮ moderniausius įrenginius , skirtus išbandyti, eksperimentuoti ir patvirtinti pažangiausias lustų technologijas ir projektus, apimančius įvairias technologijas – nuo pažangiausių mazgų lustų iki heterogeninių sistemų integravimo (lustų bandomųjų linijų), investuota 3,7 mlrd. EUR.
ØSiekiant gilinti technines ekspertines žinias ir ugdyti kvalifikuotą puslaidininkių sektoriaus darbo jėgą, visose valstybėse narėse ir Norvegijoje buvo įsteigta 30 kompetencijos centrų . Šie centrai teikia įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, puslaidininkių sprendimams kurti būtinus išteklius, įskaitant paramą, mokymą ir prieigą prie didelio masto infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, bandomųjų linijų ir būsimos Europos projektavimo platformos .
Parama startuoliams ir MVĮ
Be dotacijų ir viešųjų pirkimų, pagal Skaitmeninės Europos programą kartu su „InvestEU“ garantija teikiama finansinė parama novatoriškiems skaitmeniniams startuoliams ir MVĮ nuosavo ir kvazinuosavo kapitalo forma.
ØIki 2024 m. pabaigos Investicijų į strategines skaitmenines technologijas platformoje buvo įsipareigota skirti 83,63 mln. EUR septyniems rizikos kapitalo fondams ir už šias lėšas buvo remiamos 38 novatoriškos organizacijos (daugiausia veikiančios DI srityje).
ØBe to, iš Lustų fondo buvo skirta 67 mln. EUR paramos 19 mažų organizacijų ir startuolių, kurių specializacija – puslaidininkiai.
Kompleksinė veikla
Sprendimu dėl Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos 29 nustatyta speciali teisinė priemonė – Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumai (ESIK), siekiant išplėsti daugiašalių projektų įgyvendinimo priemonių spektrą. ESIK informacijos centrai yra lankstūs, gana greitai steigiami ir padeda sutelkti valstybių narių ir ES išteklius. Pirmieji trys Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumai buvo įsteigti didžiųjų kalbos modelių, pažangiųjų miestų ir blokų grandinės srityje (ESIK Kalbos technologijų aljansas 30 , ESIK „Tinkliniai vietos skaitmeniniai dvyniai CITIVERSE kurti“ 31 ir Europos blokų grandinės partnerystės ir Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros ESIK 32 ).
Galėdamos naudotis pažangiausia infrastruktūra, pradedant našiąja kompiuterija, DI bandymų aplinka ir patikimomis duomenų erdvėmis ir baigiant puslaidininkių įrenginiais, skirtais išbandyti, eksperimentuoti ir patvirtinti naujas proveržio technologijas pramonės sąlygomis, Europos viešosios ir privačiosios organizacijos gali greičiau diegti inovacijas 33 , mažinti išlaidas diegdamos pažangiąsias technologijas 34 ir mažinti priklausomybę nuo ne ES tiekėjų 35 . Ši platesnė prieiga prie pažangiausių pajėgumų ir infrastruktūros visose ES valstybėse narėse suteikia organizacijoms, visų pirma MVĮ ir viešojo administravimo institucijoms, galimybę konkuruoti rinkose, kuriose sparta, kokybė ir ES standartų laikymasis yra pagrindiniai konkurenciniai pranašumai.
Pagal galutines Skaitmeninės Europos programos darbo programas (2025–2027 m.) į tolesnį šešių konkrečių tikslų įgyvendinimą bus investuota 3,2 mlrd. EUR, kartu imantis naujos veiklos, kuria būtų reaguojama, pavyzdžiui, į sparčiai kintančias generatyvinio DI technologijas.
1 lentelė. Dabartinės padėties apžvalga
3.Labai aktuali ir lanksti programa sparčiai kintančiomis aplinkybėmis
Skaitmeninės Europos programos tarpiniame vertinime pabrėžiama, kad Skaitmeninės Europos programa yra labai svarbi sprendžiant dabartinius ir naujus uždavinius. Kalbant apie šešis konkrečius Skaitmeninės Europos programos tikslus, plačiai pripažįstamas programos vaidmuo skatinant Europos skaitmeninę transformaciją ir išlaikant jos konkurencingumą pasaulyje – visi tikslai yra arba ypač svarbūs, arba labai svarbūs tiek dabartiniams, tiek naujiems suinteresuotųjų subjektų poreikiams. Suinteresuotieji subjektai ypač pritaria kibernetinio saugumo ir skaitmeninių įgūdžių tikslams.
Paaiškėjo, kad Skaitmeninės Europos programa ne tik atitinka suinteresuotųjų subjektų poreikius, bet ir yra lanksti ir suderinta su technologiniais, visuomeniniais ir ekonominiais pokyčiais.
ØĮgyvendinant Skaitmeninės Europos programą buvo nustatytas didelis su puslaidininkiais susijusių pajėgumų trūkumas, kuris dar labiau padidėjo dėl COVID-19 pandemijos ir susijusių tiekimo grandinės sutrikimų. Siekiant spręsti šią problemą, Lustų akte 36 nustatytas naujas konkretus programos tikslas, kuris puslaidininkių plėtrą integruoja į programos strateginius prioritetus ir didina Europos atsparumą ypatingos svarbos technologijų srityje.
ØRusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir dėl jo padidėjusi didelio masto kibernetinio saugumo grėsmių rizika paskatino remti ES kibernetinio solidarumo aktą 37 , kuriuo į Skaitmeninės Europos programą įtrauktas Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmas, siekiant pagerinti pasirengimą didelio masto kibernetinio saugumo incidentams ir reagavimą į juos.
ØPastaruoju metu poreikis toliau plėtoti padidintus DI pajėgumus ES finansuojamuose superkompiuteriuose paskatino DI fabrikų 38 ir DI gigafabrikų iniciatyvas, grindžiamas pažanga, padaryta įgyvendinant 1 konkretų tikslą (našioji kompiuterija).
