Briuselis, 2024 02 20

COM(2024) 69 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2021 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka










Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) padeda mažinti sunkiausių formų skurdą ES, pavyzdžiui, maisto stygių, vaikų skurdą ir benamystę.

2021 m. socialinei padėčiai buvo būdingas didesnis skurdo ir socialinės atskirties lygis, iš dalies dėl COVID-19 pandemijos. 2020 m. skurdas arba socialinė atskirtis visoje ES grėsė daugiau kaip 94 mln. žmonių (21,9 proc. visų gyventojų).

Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės pagal EPLSAF veiksmų programas (VP) numatytus išteklius naudojo tam, kad teiktų pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą (23 šalys pagal VP I) ir skatintų socialinę įtrauktį (Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Švedija pagal VP II). Taip papildyti nacionaliniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti materialinį nepriteklių ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi.

2021 m. iš EPLSAF 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui buvo skirta 4,6 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), įskaitant pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtas lėšas, taigi bendra šio fondo paramos vertė, įskaitant nacionalinius įnašus, siekė apie 5 mlrd. EUR.

2021 m. vidutinis ES lėšų panaudojimo lygis buvo 63 proc. Aukščiausi rodikliai užregistruoti Bulgarijoje (91 proc.), Ispanijoje (86 proc.) ir Nyderlanduose (86 proc.). Rumunijoje, Vengrijoje ir Kipre lėšų panaudojimo rodikliai, palyginti su 2020 m., padidėjo.

2021 m. pasitelkiant EPLSAF pagalba maistu suteikta daugiau kaip 15 mln. asmenų (šiek tiek daugiau nei 2020 m., kai tokia pagalba buvo suteikta 14,9 mln. asmenų), o pagrindinė materialinė pagalba – 2,1 mln. asmenų. Keturiose šalyse, įgyvendinančiose antrosios rūšies EPLSAF programas (VP II), parama socialinei įtraukčiai suteikta maždaug 18 000 asmenų. EPLSAF parama tolygiai paskirstyta vyrams ir moterims (50 proc. ir 50 proc.). Kalbant apie amžiaus grupes, 26 proc. EPLSAF paramos skirta vaikams ir 11 proc. – vyresnio amžiaus asmenims.

2021 m. COVID-19 ir toliau darė didelį poveikį pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos teikimui. Tais metais paramos poreikis padidėjo, todėl teko įtraukti papildomas pažeidžiamų asmenų grupes. Taip pat pasikeitė paramos teikimo būdai ir teikiamos paramos rūšys (pavyzdžiui, Rumunijoje pradėta naudoti kuponus). Vietos lygmeniu paramą gaunančios organizacijos rado būdų, kaip vykdyti veiklą laikantis taikomų apribojimų, ir joms pavyko toliau teikti paramą beveik tiek pat paramos gavėjų kaip ir 2020 m. Skirstant maisto produktus arba materialinę pagalbą kilo su logistika susijusių sunkumų. Vis dėlto, siekiant padėti patenkinti nuolatinį paramos poreikį ir išlaikyti panašų paramos teikimo lygį kaip ir ankstesniais pandemijos metais, šie sunkumai galiausiai buvo įveikti.

Kalbant apie pagalbą maistu, daugiausia pagalbos maistu gavėjų absoliučiais skaičiais buvo Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Tai atitinka didelį šioms šalims skirtą biudžetą ir papildomus iniciatyvos „REACT-EU“ išteklius. 2021 m. buvo paskirstyta beveik 450 000 tonų maisto. Tai buvo, be kita ko, pagrindiniai produktai, pavyzdžiui, pieno produktai, makaronai, ryžiai, daržovės ir vaisiai, aliejus ir mėsa, pristatomi pakuotėmis arba kaip paruošti patiekalai.

Šalyse, kurios pasitelkdamos EPLSAF teikia pagrindinę materialinę pagalbą, šia pagalba pasinaudojo daugiau kaip 2 mln. žmonių. Daugiau kaip pusė šių asmenų buvo Rumunijoje, kur jiems buvo dalijami higienos reikmenų paketai ir mokykliniai reikmenys. Kipre, Vengrijoje, Airijoje ir Austrijoje materialinė pagalba daugiausia buvo teikiama vaikams.

Valstybės narės, įgyvendinusios pagalbos maistu ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos programas (VP I), taip pat taikė papildomas priemones. Dauguma valstybių narių toliau taikė kelių rūšių papildomas priemones. Tai buvo, be kita ko, konsultacijos maisto ruošimo ir laikymo klausimais, informavimas siekiant skatinti sveiką mitybą, maisto gaminimo praktiniai seminarai, nukreipimas į atitinkamas tarnybas, praktiniai seminarai, kuriais siekiama gerinti integraciją į švietimo sistemą ar darbo rinką, konsultacijos namų ūkio valdymo klausimais ir galimybės naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

Keturios šalys, įgyvendinusios EPLSAF socialinės įtraukties programas (VP II), buvo Vokietija, Nyderlandai, Danija ir Švedija. Jos sutelkė dėmesį į socialinės įtraukties priemones, skirtas konkrečioms tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus moterims, migrantams, mažumoms ir benamiams. 2021 m. tokiose programose iš viso dalyvavo 18 000 asmenų.

2021 m. COVID-19 pandemijos padariniai ir toliau darė didelį poveikį EPLSAF programų įgyvendinimui. Valstybės narės turėjo persvarstyti EPLSAF prioritetus, tikslines grupes, vykdomus veiksmus ir paramos rūšis, kartu užtikrindamos nuolatinę paramą pažeidžiamoms grupėms. Papildomais ištekliais, skirtais pagal iniciatyvą „REACT-EU“, buvo toliau remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti visoje ES padidėjusį nesaugumą. Taip sudarytos sąlygos pagal esamas EPLSAF programas tikslinėms grupėms teikti daugiau pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos, jau nesaugioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms užtikrinant itin svarbią paramą. Todėl EPLSAF, kaip paaiškėjo, yra svarbi priemonė, padedanti įgyvendinti plataus masto Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslus mažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių. Be to, tai buvo lankstus būdas panaudoti papildomas pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtas lėšas.

Paskutiniais dvejais EPLSAF įgyvendinimo metais kils papildomų iššūkių. Bus daromas didesnis spaudimas užbaigti projektus ir deklaruoti likusias išlaidas, padėti nuo Rusijos karinės agresijos bėgantiems ukrainiečiams ir sušvelninti pragyvenimo išlaidų krizę, o dėl to ES gali padidėti materialinės pagalbos poreikis.



   1. ĮVADAS

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) 1 padeda mažinti sunkiausių formų skurdą ES, pavyzdžiui, maisto stygių, vaikų skurdą ir benamystę. 2014–2020 m. iš EPLSAF buvo skirta iš viso 4,6 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis), įskaitant pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtas lėšas, taigi bendra fondo paramos vertė, įskaitant nacionalinius įnašus, siekė apie 5 mlrd. EUR.

Valstybės narės fondu gali naudotis dvejopai. Jos gali įgyvendinti:

·veiksmų programas, pagal kurias teikiama pagalba maistu ir (arba) pagrindinė materialinė pagalba (VP I), ir (arba)

·veiksmų programas, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis (VP II).

Teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą turi būti taikomos papildomos priemonės. Tai gali būti, be kita ko, švietimo veikla sveikai mitybai skatinti, konsultacijos maisto ruošimo ir laikymo klausimais, priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, psichologinė ir terapinė parama, įgūdžių ugdymo programos, konsultacijos namų ūkio biudžeto valdymo klausimais, socialinė ir laisvalaikio veikla ir teisinių paslaugų teikimas.

Pagal EPLSAF teisinį pagrindą 2 ši santrauka grindžiama 2021 m. metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis, kurias Komisija gavo iš kiekvienos valstybės narės.

Dėl COVID-19 pandemijos padidėjo jau ir taip sudėtingi iššūkiai, su kuriais susiduriama kovojant su sunkiausių formų (materialiniu) nepritekliumi. EPLSAF buvo įsteigtas siekiant padėti mažinti sunkiausių formų skurdą ES, teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą (VP I) arba paramą socialinei įtraukčiai (VP II). 2021 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose atkreipiamas dėmesys į atsaką kovojant su COVID-19 pandemijos poveikiu labiausiai skurstantiems asmenims ir mažinant sunkiausių formų skurdą bei socialinę atskirtį. Dėl papildomo lankstumo, EPLSAF programoms suteikto pagal iniciatyvą „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje“ (CARE), EPLSAF finansavimas taip pat labai svarbus teikiant itin reikalingą pagalbą maistu ir pagrindinę materialinę pagalbą nuo Rusijos karinės agresijos bėgantiems ukrainiečiams.

