EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 11 05

COM(2025) 664 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Investicijų į darnųjį transportą planas

1.ĮŽANGA

Keleivių judumas ir prekių vežimas yra pagrindiniai pramonės augimo ir konkurencingumo veiksniai. Jie garantuoja ES jungtį su likusiu pasauliu, piliečiams suteikia galimybių keliauti, o įmonėms – sėkmingai vykdyti veiklą. ES yra užsibrėžusi pasiekti plataus užmojo tikslą – transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kuris nepaisant pastangų išlieka didelis, iki 2050 m. sumažinti 90 proc. Šis tikslas gali būti pasiektas padidinus transporto našumą, pavyzdžiui, skatinant daugiarūšį judumą, elektrifikaciją ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro. Tas kuras ypač svarbus aviacijos ir jūrų transporto sektoriams 1 , kuriuose išmeta maždaug 8,4 proc. viso ES ŠESD kiekio, nes elektrifikacijos galimybės šiuose sektoriuose yra minimalios. Siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras turės būti naudojamas visų rūšių transporto sektoriuose – tik skirtingu mastu 2 .

M. Draghi pranešime 3 pabrėžiama, kad, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti pramonės konkurencingumą bei energetinį saugumą, o kartu mažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, labai svarbu investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro technologijas. Pranešime akcentuojama būtinybė parengti strateginę sistemą, kuri padėtų užtikrinti šio kuro paklausos ir pasiūlos balansą Europos Sąjungoje.

Pagrindiniai politiniai tokios sistemos elementai jau yra:

·ES taiko kompleksišką reguliavimo sistemą atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro technologijų plėtrai skatinti – Reglamentą dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ 4 (RFEUA) ir Reglamentą dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“ 5 (FEUM), persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą 6 (RED) ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą 7 (AFIR).

·Tarptautinės politikos pokyčiai atitinka tą pačią tendenciją: Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį jūrų transporto išmetamo ŠESD kiekio balansą, taikydama Poveikio klimatui neutralizavimo sistemą, tačiau IMO valstybės narės šios sistemos nepatvirtino. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) tvarius aviacinius degalus (TAD) 8 laiko pagrindine išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemone.

Tačiau to nepakanka. ES būtina gerinti rinkos investicijų sąlygas. Priešingu atveju paklausai patenkinti bus daugiausia naudojamas už ES ribų pagamintas kuras, todėl atsiras nauja priklausomybė nuo pažangiosios gamybos projektų 9 . Investicijos į gamyklas, esančias regionuose už ES ribų, auga 10 . Reaguojant į šią didėjančią konkurenciją, reikia skubiai plėsti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą Europos Sąjungoje. Europos įmonėms tebepriklauso 60 proc. šios srities inovacijų patentų pasauliniu mastu, taip pat didžioji dalis pasaulio komercinių įrenginių, gaminančių pažangiuosius biodegalus. Turėtume ne tik neprarasti technologinės lyderystės, bet ir formuoti šią besivystančią pasaulinę eksperimentinę rinką.

Šiuo Investicijų į darnųjį transportą planu, orientuotu į aviacijos ir vandens transportui skirtą atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą, papildomi kitų rūšių transportui skirti pasiūlymai. Kelių transporto sektoriui skirta pramonės strategija išdėstyta Automobilių pramonės veiksmų plane 11 . Tas planas jau įgyvendinamas, taip pat numatyta peržiūrėti lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO₂ kiekio normas ir pateikti pasiūlymą dėl įmonių netaršių transporto priemonių parkų. Priimtas priemonių rinkinys „Battery Booster“ padės remti įvairių rūšių transporto elektrifikaciją ir infrastruktūros diegimo spartinimo veiklą. Per ateinančius mėnesius taip pat numatoma priimti su sunkiosiomis transporto priemonėmis ir atitinkama infrastruktūra susijusių priemonių. Analogiškai, ES jau visapusiškai remia efektyvios ir veiksmingos geležinkelių sistemos plėtrą: persvarstytas Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentas, teikiama finansinė parama (pavyzdžiui, pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP)), be to, kartu su šiuo planu skelbiamas greitųjų geležinkelių veiksmų planas.

Tačiau aviacijos ir vandens transporto sektoriuose beveik išskirtinai naudojamas tik tradicinis kuras. Aptarti aviacijos ir jūrų transporto poreikius šiame plane yra skubu, nes šie sektoriai iki 2030 m. turi atitikti plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, o tam, kad jie taptų mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, pagrindinė juose naudojamo kuro rūšis turi būti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras.

Veikti reikia dabar. Šiame Investicijų į darnųjį transportą plane nustatomi investicijų poreikiai ir apibūdinamos priemonės, padėsiančios esamas ES finansavimo programas geriau panaudoti reikalingoms investicijoms, pastarąsias orientuojant į aviacijos ir vandens transporto sektorius. Plane pristatomos priemonės, padėsiančios taikyti reguliavimo sistemą, ir apibūdinamos priemonės, padėsiančios užtikrinti didesnį paveikumą rinkai, efektyviau koordinuojant paramą valstybių narių lygmeniu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.

2.AVIACIJOS IR VANDENS TRANSPORTO SEKTORIAMS SKIRTŲ VEIKSMŲ KRYPTIS

2.1. Rinkos iššūkiai

RFEUA ir FEUM tikslai

Norint pasiekti šiuos tikslus, kurių įgyvendinimas yra itin svarbus Europos konkurencingumui ir lyderystei pasaulyje, rinkoje dabar pateikiamus kiekius, be kita ko, elektrolizinio kuro kiekius, būtina tvariai didinti.

Dabartinės rinkos sąlygos

Daugelio atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako kuro technologijų rinkos branda dar yra nedidelė. Aviacinių degalų srityje šiuo metu TAD gamybai plačiausiai taikomas hidrintų esterių ir riebalų rūgščių (HEFA) būdas. Daugelis kitų technologijų išvystytos iki bandomojo ar parodomojo etapo 14 . Jūrų sektoriuje plačiai taikomos riebalų rūgščių metilesterio (FAME) technologijos. Tokią pasirinktį lemia su jūriniu mazutu ir gazoliu sumaišyto FAME bendra nauda aplinkai pagal „nuo žaliavos iki kilvaterio“ koncepciją. Biometanas taip pat yra brandi technologija. Jokios formos elektroliziniu kuru nėra prekiaujama.

Labiausiai rinkai plėstis kliudo didžiulis atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro ir tradicinio kuro kainų skirtumas. Mažo anglies dioksido pėdsako ir atsinaujinančiųjų išteklių kuro paklausa auga lėtai, nes dėl tokio kuro naudojimo smarkiai didėja oro transporto bendrovių ir laivybos operatorių veiklos išlaidos. Dabartinis kainų skirtumas varijuoja nuo dviejų iki dešimties kartų 15 . Numatoma, kad ateinančiais metais savikaina mažės, iš dalies dėl masto ekonomijos ir naujų gamybos technologijų. Tačiau būsimą kainą ir įplaukas gaubianti nežinia verčia investuotojus dvejoti. Tai ypač pasakytina apie elektrolizinius TAD ir TLK, kurių didelės investicinės sąnaudos ir didelė su kaina ir pajamomis susijusi rizika kol kas kenkia verslo galimybėms. Šiuo metu Europos Sąjungoje planuojama daugiau kaip 40 eletrolizinio kuro gamybos projektų. Tačiau dėl nė vieno iš šių projektų dar nepriimtas galutinis investavimo sprendimas. Nevienodi sutarčių sudarymo poreikiai trukdo rinkos spurtui. Kad amortizuotų brangias investicijas, kuro gamintojai yra linkę pasirašyti ilgalaikes įsipareigojimo pirkti kurą sutartis, o operatoriai yra įpratę sudaryti trumpalaikes tiekimo sutartis, kad išliktų lankstesni kuro kainų atžvilgiu pasaulinėse rinkose. Investavimo vangumą dar labiau didina nežinia, gaubianti biologinių ir nebiologinių žaliavų prieinamumą ir bendras naudojimosi jomis sąlygas.  

Biologinių žaliavų apribojimai

Ribotas tvarių žaliavų prieinamumas ir konkuruojanti paklausa kituose sektoriuose varžo galimybę naudoti biokurą bendrame transporto kuro rūšių derinyje 16 .

Atsižvelgiant į dabartinį 2 mln. tne gamybos pajėgumą, svarbu sutelkti papildomas tvarias žaliavas ir priimti dvikryptę investavimo strategiją: pirma, remti papildomų pažangiųjų ir iš atliekų gautų žaliavų, kuriomis dar neprekiaujama, inovatyvų apdorojimą ir, antra, kurti dar ligi šiol nenaudotų žaliavų tiekimo grandines, taip pat efektyviau naudoti išteklius ir didinti namų ūkio atliekų žiediškumą. Šia pertvarka reikia užtikrinti, kad gaminant atsinaujinančiųjų išteklių kurą būtų visapusiškai naudojamos tvarios gamybos liekanos, šalutiniai produktai ir atliekų srautai, o kartu laikomasi aplinkos apsaugos priemonių ir tausojami vandens ištekliai. Biomasę reikėtų naudoti taip, kad būtų užtikrinama kuo didesnė ilgalaikė ekonominė ir aplinkosauginė nauda, taip pat remiamos atsparios biožaliavinės vertės grandinės ir žemės sektoriaus anglies dioksido absorbentų naudojimas.

