EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 02 26

COM(2025) 74 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažanga

2025 M. ŠVARIOS ENERGIJOS TECHNOLOGIJŲ KONKURENCINGUMO PAŽANGOS ATASKAITA

Turinys

Santrauka    

1.    Įvadas    

2.    ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumo vertinimas    

2.1.    Pasaulinės ekonominės aplinkybės ir ES nulinio ŠESD balanso technologijų sektoriaus konkurencingumas    

2.1.1.    Energijos kainų ir kaštų tendencijos    

2.1.2.    Parama nulinio ŠESD balanso technologijoms pasaulinėse rinkose    

2.2.    Nulinio ŠESD balanso technologijų vertės grandinės ES. Švarios pramonės galimybės ir iššūkiai    

2.2.1.    Gamybos tiekimo grandinės    

2.2.2.    Energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas    

2.2.3.    Žmogiškasis kapitalas ir įgūdžiai    

2.3.    Švarios energijos sektoriaus inovacijų aplinka    

2.3.1.    MTI tendencijos    

2.3.2.    Rizikos kapitalo investicijų tendencijos    

3.    Nulinio ŠESD balanso technologijų konkurencingumo vertinimas    

3.1.    Fotovoltinė saulės energija    

3.2.    Saulės šiluminė energija    

3.3.    Sausumos ir jūros vėjo energija    

3.4.    Vandenynų energija    

3.5.    Baterijos ir energijos kaupimas    

3.6.    Šilumos siurblių technologijos    

3.7.    Geoterminė energija    

3.8.    Vandenilio technologijos: elektrolizeriai ir kuro elementai    

3.9.    Tvarios biodujų ir biometano technologijos    

3.10.    Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos    

3.11.    Elektros tinklo technologijos: elektros linijos ir transformatoriai    

3.12.    Branduolių dalijimosi energijos technologijos    

3.13.    Hidroenergija    

3.14.    Tvarūs alternatyvieji degalai    

3.15.    Pramoninės perteklinės šilumos panaudojimo technologijos    

4.    Išvados    

Santrauka

2025 m. konkurencingumo pažangos ataskaitoje dėl švarios energijos technologijų pateikiama nulinio ŠESD balanso technologijų ir jų gamybos ES tendencijų ir iššūkių apžvalga. Pirmiausia joje pateikiama ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumo apžvalgos horizontalioji dalis, o paskui 15 technologijų sektorių analizė. Ši ataskaita grindžiama Draghi pranešimu ir Konkurencingumo kelrodžiu, ir ja, kaip Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto stebėsenos ataskaita, remiamas šio akto įgyvendinimas. Šia ataskaita, priimta kartu su švarios pramonės kursu ir Įperkamos energijos veiksmų planu, grindžiamos abi iniciatyvos ir pateikiama įžvalgų apie technologijas, kurių reikia ES pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, kartu didinant jos konkurencingumą ir mažinant energijos sąnaudas.

ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumas

Dėl mažų veiklos sąnaudų švarios energijos technologijos ES ir toliau yra labai konkurencingos kaštų atžvilgiu. 2024 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių ES pagamintos elektros energijos dalis siekė rekordinį lygį – 48 proc. (padidėjo nuo 45 proc. 2023 m. ir 41 proc. 2022 m.).

Švarios energijos technologijų diegimo tempas dinamiškai auga, tačiau ES nulinio ŠESD balanso pramonė veikia sudėtingoje verslo aplinkoje ir susiduria su nuožmia konkurencija. Kaip pabrėžiama Draghi pranešime, ES pirmauja švarių technologijų inovacijų srityje, todėl turi pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, kurias teikia pasaulinis šių technologijų diegimas. Be to, dėl pramonės politikos ir atsirandančių importo apribojimų, pavyzdžiui, JAV ir Kinijoje, daromas vis didesnis poveikis verslo aplinkai, prekybos santykiams ir sprendimams dėl investicijų.

ES yra diversifikuota nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos pramonė, tačiau jai sunku išlaikyti savo rinkos dalį pasauliniu mastu, nes pagrindiniuose sektoriuose pradėjo dominuoti Kinijos gamyba. Visų nulinio ŠESD balanso technologijų tiekimo grandinėje ES tebėra priklausoma nuo konkrečių technologijų komponentų ar pagrindinių žaliavų, o tai kelia sunkumų užtikrinant jos bendrą ekonominį atsparumą ir strateginį savarankiškumą. Tai susiję su sunkumais, su kuriais ES susiduria energijai imliose pramonės šakose, kurios nulinio ŠESD balanso technologijų gamintojams tiekia metalus ir cheminius produktus.

Diegiant švarios energijos technologijas kuriamos kokybiškos darbo vietos, tačiau ir toliau susiduriama su tokiomis problemomis kaip kvalifikuotų darbuotojų stygius ir senėjanti darbo jėga. 2023 m. užimtumas toliau augo – su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusių darbo vietų skaičius ES pasiekė 1,8 mln. Kalbant apie platesnį švarios energijos sektorių, maždaug trečdalis darbo vietų priklauso nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos sričiai, o tai patvirtina šių vertės grandinių socialinę ir ekonominę svarbą.

ES ir toliau sėkmingai veikia švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų srityje, tačiau jai susidūrus su didele pasauline konkurencija jos konkurencinis pranašumas inovacijų srityje pastaraisiais metais ėmė mažėti. Iš naujausių duomenų matyti, kad 2023 m. pusė duomenis pateikusių valstybių narių padidino savo išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms (MTI) energetikos technologijų srityje. Jei paaiškėtų, kad šie daliniai duomenys yra reprezentatyvūs, parama energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetams padidėtų 9 proc. Apskritai ES pirmauja pasaulyje pagal viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms švarios energijos technologijų srityje. Tačiau privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurios visose didžiosiose ekonomikose ir toliau sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo švarios energijos technologijų srityje, tebėra gerokai didesnės didžiosiose Azijos ekonomikose. Kaip pabrėžta Draghi pranešime ir pripažinta Konkurencingumo kelrodyje, reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ES ir toliau pirmautų švarių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir pagerintų kol kas menkus šių inovacijų pateikimo rinkai rezultatus.

Galimybė gauti rizikos kapitalo tebėra vienas iš pagrindinių sunkumų steigiant ES įmones švarios energijos technologijų sektoriuje ir plečiant jų veiklą. Iš pradinių 2024 m. duomenų matyti, kad dėl sudėtingos makroekonominės aplinkos rizikos kapitalo investicijos į švarios energijos technologijas ES gerokai sumažėjo – 34 proc., palyginti su 2023 m. Šis sumažėjimas susijęs su sumažėjusia rizikos kapitalo veikla ir mažesniu didelio masto investicijų skaičiumi, palyginti su 2023 m., kai buvo sudaryti didelio masto sandoriai, susiję su baterijų ir plieno gamybos naudojant vandenilį įrenginiais. Šie sandoriai buvo labai svarbūs didinant ES rizikos kapitalo investicijas į šį sektorių iki 9,2 mlrd. EUR 2023 m. (+20 proc., palyginti su 2022 m.). Be to, iš preliminarių duomenų matyti, kad 2024 m. ES tenkanti pasaulinių rizikos kapitalo investicijų į švarios energijos technologijas dalis išliko palyginti stabili. 2023 m. ES dalis sudarė 28 proc. ir ji užėmė antrą vietą pasaulyje, įsiterpusi tarp JAV (30 proc.) ir Kinijos (24 proc.).

ES konkurencingumas nulinio ŠESD balanso technologijų srityje

2024 m. ES užėmė antrą vietą po Kinijos pagal naujus įrengtus fotovoltinės energijos pajėgumus. ES gamintojai veikia labai sudėtingoje aplinkoje ir jiems sunku konkuruoti pasauliniu mastu. ES yra labai priklausoma nuo fotovoltinių produktų importo iš Kinijos, kurioje veikia daugiau kaip 90 proc. pasaulinių gamybos įrenginių. Tačiau ES vis dar tenka svarbus vaidmuo konkrečių fotovoltinių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

ES ir toliau turi didelius saulės šilumos energijos technologijų gamybos pajėgumus. Saulės šilumos energija yra brandi technologija, tačiau 2023–2024 m. vis dar kilo sunkumų siekiant užtikrinti, kad ji neatsiliktų nuo kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimų. Nors 2023 m. šildymo naudojant saulės šilumos energiją rinka susitraukė, saulės šilumos pramonės procesams segmente matyti tam tikrų teigiamų pokyčių – palyginti su ankstesniais metais, pasauliniu lygmeniu jis patrigubėjo.

ES išlieka labai konkurencinga vėjo energijos technologijų srityje. Tačiau ES subjektai patiria vis didesnį spaudimą, visų pirma dėl to, kad Kinijos bendrovės siūlo vis konkurencingesnius produktus mažesnėmis kainomis. 2024 m. ES teko beveik 13 proc. pasaulinių menčių ir kabinos sąrankų gamybos pajėgumų ir apie 22 proc. bokštų gamybos pajėgumų. 2023 m. ES įmonių rinkos dalis sudarė beveik 90 proc. Europos rinkos ir 23 proc. pasaulinės rinkos, o tai reiškia, kad, palyginti su 2022 m., pasaulinėje rinkoje jų dalis sumažėjo maždaug 7 proc.

2024 m. vandenynų energijos technologijoms buvo skirtas precedento neturintis finansavimas ir jomis labai domėtasi. 2024 m. Europoje įrengta apie 1 230 kW naujų vandenynų energijos pajėgumų. Tačiau Kinija pirmauja didelės vertės išradimų šiame sektoriuje srityje, aplenkdama ES. Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant padidinti vandenynų energijos ekonominį gyvybingumą ir pateikti rinkai novatoriškas vandenynų energijos technologijas.

ES baterijų gamintojai susiduria su dideliais sunkumais bandydami padidinti gamybos pajėgumus ir rinkos dalį. Kinija pirmauja baterijų technologijų srityje ir 2024 m. jai teko daugiau kaip 85 proc. pasaulinių užsakytų gamybos pajėgumų, po jos – ES (apie 7 proc.) ir JAV (apie 5 proc.). ES gamintojai yra labai priklausomi nuo Kinijoje gaminamų katodų ir anodų. Jei bus įgyvendinti paskelbti projektai, atrodo, kad ES sėkmingai pasieks savo 2030 m. gamybos tikslus – 10 proc. (1 510 GWh) prognozuojamų pasaulinių baterijų gamybos pajėgumų 2030 m. Stebėtojai prognozuoja, kad artimiausiais metais baterijų elementų pasiūla bus perteklinė, o tai gali lemti nuožmią pasaulinę konkurenciją.

ES šilumos siurblių gamintojai pirmauja pasaulyje aukščiausios klasės novatoriškų buitiniam naudojimui skirtų sprendimų, taip pat pramoninių šilumos siurblių diegimo srityse. Galutinio surinkimo pajėgumai ES tokie, kokių reikia, kad būtų patenkinti 2030 m. ES diegimo poreikiai. Tačiau ES pramonė tebėra labai priklausoma nuo tam tikrų komponentų, pavyzdžiui, kompresorių, importo. Nors 2023 m. ES prekybos balanso deficitas tiekimo grandinėje trečdaliu sumažėjo, po dešimtmetį trukusio augimo ES šilumos siurblių pardavimas 2023 m. sumažėjo 7,2 proc. 2024 m. ši tendencija pablogėjo – pardavimas Europoje sumažėjo 31 proc. Tai rodo, jog reikia dėti pastangų, kad sektorius atgautų pagreitį.

ES įmonėms tenka svarbus vaidmuo įrengiant ir galutinai surenkant ES diegiamas geoterminės energijos technologijas. Tačiau pasaulinėje pagrindinių komponentų rinkoje dominuoja ne ES įmonės. ES pramonei gali padėti sektorinių sunkumų, pavyzdžiui, požeminių duomenų prieinamumo, išsprendimas.

Europos įmonėms ir toliau tenka svarbus vaidmuo elektrolizerių gamyboje; apskaičiuota, kad 2024 m. joms priklausė maždaug trečdalis ar ketvirtadalis pasaulinių gamybos pajėgumų. Nors vandenilio elektrolizės pajėgumai ES toliau dinamiškai didinami, vis dar kyla sunkumų plėtojant didelio masto vandenilio sektorių, užtikrinant didelio kiekio konkurencingų kaštų vandenilio prieinamumą. Be to, ES atsilieka kuro elementų gamybos srityje.

ES veikia pasaulyje pirmaujančios biodujų ir biometano gamybos ir komponentų gamybos įmonės. Europos biodujų ir biometano pramonė yra brandi, daugiausia skirta elektros energijos gamybai, auga ir jos rinkos šilumos ir transporto sektoriuose. Beveik 50 proc. produkcijos pagaminama Europoje, o vien Vokietija tenkina 20 proc. pasaulinės paklausos.

ES yra užsitikrinusi geras pozicijas CO2 surinkimo technologijų srityje, tačiau CO2 transportavimo ir saugojimo srityje ji atsilieka nuo JAV ir Kanados. CO2 surinkimo ir saugojimo projektų skaičius sparčiai auga visame pasaulyje ir Europoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs ES veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti nuspėjamumą investuotojams ir didinti saugyklų paklausos ir pasiūlos matomumą.

ES turi keletą įsitvirtinusių tiek elektros linijų, tiek transformatorių gamintojų, pirmaujančių rinkoje ir technologijų srityje. Numatoma, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Europos įmonės patirs vis didesnį tarptautinių konkurentų spaudimą. Tinklo įrangos gamyba labai priklauso nuo prieigos prie žaliavų, tokių kaip varis, aliuminis ir orientuoto grūdėtumo elektrotechninis plienas, ir šiuo atžvilgiu ES gamintojai yra priklausomi nuo importo.

Branduolinės energijos srityje ES ir toliau turi vieną aktyvų reaktorių pardavėją, kurio pasaulinės rinkos dalis 2024 m. pradžioje sudarė 5,3 proc. statomų reaktorių. Kadangi ES branduolinių elektrinių parkas ir jo darbo jėga senėja, reikia dėti pastangas šiam sektoriui atgaivinti. Siekiant palengvinti mažųjų modulinių reaktorių (MMR) diegimą ir remti konkurencingą ES ekosistemą šios besiformuojančios technologijos srityje, 2024 m. įsteigtas Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansas.

Nors ES hidroenergijos pramonė ir toliau pirmauja pasaulyje, pastaraisiais metais jos pagamintų turbinų ir kitų dalių rinkos dalis sumažėjo. ES prekybos perteklius gerokai sumažėjo nuo aukščiausio 466 mln. EUR lygio 2015 m. ir 2023 m. siekė 213 mln. EUR. Siekiant išlaikyti stiprią ES komponentų gamybos pramonę, vidaus rinką reikėtų remti naujomis investicijomis. Be to, esama neišnaudotų hidroakumuliacijos energijos, kuri padėtų užtikrinti tinklo lankstumą, plėtros galimybių.

ES yra viena iš inovacijų lyderių besiformuojančioje aviacijos ir jūrų transporto tvarių alternatyviųjų degalų rinkoje. Gamybos pajėgumai vis dar riboti ir juos reikia didinti, kartu mažinant tokio kuro kainas.

Naudojant organinio Rankino ciklo elektrines ES pramonės procesų perteklinę energiją būtų galima paversti 150 TWh elektros energijos per metus. ES gamintojai yra vieni iš pirmaujančių pasaulinės rinkos dalyvių, tačiau didinti diegimą ES yra kliūčių, pavyzdžiui, ilgi atsipirkimo laikotarpiai.

1.Įvadas

Švarios energijos technologijos yra pagrindiniai veiksniai, sudarantys sąlygas ES iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, didinti energijos tiekimo saugumą ir konkurencingumą. Pastaraisiais dešimtmečiais ES teko labai svarbus vaidmuo diegiant švarias technologijas, pavyzdžiui, pagrįstas saulės ir vėjo energija. 2024 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija ES elektros energijos iš įvairių išteklių derinyje pasiekė 48 proc. Tai rodo, kad švarios energijos technologijų konkurencingumas ir ekonominė svarba, palyginti su iškastiniais energijos šaltiniais, didėja. Kad Europa pasiektų 2030 m. ir vėlesnius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, ji turės toliau dirbti šia kryptimi ir dėti daugiau pastangų.

Be to, ES pramonė patiria vis didesnį spaudimą konkurencingumui nulinio ŠESD balanso technologijų srityje. ES sukurtų technologijų pirmavimas ir gamyba vis dažniau pereina į kitas didžiąsias ekonomikas, pavyzdžiui, Kiniją ir JAV, kurios plečia savo gamybos pajėgumus.

ES politikoje daugiausia dėmesio imta skirti konkurencingumui, be kita ko, nulinio ŠESD balanso technologijų srityje. 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ES raginama tapti konkurencingesnei 1 . Naujajame Konkurencingumo kelrodyje, remiantis metinės bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaitos išvadomis ir išsamia Draghi pranešime 2 pateikta analize, nustatytos priemonės, kuriomis ateinančiais metais bus stiprinamas ES konkurencingumas. Draghi pranešime pabrėžiamos ES, kaip švarių technologijų inovacijų lyderės, ekonominės galimybės švarių technologijų srityje 3 . Jose išvardijamos pagrindinės kliūtys, trukdančios ES konkurencingumui, ir raginama parengti suderintą ir tikslinę strategiją, atsižvelgiant į pramonės šakų skirtumus. Ir Draghi pranešime, ir Letta pranešime taip pat nurodoma, kad svarbu stiprinti bendrąją energijos rinką ir su ja susijusią infrastruktūrą, kad būtų išnaudotas ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialas, siekiant užtikrinti saugią ir įperkamą energiją joje vystomoms pramonės šakoms 4 .

Siekiant remti ES strateginį savarankiškumą, užtikrinti jos pramoninę bazę ir išlaikyti inovacijų potencialą, labai svarbu Europoje gaminti šiandienos ir rytojaus nulinio ŠESD balanso technologijas. Švarios pramonės kursas yra naujas ES klestėjimo ir konkurencingumo planas 5 . Pagal švarios pramonės kursą Komisija pagerins ES pramonės galimybes gauti finansavimą, medžiagų srautus ir kvalifikuotos darbo jėgos, kartu sukurdama naujas pirmaujančias rinkas ir didindama vertės grandinių atsparumą. Kartu Komisija imsis precedento neturinčių supaprastinimo pastangų, mažindama įmonėms tenkančią naštą. Taip bus sudarytos sąlygos konkurencingesnėms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms, ypatingą dėmesį skiriant švarioms ir strateginėms technologijoms.

Galimybė gauti įperkamos energijos yra vienas iš pagrindinių ES konkurencingumo veiksnių ir pagrindinis naujojo įperkamos energijos veiksmų plano 6 tikslas. Veiksmų planu papildomas švarios pramonės kursas ir jame siūlomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti pramonės, įmonių ir namų ūkių energijos sąnaudas, kartu spartinant būtinas struktūrines reformas. Jame daugiausia dėmesio skiriama tikslui paspartinti perėjimą prie įperkamos, švarios, vidaus gamybos energijos, remiantis šioje ataskaitoje aptariamomis technologijomis. Veiksmų planu siekiama baigti kurti energetikos sąjungą ir užtikrinti visiškai integruotą energijos vidaus rinką su reikiamomis fizinėmis jungtimis.

Šioje ataskaitoje pateikiami įrodymais pagrįsti stebėsenos rezultatai ir patarimai dėl Europos švarios energijos technologijų ir jų gamintojų konkurencingumo. 2024 m. įsigaliojęs Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas (PKNPA) dar labiau sustiprina šios ataskaitos vaidmenį, nes ji nustatoma pagrindine ES pažangos, padarytos siekiant akte nustatytų gamybos tikslų, stebėsenos priemone. Įgyvendindama PKNPA, ES siekia stiprinti pagrindinių švarių technologijų vidaus gamybos pajėgumus ir didinti savo pramonės konkurencingumą ir atsparumą. Tikslas – sumažinti priklausomybę nuo išorės subjektų pasiekiant gamybos pajėgumus, kurie patenkintų bent 40 proc. ES technologijų, būtinų 2030 m. klimato ir energetikos tikslams pasiekti, metinių diegimo poreikių, taip pat iki 2040 m. pasiekti 15 proc. pasaulinės gamybos dalį 7 .

Ataskaitos I dalyje pateikiama bendro pobūdžio įžvalgų pagrindiniais klausimais, susijusiais su viso ES nulinio ŠESD balanso technologijų sektoriaus konkurencingumu, įskaitant tokius aspektus kaip energijos kaštai, gamyba, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, įgūdžiai, investicijų tendencijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat pasaulinis kontekstas. Ataskaitos II dalyje nustatoma ES pramonės konkurencingumo padėtis – apžvelgiama 15 nulinio ŠESD balanso technologijų ir pabrėžiamos atitinkamų vertės grandinių stipriosios ir silpnosios pusės.

Nuo 2020 m. tai jau penktasis šios konkurencingumo pažangos ataskaitos, skelbiamos pagal Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamento 35 straipsnio 1 dalies m punktą, leidimas. Ši ataskaita grindžiama Švarios energijos technologijų stebėjimo centro (CETO) duomenimis 8 .

2.ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumo vertinimas 

2.1.Pasaulinės ekonominės aplinkybės ir ES nulinio ŠESD balanso technologijų sektoriaus konkurencingumas

2.1.1.Energijos kainų ir kaštų tendencijos

2023 ir 2024 m. energijos rinkos padėtis ES pagerėjo. Energijos kainos buvo gerokai mažesnės nei 2022 m., tačiau jos ir toliau viršijo prieš krizę buvusį lygį ir buvo gerokai didesnės nei konkuruojančiuose regionuose. Dujų importo įvairinimas ir didesni atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, taip pat mažesnis vartojimas, padėjo sumažinti didmenines dujų ir elektros energijos kainas.

2024 m. didmeninės dujų kainos buvo mažesnės nei 2023 m. ir daug mažesnės nei kainos pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tačiau jos išliko didesnės nei prieš krizę. 2024 m. vidutinė didmeninė dujų kaina stabilizavosi ir siekė 34 EUR/MWh. Nors pirmąjį pusmetį kainos sumažėjo iki beveik 30 EUR/MWh lygio, 2024 m. pabaigoje jos nuolat didėjo iki 35–45 EUR/MWh, o 2025 m. pradžioje dar padidėjo.

Kalbant apie elektros energiją, 2024 m. pagrindiniai rinkos rodikliai taip pat išliko teigiami, todėl didmeninės elektros energijos kainos sumažėjo. Mažesnės dujų kainos, sumažėjusi paklausa ir didesnė atsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinės energijos gamyba padėjo sumažinti didmenines elektros energijos kainas visose ES rinkose. Europos elektros energijos lyginamoji kaina 2023 m. buvo vidutiniškai 95 EUR/MWh, t. y. 57 proc. mažesnė nei 2022 m. Per pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius vidurkis sumažėjo iki 70 EUR/MWh, tačiau paskutinį ketvirtį kainos padidėjo. Apskritai 2024 m. vidurkis buvo 76 EUR/MWh. 2024 m. elektros energijos suvartojimas ES šiek tiek padidėjo (+2 proc.), kaip ir pramonės paklausa. 

Didmeninių elektros energijos kainų padidėjimas dėl energetikos krizės buvo perkeltas galutiniams vartotojams, kai kuriais atvejais tas perkėlimas buvo uždelstas. Todėl 2022 m. ir iš dalies 2023 m. mažmeninės elektros energijos kainos namų ūkiams padidėjo 9 . Atsižvelgdamos į ES pastangas, valstybės narės ėmėsi laikinų priemonių, kad sušvelnintų didelių kainų poveikį vartotojams. Tačiau didelės kainos išliko problema, visų pirma pažeidžiamiems vartotojams. Iš mažmeninių namų ūkių kainų pokyčių 2024 m. matyti, kad kainos visoje ES šiek tiek sumažėjo arba išliko panašios į 2023 m. kainas.