EPLSAF parama papildomi nacionaliniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti materialinį nepriteklių ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi. Daugiausia dėmesio skiriant pagalbai maistu, pagrindinei materialinei pagalbai ir socialinei įtraukčiai, sprendžiamos tokios problemos kaip maisto nepriteklius, vaikų skurdas ir benamystė. Ši veikla suderinta su strategija „Europa 2020“ ir Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planu bei jo nauju plataus užmojo 2030 m. tikslu. Reglamente nustatyta, kad teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą turi būti taikomos papildomos priemonės. Tai veikla, kuria skatinama socialinė įtrauktis ir kovojama su socialinėmis ekstremaliosiomis situacijomis užtikrinant įgalėjimą ir tvarumą.

Socialinei padėčiai, kurios sąlygomis 2021 m. buvo įgyvendinamas EPLSAF, buvo būdingi tolesni su skurdu ir socialine atskirtimi susiję iššūkiai, kuriuos iš dalies nulėmė COVID-19 pandemija. 2020 m. visoje ES skurdas arba socialinė atskirtis grėsė daugiau kaip 94 mln. žmonių 3 , t. y. 21,9 proc. visų gyventojų. Už šių skaičių slypi dideli valstybių narių skirtumai: asmenų, kuriems kilo tokia rizika, lygis svyravo nuo 11,9 proc. Čekijoje, 14,8 proc. Slovakijoje ir 15,9 proc. Danijoje iki 32,1 proc. Bulgarijoje, 30,4 proc. Rumunijoje ir 28,8 proc. Graikijoje. Padidėjimas 2020 m. gali būti tiesiogiai siejamas su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, kurių kilo dėl sanitarinių priemonių, nustatytų reaguojant į COVID-19 pandemiją. 2021 m. pandemija taip pat greičiausiai darė tolesnį neigiamą poveikį namų ūkių finansinei padėčiai ir turėjo įtakos skurdo ir pajamų nelygybės didėjimui trumpuoju laikotarpiu.

Nepaisant 2012–2019 m. padarytos pažangos, strategijos „Europa 2020“ tikslas žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių sumažinti 20 mln., palyginti su 2008 m., pastarąjį dešimtmetį tebebuvo nepasiekiamas. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatytas naujas 2030 m. tikslas – žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių nuo 91 mln. asmenų 2019 m. iki 2030 m. sumažinti dar 15 mln. iki maždaug 76 mln. 4 Atsižvelgiant į ypatingą skurdo ir socialinės atskirties poveikį vaikams, veiksmų plane taip pat nustatytas konkretus papildomas siekis iki 2030 m. vaikų (17-os metų ir jaunesnių), kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti 5 mln.

1.1.    Tolesni pokyčiai

Pagal dabartinį 2021–2027 m. ES ilgalaikį biudžetą (dar vadinamą daugiamete finansine programa), siekiant supaprastinti finansavimą ir gerinti fondų tarpusavio sąveiką, EPLSAF yra integruotas į „Europos socialinį fondą +“ (ESF+). Siekiant didinti paramą socialinei įtraukčiai, ESF+ reglamente 5 reikalaujama, kad socialinės įtraukties tikslams būtų skirta bent 25 proc. ESF+ krypties, kuriai taikomas pasidalijamasis valdymas, išteklių (palyginti su 20 proc. pagal 2014–2020 m. Europos socialinio fondo (ESF) reikalavimus), kiekvienai valstybei narei numatant dar bent 3 proc. lėšų materialinio nepritekliaus problemai spręsti – dabartiniam pagrindiniam EPLSAF tikslui. Valstybės narės yra numačiusios labiausiai skurstantiems asmenims remti skirti 5 mlrd. EUR ESF+ išteklių (ES įnašas siekia 4,5 mlrd. EUR). Tai sudaro 4 proc. visų ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir viršija 3 proc. teisinį reikalavimą.

Siekiant kuo labiau supaprastinti paramos materialinio nepritekliaus problemai spręsti teikimo procesą, taikomos specialios taisyklės. Nors su materialinės pagalbos prioritetais arba programomis susiję veiksmai, kuriems taikomi supaprastinti valdymo ir stebėsenos reikalavimai, įtraukti į ESF+ struktūrą, jų valdymas parengtas kuo paprastesnis, kad būtų išvengta susijusioms organizacijoms tenkančios administracinės naštos.

1.2. EPLSAF koordinavimas ES lygmeniu

Kaip ir ankstesniais metais, EPLSAF ekspertų grupė ir toliau buvo pagrindinis forumas, kuriame vadovaujančiosios institucijos keičiasi informacija apie fondo įgyvendinimą. 2021 m. ekspertų grupė (kartu su ESF technine darbo grupe) susitiko du kartus, kad aptartų EPLSAF programų įgyvendinimą. Aptarti tokie svarbūs aspektai kaip papildomos priemonės, auditai, koordinavimas su kitais ES fondais, supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir elektroniniai kuponai, taip pat su iniciatyva „REACT-EU“ susiję pakeitimai.

Siekiant stiprinti ryšius su suinteresuotaisiais subjektais, 2020 ir 2021 m. anksčiau rengti EPLSAF tinklo susitikimai buvo pakeisti EPLSAF bendruomenės tarpusavio mokymosi veikla. Per šį laikotarpį buvo surengti trys teminiai internetiniai seminarai, trys tarpusavio keitimosi informacija susitikimai ir dvi konferencijos, kurių metu aptarti su įgyvendinimu susiję iššūkiai ir ESF+ teikiamos galimybės.

Visų pirma, per šiuos seminarus ir keitimosi informacija susitikimus aptarti šie klausimai:

·naujų EPLSAF lėšomis finansuojamų priemonių galutinių paramos gavėjų ypatumai ir nauja per COVID-19 pandemiją įgyvendinta praktika;

·galimi integruoti galutinių paramos gavėjų socialinės įtraukties rėmimo metodai;

·stebėsena ir informavimo veikla;

·papildomos priemonės socialinei įtraukčiai per pandemiją ir jai pasibaigus skatinti;

·(elektroninių) kuponų programų įgyvendinimas ir

·suinteresuotųjų subjektų ir galutinių paramos gavėjų dalyvavimas ir vaidmuo.

2. VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA 6

2.1. Finansinis įgyvendinimas

2021 m. visos tinkamos finansuoti viešosios išlaidos, skirtos EPLSAF paramai teikti, siekė 694 mln. EUR. 2021 m. pabaigoje FEAD investicijoms buvo numatytas iš viso 5,0 mlrd. EUR biudžetas. Į šį bendrą biudžetą įtraukta papildoma 0,5 mlrd. EUR suma, susijusi su iniciatyvos „REACT-EU“ priemonių rinkiniu, kuris buvo sukurtas reaguojant į COVID-19 protrūkį. Jis apima ir skirtas ES lėšas, ir įgyvendinimui numatytą nacionalinį bendrą finansavimą. Iki 2021 m. pabaigos buvo patvirtinti ne visi su iniciatyva „REACT-EU“ susiję pakeitimai. Remiantis 2021 m. pabaigoje dar vykdytų programos pakeitimų peržiūra, 2022 m. buvo numatoma bendrą biudžetą dar padidinti.

Iš 5,0 mlrd. EUR biudžeto visos patvirtintos išlaidos iki 2021 m. pabaigos siekė 4,68 mlrd. EUR (sudarė 94 proc. viso biudžeto) 7 . 2021 m. įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų išlaidų metinės sumos, apie kurias pranešta, palyginti su ankstesniais metais, gerokai padidėjo iki 768,3 mln. EUR ir iki 2021 m. pabaigos pasiekė iš viso 3 614,5 mln. EUR (arba 65 proc. viso biudžeto). Kalbant apie deklaruotas išlaidas, taip pat galima pastebėti spartesnį jų augimą, palyginti su ankstesniais metais. Metinė deklaruotų išlaidų suma buvo 703,9 mln. EUR, taigi bendra suma siekė 3 115,3 mln. EUR (arba 63 proc. viso biudžeto).

Į 2021 m. EPLSAF programų biudžetus įtraukus papildomą pagal iniciatyvą „REACT-EU“ numatytą finansavimą, iki 2021 m. pabaigos nebuvo visiškai panaudotos nė vienai EPLSAF programai skirtos lėšos; vidutinis ES lėšų panaudojimo lygis buvo 63 proc. Lėšų panaudojimo lygiai nustatomi remiantis panaudota viso skirto biudžeto lėšų dalimi, kuri šiuo metu yra deklaruota Komisijai. Šiuo metu naudoti lėšas gana gerai sekasi Bulgarijai (91 proc.), Ispanijai (86 proc.), Nyderlandams (86 proc.), Suomijai (83 proc.), Lenkijai (82 proc.), Airijai (80 proc.), Austrijai (78 proc.), Latvijai (77 proc.), Kiprui (73 proc.) ir Vengrijai (72 proc.). Remiantis dabartiniu lėšų panaudojimo lygiu, numatoma, kad šios šalys iki 2023 m. pabaigos deklaruos visų savo programų biudžetų išlaidas.