Transporto sektorius konkuruos dėl biomasės naudojimo. Jūrų ir aviacijos transporto sektoriuose žaliavų tinkamumas ribojamas siekiant mažinti su apsirūpinimo maistu saugumu ir žemės paskirties keitimu susijusią riziką, atsisakant, pavyzdžiui, maisto ir pašarų biomasės. Kartu tvarių pažangiųjų degalų gamybos žaliavų, kaip antai žemės ūkio lignoceliuliozės liekanų, žemės ūkio maisto produktų pramonės liekanų, mėšlo liekanų ir atliekų, potencialas dar nėra pakankamai išnaudojamas, tad tokios žaliavos galėtų būti naudojamos plačiau. Be to, daugiau dėmesio reikėtų skirti įvairių sektorių ir transporto rūšių sinergijai, kuri taip pat padės didinti kiekius ir mažinti kainą 21 . Atradus gamybos išteklių, kurie nenaudojami kituose sektoriuose, pavyktų lengviau apriboti sąnaudas ir kainų svyravimus, taip pat išvengti paskatų naudoti netvarią biomasę kituose sektoriuose. Sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir išvengti sukčiavimo labiausiai padeda tinkamas žaliavų tvarkymas, tvarumo tikrinimas ir atsekamumas visoje vertės grandinėje 22 .

Siekiant sparčiai plėsti tvaraus kuro, visų pirma skirto jūrų ir aviacijos sektoriams, gamybą, svarbu nustatyti ir spręsti visai tiekimo grandinei aktualias problemas ir mažinti joje kylančią riziką, taip pat apsvarstyti integruotą požiūrį, apimantį etapus nuo apsirūpinimo tvaria biomase iki pažangiųjų degalų gamybos ir naudojimo Europos Sąjungoje. Taikant ES bioekonomikos strategiją bus svarstoma, kaip puoselėti nuoseklias, žiedines ir tvarias vertės grandines visoje Europoje.

Nebiologinių žaliavų apribojimai

Elektrolizinių TAD ir TLK gamyba yra priklausoma nuo atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir anglies dioksido prieinamumo 23 . Šiuo metu Europos Sąjungoje yra vos kelios vietos, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos veikla gali būti ekonomiškai perspektyvi. Tarp veiksnių, trukdančių plėsti elektrolizinio kuro gamybą, yra atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio, tinkamo anglies dioksido ir anglies dioksido surinkimo technologijų prieinamumas, sąnaudos ir branda, taip pat švariojo vandenilio gamybos procesui būdingas energijos suvartojimo intensyvumas. Elektrolizinio kuro gamybai skirtos konvertavimo technologijos kol kas dar tik bandomos, o tokių gamyklų, kurioms būtų plačiai tiekiamos žaliavos ir kurios būtų technologiškai brandžios, dar nėra. Siekiant sumažinti pačią elektrolizinio kuro savikainą, svarbu mažinti elektros energijos, atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir biogeninio ar tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro technologijų savikainą.

2.2. Energetikos pertvarkos aviacijos sektoriuje veiksmų gairės

Komercinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis sudaro maždaug 123 mln. tonų CO2, arba 13,1 proc., ES transporto išmetamo CO2 kiekio. Nuo 2024 m. TAD sudarė tik 0,6 proc. visų ES oro uostuose tiekiamų reaktyvinių degalų, todėl išmetamą ŠESD kiekį pavyko sumažinti 714 kt CO2 24 .

TAD gamybai plėsti ir šių degalų naudojimo mastui didinti visoje ES būtinos aiškios veiksmų gairės ir nuspėjamumas, kurį gali suteikti teisinė sistema. Rinkų reakcija į šiuos tikslus buvo teigiama, nes jie garantuoja nuspėjamumą ir stabilumą ilgalaikėms investicijoms: remiantis EASA 25 , sektoriui greičiausiai pavyks pasiekti bendrą 4,8 proc. biologinių TAD tikslą iki 2030 m. 26 (tai bus daugiausia iš HEFA pagaminti TAD). Pagal EASA realistinį scenarijų 27 prognozuojama, kad iki 2030 m. TAD gamybos pajėgumas išaugs iki maždaug 3,6 Mt. Tačiau tai, ar iki 2030 m. bus pasiekta elektroliziniams TAD nustatyta papildoma siektina reikšmė (1,2 proc.), kol kas neaišku. Po 2030 m. visi RFEUA tikslai smarkiai išauga. Kol kas biologinių ir ypač elektrolizinių TAD kiekių (prieinamų ir prognozuojamų) RFEUA tikslams po 2030 m. pasiekti nepakanka. Todėl gamybos pajėgumą reikia didinti, o elektrolizinių TAD gamybos pajėgumą reikia didinti smarkiai, nes dėl didelio šių degalų gamybos išplečiamumo potencialo ir didelės pridėtinės vertės klimatui jiems teks svarbus vaidmuo mažinant aviacijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Investicijų poreikiai Su TAD susijęs RFEUA tikslas 2035 m. yra 20 proc., o 5 proc. šio kiekio turi sudaryti elektroliziniai TAD. Įvertintas investicijų poreikis yra 56,93–66,75 mlrd. EUR 28 . Su TAD susijęs RFEUA tikslas 2050 m. yra 70 proc., o 35 proc. šio kiekio turi sudaryti elektroliziniai TAD. Įvertintas investicijų poreikis yra 267,9–376,2 mlrd. EUR 29 .

2.3. Energetikos pertvarkos vandens transporto sektoriuje veiksmų gairės

Vandens transporto sektoriui tenka beveik 13,3 proc. viso ES transporto išmetamo CO2 kiekio 30 , nes 94 proc. 31 šio sektoriaus suvartojamo kuro yra tradiciniai skysti naftos produktai.

FEUM reglamente nustatomos aiškios jūrų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės. Kaip pažymima Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalų vertės grandinės pramonės (RLCF) aljanso komunikacijoje, dėl šios reguliavimo sistemos išaugo susidomėjimas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuru, apimančiu ir sintetinį kurą, taip pat atsirado paskatų kai kuriais retais atvejais, kai įmanoma, naudoti tiesioginę elektrifikaciją 32 . Vandens transporto sektorius turi pasinaudoti įvairiomis technologijomis (be kita ko, vėjovara) ir įvairių rūšių TLK, įskaitant SGD kaip kuru pereinamuoju laikotarpiu. Taikant efektyvias variklyje nesudegusio metano mažinimo technologijas, SGD taip pat gali padėti sumažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Pakrančių laivai, plaukiojantys mažuose ir vidutiniuose uostuose, gali būti varomi elektra ar hibridiniu būdu ir kartu naudoti biokurą (ateityje – elektrolizinį dyzeliną), o vandenynų laivai pereina prie metano (SGD, biometano ir ateityje e. metano). Planuojama, kad kai kurie laivai, plaukiojantys didžiausiuose uostuose, ilgainiui pereis prie biodyzelino ar e. metanolio, taip pat amoniako. Tačiau laivybos sektoriui būdinga įvairovė; daugelis MVĮ, kurios yra šio sektoriaus ramstis, skiriasi pagal savo veiklos pobūdį ir kuro poreikius. Strategijoje reikia atsižvelgti į visų laivybos segmentų savybes.

Tačiau esama rizikos, kad dabartinių rinkos investicijų nepakaks maždaug 11,3 mln. tne TLK, kurių pagal prognozes prireiks 2035 m. pagal FEUM, gamybai paremti. Dėl suvaržymų, darančių poveikį Europos biokuro žaliavoms ir 2 proc. elektrolizinių TAD tikslui pagal FEUM, elektrolizinio TLK gamybą reikia skubiai plėsti.

Panašiai kaip ir jūrų sektoriuje, svarstomos įvairiausios galimos iškastinio kuro alternatyvos vidaus vandenų, mažesniems trumpųjų nuotolių ir žvejybos laivams, taip pat pramoginiams laivams 33 . Vidaus vandenų ir pramoginių laivų sektoriui būdingas lėtas laivyno papildymas naujais laivais (iki 2050 m. atsinaujins tik 15–20 proc. laivyno). Nenustačius privalomų tikslų, bent 90 proc. laivų ir toliau bus varomi dyzelinu (gana nedidelis kiekis, kurio suvartojimo dabartinis įvertis yra 1,7 mln. tonų), palaipsniui juos keičiant atsinaujinančiuoju įmaišomuoju kuru varomais laivais. Tas pats pasakytina apie žvejybos sektorių 34 .

Investicijų poreikiai Pagal FEUM, 2035 m. taršos ŠESD intensyvumo sumažinimo tikslas yra 14,5 proc. Nors sektoriui prieinamos įvairiausios galimos alternatyvos (įvairios kuro technologijos, taip pat įvairios maišymo su tradiciniu kuru galimybės naudojant esamas ir kuriamas galios pavaras), apskaičiuota, kad iki 2035 m. skatinamai biologinio ir elektrolizinio TLK gamybai 35 prireiks 34,7–46,7 mlrd. EUR investicijų 36 . Vidaus vandenų kelių ir žvejybos sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui papildomai prireiks maždaug 3,1 Mt, taigi iki 2035 m. iš viso reikės 23,1 Mt.