Elektros energijos kainos pramonės naudotojams 2024 m. pirmąjį pusmetį gerokai sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Sumažėjimas svyravo nuo 13 iki 27 proc. (neįskaitant mokesčių) ir nuo 6 iki 27 proc. (įskaitant nesusigrąžinamus mokesčius) 10 įvairiose vartojimo grupėse, o tai sustiprino 2023 m. prasidėjusią mažėjimo tendenciją. Tačiau šiuo metu ES elektros energijos kainos pramonei yra maždaug dvigubai didesnės nei JAV arba Kinijoje – vidutiniškai 0,16 EUR už kWh 2024 m. 11

2024 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES elektros energijos iš įvairių išteklių derinyje padidėjo iki naujo iki šiol aukščiausio lygio – 48 proc. (palyginti su 45 proc. 2023 m. ir 41 proc. 2022 m. 12 ), o iškastinio kuro dalis gerokai sumažėjo – iki 24 proc. (nuo 28 proc. 2023 m.). 2024 m. saulės ir jūros vėjo energijos gamyba gerokai padidėjo: jūros vėjo energijos gamyba padidėjo 17 proc. (+9 TWh), o saulės energijos gamyba – 19 proc. (+37 TWh). Hidroenergijos gamyba padidėjo 7 proc. (+22 TWh), sausumos vėjo energijos gamyba išliko maždaug stabili (–1 TWh), o branduolinės energijos gamyba per tą patį laikotarpį padidėjo 5 proc. (+29 TWh) 13 . Tačiau elektrifikavimas nepaspartėjo – nuo 2000 m. elektros energijos dalis energijos rūšių derinyje išliko stabili ir siekė apie 20 proc. 14

1 diagramoje pateikiama bendrų išlygintų elektros energijos gamybos sąnaudų ES 15 apžvalga, apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės elektros energijos sistemų ypatumais 2023 m. Investicinės sąnaudos, taip pat eksploatavimo ir priežiūros išlaidos 2023 m. padidėjo dėl infliacijos, didesnių medžiagų sąnaudų ir padidėjusių darbo sąnaudų. Didelė infliacija ir didelės palūkanų normos labai paveikė arba privertė atidėti 2023 m. investicinius sprendimus tiek projektų plėtotojams, tiek gamintojams.

1 diagrama. 2023 m. bendrų išlygintų energijos gamybos sąnaudų apžvalga pagal technologijas. Ryškios mėlynos linijos žymi medianą, o šviesiai mėlynos spalvos stulpeliai rodo ± 25 proc. intervalą visoje ES, parodant skirtumus tarp valstybių narių.

Šaltinis: JRC naudojant METIS modelį atliktas modeliavimas 16 .

Nepaisant šių didėjančių sąnaudų, technologijų parkai, kurių kintamosios sąnaudos yra mažos (įskaitant veiklos sąnaudas, pvz., techninės priežiūros ir kuro sąnaudas), pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kaip antai sausumos vėjo ir saulės energijos, sąnaudų atžvilgiu išlieka konkurencingesni, palyginti su gamybos technologijomis, kurių kintamosios sąnaudos yra didelės, pavyzdžiui, iškastinių energijos išteklių, kaip antai dujų ir anglių, kurioms poveikį daro kuro sąnaudos. Apskritai atsinaujinantieji energijos ištekliai ES ir toliau yra labai konkurencingi kaštų atžvilgiu.

Konkrečios technologijos LCOE vertei, be kita ko, įtakos turi tos technologijos metinės gamybos apimties ir jos įrengtosios galios santykis. Kuo technologija mažiau naudojama, tuo didesnė bus jos LCOE vertė. Dėl šios priežasties tradicinių technologijų, pavyzdžiui, lignito, atvirojo ciklo dujų turbinų (OCGT) ir anglių, kurių gamyba kai kuriose valstybėse narėse buvo mažesnė, LCOE verčių intervalas į didėjimo pusę platesnis. Kita vertus, tokių technologijų, kaip kombinuotojo ciklo gamtinių dujų (CCGT), LCOE intervalas išlieka labai siauras, nes daugelyje valstybių narių CCGT elektrinių naudojimo lygis yra aukštas.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir toliau yra kaštų atžvilgiu konkurencingiausios technologijos, o CCGT tapo pagal kaštus konkurencingiausia šilumos energijos technologija. Šią tendenciją iš dalies galima paaiškinti tuo, kad, palyginti su ankstesniais metais, labai sumažėjo gamtinių dujų kainos. Be to, nors 2022 m. dėl kainų svyravimo dujos dažnai keistos anglimis, 2023 m. dėmesys buvo labiau sutelktas į didesnių pastoviųjų sąnaudų poveikį visoms technologijoms.

Per pastarąjį dešimtmetį įvairių gamybos technologijų LCOE Europoje labai pasikeitė dėl kelių pagrindinių veiksnių. Dėl technologinės pažangos padidėjo efektyvumas ir pajėgumai, visų pirma saulės fotovoltinės energijos ir vėjo energijos, o tai gerokai sumažino sąnaudas. Masto ekonomija, ypač vykdant didesnius projektus ir masinę gamybą, dar labiau sumažino atsinaujinančiųjų išteklių energijos sąnaudas. Politikos parama, įskaitant subsidijas, mokesčių paskatas ir anglies dioksido apmokestinimą, paskatino naudoti švaresnius energijos išteklius ir kartu padidino su iškastiniu kuru, pvz., anglimis ir gamtinėmis dujomis, susijusius kaštus. Pagerinus tiekimo grandines ir gamybos procesus padidėjo bendras atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų konkurencingumas. Dėl šios bendros visų veiksnių įtakos pasikeitė energetikos aplinka, todėl atsinaujinantieji energijos ištekliai tapo ekonomiškai efektyvesni ir sumažėjo priklausomybė nuo tradicinių energijos išteklių.

Draghi pranešime pabrėžiama, kad energetika yra vienas iš pagrindinių ES konkurencingumo veiksnių, ir pasiūlyta įvairių priemonių, skirtų didelių energijos kainų ES priežastims šalinti, siekiant užtikrinti, kad galutiniams vartotojams būtų naudingas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas energijos sektoriuje 17 . Naujajame švarios pramonės kurse daugiausia dėmesio skiriama energetikai, o Komisija, įgyvendindama Įperkamos energijos veiksmų planą, siūlo konkrečias priemones, kuriomis siekiama sumažinti namų ūkių ir pramonės išlaidas energijai.

2.1.2.Parama nulinio ŠESD balanso technologijoms pasaulinėse rinkose 

Pastaraisiais metais dėl naujos geopolitinės dinamikos ir didelių palūkanų normų bei infliacijos pakito nulinio ŠESD balanso technologijų verslo aplinka. Numatoma, kad iki 2035 m. pasaulinė pagrindinių masinės gamybos nulinio ŠESD balanso technologijų rinka beveik patrigubės ir jos vertė per metus sieks apie 1,9 trln. EUR 18 . Vykstant varžyboms dėl gamybos pajėgumų, kuriais būtų patenkinta numatoma paklausa, sukūrimo, išlieka labai svarbu užtikrinti, kad ES pramonė būtų konkurencinga ir galėtų tiekti technologijas, reikalingas energetikos pertvarkai Europoje ir visame pasaulyje vykdyti. Be to, esant netikrumui, sunku užsitikrinti ilgalaikes investicijas, be kita ko, į gamybą ar gamybos įrenginius. Siekiant užtikrinti, kad 2030 m. ir vėliau ES ir jos pramonės šakos galėtų konkuruoti dėl rinkos dalių, šiuo metu priimami ir įgyvendinami sprendimai bus lemiami. Delsimas didinti nulinio ŠESD balanso gamybos pajėgumus ateinančiais dešimtmečiais gali paveikti ES konkurencingumą. Nors sparčiau vykdant elektrifikavimą bus sumažinta priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, reikės atsparių nulinio ŠESD balanso technologijų, pavyzdžiui, vėjo energijos ar baterijų, vertės grandinių, kad būtų išvengta naujos priklausomybės atsiradimo 19 .

Reaguojant į pastarojo meto krizes ir įgyvendinant strategijas, kuriomis siekiama remti įmones energetikos pertvarkos procese, visame pasaulyje, įskaitant tokias šalis kaip Kanada, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja ir JAV, pradėta įgyvendinti pramonės politika, kuria siekiama didinti švarios energijos technologijų gamybą. JAV priėmus Infliacijos mažinimo įstatymą (IRA), teiktos dotacijos pažangiųjų technologijų diegimui remti ir mokesčių kreditai investicijoms į švarios energijos įrangos gamybos įrenginius (apskaičiuota, kad jie iš viso siekia 461 mlrd. EUR 20 , iš jų 60 proc. skirta energetikos sektoriui). Kinija taip pat tapo viena iš pagrindinių daugelio nulinio ŠESD balanso technologijų gamintoja ir pirmauja paramos švarioms technologijoms srityje įgyvendindama į investicijas orientuotą ekonomiką 21 . Kalbant konkrečiai apie saulės energijos sektorių, daugiau kaip 90 proc. gamybos įrenginių yra Kinijoje 22 .

Be to, dėl importo apribojimų JAV ir kitose šalyse didėja spaudimas ES gamintojams jų vidaus rinkose. Taip pat dėl visame pasaulyje augančių gamybos pajėgumų, kurie, kaip manoma, šiuo metu gali viršyti tam tikrų technologijų diegimo galimybes, kyla perteklinių pajėgumų pavojus. Toks pokytis gali padaryti didelę žalą ES gamybos segmentams, įskaitant nulinio ŠESD balanso technologijas. 2025 m. prognozės rodo, kad pagrindinėse švarios energijos technologijose, visų pirma visose baterijų ir saulės energijos vertės grandinėse, taip pat vėjo jėgainių kabinų gamybos vertės grandinėse, ir toliau bus pasaulinių perteklinių pajėgumų 23 .

Apskaičiuota, kad Kinijos bendra subsidijų suma yra nuo trijų iki devynių kartų didesnė už kitų EBPO šalių, pavyzdžiui, JAV ar Vokietijos, subsidijas 24 . ES užbaigė antisubsidijų tyrimą dėl iš Kinijos importuojamų elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir po jo tokiems importuojamiems produktams buvo nustatyti kompensaciniai muitai 25 . Siekiant įvertinti subsidijų mastą ir apimtį, taip pat atitiktį tarptautinės prekybos taisyklėms, reikia apsvarstyti kitus vyriausybės paramos kanalus. ES taip pat bendradarbiaus su tarptautiniais prekybos partneriais ir prašys tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA), pagalbos stebint padėtį.

Kad pasaulinė energetikos pertvarka būtų sėkminga, ekonominėmis galimybėmis ir nauda reikės dalytis visoje vertės grandinėje. Šiuo atžvilgiu pasaulinės partnerystės ir vienodos sąlygos bus labai svarbios siekiant ES atsparumo ir strateginio savarankiškumo. Šiuo metu įgyvendinant ES iniciatyvą „Global Gateway“ skatinama investuoti ES nepriklausančiose šalyse į sritis, kurios yra svarbios ES ir jos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Strategijos „Global Gateway“ tikslas – sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų 26 . Derybos dėl plataus užmojo prekybos susitarimų, jų sudarymas ir įgyvendinimas padės išplėsti galimybes patekti į rinką ir didinti ekonominį atsparumą 27 . Be to, įgyvendinant prie ES ir jos prekybos partnerių verslo interesų švarios energijos sektoriuje pritaikytas švarios prekybos ir investicijų partnerystes (CTIP) gali būti papildyti prekybos susitarimai ir remiamos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pastangos ES ir užsienyje.

ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie švarios energijos spartinimas buvo Europos žaliojo kurso ir tolesnių politikos priemonių, įskaitant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir Žaliojo kurso pramonės planą, pagrindas. ES turi tvirtą nulinio ŠESD balanso technologijų skatinimo sistemą, kurioje derinama parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ekonominės paskatos, pavyzdžiui, anglies dioksido apmokestinimas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS), ir reguliavimo priemonės, pavyzdžiui, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) buvo skirtas 650 mlrd. EUR biudžetas valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti, ir numatyta, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose žaliosios priemonės turi sudaryti bent 37 proc. Be to, ES sanglaudos politikos lėšos, skiriamos iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir INTERREG, sudaro beveik 120 mlrd. EUR investicijų į žaliąsias priemones (bendros investicijų išlaidos siekia daugiau nei 166 mlrd. EUR). Tai sudaro vidutiniškai 40 proc. šių fondų indėlio į klimato srities veiksmus, o tai gerokai viršija minimalius reglamentuojamus įsipareigojimus 28 . Be to, planas „REPowerEU“ padėjo sparčiai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką.

ES sukurta Europos strateginių technologijų platforma (STEP) siekta remti Europos pramonę ir skatinti investicijas į ypatingos svarbos technologijas Europoje, įskaitant švarios energijos technologijas. Per įvairias finansines paskatas ir priemones, kuriomis siekiama palengvinti projektų finansavimą, STEP padeda pritraukti finansavimą ypatingos svarbos technologijoms remti pagal esamas ES programas ir fondus, įskaitant sanglaudos politikos fondus, „InvestEU“, „Europos horizontas“, Europos gynybos fondą, ES ATLPS inovacijų fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Be to, iki 2024 m. pagal programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupę „Klimatas, energetika ir judumas“ švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta daugiau kaip 3 mlrd. EUR.

2.2.Nulinio ŠESD balanso technologijų vertės grandinės ES. Švarios pramonės galimybės ir iššūkiai

2.2.1.Gamybos tiekimo grandinės 

Pastaraisiais metais ES ėmėsi veiksmų, kad padidintų savo nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos pajėgumus, siekdama sumažinti strateginę priklausomybę ir padidinti ES atsparumą, kartu prisidedant prie ES klimato srities ir energetikos tikslų.

ES dedama vis daugiau pastangų, tačiau susiduriama su dideliais sunkumais dėl konkurentų pasauliniu mastu. Pastaraisiais metais jos pasaulinė pozicija nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos srityje blogėjo, nepaisant ES privalumų mokslinių tyrimų ir inovacijų, kvalifikuotos darbo jėgos ir reguliavimo standartų srityse. ES išlaikomas tvirtas tam tikrų nulinio ŠESD balanso technologijų, pavyzdžiui, vėjo energijos ir elektrolizerių, gamybos pagrindas, o kitos pasaulio vietos vis labiau dominuoja tam tikrose vertės grandinėse, pavyzdžiui, saulės fotovoltinių technologijų ir baterijų vertės grandinėse. Su sunkumais susiduriama ne tik dėl priklausomybės nuo tam tikrų nulinio ŠESD balanso technologijų per se, bet ir dėl priklausomybės nuo konkrečių technologijų komponentų tiekimo grandinėje. Pavyzdžiui, ES užima geras pozicijas vandeninių šilumos siurblių gamybos srityje ir tebėra pagrindinė jų gamintoja, tačiau dauguma keturšakių vožtuvų ir kompresorių tiekiama iš Kinijos 29 . Be to, ES tebėra labai priklausoma nuo įvairių ypatingos svarbos žaliavų, būtinų įvairių nulinio ŠESD balanso technologijų gamybai.

Pasaulinės investicijos į švarių technologijų gamybą iki 2023 m. sparčiai augo. 2024 m. investicijų lygis išliko panašus – 129 mlrd. EUR (133 mlrd. EUR 2023 m.) 30 . Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2023 m. ES ir JAV sugebėjo padidinti savo bendrą pasaulinių investicijų į švarių technologijų gamybą dalį iki 16 proc. (nuo 11 proc. 2022 m.) 31 . Tačiau Kinija ir toliau smarkiai pirmauja investicijų į gamybą srityje. Apskaičiuota, kad 2024 m. Kinijai teko 81 proc. investicijų į pasaulines švarių technologijų tiekimo grandines 32 .

Gamybos sąnaudos ES ir JAV tebėra struktūriškai didesnės nei Kinijoje. Saulės fotovoltinių modulių gamybos sąnaudos Kinijoje yra 35–65 proc. mažesnės nei ES ir JAV 33 . Sausumos vėjo jėgainių komponentai Kinijoje kainuoja apie 355 EUR/kW, o ES ir JAV – nuo 448 iki 485 EUR/kW 34 . Galutinis šilumos siurblių surinkimas ES ir JAV kainuoja maždaug dvigubai daugiau nei Kinijoje 35 .

Šiuos išlaidų skirtumus lemia keli veiksniai, įskaitant dideles energijos kainas, tiekimo grandinės sutrikimus, valiutos infliaciją, padidėjusias palūkanų normas, intensyvią konkurenciją rinkoje, įvairias subsidijų programas ir neaiškią būsimą paklausą. Iš naujausios TEA analizės matyti, kad Kinija tebėra ekonomiškai efektyviausia vieta kapitalo investicijoms į gamybos įrenginius – sąnaudos ES ir JAV vienam gamybos pajėgumų vienetui yra 70–195 proc. didesnės 36 . Nors sunkumai, su kuriais susiduriama ES siekiant stiprinti gamybą yra dideli, ES, kaip viena iš pagrindinių nulinio ŠESD balanso technologijų kūrimo ir diegimo rinkų, išlaiko didelį potencialą pasinaudoti pasaulinės energetikos pertvarkos teikiamomis ekonominėmis galimybėmis.

Nulinio ŠESD balanso technologijų gamyba vykdoma daugelyje ES regionų ir kiekvieno iš jų specializacija yra skirtinga. Nors pastaraisiais metais ES tenkanti pasaulinės saulės fotovoltinių technologijų gamybos dalis mažėjo, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje vis dar yra gamybos vietų. Kalbant apie vėjo energiją, nors komponentų gamyba vykdoma visoje ES, pagrindiniai jėgainių gamintojai daugiausia įsikūrę Danijoje ir Vokietijoje, o Ispanijoje esama atitinkamų bokštų gamybos pajėgumų. Vystoma ES baterijų gamyba Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse narėse. Daugiau kaip pusė ES elektrolizerių gamybos sutelkta Vokietijoje; dar pajėgumų esama Danijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Šilumos siurblių gamyba vykdoma Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje, taip pat kitose šalyse. Kalbant apie geoterminę energiją, gamybos srityje pirmauja Italija, taip pat gamyba vykdoma Vokietijoje ir Prancūzijoje. Italijai taip pat tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų ES kabelių gamybos srityje, po jos – Švedija, Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Danija. ES taip pat yra viena iš pirmaujančių biodujų ir biometano gamintojų, o gamyba visų pirma vykdoma Vokietijoje ir Italijoje, taip pat Čekijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje 37 .

ES priėmė Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kad sumažintų savo priklausomybę nuo importuojamų nulinio ŠESD balanso technologijų, sustiprintų vertės grandinės atsparumą ir sukurtų tvirtą vidaus gamybos bazę. Tikslas – sukurti reguliavimo sistemą, kurią įgyvendinant ES būtų užtikrinta galimybė naudotis saugiu ir tvariu nulinio ŠESD balanso technologijų tiekimu, be kita ko, didinant nulinio ŠESD balanso technologijų ir jų tiekimo grandinių gamybos pajėgumus.

Be to, valstybės narės vis dažniau priima konkrečią politiką, kuria skatinama nulinio ŠESD balanso technologijų gamyba. Šios nulinio ŠESD balanso technologijoms skirtos nacionalinės politikos ir teisinės sistemos apima paskatų sistemų derinį, mokestines priemones, fiskalinę politiką ir įgūdžių bei švietimo politiką. Daugelyje šių nacionalinių strategijų daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms technologijoms, o ne nulinio ŠESD balanso technologijoms apskritai. Neseniai atliktame tyrime daroma išvada, kad įgyvendinant daugumos valstybių narių politiką daugiausia dėmesio skiriama elektrolizeriams ir kuro elementams, taip pat baterijoms ir kaupimo technologijoms, vėjo energijai ir saulės fotovoltinėms technologijoms. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Ispanijoje yra parengtos specialios vandenilio technologijų strategijos, o Airijoje ir Lenkijoje – sektorinės vėjo energijos technologijų strategijos 38 .

Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant plėtoti nulinio ŠESD balanso technologijų gamybą, yra leidimų išdavimas gamybos vietoms, ir šis klausimas išsamiai sprendžiamas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte. Taisyklės įvairiose šalyse skiriasi, o tai gali turėti įtakos šių technologijų įgyvendinimo terminams. Tačiau valstybės narės pereina prie tokių sprendimų kaip skaitmenizacija, vieno langelio principu grindžiamos sistemos ir pirmenybės teikimas žaliesiems projektams. Pavyzdžiui, Italijoje kuriamos verslo veiklai skirtos vieno langelio principu grindžiamos sistemos, žaliosios pertvarkos projektai Suomijoje laikinai laikomi prioritetiniais, o Vengrijoje tam tikri projektai priskiriami prioritetinėms investicijoms. Prancūzijos žaliosios pramonės teisės aktu taip pat siekiama sutrumpinti leidimų išdavimo laiką, o kai projektai yra strateginiai, vykdomas lygiagretus prašymų apdorojimas ir paspartintos procedūros 39 .

Draghi pranešime pabrėžiama, kad reikia išlaikyti ES švarių technologijų gamybą ir ją stiprinti, kad būtų galima pasinaudoti augančios ES rinkos ir rinkos už jos ribų teikiamomis augimo galimybėmis, remiantis tvirtu ES inovacijų ir gamybos pagrindu. Be to, ataskaitoje nurodomi keli sunkumai, su kuriais susiduria šių technologijų ES gamintojai, siekiantys plėsti veiklą ir konkuruoti, ir siūlomos kelios priemonės ES konkurencingumui šioje srityje remti. Pranešime, be kita ko, pabrėžiamas itin svarbus visapusiško ir greito Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto įgyvendinimo vaidmuo siekiant remti gamybą 40 .

Švarios pramonės kurso komunikate nustatytas konkurencingumu grindžiamas požiūris į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad ES taptų patrauklia vieta gamybai, įskaitant energijai imlias pramonės šakas ir švarias technologijas. Be to, įgyvendinant būsimą Europos konkurencingumo fondą bus padedama užtikrinti, kad strateginės technologijos, įskaitant švarias technologijas, būtų kuriamos ir gaminamos ES 41 .

 

2.2.2.Energijai imlių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas 

Energijai imlių pramonės šakų gaminamos medžiagos: nuo metalų, pavyzdžiui, plieno, aliuminio, iki cheminių produktų, yra strategiškai svarbios ES ekonomikai, be kita ko, kaip pagrindas tiek kuriant, tiek gaminant neutralaus ŠESD balanso technologijas. Statant vėjo jėgaines bokštui ir jo pamatui reikia plieno, kabinai ir mentėms – aliuminio, be to, reikia specialių cheminių dangų. Nulinio ŠESD balanso technologijos, pradedant atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir baigiant vandenilio gamyba, energijos vartojimo efektyvumu ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo technologijomis, sudaro sąlygas mažinti energijai imlių pramonės šakų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai rodo, kad energijai imlūs pramonės produktai yra labai svarbūs nulinio ŠESD balanso technologijų vertės grandinėms ir atvirkščiai.

Todėl siekiant padidinti ES strateginį savarankiškumą reikia laikytis vertės grandinės požiūrio, atsižvelgiant į visus esminius nulinio ŠESD balanso technologijų komponentus ir medžiagas. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte pripažįstama transformatyviųjų pramonės technologijų svarba mažinant pagrindinių medžiagų, pavyzdžiui, plieno, aliuminio, spalvotųjų metalų, cheminių medžiagų ir cemento, gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jame numatyta parama energijai imlios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams, kurie yra nulinio ŠESD balanso technologijos tiekimo grandinės dalis 42 . Šiems projektams ypač naudingas spartesnis leidimų išdavimas. Be to, ES remia perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos išteklių, visų pirma įgyvendinant efektyviai energiją vartojantį elektrifikavimą, pavyzdžiui, naudojant šilumos siurblius šilumai iš išmetamų dujų atgauti ir panaudoti.

Energijai imlioms pramonės šakoms tenka daugiau nei pusė ES pramonės suvartojamos energijos kiekio 43 ir joms didžiausią poveikį daro struktūriškai didesnės energijos kainos ES, palyginti su kitomis didžiosiomis ekonomikomis. Nepaisant pastangų, dedamų įgyvendinant planą „REPowerEU“, ES energijai imlių pramonės šakų gamyba nuo 2021 m. sumažėjo 10–15 proc. 44 Energijai imlioms pramonės šakoms taip pat tenka didelė ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis. Jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai svarbus siekiant poveikio klimatui neutralumo, tačiau tam reikia didelių investicijų, todėl ES įmonės patiria dar didesnį spaudimą. Apskritai dėl to daromas didelis spaudimas energijai imlių ES pramonės šakų konkurencingumui, palyginti su šalimis, kuriose energijos kainos yra mažesnės ir kurių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkė yra ne tokio plataus užmojo. Dėl šio spaudimo praradus pagrindinių pramonės produktų gamybą susilpnėtų ES nulinio ŠESD balanso technologijų tiekimo grandinės, padidėtų priklausomybė nuo importo ir sumažėtų gerovė.