Programoms skirtų lėšų panaudojimas labiausiai pagerėjo Rumunijoje (26 procentiniais punktais (proc. punktais), palyginti su 2020 m. pabaiga), Vengrijoje (25 proc. punktais), Kipre (21 proc. punktu) ir Nyderlanduose (20 proc. punktų). Siekiant sparčiau naudoti lėšas, kad 2023 m. pabaigoje nebūtų panaikinti EPLSAF programų biudžeto įsipareigojimai, reikės imtis papildomų veiksmų, visų pirma Italijoje (dabartinis lėšų panaudojimo lygis – 40 proc.), Kroatijoje (46 proc.), Lietuvoje (64 proc.) ir Slovėnijoje (56 proc.).

Paaiškėjo, kad EPLSAF yra lanksti priemonė, padedanti reaguoti į naujus poreikius, pavyzdžiui, susijusius su COVID-19 krize. 2020 m. balandžio mėn., siekiant įgyvendinti Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), EPLSAF reglamentas buvo iš dalies pakeistas 8 . Taip sudarytos sąlygos paramą teikti netiesiogiai, pvz., pasitelkiant kuponus ar korteles (siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką), ir įsigyti EPLSAF paramą teikiančioms organizacijoms skirtas asmenines apsaugos priemones. Be to, šiais pakeitimais valstybėms narėms suteikta galimybė vienus ataskaitinius metus taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą. Iki 2021 m. pabaigos buvo iš dalies pakeista 12 EPLSAF programų: pagal aštuonias programas nustatyta 100 proc. bendro finansavimo norma, o pagal keturias programas pradėtos taikyti neatidėliotinos reagavimo į pandemiją priemonės.

2021 m. vasario mėn. pagal Komisijos ekonomikos gaivinimo planą, grindžiamą iniciatyva „REACT-EU“, buvo padarytas dar vienas EPLSAF reglamento pakeitimas 9 . Šiuo pakeitimu valstybėms narėms suteikiama galimybė ESF, EPLSAF ir Europos regioninės plėtros fondo programoms skirti papildomą finansavimą. Šiais papildomais ištekliais galima papildyti jau teikiamą paramą, pavyzdžiui, pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą, ir socialinės įtraukties projektus. Papildomi ištekliai turėtų atitikti kiekvienos valstybės narės konkrečius poreikius ir turėtų būti atsižvelgiama į nuo COVID-19 pandemijos protrūkio padidėjusį skurstančių asmenų skaičių. Iš viso iš dalies pakeista 13 veiksmų programų (Belgijos, Bulgarijos, Estijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kroatijos, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Austrijos, Rumunijos, Slovėnijos ir Slovakijos), kurioms pagal iniciatyvos „REACT-EU“ 2021 m. dalį iš viso skirta 506 mln. EUR papildomo finansavimo.

2022 m. balandžio 6 d. dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) EPLSAF reglamentas buvo dar kartą iš dalies pakeistas 10 . Pagal iniciatyvą „Sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje“ valstybėms narėms ir regionams suteikiama daugiau lankstumo naudotis EPLSAF lėšomis teikiant skubią pagalbą po Rusijos plataus masto invazijos iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Kalbant konkrečiai, valstybės narės gali prireikus pakeisti tam tikras savo programų dalis, kad būtų galima įveikti krizę, ir, užuot prašius Komisijos patvirtinti pakeitimus, jai tiesiog apie juos pranešti. Be to, pakeitimais numatyta ankstesnė data, nuo kurios šios iniciatyvos laikomos tinkamomis finansuoti, – 2022 m. vasario 24 d. Pagal juos taip pat leidžiama ataskaitiniais metais, kurie prasideda 2021 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2022 m. birželio 30 d., taikyti 100 proc. ES bendro finansavimo normą. Be to, 2022 m. balandžio 12 d. buvo priimtas reglamentas 11 , kuriuo papildomi sanglaudos veiksmai dėl pabėgėlių Europoje. Šiuo pakeitimu užtikrinamas likvidumas ir sudaromos sąlygos paramos gavėjams greičiau pasinaudoti lėšomis. Tai padaryta pagal iniciatyvos „REACT-EU“ 2021 m. dalį išankstinio finansavimo mokėjimams pagal EPLSAF ir sanglaudos politikos programas numatant papildomą 3,5 mlrd. EUR sumą.

2.2. Įgyvendinimas vietoje

EPLSAF aprėptis ir galutinių paramos gavėjų profilis

2021 m. iš EPLSAF 15,0 mln. asmenų buvo suteikta pagalba maistu, o dar 2,1 mln. asmenų – pagrindinė materialinė pagalba. Paramą socialinei įtraukčiai gavo šiek tiek mažiau nei 18 000 asmenų. Iš šių visų 17,1 mln. asmenų 50 proc. buvo moterys, 26 proc. –vaikai ir 11 proc. – vyresni kaip 65 metų asmenys. Migrantai, užsienio kilmės arba mažumoms priklausantys asmenys sudarė 18 proc., neįgalieji – 6 proc., benamiai – 5 proc.

2021 m. EPLSAF parama buvo sėkmingai teikiama 27 valstybėse narėse ir padaryta nemaža pažanga siekiant šio fondo tikslų. Dauguma valstybių narių (23 iš 27) teikė pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą ir įgyvendino papildomas priemones (1 lentelė, VP I). Keturios valstybės narės toliau vykdė socialinės įtraukties programas (1 lentelė, VP II).

Table 1.Iš EPLSAF teiktos pagalbos rūšys

Veiksmų programa

Pagalbos rūšis

Valstybė narė

VP I

Pagalba maistu

10 valstybių narių: BE, BG, EE, ES, FI, FR, MT, PL, PT, SI

Pagrindinė materialinė pagalba

1 valstybė narė: AT

Abiejų rūšių pagalba

12 valstybių narių: CY*, CZ, EL, HR, HU, IE, IT, LT, LU, LV, RO, SK^

VP II

Socialinė įtrauktis

4 valstybės narės: DE, DK, NL, SE

* Kipras 2019 m. užbaigė savo pagalbos maistu teikimo projektą ir nuo to laiko daugiausia dėmesio skiria tik pagrindinės materialinės pagalbos teikimui.

^ Slovakija 2016–2020 m. teikė pagrindinę materialinę pagalbą ir nuo tada praneša tik apie teikiamą pagalbą maistu.

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos.

2021 m. vaikai sudarė maždaug 26 proc. visų asmenų, gavusių pagalbą maistu, pagrindinę materialinę pagalbą ar pagalbą socialinei įtraukčiai skatinti. Ši dalis, palyginti su 2020 m., kai ji siekė 28 proc., šiek tiek sumažėjo. Keliose valstybėse narėse, visų pirma Belgijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir Maltoje, vaikams buvo skirta didžiausia paramos maistu dalis. Be to, Kipras, Vengrija, Airija ir Austrija materialinę paramą teikė tik vaikams (taigi jiems suteikta visa pagrindinė materialinė pagalba).

Apie 18 proc. galutinių paramos gavėjų buvo migrantai, užsienio kilmės arba mažumoms priklausantys asmenys (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pavyzdžiui, romus). Vis dėlto ši dalis gali būti netinkamai įvertinta, nes dėl duomenų apsaugos ne visada pateikiama informacija apie paramą gaunančius migrantus (Graikijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje). Migrantai apskritai yra didžiausia grupė, po jų rikiuojasi pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai.

Maždaug 5 proc. EPLSAF galutinių paramos gavėjų buvo benamiai; ši dalis iš esmės nepasikeitė. Vis dėlto benamių skaičių labai sunku tiksliai įvertinti, nes jie nėra registruoti ir dažnai asmeninę informaciją teikia nenoriai. Airijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje benamiai sudarė daugiau kaip 10 proc. galutinių pagalbos maistu gavėjų. Italijoje pagalbą maistu gavusių benamių dalis buvo gana nedidelė (3,7 proc.), tačiau jie sudarė didžiausią pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų grupę (94 proc. visų galutinių paramos gavėjų). Čekijoje benamiai taip pat sudarė gana didelę galutinių pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų dalį (21 proc.).