Todėl Skaitmeninės Europos programa absorbavo tris iš pagrindinių šios DFP biudžeto perskirstymų ir tai rodo strateginę programos bei jos investicijų sričių svarbą ir aktualumą sparčiai kintančiomis aplinkybėmis. Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojama veikla taip pat padėjo įgyvendinti skaitmeninės srities ES reglamentus, priimtus reaguojant į naujus uždavinius, kylančius DFP laikotarpiu. Pavyzdžiui, programa palengvino atitiktį DI aktui, nes jos lėšomis finansuotos paslaugos ir priemonės DI tiekėjams, kad jie galėtų laikytis DI akto reikalavimų (DI inovacijų spartinimo priemonė), taip pat sukurti bandymų mechanizmai (DI apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos ir bandymų bei eksperimentavimo priemonės) ir parengta ES didelės rizikos DI sistemų duomenų bazė. Pagal programą buvo remiamas Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas, finansuojant IT sistemas, kurios padeda užtikrinti šių aktų vykdymą, pvz., palengvindamos valstybių narių, Komisijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendradarbiavimą, duomenų rinkimą ir analizę ir skaidrumo platformos, kurioje renkami motyvų pareiškimai (prieglobos paslaugų teikėjų pareiškimai, kuriais naudotojai informuojami apie jų priimamus turinio moderavimo sprendimus ir paaiškinamos tų sprendimų priežastys), kūrimą. Skaitmeninės Europos programa taip pat padėjo organizacijoms, visų pirma MVĮ ir startuoliams, laikytis TIS 2 direktyvos ir Kibernetinio atsparumo akto reikalavimų. Be to, Skaitmeninės Europos programa taip pat prisidedama prie ES politikos programų. Visų pirma ja naudojantis įgyvendinami daugiašaliai Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos 39 projektai ir prisidedama prie Europos skaitmeninio dešimtmečio 2030 m. tikslų įgyvendinimo. Programos 4 konkrečiu tikslas taip pat prisideda prie Skaitmeninio švietimo veiksmų plano. Be to, pagal programą buvo remiamas ir daugiau kaip 2,3 mlrd. kartų išduotas skaitmeninis COVID pažymėjimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas saugioms kelionėms ir remti Europos turizmo pramonę pandemijos metu. Apskritai Skaitmeninės Europos programa parodė, kaip svarbu turėti į politiką orientuotą programą, kuri gali remti ES politiką konkrečiose srityse.
4.Programos nauda organizacijoms ES ir už jos ribų
Programos paramos gavėjai 40 ir pagal ją finansuojamos infrastruktūros ir paslaugų naudotojai praneša, kad jie jau gavo apčiuopiamos naudos, ir tikisi, kad artimiausioje ateityje poveikis bus dar didesnis. 2024 m. viduryje atlikta tikslinė apklausa rodo, kad ši iniciatyva ne tik padėjo kristalizuotis vieningam visos Europos požiūriui skaitmeninėje srityje, bet ir atvėrė diegimo galimybes, kurios dalyvaujančioms organizacijoms anksčiau buvo neprieinamos.
Be to, paramos gavėjai atkreipė dėmesį į didelius pranašumus tokiose srityse kaip pozicionavimas rinkoje, tinklaveika ir organizacinė plėtra. Pavyzdžiui, 58 proc. jų pagerino savo institucinę reputaciją, 55 proc. sustiprino strategines partnerystes ES ir tarptautiniu lygmenimis, 53 proc. užmezgė ryšius su naujais akademiniais partneriais ir 46 proc. – su naujais pramonės partneriais, 44 proc. respondentų priėmė daugiau darbuotojų ir 38 proc. pradėjo teikti novatoriškus produktus ar paslaugas.
Pradiniame programos etape daugiausia dėmesio buvo skiriama infrastruktūros, paslaugų ir skaitmeninių priemonių kūrimui, o ateinančiais metais pirmenybė bus teikiama ne tik šios infrastruktūros stiprinimui ir plėtrai, bet ir plataus jos prieinamumo ir naudojimo visoje ES (o kai kuriais atvejais ir už jos ribų) užtikrinimui. Tikimasi, kad šis strateginis poslinkis paskatins ja naudotis gerokai daugiau subjektų, nes programa perorientuojama nuo pamatinės plėtros prie plataus naujos infrastruktūros ir paslaugų naudojimo. Pirmieji naudotojai jau patiria išmatuojamą naudą ir tai aiškiai rodo platesnio poveikio potencialą ateityje.
Pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamos infrastruktūros, priemonių ir paslaugų naudotojai gavo daugiau bendradarbiavimo ir tinklaveikos galimybių (69 proc.), turėjo geresnes galimybes naudotis technologijų bandymais ir parama inovacijoms (65 proc.) ir DI technologijomis (49 proc.), taip pat nurodė didesnį procesų veiksmingumą ir automatizavimą (48 proc.).
Kalbant apie platesnius tikslus, suinteresuotieji subjektai mano, kad programa yra veiksminga didinant ES konkurencingumą pasaulyje, vykdant viešųjų organizacijų skaitmeninę pertvarką ir užtikrinant ES strateginį savarankiškumą. Nors iki šiol programa davė tam tikros naudos, tikimasi, kad per ateinančius penkerius metus ji bus dar naudingesnė.
5.Strateginės investicijos ES pridėtinei vertei kurti
Pagal Skaitmeninės Europos programą ne tik remiamas individualių skaitmeninių sprendimų diegimas, bet ir pritaikomos strateginės investicijos, taip kuriant skaitmenines ekosistemas visoje ES, turinčias strateginę skaitmeninės transformacijos viziją, kad būtų užtikrintas ES skaitmeninis savarankiškumas ir konkurencingumas pasaulinėje arenoje. Pagal programą buvo remiamas sudėtingas didelio masto diegimas, kurio pačios valstybės narės negalėjo įgyvendinti, užtikrintas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant spręsti tarpvalstybinius uždavinius ir per jos tinklus visoje ES siūlomos visapusiškos paslaugos.
Labiausiai pastebimas Skaitmeninės Europos programos finansinis papildomumas, nes ištekliai sutelkiami ir pritraukiami tokiu mastu, kuris gali būti sunkiai prieinamas valstybėms narėms arba kuriam nacionaliniu lygmeniu gali būti teikiama pirmenybė, visų pirma tarpvalstybinėms iniciatyvoms ir didelio masto projektams, kuriais siekiama didinti skaitmeninius pajėgumus ES lygmeniu.
Suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė, kad Skaitmeninės Europos programa suteikia tokio masto ir nuoseklumo finansinių išteklių, kurie dažnai nepasiekiami nacionalinėse ir regioninėse sistemose. Ir atvirkščiai, nei pareiškėjai, nei paramos gavėjai nemano, kad programos finansavimo sąlygos yra geresnės, palyginti su nacionalinėmis / regioninėmis priemonėmis.
Elgesio papildomumas – teigiamas Skaitmeninės Europos programos poveikis remiamų Skaitmeninės Europos programos organizacijų elgesiui – dar formuojasi ir tikimasi, kad toliau įgyvendinant programos veiklą jis didės. Jis pasireiškė daugiausia padidėjusiu tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, kuris yra daugelio pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamos veiklos, pavyzdžiui, ESIK, pagrindas.
Suinteresuotieji subjektai taip pat nurodė, kad Skaitmeninės Europos programa pagerino ryšius su partneriais iš kitų ES ir ne ES šalių ir bendradarbiavimą su jais, ir pritarė Europos skaitmeninių technologijų ekosistemos sukūrimui.