3.INVESTICIJŲ SKATINIMO VEIKSMAI

Bendras aviacijos ir vandens transporto sektorių atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro poreikis iki 2035 bus apie 20 Mt. Siekiant laikytis reikalavimų, iki 2035 m. prireiks apie 100 mlrd. EUR 37 investicijų 38 , kurių didžiąją dalį tikimasi pritraukti iš privačiojo sektoriaus. Milžiniškų privačiųjų investicijų, reikalingų didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamyklų statybai, rizikai mažinti būtina tiek Europos, tiek nacionalinio lygmens viešoji parama. Mūsų politika turi būti suderinta ir tikslingesnė. Šiame plane akcentuojamos trumpalaikės ir vidutinio laikotarpio priemonės, padėsiančios pritraukti pirmąsias investicijas.

Europos Sąjunga gali pasinaudoti įvairiausiomis ES finansavimo programomis ir priemonėmis 39 . Pagal šias programas, kartu naudojant valstybių narių finansavimą, jau remiamas perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro, tačiau šių pastangų poveikis rinkai kol kas ribotas. Pernelyg dažnai projektus pavyksta išplėtoti tik iki parodomojo etapo, taigi technologijos nėra išvystomos taip, kad jas būtų galima visapusiškai naudoti pramoninėms ir komercinėms reikmėms.

Pagal šį planą iki 2027 m. pabaigos numatoma sutelkti bent 2,9 mlrd. EUR, daugiausia naudojantis programos „InvestEU“, Inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ priemonėmis. Tai bus pasiekta užmezgant partnerystes su valstybėmis narėmis ir pasitelkiant bei aktyvinant Europos investicijų banko (EIB) grupės ir kitų finansų įstaigų teiksimą rinkos paramą.

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje, ypač kalbant apie Europos konkurencingumo fondą, pabrėžiama atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro svarba. Čia taip pat turėtų pagelbėti ir numatyti nacionalinės ir regioninės partnerystės planai. Siekiant veržlaus rinkos augimo ilgesniuoju laikotarpiu labai svarbu nustatyti naują rinkos tarpininkų mechanizmą, galintį palengvinti trumpalaikių (galutinių vartotojų) ir ilgalaikių (kuro gamintojų) sutarčių sudarymą, užtikrinti kainų stabilumą ir sumažinti riziką organizuojant dvigubus aukcionus.

3.1. ES paramos investicijoms telkimo trumpuoju laikotarpiu veiksmai

Inovacijų fondas

Iki šiol Inovacijų fondas yra parėmęs 39 projektus, kuriuos įgyvendinant gamintas inovatyvus tvarus kuras, be kita ko, metanolis, amoniakas ir vandenilis, o bendra projektų vertė siekia 2,1 mlrd. EUR. Komisija aktyviai dirba su projektų rengėjais ir sektoriaus atstovais, taip pat su RLCF aljansu, siekdama pastūmėti stipresnio projektų plano įgyvendinimą.

Nuo 2020 m. Inovacijų fondas yra suteikęs 286 mln. EUR dydžio paramą TAD projektams. Pagal naujausią visuotinį kvietimą teikti paraiškas dėl inovacijų Komisija šią savaitę skiria 153 mln. EUR keturiems elektrolizinių TAD projektams ir 293 mln. EUR penkiems TLK projektams. Ši parama padės plėtoti skubiai reikalingus pirmosios kartos elektrolizinių TAD ar [elektrolizinio] TLK projektus ES ir sustiprins Europos pramonės gamybos pajėgumą. Be to, 11-ai aviacinių degalų ir 16-ai laivų kuro projektų, kurių vertinimo balai viršijo Inovacijų fondo vertinimo ribą, bus suteiktas Europos strateginių technologijų platformos (STEP) ženklas 40 . Komisija ragina valstybes nares ir finansų įstaigas svarstyti galimybę skirti paramą šiems aukštos kokybės projektams, be kita ko, atliekant sanglaudos politikos priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą ar naudojant klimato kaitai skirtas nacionalines pajamas iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS).

Remdamasi pasiektais rezultatais, 2025 m. gruodžio mėn. pradžioje Komisija pradės kitą Europos vandenilio banko aukcioną (numatytas biudžetas siekia 300 mln. EUR), skirtą vandenilio gamybai, kartu su įsipareigojančiais pirkti jūrų ir aviacijos sektorių subjektais. Inovacijų fondas taip pat tęs paramą inovatyviems jūrų ir aviacijos sektorių projektams, be kita ko, TAD ir TLK gamybai, skelbdamas bendrus kvietimus teikti pasiūlymus, pagal kuriuos jūrų sektoriaus projektams, pasižymintiems potencialu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir poveikį aplinkai, bus taikomos palankios sąlygos (papildomas balas).

Be to, bendradarbiaudama su EIB konsultacine grupe, Komisija daug dėmesio skirs pirmaujančių ES mažo anglies dioksido pėdsako elektrolizinio kuro gamyklų techninės ir finansinės brandos didinimui.

Programa „InvestEU“

Neseniai pasiektame Tarybos ir Europos Parlamento susitarime dėl programos „InvestEU“ stiprinimo numatyta ES garantiją padidinti 2,5 mlrd. EUR, taip pasiūlant beveik 55 mlrd. EUR papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų. Tokia parama gali būti skiriama švarių technologijų ir švaraus judumo projektams, įskaitant projektus, įgyvendinamus visoje vertės grandinėje nuo kuro gamybos iki paskirstymo ir naudojimo. Iš viso Komisija 2026–2027 m. laikotarpiu numato sutelkti maždaug 2 mlrd. EUR vertės investicijų tvarių alternatyviųjų degalų sektoriui. Programą „InvestEU“ įgyvendinantiems partneriams 41 teks svarbus vaidmuo – padėti skatinti dideles investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro projektus, skirtus jūrų ir aviacijos sektoriams.

Europos investicijų banko grupė

Iki šiol EIB grupė, be kita ko, remdama programą „InvestEU“, yra suteikusi daugiau nei 1 mlrd. EUR finansavimą atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamyklų projektams 42 . Šią finansinę paramą gamykloms papildo parama platesnei ekosistemai ir EIB konsultacinės grupės teikiamos techninės konsultacijos. Tai puiki kelio pradžia, tačiau reikia nuveikti kur kas daugiau.

Komisija intensyviai dirba su EIB grupe, siekdama išsiaiškinti inovacijų rėmimo ir atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro plėtojimo iššūkius. Ji didins šio darbo intensyvumą, kad pritrauktų papildomų investicijų, be kita ko, per EIB grupės programą „TechEU“, kuri iki 2027 m. turėtų padėti sutelkti 250 mlrd. EUR pagrindinėms svarbioms Europos konkurencingumo sritims, kaip antai švarioms technologijoms. Pagal programą „TechEU“, kuri taip pat remiama programos „InvestEU“ lėšomis, bus pasiūlyta įvairiausių priemonių visai atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos išteklių vertės grandinei, siekiant aiškaus tikslo – didinti šios srities projektų skaičių.

Komisija, pasitelkdama ir RLCF aljansą, pasiūlys didesnę paramą projektų rengėjams, kad padidintų projektų brandą ir patrauklumą bankams, plėstų dalijimosi žiniomis veiklą, išaiškintų geriausią praktiką ir užmegztų aukščiausio lygmens projektų rengėjų ryšį su finansų institucijomis.

Programa „Europos horizontas“

Kaip paskelbta Švarios pramonės kurso komunikate, pagal 2026–2027 m. darbo programą Komisija paskelbs maždaug 600 mln. EUR vertės pavyzdinį kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, siekdama remti diegimo reikalavimus atitinkančius projektus, be kita ko, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuru.

Kito programos „Europos horizontas“ 2026 m. kvietimo 43 teikti pasiūlymus bendras biudžetas – 63,5 mln. EUR. 33 mln. EUR bus skirta projektams, nukreiptiems į didelio masto likvidžių pažangiųjų degalų ir RFNBO gamybą, o 8 mln. EUR – projektams, kuriais užtikrinamos pažangiųjų degalų ir RFNBO vertės grandinės. 22,5 mln. EUR suma bus skirta paramai inovatyviems energijos konvertavimo sprendiniams ir mažo bei nulinio anglies dioksido pėdsako jūrų transporto kuro saugai. Bus remiami ir nauji atsinaujinančiųjų išteklių kuro sprendiniai. Į būsimą 2026–2027 m. programos „Europos horizontas“ darbo programą turėtų būti įtrauktos tokios sritys kaip tarpregioninių atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuro technologijų vertės grandinių kūrimas visoje ES, taip pat atsinaujinančiųjų energijos išteklių kuro technologijų rizikos mažinimas organizuojant tarpvalstybinius ikiprekybinius pramoninių tokio kuro vertės grandinių viešuosius pirkimus. Būsimoje naujoje 2026–2027 m. programos „Europos horizontas“ darbo programoje Komisija planuoja pristatyti dvi 70 mln. EUR vertės Europos strateginio energetikos technologijų plano pavyzdinių veiksmų sritis, apimančias tvarius alternatyviuosius degalus.