Draghi pranešime pabrėžiama energijai imlių pramonės šakų svarba ES ekonomikai ir didžiuliai sunkumai, su kuriais jos susiduria, nes joms reikia investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kartu didėjant išmetamo anglies dioksido kainoms ir konkuruojant pasaulinėse rinkose. Šiuo atžvilgiu pranešime nurodoma, kad nėra vienodų sąlygų, visų pirma kalbant apie įmones, gaunančias dideles subsidijas tokiose šalyse kaip Kinija, kuri sparčiai plečia savo gamybą. Remiantis šia analize, Draghi pranešime siūloma teikti koordinuotą paramą energijai imlioms ES pramonės šakoms: nuo leidimų išdavimo iki finansinės paramos, be kita ko, kuriant žaliųjų produktų paklausą, kad būtų užtikrintas aiškus investicijų į švarią gamybą verslo scenarijus. Be to, pranešime patariama suvienodinti sąlygas su tarptautine konkurencija, pavyzdžiui, remiantis ES pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu (PADKM) 45 .

Švarios pramonės kurso komunikate daug dėmesio skiriama paramai ES pramonei ir jos konkurencingumui siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Visų pirma Komisija pasiūlys spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aktą, kuriuo siekiama remti pertvarką vykdančias pramonės šakas, sukuriant pirmaujančias švarių produktų rinkas ir spartinant gamyklų statybos ar pertvarkymo planavimo, konkursų ir leidimų išdavimo procesus, ypač daug dėmesios skiriant energijai imlioms pramonės šakoms. Pagal naująjį Konkurencingumo kelrodį planuojami specialiai pritaikyti veiksmų planai intensyviai energiją vartojantiems sektoriams, pavyzdžiui, plieno, metalų ir cheminių medžiagų sektoriams, kurie yra Europos gamybos sistemos pagrindas. Be to, Konkurencingumo kelrodyje siūlomi veiksmai, susiję su horizontaliaisiais konkurencingumo veiksniais, be kita ko, reglamentavimo aplinkos supaprastinimu ir reglamentavimo naštos ES pramonei mažinimu.

2.2.3.Žmogiškasis kapitalas ir įgūdžiai

Kvalifikuota darbo jėga yra ES gebėjimo projektuoti, gaminti, statyti, sujungti ir prižiūrėti švarios energijos technologijas ir infrastruktūrą pagrindas. Remiantis naujausia IRENA ataskaita, 2023 m. ES užimtumas atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje pasiekė apie 1,8 mln. darbuotojų 46 . Pramonės asociacijų duomenys rodo, kad 2023 m. pabaigoje ES saulės energijos sektoriuje dirbo apie 826 000 žmonių (362 000 tiesioginių darbo vietų), o tai reiškia, kad nuo 2022 m. saulės energijos sektoriuje darbo vietų skaičius padidėjo 27 proc. (5 proc. darbo vietų buvo gamybos sektoriuje) 47 . Šilumos siurblių sektoriuje tais pačiais metais tiesioginių darbo vietų buvo beveik 170 000 (39 proc. gamybos sektoriuje) 48 . Tačiau neigiamos tendencijos 2024 m. ir vėliau galėtų daryti poveikį šio sektoriaus darbo rinkai. Šiuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį į švarios energijos technologijų vaidmenį gamybos segmente, kuriam tenka maždaug trečdalis darbo vietų platesniame švarios energijos sektoriuje. Tai pabrėžia svarbų nulinio ŠESD balanso technologijų ir jų gamybos vaidmenį, be kita ko, užimtumo atžvilgiu.

2024 m. padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau darbo jėgos trūkumas ir toliau kelia susirūpinimą. 2024 m. trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis energijos tiekimo sektoriuje buvo 1,6 proc., o bendras laisvų darbo vietų lygis ES ekonomikoje buvo 2,3 proc. 49 Įmonių, pranešančių apie darbo jėgos trūkumą elektros įrangos gamybos sektoriuje, lygis sumažėjo nuo 20 proc. 2023 m. paskutinį ketvirtį iki 15 proc. 2024 m. paskutinį ketvirtį 50 . Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys, kuris ateityje gali dar labiau padidinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, yra senėjanti darbo jėga daugelyje valstybių narių 51 .

Keletas politikos priemonių ir iniciatyvų įvairiais lygmenimis jau padeda spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, tačiau reikia toliau dėti pastangas. Valstybės narės didelę vertę teikia darbuotojų perkvalifikavimui ir perskirstymui profesijų, sektorių ir regionų lygmenimis. Su įgūdžiais susiję tikslai ir priemonės yra, kiek tai įmanoma, nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo politikos dalis 52 . ES lygmeniu, 2023 m. paskelbus Europos įgūdžių metais, įgūdžių darbotvarkė tebėra prioritetinė sritis. 2024 m. darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo ES veiksmų plane nustatyti nauji ES, valstybių narių ir socialinių partnerių veiksmai, kuriais siekiama remti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, ypač sektoriuose, kuriuos paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka 53 . Siekiant spręsti konkrečių įgūdžių trūkumo pagrindiniuose švarios energijos technologijų sektoriuose problemą, sukurtos trys didelio masto partnerystės pagal Įgūdžių paktą (dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos, sausumos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energetikos skaitmenizacijos) ir trys poveikio klimatui neutralizavimo įgūdžių akademijos (2022 m. baterijų akademija, 2024 m. birželio mėn. saulės energijos akademija ir 2024 m. gruodžio mėn. žaliavų akademija). Be to, planuojamos kitos akademijos, susijusios su vėjo energijos ir vandenilio technologijomis.

Todėl konkurencingai švarios energijos pramonei ir energetikos pertvarkai reikia didelių, sustiprintų ir tikslinių viešojo ir privačiojo sektorių koordinavimo pastangų siekiant pritraukti darbuotojus, juos perkvalifikuoti ir kelti jų kvalifikaciją, kad būtų pakankamai darbo jėgos. Reikės toliau dėti pastangas siekiant padidinti moterų, dirbančių kuriant, gaminant ir diegiant švarios energijos technologijas, skaičių, pritraukti jaunimą į energetikos srities profesijas ir plėtoti švarios energijos talentų rezervus. Konkurencingumo kelrodyje Komisija pabrėžia, kad reikia imtis papildomų priemonių įgūdžių ir darbo jėgos spragoms šalinti (ir jas apibrėžia), kad būtų remiamos pramonės šakos, kurioms skirtas kelrodis. Be kita ko, bus sukurta Įgūdžių sąjunga ir toliau skiriamas dėmesys įgūdžių finansavimui ES biudžete, daugiausia dėmesio skiriant sektoriams, susijusiems su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Šios priemonės bus ypač svarbios švarios energijos technologijoms ir sėkmingai energetikos pertvarkai.

2.3.Švarios energijos sektoriaus inovacijų aplinka

2.3.1.MTI tendencijos 

ES mokslinės ir techninės pažangos švarios energijos technologijų srityje siekė jau seniai ir ją pasiekė, ir tai taip pat lėmė sėkmę rinkoje dėl pradininko pranašumo. Tačiau pastaraisiais metais šis konkurencinis pranašumas ėmė mažėti. Tiek kalbant apie pažangą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, tiek apie uždarųjų rinkų naudojimą technologijų perdavimui ar patirtiniam mokymui, kitų šalių ekonomikos vejasi ES savo gebėjimu diegti inovacijas arba ją lenkia, o tai taip pat daro poveikį konkurencingumui. Todėl atotrūkio inovacijų srityje panaikinimas yra viena iš trijų Konkurencingumo kelrodžio krypčių – jame nustatytos priemonės ES inovacijų diegimo rezultatams gerinti.

Be to, ES vis dar turi tvirtą pagrindą švarios energijos technologijų srityje, kur daugelyje sektorių ji ir toliau užima geras pozicijas. Tačiau ES atsilieka nuo JAV ir Kinijos skaitmenizacijos srityje – tiek apskritai, tiek tada, kai ji susijusi su švariomis technologijomis 54 . Atsižvelgiant į horizontaliąją įvairių technologijų skaitmenizacijos svarbą, tai taip pat turi įtakos ES konkurencingumui.

Vertinant išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms švarios energijos technologijų srityje kaip BVP dalį didžiosiose ekonomikose, ES viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų lygis yra aukštas, tačiau privačios išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra palyginti mažesnės. Iš naujausių turimų duomenų matyti, kad pusė valstybių narių, kurios jau pateikė 2023 m. duomenis 55 , padidino savo viešąsias išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Jei šie daliniai duomenys būtų reprezentatyvūs, tai reikštų, kad energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetams būtų papildomai skirta 0,7 mlrd. EUR (9 proc. daugiau) parama (jei visos kitos aplinkybės nesikeistų) 56 .

Viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus nuolat didėjo – 2022 m. valstybių narių pateikti skaičiai buvo 23 proc. didesni nei 2021 m. 57 Palyginti su 2021 m., maždaug pusė duomenis pateikusių valstybių narių 58 2022 m. padidino savo viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal energetikos sąjungos prioritetus. 2022 m. deklaruotos viešosios investicijos, papildytos ES lėšomis, viršijo 9 mlrd. EUR. Remiantis šiais Kinijos ir JAV skaičiais ir skaičiavimais, ES pirmauja pagal viešąsias išlaidas švarios energijos technologijoms tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek BVP dalimi (0,057 proc., po jos – Japonija – 0,055 proc.).

2 diagrama. Viešosios ir privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus didžiosiose ekonomikose, išreikštas BVP dalimi

Šaltinis: JRC, remiantis TEA duomenimis 59 , iniciatyva „Misija – inovacijos“ 60 , savo analize 61 .

Paskutinis padidėjimas reiškia, kad nuo 2021 m. valstybių narių investicijos viršijo prieš dešimtmetį (prieš ekonomikos nuosmukį) buvusį aukščiausią lygį tiek nominaliąja verte, tiek atsižvelgus į infliaciją. Per tą patį laikotarpį labai pasikeitė viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas dalis pagal energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus. Branduolinė sauga anksčiau buvo svarbiausia sritis, pritraukianti beveik trečdalį viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pastaraisiais metais darnusis transportas pritraukė panašią dalį, daugiausia dėmesio skiriant baterijų ir vandenilio technologijoms.

Valstybių narių viešosios investicijos papildomos ES lėšomis. Pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ toliau remiamos švarios energijos technologijos ir jų konkurencingumas. Pavyzdžiui, 2021–2024 m. pagal programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupę „Klimatas, energetika ir judumas“ investuota apie 320 mln. EUR į mokslinius tyrimus ir inovacijas saulės fotovoltinių technologijų srityje, 70 mln. EUR geoterminės energijos srityje ir daugiau kaip 230 mln. EUR skatinant pažangiųjų technologijų pažangą tvarių alternatyviųjų degalų, skirtų aviacijai ir laivybai, srityje. Vykdant programą „Europos horizontas“ taip pat dedamos pastangos pritraukti privačių investicijų naudojantis Europos partnerystėmis, pavyzdžiui, Švariojo vandenilio partneryste, Baterijų partneryste ir Saulės fotovoltinių technologijų partneryste.

Didžioji dalis (daugiau kaip trys ketvirtadaliai) švarios energijos technologijoms skirto mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo ir toliau teikiama privačiomis investicijomis tiek ES, tiek visose didžiosiose ekonomikose, o investicijos, išreikštos BVP dalimi, didžiosiose Azijos ekonomikose išlieka gerokai didesnės nei ES ir JAV. Didžioji privačių investicijų į švarios energijos technologijas dalis ES skiriama darniojo transporto technologijoms. Automobilių sektoriui tenka didžiausia pramonės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros investicijų dalis ES. Ji pirmauja pasaulyje investicijų į automobilių pramonės mokslinius tyrimus ir plėtrą srityje, investuodama aštuonis kartus daugiau nei į energetikos pramonę (švarios energijos ir kitų energijos technologijų srityje) 62 . Beveik ketvirtadalis šio sektoriaus novatoriškos veiklos yra nukreipta į tvaresnes technologijas, iš kurių, pavyzdžiui, daugiau kaip trečdalis novatoriškos veiklos yra susijęs su elektromobilumu (įskaitant baterijas) 63 .

Draghi pranešime pabrėžtas pagrindinis inovacijų vaidmuo didinant našumą, kartu pabrėžiant, kad reikia kolektyvinių pastangų siekiant pašalinti kliūtis inovacijoms ir panaikinti atotrūkį nuo Kinijos ir JAV pagrindinių technologijų srityje. Šiuo atžvilgiu pranešime pabrėžiama, kad ES pranašumui žaliųjų technologijų srityje daromas vis didesnis spaudimas 64 . Be to, atlikus didžiausių ES investuotojų į mokslinius tyrimus ir plėtrą analizę matyti, kad investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą grąža mažėja, o tai rodo, kad skatinimas vien daugiau investuoti gali būti nepakankama priemonė, jei nebus atsižvelgta į kitus veiksnius, pavyzdžiui, talentų išlaikymą 65 . 2024 m. Manuelio Heitoro vadovaujama nepriklausomų ekspertų grupė nustatė keletą priemonių, kurių ES gali imtis, kad užtikrintų pirmavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir paramą konkurencingumui sparčiai kintančioje technologinėje aplinkoje. Tai gali būti finansavimo didinimas ir bendradarbiavimo pertvarkymas, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos ir priemonių restruktūrizavimas 66 . Nuolatinė mūsų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų ir konkurencinės padėties stebėsena padės praktiškai įgyvendinti pokyčius ir prireikus įvertinti poveikį.

Nors ES rezultatai švarių technologijų mokslinių tyrimų srityje ir toliau geri, Kinija ima vis labiau pirmauti. Kalbant apie mokslines publikacijas, ES yra labiau specializuota nei JAV, tačiau atsilieka nuo Kinijos pažangaus, ekologiško ir integruoto transporto ir saugios, švarios ir efektyvios energijos srityse. Nepaisant to, ji vis dar pirmauja specializacijos srityje, kai mokslinių tyrimų rezultatai grupuojami pagal darnaus vystymosi tikslą, susijusį su įperkama ir švaria energija 67 .

Paraiškų dėl klimato kaitos švelninimo technologijų patentų apsaugos dalis visuose išradimuose aukščiausią lygį pasiekė 2011 m. Tačiau nuo to laiko sulėtėjo žaliųjų patentų veikla, padaugėjo paraiškų dėl susijusių prekių ženklų, o tai rodo, kad daugiau dėmesio skiriama įgyvendinimui ir diegimui, o ne moksliniams tyrimams ir inovacijoms 68 . ES vis dar pirmauja pasaulyje kalbant apie pateiktas didelės vertės patentų paraiškas 69 pagal energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus, susijusius su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais (29 proc.) ir energijos vartojimo efektyvumu (23 proc.). Ji užima antrą vietą po Japonijos darniojo transporto srityje ir po JAV anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) ir branduolinės saugos srityse, tačiau išmaniųjų sistemų srityje neatgavo prarastos dalies. Kinija kelerius metus teikusi paraiškas savo vidaus rinkoje dabar vis dažniau siekia tarptautinės švarios energijos inovacijų apsaugos. Ji jau pirmauja kalbant apie didelės vertės patentų paraiškas išmaniosioms sistemoms (33 proc.), ir jos paraiškų skaičius taip pat didėja visose kitose srityse. Nepaisant to, specializacijos srityje ES nuolat viršijo pasaulinį vidurkį atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tvaraus transporto ir CCUS srityse. ES taip pat toliau turi specializacijos pranašumą kelių technologijų, pavyzdžiui, vėjo energijos, transporto srityje naudojamo vandenilio ir bioenergijos, srityse.

Pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą – pagrindinę energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo krypties įgyvendinimo priemonę – valstybės narės ir Komisija dirba kartu ir glaudžiai bendradarbiauja su pramonės atstovais ir mokslinių tyrimų institucijomis, kad nustatytų bendras nulinio ŠESD balanso technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkes. 2023 m. peržiūrėjus Europos strateginį energetikos technologijų planą 70 , Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu dar labiau sustiprintas Europos strateginio energetikos technologijų plano ir jo iniciatyvinės grupės vaidmuo, siekiant padėti plėtoti švarias, efektyvias ir ekonomiškai konkurencingas energetikos technologijas vykdant koordinavimą ir bendradarbiavimą 71 .

2023 ir 2024 m. vykdant darbą pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą daryta nuosekli pažanga. Atsižvelgiant į stiprius Europos strateginio energetikos technologijų plano darbo grupių teminius ryšius, pagal jį vykdomas bendradarbiavimas suintensyvėjo – 2024 m. darbo grupės bendradarbiavo daugiausia nuo Europos strateginio energetikos technologijų plano įgyvendinimo pradžios. Pavyzdžiui, glaudžiai bendradarbiauja energetikos sistemų grupė ir tvaraus ir efektyvaus energijos vartojimo pramonėje grupė. Europos strateginio energetikos technologijų plano darbo grupės toliau atnaujina ir tikslina savo konkrečioms technologijoms skirtus įgyvendinimo planus. Pavyzdžiui, nuolatinės srovės technologijų srityje 2024 m. buvo paskelbtas naujas žemos įtampos nuolatinės srovės įgyvendinimo planas, kuriuo siekiama sukurti ir pademonstruoti žemos įtampos nuolatinės srovės mikrotinklus pastatuose ir pramonės gamyklose. 2024 m. Europos strateginio energetikos technologijų plano pažangos ataskaitoje 72 išsamiau aptariami pastarojo meto pokyčiai, įskaitant, pavyzdžiui, pagal planą parengtą geoterminės energijos sektoriaus viziją iki 2050 m.

Naujajame Konkurencingumo kelrodyje Komisija pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos, kaip pagrindinis konkurencingumo veiksnys, turi būti ES ekonomikos pagrindas. Siekdama sumažinti atotrūkį inovacijų srityje, Komisija pateiks Europos mokslinių tyrimų erdvės aktą, kuriuo bus siekiama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir pasiekti 3 proc. BVP tikslą. Be to, bus išplėsta Europos mokslinių tyrimų taryba ir Europos inovacijų taryba 73 .

2.3.2.Rizikos kapitalo investicijų tendencijos 

Švarios energijos įmonių finansavimas yra labai svarbus siekiant didinti ES energetinį atsparumą ir technologinį suverenumą. Rizikos kapitalui, kuris yra ekosistemos, kurioje finansuojami novatoriški startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės, pagrindas, tenka esminis vaidmuo užtikrinant, kad ES pasinaudotų besiformuojančių švarios energijos technologijų teikiamomis pramonės galimybėmis.

Tai, kad rizikos kapitalo investicijos į ES švarios energijos sektorių auga, patvirtina ES atliekamo darbo plėtojant rizikos kapitalo pramonę, sutelkiant viešuosius investuotojus, kad būtų panaikintas didelis finansavimo trūkumas, ir pritraukiant kitus finansuotojus, pavyzdžiui, korporacinius ir institucinius investuotojus, vertę. ES tenka didžiausia santykinė vyriausybės teikiamo rizikos kapitalo dalis (palyginti su visu rizikos kapitalu) 74 , o tai rodo svarbų viešųjų investicijų vaidmenį, palyginti su privačiomis investicijomis.

2023 ir 2024 m. ES padėtis buvo įvairi – turėta tiek galimybių, tiek sunkumų. 2023 m., pasaulyje sumažėjus rizikos kapitalo finansavimui, ES įrodė, kad yra pajėgi pritraukti strateginių augimo sandorių didelio masto baterijų ir plieno gamybos naudojant vandenilį įrenginiams. Šie ypatingi sandoriai paskatino rizikos kapitalo investicijų į švarios energijos technologijas augimą ES, ir šios investicijos 2023 m. pasiekė 9,2 mlrd. EUR (+20 proc., palyginti su 2022 m.) 75 .

2024 m. dėl nuolat nepalankios makroekonominės aplinkos sumažėjo sandorių sudarymo aktyvumas ir labai sumažėjo visos ES rizikos kapitalo investicijos. Šis staigus sumažėjimas (–34 proc., palyginti su 2023 m.) parodė didelę priklausomybę nuo labai nedidelio skaičiaus didelio masto sandorių (daugiau kaip 1 mlrd. EUR rizikos kapitalo finansavimo). 2023 m. tokias sumas surinko trys įmonės, kurios kartu sudarė 43 proc. visų rizikos kapitalo investicijų į švarios energijos technologijas ES. Iš Švedijos baterijų gamintojo „Northvolt“, kuris 2024 m. lapkričio mėn. pateikė prašymą dėl bankroto paskelbimo, atvejo matyti, kad sparčiai plečiant gamybą susiduriama su sunkumais. 2024 m. ši priklausomybė nuo didelių sandorių buvo dar didesnė: buvo tik vienas tokio pobūdžio sandoris ir jis siekė 2,4 mlrd. EUR ir sudarė 39 proc. rizikos kapitalo investicijų į švarios energijos technologijas ES 76 .

Dėl šių didelių sandorių 2023 m. investicijų atotrūkis tarp ES, kurioje švarios energijos technologijų dalis padidėjo, palyginti su visomis ES rizikos kapitalo investicijomis, ir JAV ir Kinijos, kuriose rizikos kapitalo investicijos sumažėjo, buvo mažiausias. Taigi 2023 m. ES pasaulinė rizikos kapitalo investicijų į švarios energijos technologijų įmones dalis nuolat didėjo ir siekė 28 proc.; pagal ją ES buvo tarp JAV (30 proc.) ir Kinijos (24 proc.). 2024 m. ši dalis išliko palyginti stabili.

Apskritai galimybė gauti finansavimą tebėra pagrindinė kliūtis daugumai švarios energijos technologijas kuriančių ir gaminančių ES įmonių. Reikės atkartoti sėkmės istorijas, be kita ko, susijusias su kitomis technologijomis, kuriose ES šiuo metu vis dar atsilieka.

Tuo pat metu rizikos kapitalo investicijos į saulės fotovoltines technologijas ES padidėjo ir 2021–2023 m. sudarė 20 proc. visų pasaulinių investicijų. Tačiau šios investicijos daugiausia buvo naudingos saulės energijos sprendimų integravimo įmonėms ir jomis neprisidėta prie vietos saulės energijos modulių gamybos plėtros. Kinijos įmonės pritraukė 2,7 karto daugiau rizikos kapitalo investicijų nei ES įmonės, ir dauguma jų teko veiklą plečiančioms įmonėms, kuriančioms ir gaminančioms naujų rūšių saulės elementus ir modulius.

2021–2023 m. ES taip pat teko 15 proc. pasaulinių rizikos kapitalo investicijų į vandenilio technologijas. Tačiau jos padėtį susilpnino 2023 m. sumažėjusios rizikos kapitalo investicijos, 2021 ir 2022 m. sudaryti keli didesni sandoriai, susiję su Kinijos kuro elementų gamintojais, ir 2023 m. – su JAV elektrolizerių gamintojais. 2023 m. JAV startuoliai, kuriantys elektrolizerių technologijas, pritraukė aštuonis kartus daugiau rizikos kapitalo nei jų konkurentai ES, siekdami padidinti savo gamybos pajėgumus, sumažinti gamybos sąnaudas ir išnaudoti užsienio rinkas.

Šiaurės Amerikos startuoliai tradiciškai dominuoja gamindami visas kitas nulinio ŠESD balanso technologijas ir pritraukė didžiąją dalį susijusių rizikos kapitalo investicijų. Taip yra tokiose srityse kaip CCUS, koncentruotos saulės energijos, geoterminės energijos, hidroenergijos, branduolinio kuro, nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuro ir tvarių alternatyviųjų degalų technologijos, o ES šiose srityse nuolat tenka nedidelė pasaulio rizikos kapitalo investicijų dalis.

Tačiau ES sukūrė atitinkamą įmonių bazę bioenergijos, elektrinių transporto priemonių įkrovimo, šilumos siurblių, naujoviškų energijos kaupimo būdų, vandenynų, saulės šiluminės energijos ir vėjo technologijų srityse. 2021–2023 m. joms visoms kartu teko 18,5 proc. rizikos kapitalo investicijų į nulinio ŠESD balanso technologijas ES (pusė jų teko elektra varomų transporto priemonių įkrovimo technologijoms). 2023 m. ES teko didžiausia visų investicijų į kiekvieną iš tų technologijų dalis visame pasaulyje, kaip ir JAV. Nepaisant nuo 2021 m. padidėjusių investicijų, tokias technologijas ir komponentus kuriančioms ES įmonėms vis dar trūksta didesnių sandorių, kurie joms leistų įgyti konkurencinį pranašumą ir remti šių technologijų diegimą dideliu mastu.

