EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 11 29
COM(2024) 548 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
2024 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo 2023 m.
{SWD(2024) 267 final}
Turinys
BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI
Įvadas
ES atsakas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą
Svarbus ES vaidmuo pasaulio arenoje
Darnaus vystymosi skatinimas
VISUOTINIAI PRIORITETAI
Žmogaus socialinė raida ir humanitarinė pagalba
Žaliasis kursas
Skaitmenizacija, mokslas, technologijos ir inovacijos
Tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas
Migracija ir priverstinis perkėlimas
Valdymas, taika, saugumas ir žmogaus teisės
ĮTAKA PASAULYJE
Užsachario Afrika
Azija ir Ramiojo vandenyno šalys
Šiaurės ir Pietų Amerika ir Karibų jūros regionas
Europos kaimynystė
Vakarų Balkanai ir Turkija
Užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT)
BENDRI ĮSIPAREIGOJIMAI
Įvadas
Šioje ataskaitoje pabrėžiami pagrindiniai 2023 m. ES užsienio politikos elementai, daugiausia dėmesio skiriant paramai, kuri teikiama pasitelkiant ES finansines priemones, skirtas tarptautinėms partnerystėms, humanitarinei pagalbai, saugumui ir gynybai, užsienio politikai ir plėtrai. Joje apibendrinami veiksmai pagal 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą, visų pirma pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) ir kitas priemones, pavyzdžiui, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) () bei humanitarinės pagalbos priemones.
Kalbant apie ES užsienio politiką, 2023 m. prie jos sienų vyko du pražūtingi konfliktai: tebesitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir blogėjanti palestiniečių humanitarinė padėtis Gazoje po to, kai, spalio 7 d. grupuotei „Hamas“ įvykdžius didelio masto teroristinius išpuolius prieš Izraelį, nuolat didėjo priešiškumas ir prasidėjo su šiais įvykiais susijusi Izraelio karinė operacija. Didėjant geopolitinei įtampai visame pasaulyje, abiem šiais atvejais kilo tiesioginė rizika ES saugumui.
Šie įvykiai padarė labai neigiamą poveikį tarptautiniam bendradarbiavimui tuo metu, kai jo reikia labiau nei bet kada, ypač siekiant spręsti visame pasaulyje didėjančias problemas, be kita ko, susijusias su apsirūpinimu maistu ir energetiniu saugumu, klimato kaita, skurdu ir nelygybe Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje ir Karibuose, neteisėta migracija, ir įgyvendinant žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.
2023 m. ES toliau rėmė Ukrainą ir Ukrainos žmones, teikdama beprecedentę politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, teisinę ir karinę paramą. ES taip pat toliau padėjo šalims partnerėms visame pasaulyje šalinti visame pasaulyje juntamus Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius.
ES toliau įgyvendino strategiją „Global Gateway“, visų pirma tris ekonomikos ir investicijų planus, taip siekdama padėti sumažinti pasaulinį investicijų trūkumą, remti pasaulio ekonomikos atsigavimą ir prisidėti prie dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimo už Europos ribų.
ES pritaikė savo humanitarines pastangas, be kita ko, Europos humanitarinio reagavimo pajėgumus, prie kintančios pasaulinių krizių padėties, daugiausia dėmesio skirdama skubiam reagavimui į esamas ir naujas ekstremaliąsias humanitarines situacijas.
2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldovos Respublika (), suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui su sąlyga, kad bus imtasi atitinkamų veiksmų, ir pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai bus nustatyta, kad ši šalis atitinka narystės kriterijus.
ES toliau rėmė demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje, rengdama rinkimų stebėjimo misijas Nigerijoje, Zimbabvėje, Maldyvuose, Gvatemaloje, Paragvajuje, Liberijoje ir Siera Leonėje, taip pat skirdama rinkimų ekspertų misijas ir tolesnių veiksmų misijas.
Savo įsipareigojimą užtikrinti pasaulinį saugumą ir gynybą ES taip pat pademonstravo pradėjusi naujas civilines misijas Armėnijoje, Moldovoje ir civilinę ir karinę iniciatyvą Gvinėjos įlankoje (), taip pat bendras saugumo ir gynybos politikos operacijas kaimyninėse šalyse, Afrikoje ir Raudonojoje jūroje.
ES atsakas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą
ES toliau teikė beprecedentę politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, teisinę ir karinę paramą Ukrainai, kartu taikydama sankcijas, kuriomis buvo siekiama dar labiau susilpninti Rusijos karo mašiną. 2023 m. gruodžio mėn. ES vadovai nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina.
2023 m. iš ES biudžeto Ukrainai buvo sutelkta 19,5 mlrd. EUR paramos. Tai, be kita ko, buvo beprecedentis paramos paketas – 18 mlrd. EUR lengvatinių paskolų pagal priemonę „Makrofinansinė pagalba +“ ir dalis greitam atsigavimui skirtos 1 mlrd. EUR sumos. Pagal garantijų susitarimus bus galima pritraukti daugiau kaip 800 mln. EUR Ukrainos privačiojo sektoriaus investicijų, skirtų šalies ekonomikai atkurti ir atgaivinti. ES valstybės narės taip pat suteikė daugiau kaip 28 mlrd. EUR karinės paramos, be kita ko, pagal Europos taikos priemonę.
Teikdama humanitarinę ir civilinės saugos pagalbą ES padėjo palengvinti Ukrainos gyventojų kančias ir atkurti gyvybiškai svarbią fizinę infrastruktūrą. 2023 m. ES sutelkė 300 mln. EUR humanitarinės pagalbos Ukrainai ir 20 mln. EUR Moldovai. ES ir kitų paramos teikėjų pastangomis humanitarinė parama buvo suteikta beveik 11 mln. žmonių visoje Ukrainoje (). ES toliau vykdė didžiausią, ilgiausią ir sudėtingiausią Sąjungos civilinės saugos mechanizmo operaciją savo istorijoje ir Laikinosios apsaugos direktyvos taikymą nuo karo bėgantiems žmonėms pratęsė iki 2025 m. kovo mėn. ES skyrė 17 mlrd. EUR pabėgėliams valstybėse narėse priimti.