Maždaug 6 proc. galutinių paramos gavėjų buvo neįgalieji. Didžiausia dalis neįgaliųjų, kuriems buvo teikiama pagalba maistu, nustatyta Bulgarijoje ir Vengrijoje (abiejose šalyse po 31 proc.). Gana didelė materialinę pagalbą gavusių neįgaliųjų dalis buvo ir Rumunijoje, Latvijoje bei Lietuvoje (atitinkamai 19 proc., 17 proc. ir 12 proc.).

EPLSAF įgyvendinimas COVID-19 pandemijos sąlygomis

2021 m. pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos teikimui ir toliau didelį poveikį darė su COVID-19 susiję apribojimai bei didesnis pagalbos poreikis. 2020 m. įvesti pokyčiai, kuriais siekta palengvinti susiklosčiusią padėtį, buvo toliau vykdomi ir 2021 m. Tarp 2021 m. programose nurodytų pavyzdžių – galutinių paramos gavėjų rūšių ir skaičiaus, paramos teikimo būdų ir paramos rūšių pokyčiai.

Keliose programose nurodyta, kad, siekiant padėti įveikti pandemijos sukeltus sunkumus, įtraukti papildomi socialiai pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriems iki COVID-19 pandemijos parama nebuvo teikiama. Tai išsamiau nagrinėjama konkrečiose šio skyriaus dalyse. Šiame skyriuje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. buvo ne tik toliau teikiama esama parama, bet ir atrinktos naujos pagalbos maistu, ypač pagrindinės materialinės pagalbos, gavėjų grupės. Per pandemiją padidinta parama buvo toliau teikiama ir 2021 m., kaip išsamiai aprašyta tolesnėse konkrečiose dalyse. Pavyzdžiui, Latvija pranešė, kad 2021 m. per nepaprastąją padėtį ji išplėtė nepasiturinčių ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių tinkamumo gauti paramą kriterijus, veiksmingai užtikrindama, kad parama pagal programą jos gavėjams būtų teikiama ilgesnį laiką. Bulgarijoje buvo remiamos papildomos grupės, be kita ko, į programas įtrauktos atsižvelgiant į jų socialinę ir ekonominę padėtį, ir asmenys, kuriems kyla didelė rizika užsikrėsti COVID-19 infekcija (jiems parama buvo pristatoma į namus). Nors per pandemiją bendras galutinių paramos gavėjų skaičius padidėjo, pranešta, kad pagal tam tikras programas teikiamos paramos gavėjų skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, Airijoje, pradėjus įgyvendinti nacionalines pajamų rėmimo per pandemiją programas, sumažėjo galutinių paramos gavėjų skaičius. Taip sudarytos sąlygos teikiant paramą iš EPLSAF daugiausia dėmesio skirti labdaros organizacijų rėmimui, gerinant maisto kokybę ir didinant įvairovę, taip pat įtraukiant sunkiau pasiekiamus pažeidžiamus asmenis.

Pandemija taip pat turėjo didelės įtakos paramos teikimo būdams. Siekiant mažinti paramos gavėjų užsikrėtimo riziką, įgyvendinant programas, užuot naudojusis centriniais paramos atsiėmimo punktais, išplėsti maisto produktų ir pagrindinės materialinės pagalbos pristatymo į namus tinklai. Šis pokytis, kaip vienas iš matomiausių, paminėtas įvairių programų, pavyzdžiui, Estijos, Graikijos ir Latvijos, ataskaitose. Estija pranešė, kad, palyginti su laikotarpiu iki 2020 m., žmonėms į namus pristatyta gerokai daugiau maisto paketų. Maisto paketai taip pat buvo pristatomi tiesiai į benamių prieglaudas. Latvijoje paruošti patiekalai, kurie anksčiau buvo tiekiami labdaros valgyklose, buvo dalijami tik išsinešti. Įgyvendinant daugumą programų pranešta, kad dėl COVID-19 kilo didelių su logistika susijusių paskirstymo sunkumų. Kai kuriose šalyse paramą į namus pristatydavo paramą gaunančios organizacijos ir jų savanoriai ir (arba) darbuotojai, o kitose taip pat buvo naudojamasi siuntinių pristatymo paslaugomis. Pandemija turėjo įtakos savanorių ir kitų darbuotojų galimybėms dirbti paramos paskirstymo centruose. Prancūzijos ataskaitoje šie veiksniai nurodyti kaip pagrindiniai, turėję įtakos EPLSAF įgyvendinimui. Tuo pat metu Prancūzija pranešė, kad padidėjo iš EPLSAF teikiamos pagalbos maistu svarba, nes prekybos centrai ir žemės ūkio partneriai ėmė dovanoti mažiau maisto produktų.

Galiausiai kai kuriais atvejais pasikeitė ir teikiamos paramos rūšys. Nors pagalba maistu ir dalijamo maisto rūšys iš esmės išliko tokios pat (išskyrus Airiją, kaip paminėta pirmiau), pagrindinė materialinė pagalba nuo 2020 m. buvo greitai pritaikyta prie konkrečių dėl pandemijos atsiradusių poreikių. Siekiant padėti pandemijos metu patenkinti konkrečius pažeidžiamų grupių poreikius, teikiant pagalbą buvo dalijamos, be kita ko, asmeninės apsaugos priemonės, dezinfekantai ir papildomi higienos reikmenys. Apskritai šie pokyčiai nereiškia, kad buvo pakeistos esamos pagrindinės materialinės pagalbos rūšys. Kipre visą pandemijos laikotarpį buvo toliau dalijami naujagimiams skirti produktai. Prancūzija ir Rumunija pranešė apie kitus paramos teikimo organizavimo pokyčius. 2021 m. abiejose šalyse buvo naudojami kuponai, kuriuos buvo galima tiesiogiai išsikeisti į maisto produktus ir pagrindinę materialinę pagalbą. Rumunija pranešė, kad naudojantis kuponais buvo galima lengviau veiksmingai pasiekti paramos gavėjus.

VP I. Pagalba maistu

Daugiausia pagalbos maistu gavėjų absoliučiais skaičiais buvo Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje (žr. 2 lentelę). Dėl iniciatyvos „REACT-EU“ gerokai padidėjo Italijai skirtas biudžetas – šiek tiek mažiau nei 200 mln. EUR, todėl padaugėjo pagalbą maistu gavusių žmonių. Rumunijoje, palyginti su 2020 m., taip pat labai padidėjo asmenų, kuriems suteikta parama, skaičius (nuo 1,2 mln. iki 1,5 mln.). Tai buvo susiję su pagal iniciatyvą „REACT-EU“ padidintu biudžetu (56 mln. EUR) ir sparčiau naudojamomis biudžeto lėšomis. Vis dėlto kitose valstybėse narėse asmenų, kuriems suteikta parama, skaičius, palyginti su ankstesniais metais, išliko gana stabilus. Prancūzija pranešė, kad 2020–2021 m. galutinių paramos gavėjų skaičius sumažėjo (2020 m. jis siekė 5,5 mln., o 2021 m. – 5,1 mln.), tačiau vis dar yra daug didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją. Prancūzijos metinėje įgyvendinimo ataskaitoje šis paramos gavėjų skaičiaus sumažėjimas nepaaiškintas. Vis dėlto joje pabrėžiama, kad iš EPLSAF turi būti toliau teikiama pagalba maistu, nes COVID-19 pandemija daro labai didelį poveikį, o privatusis sektorius dovanoja mažiau maisto produktų. Visus 2021 m. toliau galiojo lankstesnės nacionalinės įgyvendinimo taisyklės, priimtos reaguojant į COVID-19 protrūkį. Todėl šis lankstumas neturėjo įtakos galutinių paramos gavėjų skaičiaus mažėjimui.

Table 2.Pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius pagal metus (tūkst.)