Elgesio papildomumas taip pat pasireiškė tuo, kad tiek didesnės, tiek mažesnės valstybės narės strateginiuose sektoriuose derino savo veiksmus su ES strategijomis. Didesnės valstybės narės ir pagrindiniai pramonės sektoriaus dalyviai, kurie dažnai jau yra sukūrę strategijas ir infrastruktūrą, derina savo veiksmus su Europos iniciatyvomis (pvz., Belgijos IMEC arba Vokietijos „Fraunhofer“ dalyvavimas Europos lustų iniciatyvoje) ir naudojasi teisiniais pagrindais, pavyzdžiui, Europos lustų aktu, kad konsoliduotų savo nacionalinius tikslus. Be to, šie Europos lygmens pagrindai daro poveikį mažesnėms valstybėms narėms (pavyzdžiui, Čekijos nacionalinei puslaidininkių grupei 41 , Suomijos nacionalinei strategijai „Šiaurės lustai“ arba Maltos programai „Chip Start EU“) 42 , kad konkrečios ypatingos svarbos technologijos taptų prioritetu.
Taip pat jau esama pirmųjų rezultatų papildomumo įrodymų. Pavyzdžiui, galutinių naudotojų apklausa parodė, kad beveik pusė apklaustų studentų ar įgūdžių ugdymo kursų dalyvių tvirtai sutinka, kad pagal Skaitmeninės Europos programą finansuojamas mokymas ES yra unikalus, o 64 proc. tvirtai sutinka, kad jis yra įperkamesnis nei alternatyvus mokymas. Apie 61 proc. įvairių paslaugų (našiosios kompiuterijos, įgūdžių ugdymo, Europos skaitmeninių inovacijų centrų, taip pat bandymų ir eksperimentavimo priemonių) naudotojų (tvirtai) sutinka, kad paslaugos yra įperkamesnės už alternatyvas ir kad ES jos yra unikalios (54 proc.).
6.Sinergija su kitomis ES finansavimo programomis
Be Skaitmeninės Europos programos, ES skaitmeninei transformacijai daug lėšų skiria ir kitais būdais. ES išlaidų, skirtų skaitmeninei pertvarkai, padėties vertinimas 43 parodė, kad 2021–2024 m. skaitmeninei pertvarkai iš ES biudžeto (įskaitant priemonę „NextGenerationEU“) buvo skirta 208,1 mlrd. EUR, t. y. beveik 15,1 proc. viso ES biudžeto, ir beveik visomis ES finansavimo programomis tam tikru mastu prisidedama prie skaitmeninės transformacijos. Programos, pagal kurias skaitmeninei transformacijai skirta daugiausia lėšų, buvo EGADP, regioninė politika ir programa „Europos horizontas“.
Nors Skaitmeninės Europos programa parengta kaip strateginė visos Europos iniciatyva, kuria sistemingai sprendžiami ES skaitmeninės transformacijos klausimai, siekiant skatinti strateginį savarankiškumą, regioninėje politikoje ir EGADP laikomasi labiau fragmentiško ir lokalizuoto požiūrio į skaitmenizaciją, dažnai pirmenybę teikiant neatidėliotiniems, konkrečios šalies poreikiams, o ne nuoseklių tarpvalstybinių skaitmeninių ekosistemų kūrimui.
Kita vertus, sinergija su programa „Europos horizontas“ yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad naujausi mokslo ir technologijų proveržiai būtų greitai pritaikomi praktikoje, diegiami visose pramonės šakose ir kad juos priimtų viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai. Ši sinergija yra giliai įsišaknijusi rengiant Skaitmeninės Europos darbo programas 44 . Integruotoji sinergija ypač akivaizdi siekiant 1 konkretaus tikslo (našioji kompiuterija), 2 konkretaus tikslo (debesijos ir tinklo paribio sprendimai, duomenų erdvės, DI), 5 konkretaus tikslo (technologijos ir sprendimai žiediškumui remti) ir 6 konkretaus tikslo (puslaidininkiai).
Kalbant apie dirbtinį intelektą, pagal Skaitmeninės Europos programą remiamas DI diegimas ir naudojimas teikiant sektorines DI bandymų, eksperimentavimo ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, Europos skaitmeninių inovacijų centruose, o pagal programą „Europos horizontas“ remiama mokslo pažanga šioje srityje, pavyzdžiui, stiprinant derėjimą DI srities Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemoje, skatinant DI sistemų tikslumą, tvirtumą ir patikimumą, kad jos atitiktų pramonės reikalavimus, susijusius su savarankiškumu, tikslumu ir sauga, ir integruojant DI technologijas į robotiką ir pramonės automatizavimą (pvz., automobilių pramonėje).
Kalbant apie dirbtinį intelektą, našiąją kompiuteriją ir puslaidininkius, šią sinergiją didina programos valdymo struktūra. Bendroji įmonė „EuroHPC“ (BĮ „EuroHPC“) gauna lėšų iš Skaitmeninės Europos programos, programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalies (EITP-S), kurios buvo naudojamos kaip viena kitą papildančios ir sustiprinančios. Pavyzdžiui, neseniai atidaryti DI fabrikai 45 finansuojami pagal Skaitmeninės Europos programą (pagal kurią remiamas specializuotų DI kompiuterijos išteklių įsigijimas ir atnaujinimas) ir programą „Europos horizontas“ (pagal kurią finansuojamas DI fabrikų steigimas ir eksploatavimas, taip pat Europos ir nacionalinių iniciatyvų šioje srityje suderinimas).
Našiosios kompiuterijos ir kvantinės kompiuterijos srityje pagal programą „Europos horizontas“ remiamas, pavyzdžiui, Europos mažos galios procesorių ir greitintuvų kūrimas ir kvantinio simuliatoriaus kūrimas. Be to, siekiant pagerinti algoritmų veikimą strateginėse srityse ir pritaikyti taikomąsias programas prie būsimos pažangos, visoje Europoje įsteigta daugiau kaip 12 kompetencijos centrų. Kita vertus, pagal Skaitmeninės Europos programą remiamas superkompiuterių infrastruktūros ir hibridinių kvantinių superkompiuterių įsigijimas ir modernizavimas, taip pat didelio poveikio diegimas (žr. 2 skirsnį).