Europos inovacijų taryba

Pagal Europos inovacijų tarybos (EIC) kvietimus teikti pasiūlymus gali būti teikiama parama atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro plėtotojams, finansuojant ankstyvo etapo mokslinius tyrimus per EIC programą „Pathfinder“ ir sudarant palankesnes sąlygas rinkos parengčiai per EIC programą „Transition“. Be to, pagal EIC programą „Accelerator“ ir jos STEP kvietimą teikti pasiūlymus dėl veiklos plėtimo gali būti remiama įmonių, kuriančių tvaraus kuro inovacijas, plėtra. Pagal 2025 m. EIC darbo programą projektui „Proveržio inovacijos ateities judumui“ (Breakthrough innovations for future mobility) skirta 50 mln. EUR.

Remiantis šiandien priimsima 2026 m. EIC darbo programa, šie projektai ir toliau galės būti teikiami pagal EIC kvietimą teikti pasiūlymus dėl veiklos plėtimo, kurio biudžetas 300 mln. EUR 44 . Komisija svarsto tą praktiką taikyti ir 2027 m. programoje 45 , kurios biudžetas bus panašus ir pagal kurią galėtų būti remiami atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro plėtotojai.

ATLPS parama tvariam ir mažo anglies dioksido pėdsako kurui

Pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą (ATLPS) 20 mln. apyvartinių taršos leidimų, vertinamų 1,6 mlrd. EUR, 2024–2030 m. laikotarpiu yra rezervuota oro transporto bendrovių naudojamiems TAD 46 . Siekiama suteikti paskatų pirmiesiems naudotojams visiškai ar iš dalies padengiant TAD ir tradicinių aviacinių degalų kainų skirtumą. Taip mažinamas RFEUA poveikis Europos vežėjų konkurencingumui tol, kol, palyginti su iškastiniu kuru, TAD kainos taps konkurencingesnės. 2024 m. parama, skirta 53 vežėjams, siekė apie 1,3 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurių vertė buvo maždaug 100 mln. EUR.

Atsižvelgdama į tokio mechanizmo potencialą mažinti iškastinio kuro ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro kainų atotrūkį, Komisija įvertins galimybę tęsti ATLPS paramą TAD naudojimui aviacijoje tiek kiekio, tiek trukmės atžvilgiu ir išnagrinės analogiško mechanizmo taikymą ES gaminamam TLK, nedarydama poveikio pasiūlymams dėl naujų nuosavų išteklių.

3.2. Naujos priemonės rinkos nepakankamumui spręsti

Vykstant konsultacijoms dėl šio plano, suinteresuotieji subjektai vienbalsiai pabrėžė, kad, be jau taikomų priemonių, ES turi apsvarstyti naują požiūrį į rinkos investicijų rizikos mažinimą, pagal kurį būtų konkrečiai reaguojama į kainos ir pajamų rizikos pagrindinę priežastį. Tuo tikslu pagrindine priemone pripažįstami konkurencinio konkurso mechanizmai, kaip antai dvigubi aukcionai 47 . 

Siekdama paspartinti galimo dvigubo aukciono kūrimą ir praktiškai išbandyti sprendinius ES lygmeniu, iki metų pabaigos Komisija kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis aukštu politiniu lygmeniu oficialiai paskelbs apie pradedamą Pradininkų aljanso veiklą, be to, vidutinės trukmės laikotarpiu įvertins ES masto tarpininkų mechanizmo sąlygas, kurios turėtų padėti visapusiškai naudotis vienos bendros rinkos teikiama galia.

Pradininkų aljansas ir bandomasis grupinio dvigubo aukciono projektas

Komisija kartu su valstybėmis narėmis suburs darbo grupę, kursiančią bandomojo aukciono konceptualią sistemą, kuri turi būti užbaigta iki 2025 m. pabaigos. Tikslas – surengus pirmą grupinį dvigubą elektrolizinių TAD aukcioną 2026 m. pritraukti bent 500 mln. EUR keliems didelio masto projektams finansuoti. Tai būtų galima įgyvendinti panaudojant esamus mechanizmus, kaip antai H2 pasaulinį fondą 50 .

Šiomis aplinkybėmis Komisija siūlys tolesnę paramą pagal Konkurencingumo koordinavimo priemonę. Iki metų pabaigos Komisija parengs bandomąjį atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro, skirto jūrų ir aviacijos sektoriams, gamybos projektą, kad palengvintų bendrą darbą kuriant bandomąjį pirmo ES grupinio dvigubo aukciono projektą ir sutelktų reikalingą finansinę paramą.

Žingsniai ES masto dvigubo aukciono link

Remdamasi bandomąja veikla, 2026 m. pradžioje Komisija pradės pasirengimą nustatyti ES masto mechanizmą, skirtą ES masto dvigubam TAD ir TLK gamybos aukcionui, nedarydama poveikio pasiūlymams dėl kitos DFP ir naujų nuosavų išteklių.

Taigi bus nustatyti geriausi būdai kurti ir valdyti ES rinkos tarpininką ir metodikas, skirtas sutelkti pakankamai lėšų ES ir valstybių narių lygmenimis, taip pat galbūt naudojant Inovacijų fondą ir kitas priemones. Pasiūlyme dėl naujo Europos konkurencingumo fondo bus numatyta parama atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurui 2028–2034 m. laikotarpiu, be kita ko, taikant skyrimo procedūras konkurencinio konkurso būdu.

Komisija toliau analizuos tinkamus aukciono modelius 51 . Tam vykdomas tyrimas, kuriuo įvertinamos tinkamos valdymo sistemos ir nustatomi teisiniai reikalavimai, kurių reikės tokiems aukcionams įgyvendinti.

3.3. Paramos priemonių naudojimo nacionaliniu lygmeniu tobulinimas

Svarbi parama jau teikiama pagal įvairias valstybių narių paramos sistemas 52 . Tačiau tokią paramą geriau suderinus ir pritaikius jai finansinį svertą galėtų būti padidintas jos veiksmingumas.

Komisija ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti lankstumo ir supaprastinimo priemonėmis, nustatytomis naujomis valstybės pagalbos taisyklėmis, parengtomis Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemai 53 . Valstybės pagalbos schemoms, kuriomis teikiamos paskatos investicijų projektams, kuriais didinamas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos pajėgumas ir gamyklų bei pagrindinių komponentų, reikalingų būtinoms susijusioms gamybos technologijoms diegti, gamybos pajėgumas, taikomi supaprastinti atitikties reikalavimai.

Komisija taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad su metano ir mišinių naudojimu susijusios nacionalinės priemonės netiesiogiai nekliudytų tarpvalstybinei prekybai biometanu ir neribotų tarpvalstybinės pasiūlos vienoje bendroje rinkoje 54 . Pradėjusi veikti Sąjungos duomenų bazė užkirs kelią dvigubam reikalavimų įskaitymui ir padės pagrindus integruotai biometano vienai bendrai rinkai. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija šalins subsidijuojamo biometano tinkamumo neatitikimus tarp valstybių narių, kad sudarytų palankesnes sąlygas naudoti TLK 55 .

Jungtinis Europos forumas dėl bendriems Europos interesams svarbių projektų iki 2025 m. lapkričio mėn. pabaigos priims sprendimą, ar galima laikyti projektą atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro, skirto oro ir vandens transportui, srities potencialiu bendriems Europos interesams svarbiu projektu (BEISP) 56 . Patvirtinus potencialaus BEISP statusą, Komisija, talkinama naujo BEISP rengimo paramos centro, bus pasirengusi teikti pagalbą valstybėms narėms ankstyvuoju tokio potencialaus BEISP rengimo etapu.

Iškastinio kuro ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro kainų atotrūkiui daro poveikį subsidijos iškastiniam kurui ir apmokestinimas. Valstybės narės raginamos peržiūrėti subsidijas ir mokesčių sistemas, taip pat skubiai užbaigti derybas dėl Energijos mokesčių direktyvos.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (EGAD planai) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) yra labai svarbūs visų valstybių narių žaliajai pertvarkai. Šie planai įgyvendinami, tačiau dar vis vėluoja. Kaip neseniai paskelbta 57 , valstybės narės turi įvairių galimybių užtikrinti savo EGAD planų įgyvendinimo užbaigimą. Kol kas dar esama tam tikrų galimybių imtis priemonių, kad būtų daugiau investuojama į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą su sąlyga, kad šių priemonių įgyvendinimą bus spėta užbaigti iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., tad valstybės narės šias priemones skuba įtraukti į savo persvarstytus planus.

Valstybės narės yra teisiškai įsipareigojusios ES ATLPS pajamas investuoti į klimato kaitos priemones, tarp kurių gali būti veiksmai aviacijos ir jūrų sektorių priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, be kita ko, gaminant ir naudojant tvarų kurą, didinant laivų ir orlaivių energijos vartojimo efektyvumą, investuojant į inovatyvias technologijas ir tvarią infrastruktūrą, kaip antai žaliuosius oro uostus ir uostus. Kai kurios valstybės narės tokias pajamas skiria aviacijos ir vandens transporto sektoriams, remdamos investicijas į juos ir didindamos tokių investicijų nuspėjamumą. Valstybės narės yra raginamos dalį iš ES ATLPS gautų pajamų investuoti į jūrų ir aviacijos sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, naudojant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą.