Valstybė narė

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

% ES

BE

394

359

382

449

3 %

BG

540

466

494

553

4 %

CY

2

2

–

–

0 %

CZ

101

57

78

62

0 %

EE

23

21

26

24

0 %

ES

1 288

1 229

1 496

1 468

10 %

FI

281

316

317

295

2 %

FR

4 340

4 790

5 504

5 120

34 %

EL

353

290

294

319

2 %

HR

42

108

23

62

0 %

HU

184

141

182

177

1 %

IE

152

195

277

157

1 %

IT

2 678

2 079

2 657

2 984

20 %

LT

197

192

183

195

1 %

LU

13

13

13

13

0 %

LV

70

76

75

88

1 %

MT

13

11

12

10

0 %

PL

1 385

1 356

1 337

1 254

8 %

PT

79

93

149

170

1 %

RO**

–

–

1 186

1 486

10 %

SI

158

153

157

151

1 %

SK

192

185

137

7

0 %

ES

12 486

12 128

14 980

15 044

100 %

** Rumunijos duomenys grindžiami ne metine įgyvendinimo ataskaita, o papildomais paaiškinimais, vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateiktais dėl neatitikties, kurią ketinama ištaisyti nuo 2022 m. 12  

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Įgyvendinant EPLSAF programas visoje ES daugiausia dėmesio skiriama įvairioms prioritetinėms tikslinėms grupėms, ir tai tiesiogiai atspindi skirtingos paramą gavusių asmenų grupės. Taip yra daugiausia todėl, kad EPLSAF programomis papildomos įvairios nacionalinės politikos kryptys. Iš 3 lentelės matyti, kad Vengrijoje gana didelė dalis pagalbos maistu (60 proc.) buvo skirta vaikams, o kitos valstybės narės dažniau nusprendė EPLSAF lėšas naudoti tiesioginei pagalbai maistu vyresniems kaip 65 metų asmenims teikti (Bulgarijoje – 35 proc., Suomijoje – 36 proc., Latvijoje – 31 proc., Rumunijoje – 29 proc.). Bendra moterų dalis, palyginti su visu pagalbos maistu gavėjų skaičiumi, siekė 50 proc. Vis dėlto ir ji įvairiose valstybėse narėse labai nevienoda: moterys sudarė 59 proc. galutinių paramos gavėjų Bulgarijoje ir 57 proc. Maltoje, tačiau tik 24 proc. Vengrijoje ir 31 proc. Airijoje (gerokai mažiau nei ES vidurkis). Belgijoje, Čekijoje, Liuksemburge, Vengrijoje ir Ispanijoje įgyvendinant pagalbos maistu veiksmus parama suteikta didelėms dalims migrantų. Vidutinė neįgaliųjų, gaunančių pagalbą maistu, dalis ES buvo gana nedidelė – vidutiniškai siekė 5 proc. Vis dėlto gerokai daugiau neįgaliųjų pagalba maistu suteikta Vengrijoje (33 proc.), Bulgarijoje (29 proc.), Rumunijoje (17 proc.), Latvijoje (17 proc.), Lenkijoje (16 proc.) ir Lietuvoje (12 proc.). Benamiai dažnai nelaikomi tiksline pagalbos maistu gavėjų grupe, tačiau Čekijoje ir Airijoje jie sudarė po 17 proc., o Slovakijoje – net 100 proc. tokios pagalbos gavėjų. Slovakija, įgyvendindama visą pagalbos maistu programą, penkiuose miestuose benamiams dalijo paruoštus karštus patiekalus.

Table 3.Pagalbą maistu gavusių asmenų kategorijos 2021 m.

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Siekiant įvertinti, kaip pasikeitė tikslinės grupės, kurioms per pandemiją buvo taikomos EPLSAF lėšomis finansuojamos pagalbos maistu priemonės, paramos gavėjų pandemijos metais (2020–2021 m.) asmeniniai ypatumai buvo palyginti su visų pagalbos maistu gavėjų 2014–2019 m. ypatumais. ES lygmeniu per COVID-19 pandemiją pagalba maistu suteikta šiek tiek (dviem procentiniais punktais) mažiau vaikų nei prieš pandemiją. Vyresnio amžiaus asmenų, moterų, neįgaliųjų ir benamių dalys, palyginti su 2020 m., padidėjo vienu procentiniu punktu. Tik nedaugelis valstybių narių pranešė apie didelius atskirų tikslinių paramos gavėjų grupių dalių pokyčius. Bulgarija ir Vengrija išsiskiria tuo, kad šiose šalyse pagalba maistu suteikta daugiau neįgaliųjų (atitinkamai 10 ir 11 procentinių punktų daugiau nei iki 2020 m.). Abiejose šalyse, kaip ir prieš COVID-19 pandemiją, pagalba maistu buvo konkrečiai skiriama socialinį nepriteklių patiriantiems neįgaliesiems. Pradėjus taikyti su COVID-19 susijusias izoliavimo priemones jų padėtis pablogėjo, ir tai buvo siekiama ištaisyti įgyvendinant šių šalių EPLSAF programas.

Figure 1.2014–2021 m. suteikta pagalba maistu (tūkst. tonų) pagal valstybes nares

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Maisto produktų kiekis tonomis nuo 2019 m. nuolat didėjo ir 2021 m. pasiekė beveik 450 000 tonų. Valstybės narės šį padidėjimą dažniausiai aiškino būtinybe reaguoti į COVID-19 izoliavimo priemonių taikymo laikotarpiais padidėjusį nesaugumą. Atskiroms valstybėms narėms tenkančioms maisto produktų dalys, palyginti su šiuo bendru maisto produktų kiekiu, laikui bėgant iš esmės nesikeitė. Rumunija išsiskiria tuo, kad 2017–2019 m. neteikė pagalbos maistu, tačiau nuo 2020 m. sugebėjo atnaujinti tokios pagalbos teikimą.

Visos valstybės narės pranešė, kad vienaip ar kitaip laikosi bendrojo principo, pagal kurį pagalba maistu atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant subalansuotą labiausiai skurstančių žmonių mitybą, tačiau jų taikomos įgyvendinimo priemonės yra labai nevienodos. 2 pav. pateikiama daugiau informacijos apie konkrečius pasirinktus tiekti maisto produktus. Bulgarijoje, Airijoje, Maltoje ir Portugalijoje vaisių ir daržovių dalis viršijo vidurkį. Suomijoje, Latvijoje, Maltoje ir Rumunijoje daugiau kaip pusę maisto produktų sudarė krakmolingi produktai, įskaitant miltus, duoną, bulves ir ryžius. Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Slovėnijoje pieno produktams tenkanti visų maisto produktų dalis viršijo ES vidurkį. Paruoštų maisto produktų arba maisto, kurio negalima priskirti kitoms kategorijoms, dalis vidutiniškai siekia apie 10 proc., tačiau Slovakijoje tokie maisto produktai sudarė visą maisto krepšelį, o Vengrijoje – 40 proc. paskirstytų maisto produktų. Slovakija tiekė karštą sriubą, kepinius ir šiltus nealkoholinius gėrimus, kuriuos priskyrė kitų maisto produktų kategorijai. Duomenų apie Kiprą nėra, nes 2021 m. jis neteikė pagalbos maistu; 2018 m. – paskutiniais metais, kai Kipras teikė pagalbą maistu, – ją sudarė daugiausia krakmolingi produktai (45 proc.), o po jų rikiavosi vaisiai ir daržovės (27 proc.) ir šiek tiek mažesniu mastu gyvūniniai produktai (14 proc.) bei pieno produktai (14 proc.).

Figure 2.Pagalbos maistu sudėtis 2021 m. pagal valstybes nares

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Konkreti pagalbos maistu sudėtis ilgainiui iš esmės nesikeitė. Tik 2014–2016 m. teiktos pagalbos maistu sudėtis pagal rūšis buvo šiek tiek kitokia, galbūt dėl to, kad tais metais šiek tiek skyrėsi paramą teikusios valstybės narės.

Figure 3.Teiktos pagalbos maistu sudėtis (kaip dalis visos paramos)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Maisto produktai buvo dalijami maisto paketais arba tiesiogiai kaip valgio porcijos. Slovakija 2021 m. skirstė tik valgio porcijas, o Prancūzija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija ir Slovėnija – tik maisto paketus. Kitos valstybės narės skirstė ir valgio porcijas, ir maisto paketus. Iš 4 pav. matyti, kad laikui bėgant nuo 2019 m. maisto paketų pristatymo tendencija stabilizavosi; 2021 m. iš viso buvo paskirstyta 91,1 mln. maisto paketų ir 77,7 mln. valgio porcijų.

Figure 4.Laikui bėgant paskirstytų maisto paketų ir valgio porcijų skaičiaus tendencijos

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Atliekant peržiūrą taip pat įvertinta, kaip laikui bėgant keitėsi vienam asmeniui skirtų maisto paketų ir valgio porcijų skaičiaus tendencija. Nuo 2015 m. bendras vienam asmeniui tenkančių paketų skaičius nuolat mažėjo: nuo vidutiniškai maždaug 10 paketų iki šiek tiek daugiau kaip šešių paketų 2021 m., o vienam asmeniui skirtų valgio porcijų skaičius padidėjo: nuo vidutiniškai šiek tiek daugiau kaip dviejų porcijų vienam asmeniui 2014 m. iki šiek tiek mažiau nei šešių porcijų 2021 m. Pagal svorį vienam asmeniui skirtų maisto produktų kiekis gerokai padidėjo nuo 18,9 kg 2014 m. iki 30,0 kg 2021 m.