Yra kelios ES finansavimo priemonės, kuriomis skatinamos novatoriškos investicijos į švarias technologijas, pavyzdžiui, Inovacijų fondas, programa „InvestEU“ ir Europos inovacijų tarybos (EIC) rizikos investicijų padalinys, EIC fondas. 2024 m. įsigaliojusi Europos strateginių technologijų platforma (STEP) remia investicijas į ES startuolius, MVĮ ir mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, kuriančias ir gaminančias ypatingos svarbos švarios energijos technologijas 77 .

Norint išnaudoti visą ES švarios energijos verslumo ekosistemos potencialą, reikia pašalinti investavimo kliūtis ir pasiekti tikslinę viešąją intervenciją 78 . Draghi pranešime nurodoma, kad nepakankamai išvystyta rizikos kapitalo rinka yra viena iš kliūčių švarių technologijų diegimui ES, ir raginama skatinti privačias investicijas 79 . Kaip teigiama ataskaitoje, didinant investicijas į švarios energijos technologijas reikia didinti ir racionalizuoti ES lygmens biudžetą ir diegti finansavimo schemas, skirtas privačioms ir rizikingesnėms investicijoms į novatoriškas įmones remti, kad būtų galima plėsti ES strateginių įmonių veiklą arba didesniu mastu vykdyti ilgalaikius pertvarkos projektus.

Komisijos politinėse gairėse pripažįstama, kad reikia imtis tolesnių veiksmų viešųjų investicijų ir privataus kapitalo rizikos mažinimo srityse. Ypač svarbu sudaryti palankesnes sąlygas bankams, investuotojams ir rizikos kapitalo investuotojams finansuoti sparčiai augančias bendroves. Remdamasi Letta pranešimu 80 , Komisija pasiūlys Europos santaupų ir investicijų sąjungą, apimančią bankus ir kapitalo rinkas 81 . ES bankų ir kapitalo rinkų stiprinimas yra būtina sąlyga siekiant sudaryti sąlygas naudotis papildomais finansavimo šaltiniais, skatinti tarpvalstybines investicijas ir didinti veiklą plečiančių įmonių patrauklumą investuotojams gerinant jų pasitraukimo galimybes.

Siekiant užtikrinti, kad finansavimo srautai būtų tokio masto, kokio pakaktų, kad būtų panaikintas ES investicijų trūkumas, švarios energijos technologijos turės būti laikomos strateginiu prioritetu. Šiuo atžvilgiu kitoje daugiametėje finansinėje programoje Komisija paskelbė apie Europos konkurencingumo fondą, kurio tikslas – paskatinti investicijas į švarias ir strategines technologijas. Šalinti naujoms įmonėms kurtis ir plėstis trukdančias kliūtis padės speciali ES startuolių ir veiklą plečiančių įmonių strategija 82 .

3.Nulinio ŠESD balanso technologijų konkurencingumo vertinimas

3.1.Fotovoltinė saulės energija

Fotovoltinė saulės energija yra sparčiausiai auganti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologija. 2024 m. ES sėkmingai siekė ES saulės energetikos strategijos tikslo iki 2030 m. pasiekti 600 GWac (~720 GWp) įrengtųjų fotovoltinės energijos pajėgumų 83 . Remiantis preliminariais 2024 m. duomenimis, metinis augimas sulėtėjo, tačiau įrenginių vis tiek gerokai padaugėjo – nuo daugiau kaip 56 GWp 2023 m. iki 63 GWp 2024 m. Kalbant apie diegimą, ES abejais metais užėmė antrą vietą po Kinijos (374 GWp 2024 m.), o po jos rikiavosi JAV (45 GWp 2024 m.) 84 . Daugelyje šalių fotovoltinės elektros energijos gamybos sąnaudos dabar yra mažesnės nei iškastiniu kuru grindžiamų alternatyvų 85 .   

Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nurodomas Europos saulės fotovoltinės energijos pramonės aljanso tikslas iki 2025 m. visoje vertės grandinėje pasiekti 30 GWp metinių saulės fotovoltinės energijos gamybos pajėgumų 86 . Šis tikslas jau viršytas gaminant inverterius (82 GWp 2023 m. 87 ) ir beveik pasiektas gaminant polikristalinį silicį (29 GWp 2024 m.). Tačiau padėtis kitose vertės grandinės dalyse kitokia. Kalbant apie fotovoltinius produktus, dabartiniai ES luitų ir plokštelių gamybos pajėgumai yra mažesni nei 1 GWp, o elementų ir modulių – mažiau nei 3 GWp 88 , ir tai rodo, kad 2023 m. faktinė pastarųjų produktų gamyba buvo apie 2 GWp 89 . Apskritai ES yra labai priklausoma nuo fotovoltinių produktų importo iš Kinijos, kurioje veikia daugiau kaip 91 proc. užsakomosios gamybos įrenginių. ES, JAV ir Indijai kiekvienai tenka po 1 proc. dalį 90 .

Apskaičiuota, kad fotovoltinio modulio gamybos sąnaudos ES yra maždaug 60 proc. didesnės nei Kinijoje 91 . Šiuos skirtumus lemia didesnės investicijos, darbo ir energijos sąnaudos, taip pat mažesnės gamybos apimtys ir vertikalios integracijos stoka. Papildomi sunkumai, su kuriais susiduria Europos gamintojai, yra aukštas atsargų lygis ir perteklinė pasiūla iš Kinijos, ir dėl jų labai sumažėjo modulių kainos neatidėliotinų sandorių rinkoje – palyginti su ankstesniais metais jos sumažėjo daugiau kaip 25 proc. iki 0,105 EUR/Wp 2025 m. sausio mėn. 92 Nors tai skatina diegimą, gamintojai patiria didelį spaudimą. Įrenginių, kuriuose gaminami elementai ir moduliai, vidutinis panaudojimo lygis visame pasaulyje yra žemas (apie 50 proc.) 93 .

Apskritai ES fotovoltinių produktų gamintojams sunku konkuruoti pasauliniu mastu, visų pirma kainomis. Dėl fotovoltinių produktų gamybos pajėgumų koncentracijos vienoje šalyje – Kinijoje – kyla rizika vertės grandinės atsparumui ir kainų stabilumui 94 . ES vis dar tenka svarbus vaidmuo saulės fotovoltinės energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, ypač kai jie susiję su specialiomis prietaikomis, pavyzdžiui, pastatuose, žemės ūkyje, infrastruktūroje ar transporto priemonėse integruota fotovoltine įranga 95 .

Kad ES taptų konkurencinga fotovoltinių produktų gamybos srityje, ji turėtų plėsti novatoriškas technologijas didelėse gigavatų masto gamyklose, integruotose į visą vertės grandinę. 2024 m. balandžio mėn. pasirašius Europos saulės energetikos chartiją 96 , Komisija, 23 valstybės narės ir pramonės atstovai įsipareigojo imtis savanoriškų veiksmų ES fotovoltinių produktų gamybos sektoriui remti.

3.2.Saulės šiluminė energija

ES saulės energijos strategijoje 97 nustatytas tikslas nuo 2022 m. iki 2030 m. tris kartus padidinti saulės šiluminės energijos paklausą. Tačiau iki šiol šiame sektoriuje padaryta nedidelė pažanga, o 2023 ir 2024 m. susidurta su keliais iššūkiais. Investicijos sulėtėjo dėl fotovoltinių produktų ir šilumos siurblių, kaip alternatyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos sprendimo, konkurencijos, pigesnių dujų poveikio ir diegimo paskatų pokyčių 98 . 2023 m. ES saulės šiluminės energijos pajėgumus padidino 1,3 GWth, t. y. 24 proc. mažiau nei 2022 m. Grynasis pajėgumo padidėjimas, siekęs 1,3 proc. (įskaitant senesnių sistemų eksploatavimo nutraukimą), yra gerokai mažesnis už lygį, kurio reikia, kad iki 2030 m. pajėgumai būtų padidinti tris kartus 99 .

Pasaulinė rinka taip pat patyrė nuosmukį – 2023 m. naujų įrenginių buvo 21 GWth, palyginti su 23 GWth 2022 m. 100 Vilčių teikia tai, kad šilumos pramonės procesams segmentas visame pasaulyje paaugo tris kartus per metus, o 2023 m. bendras pajėgumas siekė 0,95 GWth. Tai apėmė naują didžiausią ES koncentruotos saulės šiluminės energijos elektrinę (30 MWth ir 68 MWh saugojimo pajėgumų) Ispanijoje. Kalbant apie koncentruotą saulės energiją, ES gamybos pajėgumai nepadidėjo ir nuo 2013 m. beveik nepakito (2,30 GW, beveik visi Ispanijoje) 101 . Visame pasaulyje pirmaujančia koncentruotos saulės energijos technologijų kūrėja tapo Kinija – joje yra 1 GW naujų pajėgumų ir dar 2 GW pajėgumų plėtojama 102 .

ES turi tvirtą saulės šiluminės energijos pagrindu veikiančių vandens šildytuvų gamybos sektorių, kuris, kaip pirmiau apskaičiuota, patenkino iki 90 proc. vidaus paklausos, t. y. gerokai viršijo Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytą gamybos lyginamąjį dydį. Nepaisant to, kad pastarąjį dešimtmetį šiame sektoriuje vyko konsolidavimas, ypač Vokietijoje ir Ispanijoje, jame vis dar veikia įvairūs subjektai, siūlantys įvairių produktų. Graikijos termosifonų sistemų gamintojai galėjo pasinaudoti sparčiu rinkos augimu, taip pat dideliu eksportu 103 . Kelios ES įmonės bando įsitvirtinti didelių centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių ir pramoninės saulės šiluminės energijos įrenginių rinką, kuri, kaip tikimasi, per ateinantį dešimtmetį gerokai išaugs. Iš saulės energija pagrįstų ir neelektrinių vandens šildytuvų prekybos duomenų matyti, kad importas labai išaugo, tačiau 2023 m. ES bendras prekybos balansas buvo teigiamas – 27 mln. EUR 104 .

Saulės šiluminės energijos technologija yra brandi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybė, tačiau dar neaišku, ar ji gali užimti didelę rinkos dalį. Šiuo metu saulės šiluminė energija tenkina tik 0,9 proc. pasaulyje suvartojamos šilumos energijos paklausos 105 . Išlygintos saulės šilumos kainos gali konkuruoti su tradicinių šaltinių kainomis, ypač vietovėse, kuriose yra gerų saulės energijos išteklių. Tačiau saulės šiluminės energijos technologija dažnai diegiama kaip sistema, veikianti kartu su kitu šilumos šaltiniu, o šilumos siurbliai daugelyje prietaikų gali būti naudojami kaip atskiri sprendimai. Saulės šiluminės energijos srityje būtų naudinga koordinuoti pastangas ir sukurti aiškias veiksmų gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip užtikrinti tinkamą augimą, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas.

ES įmonės užima gerą padėtį kaip technologijų tiekėjos, tačiau reikia toliau dėti pastangas standartizacijos srityje ir kuriant montuotojų, turinčių patirties ekonomiškai efektyvių sprendimų srityje, įskaitant hibridizavimą įtraukiant kitas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, tinklą. Koncentruotos saulės energijos atveju bet koks ES rinkos atgimimas labai priklausys nuo Ispanijos pasiūlymo iki 2030 m. pridėti 2,5 GW pajėgumų 106 . Šiuo atveju taip pat būtų labai svarbu standartizuoti projektavimą ir gamybą, kad būtų pasiektas konkurencingas sąnaudų lygis.

3.3.Sausumos ir jūros vėjo energija 

ES yra lyderė pasaulinėje vėjo energetikos pramonėje ir iki šiol užėmė tvirtą poziciją. Tačiau Kinija daro vis didesnį spaudimą jos konkurencingumui. Vėjas atlieka labai svarbų vaidmenį vykdant ES energetikos pertvarką: iki 2023 m. iš viso įrengta 219 GW vėjo energijos pajėgumų – 91 proc. sausumoje ir 9 proc. jūroje 107 . 2023 m. buvo įrengta 16,8 GW naujų pajėgumų, iš kurių 83 proc. – sausumos vėjo įrenginiuose ir 17 proc. – jūros vėjo įrenginiuose 108 . Šie pokyčiai rodo spartesnį įrengimą (2022 m. įrengti pajėgumai siekė 15,5 GW), o pagal metinį įrengimą 2023 m. yra rekordiniai metai. Iš preliminarių 2024 m. duomenų matyti, kad ES įrengė papildomų vėjo energijos pajėgumų – 13,6 GW, kuriuos sudaro 10,7 GW sausumos vėjo energijos pajėgumų ir 2,9 GW jūros vėjo energijos pajėgumų 109 .

Įgyvendindama Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą ES siekia, kad iki 2030 m. vėjo energijos gamybos pajėgumai būtų bent 36 GW 110 . 2024 m. ES teko 12,6 proc. pasaulinės menčių gamybos (~25 GW), 12,5 proc. pasaulinės kabinų sąrankos (~35 GW) ir 21,8 proc. bokštų gamybos (~38 GW) 111 . 2023 m. ES įmonių visame pasaulyje tiekiamos vėjo jėgainės siekė daugiau kaip 27 GW pajėgumų 112 . Tačiau 2023 m. ES gamintojų pasaulinės rinkos dalis sumažėjo nuo 30 proc. ankstesniais metais iki 23 proc., o Kinijos gamintojams tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 46 iki 55 proc. Europos rinkoje ir toliau dominuoja ES įmonės, kurių rinkos dalis 2023 m. siekė 89 proc. ES gamybos pajėgumai turės būti padidinti, kad atitiktų būsimą paklausą, atsižvelgiant į numatomą didesnį įrenginių skaičių. Tai labai svarbu siekiant sumažinti kapitalo išlaidas naujiems įrenginiams, užtikrinti, kad pasiūla atitiktų paklausą konkurencingomis kainomis, ir išvengti tiekimo kliūčių ar sąnaudų padidėjimo.

Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria ES įmonės, visų pirma yra susiję su intensyvia Kinijos konkurencija. Kinijos gamintojai gali pasiūlyti gerokai mažesnes kainas nei jų konkurentai Europoje, nes iš Kinijos eksportuotos jėgainės yra maždaug 32 proc. pigesnės nei su jomis konkuruojančios jėgainės 113 , atsižvelgiant į tai, kad vėjo jėgainių ir jų komponentų kaina visame pasaulyje padidėjo maždaug 26 proc., palyginti su iki pandemijos buvusiu lygiu 114 . Tai galėtų sudaryti nevienodas sąlygas ES įmonėms ir trukdyti jų konkurencingumui pasaulinėje rinkoje ateityje.

Pagerėjus makroekonominei aplinkai, investicijos į vėjo energiją pradėjo atsigauti 115 , ir 2023 m. ES investuota rekordiškai daug – 48 mlrd. EUR (palyginti su mažiau nei 20 mlrd. EUR investicijomis 2022 m.). 2023 m. sausumos vėjo energijos investicijų lygis išliko panašus į 2022 m. lygį – apie 18 mlrd. EUR, o jūros vėjo energijos investicijų lygis padidėjo nuo 0,4 mlrd. EUR investicijų 2022 m. iki 30 mlrd. EUR investicijų 2023 m.

Pasaulinė vėjo energijos pramonė labai priklausoma nuo sudėtingų tiekimo grandinių, kurioms gali būti būdingas pažeidžiamumas dėl sutrikimų, įtemptų prekybos santykių ir ypatingos svarbos žaliavų trūkumo. Tokių medžiagų, kaip varis ir plienas, poreikis yra didelis, nes jos naudojamos įvairiuose jėgainių komponentuose, pavyzdžiui, generatoriuose, bokštuose, mentėse ir pavarų dėžėse. Ypač didelį susirūpinimą kelia didelė priklausomybė nuo Kinijos retųjų žemių elementų 116 , kurie yra labai svarbūs gaminant nuolatinius magnetus vėjo jėgainėms. Pažeidžiamumas taip pat būdingas komponentams ir komponentų komponentams, pavyzdžiui, generatoriams, todėl didėja tiekimo grandinės sutrikimų rizika. Tiek medžiagų, tiek komponentų tiekimas gali būti sutelktas keliose šalyse, o tai gali kelti tiekimo grandinės riziką dėl geopolitinės priklausomybės ir pabrėžia, kad vėjo pramonės augimą reikia remti diversifikuotomis ir atspariomis tiekimo grandinėmis.

Europos vėjo energetikos veiksmų plane Komisija pasiūlė priemones ES vėjo energijos gamybos pramonės konkurencingumui remti 117 . 2023 m. gruodžio mėn. pasirašyta Europos vėjo energetikos chartija 118  – viena iš susijusių iniciatyvų. Chartija suburia 26 valstybes nares, kurios įsipareigojo remti ES vėjo energijos sektorių, be kita ko, didindamos gamybos pajėgumus ES ir gerindamos bei supaprastindamos aukcionų ir leidimų išdavimo procesą. Siekiant užtikrinti, kad investicijos į būsimus vėjo elektrinių parkus išliktų patrauklios ir kad ES vėjo energijos pramonė galėtų pasinaudoti pasaulinės vėjo energetikos plėtros teikiamomis galimybėmis, reikės toliau dėti pastangas remiant diegimą, įskaitant greitesnį leidimų išdavimą, projektų bazės matomumą ir investicijas į tinklą.

3.4.Vandenynų energija

Vandenynų energija apima kelias technologijas, kurių pažangiausios yra potvynių srovės ir bangų energija. Nors kai kurios iš šių technologijų pasiekė aukštą technologinės parengties lygį, vandenynų energijos technologijos dar nėra diegiamos pramoniniu mastu.

ES pirmauja vandenynų energijos technologijų, visų pirma potvynių ir bangų energijos, vystymo srityje. Tačiau ji susiduria su didėjančia kitų didžiųjų ekonomikų, pavyzdžiui, JAV ir Kinijos, konkurencija. Per pastaruosius penkerius metus JAV į vandenynų energiją investavo 546 mln. EUR 119 . 2023 ir 2024 m. rinkai buvo skirtas precedento neturintis finansavimas ir ja buvo labai domimasi. Iš preliminarių 2024 m. duomenų matyti, kad 2024 m. Europoje buvo įrengta bent 1 230 kW naujų vandenynų energijos pajėgumų 120 . 2022 m. ES įrengta 878 kW pajėgumų, o 2023 m. – 250 kW pajėgumų 121 . 2023–2024 m. pagrindiniai veiksniai, pritraukiantys privačias investicijas ir skatinantys šių projektų plėtrą Europoje, buvo nacionalinė pajamų parama (pvz., sutartys dėl tarifų skirtumo arba specialių tarifų) ir ES bei nacionalinis finansavimas. Pramonės atstovai tikisi, kad bus įrengta 165 MW pajėgumų bazė, sudaryta iš 15 bandomųjų ir ikiprekybinių parkų 122 . Iš valstybių narių Prancūzija, Danija ir Nyderlandai turi didžiąją dalį bendrų įrengtųjų pajėgumų, susijusių su potvynių srovės energija, o Portugalija ir Ispanija pirmauja diegdamos bangų energijos įrenginius. 

ES pramonė atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant šį sektorių – jai tenka 41 proc. potvynių srovės energijos technologijų kūrėjų ir 52 proc. bangų energijos technologijų kūrėjų 123 . Pavarų dėžių, generatorių ir kontrolės sistemų gamyba daugiausia vykdoma Europoje, ir pagal projektus apskaičiuota, kad ES bus sukurta ne mažiau kaip 415 etato ekvivalento darbo vietų. ES priklauso 20 proc. pasaulinių didelės vertės išradimų (ji užima antrą vietą po Kinijos (32 proc.) 124 ).

Pagrindinis iššūkis tebėra didelės kapitalo sąnaudos, dėl kurių sulėtėja investicijos ir diegimas ir dėl to pasireiškia grandininis poveikis industrializacijai. Strateginiame energetikos technologijų plane nustatyti su tuo susiję tikslai, kuriais siekiama iki 2030 m. sumažinti potvynių srovės energijos gamybos sąnaudas iki 0,10 EUR/kWh, o bangų energijos gamybos sąnaudas iki 0,15 EUR/kWh 125 . Tai visų pirma turi būti pasiekta rengiant bandomiesiems ir ikiprekybiniams parkams skirtus konkrečių technologijų aukcionus, kurių kai kuriose valstybėse narėse vis dar trūksta. Norint įgyvendinti projektų bazę ir pasiekti šį tikslą, reikia priemonių investicijų rizikai sumažinti. Tokios rizikos mažinimo priemonės galėtų apimti paskolų garantijas pirmiesiems ikiprekybiniams parkams, siekiant sumažinti kapitalo sąnaudas, pritraukti investuotojus ir paspartinti diegimą. Tai sudarys sąlygas pasiekti masto ekonomiją ir dar labiau sumažins sąnaudas, kaip jau nutiko su įsitvirtinusiomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos rūšimis.

3.5.Baterijos ir energijos kaupimas

Europos užmojis pirmauti pasauliniam perėjimui prie švarios energijos priklauso nuo jos gebėjimo sparčiai ir dideliu mastu plėtoti, gaminti ir integruoti pažangias baterijų technologijas. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nurodomas tikslas iki 2030 m. pasiekti bent 550 GWh ES baterijų gamybos pajėgumus 126 .

2024 m. pradžioje atrodė, kad ES sėkmingai pasieks savo 2030 m. tikslus. Tačiau 2024 m. lapkričio mėn. Švedijos bendrovė „Northvolt“ pateikė prašymą dėl bankroto paskelbimo. Remiantis skaičiavimais pranešama, kad apie 616 GWh Europoje planuojamų gamybos pajėgumų yra atšaukti, atidėti arba sumažinti, ir gali kilti pavojus nepasiekti 2030 m. tikslų 127 . Todėl ES tenkanti pasaulinės veikiančios baterijų gamybos dalis 2024 m. siekė 7 proc., ir palyginti su ankstesniais skaičiavimais ji yra mažesnė. Be to, numatoma, kad per ateinančius penkerius metus bendra pasaulinė gamyba padidės beveik penkis kartus, o ES prognozuojama 10 proc. pasaulinės gamybos dalis visiškai patenkintų numatomus 2030 m. ES poreikius, jei ji būtų pasiekta 128 .

Elementų gamybai ES kyla itin didelė tiekimo grandinės rizika, visų pirma dėl didelės priklausomybės nuo Kinijos katodų ir anodų ir didesnių gamybos sąnaudų – paprastai 70–130 proc. vienam gamybos pajėgumų vienetui didesnių sąnaudų nei Kinijoje 129 . Didėjant pasauliniu mastu perteklinei elementų gamybai ir mažėjant elektrinių transporto priemonių paklausai, Europos gamybos vietos ėmė gaminti mažiau nei turimi pajėgumai arba sustabdė gamybos linijas ir (arba) atidėjo jų gamybą, pavyzdžiui, gamykla „Volkswagen Salzgitter“ (tik 20 GWh pajėgumų vietoj 40 GWh pajėgumų) 130 . 2030 m. prognozėse numatoma pasaulinė perteklinė baterijų elementų pasiūla. Be to, daugėja prekybos apsaugos priemonių, įskaitant, pavyzdžiui, JAV tarifus Kinijos elektrinėms transporto priemonėms. Tolesnis įtampos prekybos srityje didėjimas gali padidinti sąnaudas ir daryti poveikį viešųjų pirkimų sprendimams baterijų tiekimo grandinėje 131 . Kalbant apie ES, 2024 m. Komisija užbaigė antisubsidijų tyrimą dėl iš Kinijos importuojamų elektrinių transporto priemonių su baterijomis, po kurio importuotoms transporto priemonėms buvo nustatyti kompensaciniai muitai 132 .

2024 m. pasaulinės tinklo masto baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) pajėgumai pasiekė 168 GWh, t. y. gerokai padidėjo, palyginti su 2023 m. įdiegtais 96,1 GWh pajėgumais 133 . Kinijai teko 67 proc. įdiegtų pasaulinių BESS pajėgumų, po jos rikiavosi JAV ir Kanada, o Europa šiuo metu atsilieka diegdama BESS pajėgumus. 2024 m. energijos kaupimas už skaitiklio visame pasaulyje pasiekė 40 GWh. Numatoma, kad iki 2035 m. stacionariems įrenginiams teks 16 proc. visame pasaulyje diegiamų baterijų, t. y. diegiami pajėgumai padidės, palyginti su 6 proc. 2020 m. 134 Dauguma pirmaujančių BESS baterijų tiekėjų yra įsikūrę Azijoje.