3.4. Palankių reikiamų sąlygų rinkos investicijoms užtikrinimas

Kad viena bendra rinka tinkamai veiktų, visas reguliavimo nuostatas reikia įgyvendinti ir perkelti į nacionalinę teisę greitai, teisingai ir nuosekliai. Tai ypač pasakytina apie RED, RFEUA ir FEUM reglamentų sąveiką.

Komisija primena, kad RFEUA nustatomi suderinti TAD ir TLK tiekimo įgaliojimai vienai bendrai rinkai Europos Sąjungoje, kad būtų išsaugotos vienodos sąlygos vienai bendrai oro transporto rinkai. Tačiau jūrų transporto atveju situacija yra kitokia, nes dėl kitokio šio sektoriaus veiklos profilio jam kol kas nenustatyta specialių tiekimo tikslų ES. Vis dėlto pagal RED valstybės narės jau įpareigotos į mechanizmą, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją transporto sektoriuje, įtraukti laivų kuro tiekėjus. Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad teiktų paskatas tiekti TLK ir taip pasiekti RED ir FEUM tikslus, neiškraipant rinkos sąlygų. TLK prieinamumo ES uostams skatinimui bus skirta ypač daug dėmesio rengiant būsimą energetikos sąjungos dokumentų rinkinį ar 2026 m. pristatysimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemą 58 , be to, ši tema bus svarstoma trišalėje sutartyje dėl biometano, kaip skelbiama Komisijos veiksmų gairėse dėl laipsniško vis dar vykdomo Rusijos dujų importo nutraukimo.

Be to, Komisija įvertins, kaip spręsti problemas, susijusias su orlaivių naudotojų patiriamais sunkumais gaunant informaciją apie tiekiamo TAD kainas, kiekius ir vietas bei susijusius dokumentus ir apsirūpinimo prieigą prie kuro paskirstymo infrastruktūros oro uostuose. Oro linijos raginamos įgyti skrydžių CO2 ženklą, kuris keleiviams suteiktų informacijos apie jų anglies dioksido išmetimo rodiklį, atitinkantį TAD naudojimą ir orlaivių parko modernizavimą.

Remdamasi patirtimi, įgyta vėjo ir saulės projektų finansinės rizikos mažinimo srityje 59 , Komisija nagrinės, kaip elektros energijos pirkimo sutartys (EEPS) galėtų būti taikomos ir atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybai, kai šios rinkos bus labiau išplėtotos. Be to, atsižvelgdama į patirtį, įgytą jūros vėjo energijos ir tinklų srityse, Komisija, pasitelkdama RLCF aljansą, sudarys palankias sąlygas pasirašyti trišales sutartis dėl TAD ir TLK, kuro laikymo ir biometano.

Atsižvelgus į TLK įvairovę ir skirtingas vežėjų energetikos pertvarkos strategijas, užtikrinti visų rūšių kuro prieinamumą visuose uostuose nebus ekonomiškai pagrįsta. Analogiškai, dėl ateinančiais metais pagaminsimų mažų elektrolizinių TAD ir pažangiųjų degalų kiekių galėtų būti sudėtinga per trumpą laiką užtikrinti tiekimą visuose ES oro uostuose. Komisija įvertins galimų mechanizmų, pagal kuriuos naudojami prekiaujami TAD ir TLK sertifikatai, įvykdomumą ir projektavimo galimybes, taip pat įvertins konkretaus termino žurnalo ir reikalavimų galimybes. Tokia sistema turėtų būti atsižvelgiama į esamas tvarumo sertifikavimo sistemas 60 .

Galiausiai Komisija 2026 m. taip pat pradės tyrimą, kad įvertintų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo problemą vidaus vandenų sektoriuje ir nustatytų galimus reguliavimo pakeitimus, kuriais būtų galima paskatinti alternatyviojo kuro naudojimą.

3.5. Esamos reguliavimo sistemos įgyvendinimo supaprastinimo priemonės

Ankstyvų RFEUA etapų įgyvendinimo patirtis parodė, kad investicijas į naujus TAD pajėgumus galėtų palengvinti didesnis rinkos skaidrumas ir mažesnė administracinė našta. Tuo tikslu Komisija įvertins būdus, kuriais būtų galima padidinti aviacijos kuro tiekėjams dabar taikomų įpareigojimų aiškumą, be kita ko, skubų TAD dokumentų pateikimą orlaivių naudotojams, TAD kiekių ir tvarumo sertifikatų atsekamumą iki orlaivių naudotojų įvykdysimo galutinio suvartojimo, taip pat Sąjungos duomenų bazės (SDB) susiejimą su EASA tvarumo portalu, kad šiame būtų galima naudotis SDB duomenimis.

Be to, Komisija apsvarstys galimybes supaprastinti ir toliau skaitmeninti atskaitomybės reikalavimus 61 , be kita ko, atsirandančius dėl kovos su degalų kaupimu įpareigojimų. Komisija taip pat planuoja toliau griežtinti tvarumo sertifikavimo taisykles ir užtikrinti privalomą SDB naudojimą žaliavoms. Siekiant užtikrinti visišką atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro atsekamumą iki galutinio suvartojimo EASA tvarumo portale, SDB būtina plėsti ir tobulinti 62 .

Remdamasi pirmųjų ataskaitinių laikotarpių patirtimi, dėl jūrų sektoriaus Komisija įvertins galimybę supaprastinti laivų kuro naudojimo stebėseną ir patikrinimą. Ji svarstys galimybę sukurti vieną bendrą sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (SATT) sistemą, skirtą tiek jūrų sektoriaus ATLPS, tiek iniciatyvai „FuelEU Maritime“ ir turinčią svarų potencialą mažinti laivybos bendrovių, tikrintojų ir valstybių narių administracinę naštą 63 . Tai bus apsvarstyta atliekant būsimą ES ATLPS, SATT ir FEUM peržiūrą. Pagal 2026 m. II ketv. priimsimą ES uostų strategiją bus remiamos uostų pastangos įnešti indėlį į energetikos pertvarką ir energetikos centrus. ES jūrų pramonės strategija, kuri bus priimta kartu su Uostų strategija, sustiprins Europos jūrų gamybos ir technologinę bazę, visų pirma kalbant apie naująsias technologijas, kurių kūrimą skatina augantis tvaraus kuro naudojimas. Laikantis prisiimtų teisinių įsipareigojimų, taip pat bus atliekama ES ATLPS ir FEUM peržiūra. Bus atsižvelgiama į IMO priimtas pasaulines priemones.

Komisija netrukus pasiūlys Spartesnio pramonės dekarbonizavimo aktą, kuriame nustatys priemones, padėsiančias energijai imlioms pramonės šakoms, įskaitant perdirbimo gamyklas, gaminančias atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekti elektrolizinių TAD tikslų gali padėti netaršiems orlaiviams tiekiamas vandenilis. Komisija rems ES TAD tarpuskaitos namų atidarymą, nes tai nuties naujus kelius TAD patekti į rinką ir įkurs regioninių kompetencijos centrų 64 bendradarbiavimo tinklą, papildysiantį Netaršios aviacijos aljanso veiklą.

Siekiant didesnio elektrolizinio kuro kainų konkurencingumo, labai svarbu užtikrinti papildomus atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos pajėgumus, skirtus vandeniliui ir mažinančius savikainą. Komisija toliau vertins, kaip palengvinti prieigą prie žaliavų, kai nagrinės vandenilio sistemos veiksmingumą. Taip pat svarbu elektrolizinio kuro gamintojams suteikti tikrumo, kad jų naudojamas atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras yra perspektyvus kalbant apie tikslų siekimą. Komisija apsvarstys kriterijus esamoms investicijoms apsaugoti tuo atveju, jei dėl būsimų reguliavimo sistemos peržiūrų atitinkamos nuostatos dėl gamybos išteklių pasikeistų.

4.STRATEGINĖS PARTNERYSTĖS IR PASAULINIS BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT DIDINTI TVARAUS KURO PASIŪLĄ

ES daug nuveikė, kad būtų padaryta svari pažanga įgyvendinant pasaulinius įsipareigojimus imtis veiksmų, nustatytus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), ir priemones, svarstomas Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO). Tarptautinis bendradarbiavimas ir toliau išliks svarbus kuriant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro pasaulinę eksperimentinę rinką. Savo ruožtu pasaulinė rinka suteiks galimybių Europos pramonei ir duos naudos vietos ekonomikai, be to, sustiprins mūsų ryšius su tarptautiniais partneriais ir padės išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Vidaus kuro gamybą, ypač pradiniu plėtros etapu, turės papildyti šalių partnerių gaminamas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras, atitinkantis reikalavimus laikytis ES ar lygiaverčių ES aplinkos apsaugos standartų ir taisyklių, įskaitant CORSIA sistemos reikalavimų. Kartu siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti konkurencingas vienodas sąlygas 65 , reikia imtis veiksmų investicijoms ES apsaugoti. Įgyvendinant šias partnerystes, labai svarbi šalių partnerių parama, nustatyta plataus užmojo įpareigojančiais tarptautiniais susitarimais.