Figure 5.2014–2021 m. vienam asmeniui skirtų maisto produktų raida (įvairūs rodikliai)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

VP I. Pagrindinė materialinė pagalba

Valstybės narės savo ataskaitose nurodė, kad 2018–2021 m. pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų skaičius buvo gana stabilus (žr. 4 lentelę). Daugiau kaip pusę visų galutinių pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų ES sudarė paramos gavėjai Rumunijoje, kurioje 2020–2021 m. galutiniams paramos gavėjams higienos reikmenų paketai buvo pristatyti keturis kartus. 2021 m. EPLSAF lėšomis taip pat buvo padedama įsigyti mokyklinius reikmenis, reikalavimus atitinkančių palankių sąlygų neturinčių vaikų tėvams paskirstant elektroninius kuponus. Jie šiuos kuponus galėjo panaudoti būtiniausiems savo vaikams reikalingiems mokykliniams reikmenims ir drabužiams įsigyti.

Table 4.Pagrindinę materialinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius (tūkst.)

Valstybė narė

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

% ES

AT

45

44

44

42

2 %

CY

1

1

1

1

0 %

CZ

72

34

58

51

2 %

EL

239

189

266

275

13 %

HR

24

83

0

15

1 %

HU

26

57

128

150

7 %

IE

41

40

51

45

2 %

IT

–

5

25

29

1 %

LT

197

192

183

195

9 %

LU

13

13

13

13

1 %

LV

17

70

69

81

4 %

RO**

–

–

1 122

1 188

57 %

SK

110

97

–

–

0 %

ES

785

824

1 960

2 084

100 %

** Rumunijos duomenys grindžiami ne metine įgyvendinimo ataskaita, o papildomais paaiškinimais, vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateiktais dėl neatitikties, kurią ketinama ištaisyti nuo 2022 m.

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Kipre, Vengrijoje ir Airijoje pagrindinė materialinė pagalba buvo teikiama tik vaikams, kurie Austrijoje taip pat sudarė didelę tokios pagalbos gavėjų dalį (84 proc.). Apskritai teikiant pagrindinę materialinę pagalbą nebuvo orientuojamasi į vyresnius kaip 65 metų asmenis, nors Latvijoje ir Kroatijoje ši grupė (atitinkamai 31 proc. ir 19 proc.) viršijo ES vidurkį (10 proc.).

Moterys didesnę nei vidutinę materialinės pagalbos gavėjų dalį sudarė Latvijoje (57 proc.), Airijoje (58 proc.) ir Austrijoje (63 proc.); Kipre pagrindinė materialinė pagalba buvo teikiama tik moterims (jaunesnėms nei 15 metų mergaitėms).

Austrijoje, Kipre, Čekijoje, Italijoje ir Liuksemburge migrantų kilmės asmenų, kuriems suteikta parama, skaičius viršijo ES vidurkį. Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje pagrindinė materialinė pagalba suteikta palyginti daugiau neįgaliųjų nei kitose valstybėse narėse.

Italijoje pagrindinė materialinė pagalba buvo konkrečiai skirta benamiams (94 proc.); šioje šalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama žmonėms, patiriantiems didelį materialinį nepriteklių, kurių dauguma yra užsienio kilmės benamiai vyrai. Italija pranešė, kad daugumai 2021 m. pagrindinę materialinę pagalbą gavusių asmenų (72 proc.) taip pat suteikta pagalba maistu (jų skaičius, palyginti su 2020 m. (46 proc.), padidėjo). Šalis siekė ne tik nedelsiant patenkinti pagrindinius ypač dideliame skurde gyvenančių asmenų poreikius, bet ir laipsniškai įveikti didelį nepriteklių. Iš to matyti, kaip įgyvendinant Italijos EPLSAF programą nuo pandemijos pradžios, reaguojant į didėjantį pagalbos poreikį, susijusį su sudėtingesne dėl pandemijos susiklosčiusia padėtimi, buvo visapusiškiau remiami paramos gavėjai.

Table 5.2021 m. pagrindinę materialinę pagalbą gavusių asmenų asmeniniai ypatumai

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų, kuriems parama buvo teikiama pandemijos metu, kategorijos taip pat buvo palygintos su paramos gavėjų, gavusių paramą iki 2020 m., kategorijomis (žr. 6 lentelę). Skirtumai tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu yra didesni už skirtumus pagalbos maistu srityje. Per pandemiją pagrindinė materialinė pagalba suteikta mažiau moterų nei laikotarpiu iki 2020 m. (15 procentinių punktų mažiau) ir daugiau neįgaliųjų (9 procentiniais punktais daugiau). Latvijoje EPLSAF lėšomis finansuojama pagrindinė materialinė pagalba 2020–2021 m. suteikta gerokai mažesnei daliai vaikų, palyginti su visais paramos gavėjais (32 procentiniais punktais mažiau), nei laikotarpiu iki pandemijos. Latvijos ataskaitoje paaiškinta, kad taip atsitiko dėl didesnių vyresnio amžiaus asmenų poreikių pandemijos metu, taip pat nacionalinės teisės aktų pakeitimų ir konkrečių šeimoms skirtų nacionaliniu lygmeniu teikiamos paramos galimybių. Dėl to sumažėjo būtinybė EPLSAF lėšomis remti šias grupes. Tai rodo ir bendras nedidelis absoliutaus vaikų, kuriems suteikta pagrindinė materialinė pagalba, skaičiaus padidėjimas. Vengrija pranešė, kad pagrindinė materialinė pagalba suteikta mažesnei daliai migrantų, palyginti su visais paramos gavėjais (24 procentiniais punktais mažiau), tačiau šio sumažėjimo nepaaiškino.

Kipre pandemijos metu labai išaugo pagrindinę materialinę pagalbą gavusių moterų dalis. Ji padidėjo nuo 57 proc. prieš pandemiją iki 100 proc. pandemijos metu (43 procentiniais punktais), nes šiuo laikotarpiu pagalba buvo teikiama tik moterims. Vis dėlto šis pokytis susijęs ne su pandemija, o su materialinės paramos naujagimiams, kuri nuo 2020 m. konkrečiai skiriama motinoms, teikimo supaprastinimu.

Table 6.Tikslinių grupių, kurioms buvo teikiama materialinė pagalba, pokyčiai nuo 2014–2019 m. laikotarpio iki 2020–2021 m. laikotarpio

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d. 13

Iš valstybių narių metinių ataskaitų matyti, kad iki 2020 m. EPLSAF lėšomis teikiamos pagrindinės materialinės pagalbos piniginė vertė didėjo. Nors ši tendencija prasidėjo dar prieš 2020 m., galima pastebėti, kad nuo pandemijos pradžios 2020 m. materialinės pagalbos vertė gerokai padidėjo. Rumunija išsiskiria daugiausia tuo, kad tais metais vėl pradėjo įgyvendinti EPLSAF paramos veiksmus. Net neįskaitant Rumunijos, iš 6 pav. matyti, kad iki 2020 m. išliko teigiama tendencija ir suteiktos materialinės pagalbos vertė pasiekė 34,9 mln. EUR. Bendra vertė, apie kurią pranešta 2021 m., šiek tiek sumažėjo, ir tai daugiausia nulėmė pokyčiai Rumunijoje ir Italijoje, tačiau daugumoje šalių vertė išliko stabili arba padidėjo. 2021 m. pagal vertę didelė materialinė pagalba buvo suteikta Austrijoje (4,2 mln. EUR), Graikijoje (7,9 mln. EUR), Vengrijoje (5,7 mln. EUR) ir Rumunijoje (8,4 mln. EUR). Italija išsamiai nepaaiškino, kodėl 2021 m., palyginti su 2020 m., sumažėjo paskirstytų prekių vertė. Vis dėlto ši šalis nurodo, kad po COVID-19 pandemijos padėtis pasikeitė, todėl įgyvendinančiosios institucijos turėjo iš dalies pertvarkyti skirstant materialinę pagalbą atliekamą darbą.

Figure 6.Bendra suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos piniginė vertė (mln. EUR)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Nuo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžios suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos vertės pasiskirstymas pagal konkrečias tikslines grupes buvo nevienodas. Išskyrus 2015 m., vaikams teko nuo trečdalio iki dviejų trečdalių pagrindinės materialinės pagalbos vertės, o pastaraisiais metais didėjo bendros benamiams suteiktos materialinės pagalbos vertės dalis. Rengiant šią ataskaitą Rumunija 2021 m. suteiktos materialinės pagalbos vertės dar nebuvo suskirsčiusi pagal tikslines grupes; tai yra tie 24 proc. materialinės pagalbos, kurie 7 pav. nepriskirti kitoms grupėms.