Siekdama neatsilikti nuo konkurentų, ES turi sparčiau diegti gamybos pajėgumus ir kurti patikimas vertės grandines, daugiau investuoti į naujų baterijų technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą ir šalinti kritines savo vertės grandinės spragas taikydama alternatyvius sprendimus.

3.6.Šilumos siurblių technologijos

ES įsikūrę šilumos siurblių galutinio surinkimo gamintojai yra vieni iš pirmaujančių aukščiausios klasės hidraulinių sprendimų, skirtų naudoti gyvenamuosiuose namuose, gamintojai, o Kinijos bendrovės dominuoja reversinių oro kondicionierių rinkoje 135 . ES gamintojai paskelbė, kad per šį dešimtmetį galutinio surinkimo pajėgumai padidės daugiau kaip 30 GWth, palyginti su 2023 m. buvusiais maždaug 24 GWth pajėgumais. Įgyvendinusi šią planuojamą plėtrą, ES pramonė beveik tenkintų Tarptautinės energetikos agentūros nustatytus 2030 m. ES diegimo poreikius – apie 60 GWth 136 . Nors ES sėkmingai siekia Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslo – ne mažesnių kaip 31 GWth šilumos siurblių galutinio surinkimo gamybos pajėgumų, – šiuo metu ES įmonių padėtis tam tikrų komponentų gamybos srityje nėra tokia tvirta.

2023 m. ES vandeninių šilumos siurblių prekybos balanso deficitas sumažėjo trečdaliu dėl 13 proc. sumažėjusio importo ir 14 proc. padidėjusio eksporto 137 . Be to, po dešimtmetį trukusio stabilaus augimo 2023 m. ES šilumos siurblių pardavimas sumažėjo 7,2 proc., palyginti su 2022 m. 138 Ši tendencija tęsėsi ir 2024 m., nes, palyginti su 2023 m., pardavimas Europoje sumažėjo 31 proc. 139 Dėl to sektoriuje sutrumpintas darbo laikas ir sumažinta darbo vietų, taip pat susidurta su neaiškumais priimant sprendimus dėl investicijų į gamybą. 2023 m. ES gamybos pajėgumų augimas taip pat sulėtėjo 140 . Kad ši tendencija pasikeistų, pramonė ragina nustatyti plataus užmojo ES tikslus, susijusius su patalpų šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, stabilias ilgalaikės nacionalinės politikos sistemas ir palankų elektros energijos ir dujų kainų santykį 141 .

Apskaičiuota, kad šilumos siurblių galutinio surinkimo etapas šiuo metu Europoje ir JAV kainuoja apie 184–230 EUR/kW 142 , t. y. maždaug du kartus daugiau nei apskaičiuota kaina Kinijoje. Kadangi komponentai sudaro 75 proc. galutinių sąnaudų, vertikaliai integruoti gamintojai yra konkurencingesni 143 . ES pramonė tebėra labai priklausoma nuo komponentų, pavyzdžiui, kompresorių, šilumokaičių, vožtuvų ir aušalų, importo. Siekiant didinti gyvenamuosiuose namuose naudojamų šilumos siurblių gamybos konkurencingumą ir atsparumą, reikėtų dar labiau įvairinti tiekimą ir stiprinti ES vertės grandines, kad ši priklausomybė sumažėtų.

Kalbant apie pramoninius šilumos siurblius, ES gamintojai pirmauja pasaulyje ir veikia visoje tiekimo grandinėje 144 . Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, iki 2050 m. apie 30 proc. pramoninės šilumos iki 400 °C paklausos turėtų būti patenkinta naudojant pramoninius šilumos siurblius, o iki 2030 m. juos naudojant turėtų būti patenkinta jau pusė šios paklausos 145 . Pramoniniai šilumos siurbliai taip pat gali patenkinti mažesnės nei 200 °C temperatūros šilumos poreikius, kurie sudaro 37 proc. pramoninių šilumos poreikių 146 , ir šiuo metu naudojami maisto, gėrimų ir celiuliozės bei popieriaus sektoriuose.

Siekiant toliau plėtoti pramoninių šilumos siurblių technologiją, reikalingi mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, kuriais siekiama išplėsti taikymo spektrą ir kuo greičiau pradėti taikyti ir standartizuoti technologijas 147 . Be to, reikia investuoti į ES tiekimo grandinę, kad būtų išplėsti gamybos pajėgumai ir sumažintos produktų sąnaudos. Pramonės atstovai mano, kad pramoniniai šilumos siurbliai gali tapti Europos sėkmės istorija.

3.7.Geoterminė energija

2024 m. geoterminė energija sulaukė didesnio visuomenės susidomėjimo ir įgavo politinį pagreitį. Šis politinis pagreitis apėmė Europos Parlamento rezoliuciją dėl geoterminės energijos 148 ir Tarybos išvadas dėl geoterminės energijos 149 . 2023 m. ES įrengti grynieji geoterminės energijos pajėgumai siekė apie 0,9 GWe 150 (pasauliniai pajėgumai – 14,8 GWe 151 ). Tiesioginis geoterminės šilumos naudojimas nuolat didėjo – 2023 m. veikė 298 centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos 152 .

ES įmonės atlieka svarbų vaidmenį bendrojoje rinkoje – nuo veiklos vietos tyrimo iki eksploatavimo nutraukimo, nes diegimo vertės grandinės paprastai veikia tik šalies viduje 153 . Kalbant apie galutinių produktų gamybą, apskaičiuota, kad šis sektorius pasieks Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytą tikslą, pagal kurį 40 proc. diegimo turi būti įvykdyta naudojant vidaus gamybą 154 . Tačiau pasaulinėje komponentų, pavyzdžiui, turbinų, detanderių, siurblių, vožtuvų ir valdymo sistemų, rinkoje dominuoja ne ES įmonės. Japonija pagamina 82 proc. pliūpsnio ciklo garo turbinų, o Izraelis – 74 proc. dvejetainio ciklo detanderių. Šių technologijų gamintojai Europoje daugiausia įsikūrę Italijoje ir mažesniu mastu Vokietijoje ir Prancūzijoje 155 . Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ES anksčiau buvo pasaulinė lyderė didelės vertės išradimų srityje, tačiau 2019 m. Kinija ją aplenkė 156 .

Bendra ličio ir kitų žaliavų gamyba gali padidinti geoterminių elektrinių ekonominį tvarumą. Kalbant apie priklausomybę nuo žaliavų, pati technologija labai priklauso nuo plieno, kurio didžioji dalis importuojama iš Azijos. Geoterminės energijos sektoriui taip pat reikalingos ypatingos svarbos žaliavos, pavyzdžiui, aliuminis 157 , varis ir titanas 158 , tačiau jų reikia kiek mažiau. Neseniai savo iniciatyva Europos Parlamento pateiktame pranešime 159 ir Tarybos išvadose 160 , be kita ko, rekomenduojama: i) didinti politinį matomumą ir bendrą informuotumą apie geoterminės energijos potencialą ir iššūkius; ii) spręsti duomenų prieinamumo klausimą; iii) sumažinti investavimo riziką įgyvendinant garantijų sistemas; iv) supaprastinti ir paspartinti leidimų išdavimo procedūras; v) skatinti geriausią praktiką; vi) spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą ir vi) didinti visuomenės pritarimą.

3.8.Vandenilio technologijos: elektrolizeriai ir kuro elementai

Vandens elektrolizė – tai procesas, kai vandenilis gaminamas iš vandens naudojant elektros energiją. Jei elektros energija gaunama iš atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako išteklių, ši technologija gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant pramonės sektorių, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti, visų pirma daug energijos suvartojančių medžiagų (pvz., plieno, cemento), trąšų gamybos sektorių ir jūrų bei aviacijos sektorių, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos elektrolizerių gamybos pajėgumai, remiami reguliavimo ir finansavimo sistemų 161 , didėja. 2024 m. per pirmąjį Europos vandenilio banko aukcioną septyniems projektams skirta 720 mln. EUR. Nors taip daugiau projektų sudaromos sąlygos pasiekti galutinio sprendimo dėl investicijų etapą, Europos įmonės ir toliau susiduria su finansavimo ir veiklos kliūtimis.

Elektrolizerių įrengtoji galia Europoje padidėjo nuo 228 MWe 2023 m. iki 663 MWe 2024 m. (vykdomi projektai arba projektai, dėl kurių priimtas investavimo sprendimas), o ES šalyse jie siekė 517 MWe 162 . Visame pasaulyje įrengtasis pajėgumas padidėjo nuo 1,4–1,7 GWe 2023 m. iki 5 GWe 2024 m. 163 Iš jų 2,7 GWe yra Kinijoje, o apie 300 MWe – JAV.

Apskaičiuota, kad 2024 m. Europos elektrolizės modulių gamybos pajėgumai sieks 10–15,7 GWe 164 , o visame pasaulyje prognozuojamas 40–54 GWe metinis pajėgumas 165 . Kinijos gamybos pajėgumai yra didžiausi – prognozuojama, kad 2024 m. jie bus apie 20 GWe 166 .

Nepaisant padidėjusių gamybos pajėgumų ir padidėjusio sistemos dydžio, numatomas sąnaudų sumažėjimas dar nepasiektas. Taip yra dėl infliacijos ir kitų išlaidų, pvz., pagalbinių komponentų, elektros jungties ir netiesioginių išlaidų. Naujausi tyrimai rodo, kad su kapitalo sąnaudomis susijusios išlaidos 100 MW šarminėms sistemoms yra 3 050 EUR už kW ir 2 630 už kW 200 MW sistemoms 167 , bent keturis kartus didesnės nei Azijoje. Kai kurie Europos gamintojai nurodo, kad jų pagamintiems produktams trūksta pirkėjų, o tai turi įtakos jų gebėjimui sumažinti kapitalo sąnaudas vienam kW ir daugelio vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio verslo scenarijų perspektyvumui. 

Pasiūlos augimas Europoje lėtėja. Taip yra dėl trūkumų tiekimo grandinės pradinėje grandyje, tinkamos paklausos apimties trūkumo ir priklausomybės nuo ypatingos svarbos žaliavų (pvz., platinos grupės metalų) 168 ir komponentų 169 . Šie veiksniai taip pat prisideda prie didesnių gamybos sąnaudų. Todėl Europos elektrolizerių gamybos bendrovių konkurencingumas yra nedidelis. Viena vertus, esama komerciškai prieinamų produktų, skirtų pagrindinėms elektrolizerių grupėms 170 , o ES rinkos dalyviai užima geras pozicijas didelės vertės patentų srityje 171 . Kita vertus, modulių surinkimo laikotarpis yra ilgas, susiduriama su vertės grandinės pradinės grandies trūkumais ir brangesnėmis sistemomis, kurios daro poveikį Europos gamintojų konkurencingumui. Verslo scenarijui taip pat gali turėti įtakos kiti aspektai, pavyzdžiui, garantijos po gamybos ir didelės veiklos sąnaudos gaminant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

Elektros energijos sąnaudos atlieka svarbų vaidmenį nustatant išlygintas vandenilio sąnaudas. Taip yra todėl, kad elektros energija sudaro didelę visų sąnaudų dalį, o jos santykinė dalis įvairiose vietose ir elektrolizerių specifikacijose skiriasi 172 . Pavyzdžiui, pagal pastarojo meto projektus Nyderlanduose išlygintos vandenilio sąnaudos 173 buvo 12–14 EUR/kg vandenilio, skirto 100–200 MWe elektrolizerių sistemoms, naudojančioms jūroje pagamintą elektros energiją. Išlygintos vandenilio sąnaudos labai priklausys nuo projektų rengimo, vykdymo ir vietos.

Likę mokslinių tyrimų ir inovacijų uždaviniai – membranose naudojamų amžinųjų cheminių medžiagų pakeitimas, sistemos sąnaudų mažinimas, jų veikimo ir naudojimo trukmės gerinimas, gėlo vandens suvartojimo mažinimas ir naudojimas galutinio naudojimo sektoriuose konkurencingomis kainomis.

Kuro elementai – tai sistemos, skirtos efektyviai gaminti elektros energiją iš švaraus vandenilio. Jų pridėtinė vertė – nuo iškastinio kuro nepriklausomi transporto, šildymo ar nuo elektros tinklų nepriklausomos energijos sprendimai. Jie visų pirma naudojami elektrinėse transporto priemonėse, autobusuose ir regioniniuose traukiniuose su kuro elementais, taip pat, kiek mažiau, šildymui, mašinoms ir stacionariems nuo elektros tinklų nepriklausomos energijos sprendimams. ES taikant išmetamųjų teršalų standartus ir anglies dioksido kainas sukuriamos papildomos paskatos investicijoms. Apskaičiuota, kad 2023 m. įrengtieji pajėgumai visame pasaulyje buvo 7,8 GW: pirmavo Azija (72 proc.), po jos JAV ir Kanada (18 proc.), tada Europa (0,6 GW (8 proc.)) 174 , o didžioji rinkos dalis susijusi su judumo sprendimais 175 . 

Europos gamintojai siūlo autobusus su kuro elementais, tačiau kuro elementai dažniausiai perkami iš kitų tiekėjų, visų pirma iš Kanados ir Japonijos. Kuro elementų prototipai ES kuriami sunkiosioms transporto priemonėms, nes didėja susidomėjimas švariu transportu, o bendros įsigijimo išlaidos po 2035 m. gali būti tokios pat kaip dyzelinių sunkvežimių. Apskaičiuota, kad sunkiosios transporto priemonės su kuro elementais ir toliau bus brangesnės nei elektrinės transporto priemonės su baterijomis. Kuro elementai ES šildymo sektoriuje greičiausiai atliks tik nišinį vaidmenį.

Reikia didinti tiek elektrolizerių, tiek kuro elementų vertės grandinių atsparumą – nuo žaliavų tiekimo iki komponentų gamybos ir tiekimo, kad būtų sutrumpintas visų sistemų pateikimo Europoje konkurencingomis sąnaudomis laikas. Didelio kiekio pigaus konkurencingo vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio prieinamumas tebėra politikos prioritetas.

3.9.Tvarios biodujų ir biometano technologijos 

Europoje veikianti pramonė yra brandi, daugiausia skirta elektros energijos gamybai naudojant biodujas, taip pat auga biometano įleidimą į tinklą naudojančio šilumos ir transporto sektoriaus rinkos. Beveik 50 proc. produkcijos pagaminama Europoje, o Vokietija viena tenkina 20 proc. pasaulinės paklausos 176 . Anaerobinis skaidymas tebėra pagrindinė komercinė technologija, naudojama biodujoms, kurios vėliau paverčiamos biometanu, gaminti. ES yra pirmaujanti biodujų ir biometano gamintoja, kurios bendra gamyba 2023 m. sudarė apie 22,1 mlrd. kubinių metrų 177 . Ji taip pat pirmauja įrangos gamybos srityje. 2023 m. ES biometano iš anaerobinio skaidymo gamybos pajėgumai siekė 3,8 mlrd. m³, o faktinė metinė gamyba siekė 3,5 mlrd. m³, tačiau prognozuojama, kad iki 2030 m. gamybos pajėgumai didės penkis kartus 178 . Dabartinis biometano gamybos augimo tempas ES beveik visiškai atitinka nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytus 2030 m. tikslus ir dera su plano „REPowerEU“ tikslu.

ES veikia pasaulyje pirmaujančios biodujų ir biometano gamybos įmonės ir įmonės, gaminančios jų gamybai skirtus komponentus (pvz., pūdytuvus, biodujų valymo įrangą, dujinimo įrenginių) gamybos įmonės 179 . Kuriami nauji gamybos būdai, ir čia pirmauja ES 180 . Įgyvendinant ES programą „Horizontas“ daugiau kaip 120 mln. EUR investuota į 20 novatoriškų projektų, kuriais tobulinamos šios srities technologijos. ES dar nėra plačiai paplitusios novatoriškos tiesioginės biometano gamybos technologijos, pavyzdžiui, biomasės likučių ir atliekų dujinimo technologija (2 000 t per metus įdiegtų ir veikiančių gamybos pajėgumų 2023 m., tačiau tikimasi, kad 2030 m. biometano gamyba išaugs iki 0,7 mlrd. m³ 181 ). Biologinių suskystintų gamtinių dujų gamybos įrenginiai, kurių pajėgumai 2023 m. siekė 7,3 TWh, o iki 2025 m. turėtų padidėti iki 15,4 TWh, yra vertinga galimybė ES 182 .

ES tenka didelė investicijų į biodujų technologijas dalis ir ji pirmauja didelės vertės patentų srityje 183 . Biodujų technologijos (anaerobinis skaidymas ir biodujų pavertimas biometanu) nėra stipriai priklausomos nuo medžiagų, komponentų ar tiekėjų, taip pat nėra priklausomos nuo dujinimo įrenginiui reikalingos įrangos, medžiagų ar technologijų tiekėjų 184 . ES taip pat nėra priklausoma nuo biologinių žaliavų importo 185 . Tačiau biodujos, kaip ir visas dujinis kuras, priklauso nuo ne ES tiekėjų tiekiamų dujinių variklių ir turbinų, skirtų elektros energijai gaminti.

Šiuo metu didelės sąnaudos trukdo toliau diegti biometaną, nes biodujų iš anaerobinio skaidymo jėgainės kapitalo sąnaudos siekia apie 1500–2 000 EUR/kW 186 , o bendros biodujų gamybos ir pavertimo biometanu sąnaudos siekia apie 100 EUR/MWh 187 . Biometano dujinimo gamyklos kapitalo sąnaudos siekia 2 000–3 600 EUR/KW, o gamybos sąnaudos siekia apie 89–112 EUR/MWh 188 .

Siekiant išlaikyti ES konkurencingumą šiame sektoriuje, reikia toliau remti inovacijas, susijusias su technologijomis, skirtomis tvariai biometano gamybai iš dujinimo ir biodujų iš anaerobinio skaidymo pavertimui biometanu, kad būtų padidinti gamybos pajėgumai ir sumažintos gamybos sąnaudos. Be to, turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos biodujų ir biometano gamykloms prisijungti prie tinklo.

3.10.Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijos

2024 m. vasario mėn. priimtoje pramoninio anglies dioksido tvarkymo strategijoje 189 ES išdėstė patikimos reguliavimo ir investicijų sistemos, skirtos anglies dioksido surinkimo, transportavimo, naudojimo ir saugojimo technologijoms ir technologijoms, kuriomis pašalinamas atmosferos anglies dioksidas, viziją. Strategijoje, kuri remiama Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu, kuriame nustatytas metinis tikslas iki 2030 m. ES saugyklose įrengti bent 50 mln. tonų įleidimo pajėgumų 190 , nustatyti konkretūs veiksmai, kuriais remiamos CCS technologijos.

ES užima geras pozicijas CO2 surinkimo technologijų srityje – penkios iš 16 didelių CO2 surinkimo technologijas tiekiančių įmonių yra ES įmonės 191 . Tačiau kalbant apie CO2 transportavimą, saugojimą ir visą vertės grandinę, Europa atsilieka nuo JAV ir Kanados, nes šias technologijas tiekia labai nedaug įmonių 192 . Pastaraisiais metais ES pradėjo rodyti geresnius rezultatus viešųjų MTP išlaidų srityje. 2022 m. ES teko apie 22 proc. pasaulinių išlaidų, šiek tiek daugiau nei Kanadai ir Japonijai 193 , o didžioji dalis investicijų buvo skirta CO2 saugojimui.

2023 m. CCS projektų, esančių įvairiuose plėtros etapuose, skaičius, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo du kartus ir pasiekė pasaulinį 392 įrenginių skaičių (119 projektų vykdomi Europoje), t. y. 361 mln. t CO2 per metus 194 . Europoje įvairiais plėtros etapais vykdomais anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektais remiami tokie pramonės sektoriai kaip vandenilio, amoniako ir trąšų gamybos sektoriai (20 įrenginių), elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriai (19 įrenginių), cemento gamybos sektorius (17 įrenginių) ir biomasės vertimo elektros energija ir (arba) šiluma sektorius (15 įrenginių) 195 .

Europoje iš 35 rengiamų CO2 transportavimo ir tinklų projektų keli yra pagrindiniai bendro intereso projektai, kuriais grindžiamas ES tarpvalstybinis anglies dioksido tinklas 196 . Nors nustatyti saugojimo pajėgumai ir toliau sutelkti Šiaurės jūroje, kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje ir Italijoje, nustatytos naujos vietos, skirtos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sausumoje ir jūroje projektams. 2024 m. Danijoje buvo suteiktos pirmosios žvalgymo licencijos dėl CO2 saugojimo žemėje, todėl bendras žvalgymo licencijų dėl CO2 saugojimo kiekis padidėjo du kartus 197 . 2025 m. sausio mėn. Komisija pagal Europos energetikos infrastruktūros tinklų priemonę skyrė 250 mln. EUR trijų projektų statybai ir devynių bendro intereso projektų dėl CO2 infrastruktūros parengiamiesiems tyrimams finansuoti 198 .

ES užima geras pozicijas pagrindiniuose CCS komponentų gamybos sektoriuose, susijusiuose su surinkimo technologijomis, pavyzdžiui, absorbcijai naudojamais aminų tirpikliais (brandžiausia technologija). Tačiau jos dar nediegiamos dideliu mastu ir neturi specializuotų vertės grandinių. Po pastarąjį dešimtmetį trukusio sąstingio ES aminų tirpiklių gamyba 2023 m. pasiekė 260 mln. EUR lygį, t. y. 8 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais. ES yra gerai pasirengusi kurti novatoriškus metodus, be kita ko, susijusius su membranomis (polimerų, keraminėmis) ir absorbentais, o Kinija pirmauja pasaulyje pagal recenzuojamus straipsnius. Tikimasi, kad pagal ES programą „Horizontas 2020“ įgyvendinami projektai labai pagerins procesus ir paskatins šių metodų perkėlimą į komercinį etapą 199 .

Pastaraisiais metais ES pagreitis CCS srityje padidėjo, tačiau CO2 saugojimo diegimo tempas turės augti eksponentiškai, kad būtų pasiektas didelis CO2 surinkimo kiekis, būtinas 2030, 2040 ir 2050 m. tikslams pasiekti. ES įgyvendinamos priemonės, kuriomis didinamas saugyklų paklausos ir pasiūlos matomumas, ir nustatoma būtina nediskriminacinės, atviros prieigos ir daugiarūšės CO2 infrastruktūros sistema. Šiomis priemonėmis bus sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusios su pramoninio anglies dioksido valdymo sprendimų diegimu, didinamas nuspėjamumas investuotojams ir mažinama investicijų rizika. Komisija pasiūlys papildomų priemonių, kuriomis bus skatinamas ir didinamas anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) technologijų diegimas 200 .

3.11.Elektros tinklo technologijos: elektros linijos ir transformatoriai

ES tinklų veiksmų plane 201 nustatytos pasaulinės tendencijos (pvz., didėjantis elektros energijos suvartojimas, skaitmenizacija ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimas), kurios padeda didinti pasaulinę tinklo komponentų, įskaitant elektros linijas ir transformatorius, paklausą 202 . Organizacijos „Europacable“ 2024 m. dešimties metų tinklo plėtros planų analizė 203 rodo, kad 2024–2033 m. Europoje bus įrengta beveik 100 000 km naujų perdavimo linijų ir kabelių (10 proc. padidintas 2022 m. skaičius). Kalbant apie paskirstymo sistemą, organizacija „Eurelectric“ numato, kad 2025–2050 m. reikės įrengti vidutiniškai 262 000 km laidininkų, įskaitant naujas linijas ir linijų keitimą 204 . Be to, vien tik ES ir Norvegijoje norint plėtoti skirstomąjį tinklą, 2025–2050 m. kasmet gali prireikti net 172 000 transformatorių vienetų, kurių skaičius iki šimtmečio vidurio padidėtų dvigubai nuo 4,5 mln. iki 9 mln. 205 Apskritai Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrai modernizuoti iki 2040 m. gali prireikti net 730 mlrd. EUR investicijų 206 .