4.1. Į diversifikaciją, patekimą į rinką ir pasaulinį užmojį orientuotų tarptautinių partnerysčių skatinimas

Laisvosios prekybos susitarimai ir abipusiškai naudingos tarptautinės partnerystės ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį – didina diversifikaciją, gerina patekimo į rinką sąlygas, padeda užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro ir žaliavų importą ir sudaro palankesnes sąlygas švarių technologijų importui / eksportui pagal neseniai priimtą pasiūlymą dėl reglamento „Globali Europa“. Tuo tikslu Komisija visapusiškai naudosis laisvosios prekybos susitarimais ir švarios prekybos ir investicijų partnerystėmis, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti TAD / TLK gamybos, saugojimo ar pildymo (bunkeriavimo) infrastruktūrą šalyse partnerėse, kai tai nekels konkurencijos grėsmės ES uostams. Šie pasektoriai yra įvardyti pavyzdiniais projektais pagal strategiją „Global Gateway“. Kaip nurodyta bendrame komunikate dėl ES pasaulinės klimato kaitos ir energetikos vizijos 66 , įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ES teiks paramą didelių pavyzdinių projektų įgyvendinimui šalyse partnerėse. Laisvosios prekybos susitarime su Čile jau numatytos specialios nuostatos, kuriomis palengvinama prekyba RFNBO, įskaitant TAD ir TLK, ir investicijos į jį, be to, šalinami rinkos iškraipymai. ES tokias sritis pasiūlė įtraukti ir į vykstančias derybas su Tailandu, Australija, Filipinais ir Jungtiniais Arabų Emyratais 67 .

Pirmąja švarios prekybos ir investicijų partneryste su Pietų Afrika siekiama gilinti bendradarbiavimą švarios prekybos srityje, kurti tvarių investicijų galimybes ir skatinti kurti ES ir Pietų Afrikos švarias technologijas pagal švarios pramonės kursą. Pagal švarios prekybos ir investicijų partnerystę bus remiamas bendradarbiavimas strateginėse švaraus tiekimo grandinėse, be kita ko, susijusiose su darniojo transporto kuro, skirto aviacijos ir jūrų sektoriams, ir kita susijusia infrastruktūra.

Kalbant apie aviaciją, kartu su ICAO ir EASA Europos Sąjunga įgyvendina pagalbos, gebėjimų stiprinimo ir mokymo tvarių aviacinių degalų srityje (ACT-SAF) projektą, grindžiamą ICAO strateginiu tikslu neleisti atsilikti jokiai šaliai. Komisija teiks paramą TAD kūrimui, gamybai ir naudojimui toliau dirbdama su šalimis partnerėmis Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Karibų jūros regione ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, taip pat su atitinkamomis JT organizacijomis. Trumpuoju laikotarpiu Komisija pradės įgyvendinti naują Aviacijos srities partnerystės projektą, apimantį paramą SAF gamybai, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Be to, ES bendradarbiaus siekdama keistis žiniomis ir patirtimi, įgyta RLCF aljanse, su ICAO finansavimo ir investicijų centro iniciatyva, kad paremtų panašių platformų kūrimą regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. ES toliau ieškos galimybių didinti bendradarbiavimą tvaraus kuro srityje su Afrikos Sąjunga, be kita ko, remdama pastangas atkartoti gerąją RLCF aljanso patirtį Afrikoje 68 .

Kalbant apie jūrų transportą, Komisija pasaulyje yra nustačiusi strateginius uostus (t. y. Lotynų Amerikoje, Užsachario Afrikoje ir Azijoje), kurie išsiskiria dideliu TAD gamybos ir bunkeriavimo potencialu. Komisija paspartins tokio kuro naudojimą padėdama steigti žaliuosius laivybos koridorius / centrus. Strategijos „Global Gateway“ žaliųjų laivybos koridorių (GGGSC) iniciatyva yra tik pradedama įgyvendinti ir šiuo metu ES teikia prioritetą partnerystėms, skirtoms jūrų transporto priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti. Galiausiai Komisija siūlo suteikti galimybę skirti tiesiogines dotacijas privatiems subjektams, kad paremtų ES strategiškai svarbius projektus 69 . Tai duotų naudos tiek aviacijos, tiek jūrų sektoriui.

Be to, dėdama platesnes pastangas remti tvarius judumo ir transporto sprendinius (kaip neatsiejamą Sąjungos junglumo, energetinio saugumo ir regionų stabilumo dalį) Vakarų Balkanuose, Ukrainoje ir Moldovoje, taip pat visame Juodosios jūros regione 70 , Komisija sudarys palankesnes sąlygas ir atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro vertės grandinėms kurti.

Komisija pasiūlė atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurą laikyti naujojo Viduržemio jūros regiono pakto 71 pagrindiniu prioritetu, kad būtų stiprinamas bendras įsipareigojimas šį kurą gaminti ir naudoti, taip skatinant žinių mainus ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą.

4.2. Tarptautinių organizacijų indėlis į pasaulinę kuro rinką

Laivybai skirta IMO Poveikio klimatui neutralizavimo sistema, pirmoji pasaulinė sistema, buvo pasiūlyta siekiant sumažinti tarptautinės laivybos išmetamą ŠESD ir pasiekti nulinį grynojo išmetamo ŠESD kiekio balansą iki arba apie 2050 m. Nors pasaulinės sistemos priėmimas buvo metams atidėtas, Sąjunga toliau tęs su šia sistema susijusį darbą Tarptautinėje jūrų organizacijoje ir su tarptautiniais partneriais.

Dėl stiprios ES ir jos valstybių narių lyderystės pažanga pastaruoju metu padaryta ir ICAO lygmeniu. 2022 m. ICAO valstybės narės priėmė ilgalaikį tarptautinės aviacijos siektiną tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą anglies dioksido kiekį, o TAD pripažinti pagrindine išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemone. 2023 m. susitarta dėl visuotinės drąsios vizijos sumažinti tarptautinės aviacijos išmetamą ŠESD kiekį 5 proc. iki 2030 m. naudojant TAD ir kitą švaresnę aviacijos energiją (palyginti su nuliniu švaresnės energijos naudojimu).

2025 m. rugsėjo mėn. ICAO valstybės narės paragino visuotinai įgyvendinti CORSIA kaip pasaulinę rinka grindžiamą sistemą, skirtą tarptautinei aviacijai.

4.3. Visuotinai taikomų bendrų standartų rengimas

Komisija pabrėžia, kad svarbu tarptautiniu mastu bendradarbiauti dėl patikimų tvarumo kriterijų, skaidraus ir palyginamo per gyvavimo ciklą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo, kiek tai susiję su tvariu kuru, ir dėl sertifikavimo palyginamumo, tvirtumo ir patikimumo. Toks bendradarbiavimas dėl patikimo tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo sistemų padės vienodinti sąlygas visose rinkose, mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir administracinę naštą. Todėl toliau sieksime dvigubos TAD atitikties pagal RED ir pagal CORSIA ir stiprinsimCORSIA sistemą. Jūrų sektoriuje sertifikavimas pagal RED yra pažengęs tiek ES, tiek trečiosiose valstybėse, o pasauliniu lygmeniu IMO rengia sertifikavimo taisykles.

4.4. Rinkos stebėsena ir prekybos apsaugos priemonės

Importui į ES rinką turėtų būti taikomos sąžiningos sąlygos, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ES veiklos vykdytojams. ES prekybos apsaugos priemonės padeda veiksmingai užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir imtis atstatomųjų priemonių reaguojant į galimai žalingą importą. Komisija yra pasirengusi pasinaudoti turimomis prekybos apsaugos priemonėmis, jei to prireiktų. Šiuo metu Komisija plečia vykdomą produktų iš trečiųjų valstybių importo stebėseną, siekdama aptikti galimai kenksmingą importo, be kita ko, biokuro importo, augimą.

Nevienodos pasaulinės taisyklės, taikomos aviacijos ir jūrų sektoriams, gali lemti eismo ir išmetamųjų teršalų kiekio perkėlimą už ES sienų. Komisija įvertins riziką 72 ir prireikus apsvarstys priemones, kurių reikia vienodoms sąlygoms išlaikyti.

5.IŠVADA

Transporto sektoriaus perėjimas prie naujo kuro teikia didelių galimybių pramonei augti ir kurti darbo vietas Europos Sąjungoje, kartu padeda Europos Sąjungai didinti savo strateginę autonomiją, diversifikuoti energijos tiekimą ir svariai prisidėti prie transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

Nors kelių transporto pertvarkoje siekiant visai netaršaus judumo daroma pažanga, o geležinkelių sektorius elektrifikavo didelę dalį savo veiklos, oro ir vandens transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas dar tik prasideda. Turime sparčiai didinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybos pajėgumus ES ir už jos ribų. Šis iššūkis yra neatidėliotinas, tačiau nėra neįveikiamas. Jau nustatyta ilgalaikė reguliavimo sistema, kuria didinama tokio kuro paklausa Europos Sąjungoje, bus taikoma ir toliau. Didinti vietos gamybą ir naudojimą yra itin svarbu, tačiau ne mažiau svarbus yra tarptautinis bendradarbiavimas, kuris skatina pasaulinę gamybą ir naudojimą. Tai būtina ne vien tam, kad būtų pasiekti visuotiniai klimato srities tikslai ir mažinama transporto priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir tam, kad šalims partnerėms būtų suteikta plėtros galimybių, o mūsų pramonei sudarytos vienodos sąlygos.