Komisija taip pat pasiūlė sukurti specialią finansavimo priemonę (Ukrainos priemonę), pagal kurią ES 2024–2027 m. galėtų suteikti Ukrainai iki 50 mlrd. EUR nuspėjamos ir lanksčios paramos, taip padėdama šiai šaliai atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo srityse, atsižvelgiant į jos narystės ES siekį.
Komisija vadovavo paramos Ukrainai teikėjų veiksmų koordinavimo pastangoms ir 2023 m. sausio mėn. įsteigė G7 tarpžinybinę paramos teikėjų koordinavimo platformą, kurioje koordinuojama trumpalaikė ir ilgalaikė parama Ukrainai šiai šaliai teikiamos pagalbos ir jos atstatymo srityse.
27 ES valstybės narės ėmėsi veiksmų, siekdamos izoliuoti Rusiją tiek politiškai, tiek ekonomiškai. 2023 m. ES priėmė tris papildomus sankcijų Rusijai paketus ir kovojo su mėginimais apeiti šias priemones. Iki tų metų pabaigos ES buvo priėmusi iš viso 12 sankcijų paketų, įskaitant individualias priemones, kurios buvo pritaikytos daugiau kaip 1 950 asmenų ir subjektų.
2023 m. taip pat buvo sutelkta daugiau kaip 2 mlrd. EUR solidarumo koridoriams išplėsti, kad Ukraina galėtų eksportuoti grūdus ir kitus žemės ūkio produktus ir importuoti jai reikalingas prekes. Taikydama autonomines prekybos priemones ES taip pat užtikrino, kad Ukrainos eksportui nebūtų taikomi muitai ir kvotos, taip padėdama Ukrainos ekonomikai gauti 2 mlrd. EUR papildomų eksporto pajamų. ES taip pat rėmė JT ir Turkijos vadovaujamas pastangas rasti alternatyvų Juodosios jūros grūdų iniciatyvai (iš kurios Rusija pasitraukė 2023 m. liepos mėn.). Vadovaudamosi Europos komandos principu (), ES ir jos valstybės narės 2021–2024 m. skyrė 18 mlrd. EUR dotacijų apsirūpinimo maistu saugumui šalyse partnerėse remti, iš kurių daugiau kaip 13,5 mlrd. EUR jau išmokėta (7,5 mlrd. EUR buvo išmokėta 2022 m., o 6,1 mlrd. EUR – 2023 m.).
Didelė parama Ukrainai taip pat buvo suteikta įgyvendinant tarptautinius programos „Erasmus+“ veiksmus. 2023 m. pagal programą „Erasmus+“ išorės veiksmų priemonėmis buvo finansuota daugiau kaip 3 500 judumo galimybių, kuriomis pasinaudoję Ukrainos aukštojo mokslo įstaigų studentai ir akademiniai darbuotojai galėjo atvykti į Europą.
Svarbus ES vaidmuo pasaulio arenoje
2023 m. ES sustiprino strategijos „Global Gateway“() įgyvendinimą visuose žemynuose, taip pat Vakarų Balkanų, Rytų partnerystės ir pietinių kaimyninių šalių ekonomikos ir investicijų planų įgyvendinimą, taip skatindama kurti pažangias, švarias ir saugias jungtis skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose ir padėdama stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas visame pasaulyje.
2023 m. Taryba patvirtino 225 naujus strategijos „Global Gateway“ pavyzdinius projektus. Spalio mėn. įvyko pirmasis strategijos „Global Gateway“ forumas, kuriame dalyvavo 20 valstybių ir vyriausybių vadovų, daugiau kaip 70 ministrų ir tarptautinių organizacijų vadovų, pirmaujančias pozicijas užimančių bendrovių generalinių direktorių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Sukurta strategijos „Global Gateway“ valdymo struktūra – surengti pirmieji Verslo patariamosios grupės ir Pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų dialogo platformos posėdžiai. Šalyse partnerėse surengta daugiau kaip dvylika strategijos „Global Gateway“ verslo forumų.
2023 m. lapkričio 15 d. ES, jos valstybės narės ir 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narės pasirašė Samoa susitarimą, kuriuo pakeičiamas Kotonu susitarimas. Šis naujas susitarimas sustiprins jį pasirašiusių šalių gebėjimą kartu spręsti pasaulinio masto uždavinius – nuo darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo iki žmogaus teisių, taikos ir saugumo, klimato kaitos, migracijos ir visuotinės sveikatos.
2023 m. liepos mėn. pasirašius ES ir Tuniso susitarimo memorandumą() ir įsipareigojus parengti strateginę ir visapusišką partnerystę su Egiptu, buvo suteiktas naujas postūmis bendradarbiavimui su šiomis šalimis partnerėmis.
2023 m. ES toliau padėjo stiprinti Europos vaidmenį pasaulyje skatindama integruotą požiūrį į saugumo sektoriaus reformą ir šalims partnerėms teikdama ekspertines žinias bei paramą mokymo ir visos baudžiamosios teisenos grandinės stiprinimo srityse.
Remiantis preliminariais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, ES ir jos 27 valstybės narės pagal Europos komandos principą kartu tebėra didžiausios oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėjos, 2023 m. jai skyrusios 95,9 mlrd. EUR, t. y. 42 proc. viso pasaulio OPV (tai sudaro 0,57 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų).