ES turi keletą įsitvirtinusių tiek elektros linijų, tiek transformatorių gamintojų, pirmaujančių rinkoje ir technologijų srityje. ES laidų ir kabelių rinką daugiausia užpildo Europos bendrovės, nors tarptautinių subjektų konkurencinis spaudimas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali padidėti. Kalbant apie Europos transformatorių rinką, padėtis šiek tiek skiriasi – didelių perdavimo transformatorių segmente dominuoja kelios didelės tarptautinės bendrovės, o vidutinio dydžio transformatorių ir skirstomųjų transformatorių gamintojai yra tiek ilgą laiką veikiantys nacionaliniai gamintojai, tiek šeimos valdomas įmonės iš Europos, tiek tarptautiniai konkurentai.

Vario ir aliuminio tiekimo grandinės yra labai svarbios gamybai. Nors tikimasi, kad trumpuoju laikotarpiu jos neatsiliks nuo nuolat didėjančios paklausos, didelė rafinuotojo vario gamybos paklausa ir koncentracija kelia sutrikimų riziką ilguoju laikotarpiu 207 . Šerdis – transformatorių pagrindinis didelės vertės komponentas – gaminama iš orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno. Apskaičiuota, kad dėl transformatorių gamybos paklausos pasaulinė orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno lakštų rinkos vertė iki 2032 m. padidės beveik du kartus 208 . Nors ES yra pagrindinė gamintoja, daugelis ES transformatorių gamintojų priklauso nuo šerdžiai gaminti skirto plieno importo 209 .

Dėl didėjančios tinklo komponentų, pavyzdžiui., elektros linijų ir transformatorių, paklausos vėlavo tiekimas, pailgėjo užsakymų vykdymo laikotarpis ir dar labiau išaugo kainos. Todėl keletas didžiausių Europos kabelių gamintojų pranešė pradėję įgyvendinti 4 mlrd. EUR vertės investavimo sprendimus, prisidėdami prie aukštosios ir labai aukštos įtampos kabelių gamybos pajėgumų Europoje padvigubinimo 210 . ES ir ne ES transformatorių gamintojų apklausa rodo, kad trumpuoju laikotarpiu (iki 2026 m.) galima tikėtis, kad gamybos pajėgumai padidės 10 proc., o tai reiškia, kad, pasitvirtinus paklausos didėjimo tendencijai, iki 2030 m. jie padidėtų iki 30 proc. 211 Vis dėlto tikimasi, kad ateinančiais metais ir ketvirtajame dešimtmetyje paklausa toliau augs sparčiau nei pasiūla.

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria pramonės atstovai, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Beveik pusė apklaustų transformatorių gamintojų pranešė, kad dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo nepakankamai išnaudojami pajėgumai 212 . Tinklų veiksmų plane Komisija nustatė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ES elektros tinklai veiktų efektyviau ir būtų diegiami greičiau 213 . Glaudesnis valdžios institucijų, tinklo operatorių ir technologijų tiekėjų bendradarbiavimas bus labai svarbus siekiant parengti bendras technologijų specifikacijas, didinti tinklo projektų bazių matomumą, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į gamybos pajėgumus ir užsitikrinti tiekimo grandines. Dabartinės kadencijos metu Komisija apsvarstys Europos tinklų teisinę sistemą, siekdama remti elektrifikavimą ir paspartinti leidimų išdavimą 214 . Komisija pateiks elektrifikavimo veiksmų planą, kuriuo bus remiamas elektrifikavimas visuose galutinio energijos suvartojimo sektoriuose, ir pasiūlys Europos tinklų dokumentų rinkinį, kad modernizuotų ir išplėstų jų energijos perdavimo ir skirstymo infrastruktūros tinklą.

3.12.Branduolių dalijimosi energijos technologijos

Branduolinės elektrinės yra viena iš technologijų, užtikrinančių dispečerinio skirstymo mažo anglies dioksido pėdsako elektros energiją 215 . Elektros energijos vieneto, pagaminto branduolinėje elektrinėje, kaina paprastai yra didesnė nei atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaina ir mažesnė nei iškastinio kuro technologijų kaina. 2023 m. branduolinės elektrinės pagamino 22,8 proc. ES elektros energijos – šiek tiek daugiau, palyginti su 21,9 proc. 2022 m. 216 , o tai pasiekti padėjo trys veiksniai: eksploatavimo trukmės pratęsimas, naujų didelių branduolinių elektrinių statyba ir mažųjų modulinių reaktorių diegimas.

Dauguma naujų statomų reaktorių yra Azijoje. 2024 m. pradžioje visame pasaulyje buvo statoma apie 61 GW reaktorių pajėgumų, iš kurių daugiau nei pusė buvo Kinijoje ir Indijoje. ES turi vieną aktyvų reaktorių pardavėją 217 , kuris sukuria 5,3 proc. pirmiau minėtų pajėgumų 218 . Tai rodo, kad ES pramonė turi didinti savo konkurencingumą pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslus.

2024 m. Komisija įsteigė Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansą, kad iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios sudarytų palankesnes sąlygas jų diegimui ir paremtų konkurencingą Europos ekosistemą 219 . Mažieji moduliniai reaktoriai pagrįsti novatoriškais projektais ir yra pagaminti iš modulinių komponentų, kurie galėtų būti gaminami serijiniu būdu. Mažųjų modulinių reaktorių ES dar neįdiegta, nors pirmieji tokie reaktoriai jau veikia Kinijoje ir Rusijoje 220 .

Norint užtikrinti prognozuojamus pajėgumus ES, reikia didinti gamybos pajėgumus 221 . Be to, reikia spręsti senėjančios sektoriaus darbo jėgos problemą įtraukiant darbuotojus tik pradedančius darbinę veiklą ir perkvalifikuojant kitų pramonės šakų specialistus. Reikia skatinti konkrečioms branduolinės energetikos reikmėms skirtas įgūdžių ugdymo programas. Diversifikuojant branduolinio kuro, kuro ciklo paslaugų ir atsarginių dalių tiekimo grandinę reikia toliau spręsti priklausomybės nuo bet kurių pavienių nepatikimų partnerių, visų pirma nuo Rusijos, klausimą 222 . Būtina ir toliau daug dėmesio skirti užtikrinant branduolinę saugą, diversifikuotą tiekimą, saugų atliekų tvarkymą ir naujų technologijų pažangą 223 . Branduolinės energijos naudojimas turi priklausyti nuo griežčiausių branduolinės saugos standartų laikymosi, taip pat nuo saugaus visų rūšių branduolinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro šalinimo.

3.13.Hidroenergija 

2023 m. pasauliniai hidroenergijos pajėgumai siekė 1 416 GW 224 , o apie 2030 m. numatoma, kad papildomi pajėgumai sieks apie 160 GW (iš jų apie 15–16 GW Europoje) 225 . Hidroenergijos hidroakumuliacija vis dar yra dažniausiai naudojama energijos kaupimo technologija – daugiau kaip 90 proc. viso tinklo lygmens kaupimo pasaulyje ir 46 GW įrengtųjų siurbimo pajėgumų ES 226 . Nors ES įmonės visame pasaulyje vykdo naujus hidroenergijos projektus, ES daug dėmesio skiriama esamų įrenginių, kurių įrengtoji galia siekia apie 153 GW, modernizavimui ir atnaujinimui 227 .

2024 m. ES hidroenergijos technologijų komponentų gamybos pramonė išliko stipri, o tai rodo teigiamą pažangos siekiant Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto lyginamųjų standartų perspektyvą. Nors ES tiekimo grandinė yra gerai išvystyta, kyla rizika, kad ateityje bus susidurta su priklausomybe, susijusia su nuolatiniais magnetais kaip komponentu 228 . 2023 m. ES pagamintų dalių ir turbinų vertė siekė 605 mln. EUR, tačiau prekybos perteklius per pastaruosius kelerius metus gerokai sumažėjo ir 2023 m. siekė 213 mln. EUR, palyginti su aukščiausiu lygiu 2015 m. – 466 mln. EUR. Tai taip pat rodo ES tenkanti pasaulinio eksporto dalis, tačiau 2021–2023 m. ji išliko didelė – 44 proc. 229 Gamybos vertės sumažėjimas per pastaruosius kelerius metus rodo, kad, nors ES pramonė išlieka konkurencinga, ji susiduria su padidėjusia pasauline konkurencija, nes savo poziciją hidroenergijos technologijų srityje visų pirma plėtojo Kinija 230 .

Nors ES hidroenergijos pramonė ir toliau pirmauja visame pasaulyje, galima tikėtis, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu išlaikant šią poziciją kils papildomų sunkumų. Šiuo atžvilgiu konkretus sunkumas, su kuriuo susiduria ES pramonė, yra mažesnis naujų hidroenergijos projektų Europoje potencialas, nes naujų tvarios hidroenergijos gamybos vietų nustatymas tebėra didelis iššūkis. Kitas sunkumas, su kuriuo susiduriama ES gaminant hidroenergiją yra įgūdžių šiame sektoriuje išlaikymas.

ES turi išlaikyti pirmaujančią poziciją pasaulyje hidroenergijos srityje daugiau investuodama į mokslinius tyrimus ir inovacijas nei pasauliniai konkurentai ir išlaikydama savo vidaus rinką naujomis investicijomis. Visų pirma yra neišnaudotas hidroakumuliacinės hidroenergijos plėtros potencialas – ji padėtų padidinti tinklo lankstumą, be kita ko, modernizuojant esamus hidroenergijos įrenginius.

3.14.Tvarūs alternatyvieji degalai

231 Tvarūs alternatyvieji degalai, kaip apibrėžta Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte, yra tvarūs ir mažo anglies dioksido pėdsako degalai, kuriais siekiama sumažinti aviacijos ir jūrų sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. ES užima geras pozicijas šių technologijų srityje, tačiau reikės dėti daugiau pastangų, kad ES būtų sukurta konkurencinga masinė gamyba. Apskritai šiuo metu ES gamybos srityje turi technologinį pranašumą – Joje veikia dauguma pasaulio komercinių įrenginių ir ji atlieka svarbų vaidmenį kuriant naujas ir novatoriškas technologijas.

232 233 234 Hidrintų esterių ir riebalų rūgščių degalai šiuo metu yra vienintelė visiškai komercinė aviacinių degalų technologija. Nors šiuo metu ES nevyksta jokia svarbi tvarių aviacinių degalų gamyba, esamos hidrinimu valyto aliejaus gamyklos galėtų būti modernizuotos ir jose per metus galėtų būti pagaminta apie 1,07 mln. tne pažangių hidrintų esterių ir riebalų rūgščių degalų. Tai būtų daugiau nei du kartus didesnė nei bendra tvarių aviacinių degalų gamyba pasaulyje 2023 m. ir mažiau nei pusė ES politika paskatintos paklausos. Prognozuojama, kad ES gamyba iš reikalavimus atitinkančių biomasės žaliavų iki 2030 m. padidės iki 1,5 mln. tne per metus. Jūrų sektoriaus reikmėms ES šiuo metu iš žaliavų, gaunamų iš atliekų, pagamina 0,1 mln. tne per metus. Numatoma, kad 2030 m. gamyba padidės iki 2,1 mln. tne per metus, ir tai yra maždaug pusė ES politikos paskatintos paklausos. Paskelbtuose pramonės planuose apskaičiuota, kad iki 2023 m. sintetinio žibalo gamyba pasieks 1 129 mln. tne per metus, o sintetinio metanolio ir sintetinio amoniako gamyba – 1 464 mln. tne per metus. Tai sudaro atitinkamai apie 3 ir 4 proc. numatomos ES paklausos.

235 Iš 28 komercinių įrenginių (9 TPL), kuriuose visame pasaulyje gaminami tvarūs aviaciniai degalai, 15 įrenginių veikia ES (iš jų 14 yra hidrintų esterių ir riebalų rūgščių kuro gamybos įrenginiai), ir 6 įrenginiai veikia JAV. ES taip pat yra 6 ikiprekybiniai hidrintų esterių ir riebalų rūgščių gamybos įrenginiai ir pažangiųjų technologijų įrenginiai (8 TPL), o JAV tokių įrenginių yra 4. Kalbant apie jūrų sektoriaus reikmes, yra tik 3 veikiančios novatoriškos biometano gamyklos (8 TPL), ir 1 iš jų veikia ES. Tai rodo dabartinį ES konkurencingumą besiformuojančiame sektoriuje ir poreikį paspartinti pažangių technologijų komercializaciją, kad jis būtų išlaikytas.

236 Svarbios priklausomybės nuo technologijų nėra, nes daugelis technologijų kūrėjų ir įrangos gamintojų yra ES, o priklausomybės nuo ypatingos svarbos medžiagų rizika yra nedidelė. Kalbant apie pažangiųjų biodegalų technologijas, nėra svarbios priklausomybės nuo žaliavų importo. Tačiau kalbant apie nebiologinės kilmės kurą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, esama didelės priklausomybės nuo ne ES šalių, gaminančių katalizatorių medžiagas (kobaltą, chromą, vanadį ir volframą), taip pat nuo atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (žr. 3.8 skirsnį dėl vandenilio technologijų) ir CO2 žaliavų prieinamumo.

237 238 Gamybos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo technologijų ir tebėra iššūkis, nes šias technologijas vis dar reikia plėsti iki komercinio lygio. Hidrinimu valytų esterių ir riebalų rūgščių, pagamintų iš pažangiųjų žaliavų, kaina svyruoja nuo 15 iki 32 EUR už MWh, o biometanolio, pagaminto atliekant dujinimą, kaina svyruoja nuo 89 iki 112 EUR už MWh. Nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kaina labai priklauso nuo vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, elektros energijos ir CO2 sąnaudų ir svyruoja nuo 90 iki 180 EUR už MWh jūrų sektoriuje, tačiau kalbant apie sintetinį žibalą, gaminamą iš sintetinio metanolio, ši kaina yra smarkiai didesnė.

239 Šiuo metu tvarių aviacinių degalų kainos yra 3–10 kartų didesnės nei tradicinių degalų kainos, nors tikimasi, kad plečiantis gamybos technologijoms jos gerokai sumažės. Tolesni moksliniai tyrimai ir inovacijos galėtų gerokai sumažinti išlaidas. Taip pat įgyvendinant parodomuosius ir ankstyvos komercinės veiklos įrenginius, kad būtų sumažintos kapitalo ir veiklos sąnaudos, būtų galima 5–27 proc. sumažinti bendras gamybos sąnaudas. Be to, siekiant sukurti visų transporto sektorių sinergiją, taip pat galėtų būti kuriamos atsinaujinančiųjų kelių transporto, aviacijos ir laivybos degalų rinkos ir gamybos įrenginiai. Pavyzdžiui, gaminant aviacinius degalus daugeliu pažangiųjų biodegalų būdų sukuriama šalutinių produktų rinka: dyzelinas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (sunkvežimiams) ir pirminis benzinas (laivams). Išnaudojant šalutinių produktų ekonominę vertę galima sumažinti pirminio kuro kainą. Pažangiųjų biodegalų ir nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių sinergija taip pat yra labai svarbi naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, biogeninį CO2 ir susijusias technologijas.

3.15.Pramoninės perteklinės šilumos panaudojimo technologijos

Technologijos, skirtos iš pramoninių procesų gautai perteklinei šilumai panaudoti, yra labai svarbios didinant energijos vartojimo efektyvumą pramonėje 240 . Naudojama keletas metodų. Paprastai šiluma pirmiausia išgaunama (pvz., iš išmetamųjų dujų) šilumokaičiais. Tada ji gali būti toje pačioje vietoje tiesiogiai arba per skystį perkelta į kitą procesą (pvz., žaliavoms iš anksto pakaitinti) arba eksportuojama į centralizuoto šilumos tiekimo tinklą. Surinkta šiluma gali būti transformuojama (pvz., šilumos siurbliais, žr. 3.6 skirsnį), kad būtų galima naudoti aukštesnės temperatūros terpę, arba konvertuojama šaldymui. Šilumą taip pat galima paversti mechanine arba elektros energija.

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama šilumos panaudojimui ir pavertimui elektros energija taikant Rankino ciklo technologiją, pagal kurią šiluma naudojama skysčiui plėsti, kad jis varytų turbiną ir elektros generatorių. Rinkoje prekiaujama tiek organiniais, tiek gariniais Rankino ciklais, o moksliniais tyrimais ir inovacijomis toliau tobulinamas organinis Rankino ciklas. Virškritinio CO2 ciklo technologija gali būti veiksmingesnė ir kompaktiškesnė, tačiau dar nėra brandi.

Apskaičiuota, kad ES teorinis pramoninės perteklinės šilumos potencialas yra 920 TWh per metus, o tai atitinka 279 TWh Karno potencialo 241 . Apskaičiuota, kad perteklinę energiją iš pramoninių procesų ES organinio Rankino ciklo elektrinės galėtų paversti 150 TWh elektros energijos per metus 242 .

Apskaičiuota, kad 2023 m. pasaulinė organinio Rankino ciklo rinka sudarė 750 mln. EUR ir prognozuojama, kad ji augs 243 . Ši technologija daugiausia taikoma gaminant geoterminę energiją (77 proc.), panaudojant pramoninę perteklinę šilumą (11 proc.) ir biomasę (10 proc.) 244 . Pagrindiniai organinio Rankino ciklo ir garinio Rankino ciklo sistemų komponentai yra šilumokaičiai, kondensatoriai, tiekimo siurbliai ir turbinos su generatoriais. Naudojamos medžiagos yra plienas, aliuminis ir (organiniai) skysčiai, taip pat varis ir magnetai generatoriams bei kitos komponentai valdymo elektronikai.

Europoje veikia daug organinio Rankino ciklo sistemų gamintojų ir šioje srityje diegiamos inovacijos. Viena JAV ir dvi ES įmonės pirmauja pasaulinėje organinio Rankino ciklo rinkoje ir užima didžiąją rinkos dalį (2016–2020 m. jos užėmė 78 proc.) 245 . Europa pirmauja susijusioje organinio Rankino ciklo mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje 246 , tačiau susidomėjimas pasaulyje padidėjo, o mokslinių dokumentų, susijusių su organinio Rankino ciklo tema, skaičius, palyginti su 2014–2018 m., padidėjo daugiau nei du kartus ir 2019–2023 m. siekė 3 329. Iš šių leidinių 523 buvo išleisti ES, atsiliekant nuo Kinijos (860) ir aplenkiant Iraną (368), Jungtinę Karalystę (176) ir JAV (165) 247 .

Diegiant Rankino ciklą ir kitas šilumos panaudojimo technologijas vis dar susiduriama su tam tikromis kliūtimis, o tai trukdo tolesnei pramonės plėtrai. Pradinės ir priežiūros išlaidos, susijusios su šilumos panaudojimu, taip pat pagamintos elektros energijos kainos gali būti labai skirtingos, todėl gali skirtis atsipirkimo laikotarpiai 248 , o būsimas šilumos prieinamumas gali būti neaiškus dėl galimų atitinkamo pramoninio proceso (pvz., elektrifikavimo) pokyčių.

Dėl konkrečiam procesui ir vietovei būdingų sąlygų didėja pastangos, kurių reikia planuojant, projektuojant ir įrengiant šilumos panaudojimo sistemas. Būtų naudinga, jei perteklinės šilumos panaudojimo diegimui ir tiekimo grandinei būtų naudojami labiau standartizuoti komponentai, skirti patenkinti daugumos tam tikro pramonės subsektoriaus gamyklų poreikius. ES lygmeniu tolesni mainai tarp technologijų tiekėjų ir galutinių naudotojų sektorių, galbūt pagal Strateginį energetikos technologijų planą, galėtų padėti paspartinti diegimą ir sustiprinti ES konkurencingumą.

4.Išvados

Nulinio ŠESD balanso technologijų sektorius suteikia didelių ekonominių galimybių ES ir yra labai svarbus energetikos pertvarkai. Iki 2035 m. pasaulinė pagrindinių švarios energijos technologijų rinka galėtų padidėti beveik tris kartus ir būti apie 1,9 trln. EUR dydžio 249 . ES pramonė gali atlikti svarbų vaidmenį tiekdama šias technologijas, grindžiamas vis dar tvirtu pramoniniu pagrindu ir mokslinių tyrimų bei inovacijų (MTI) rezultatais. Gali būti, kad nėra jokios kitos technologijų srities, kurioje ES užima tokias geras pozicijas.

ES tebėra viena iš didžiausių pasaulinių nulinio ŠESD balanso technologijų rinkų. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai ES yra labai konkurencingi sąnaudų požiūriu ir pasiekė rekordinį lygį – juos naudojant 2024 m. ES tiekiama 48 proc. elektros energijos. Be to, energijos kainos ES tebėra gerokai didesnės nei daugelyje kitų didžiųjų ekonomikų, visų pirma JAV ir Kinijoje. Tai yra struktūrinis trūkumas ES pramonei, visų pirma energijai imlioms pramonės šakoms, tačiau taip pat daugelio ES nulinio ŠESD balanso technologijų sektoriaus gamintojų konkurencingumui. ES tęsiant energetikos pertvarką, didinant elektrifikavimą ir atsisakant priklausomybės nuo iškastinio kuro, nulinio ŠESD balanso technologijos taps dar svarbesnės. ES gamintojų konkurencingumas nulems tai, ar esminė šios pertvarkos dalis bus vykdoma ES, ar bus importuojama. Tai svarbu ne tik užtikrinant tiekimo saugumą, bet ir prisidedant prie gerovės bei užimtumo.

ES vis dar užima geras pozicijas švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų srityje, tačiau ir toliau atsilieka privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas srityje. Pagal programą „Europos horizontas“ toliau remiami švarios energijos technologijų moksliniai tyrimai ir inovacijos ir jų konkurencingumas, įskaitant pastangas pritraukti privačias investicijas naudojant Europos partnerystes. Be to, seniai žinomi sunkumai, susiję su privačiomis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei įmonių plėtra, ir toliau stabdo ES veiklą. 2023 m. ES pasiekė geresnių rezultatų į švarios energijos technologijų sektorių pritraukdama rizikos kapitalą, tačiau tai lėmė ribotas skaičius didelių sandorių. Kaip matyti iš preliminarių 2024 m. duomenų, tai yra pagrindinis veiksnys, paaiškinantis rizikos kapitalo sumažėjimą šiame sektoriuje. Tai taip pat rodo, kad ES toliau reikia dėti pastangas siekiant sutelkti privatųjį finansavimą, kad įmonės galėtų plėstis.

Atsižvelgiant į vis didesnę konkurenciją sąnaudų požiūriu, kyla pavojus, kad ES toliau praras savo pozicijas konkurencingumo ir gamybos srityse. Kinija jau dominuoja pasaulinėje saulės fotovoltinės energijos ir baterijų gamyboje ir tikimasi, kad ateinančiais metais ji gerokai padidins savo gamybos pajėgumus, susijusius su kitomis švarios energijos technologijomis. Dabartinės besiformuojančios ES baterijų pramonės problemos, susijusios su gamybos didinimu, rodo didžiulius iššūkius, susijusius su didelio masto technologijų, kurių svorio centras ir gamybos praktinė patirtis nebėra Europoje, gamybos pajėgumų didinimu, nepaisant didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų. Artimiausiais metais bus labai svarbu išsiaiškinti, ar ES turima mokslinių tyrimų ir inovacijų patirtis saulės energijos ir baterijų srityje gali padėti atgaivinti šiuos sektorius ES, pavyzdžiui, ieškant sprendimų, kuriems reikia mažiau ypatingos svarbos žaliavų.

ES vis dar užima tvirtą poziciją kelių nulinio ŠESD balanso technologijų, įskaitant vėjo energiją ir šilumos siurblius, gamybos srityje. Abiejų technologijų svarba pasaulyje ir toliau didės, o skaičiavimai rodo, kad gamybos pajėgumai gali būti nepakankami, palyginti su numatoma pasauline paklausa. Nors ES vėjo energijos pramonė vis dar užima gerą padėtį, konkurentai iš Kinijos pradėjo skverbtis į pasaulines rinkas, kuriose ES įmonės per pastaruosius kelerius metus jau prarado kažkiek savo rinkos dalies. Šilumos siurblių sprendimai ateityje atliks svarbų vaidmenį tenkinant tiek buitinio, tiek pramoninio šildymo poreikius. ES šiame sektoriuje vis dar užima tvirtą poziciją, tačiau jam reikia naujo postūmio. Siekiant stiprinti ES vertės grandines, reikės toliau remti šias strategines pramonės šakas.