Puslaidininkių sektoriuje Lustų bendroji įmonė (Lustų BĮ) taip pat telkia programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos išteklius. Mokslinių tyrimų iniciatyvomis buvo remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuri iš pradžių buvo pradėta vykdyti pagal programą „Horizontas 2020“, pasitelkiant bendrąją įmonę ECSEL, ją pakeitusią Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę, o 2023 m. pereita prie Lustų BĮ ir veikla suderinta su Europos lustų iniciatyva pagal Europos lustų aktą. Vykdant dabartinę veiklą daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkių inovacijoms ir prototipų gamybai būtinos pamatinės infrastruktūros ir pajėgumų kūrimui. Kita vertus, Skaitmeninės Europos programa užtikrina mokslinių tyrimų perdavimą puslaidininkių inovacijų platformoms per bandomąsias linijas, kurios sudaro sąlygas Europos įmonėms kurti įrenginių prototipus, vykdant pažangiausius puslaidininkių gamybos procesus.
Skaitmeninės Europos programai naudingi sukurti tinklai, kuriais naudodamiesi paramos gavėjai anksčiau bendradarbiavo įgyvendindami kitas ES finansuojamas iniciatyvas arba dirbo kaip konsorciumo partneriai, taip pat įgyvendinant šią programą pritraukiama naujų dalyvių, taip prisidedant prie tvirto paramos pokyčio ekosistemose: maždaug pusė Skaitmeninės Europos programos dotacijų gavėjų dalyvavo programose „Europos horizontas“ ir (arba) „Horizontas 2020“. Paramos gavėjų apklausoje 41 proc. respondentų paminėjo, kad jų veikla tiesiogiai grindžiama veikla, finansuojama pagal kitas ES finansavimo programas.
Skaitmeninės Europos programa papildo kitas ES programas, remdama skaitmeninę transformaciją konkrečiuose sektoriuose tiek, kiek Skaitmeninės Europos programoje propaguojamos horizontaliosios priemonės ir metodai (pvz., duomenų erdvės) atitinka konkrečius sektorių reikalavimus.
7.Dalyvavimas programos veikloje
Skaitmeninės Europos programoje gali dalyvauti visos valstybės narės, taip pat Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija. Be to, Skaitmeninės Europos programos finansavimas skiriamas dar devynioms ES nepriklausančioms šalims (Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Juodkalnijai, Kosovui, Moldovai, Serbijai, Šiaurės Makedonijai, Turkijai, Ukrainai ir neseniai – Šveicarijai). Programa pasirodė esanti itin svarbi priemonė remiant šalis kandidates ir potencialias šalis skaitmeninės tapatybės, skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninių inovacijų srityse, kurios yra apčiuopiami laipsniškos integracijos į ES bendrąją skaitmeninę rinką pavyzdžiai. Taip buvo sukurtasabiem pusėms naudingas ES valstybių narių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių bendradarbiavimas pagrindinėse srityse, kaip geostrateginė investicija į taiką, stabilumą ir gerovę visoje Europoje. Asocijuotosios šalys gali gauti finansavimą pagal visus konkrečius tikslus, išskyrus 3 konkretų tikslą (kibernetinis saugumas), o vykdant tam tikrą veiklą pagal 1, 2 ir 6 konkrečius tikslus reikia atlikti subjektų, įsteigtų ir (arba) kontroliuojamų už ES ribų, nuosavybės kontrolės vertinimą. Šiais dalyvavimo apribojimais (grindžiamais reglamento 46 12 straipsnio 5 ir 6 dalimis) užtikrinamas ypatingos svarbos infrastruktūros saugumas ir vientisumas ir sumažinama technologijų nutekėjimo rizika.
Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir kiti vertinimai (pvz., Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje paskelbta nuomonė dėl Skaitmeninės Europos programos 47 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vertinimas 48 ) rodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog konsultacijų metu programa buvo nauja šios DFP dalis, vis tiek buvo galimybių gilinti žinias apie programą, o informuotumo lygis valstybėse narėse labai skyrėsi.
Kitas veiksnys, darantis poveikį dalyvavimui programoje, yra bendras finansavimas, kuris yra pagrindinis programos elementas, nes daugumai dotacijų reikia 50 proc. bendro finansavimo, kad būtų skatinamos nacionalinės, regioninės ir privačios išlaidos skaitmeninei transformacijai. Kai kurios šalys sukūrė specialius nacionalinius bendro finansavimo mechanizmus, kuriais papildomas Skaitmeninės Europos programos finansavimas. Tačiau bendro finansavimo mechanizmai ES valstybėse narėse labai skiriasi. Tokios šalys kaip Nyderlandai, Danija ir Austrija yra sukūrusios struktūruotus mechanizmus, specialiai pritaikytus Skaitmeninės Europos prioritetams, kuriais pareiškėjams suteikiamos aiškios galimybės gauti papildomą nacionalinį finansavimą. Šiuose mechanizmuose dažnai apibrėžiamos prioritetinės temos, pavyzdžiui, kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas ar skaitmeninė infrastruktūra, užtikrinant kryptingą požiūrį. Kitos šalys siūlo fragmentišką arba ad hoc paramą per ministerijas arba esamas programas, o daugelis šalių nėra sukūrusios struktūruotų Skaitmeninės Europos programos bendro finansavimo mechanizmų.
Bendras programos sėkmingų dotacijų rodiklis yra palyginti aukštas – maždaug kas antra (49 proc., labai skiriasi pagal temas), o bendras programos „Europos horizontas“ rodiklis yra 12,9–15 proc. Dėl kelių Skaitmeninės Europos programos temų pateikiama mažiau paraiškų nei pagal programą „Europos horizontas“, nes yra mažiau organizacijų ar konsorciumų, kurie gali tikėtis atitikti vieno finansuojamo projekto reikalavimus, sutelkdami visas būtinas ekspertines žinias, praktinę patirtį ir pajėgumus, kad galėtų skirti reikiamą bendrą finansavimą.
Apskritai komunikacijos veikla, įskaitant Skaitmeninės Europos programos internetinę svetainę , Komisijos organizuojamus informacinius renginius ir Finansavimo ir konkursų portalo klausimų ir atsakymų puslapį 49 , buvo įvertinta teigiamai. Kita vertus, mažai bendradarbiauta su Skaitmeninės Europos programos nacionaliniais informacijos centrais. Nacionalinių informacijos centrų tinklas 50 buvo sukurtas 2023 m. ir ES finansavimą gavo tik nuo 2024 m. rugsėjo mėn., todėl 2024 m. apklausos rodo palyginti mažą įsitraukimą. Apskritai šios iniciatyvos yra labai svarbios propaguojant programą visoje ES, nes taip tinklai naudojami prisitaikant prie konkrečios vietos, tiesiogiai bendradarbiaujant su MVĮ jų vietos ekosistemose. Siekdama sustiprinti nacionalinių informacijos centrų tinklą, Komisija investavo į nacionalinių informacijos centrų gebėjimų stiprinimą rengdama specialias informacines sesijas; todėl artimiausiais metais galima tikėtis platesnės informavimo aprėpties ir kokybiškų paslaugų.