Figure 7.Bendros pagrindinės materialinės pagalbos vertės dalis pagal tikslines grupes

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

2021 m. tikslinėms grupėms suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos santykinė vertė toliau analizuojama pagal valstybes nares. Tai suteikia galimybę suprasti, kaip skirtingai šalys pasirinko pagrindinės materialinės pagalbos rūšis. Pagal vertę beveik visa pagrindinė materialinė pagalba Austrijoje 14 , Kipre, Vengrijoje ir Airijoje 15 , taip pat didelė jos dalis Kroatijoje (35 proc.) ir Čekijoje (41 proc.) buvo skirta vaikams. Čekijoje pagal vertę 22 proc. pagrindinės materialinės pagalbos buvo skirta benamiams, o Italijoje šiai grupei priskirta beveik visa materialinės pagalbos vertė (94 proc.).

Pagrindinės materialinės pagalbos vertės pasiskirstymas pagal konkrečias tikslines grupes (2021 m.)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Pagrindinės materialinės pagalbos vertė, tenkanti vienam paramos gavėjui, iki 2020 m. pamažu didėjo ir pasiekė 35,42 EUR. 2021 m. vidutinė vienam paramos gavėjui tenkanti vertė gerokai sumažėjo iki 16,73 EUR (arba 29,55 EUR, jeigu neįtraukiama Rumunija). Mažesnė Rumunijai tenkanti vertė paaiškinama tuo, kad dauguma jos išlaidų buvo priskirtos dvejų metų trukmės paramos programai ir užregistruotos 2020 m.

Pagrindinės materialinės pagalbos vertė, tenkanti vienam benamiui, bėgant metams labai svyravo, daugiausia dėl mažesnio benamių, kuriems suteikta parama, skaičiaus, ypač 2020 m. 2020 m. Italija pranešė, kad dėl gana didelės paramos vertės ir nedidelio asmenų, kuriems suteikta parama, skaičiaus vienam benamiui suteikta vidutiniškai 277 EUR (2020 m. – 323 EUR vienam benamiui, o 2021 m. – 98 EUR) vertės parama. Italijos metinėje įgyvendinimo ataskaitoje šis skirtumas nepaaiškintas.

Figure 8.Vienam paramos gavėjui tenkančios pagrindinės materialinės pagalbos vertės tendencijos atitinkamu laikotarpiu

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

VP I. Papildomos priemonės

Pagal EPLSAF reglamentą valstybės narės, kurios 2021 m vykdė VP I programas, taip pat įgyvendino papildomas priemones. Vis dėlto prasidėjus COVID-19 krizei taikant šias papildomas priemones kilo didelių sunkumų, ir valstybės narės apskritai jas įgyvendino nevienodai.

Dauguma valstybių narių toliau taikė kelių rūšių papildomas priemones ir vos kelios valstybės narės nusprendė sutelkti dėmesį tik į vienos ar dviejų rūšių veiklą.

Tarp 2021 m. įgyvendintų papildomų priemonių buvo:

·konsultacijos maisto ruošimo ir laikymo klausimais (BE, BG, CZ, ES, FI, FR, HR, LT, LV, MT, PL, PT ir SK);

·švietimo veikla arba informavimas sveikai mitybai ir gyvenimo būdui skatinti, pvz., maisto gaminimo praktiniai seminarai (BE, BG, CZ, EL, ES, FI, FR, HR, IT, LT, LU, LV, PT, PL, RO, SI ir SK);

·konsultacijos maisto švaistymo prevencijos klausimais (BG, CZ, ES, FI, LU, LV, PL ir PT);

·konsultacijos asmens higienos klausimais (BE, BG, EL, HR, HU, LV, RO ir SK);

·nukreipimas į atitinkamas tarnybas (pvz., socialines / administracines) (BE, BG, CZ, EE, FI, FR, IE, IT, LU, LV, PT ir SK);

·konsultuojamasis ugdymas ir praktiniai seminarai, ypač siekiant gerinti integraciją į švietimo sistemą arba darbo rinką (BG, CY, CZ, EL, FI, FR, IE, IT, LT, LV, MT, RO ir SI);

·švietimo veikla ir įgūdžių ugdymas / programos (EL, FR, LV, MT, PL, RO ir SI);

·priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis (BG, ES, FI, FR, HU, IE, IT, LV ir RO);

·psichologinė ir terapinė parama (CZ, EL, FI, FR, HU, IT, LT, LV, PL, RO ir SI);

·konsultacijos namų ūkio biudžeto valdymo klausimais (BG, CZ, EL, FR, HR, IE, IT, LT, LV, MT, PL, PT ir SK);

·konkrečios konsultacijos dėl šeimos ir (arba) bendruomenės ryšių palaikymo ar atkūrimo, įskaitant konfliktų sprendimą, pagalbą tėvams, pagalbą priežiūrai namuose (BG, CY, FR, IE, LT, LV ir PL);

·socialinė ir laisvalaikio veikla (CZ, FI, FR, LV, LU, MT, PL ir SI);

·teisinių paslaugų teikimas (CZ, FR, IT, LT, PL ir RO) ir

kita susijusi veikla (AT, BE, BG, CY, CZ, EE, ES, FI, FR, IE, EL, IT, LU, MT, PL, PT, RO ir SI), daugiausia asmeninės pagalbos paslaugos, suaugusiųjų priežiūra, socialinis transportas, priemonės, padedančios susirasti būstą ar pastogę, parama naudojantis teisėmis ir parama mokyklai.

VP II. Socialinė įtrauktis

Keturios valstybės narės (DE, DK, NL ir SE) naudojosi EPLSAF parama socialinės įtraukties tikslams pasiekti. Kiekviena iš šių valstybių narių yra nustačiusi konkrečių rūšių veiksmus, pritaikytus konkrečioms tikslinėms grupėms. Tai skiriasi nuo labiau standartizuoto požiūrio, kuriuo vadovaujamasi įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagalba maistu arba pagrindine materialine pagalba, ir labiausiai matyti iš nustatytų rodiklių ir vykdomos veiklos. Šiame skyriuje pabrėžiama, kad dėl tebesitęsiančių su COVID-19 susijusių apribojimų 2021 m. įgyvendinant visas keturias socialinės įtraukties programas buvo sudėtinga teikti paramą konkrečioms tikslinėms grupėms. Kadangi šios programos yra konkretesnės ir labiau pritaikytos, jų įgyvendinimo metodai ir tikslinės grupės iš esmės nepasikeitė. Todėl 2021 m. paramos gavėjų buvo mažiau nei ankstesniais metais.

Paramos gavėjų skaičius yra gerokai mažesnis nei įgyvendinant kitų rūšių EPLSAF programas, ir tai yra vienas iš sąmoningai parinktų šių programų ypatumų. 7 lentelėje parodyta, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., paramos gavėjų skaičius gerokai sumažėjo, ypač Vokietijoje. Taip yra dėl daug mažesnio projektų, kurie turėjo būti toliau įgyvendinami 2021 ir 2022 m., skaičiaus. Dėl biudžeto apribojimų tik kai kuriuos projektus buvo galima įgyvendinti po 2020 m. Savo metinėje įgyvendinimo ataskaitoje Vokietija taip pat nurodo, kad sumažėjimą nulėmė, be kita ko, toliau taikomi su COVID-19 susiję apribojimai. Aiškinant duomenis, 2021 m. įskaičiuojami tik tie asmenys, kurie pirmą kartą naudojosi įgyvendinant projektą teikiamomis konsultavimo paslaugomis, tačiau buvo toliau remiama daug kitų asmenų.

Vokietijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose paramos gavėjų skaičiaus sumažėjimas taip pat buvo susijęs su COVID-19 apribojimais, nes dažnai buvo neįmanoma rengti fizinių susitikimų; Nyderlanduose parama dažnai buvo teikiama bibliotekose, kurios pirmuosius penkis 2021 m. mėnesius buvo uždarytos.

Table 7.Paramą socialinei įtraukčiai gavusių asmenų skaičius

Valstybė narė

2018 m.

2019 m.

2020 m.

2021 m.

% ES

DE

37 062

27 742

28 168

16 787

94 %

DK

454

757

277

570

3 %

NL

769

579

366

93

1 %

SE

414

658

1 175

441

2 %

ES

38 699

29 736

29 986

17 891

100 %

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

8 lentelėje parodytos įvairios tikslinės grupės, kurioms keturiose valstybėse narėse buvo teikiama parama socialinei įtraukčiai. Bendra skilčių suma gali viršyti 100 proc., nes vienas asmuo galėjo būti priskirtas kelioms kategorijoms. Nyderlandai ir toliau daugiausia dėmesio skyrė tik vyresniems kaip 65 metų asmenims ir iš esmės paramą teikė moterims (85 proc.). Kitose trijose šalyse viena iš pagrindinių paramą socialinei įtraukčiai gavusių asmenų grupių buvo migrantai, užsienio kilmės arba mažumoms priklausantys asmenys. Danija ir Švedija daugiausia dėmesio skyrė beveik tik benamiams.