Yra ir dar stipriau įsitvirtinusių technologijų, kurias diegiant konkurencingos ES pramonės šakos turi augimo potencialą. ES turi brandžią biodujų ir biometano pramonę. ES įsisteigusios įmonės taip pat užima tvirtą poziciją elektros tinklo komponentų, kurių paklausa pasaulyje didėja augant elektrifikavimui, tiekimo srityje. Tačiau tikėtina, kad ateityje šis sektorius patirs dar didesnį konkurencinį spaudimą. Kaip ir daugelis kitų nulinio ŠESD balanso technologijų, tinklo komponentų gamyba yra labai priklausoma nuo medžiagų, pavyzdžiui, vario ir specialaus plieno. ES pramonė turi įsitvirtinusias tradicijas hidroenergijos srityje, tačiau per pastaruosius kelerius metus prarado pasaulinės rinkos dalį. Dar neišnaudotu hidroenergijos potencialu galėtų pasinaudoti ir ES. Hidroenergijos hidroakumuliacijos plėtra, be kita ko, modernizuojant esamus įrenginius, galėtų padėti padidinti tinklo lankstumą.

Be to, vis dar kuriamos kelios technologijos, kurioms reikia tolesnės paramos, kad būtų parodytas jų komercinis potencialas. Tai susiję su tokiomis technologijomis kaip vandenynų energijos technologijos, mažieji moduliniai reaktoriai, tvarus alternatyvus kuras ir anglies dioksido surinkimas bei saugojimas. Šioms technologijoms reikia tikslinės paramos, kad būtų padidintas jų komercinis gyvybingumas ir jos būtų diegiamos platesniu mastu.

Inovacijoms tenka pagrindinis vaidmuo didinant ES konkurencingumą – tiek siekiant į rinką pateikti naujas technologijas, tiek tobulinant esamus sprendimus. Moksliniai tyrimai ir inovacijos reikalingi veiksmingumui didinti ir gali apriboti priklausomybę nuo ypatingos svarbos žaliavų, pavyzdžiui, nuo ličio baterijų technologijose. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų žiediškumui ir tvarumui didinti, pavyzdžiui, sprendžiant PFAS cheminių medžiagų naudojimo elektrolizeriuose klausimą. Didėjant pasaulinėms investicijoms į nulinio ŠESD balanso technologijas, ES reikės toliau stengtis neatsilikti mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tai atsispindi neseniai paskelbtame Konkurencingumo kompase, kuriame dėmesys skiriamas inovacijų atotrūkio panaikinimui. Neseniai sustiprintam Strateginiam energetikos technologijų planui tenka svarbus vaidmuo koordinuojant ir derinant mokslinių tyrimų prioritetus, suburiant viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus ir didinant valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų išlaidų veiksmingumą, be kita ko, įgyvendinant Perėjimo prie švarios energijos partnerystę 250 .

Siekiant visapusiškai pasinaudoti ekonomine pasaulinės energetikos pertvarkos nauda, labai svarbu, kad ES padidintų savo gamybos pajėgumus. Labai svarbu toliau laikytis vertės grandinės požiūrio, atsižvelgiant į visą grandinę – nuo žaliavų iki energijai imlių medžiagų pramonės, taip pat gamybos ir galutinio produkto įrenginio. Įgūdžių trūkumas ateinančiais metais išliks dar vienu svarbiu iššūkiu, kurį reikės spręsti siekiant užtikrinti sektoriaus klestėjimą.

Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto įgyvendinimas gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant koordinuotą paramą ES nulinio ŠESD balanso technologijų gamybai. Tam reikės naudotis visomis jo teikiamomis priemonėmis – nuo leidimų išdavimo iki su kaina nesusijusių kriterijų taikymo viešųjų pirkimų procedūrose ir aukcionuose. Europinei nulinio ŠESD balanso platformai tenka svarbus vaidmuo koordinuojant ES politiką ir bendradarbiaujant su pramonės atstovais. Įsigaliojus Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktui, ši konkurencingumo pažangos ataskaita buvo įvardyta kaip pagrindinė jo stebėsenos priemonė. Ateinančiais metais ataskaitoje ir toliau bus atidžiai stebimi pokyčiai, susiję su ES konkurencingumu nulinio ŠESD balanso technologijų srityje, ir nagrinėjami su Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto įgyvendinimu susiję klausimai.

Komisija, įgyvendindama Konkurencingumo kelrodį, švarios pramonės kursą ir Įperkamos energijos veiksmų planą, savo ateinančių metų planuose daugiausia dėmesio skyrė ES konkurencingumo stiprinimui. Kartu šiuose trijuose dokumentuose išdėstyti pagrindiniai veiksmai, grindžiami nulinio ŠESD balanso technologijų sektoriumi ir jį stiprinantys. Tai apima bendras ES pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo veiksmų gaires, numatytas švarios pramonės kurse, ir veiksmus, kuriais siekiama pagerinti prieigą prie įperkamos energijos, kaip išdėstyta Įperkamos energijos veiksmų plane.

Atsižvelgdama į tai, Komisija toliau rems nulinio ŠESD balanso technologijas kaip svarbų pramonės sektorių ir kaip didelio poveikio technologijas siekiant mažinti visos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tam reikės nuolatinių koordinuotų pastangų ES ir nacionaliniu lygmenimis.

(1)

   Europos Vadovų Taryba (2024 m.), specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (2024 m. balandžio 17–18 d.); Europos Vadovų Taryba (2024 m.), Budapešto deklaracija dėl naujojo Europos konkurencingumo susitarimo (2024 m. lapkričio 7–8 d.).

(2)

   COM(2025) 30 final ir COM(2025) 26 final.

(3)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(4)

   Enrico Letta, Much more than a market („Daug daugiau nei rinka“), 2024.

(5)

    [VIETA NUORODAI Į ŠVARIOS PRAMONĖS KURSĄ].

(6)

      [VIETA NUORODAI Į ĮPERKAMOS ENERGIJOS VEIKSMŲ PLANĄ].

(7)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 5 straipsnis.

(8)

     Daugiau informacijos ir CETO ataskaitos: Švarios energijos technologijų stebėjimo centras .

(9)

     Eurostatas ( nrg_pc_204 ), žiūrėta 2025 02 12.

(10)

     Eurostatas ( nrg_pc_205 ), žiūrėta 2025 02 12.

(11)

     Eurostatas, Elektros energijos kainų statistika . Pastaba. Nurodytos kainos atitinka ID vartojimo grupę, atėmus susigrąžintinus mokesčius.

(12)

     2022 m. duomenys pagrįsti Eurostato duomenimis.

(13)

     Šioje pastraipoje pateikti 2023 ir 2024 m. duomenys grindžiami ENTSO-E skaidrumo platforma .

(14)

     COM(2025) 26 final.

(15)

   Bendros išlygintos elektros energijos gamybos sąnaudos (LCOE) – tai metodas, pagal kurį lyginamos vidutinės vieno elektros energijos vieneto (paprastai matuojama megavatvalandėmis, MWh) gamybos sąnaudos per visą elektros energiją gaminančio turto ar projekto gyvavimo laikotarpį, atsižvelgiant į visas su elektrinės statyba ir eksploatavimu susijusias sąnaudas (kapitalo išlaidas, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas, kuro sąnaudas (jei taikoma), finansavimo išlaidas ir eksploatavimo nutraukimo išlaidas (jei taikoma)).

(16)

     Pagal: Gasparella, A., Koolen, D. and Zucker, A., The Merit Order and Price Setting Dynamics in European Electricity Markets, Publications Office of the European Union, 2023. Skaičiavimas grindžiamas metinėmis 2023 m. sąnaudomis. Kapitalo sąnaudos ir veiklos sąnaudos grindžiamos 2040 m. klimato srities tikslo PRIMES scenarijumi, parengtu vieniems metams pagal techninį gyvavimo laikotarpį ir vidutinę svertinę kapitalo kainą. Metinės sąnaudos išlyginamos naudojant pajėgumo koeficientus, nustatytus pagal METIS modelį. Kintamosios sąnaudos grindžiamos METIS modeliavime naudojamomis 2023 m. biržos prekių kainomis, kintamosiomis veiklos sąnaudomis ir skirstymu.

(17)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(18)

     IEA, Energy Technology Perspectives („Energetikos technologijų perspektyvos“), 2024. Saulės fotovoltinių technologijų, vėjo energijos technologijų, elektrinių transporto priemonių, baterijų, elektrolizerių ir šilumos siurblių pasaulinės rinkos įverčiai. Ataskaitoje nurodyti 2 trln. USD, 2024 m. pabaigoje konvertuoti į EUR.

(19)

     Europos Komisija, 2025 m. metinė bendrosios rinkos ir konkurencingumo ataskaita , žr. 18 PVRR dėl elektrifikavimo.

(20)

   Taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, paremta ECB duomenimis .

(21)

Strategic perspectives, Competing in the new zero-carbon industrial era („Konkurencija naujoje nulinio ŠESD balanso pramonės eroje“), 2023.

(22)

   Daugiau informacijos pateikiama kitame skirsnyje apie saulės fotovoltinę technologiją.

(23)

     BloombergNEF, Trade & Supply Chains: 10 Things to Watch in 2025 („Prekybos ir tiekimo grandinės: 10 dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį 2025 m.“), 2025.

(24)

   Kiel Institute for the World Economy, Foul Play? On the Scale and Scope of Industrial Subsidies in China („Nesąžiningas veikimas? Apie Kinijos subsidijų pramonei mastą ir apimtį“), 2024.

(25)

   (OL L, 2024/2754, 2024 10 29).

(26)

     Daugiau informacijos: https://international-partnerships.ec.europa.eu/policies/global-gateway_lt .  

(27)

   COM(2025) 30 final.

(28)

     Daugiau informacijos: Exploring investments 2021-2027 – Cohesion policy support to climate action („2021–2027 m. investicijos. Sanglaudos politikos parama klimato srities veiksmams“).

(29)

   Žr. šios ataskaitos 3 skyriaus skirsnį apie šilumos siurblių technologijas.

(30)

     BloombergNEF, Energy Transition Investment Trends 2025 („2025 m. investicijų tendencijos vykdant energetikos pertvarką“), 2025. Duomenys apima pagrindinių baterijų dalių gamybos (įskaitant kasyklas ir perdirbimo gamyklas), saulės fotovoltinių technologijų, vėjo energijos technologijų ir vandenilio gamybos tiekimo grandines. Konvertavimas taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, remiantis ECB duomenimis .

(31)

   Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(32)

     BloombergNEF, Energy Transition Investment Trends 2025 („2025 m. investicijų tendencijos vykdant energetikos pertvarką“), 2025. Duomenys apima baterijų, saulės fotovoltinės energijos, vėjo energijos ir vandenilio tiekimo grandinės pagrindinių dalių gamybą (įskaitant kasyklas ir naftos perdirbimo gamyklas).

(33)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(34)

   Taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, remiantis ECB duomenimis .

(35)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(36)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(37)

     Ecorys, The Net-Zero manufacturing industry landscape across Member States - Final Report („Nulinio ŠESD balanso technologijų gamybos pramonės aplinka valstybėse narėse“), 2025. Neišsamus pavyzdžių sąrašas.

(38)

     Ten pat.

(39)

     Ten pat.

(40)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(41)

    2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės .

(42)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 2 straipsnio 3 dalis.

(43)

     Žr.: https://single-market-economy.ec.europa.eu/industry/strategy/energy-intensive-industries_en?prefLang=lt .

(44)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(45)

     Ten pat.

(46)

     IRENA ir TDO, Renewable energy and jobs: Annual review 2024 („Atsinaujinančiųjų išteklių energija ir darbo vietos. 2024 m. metinė apžvalga), 2024.

(47)

     Solar Power Europe, EU Solar Jobs Report 2024 – a solar workforce ready for stronger growth („2024 m. ES ataskaita dėl darbo vietų saulės energijos srityje. Saulės energijos sektoriaus darbo jėga yra pasirengusi didesniam augimui“), 2024.

(48)

     Europos šilumos siurblių asociacija, European Heat Pump Market and Statistics Report 2024 („2024 m. Europos šilumos siurblių rinkos ir statistikos ataskaita“), 2024.

(49)

     Eurostatas (jvs_q_nace2) , žiūrėta 2025 02 13.

(50)

     Europos Komisija, Ekonomikos ir finansų reikalų GD, Verslo ir vartotojų apklausos duomenų bazė, subsektorių duomenys . „NACE kodas 27. Elektros įrangos gamyba“ naudojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pramonės srityje kaip pakaitinis rodiklis, nes šiai kategorijai priskiriama daug švarios energijos technologijų.

(51)

     IEA, World Energy Employment, 2024; Cedefop, Electroengineering workers: skills opportunities and challenges („Darbuotojai elektros inžinerijos srityje. Įgūdžiai, galimybės ir iššūkiai“), 2023.

(52)

     Valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ataskaitos, kuriose pateikta informacija.

(53)

     COM(2024) 131 final.

(54)

     European Commission, Directorate-General for Research and Innovation. Science, research and innovation performance of the EU, 2024 („ES rezultatai mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse 2024 m.“), 2024.

(55)

     Nėra galimybės gauti savalaikės, patikimos ir palyginamos informacijos apie švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų tendencijas. Taip yra iš dalies dėl tam tikriems statistiniams duomenims būdingo vėlavimo, bet taip pat dėl to, kad ne visada aiškiai apibrėžtos atitinkamos technologijų sritys, kurios dažnai apima platesnes temines sritis, pavyzdžiui, energetiką, transportą ar apstatytą aplinką. Dėl skirtingų teikiamų duomenų sunku susidaryti nuoseklų vaizdą ir tai yra viena iš sričių, į kurią reikia atkreipti dėmesį, kad būtų pagerinta mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėsena ir koordinavimas. Taip pat žr. SWD/ 2023/646 final.

(56)

     COM(2015) 80 final.

(57)

     Didelę padidėjimo dalį 2021 ir 2022 m. lėmė Ispanijos teikiamų duomenų pokyčiai ir Prancūzijos atliktos peržiūros. Šioms dviem valstybėms narėms 2022 m. papildomai teko 1 mlrd. EUR investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Prancūzijai taip pat teko didelė dalis 2023 m. padidėjimo. Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), Energy Technology RD&D Budgets - Database documentation („Mokslinių tyrimų ir plėtros energetikos technologijų srityje biudžetai. Duomenų bazės dokumentai“), 2024.

(58)

     TEA narės yra 22 valstybės narės: AT, BE, CZ, DE, DK, EL, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LT, LU, NL, PL, PT, SE, SK (EL ir LU informacijos neteikia, IT informacijos dar nepateikė). BE, DE, EE, ES, FR, LT, IE, PL, PT, FI pranešė TEA apie padidėjimą 2022 m. Kol kas apie padidėjimą 2023 m. pranešė AT, BE, FR, LT, IE ir SK.

(59)

     Parengta pagal: Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), Energy Technology RD&D Budgets - Database documentation („Mokslinių tyrimų ir plėtros energetikos technologijų srityje biudžetai. Duomenų bazės dokumentai“), 2024. JAV viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų duomenų įverčiai paremti TEA duomenimis ir Myslikova, Z., Gallagher, K. S., Zhang, F., Narassimhan, E., Oh S., & Chi, K., Global Public Energy RD&D Expenditures Database , 2024.

(60)

     Iniciatyva „Misija – inovacijos“, Country Highlights („Svarbiausi aspektai pagal šalį“), 2020. Kinijos viešųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų įverčiai paremti ankstesniais metais pateiktais duomenimis ir papildomais šaltiniais.

(61)

     Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, Europos strateginio energetikos technologijų plano informacinė sistema „Mokslinių tyrimų ir inovacijų duomenys“ ; privačių mokslinių tyrimų ir inovacijų duomenys pateikiami kaip penkerių metų tendencijos įvertis.

(62)

     Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, 2024 EU industrial R&D investment scoreboard („2024 m. ES pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų suvestinė“), 2024.

(63)

     Europos Komisija, Jungtinis tyrimų centras, 2023 EU industrial R&D investment scoreboard („2023 m. ES pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų suvestinė“), 2023.

(64)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(65)

     European Commission, Joint Research Centre, 2024 EU industrial R&D investment scoreboard („2024 m. ES pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų suvestinė“), 2024.

(66)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Align, act, fast – Research, technology and innovation to boost European competitiveness („Suderinti, veikti, spartinti. Moksliniai tyrimai, technologijos ir inovacijos, skirtos Europos konkurencingumui didinti“), 2024.

(67)

     Ten pat.

(68)

   Cervantes, M. et al., Driving low-carbon innovations for climate neutrality, OECD Science, Technology and Industry Policy Papers , No. 143, 2023.

(69)

     JRC, remiantis visomis paraiškomis, įtrauktomis į EPT Patstat 2024 m. pavasario leidimą. Naudojami per pastaruosius trejus metus (2018–2020 m.) pateikti išsamūs statistiniai duomenys, siekiant išvengti tendencijų iškraipymo dėl duomenų vėlavimo. Daugiau informacijos: Patent-Based Indicators:   Main Concepts and Data Availability („Patentais pagrįsti rodikliai. Pagrindinės koncepcijos ir duomenų prieinamumas“).

(70)

     European Commission, Joint Research Centre, Kuzov, T., Letout, S., Georgakaki, A., Volt, S., Tumara, D., Martinez Castilla, G., Lauritzen, A., Sobczak, A., Paunescu, G., Fromentin, M., Degiorgis, E., Volkanovski, A., Tzimas, E., SET Plan Progress Report , 2024.

(71)

      2024–2029 m. kadencijos Europos Komisijos politinės gairės ; COM(2025) 30  final .

(72)

     European Commission, Science, research and innovation performance of the EU – A competitive Europe for a sustainable future („ES mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai. Konkurencinga Europa tvariai ateičiai“), 2024.

(73)

     JRC atranka, grindžiama „PitchBook“ specializuotų rinkų ir išsamiais duomenimis, atlikta CETO ir Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumo rezultatų suvestinei. Daugiau informacijos galima rasti: Europos Komisija, JRC, Georgakaki, A., Taylor, N., Ince, E., Koukoufikis, G., Kuokkanen, A., Kuzov, T., Letout, S., Mountraki, A., Murauskaite-Bull, I., Mancini, L., Miletic, M., Pennington, D., Ozdemir, E. and Terça, G., CETO, Overall Strategic Analysis of Clean Energy Technology in the European Union, 2024.

(74)

     Remiantis „PitchBook“ duomenimis, daliniai 2024 m. duomenys gauti 2025 m. sausio 1 d., remiantis JRC atranka CETO.

(75)

     OL L, 2024/795, 2024 2 29. Daugiau informacijos: https://strategic-technologies.europa.eu/index_en?prefLang=lt .

(76)

     Europos investicijų bankas (EIB), The scale-up gap („Finansavimo veiklą plečiančioms įmonėms stoka“), 2024.

(77)

   Mario Draghi, The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), 2024.

(78)

     Enrico Letta, Much more than a market („Daug daugiau nei rinka“), 2024.

(79)

     Daugiau informacijos: Kvietimas teikti informaciją apie Europos santaupų ir investicijų sąjungą .

(80)

     COM(2025) 30 final.

(81)

     COM/2022/221 final. 

(82)

     Jaeger-Waldau, A., Snapshot of Fotovoltaics („Trumpa fotovoltinių technologijų apžvalga“), 2025 (bus paskelbta).

(83)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(84)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 16 konstatuojamoji dalis.

(85)

     Solar Power Europe, Inverter Explained 2.0 („Apie inverterius 2.0“), June 2024.

(86)

     European Commission, JRC, Chatzipanagi, A., Jaeger-Waldau, A., Letout, S., Mountraki, A., Gea Bermudez, J., Georgakaki, A., Ince, E. and Schmitz, A., CETO, Photovoltaics in the European Union („Fotovoltinės technologijos Europos Sąjungoje“), 2024.

(87)

     ESMC, Letter to the European Commission („Raštas Europos Komisijai“), January 2024.

(88)

     CETO, Photovoltaics in the European Union („Fotovoltinės technologijos Europos Sąjungoje“), 2024.

(89)

     TEA, Renewables 2023 - Analysis and forecast to 2028(„Atsinaujinančiųjų išteklių energija 2023 m. Analizė ir prognozė iki 2028 m.“), 2024.

(90)

     PV Exchange, Solar Market Analysis January 2025 - PV module prices at crossroads („2025 m. sausio mėn. saulės energijos technologijų rinkos analizė. Fotovoltinių modulių kainos pasiekė kryžkelę“), 2025.

(91)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(92)

      Europos saulės energijos chartija , 2024.

(93)

     CETO, Photovoltaics in the European Union („Fotovoltinės technologijos Europos Sąjungoje“), 2024.

(94)

      Europos saulės energijos chartija , 2024.

(95)

     COM(2022) 221.

(96)

     EurObserv’ER, Solar thermal and concentrated solar power barometer, 2024 („2024 m. saulės šiluminės ir koncentruotos saulės energijos barometras“).

(97)

     Ten pat.

(98)

     Weiss, W., Spörk-Dür, M., Solar Heat Worldwide („Saulės šiluminės energijos pasaulinė apžvalga“), 2024.

(99)

     Eurostatas ( nrg_inf_epcrw ), žiūrėta 2025 m. vasario 12 d., ir European Commission, JRC, Carlsson, J., Taylor, N., Georgakaki, A., Letout, S., Mountraki, A., Ince, E., Schmitz, A. and Gea Bermudez, J., CETO,  Solar Thermal Energy in the European Union , 2024.

(100)

     REN21, Renewables 2024 Global Status Report Collection: Energy Supply („2024 m. pasaulinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos būklės ataskaitos rinkinys. Energijos tiekimas“), 2024 m.

(101)

     EurObserv’RE, Concentrated Solar Power and Solar Thermal Barometer 2023 („Koncentruotos saulės energijos ir saulės šiluminės energijos 2023 m. barometras“).

(102)

     CETO,  Solar Thermal Energy in the European Union („Saulės šiluminė energija Europos Sąjungoje“), 2024.

(103)

     TEA, Renewables 2023 („Atsinaujinančiųjų išteklių energija, 2023 m.“), 2024.

(104)

     Ispanijos vyriausybė, Integruotas nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, 2023–2030 m. atnaujinimas, 2024.

(105)

      Eurostatas ( nrg_inf_epc ), žiūrėta 2025 02 12.

(106)

     JRC, remiantis GWEC ir Rystad duomenimis, 2025.

(107)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 16 konstatuojamoji dalis.

(108)

     JRC, remiantis GWEC ir Rystad duomenimis.

(109)

     European Commission, JRC, Mc Govern, L., Tapoglou, E., Georgakaki, A., Mountraki, A., Letout, S., Ince, E., Gea Bermudez, J., Schmitz, A. and Grabowska, M., CETO, Wind Energy in the European Union , 2024.

(110)

     BloombergNEF, Wind Turbine Price Index 2H 2024 („Vėjo jėgainių kainų indeksas 2024 m. II pusmetį“), 27 December 2024.

(111)

     BloombergNEF, Rising costs dampen the outlook for offshore wind („Dėl didėjančių išlaidų prastėja jūros vėjo energijos technologijų perspektyvos“), 3 July 2024.

(112)

     Rystad ir WindEurope ataskaita : Rebound in wind energy financing in 2023 shows that the right policies attract investors („2023 m. vėjo energijos finansavimo atsigavimas rodo, kad tinkama politika pritraukia investuotojus“), 21 March 2024.

(113)

     European Commission, Directorate-General for Internal Market, Industry, Entrepreneurship and SMEs, Study on the Critical Raw Materials for the EU 2023: Final Report („ES ypatingos svarbos žaliavų 2023 m. tyrimas. Galutinė ataskaita“), 2023.

(114)

     COM/2023/669 final.

(115)

      Europos vėjo energetikos chartija , 2023.

(116)

   Taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, paremta ECB duomenimis .

(117)

     Preliminarūs „Ocean Energy Europe“ duomenys.

(118)

      Eurostatas ( nrg_inf_epc ), žiūrėta 2025 02 12.

(119)

     ETIP Ocean, Strategic Research and Innovation Agenda for Ocean Energy („Strateginė vandenynų energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė“), 2024.

(120)

     European Commission, JRC, Tapoglou, E., Mc Govern, L., Georgakaki, A., Mountraki, A., Letout, S., Ince, E., Gea Bermudez, J., Schmitz, A. and Grabowska, M., CETO,  Ocean Energy in the European Union , 2024.