ES ir toliau buvo viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų visame pasaulyje ir teikė humanitarinę pagalbą 114-oje šalių. Europos humanitarinio reagavimo pajėgumai buvo pasitelkti reaguojant į 16 krizių, kurios paveikė 15 šalių: mechanizmo pajėgumams ir paslaugoms, įskaitant humanitarinio oro tilto operacijas, plėtoti ir dislokuoti skirti 56 mln. EUR. Reaguojant į nenumatytus įvykius visame pasaulyje, 2023 m. pagal Neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinį iš viso sutelkta 42,95 mln. EUR neatidėliotinos humanitarinės pagalbos lėšų.
2023 m. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras buvo dar labiau išplėstas ir tapo visą parą kasdien veikiančiu bendru operatyviniu centru, valdančiu ES atsaką į tarpsektorinio pobūdžio krizes tiek ES viduje, tiek visame pasaulyje.
Sąjungos civilinės saugos mechanizmas buvo išplėstas įtraukiant Ukrainą ir Moldovą. Be Ukrainos, 2023 m. jis buvo 66 kartus aktyvuotas visame pasaulyje dėl įvairių gaivalinių nelaimių ir žmogaus sukeltų katastrofų, be kita ko, reaguojant į 2023 m. vasario mėn. įvykusius didelius žemės drebėjimus Turkijoje ir Sirijoje.
Gruodžio mėn. ES kartu su žmogaus teisių NVO tinklu surengė 25-ąjį ES ir NVO žmogaus teisių forumą. 300 dalyvių subūrusiame renginyje aptarta tema „Jaunimas – pokyčių žmogaus teisių srityje skatintojai“. 2023 m. ES savo neatidėliotinos pagalbos fondo ir pavyzdinės programos „ProtectDefenders.eu“ lėšomis suteikė paramą 7 618 žmogaus teisių gynėjų ir šeimos narių.
Darnaus vystymosi skatinimas
Bendra pažanga įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. per pastaruosius kelerius metus buvo labai sutrikdyta, be kita ko, dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą. 2023 m. rugsėjo mėn. surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) buvo puiki galimybė pasaulio vadovams iš naujo įsipareigoti įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir paspartinti savo veiksmus. DVT ir toliau yra ES politikos formavimo pagrindas. Strategija „Global Gateway“ yra pagrindinė šių ES išorės veiksmų ir kovos su didėjančia nelygybe priemonė.
2023 m. vykusiame JT aukšto lygio politiniame forume ES pristatė pirmąją ES savanorišką DVT įgyvendinimo peržiūrą (
). Ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip ES prisideda prie pažangos siekiant DVT ir kaip politikos suderinamumas vystymosi labui padeda ES įgyvendinti savo DVT strategiją.
Strategijos „Global Gateway“ forume ES ir partneriai pasirašė daug naujų susitarimų, įskaitant, pavyzdžiui, 395 mln. EUR vertės Europos investicijų banko ir Bangladešo susitarimą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, skirtų pajėgumams didinti ir prieigos galimybėms gerinti.
VISUOTINIAI PRIORITETAI
Žmogaus socialinė raida ir humanitarinė pagalba
Siekis panaikinti skurdą tebėra ES tarptautinių partnerysčių pagrindas. Tai yra pagrindinis Europos konsensuso dėl vystymosi tikslas ir ilgalaikis strategijos „Global Gateway“ investicijų tikslas. Įgyvendinant dvi regionines Europos komandos iniciatyvas daugiausia dėmesio skiriama skurdo ir nelygybės mažinimui Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje bei Karibuose. 2023 m. ES pradėjo taikyti nelygybės rodiklį – naują priemonę, kurią galima naudoti siekiant stebėti ES išorės veiksmų poveikį mažinant nelygybę.
ES investicijos švietimo srityje buvo sutelktos į tokias sritis kaip mokytojai ir mokymasis, teisingesnės ir įtraukesnės švietimo sistemos ir įgūdžiai, suteiksiantys galimybę šalims partnerėms kuo geriau pasinaudoti sąžininga skaitmenine ir žaliąja pertvarka. ES ir jos valstybės narės įgyvendino priemones, kuriomis siekiama stiprinti ES paramą švietimo ir mokymo srityse maždaug 80-yje šalių partnerių. Be to, 2023 m. humanitarinė parama švietimui ekstremalių situacijų atvejais siekė 162 mln. EUR ir ji buvo suteikta beveik 1,8 mln. nuo krizių nukentėjusių vaikų ir padėjo užtikrinti jiems saugias kokybiško mokymosi galimybes. 2023 m. gruodžio mėn. vykusiame Pasauliniame pabėgėlių forume ES pristatė išsamų įsipareigojimą dėl švietimo.
2023 m. buvo pradėta Užsachario Afrikai skirta regioninė mokytojų mokymo iniciatyva, kuri yra viena iš pagrindinių pavyzdinių švietimo iniciatyvų, kuriomis siekiama gerinti mokytojų švietimą ir mokymą ir užtikrinti, kad mokyklose dirbtų pakankamai kvalifikuotų mokytojų.
2023 m. ES toliau teikė pagalbą mažas pajamas gaunančioms šalims, kad jos galėtų naudotis kokybiškomis ligų prevencijos ir reagavimo priemonėmis pasitelkdamos vakcinas, gydymą ir diagnostiką, gaudamos finansavimą pagal pasaulines sveikatos iniciatyvas, pavyzdžiui, Pasaulinį vakcinų ir imunizacijos aljansą. ES įgyvendino pagrindines strategijos „Global Gateway“ programas, įskaitant Europos komandos iniciatyvą dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų Afrikoje (MAV+). Kalbant apie humanitarinę pagalbą, 2023 m. ES humanitarinė sveikatos srities pagalba nestabiliomis aplinkybėmis gyvenantiems pažeidžiamiausiems asmenims siekė 334 mln. EUR.
Iš naujausios pasaulinės ataskaitos dėl maisto krizių, kuri buvo finansuojama bendrai su ES, matyti, kad 2023 m. daugiau kaip ketvirčiui milijardo žmonių 59-iose šalyse grėsė didelis badas. 2023 m. ES sutelkė daugiau kaip 670 mln. EUR sumą, skirtą humanitarinei pagalbai maistu ir mitybai.