Šios pertvarkos sėkmei užtikrinti svarbu labai spartinti paramą investicijoms į rinkoje kuriamas tinkamas technologijas ir tų investicijų rizikos mažinimą, o svarbiausias vaidmuo šiame procese turi vienareikšmiškai atitekti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kurui ir jam gaminti naudojamoms tvarioms žaliavoms.

(1)

     Kousoulidou et al.2016, „Biofuels in aviation: Fuel demand and CO2 emissions evolution in Europe toward 2030“.

(2)

 2040 m. klimato tikslo poveikio vertinime nurodoma, kad 26 proc. ES automobilių parko sudarys lengvieji automobiliai su vidaus degimo varikliu, o elektrinės transporto priemonės su baterijomis – 57–58 proc. Dėl efektyvesnio elektromobilių energijos vartojimo taip pat smarkiai sumažės bendras energijos suvartojimas, o biokuro paklausa, kuri, kaip manoma, iki 2030 m. didės, po tos datos ims mažėti dėl didėjančio elektrifikacijos masto.

(3)

M. Draghi pranešimas (2025 m.), Europos konkurencingumo strategija. 

(4)

  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2405/oj

(5)

  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1805/oj

(6)

  http://data.europa.eu/eli/dir/2014/53/oj

(7)

  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1804/2025-04-14

(8)

     TAD – tai įprastiems reaktyviniams degalams alternatyvūs degalai, patvirtinti pagal ASTM 7566 standartą ir naudojami orlaiviams eksploatuoti nemodifikuojant variklių ar infrastruktūros. Šiuos degalus galima gaminti iš tvarių biologinių žaliavų taikant įvairius gamybos būdus (biologiniai TAD). TAD galima gaminti ir iš sintetinių žaliavų (elektroliziniai TAD).

(9)

Europos Komisija (2024), Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels (Reikiamų priemonių įmaišomųjų pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvos rengimas).

(10)

 International e-fuels observatory, 2025 m. redakcija, ir informacija, grindžiama ekspertų konsultacija. Projektas „Frontrunner“ statomas Teksase (elektroliziniai TAD), o kelių e. metanolio projektų Kinijoje galutinio investavimo sprendimo (FID) etapas užbaigtas ir jie šiuo metu įrengiami;  https://www.sia-partners.com/en/insights/publications/international-e-fuels-observatory-2025-edition

(11)

https://commission.europa.eu/topics/business-and-industry/boosting-european-car-sector_lt

(12)

 TLK gali būti gaminamas iš įvairių žaliavų, be kita ko, biologinių žaliavų, iškastinių atliekų ar atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos (elektrolizinis TLK). Prognozuojama, kad siekiant 2035 m. tikslų pagal FEUM sektoriui prireiks 6,4 Mt TLK ir 4,6 Mt elektrolizinių TAD, žr. SWD/2024/63 final.

(13)

 Pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje pateiktą apibrėžtį.

(14)

 Tokios technologijos apima dujinimą ir Fišerio-Tropšo sintezę (FT), taip pat reaktyvinių degalų gamybą iš alkoholio (AtJ).

(15)

 EASA, 2025 m., Iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ metinė techninė ataskaita, kurioje nurodoma, kad elektrolizinis kuras yra pats brangiausias.

(16)

 Konkrečiau, jūrų ir aviacijos transporto sektoriuose žaliavų tinkamumas ribojamas siekiant mažinti su maistu ir žemės paskirties keitimu susijusią riziką, atsisakant, pavyzdžiui, maisto ir pašarų biomasės. Be to, biomasės prieinamumą gali dar labiau trikdyti ir riboti tokie veiksniai kaip klimato kaita.

(17)

SWD/2024/63 2040

(18)

 Žaliavos apima maistines kultūras, lignoceliuliozės kultūras, žemės ūkio atliekas, miško stiebų medieną, miško atliekas, atliekas, popierių ir išspaudų liekanas.

(19)

 2050 m. aviacijos ir jūrų sektorių paklausa vertinama 45–50 mln. tne (kiekvieno sektoriaus atskirai).

(20)

Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas ir BEST, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels (Reikiamų priemonių įmaišomųjų pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvos rengimas), 3 priedas, 3 užduoties ataskaita, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2024 m.,  https://data.europa.eu/doi/10.2777/858956 . Tyrimas grindžiamas įvairiomis prielaidomis, susijusiomis su žaliavų prieinamumu, reguliavimo sistema ir pan. Tačiau dabartinis pajėgumas yra apie 2 mln. tne per metus, planuojamas pajėgumas – 5–6 mln. tne.

(21)

 Biologinio perdirbimo įrenginiai sudaro sąlygas apdoroti biomasę ir paversti ją įvairiausiais vertingais produktais, be kita ko, biokuru, biocheminėmis ir biologinėmis medžiagomis, taip pat gaminti iš jos šilumą ir elektros energiją. Pažangiųjų biologinių TAD gamyba padeda kurti šalutinių produktų rinką dyzelinui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (skirtam sunkvežimiams, neelektrifikuotoms geležinkelio dalims, žvejybos laivams, vidaus vandenų keliams, bekelės mašinoms ir pan.) ir pirminiam benzinui (skirtam laivams ar įmaišomam į kelių transporto degalus).

(22)

 Komisiją pasiekė keletas pranešimų apie įtariamą sukčiavimą, kai importuotas biokuras buvo, kaip įtariama, sukčiaujant priskirtas prie pažangiųjų biodegalų, pagamintų iš naudoto kepimo aliejaus. Nors Komisija tų teiginių patikrinti negalėjo, jie rodo, kad svarbu stiprinti apsaugos nuo sukčiavimo priemones biokuro rinkoje.

(23)

 Pagal dabartinį reguliavimą, dėl CO2 iš iškastinių šaltinių naudojimo gaminant elektrolizinį kurą atitinkamas kuras neatitiks privalomo 70 proc. išmetamo teršalų kiekio sumažėjimo tikslo po 2041 m.

(24)

 EASA, 2025 m., Iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ metinė techninė ataskaita.

(25)

 EASA, 2025 m., Europos aviacijos aplinkos ataskaita, https://www.easa.europa.eu/sites/default/files/eaer-downloads/EASA_EAER_2025_Book_v5.pdf

(26)

 Remdamasi ekspertų nuomonėmis, Komisija numato, kad dabartinis metinis TAD gamybos pajėgumas Europos Sąjungoje vos kiek viršija 1 mln. tonų (Mt). Beveik visam šiam TAD kiekiui pagaminti naudojami HEFA, jis neapima bendro perdirbimo gamybos, kurios reikmėms naudojamos tvarios žaliavos iškastinio kuro gamyklose ir apie kurią trūksta patikimos informacijos.

(27)

 EASA, 2025 m., Iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ metinė techninė ataskaita.

(28)

 Komisija, remdamasi einamosiomis paskelbtomis kainomis, apskaičiavo kapitalo sąnaudas: kuro iš biologinių medžiagų gamybos – apie 3 mlrd. EUR/Mt, o elektrolizinio kuro gamybos – apie 20 mlrd. EUR/Mt. Atlikdamos skaičiavimus Europos Komisijos tarnybos atsižvelgė į technologijos brandos progresą kylant TAD gamybos būdų technologinės parengties lygiui (8–9), kapitalo sąnaudų mažėjimą brandesnių technologijų atveju ir aviacijos sektoriaus augimą, kurio rodiklis grindžiamas naujausiais Eurokontrolės duomenimis. Atsižvelgta į masto ekonomijos poveikį.

(29)

 Atitinka metines 1,27–2,04 mlrd. EUR investicijas į biologinius TAD ir 9,45–13,00 mlrd. EUR investicijas į elektrolizinius TAD.

(30)

 ES transportas skaičiais, 2025 m. statistinių duomenų leidinys. 2023 m. duomenys (įskaitant duomenis apie tarptautinėje laivyboje naudojamą bunkerinį kurą), https://op.europa.eu/s/Aac0

(31)

 EMSA, 2025 m. EMTER ataskaita. 

(32)

 Elektra tiekiama nuo kranto ir kol kas kai kuriais retais atvejais – laivybos reikmėms.

(33)

 Tarp tokių alternatyvų – hidrinimu valytas aliejus, suskystintas biometanas, žaliasis metanolis ar žaliasis vandenilis, derinami su kuro elementais ir vidaus degimo varikliais, taip pat žalioji elektros energija, derinama su baterijomis.