8.Supaprastinimas
Pareiškėjai iš esmės patenkinti dotacijų ir viešųjų pirkimų valdymo turiniu ir su procesu susijusiais aspektais, pavyzdžiui, taikymo srities aiškumu, kvietimų teikti pasiūlymus aprašymu, taisyklėmis ir tinkamumo kriterijais, paraiškų teikimo instrukcijomis ir kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraščiu. Tačiau jie yra mažiau patenkinti finansavimo sąlygomis, visų pirma finansavimo norma. Kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą, kaip diegimo programą, dažnai yra labai tikslūs ir juose keliami konkretūs reikalavimai. Todėl reikia daugiau išteklių paraiškoms parengti, palyginti su panašiomis programomis, pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“. Be to, finansavimo norma yra mažesnė nei programos „Europos horizontas“. Plačiai taikoma „paprastoji dotacija“, kuriai taikoma 50 proc. bendro finansavimo norma, buvo nustatyta kaip svarbi priemonė siekiant pritraukti valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų visoje ES skaitmeninį finansavimą tokiems rinkos veiksmams, tačiau ji tapo problema kai kurių rūšių suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, viešojo administravimo institucijoms, universitetams ir MVĮ.
Per konsultacijas išryškėjo trys pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria suinteresuotieji subjektai, o pirmosios dvi glaudžiai susijusios su papildomo finansavimo, kuris papildytų 50 proc. bendro finansavimo normą, užtikrinimu:
1.Nacionalinių, regioninių ir Europos fondų derinys kelia teisinių sunkumų, įskaitant poreikį laikytis skirtingų taisyklių, taip sukuriant netikrumą suinteresuotiesiems subjektams ir stabdant nacionalines bendras investicijas. Be to, daugelis suinteresuotųjų subjektų (ES lygmens politikos suinteresuotieji subjektai, paramos gavėjai) taip pat pabrėžė, kad ES ir nacionalinės finansavimo priemonės nėra suderintos (skiriasi taisyklės, terminai ir kt.), todėl pareiškėjams sunku orientuotis skirtingose finansavimo aplinkose ir atsiranda administracinė našta bei vėluojama įgyvendinti projektus.
2.Valstybės narės ir kiti suinteresuotieji subjektai taip pat atkreipė dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria pareiškėjai naudodami kaupiamąjį finansavimą, t. y. derindami finansavimą pagal kitas ES finansavimo programas, pavyzdžiui, ERPF arba EGADP ir Skaitmeninės Europos programos lėšas. Dėl griežto ex ante išlaidų atskyrimo reikalavimo įgyvendinant EGADP ir kitų tiesiogiai valdomų programų finansavimo derinį tapo neįmanoma jį praktiškai suderinti su Skaitmeninės Europos programa, pagal kurią paramos gavėjams priskiriama konkreti tinkamų finansuoti išlaidų dalis (išlaidomis grindžiamas metodas). Skaitmeninės Europos programos finansavimo derinimas su ERPF yra sudėtingas, nes reikia koordinuoti veiksmus su vadovaujančiosiomis institucijomis ir abiem programoms taikomos skirtingos taisyklės (pvz., dėl išlaidų pateikimo).
3.Saugumo apribojimai, nustatyti minėto 12 straipsnio 5 ir 6 dalyse, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ES saugumą, tačiau jiems įgyvendinti reikia papildomos informacijos ir procesų, todėl vėluojama sudaryti dotacijų susitarimus ir jie keičiami. Nuosavybės kontrolės vertinimai yra didelė administracinė našta pareiškėjams, dėl kurios tam tikrais atvejais partneriai gali pasitraukti iš konsorciumų arba atidėti dotacijos susitarimo pasirašymo procesą. Paramos gavėjai paminėjo sunkumus, susijusius su nuosavybės kontrolės deklaravimu, visų pirma didesnių tarptautinių įmonių atveju, ir sunkumus, susijusius su valstybių narių pritarimo raštų gavimu.
Kadangi Skaitmeninės Europos programa keitėsi, Komisija ne kartą atsižvelgė į įgytą patirtį, todėl programos įgyvendinimas trijų minėtų problemų aspektu buvo daug kartų supaprastintas.
1.Valstybės pagalbos taisyklės. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniam bendram finansavimui, Komisija į 2025–2027 m. darbo programą 51 įtraukė specialų priedą dėl valstybės pagalbos, taip pat nustatė palankiausias finansavimo normas, kad būtų aiškiau nurodytas galimas valstybių narių pagalbos intensyvumas, papildantis Skaitmeninės Europos programos paramą.
2.Finansavimo derinimas. Dėl labai griežtų sąlygų, kai reikalaujama, kad pagal Skaitmeninės Europos programą ir EGADP to paties projekto išlaidos būtų apmokamos proporcingai 52 , Skaitmeninės Europos programos ir EGADP finansavimo derinimas nebenumatomas. Skaitmeninės Europos programos ir ERPF finansavimas gali būti derinamas, nors procesas ir sudėtingas. Komisija rengia seminarus valstybėms narėms ir paramos gavėjams ir diskusijas su ERPF vadovaujančiosiomis institucijomis, kad būtų lengviau derinti finansavimą. Be to, Komisija sukūrė Europos strateginių technologijų platformą (STEP) 53 , kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą pagal 11 ES programų, pavyzdžiui, naudojant STEP ženklą, suteikiamą aukštos kokybės projektams.
3.Saugumo apribojimai. Be to, siekiant toliau padėti pareiškėjams ir nacionalinėms valdžios institucijoms suprasti specifinį saugumo apribojimų pobūdį, buvo surengta keletas informavimo veiklos, mokymo ir praktinių seminarų, įskaitant, pavyzdžiui, praktinius seminarus programos komitetui, nacionaliniams informacijos centrams ir paskirtiems nacionalinio saugumo ekspertams.
Komisija įgyvendino keletą dotacijų supaprastinimo priemonių. Apskritai, naudojant organizacijos pavyzdinį dotacijos susitarimą ir suderinant programų taisykles ir procedūras su kitomis programomis, taip pat naudojant organizacijos IT priemones supaprastinama naudotojų patirtis ir konsoliduojami bei išplečiami gairių ir mokymo pasiūlymai. Dotacijų susitarimais užtikrinamas tolesnis supaprastinimas, pavyzdžiui, suteikiama galimybė tam tikrų kategorijų asmeninėms ir kitoms išlaidoms taikyti vieneto įkainius, netiesioginėms išlaidoms taikyti 7 proc. fiksuotąją normą ir visai neseniai – tam tikrai veiklai skirti fiksuotosios sumos dotacijas. Didelė dalis paramos gavėjų manė, kad šios supaprastinimo priemonės yra veiksmingos mažinant administracinę naštą. Be to, Komisija taip pat gerina ir paprastina naudotojų patirtį, susijusią su pagrindine prieiga prie Europos Komisijos ir kitų ES institucijų bei agentūrų valdomų finansavimo programų ir viešųjų pirkimų galimybių (ES finansavimo ir konkursų portalas).