ES tebėra viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų visame pasaulyje ir 2023 m. suteikė daugiau kaip 2,4 mlrd. EUR humanitarinę pagalbą 114-oje šalių.
JT 2023 m. konferencijoje vandens klausimais ES priėmė plataus užmojo įsipareigojimus dėl Veiksmų vandens srityje darbotvarkės, be kita ko, įsipareigodama gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens baseinų srityse, stiprinti regioninę integraciją, mažinti taršą nuo šaltinių iki jūros ir užtikrinti, kad vanduo taptų vienu iš pagrindinių darnaus vystymosi, žaliosios pertvarkos ir taikos veiksnių.
2023 m. pradėtos įgyvendinti dvi pavyzdinės iniciatyvos dėl tarpvalstybinės vandentvarkos Afrikoje ir Vidurinėje Azijoje. Pagal jas 47-iose šalyse vykdomiems projektams, susijusiems su 18 pagrindinių tarpvalstybinių vandens baseinų, bus skirta daugiau kaip 1,1 mlrd. EUR.
Žaliasis kursas
ES skatino imtis klimato politikos veiksmų pagal Paryžiaus susitarimą ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą ir toliau rėmė Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą. Bendradarbiaudama su partneriais visame pasaulyje ir siekdama paspartinti sąžiningą žaliąją pertvarką, ES integravo klimato ir aplinkos apsaugos tikslus daugelyje sektorių, įskaitant maisto sistemų, vandenynų valdymo, miestų plėtros, energetikos ir transporto sektorius. Buvo išplėsti veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir skatinti gamtos išteklių išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą. ES parengė penkių miškų partnerysčių, dėl kurių COP27 buvo susitarta su Mongolija, Gajana, Uganda, Kongo Respublika ir Zambija, įgyvendinimo veiksmų gaires. Dokumentas dėl naujos miškų partnerystės buvo pasirašytas su Hondūru. Dubajuje vykusioje COP28 buvo paskelbta apie Europos komandos iniciatyvą dėl įtakos miškų naikinimui neturinčių vertės grandinių.
2023 m. vandenynai tapo vis svarbesniu ES diplomatijos ir bendradarbiavimo aspektu, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą 2021–2027 m. laikotarpiu padvigubinti biologinei įvairovei skiriamą išorės finansavimą. Vakarų Afrikoje ir Pietų Afrikoje priimtos trys 115 mln. EUR vertės su vandenynais susijusios programos, kurias įgyvendinant sprendžiami su vandenynų valdymu, tvaria mėlynąja ekonomika ir jūros aplinkos apsauga bei jūrų saugumo Afrikoje stiprinimu susiję klausimai. Įgyvendinant strategiją „Global Gateway“ buvo finansuojama uostų infrastruktūra.
2023 m. rugpjūčio mėn. patvirtinus Europos infrastruktūros tinklų priemonės 307,6 mln. EUR dotaciją, buvo pradėtas vykdyti Italijos ir Tuniso elektros tinklų jungties projektas ELMED, ir ši dotacija buvo papildyta gruodžio mėn. patvirtinus EDVF+ finansavimo struktūrą, pagal kurią Europos Komisijos dotacija skiriama kartu su EIB, ERPB ir banko „KfW“ paskolomis, skirtomis darbui infrastruktūros srityje ir elektros energijos rinkos reformai vykdyti.
COP28 ES ir 118 šalių susitarė iki 2030 m. tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti pasaulinį metinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo koeficientą. Vienas iš svarbiausių laimėjimų buvo Afrikos ir Europos iniciatyvos „Žalioji energija“ įgyvendinimas siekiant padėti pagaminti bent 50 GW atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos ir pasiekti, kad iki 2030 m. elektros energiją Afrikoje galėtų naudoti dar daugiau kaip 100 mln. žmonių.
Komisija išmokėjo 90 proc. (450 mln. EUR) 500 mln. EUR sumos, kuri buvo skirta kaip parama biudžetui pagal 1 mlrd. EUR vertės Vakarų Balkanų energetikos paramos priemonių rinkinį, skirtą tiesioginiam Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą Vakarų Balkanuose poveikiui šalinti.
Skaitmenizacija, mokslas, technologijos ir inovacijos
Nuo 2023 m. prie Vystymuisi užtikrinti skirtų skaitmeninių technologijų (D4D) centro prisijungė 16 valstybių narių, o jo filialai veikia keturiuose regionuose: Užsachario Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei kaimyninių šalių. Šiuo metu dešimt teminių darbo grupių skatina taikyti į žmogų orientuotą ES skaitmeninės pertvarkos modelį, stengdamosi geriau koordinuoti veiksmus, palaikydamos dialogą ir imdamosi bendrų veiksmų. Šiuo metu D4D yra pagrindinė platforma, skirta ES ir Afrikos skaitmeninėms partnerystėms kurti ir remti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. D4D taip pat yra svarbi platforma susijusiems subjektams vykdyti tinklaveiką, siekiant užtikrinti visų skaitmeninių iniciatyvų, visų pirma Europos komandos iniciatyvų, sąveiką. D4D centras taip pat atlieka vis svarbesnį vaidmenį rengiant arba remiant dvišales partnerystes ir diplomatinius prašymus.
2023 m. liepos mėn. ES ir Afrikos Sąjunga priėmė bendrą inovacijų darbotvarkę.
Bendradarbiavimo skaitmeninėje srityje pažanga buvo padaryta visapusiškai plėtojant pagrindines skaitmenines infrastruktūras, pavyzdžiui, MEDUSA jūrinio kabelio projektą, kuriuo siekiama užtikrinti spartų ir saugų ryšį tarp ES ir Šiaurės Afrikos.