(121)

     CETO, Ocean Energy in the European Union („Vandenynų energija Europos Sąjungoje“), 2024.

(122)

     Europos strateginis energetikos technologijų planas, Ocean energy implementation plan („Vandenynų energetikos įgyvendinimo planas“), 2021; CETO, Ocean Energy in the European Union („Vandenynų energija Europos Sąjungoje“), 2024.

(123)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 16 konstatuojamoji dalis.

(124)

     BloombergNEF, Northvolt Collapse Underscores Importance of Supply Chains(„Northvolt“ žlugimas pabrėžia tiekimo grandinių svarbą“), 2024.

(125)

     237 GWh gamybos pajėgumų ES, palyginti su pasauliniais 3 347 GWh gamybos pajėgumais 2024 m., ir apskaičiuoti 1 510 GWh gamybos pajėgumų ES, palyginti su pasauliniais 14 903 GWh gamybos pajėgumais 2030 m., remiantis „BloombergNEF“, žiūrėta 2025 m. vasario 20 d.

(126)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing Report („Švarių technologijų gamybos skatinimas. Ataskaita“), 2024.

(127)

     Reuters, Volkswagen's German battery plant to stay at half capacity amid cost pressures (Vokietijoje „Volkswagen“ baterijų gamykla naudoja tik pusę pajėgumų patirdama spaudimą dėl sąnaudų“), 2024.

(128)

     BloombergNEF, Energy Storage:10 Things to Watch in 2025 („Energijos kaupimas. 10 dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį 2025 m.“), 2025.

(129)

     (OL L, 2024/2754, 2024 10 29).

(130)

     Energy Storage News, Global BESS deployments soared 53% in 2024 („Pasaulinis BESS diegimas 2024 m. labai išaugo ir pasiekė 53 proc.“), 2025.

(131)

     Remiantis „BloombergNEF“ informacija, 2025 m. sausio mėn.

(132)

     COMEXT/COMTRADE duomenys, susiję su SS kodu 841861 – šilumos siurbliai; išskyrus oro kondicionavimo įrenginius: pasaulinis ES eksportas: 3 837 mln. EUR, iš kurių 603 mln. EUR – už ES ribų; pasaulinis Kinijos eksportas siekia 971 mln. EUR. Taip pat COMEXT/COMTRADE duomenys, susiję su SS kodu 841581 – oro kondicionavimo įrenginiai: pasaulinis ES eksportas: 782 mln. EUR, iš kurių 177 mln. EUR – už ES ribų; pasaulinis Kinijos eksportas siekia 549 mln. EUR.

(133)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024. Nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio scenarijus iki 2050 m.; apimtis: šilumos siurbliai patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose, įskaitant reversinius oro kondicionierius, kai jie naudojami kaip pagrindinė šildymo įranga.

(134)

     SS 841861 – šilumos siurbliai (išskyrus oro kondicionierius). Daugiau informacijos galima rasti: European Commission, JRC, Toleikyte, A., Lecomte, E., Volt, J., Lyons, L., Roca Reina, J.C., Georgakaki, A., Letout, S., Mountraki, A., Wegener, M., Schmitz, A., CETO, Heat Pumps in the European Union , 2024.

(135)

     Europos šilumos siurblių asociacija (EHPA), 2024 m. rinkos ataskaita (Market Report 2024), kurioje pateikti tik AT, BE, CZ, DE, DK, EE, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LT, NL, PL, PT, SE, SK duomenys. Duomenys daugiausia apima patalpų šildymui ir buitinio karšto vandens ruošimui skirtus šilumos siurblius.

(136)

     BloombergNEF, Europe’s Heat Pump Market Collapse Triggers Spending Dip („Mažėjant Europos šilumos siurblių rinkai mažėja išlaidos“), 2025.

(137)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(138)

     EHPA, EU Heat Pump Accelerator („ES šilumos siurblių diegimo skatinimas“), 2023.

(139)

   Taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, paremta ECB duomenimis .

(140)

     TEA, Advancing Clean Technology Manufacturing („Švarių technologijų gamybos skatinimas“), 2024.

(141)

     IEA HPT TCP, Annex 58 High-Temperature Heat Pumps (58 priedas. Aukštos temperatūros šilumos siurbliai), 2023. 20 veikia ES ir 7 Norvegijoje; 24 veikia Japonijoje, iš jų 9 veikia mechaninės garų rekompresijos technologijos srityje; mechaninės garų rekompresijos įrenginių gamintojų taip pat esama Kinijoje.

(142)

     TEA, Net Zero by 2050 („Nulinis ŠESD balansas iki 2050 m.“), 2021.

(143)

     TNO, Strengthening Industrial Heat Pump Innovation („Inovacijų pramoninių šilumos siurblių srityje stiprinimas“), 2020.

(144)

     IEA Technology Collaboration Programme on Heat Pumping Technologies (HPT TCP), Annex 58 High-Temperature Heat Pumps (58 priedas. Aukštos temperatūros šilumos siurbliai), 2023.

(145)

     2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl geoterminės energijos (2023/2111(INI)).

(146)

     Europos Sąjungos Taryba, Išvados dėl geoterminės energijos skatinimo, 2024 m. gruodžio 16 d.

(147)

      Eurostatas ( nrg_inf_epcrw ), žiūrėta 2025 02 12.

(148)

     Renewable Energy Policy Network for the 21st Century (REN21), Renewables Global Status Report („Atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasaulinės padėties ataskaita“), 2024.

(149)

     Europos geoterminės energijos taryba (EGEC), Geothermal Market Report 2023 („2023 m. geoterminės rinkos ataskaita“), 2024.

(150)

     EGEC, Geothermal Market Report 2023 („2023 m. geoterminės rinkos ataskaita“), 2024.

(151)

     European Commission, JRC, Taylor, N., Georgakaki, A., Ince, E., Letout, S. Mountraki, Gea Bermudez, J. and Schmitz, A., CETO, Geothermal Energy in the European Union , 2024.

(152)

     EGEC, Geothermal Market Report 2023 („2023 m. geoterminės rinkos ataskaita“), 2024.

(153)

     CETO, Geothermal Energy in the European Union („Geoterminė energija Europos Sąjungoje“), 2024.

(154)

     EGEC, Geothermal Market Report 2023 („2023 m. geoterminės rinkos ataskaita“), 2024.

(155)

     European Commission, Directorate-General for Research and Innovation, Schleker, T., Hicks, M., Cressida Howard, I., Ohrvik-Stott, J. et al., Study on clean energy R&I opportunities to ensure European energy security by targeting challenges of distinct energy value chains for 2030 and beyond , 2024.

(156)

     2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl geoterminės energijos (2023/2111(INI)).

(157)

     Europos Sąjungos Taryba, Išvados dėl geoterminės energijos skatinimo, 2024 m. gruodžio 16 d.

(158)

     Įskaitant suvartojimo tikslus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2023/2413, Elektrolizerių partnerystės tikslą iki 2025 m. pasiekti 25 GWe per metus ir 4 BEISP vandenilio ir kuro elementų srityje, žr.: https://competition-policy.ec.europa.eu/state-aid/ipcei/approved-ipceis_en .

(159)

     Remiantis TEA vandenilio projektų duomenų rinkiniu (informacija apie ES, NO, UK ir CH žiūrėta 2025 m. sausio mėn.).

(160)

     European Commission, JRC, Bolard, J., Dolci, F., Gryc, K., Eynard, U., Georgakaki, A., Letout, S., Mountraki, A., Ince, E., Shtjefni, D., Rózsai, M. and Wegener, M., CETO, Water Electrolysis and Hydrogen in the European Union , 2024; TEA, Global Hydrogen Review („Vandenilio technologijos pasaulinė apžvalga“), 2024. 2024 m. TEA pranešė apie gerokai mažesnius įrengtuosius JAV pajėgumus nei nurodyti 2023 m. projektų duomenų bazėje (siekė 717 MWe).

(161)

     TEA, Global Hydrogen Review („Vandenilio technologijos pasaulinė apžvalga“), 2024; CETO, Water Electrolysis and Hydrogen in the European Union („Vandens elektrolizės ir vandenilio technologija Europos Sąjungoje“), 2024. Viršutinė riba paremta „Rystadt Energy“ duomenimis ir apima statomus gamybos pajėgumus (2024 m. spalio mėn.).

(162)

     TEA, Global Hydrogen Review („Vandenilio technologijos pasaulinė apžvalga“), 2024. „BloombergNEF“ ataskaitoje Electrolysers, too many fish in the Pond („Elektrolizerių rinka. Per daug žuvų tvenkinyje“) prognozuojami aukštesnės ribos duomenys, 2024.

(163)

     TEA, Global Hydrogen Review („Vandenilio technologijos pasaulinė apžvalga“), 2024. Viršutinė riba susijusi su pirminės įrangos gamintojų būstinėmis Kinijoje.

(164)

     Remiantis „BloombergNEF“ ataskaita Electrolyser Price Survey („Elektrolizerių kainų apžvalga“), 2024; TNO ataskaita Evaluation of the levelised cost of hydrogen based on proposed electrolyser projects in the Netherlands („Išlygintų vandenilio sąnaudų vertinimas remiantis siūlomais elektrolizerių projektais Nyderlanduose“), 2024.

(165)

     Remiantis JRC ataskaita Supply chain analysis and material demand forecast in strategic technologies and sectors in the EU („Tiekimo grandinės analizė ir medžiagų paklausos prognozė ES strateginėse technologijose ir sektoriuose“), 2023. 1–5 proc. ypatingos svarbos žaliavų, skirtų elektrolizeriams, gaunama Europoje.

(166)

     Remiantis „BloombergNEF“ ataskaita Electrolyser Overcapacity („Perviršiniai eletrolizerių pajėgumai“), 2024.

(167)

     Keturios pagrindinės komercializuotos technologijos: šarminė, protonų mainų membrana, kietojo oksido, anijonų mainų membrana. Protonai, atliekantys keraminę elektrolizę, yra dar viena kuriama technologija.

(168)

     Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumo rezultatų suvestinė (CIndECS). 31 proc. didelės vertės išradimų ES.

(169)

     CETO, Water Electrolysis and Hydrogen in the European Union („Vandens elektrolizės ir vandenilio technologija Europos Sąjungoje“), 2024.

(170)

     TNO ataskaita Evaluation of the levelised cost of hydrogen based on proposed electrolyser projects in the Netherlands („Išlygintų vandenilio sąnaudų vertinimas remiantis siūlomais elektrolizerių projektais Nyderlanduose“), 2024.

(171)

     Remiantis „Rystad Energy“ ataskaita Fuel Cell Installed Capacity Dataset („Kuro elementų diegimo pajėgumų duomenų rinkinys“), 2024.

(172)

     European Hydrogen Observatory, Fuel Cell Market Dataset („Kuro elementų rinkos duomenų rinkinys“), 2021.

(173)

     TEA, Renewables 2023,  Special section: Biogas and biomethane („2023 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija. Specialus skirsnis:biodujos ir biometanas“), 2024. 

(174)

     Remiantis Europos biodujų asociacijos (EBA) statistine ataskaita , 2024. 

(175)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024. 

(176)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Study on energy technology dependence („Energetikos technologijų priklausomybės tyrimas“), 2020. 

(177)

     European Commission, JRC, Motola, V., Scarlat, N, Buffi, M., Hurtig, O., Rejtharova, J., Georgakaki, A., Mountraki, A., Letout, S., Salvucci, R., Rózsai, M. and Schade, B., CETO, Bioenergy in the European Union („Bioenergija Europos Sąjungoje“), 2024.

(178)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024.

(179)

     CETO, Bioenergy in the European Union („Bioenergija Europos Sąjungoje)“, 2024.

(180)

     CETO, Bioenergy in the European Union („Bioenergija Europos Sąjungoje)“, 2024.

(181)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Study on energy technology dependence („Energetikos technologijų priklausomybės tyrimas“), 2020.

(182)

     CETO, Bioenergy in the European Union („Bioenergija Europos Sąjungoje)“, 2024.

(183)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“), 2023.

(184)

     TEA, Outlook for Biogas and Biomethane („Biodujų ir biometano perspektyvos“), 2020; European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024. 

(185)

     European Commission, Directorate General for Research and Innovation, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024.

(186)

     COM/2024/62.

(187)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 36 konstatuojamoji dalis.

(188)

     European Commission, JRC, Martinez Castilla, G., Tumara, D., Mountraki, A., Letout, S., Jaxa-Rozen, M., Schmitz, A., Ince, E. and Georgakaki, A., CETO, Carbon Capture, Utilisation and Storage in the European Union („Anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas Europos Sąjungoje“), 2024.

(189)

     CETO, Carbon Capture, Utilisation and Storage in the European Union („Anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas Europos Sąjungoje“), 2024.

(190)

     Ten pat.

(191)

     Įrenginiai diegimo stadijoje, statomi įrenginiai arba eksploatuojami įrenginiai; neįskaitant CO2 transportavimo ir (arba) saugojimo projektų pajėgumų (siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo), išskyrus tuos CO2 transportavimo ir (arba) saugojimo įrenginius, kurie neturi savo CO2 surinkimo šaltinio.

(192)

     Global CCS Institute, Global Status of CCS 2023, Scaling up through 2030 („2023 m. pasaulinė CCS padėtis. Augimas iki 2030 m.“). 

(193)

     Pavyzdžiui, PORTHOS ir ARAMIS projektai Nyderlanduose ir Antwerp@C Belgijoje. Į naująjį ES bendro ir abipusio intereso energetikos projektų sąrašą (europa.eu) įtraukta 14 CO2 tinklo projektų.

(194)

     Danish Ministry of Climate, Energy and Utilities, The first exploration licenses for land-based storage of CO2 in Denmark have been granted, („Išduotos pirmosios žvalgymo Danijoje licencijos dėl anglies dioksido saugojimo žemėje“), 20 June 2024.

(195)

          Žr.  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_25_377 .

(196)

     CETO, Carbon Capture, Utilisation and Storage in the European Union („Anglies dioksido surinkimas, naudojimas ir saugojimas Europos Sąjungoje“), 2024.

(197)

     2024 m. rugsėjo 17 d. įgaliojamasis raštas už energetiką ir būsto sektorių atsakingam Komisijos nariui Danui Jørgensenui.

(198)

     COM(2023) 757 final.

(199)

     Šiame leidime daugiausia dėmesio skiriama elektros linijoms ir transformatoriams, o paskutiniame leidime daugiausia dėmesio skirta aukštosios įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) sistemoms ir keitiklių stotims, žr. COM(2023) 652 final.

(200)

     Entsog and Entsoe, Ten-Year Network Development Plans (TYNDP) („Dešimties metų tinklo plėtros planai“), , May 2024. 

(201)

     Tikimasi, kad dėl to 2025–2050 m. ES ir Norvegijos tinklas bus išplėstas nuo 10 iki 16,8 mln. km.

(202)

     Eurelectric,  Grids for speed („Greitai vykstantiems pokyčiams tinkami tinklai“), 2024.

(203)

     European Commission, Directorate-General for Energy, Finesso, A., Kralli, A., Bene, C., Goodall, F. et al., Investment needs of European energy infrastructure to enable a decarbonised economy („Europos energetikos infrastruktūros investicijų poreikiai siekiant sudaryti sąlygas nuo iškastinio kuro nepriklausomai ekonomikai“), 2025.

(204)

          TEA, Critical Minerals Market Review („Ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų rinkos apžvalga“), 2023.

(205)

     Fortune Business Insights ,   Grain Oriented Electrical Steel Market Size, Share & Industry Analysis („Orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno rinkos dydis, dalis ir pramonės analizė“), 2024.  

(206)

     T&D Europe,  Transformer Commodities Indices („Transformatoriams gaminti skirtų biržos prekių indeksai“), April 2024.

(207)

      Europacable, Letter to European Commission Executive Vice-President Maroš Šefčovič („Raštas Europos Komisijos vykdomajam pirmininko pavaduotojui Maroš Šefčovič“), 2024 m. kovo 5 d.

(208)

     Transformers Magazine’s Industry Navigator,  Investments 2024 – Outlook to 2033 („2024 m. investicijos ir 2033 m. perspektyvos“), 2024.

(209)

     Ten pat.

(210)

      COM(2023) 757 final.

(211)

     2024 m. rugsėjo 17 d. įgaliojamasis raštas už energetiką ir būsto sektorių atsakingam Komisijos nariui Danui Jørgensenui.

(212)

     Valstybės narės gali laisvai pasirinkti savo energijos rūšių derinį atsižvelgdamos į Sutartis.

(213)

   Komisijos analizė, pagrįsta Eurostato duomenimis, Net electricity generation by type of fuel - monthly data („Grynoji elektros energijos gamyba pagal kuro rūšį. Mėnesiniai duomenys“), internetinis duomenų kodas: nrg_cb_pem , paskutinį kartą atnaujinta 2025 01 28; ENTSO-E, Statistical Factsheet 2023 („2023 m. statistikos informacijos suvestinė“),2024; Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Strategic autonomy and the future of nuclear energy in the EU („Branduolinės energijos strateginis savarankiškumas ir ateitis ES“), 2024; SWD(2024) 63 final, 1/5 dalis.

(214)

   Devintajame dešimtmetyje Europoje buvo keturi reaktorių gamintojai: ABB (Švedija / Šveicarija), „Framatome“ (Prancūzija), „Kraftwerk Union“ / „Siemens“ (Vokietija) ir „National Nuclear Corp.“ (Jungtinė Karalystė). Šiuo metu veikia tik „Framatome“. Branduolinės energijos agentūra, Nuclear New build: Insights into Financing and Project Management („Naujų branduolinių įrenginių statyba. Įžvalgos apie finansavimą ir projektų valdymą“), 2015.

(215)

   Komisijos analizė, pagrįsta TATENA PRIS duomenimis (2023 m. gruodžio 31 d.). „Framatome“ užbaigta elektrinės „Olkiluoto 3“ (Suomija) statyba, 2023 m. gegužės mėn. ji pradėjo komercinę veiklą.

(216)

    Europos mažųjų modulinių reaktorių pramonės aljansas , 2024.

(217)

     Remiantis TATENA PRIS duomenimis (2023 m. gruodžio 31 d.).

(218)

   Be to, remiantis Euratomo tiekimo agentūros (ESA) atlikta analize, kalbant apie sodrinimo pajėgumus, iki 2030 m. pasaulio vakaruose trūks iki 2 500 tonų separavimo darbo vienetų, o pagal stabilios paklausos scenarijų Vakarų reaktoriams trūksta apie 6 000 tonų urano konversijos pajėgumų per metus. ESA, Euratom Supply Agency Annual Report (Euratomo tiekimo agentūros metinė ataskaita), 2022.

(219)

   Penkios valstybės narės eksploatuoja VVER tipo reaktorius. Istoriškai šiems reaktoriams buvo tik vienas Rusijos kuro paslaugų teikėjas, o tai reiškia tiekimo saugumo pažeidžiamumą. 2022 m. Komisija pradėjo konsultacijas su VVER reaktorius eksploatuojančiomis valstybėmis narėmis, kad paspartintų kuro tiekimo įvairinimo procesą pagal „REPowerEU“ tikslus.

(220)

   2024 m. rugsėjo 17 d. įgaliojamasis raštas už energetiką ir būsto sektorių atsakingam Komisijos nariui Danui Jørgensenui.

(221)

     European Commission, JRC, Quaranta, E., Georgakaki, A., Letout, S., Mountraki, A., Ince, E. and Gea Bermudez, J., CETO, Hydropower and Pumped Storage Hydropower in the European Union („Hidroenergija ir hidroenergijos hidroakumuliacija Europos Sąjungoje“), 2024.

(222)

     IRENA, The changing role of hydropower:   Challenges and opportunities („Kintantis hidroenergijos vaidmuo. Iššūkiai ir galimybės“), 2023. TEA, Hydropower Special Market Report Analysis and forecast to 2030 („Specialiosios hidroenergijos rinkos ataskaitos analizė ir prognozės iki 2030 m.“), 2021.

(223)

     CETO, Hydropower and Pumped Storage Hydropower in the European Union („Hidroenergija ir hidroenergijos hidroakumuliacija Europos Sąjungoje“), 2024 m.

(224)

      Eurostatas ( nrg_inf_epc ), žiūrėta 2025 02 12.

(225)

     European Commission, Directorate-General for Research and Innovation, Schleker, T., Hicks, M., Cressida Howard, I., Ohrvik-Stott, J. et al.,  Study on clean energy R&I opportunities to ensure European energy security by targeting challenges of distinct energy value chains for 2030 and beyond („Tyrimas dėl švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybių siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą sprendžiant atskirų energijos vertės grandinių uždavinius 2030 m. ir vėliau“), 2024.

(226)

     CETO, Hydropower and Pumped Storage Hydropower in the European Union („Hidroenergija ir hidroenergijos hidroakumuliacija Europos Sąjungoje“), 2024.

(227)

     TEA, Hydropower Special Market Report Analysis and forecast to 2030 („Specialiosios hidroenergijos rinkos ataskaitos analizė ir prognozės iki 2030 m.“), 2021.

(228)

     OL L, 2024/1735, 2024 6 28, 3 straipsnis, atitinkantis Reglamente „ReFuelEU Aviation“ ir Reglamente dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“ pateiktas apibrėžtis. Šis skirsnis apima tik biodegalus ir sintetinius nebiologinės kilmės degalus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. 

(229)

     IATA, Annual Review („Metinė apžvalga“), 2024.

(230)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024.

(231)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (4 priedas), 2024.

(232)

     Žr. duomenų bazėje: Task 39, Biofuels to decarbonize transport („39 užduotis. Biokuro naudojimas siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro“).

(233)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Study on energy technology dependence („Energetikos technologijų priklausomybės tyrimas“), 2020.

(234)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas,  Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels  („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (3 priedas), 2024.

(235)

     Europos Komisija, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Development of outlook for the necessary means to build industrial capacity for drop-in advanced biofuels („Būtinų priemonių pakaitinių pažangiųjų biodegalų pramonės pajėgumui kurti perspektyvų kūrimas“) (4 priedas), 2024.

(236)

     IEA Bioenergy Technology Cooperation Programme, Advanced Biofuels - Potential for Cost Reduction („Pažangieji biodegalai – sąnaudų mažinimo potencialas“), 2020.

(237)

     Nors literatūroje tradiciškai vartojama sąvoka „pramoninės atliekinės šilumos panaudojimas“, dabar pirmenybė teikiama sąvokai „perteklinė šiluma“, nes panaudojama šiluma nebėra atliekos.

(238)

          Bianchi, G., Panayiotou, G.P., Aresti, L. et al., Estimating the waste heat recovery in the European Union Industry („Apskaičiuotas pramoninės atliekinės šilumos panaudojimas Europos Sąjungos“) . Energy, Ecology and Environment, 2019.

(239)

     KCORC, Thermal Energy Harvesting („Šiluminės energijos surinkimas“), 2025.

(240)

     Grand View Research, Organic Rankine Cycle Market Size & Trends („Organinio Rankino ciklo rinkos dydis ir tendencijos“), 2024. Taikant 2024 m. vidutinį keitimo kursą – 0,9239 EUR už 1 USD, paremta ECB duomenimis .

(241)

     Wieland, C., Schifflechner, C., Dawo, F., Astolfi, M., The organic Rankine cycle power systems market:   Recent developments and future perspectives („Organinio Rankino ciklo energijos sistemų rinka: naujausi pokyčiai ir ateities perspektyvos“), Applied Thermal Engineering, 2023.

(242)

     Ten pat.

(243)

     KCORC, Thermal Energy Harvesting („Šiluminės energijos surinkimas“), 2025 m.

(244)

     Elsevier, duomenų bazė „Scopus“, atliekant paiešką pagal „Organic AND Rankine AND Cycle AND Power“, 2025 m. sausio 31 d.

(245)

CE-Delft, ORC Plants for Thermal Energy Harvesting („Organinio Rankino ciklo gamyklos, skirtos šiluminei energijai surinkti“), 2023.

(246)

     TEA, Energy Technology Perspectives („Energetikos technologijų perspektyvos), 2024. Saulės fotovoltinių technologijų, vėjo energijos technologijų, elektrinių transporto priemonių, baterijų, elektrolizerių ir šilumos siurblių pasaulinės rinkos įverčiai. Ataskaitoje nurodyti 2 trln. USD, 2024 m. pabaigoje konvertuoti į EUR.

(247)

Daugiau informacijos: Švarios energijos technologijų stebėjimo centras .