9.Ateityje
9.1. Skaitmeninė transformacija naujomis aplinkybėmis
Nors įgyvendinant programą padaryta didelė pažanga siekiant jos tikslų, dėl naujų geopolitinių ir technologinių aplinkybių didesnės investicijos į skaitmeninę transformaciją tapo svarbesnės nei bet kada anksčiau.
Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį sociopolitinė ir technologinė aplinka iš esmės pasikeitė, todėl, be konkurencingumo, dar labiau padidėjo ekonominio saugumo ir technologinio suverenumo svarba.
Dabartines aplinkybes lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai:
·skaitmeninis spartinimas po COVID-19 pandemijos, kai skaitmeninė transformacija buvo įtraukta į ekonominio ir visuomenės atsparumo struktūrą;
·didėjanti geopolitinė įtampa, įskaitant atsinaujinusius karo veiksmus Europoje, JAV ir ES santykių pokyčius ir priklausomybės suginklinimą pasaulinėse tiekimo grandinėse;
·generatyvinio DI atsiradimas ir plėtra, kurie ne tik atvėrė precedento neturinčius technologinius pajėgumus, bet ir sukėlė sudėtingų politikos problemų – nuo etiško valdymo iki darbo jėgos sutrikdymo.
Šiomis naujomis aplinkybėmis 2021 m. poveikio vertinime 54 pabrėžtas disbalansas tapo dar aktualesnis. Pagrindinės sritys, kaip antai superkompiuterija, dirbtinis intelektas, puslaidininkiai ir kibernetinis saugumas, tapo egzistenciniais poreikiais siekiant užtikrinti ES strateginį savarankiškumą ir nebėra neprivalomi prioritetai.
Neseniai įvykusi generatyvinio DI ir didžiojo kalbos modelio (GenAI / LLM) revoliucija išryškino, kokios strategiškai svarbios strateginės investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą pagal ES Skaitmeninės Europos programą, įskaitant superkompiuteriją, debesiją ir duomenų erdves, taip pat DI bandymų ir eksperimentavimo priemones.
Be to, naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis mūsų ateičiai tapo labai svarbu plėtoti kolektyvinį kibernetinio saugumo atsparumą, gebėjimą numatyti, nustatyti ir reaguoti į vis sudėtingesnius kibernetinius išpuolius.
Tačiau ES vis dar atsilieka. Kaip pabrėžta M. Draghi pranešime 55 , daugiau kaip 80 proc. ES skaitmeninių produktų, paslaugų, infrastruktūros ir intelektinės nuosavybės priklauso nuo užsienio šalių. JAV ir Kinija jau nuo XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžios pradėjo perėjimą prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT), o Europa su jomis nespėja. 2013–2023 m. ES tenkanti pasaulinės IRT rinkos dalis sumažėjo 11 procentinių punktų (nuo 21,8 iki 10,8 proc.), o JAV tenkanti pasaulinės IRT rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 26,8 iki 38 proc. 56
ES gerokai atsilieka nuo JAV ir Kinijos pramonės investicijų į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius tiek su IRT programine įranga, tiek su aparatine įranga 57 . JAV investicijos į IRT programinę įrangą daugiau kaip 12 kartų viršija ES investicijas. JAV taip pat pirmauja pagal IRT programinės įrangos įmonių skaičių: 54,3 proc. tokių įmonių įsisteigusios JAV, 22,7 proc. – Kinijoje ir tik 8 proc. – ES 58 .
Kaip pabrėžta poveikio vertinime, pridėtame prie pasiūlymo dėl Europos konkurencingumo fondo (EKF) reglamento 59 , ES susiduria su „finansavimo ir investicijų deficitu paskutiniais įmonių inovacijų etapais, kai vykdomas įmonių veiklos vystymas ir plėtra 60 , strateginiuose sektoriuose, kurie yra labai svarbūs ES ekonomikos konkurencingumui remti, įskaitant „mirties slėnio“ problemą plečiant veiklą 61 “. Europos startuoliai dažnai susiduria su dviem kritiniais „mirties slėniais“. Pirmasis susijęs su atvejais, kai inovacijų nepavyksta paversti paklausiais produktais, o antrasis, kuris yra ypač sudėtingas Europoje, susijęs su atvejais, kai įmonėms tampa sunku plėsti veiklą 62 .
Europa turi klestinčią ankstyvojo etapo startuolių ekosistemą, kurioje įmonių steigėjų skaičius netgi viršija JAV rodiklį. 2015 m. Europoje buvo mažiau nei 8 000 ankstyvojo etapo technologijų įmonių, o 2024 m. šis skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus ir viršijo 35 000 63 – tai rodo dinamišką verslumo aplinką. Tačiau šį augimą lydi ir struktūrinės problemos. Dėl sudėtingų taisyklių, biurokratinių kliūčių ir susiskaidžiusios ES rinkos toliau mažėja Europos, kaip technologijų įmonės steigimo ir veiklos plėtros vietos, patrauklumas 64 . Pradiniame etape ES įmonės yra šiek tiek labiau linkusios pritraukti finansavimą nei JAV įmonės. Tačiau įmonėms įgyjant daugiau kapitalo, investicijų atotrūkis smarkiai didėja. Tikimybė, kad JAV įmonės užsitikrins 15 mln. JAV dolerių ar didesnį finansavimą, yra dvigubai didesnė nei tikimybė, kad tokį finansavimą užsitikrins Europos įmonės 65 . Šį skirtumą atspindi vienaragių 66 skaičiai: 2024 m. Europoje buvo 286 vienaragiai, palyginti su beveik 400 vienaragių Kinijoje ir daugiau kaip 1 600 vienaragių JAV. Europoje taip pat esama didelių vienaragių koncentracijos skirtumų – didžiausia jų koncentracija nustatyta Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose 67 .