Spalio mėn. vykusiame „Global Gateway“ forume Europos Komisija ir „Finnfund“ pasirašė programą „Africa Connected“ – svarbų susitarimą, kuriuo siekiama sutelkti daugiau kaip 1 mlrd. EUR tvarių investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą ir skaitmeninių paslaugų platformas Užsachario Afrikoje.
2023 m. įgyvendinant iniciatyvą „EU4Digital“ buvo remiamas plačiajuosčio ryšio diegimas kaimo vietovėse ir prijungta daugiau kaip 300 mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigų, taip sukuriant palankesnes sąlygas 730 000 studentų, mokytojų ir mokslininkų Rytų partnerystės šalyse.
Pagal Vakarų Balkanų investicijų programą buvo remiama programa „Go Digital in the Western Balkans“, kuria siekiama šio regiono labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikti daugiau kaip 177 mln. EUR vertės lengvatinį finansavimą skaitmenizacijai ir konkurencingumui didinti.
Tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas
ES užmezgė partnerystės ryšius svarbiausiųjų žaliavų srityje ir drauge su partneriais kuria tvarias regionines vertės grandines ir stiprina bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi.
Aukšto lygio ekspertų grupė tvaraus finansavimo didinimo mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse klausimais, Komisijos įgaliota kaip nepriklausomas patariamasis organas, tęsė darbą ir birželio mėn. paskelbė preliminarių išvadų ir rekomendacijų ataskaitą (). Aukšto lygio ekspertų grupės rekomendacijomis Komisija vadovausis rengdama būsimą tvaraus finansavimo didinimo ES šalyse partnerėse strategiją, tačiau jomis Komisija neįpareigojama ir jos netrukdo siekti jokių politikos rezultatų.
2023 m. ES pasirašė 7 mln. EUR vertės finansavimo susitarimą dėl techninio ir profesinio rengimo ir mokymo Rytų Timoro agrarinės miškininkystės sektoriuje, kuriuo siekiama skatinti žalią ir tvarų ekonomikos įvairinimą ir atsparumą ir padėti jaunimui rasti darbą.
Migracija ir priverstinis perkėlimas
2023 m. ES toliau plėtojo savo strateginį požiūrį į migraciją ir priverstinį gyventojų perkėlimą. Komisija glaudžiai bendradarbiavo su pagrindinėmis šalimis partnerėmis, įskaitant kilmės ir tranzito šalis, siekdama parengti specialiai pritaikytos ES paramos veiksmų planus, apimančius visus keturis pagrindinius migracijos į Europą maršrutus. Ji taip pat veikė tarptautiniu mastu, be kita ko, lapkričio mėn. įsteigtame Pasauliniame kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljanse ir 2023 m. gruodžio mėn. vykusiame Pasauliniame pabėgėlių forume, kuriame ES įsipareigojo skirti apie 9 mlrd. EUR.
Šiaurės Afrikoje migracijos spaudimas 2023 m. padidėjo visuose maršrutuose ir reaguodama į tai ES priėmė sprendimą dėl naujų 318 mln. EUR vertės veiksmų, kuriais siekiama pagerinti pajėgumus apsaugos ir socialinės sanglaudos, migracijos valdymo, kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, sienų valdymo stiprinimo, savanoriško grįžimo palengvinimo, reintegracijos ir teisėtos migracijos srityse. Pastaruoju atveju buvo pradėtos specialistų pritraukimo partnerystės su Maroku, Tunisu ir Egiptu.
Migracijos spaudimas Vakarų Balkanuose 2023 m. sumažėjo 31 proc., palyginti su 2022 m., nes buvo imtasi suderintų ES ir jos valstybių narių veiksmų, be kita ko, įgyvendinant ES veiksmų planą dėl Vakarų Balkanų, pagal kurį buvo pasirašyti nauji susitarimai dėl statuso su Albanija ir Juodkalnija ir jais sudarytos sąlygos dislokuoti FRONTEX nuolatinį korpusą, kad būtų galima teikti paramą šioms šalims sienų valdymo srityje. 2021–2023 m. laikotarpiu Turkijoje pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms remti ir migracijai suvaldyti papildomai skirta 3 mlrd. EUR.
ES toliau rėmė Sirijos pabėgėlius kaimyninėse šalyse ir Sirijos viduje perkeltus asmenis. 2023 m. ES surengė dvi dideles paramos teikėjų konferencijas (po vasario mėn. žemės drebėjimų kovo mėn. įvykusią konferenciją „Kartu Turkijos ir Sirijos žmonių labui“ ir birželio mėn. surengtą 7-ąją Briuselio konferenciją „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“), kurių metu tarptautinė bendruomenė surinko daugiau kaip 16,6 mlrd. EUR, iš kurių 5,3 mlrd. EUR įsipareigojo skirti ES. ES taip pat toliau rėmė palestiniečius pabėgėlius šiame regione.
Taip pat buvo toliau teikiama parama pabėgėliams iš Ukrainos, be kita ko, teikiant humanitarinę pagalbą ir pagalbą tranzito metu, savanoriškos repatriacijos ir reintegracijos srityse. Po 2023 m. rugsėjo mėn. Azerbaidžano įvykdyto karinio puolimo Armėnijoje ES parama buvo skirta daugiau kaip 100 000 Karabacho armėnų integracijos poreikiams patenkinti.
Dėl Sudano krizės buvo iškeldinta daugiau kaip 6 mln. žmonių, be Sudano viduje jau priverstinai perkeltų 3 mln. asmenų. Iki 2023 m. pabaigos į kaimynines šalis buvo perkelta daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Čadui, Pietų Sudanui ir Etiopijai remti buvo skirta 30 mln. EUR humanitarinės pagalbos.
Užsachario Afrikoje ES sustiprino partnerystę su pagrindinėmis kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalimis, teikdama su visais migracijos ir priverstinio perkėlimo aspektais susijusią paramą.