(34)

 Žvejybos sektorius 2022 m. suvartojo daugiau nei 1,6 mlrd. litrų jūrinio kuro (apie 1,4 mln. tne) ir išmetė 4,2 mln. tonų CO2. Į sektorių, kuriame vidutinis laivyno amžius yra 36,5 metų, kurio dydis traukiasi, kuriame atsinaujinimo rodikliai yra minimalūs (mažiau nei 1 proc.) ir kuriam būdingas technologinis netikrumas, investuojama nedaug. Investuotojus taip pat atgraso žvejybos laivams taikomi ypatingi reikalavimai ir mažas sektoriaus rinkos dydis. Tas pats pasakytina apie akvakultūros sektorių. Energetikos pertvarkos žvejybos ir akvakultūros sektoriuose veiksmų gaires numatoma pateikti 2026 m.

(35)

 Tokį intervalą lemia sudėtingas investicijų poreikio apskaičiavimas dėl įvairiausių esamų kuro technologijų ir kuro maišymo galimybių, kuriomis gali naudotis dabartinės ir kuriamos galios pavaros / varomosios sistemos ir infrastruktūra.

(36)

 2040 m. klimato tikslų poveikio vertinimas. Jūrų sektoriaus investicijų poreikiai apskaičiuojami laikantis prielaidos, kad visas kuras bus pagamintas ES. Atsižvelgiant į FEUM taikymo sritį, iš viso prireiks 28 Mt kuro. Apskaičiuojant atsižvelgta į PRIMES modeliu grindžiamą prognozę iki 2035 m., su pažangiuoju kuru ir elektroliziniu TLK susijusius realistiškus investicijų poreikius, 1,4 proc. elektros dalį siekiant FEUM išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždavinių ir RFNBO tikslo (2 proc.) pradinio etapo sąlygos įgyvendinimą (angl. sunrise clause).

(37)

 Komisijos apskaičiavimais, esama atotrūkio, kuris aviacijos atveju siekia maždaug 57–67 mlrd. EUR, o jūrų transporto atveju – 35–47 mlrd. EUR. 

(38)

 Neatsižvelgiant į investicijas, kurių reikia laivams, orlaiviams ir atitinkamai infrastruktūrai.

(39)

 Be kita ko, tai ES ATLPS inovacijų fondas, programa „InvestEU“, programa „Europos horizontas“ (įskaitant paramą Europos inovacijų tarybai), Europos infrastruktūros tinklų priemonė, finansavimas iš sanglaudos politikos fondų ir pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

(40)

 STEP ženklas yra kokybės ženklas, suteikiamas aukštos kokybės didelio potencialo projektams. Šis ženklas užtikrina papildomą matomumą ir suteikia galimybių gauti papildomą ES viešąjį ar privatųjį finansavimą bei paramos paslaugas. 

(41)

 EIB grupė, nacionaliniai skatinamąjį finansavimą teikiantys bankai, daugiašaliai plėtros bankai ir regioniniai plėtros bankai.

(42)

 Pavyzdžiui, 1 mlrd. EUR vertės plataus masto biokuro projektas, kurį Andalūzijoje vykdo MOEVE, gavo daugiau nei 400 mln. EUR EIB paskolą pagal programą „InvestEU“. Europoje didžiausia tokio tipo INERATEC „ERA One“ elektrolizinio kuro gamykla pasirašė 40 mln. EUR rizikos skolos paskolą su EIB ir gavo 30 mln. EUR dotaciją pagal „Breakthrough Energy Catalyst“ įmonių programą.

(43)

 Programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupės 2026 m. vasario mėn. kvietimas teikti pasiūlymus (2025 m. darbo programa) (HORIZON-CL5-2026-02)

(44)

 Šio kvietimo teikti pasiūlymus konkretus tikslas – tvarus kuras ir RFNBO technologijos.

(45)

 Projekto „Proveržio inovacijos ateities judumui“ iššūkis.

(46)

 Ši parama papildo ES ATLPS paskatą naudoti TAD, nes naudodami šiuos degalus vežėjai neprivalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, taigi 2024 m. gauta nauda lygi maždaug 25 mln. EUR.

(47)

 M. Draghi pranešimas, https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/draghi-report_lt#paragraph_47059  

(48)

 CFD sumažina rinkos riziką, nes tiekėjui sumokamas skirtumas tarp iš anksto nustatytos referencinės kainos, atitinkančios tradicinį kurą, ir vykdymo kainos, nustatomos tokio dydžio, kad naujoji technologija būtų perspektyvi. CCD sistemos yra tinkamos sektoriams, kuriems taikoma ATLPS.

(49)

 Kai šiems mechanizmams naudojami valstybės narės ištekliai, turi būti gautas Komisijos patvirtinimas dėl valstybės pagalbos. Vokietija ir Nyderlandai skyrė 600 mln. EUR H2 pasauliniam fondui, kuris tarpininkauja teikiant bendrą pasiūlymą 2027 m. naudojantis dvigubais aukcionais importuoti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį.

(50)

  https://h2-global.org/

(51)

 Europos Parlamento finansuotas tyrimas, kvietimas pateikti pasiūlymus skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/opportunities/tender-details/5201c7be-3e33-43f6-b1e7-081412f75e34-CN

(52)

 Pavyzdžiui, 36 mln. EUR (268 mln. DKK) Danijos sistema, pagal kurią remiamas TAD naudojimas vidaus skrydžiams; 100 mln. EUR Prancūzijos kvietimas teikti pasiūlymus dėl TAD gamybos šalies viduje; 300 mln. EUR Vokietijos pagalbos schema, skirta TAD gamybai šalies viduje; iki 40 mln. EUR Portugalijos paramos schema, skirta TAD gamybai; 150 mln. EUR Nyderlandų sistema, skirta TAD technologijų plėtojimui, ar 300 mln. EUR Graikijos schema, skirta tvariam transporto kurui, įskaitant TAD.

(53)

  https://eur-lex.europa.eu/eli/C/2025/3602/oj  

(54)

 Biometano ir mišinių naudojimas yra galimas trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio sprendinys, mažinantis ES energetikos ir transporto sistemų išmetamųjų teršalų kiekį su sąlyga, kad į atmosferą išmetamą metano kiekį įmanoma surinkti.

(55)

 Valstybės narės biometanui taiko įvairių rūšių subsidijas. Pagal kai kurias schemas gamintojai gali gauti daugiau nei vieną subsidiją galbūt iš skirtingų valstybių narių, o tai gali iškraipyti konkurenciją. Dėl šių skirtumų atsirado nevienodos tinkamumo finansuoti taisyklės ir sertifikavimas / kilmės garantijos, be to, investuotojams, nuo kurių priklauso biometano naudojimo plėtra, kyla nelygiavertė rizika.

(56)

 Sprendimą, ar pradėti BEISP nustatymo etapą, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių turi priimti valstybės narės ir patvirtinti Komisija.

(57)

COM(2025) 310 final.

(58)

 Šią sistemą sudarys 2026 m. pateiksimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus nustatyta energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistema.

(59)

Pvz., Komisijos ir EIB bendradarbiavimas įgyvendinant bandomąjį projektą, kurio orientacinė apimtis – 500 mln. EUR.

(60)

 Sertifikavimas pagal RED ir kuro atsekamumo poreikius iki galutinio suvartojimo, naudojant Sąjungos duomenų bazę.

(61)

 Siekiant visiems atskaitomybės reikalavimams taikyti vieno langelio principą duomenims pateikti.

(62)

 Projektų rengėjai susiduria su tam tikrų pažangiųjų biologinių žaliavų tinkamumo vertinimo problemomis. Tuo tikslu Komisija pateiks papildomų gairių, kai bus persvarstomas Įgyvendinimo reglamentas Nr. 996/2022.

(63)

 Be kita ko, bus suderintos apibrėžtys ir organizaciniai elementai, kaip antai atsakingas subjektas.

(64)

 Centrai teiks paramą koordinuotam infrastruktūros ir paslaugų diegimui ir skatins reguliavimo aplinką, kuri sudarys palankesnes sąlygas veiksmingai netaršių orlaivių veiklai.

(65)

 Tarptautinis tvarumo ir anglies sertifikavimas (ISCC), ISCC Response to Recent Suspected Cases of Mislabelling of Advanced Biodiesel, 2023 m.

(66)

 JOIN(2025) 25 final.

(67)

 Pavyzdžiui, eksporto monopolis, dvejopos kainos nustatymas ar netarifinės kliūtys prekybai ir investicijoms.

(68)

 ES finansuojamas pagalbos, gebėjimų stiprinimo ir mokymo tvarių aviacinių degalų srityje (ACT-SAF) projektas, kurį įgyvendina ICAO ir EASA ir kuriuo teikiama parama Indijai ir 14-ai Afrikos šalių Kamerūnui, Dramblio Kaulo Krantui, Egiptui, Gvinėjai, Etiopijai, Kenijai, Madagaskarui, Mauritanijai, Marokui, Mozambikui, Nigerijai, Ruandai, Senegalui ir Pietų Afrikai. Projekto biudžetas – 4 mln. EUR.

(69)

 COM(2025) 551 final, 70 konstatuojamoji dalis, 20 straipsnio 10 ir 11 dalys.

(70)

 JOIN(2025) 135 final.

(71)

 JOIN (2025) 26 final.

(72)

 Komisijos ekonominis tyrimas siekiant įvertinti galimą aviacijos ir jūrų sektorių anglies dioksido nutekėjimą ir švelninančias priemones, taip pat ateityje gali būti atliekami kiti tyrimai.