ES finansų rinkos, kurioms būdingas susiskaidymas ir bendra rizikos vengimo kultūra, ir toliau trukdo investuoti į sektorius, kuriuose yra didelis augimo potencialas ir inovacijos. Be to, inovacijoms taip pat gali trukdyti ex ante reguliavimu grindžiamas ES atsargumo principas. M. Draghi pranešime teigiama, kad yra apie 100 į technologijas orientuotų teisės aktų, o skaitmeniniais tinklais rūpinasi 270 reguliavimo institucijų. Dėl to Europos įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje technologijų rinkoje, kurioje vyrauja dinamikos principas „daugiausia tenka laimėtojui“ 68 . Tačiau iniciatyvi ES pozicija dėl reguliavimo standartų naujose srityse, pavyzdžiui, DI ir duomenų valdymo srityse, suteikia strateginių galimybių. Suderindama taisykles ir skatindama pasauliniu mastu pripažintas sistemas, ES galėtų tapti technologijų ateities kūrimo lydere, paversdama reglamentavimo griežtumą konkurenciniu pranašumu, o ne suvaržymu.
Kitas spręstinas uždavinys – didėjanti ES skaitmeninės ateities priklausomybė nuo nuoseklaus energijos tiekimo. Prognozuojama, kad duomenų centrų elektros energijos suvartojimas iki 2030 m. beveik padvigubės iki 945 teravatvalandžių (TWh), t. y. šiek tiek viršys dabartinį bendrą Japonijos elektros energijos suvartojimą, visų pirma dėl DI ir didėjančios skaitmeninių paslaugų paklausos 69 . Didelės Europos išlaidos energijai trukdo plėtrai konkrečiuose skaitmeniniuose sektoriuose, didina investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą išlaidas ir lėtina skaitmeninės transformacijos tempą.
Be to, vis sudėtingesnės problemos, su kuriomis susiduriame, pavyzdžiui, nusikalstamas piktnaudžiavimas skaitmenine dezinformacija, kibernetiniai išpuoliai, sintetinė vaizdakaita ir manipuliavimas algoritmais, rodo, kad skubiai reikia plataus masto skaitmeninio raštingumo ir kompetentingos IRT darbo jėgos. Tik šiek tiek daugiau nei pusė europiečių (55,6 proc.) turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs konkurencingumui ir visuomenės atsparumui internetinėms grėsmėms, pavyzdžiui, susijusioms su informacijos vientisumu, psichikos sveikata ir nepilnamečių saugumu. IRT specialistų, turinčių pažangių ekspertinių žinių, pasiūla tebėra ribota, o padėtį dar labiau apsunkina didelis lyčių skirtumas 70 .
Todėl, norint pasiekti ES skaitmeninius tikslus, prireiks „esminio jos investicinės situacijos pasikeitimo“ 71 . M. Draghi pranešime apskaičiuota, kad kitoje DFP investicijų į skaitmeninę sritį deficitas sieks 150 mlrd. EUR per metus. Pranešime pabrėžiama, kad šį atotrūkį galima pašalinti tik naudojant daug didesnį privačių investicijų svertą. Dėl to taip pat kyla problema, susijusi su ekonominio saugumo ir technologinio suverenumo sunkumais teikiant labiau į rinką orientuotą finansavimą.
9.2. Būsimos investicijos į skaitmenines technologijas
Per konsultacijas suinteresuotieji subjektai pabrėžia, kad reikia skubiai parengti programą, kuria būtų prisidedama prie žaliosios pertvarkos, sprendžiamas pažangiųjų skaitmeninių technologijų poveikio aplinkai klausimas ir remiamas jų energijos vartojimo efektyvumo optimizavimas. ES piliečiai, įmonės ir NVO taip pat pasisakė už prieinamesnę ir įtraukesnę programą, kuria būtų skatinamas visuomenės pasitikėjimas ir didinamas skaitmeninis raštingumas. Jų nuomone, teikiant pirmenybę įtraukumui, etinei praktikai, prieinamumui ir dvejopai pertvarkai būtų galima padidinti Skaitmeninės Europos programos poveikį ir dar labiau sustiprinti jos, kaip vienos iš pagrindinių Europos skaitmeninės ateities varomųjų jėgų, vaidmenį.
Paklausus apie būsimus finansavimo prioritetus, suinteresuotųjų subjektų atsiliepimuose pabrėžiama, kad pirmenybę reikia teikti DI technologijoms (80 proc.), kurios yra inovacijų ir konkurencingumo kertinis akmuo. Be DI, pažangios junglumo, navigacijos sistemos, skaitmeninės technologijos, robotika ir autonominės sistemos pripažįstamos itin svarbiomis strategiškai remtinomis sritimis.
Kalbant apie suinteresuotųjų subjektų prioritetus, dauguma respondentų pabrėžė, kad trūksta prieigos prie pažangiųjų kompiuterijos išteklių ir DI taikomųjų programų, kurios gali paskatinti inovacijas ir pagerinti paslaugas įvairiuose sektoriuose, trūksta aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių ir pajėgumų, taip pat trūksta kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo skaitmeninėmis sistemomis.
Suinteresuotieji subjektai taip pat pabrėžia, kad Skaitmeninės Europos programa turi mažinti priklausomybę nuo ne Europos technologijų, kad būtų gauta didžiausia jos strateginė nauda. Jie pasiūlė toliau išnaudoti visą atvirojo kodo – viešosios gėrybės, suteikiančios galimybę nemokamai naudotis technologijomis, jas keisti ir perskirstyti, – galią ir išjudinti gyvybingos atvirojo kodo bendruomenės potencialą, kuris galėtų sustiprinti technologinį suverenumą ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų valstybių.
Preliminariose kitų dviejų tyrimų dėl būsimų investicijų į skaitmeninius mokslinius tyrimus ir diegimą poreikių išvadose 72 taip pat pabrėžiama, kad reikia investuoti į atsparumui itin svarbias technologijas, pavyzdžiui:
ØDI, duomenis, kibernetinį saugumą (į patikimą ir paaiškinamą DI, avangardinį DI, agentinį DI, DI taikomąsias programas, pavyzdžiui, į pažangias sveikatos apsaugos sistemas, duomenimis grindžiamą viešąjį sektorių, duomenimis grindžiamą susietąjį judumą ir susijusius kibernetinio saugumo sprendimus);
Ømikroelektroniką ir fotoniką (visų pirma „daugiau nei Muro dėsnis“, RISC-V, lustelių ir modulinę architektūrą, 3D sluoksniavimą ir plokštelių lygio tvirtinimą, pažangųjį integravimą į korpusą bei 3D integravimą ir žaliąją elektroniką);
Øbūsimą kvantinių technologijų (kvantinės kompiuterijos, kvantinio šifravimo raktų paskirstymo, kvantinių MRT, kvantinės gravimetrijos ir kt.) diegimą;
Ønaujos kartos internetą;
Øišplėstinę realybę (simuliacijai mokslo, mokymo, švietimo ir skaitmeninių dvynių srityse);
Øsąveikumo technologijas (pavyzdžiui, skirtas saugiam tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis) ir
Øtarptechnologinį diegimą, pavyzdžiui, derinant našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją arba debesijos, tinklo paribio ir daiktų internetą, DI ir duomenis automobilių prietaikose.