ES pradėjo dialogus migracijos klausimais su Bangladešu ir Pakistanu, siekdama padėti skatinti vyriausybinio lygmens diskusijas, stiprinti valstybių tarpusavio dialogą migracijos politikos klausimais ir prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo migracijos srityje stiprinimo. Šių dialogų metu taip pat buvo diskutuojama dėl specialistų pritraukimo partnerysčių.
Be to, ES toliau atliko vadovaujamą vaidmenį pasauliniu mastu reaguojant į krizę Venesueloje. Kovo mėn. kartu su kitais partneriais ji surengė Venesuelos solidarumo konferenciją, kurios metu pavyko pritraukti 815 mln. EUR.
Valdymas, taika, saugumas ir žmogaus teisės
Naudodamasi daugiašalėmis, regioninėmis ir dvišalėmis priemonėmis ir bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, ES toliau puoselėjo ir skatino žmogaus teises ir demokratiją.
ES padarė pažangą įgyvendindama Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (), pagerindama apsaugą nuo smurto dėl lyties, skatindama moterų įtrauktį stiprinant saugumą ir taiką, skatindama dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir pagerindama galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę apsaugą.
Laikydamasi humanitarinės pagalbos, vystymo ir taikos tarpusavio sąsajos požiūrio(), ES taikė tvirtesnį ir tikslingesnį požiūrį į atžvalgumą konfliktams, pavyzdžiui, imdamasi iniciatyvos ir remdama įvairius terorizmo, smurtinio ekstremizmo ir radikalizacijos prevencijos ir kovos su šiomis problemomis veiksmus.
Vykdydama humanitarinius, vystymosi, taikos, saugumo ir diplomatinius įsipareigojimus, Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis yra įsipareigojusi teikti pirmenybę nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų apsaugai, gerovei ir įgalėjimui, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius ir pažeidžiamumą ir nediskriminuojant dėl jokių priežasčių.
2023 m. ES surengė 14 civilinių bendros saugumo ir gynybos politikos misijų Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje, Pietryčių ir Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze. Pasitelkdama dešimt ES specialiųjų įgaliotinių ir bendradarbiavimo programas, ES taip pat toliau padėjo užtikrinti taiką ir saugumą Sahelyje, Somalio pusiasalyje, Artimuosiuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje, Persijos įlankoje, Vakarų Balkanuose ir Pietų Kaukaze.
2023 m. birželio mėn. pradėjo veikti pasaulinės Europos komandos iniciatyvos dėl demokratijos, kurią įgyvendinant dalyvauja 14 valstybių narių ir nevyriausybinės organizacijos, koordinavimo tinklas. Siekiant pagerinti pasaulinius pajėgumus ir veiksmų koordinavimą stebint ir smerkiant tarptautinius nusikaltimus ir sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus ir siekiant atsakomybės už juos, buvo sukurta Visuotinė kovos su nebaudžiamumu iniciatyva.
ES rinkimų stebėjimas yra labai svarbi demokratinių institucijų stiprinimo ir užtikrinimo, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų, priemonė. 2023 m. ES surengė 15 rinkimų misijų (rinkimų stebėjimo misijas, rinkimų ekspertų misijas ir tolesnių veiksmų po rinkimų misijas) ir teikė paramą rinkimų procesus stebinčioms nevyriausybinėms organizacijoms.
2023 m. buvo pirmieji 2022–2027 m. Jaunimo įtraukimo į ES išorės veiksmus veiksmų plano įgyvendinimo metai, kai, siekiant teigiamų pokyčių, jaunimas tapo ES išorės veiksmų dalyviu. ES delegacijose buvo įsteigta daugiau kaip 30 jaunimo diskusijų forumų.
ĮTAKA PASAULYJE
Užsachario Afrika
ES yra pirmaujanti Afrikos partnerė daugelyje sričių – nuo prekybos, investicijų ir saugumo iki žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos. Ji palaikė Afrikos Sąjungos prašymą dėl nuolatinės narystės G20 ir taip padėjo Afrikos Sąjungai visapusiškai integruotis į šį daugiašalį forumą.
Centrinėje Afrikoje ES pradėjo įgyvendinti naują 2023 m. vasario mėn. priimtą Didžiųjų ežerų strategiją ir toliau padėjo Čadui vykdyti sudėtingą pertvarkos procesą. ES surengė rinkimų ekspertų misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) per į 2023 m. gruodžio mėn. vykusius visuotinius rinkimus.
ES toliau stiprino savo partnerystės ryšius Pietų Afrikoje ir Indijos vandenyno regione, surengė susitikimus su Pietų Afrikos ir Angolos ministrais ir su Angola pasirašė pirmąjį pasaulyje susitarimą dėl palankesnių sąlygų tvarioms investicijoms.
ES taip pat pradėjo įgyvendinti strategijos „Global Gateway“ Lobito koridoriaus, sujungsiančio Angolą, Zambiją ir KDR, projektą, kuriuo siekiama remti investicijas infrastruktūros srityje, įgyvendinti priemones, kuriomis palengvinama prekyba ir tranzitas, skatinti ekonominį vystymąsi ir kurti vietos pridėtinę vertę bei darbo vietas.
Rytų Afrikoje ES veikia pagal Somalio pusiasalio iniciatyvą – regioninę iniciatyvą, kuriai vadovauja finansų ministrai ir kuria siekiama skatinti regiono ekonominę integraciją, padedant paramos teikėjams partneriams (). ES įnašas įgyvendinant šią iniciatyvą yra apie 1 mlrd. EUR. Be to, ES pasirašė ekonominės partnerystės susitarimą su Kenija, kuriuo siekiama sustiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, politikos ir aplinkos apsaugos srityse.
ES pradėjo saugumo ir gynybos iniciatyvą, kuria siekiama padėti Vakarų Afrikos Gvinėjos įlankos šalims spręsti rizikos, kuri iš Sahelio gali išplisti į Vakarų Afrikos pakrantės valstybes, problemą. Atsižvelgiant į šalių partnerių nurodytus poreikius, ši iniciatyva apima prevenciją, stabilizavimą, saugumo užtikrinimą, ekonominę plėtrą ir humanitarinę pagalbą.
Azija ir Ramiojo vandenyno šalys
2023 m. padaryta pažanga įgyvendinant ES ir ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos) strateginės partnerystės įgyvendinimo veiksmų planą (2023–2027 m.), kuris buvo peržiūrėtas liepos mėn. Džakartoje vykusios ES ir ASEAN ministrų konferencijos metu. Rugsėjo mėn. vykusiame ASEAN Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono forume ES pristatė 22 strategijos „Global Gateway“ iniciatyvas.
Buvo paspartintos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indonezija, taip pat atnaujintos derybos su Tailandu ir pradėtos derybos dėl skaitmeninės prekybos susitarimo su Singapūru.
ES glaudžiai bendradarbiavo su ASEAN pirmininkaujančia Indonezija, siekdama padėti suvaldyti padėtį Mianmare / Birmoje, ir toliau rėmė ASEAN priimtą penkių punktų konsensusą dėl to, kaip įveikti šią krizę.
Afganistane buvo pradėta pagrindinių poreikių ir humanitarinės pagalbos peržiūra ir parengtas gairių rinkinys, kuriame išdėstytas visa apimantis principas „moterys moterims“, kuriuo vadovaudamasi ES galėtų tęsti Afganistano gyventojams remti skirtas operacijas.
2023 m. birželio mėn. buvo paskirtas pirmasis ES specialusis įgaliotinis Persijos įlankos klausimais, o spalio mėn. Maskate įvyko 27-asis ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos jungtinės tarybos posėdis, kurio rezultatai buvo išties teigiami.
2023 m. rugsėjo mėn. ES priėmė du dokumentus, skirtus regioninėms Europos komandos iniciatyvoms Vidurinėje Azijoje: atitinkamai dėl skaitmeninio junglumo ir dėl vandens, energijos ir klimato kaitos (šioms iniciatyvoms skirta po 20 mln. EUR).
2023 m. balandžio mėn. ES pradėjo vykdyti programą „Copernicus“ Filipinuose ir skyrė 10 mln. EUR Europos komandos Filipinų skaitmeninio junglumo iniciatyvai.
Šiaurės ir Pietų Amerika ir Karibų jūros regionas
2023 m. birželio mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė bendrą komunikatą „Naujoji ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų santykių darbotvarkė“ (), kuriame teigiama, kad siekiant sustiprinti politinį bendradarbiavimą, visų pirma su Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC), reikia sukurti tvirtesnę ir modernesnę partnerystę.
Liepos mėn. Briuselyje vykusiame ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime pirmą kartą per aštuonerius metus susirinko šių dviejų regionų visų šalių vadovai, kurie įsipareigojo atnaujinti ir modernizuoti dviejų regionų partnerystę. Buvo pristatytos 2023–2025 m. ES ir CELAC veiksmų gairės, o aukščiausiojo lygio susitikimo metu buvo surengtas ES ir Karibų šalių vadovų susitikimas.
Aukščiausiojo lygio susitikime ES, laikydamasi Europos komandos požiūrio, taip pat pristatė šiam regionui skirtą strategijos „Global Gateway“ investicijų, kurių vertė – 45 mlrd. EUR, darbotvarkę iki 2027 m., apimančią įvairias sritis, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją, transportą, skaitmeninę pertvarką ir inovacijas farmacijos srityje.
Buvo susitarta dėl susitarimo memorandumų dėl bendradarbiavimo energetikos srityje su Urugvajumi ir Argentina stiprinimo ir dėl bendradarbiavimo ypatingos svarbos žaliavų srityje su Argentina ir Čile. Po penkerius metus vykdytų derybų gruodžio mėn. buvo pasirašytas ES ir Čilės pažangusis pagrindų susitarimas – šiuolaikiškiausias ir plačiausio užmojo susitarimas su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimi.
Haitis yra didžiausias ES paramos Karibų jūros regione gavėjas. 2023 m. 5,2 mln. Haičio gyventojų humanitarinė padėtis buvo sunki, o 1,9 mln. iš jų reikėjo apsaugos.
Europos kaimynystė
Kalbant apie rytines kaimynines šalis, 2023-uosius metus aptemdė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Tačiau 2023 m. ES taip pat stiprino santykius su šalimis partnerėmis, o šio laimėjimo kulminacija buvo gruodžio mėn. priimtas sprendimas pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova (šioms šalims taip pat buvo pristatytas paramos paketas, kuriuo siekiama spręsti Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio Moldovai problemą ir padėti šiai šaliai priartėti prie ES) ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą.
Gruodžio mėn. vykusiame metiniame Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikime buvo dar kartą patvirtinta ekonomikos gaivinimo, atsparumo didinimo ir reformų darbotvarkė ir jos svarba regioniniam bendradarbiavimui.
2023 m. gruodžio mėn. pagal Rytų partnerystės ekonomikos ir investicijų planą (EIP) buvo sutelkta 7,5 mlrd. EUR investicijų, skirtų penkioms prioritetinėms sritims: ekonomikos ir junglumo, teisinės valstybės principo ir saugumo, aplinkos ir klimato, skaitmeninės srities ir teisingų ir įtraukių visuomenių.
Po 2023 m. rugsėjo mėn. Azerbaidžano įvykdytos karinės operacijos Kalnų Karabache, dėl kurios į Armėniją reikėjo perkelti 100 000 Karabacho armėnų, Komisija suteikė Armėnijai skubią ir ilgalaikę paramą, įskaitant humanitarinės pagalbos paketus, paramą biudžetui, numatė tolesnes investicijas pagal EIP ir pakeistos paskirties dvišales bei regionines programas.