Kalbant apie programos įgyvendinimą, vertinime pabrėžiama galimybė išplėsti finansinės paramos trečiosioms šalims (FSTP) programas, kad jos apimtų daugiau paramos gavėjų. Šis mechanizmas galėtų būti viešųjų lėšų paskirstymo priemonė, padedanti tokiems subjektams kaip startuoliai, veiklą plečiančios įmonės, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės kurti ir diegti skaitmenines inovacijas.
Be to, per konsultacijas paaiškėjo, kad reikia sukurti paspartintą procedūrą nuo mokslinių tyrimų etapo iki diegimo, siekiant užtikrinti, kad atitinkami pažangiausi rezultatai būtų diegiami ir pateikiami rinkai be jokių papildomų administracinių sunkumų pareiškėjams ir be tolesnio finansavimo vėlavimo.
Novatoriški viešieji pirkimai ir ikiprekybiniai viešieji pirkimai galėtų būti strateginės skaitmeninio suverenumo stiprinimo priemonės. Pasinaudodama šiais mechanizmais, ES gali tiesiogiai skatinti prie jos unikalių poreikių pritaikytų technologijų kūrimą, užtikrindama, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir toliau kontroliuotų Europos Sąjunga.
Konferencijoje dėl skaitmeninių investicijų ateities ES, surengtoje Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu 73 , taip pat pabrėžta viešųjų pirkimų svarba ir padaryta išvada, kad būsimos investicijos į skaitmeninį diegimą turi būti vienodesnės, sujungiant dabartines programas ir taikant supaprastintas taisykles. Renginio išvadose pakartota M. Draghi pranešime pabrėžtų didesnių privačiųjų investicijų svarba ir pabrėžtas viešojo finansavimo vaidmuo mažinant privačiųjų investicijų riziką.
9.3. Skaitmeninė ekonomika kitoje DFP
2025 m. liepos 16 d. Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymus dėl kitos DFP. Keletas šiame vertinime nustatytų trūkumų buvo pašalinti kuriant būsimą Europos konkurencingumo fondą 74 . Vienoje iš keturių pasiūlymo dėl EKF politikos linijų (skaitmeninė lyderystė) daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninei sričiai – nuo mokslinių tyrimų iki plėtros ir diegimo. Skaitmeninė veikla taip pat gali būti remiama įvairiuose sektoriuose pagal kitas pasiūlymo politikos linijas. Pasiūlymu dėl EKF nustatytos problemos sprendžiamos:
Øsupaprastinant investavimo ciklą – užtikrinant sklandų perėjimą nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų prie gamybos ir plataus masto diegimo;
Ødidinant pritaikomumą – suteikiant lankstumo, kad būtų galima reaguoti į naujus prioritetus ir kintančią technologinę aplinką;
Øsutelkiant privatų kapitalą – pasinaudojant paskolomis ir nuosavybės priemonėmis, siekiant pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas kartu su viešaisiais fondais;
Øracionalizuojant valdymą – mažinant administracinį sudėtingumą taikant bendrą taisyklių sąvadą ir suderintas finansavimo taisykles pareiškėjams (pvz., alternatyvios, derinamos ir kaupiamosios paramos atveju).
Be to, siekiant remti finansavimo derinimą, pagal EKF pasiūlymą veiksmams, kuriems buvo skirtas įnašas iš kitos programos, taip pat gali būti skiriamas įnašas EKF lėšomis 75 .
10.Išvados
Skaitmeninės Europos programos tarpiniame vertinime pabrėžiama, kad įgyvendinant programą padaryta didelė pažanga didinant ES skaitmeninius pajėgumus diegiant didelio masto infrastruktūrą ir pažangiausias technologijas. Pagrindiniai laimėjimai apima vieno iš sparčiausių ir efektyviausiai energiją vartojančių superkompiuterių pasaulyje (JUPITER) finansavimą, pažangiausių DI bandymų ir eksperimentavimo priemonių sukūrimą ir didelio masto DI modelių mokymo infrastruktūros kūrimą, kartu remiant MVĮ vykdomą DI integravimą. Pagal programą taip pat sukurtos tarpvalstybinio kibernetinio saugumo parengties sistemos, išmokyti aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių turintys specialistai ir paskatinta skaitmeninė transformacija viešųjų paslaugų srityje.
Skaitmeninės Europos programa įgyvendinama veiksmingai ir duoda apčiuopiamos naudos vis gausesniam organizacijų skaičiui visoje ES ir už jos ribų, be kita ko, stojimo į ES proceso spartinimo kontekste. Tačiau tebėra problemų, įskaitant ribotą informuotumą apie finansavimo galimybes, sudėtingus bendro finansavimo reikalavimus ir administracinę naštą. Komisija aktyviai sprendė šiuos klausimus, nustatydama tikslines priemones procesams racionalizuoti, prieinamumui didinti ir bendrai įgyvendinimo sistemai gerinti.
Vertinime pabrėžiama, kad programa suderinta su dabartiniais ir kintančiais suinteresuotųjų subjektų poreikiais, lanksti, kai reikia prisitaikyti prie naujų tendencijų, ir gali reaguoti į konkrečių sektorių prioritetus. Patirtis, įgyta programavimo ir įgyvendinimo etapuose, buvo panaudota rengiant kitą DFP ir turėtų būti išnaudota vykstančiose derybose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Pastarojo meto pokyčiai, pavyzdžiui, po pandemijos padidėjusi skaitmeninio atsparumo svarba, generatyvinio DI atsiradimas ir kintanti geopolitinė aplinka, išryškino neatidėliotiną poreikį didinti investicijas į suverenią skaitmeninę infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius. Šie pokyčiai dar labiau sustiprino strateginę būtinybę užtikrinti ES strateginį savarankiškumą, mažinant kritinę priklausomybę nuo išorės technologijų ir sistemų, kurioms ateityje reikės daug didesnių investicijų.
„Mirties slėnis“ paprastai žinomas kaip rinkos nepakankamumas. Čia kalbame apie antrąjį „mirties slėnį“, kuriame įmonėms sunku gauti reikiamą finansavimą augimui remti. Privatūs investuotojai atgrasomi dėl neįrodyto gebėjimo sparčiai plėsti veiklą ir kurti pinigų srautus. Pirmasis „mirties slėnis“ yra susijęs su ikiprekybiniu produkto kūrimu, kuriam vis dar būdinga didelė techninė rizika ir nėra įrodyta galimybė gauti pajamų. Abiem atvejais privatūs investuotojai investicijas laiko pernelyg rizikingomis, todėl jos dažnai nefinansuojamos.