Padėtis pietinėse kaimyninėse šalyse ir toliau buvo nepastovi. 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ įvykdyti teroristiniai išpuoliai prieš Izraelį ir jų padariniai prisidėjo prie ilgai trunkančio šio regiono pažeidžiamumo. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, ES toliau demonstravo įsipareigojimą remti savo partnerius šiame regione.
Įgyvendinant pietinių kaimyninių šalių ekonomikos ir investicijų planą iki 2023 m. gruodžio mėn. buvo sutelkta 23,8 mlrd. EUR investicijų, skirtų tvarios energetikos, vandens ir infrastruktūros sektorių strateginėms prioritetinėms sritims.
Regioniniu lygmeniu, atsižvelgiant į padėtį po spalio 7 d., 2023 m. ES ir pietinių kaimyninių šalių ministrų susitikimas, kurį iš pradžių buvo numatyta surengti lapkričio 27 d., buvo atidėtas, o 2023 m. lapkričio 27 d. Barselonoje įvykusiame aštuntajame Viduržemio jūros sąjungos regioniniame forume daugiausia dėmesio buvo skirta padėčiai Izraelyje ir Gazoje.
ES suteikė skubią humanitarinę pagalbą Gazos civiliams gyventojams, kuriems jos labiausiai reikėjo, ir 2023 m. keturis kartus padidino savo humanitarinę pagalbą, taigi jos vertė siekė daugiau kaip 100 mln. EUR. Gruodžio mėn. buvo patvirtintas Palestinos Administracijai skirtas 118,4 mln. EUR paramos paketas.
Visa ES tebėra didžiausia humanitarinės pagalbos Sirijai teikėja. 2023 m. ES surengė dvi dideles paramos teikėjų konferencijas (), kurių metu buvo surinkta daugiau kaip 16,6 mlrd. EUR.
Vakarų Balkanai ir Turkija
Pagrindinės PNPP III lėšų išmokėjimo politikos priemonės yra Ekonomikos ir investicijų planas (EIP) ir Vakarų Balkanų žalioji darbotvarkė.
EIP iš esmės įgyvendinamas pagal Vakarų Balkanų investicijų programą (VBIP), pagal kurią Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) lėšos derinamos su socialinei ir ekonominei konvergencijai remti skirtomis paskolomis.
2023 m. gruodžio mėn. Vakarų Balkanų investicijų programos valdyba patvirtino 59 EIP pavyzdines investicijas, kurių bendra vertė – 8,9 mlrd. EUR, įskaitant 2,6 mlrd. EUR dotacijų pagal PNPP.
Lapkričio mėn. Europos Komisija pasiūlė naują Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą ir 6 mlrd. EUR vertės reformų ir ekonomikos augimo priemonę, kuria siekiama paspartinti Vakarų Balkanų partnerių integraciją į ES suteikiant joms tam tikrus narystės ES privalumus dar prieš šioms šalims įstojant į ES, ir paspartinti su pagrindiniais stojimo į ES proceso principais susijusias reformas.
ES taip pat toliau diegė 2022 m. gruodžio mėn. paskelbtą 1 mlrd. EUR vertės energijos paramos priemonių rinkinį, kuriuo siekiama sušvelninti tiesioginį energetikos krizės poveikį ir paspartinti regiono energetikos pertvarką trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais.
2023 m. ES ir Turkija toliau dėjo pastangas siekdamos atnaujinti bendradarbiavimą svarbiausiose abipusio intereso srityse. 2023 m. lapkričio mėn. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis pristatė bendrą komunikatą dėl ES ir Turkijos politinių, ekonominių ir prekybos santykių padėties (), kuriame Europos Vadovų Tarybai buvo pasiūlyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama suteikti postūmį pagrindinėse bendradarbiavimo srityse. Po 2023 m. vasario mėn. įvykusių pražūtingų žemės drebėjimų Komisijos ir ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos surengtoje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje buvo įsipareigota skirti 7 mlrd. EUR. Dėl Europos Komisijos suteiktos garantijos atsirado galimybė naudojantis Turkijos investicijų platforma teikti atstatymo po žemės drebėjimo bendrąją paskolą. Manoma, kad pagal EIB paskolos susitarimą bus sutelkta apie 1,55 mlrd. EUR, skirtų investicijoms žemės drebėjimų paveiktose vietovėse.
Užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT)
UŠT palaiko ypatingus konstitucinius ryšius su trimis ES valstybėmis narėmis (Danija, Nyderlandais ir Prancūzija) ir atlieka vis svarbesnį ES ambasadorių savo regionuose vaidmenį. Jos taip pat turi didelių pranašumų, pavyzdžiui, didelių išskirtinių ekonominių zonų, ir strateginės infrastruktūros objektų.
Grenlandijoje siekiama, kad artimiausiais metais visos tiekiamos elektros energijos atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos dalis padidėtų iki 90 proc. Nuo 2023 m. ES taip pat siekia bendradarbiauti su Grenlandija žaliavų, kurios yra itin svarbios vykdant perėjimą prie švarios energijos, srityje. 2023 m. lapkričio mėn. ES ir Grenlandija pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo buvo sukurta partnerystė tvarių žaliavų vertės grandinių srityje.
2021–2027 m. ES UŠT skyrė 500 mln. EUR finansinę paramą, taip siekdama prisidėti prie jų ekonominio ir socialinio vystymosi ir padėti spręsti tokias problemas kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.
2023 m. vykdyta ES paramos biudžetui operacija „Jaunimo įgalinimas siekiant stiprinti darnų salos vystymąsi“ padėjo surengti mokymus 421 jaunuoliui Sen Pjere ir Mikelone, Atlanto vandenyne esančioje Prancūzijos UŠT, ir padidinti vietos jaunimo verslumą ir užimtumą.