Table 8.2021 m. paramą socialinei įtraukčiai gavusių asmenų asmeniniai ypatumai

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Paramos socialinei įtraukčiai gavėjų dalys buvo palygintos su paramos gavėjų iki 2020 m. dalimis (žr. 9 lentelę). Kaip ir pagalbos maistu srityje, tikslinių grupių pokyčiai apskritai yra gana nedideli. Galima pastebėti, kad pandemijos laikotarpiu padidėjo paramą gavusių benamių dalis (14 procentinių punktų), daugiausia dėl didesnių absoliučių šios tikslinės grupės skaičių Švedijoje ir Danijoje. Įgyvendinant šių dviejų šalių programas parama buvo teikiama tik šiai tikslinei grupei. Todėl paramos gavėjų dalis nacionaliniu lygmeniu nepasikeitė (siekia atitinkamai 100 proc. ir 97 proc.), tačiau ji pasikeitė ES lygmeniu, kuriuo absoliučių skaičių padidėjimas taip pat turi įtakos santykinei visų paramos gavėjų daliai. Be to, Švedijoje taip pat padidėjo migrantams tenkanti dalis, palyginti su visais paramos gavėjais; šalis pranešė, kad ypač 2021 m. migrantų kilmės asmenys grįžo į Švediją, tačiau dėl pandemijos jų padėtis dažnai būdavo nesaugesnė negu anksčiau.

Table 9.Tikslinių grupių, kurioms įgyvendinant VP II suteikta parama, pokyčiai nuo 2014–2019 m. (prieš pandemiją) iki 2020–2021 m. (proc.)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Išnagrinėjus Vokietijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos požiūrį į socialinę įtrauktį galima paaiškinti jų atitinkamus su programavimu susijusius sprendimus. Kitaip nei įgyvendinant pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos programas, EPLSAF socialinės įtraukties programų įgyvendinimas nestebimas taikant bendrus rodiklius. Vietoje to šalys gali pačios nustatyti rodiklius, kad juos būtų galima pritaikyti prie konkrečių planuojamų veiksmų rūšių. Toliau išsamiau apžvelgiami su įvairių programų pasirinkimu susiję sprendimai.

ŸĮgyvendindama programą Vokietija daugiausia dėmesio skiria galimybėms užmegzti ryšius su naujai atvykusiais ES piliečiais ir jų vaikais, padedant jiems įsitraukti į ankstyvojo ugdymo programas, taip pat su benamiais, gerinant jų galimybes naudotis konsultavimo ir paramos priemonėmis. Pirmaisiais programos įgyvendinimo metais Vokietija jau buvo pasiekusi savo tikslą suteikti konsultacijas 18 044 imigrantams. Vėlesniais metais šis skaičius dar labiau padidėjo iki iš viso daugiau kaip 108 000 imigrantų. Taip gerokai viršytas tikslas, susijęs su suaugusių imigrantų, kuriems ketinta suteikti konsultacijas, skaičiumi. Vėliau buvo pasiekti kiti šios šalies programos numatomi tikslai. Pavyzdžiui, 2020 m. buvo pasiektas tikslas, susijęs su ikimokyklinio amžiaus vaikų turinčiais imigrantais, o 2018 m. – tikslas, susijęs su pakonsultuotais benamiais; nuo to laiko šis skaičius toliau didėjo ir iš viso pasiekė daugiau kaip 35 000 asmenų.

ŸDanijoje EPLSAF parama daugiausia skiriama benamiams. Jiems teikiama su informavimu susijusi parama, aprūpinant laikinu būstu ir sandėliavimo patalpomis, taip pat organizuojama socialinė veikla ir skatinimo įsidarbinti programos. Danija išsikeltą 1 400 asmenų tikslą pasiekė 2018 m., o iki 2021 m. parama suteikta iš viso 3 016 asmenų.

ŸNyderlandai, siekdami užkirsti kelią socialinei atskirčiai ir ją mažinti, iš EPLSAF teikiamą paramą socialinei įtraukčiai naudoja mažas disponuojamąsias pajamas gaunantiems vyresnio amžiaus asmenims remti. Tai daroma įgyvendinant informavimo programas, kurios daugiausia vykdomos keturių didžiausių miestų vietos bibliotekose, kuriose organizuojama socialinė veikla ir programos. Programos tikslas paremti 5 000 asmenų dar nepasiektas; iki 2021 m. pabaigos parama suteikta 3 299 asmenims. Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje nurodyta, kad įgyvendinant programą nuspręsta pirmenybę teikti ne kiekybei, o kokybei; 2020 ir 2021 m. dėl su COVID-19 susijusių apribojimų parama suteikta mažiau paramos gavėjų, nei buvo numatyta. Šie apribojimai padarė didelį poveikį Nyderlanduose teikiamai paramai, nes pagal programos principus parama teikiama tik vyresnio amžiaus asmenims. Ši grupė buvo ypač pažeidžiama COVID-19, todėl pandemijos metu buvo daug sunkiau ją pasiekti.

ŸŠvedijoje EPLSAF lėšomis remiami ekonomiškai neaktyvūs ir trumpiau nei tris mėnesius Švedijoje gyvenantys socialiai pažeidžiami asmenys (benamiai arba asmenys, kuriems kyla benamystės pavojus, migrantai, užsienio kilmės asmenys, mažumų atstovai ir moterys). Nustačius gyvenamosios vietos kriterijų užtikrinama, kad EPLSAF parama būtų skiriama tikslinei grupei, kuriai netaikomas Socialinių paslaugų įstatymas. Programos tikslas – teikti pagrindinę informaciją apie Švedijos visuomenę, daugiausia dėmesio skiriant tikslinės grupės informacijos poreikiams, taip pat tikslinę informaciją apie sveikatos problemas. Be bendrų rodiklių, pažangai įvertinti nenustatyta jokių numatomų tikslų.

9 pav. apibendrinta pažanga, padaryta siekiant su produkto rodikliais susijusių tikslų. Iki 2021 m. pabaigos Vokietijoje, Danijoje ir Nyderlanduose buvo pasiekti visi tikslai.

Figure 9.Pažanga siekiant numatomų tikslų. VP II (socialinė įtrauktis)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Įgyvendinant visas keturias programas nustatyti konkrečių tikslų rezultatų tikslai, kurie pavaizduoti 9 pav. Visi rezultatų tikslai nesunkiai pasiekti, dažnai dar pirmaisiais programų įgyvendinimo metais. Dėl to kyla tam tikrų klausimų, susijusių su įvairių tikslų užmojo lygiu.

ŸVokietijoje tikslai nuosekliai pasiekti pagal visus keturis rezultatų rodiklius. Paramą gavusių imigrantų, kurie naudojasi konsultavimo paslaugomis, dalis siekia apie 90 proc. ir 2021 m. netgi padidėjo. Įgyvendinimo pagal kitus tris rodiklius rezultatai yra stabilūs arba gerėja, gerokai viršijant užsibrėžtus tikslus.

ŸDanijoje programos dalyvių, kurie taip pat naudojasi kitomis paslaugomis, dalis nuo pirmųjų įgyvendinimo metų gerokai padidėjo ir šiuo metu sudaro 89 proc. tikslinių programos dalyvių. Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje tai pateikiama kaip vienas iš sėkmingos pagal įgyvendinamus projektus vykdomos informavimo veiklos pavyzdžių, nenurodant konkrečių sėkmės veiksnių.

ŸNyderlanduose nesunkiai pasiekti visi rezultatų tikslai, nors dalyvių skaičius (numatomas tikslas) dar nesiekia numatyto lygio. Dalyvių, kurie toliau palaiko ryšius su paramos teikėju, yra sukūrę tvirtesnius socialinius tinklus, patobulino įgūdžius ir gavo kitų rūšių paramą, dalys praktiškai kiekvienais įgyvendinimo metais gerokai viršija užsibrėžtą tikslą.

ŸGaliausiai Švedijoje nustatytas tikslas, susijęs su dalyvių, kurie pagerino savo sveikatą ir higienos įpročius, skaičiumi, buvo pasiektas dar 2017 m., t. y. antraisiais įgyvendinimo pažangos ataskaitų teikimo metais.

Figure 10.Pažanga siekiant rezultatų tikslų. VP II (socialinė įtrauktis)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

Taip pat buvo įvertinta visų vienam asmeniui, kuriam suteikta parama socialinei įtraukčiai, tenkančių išlaidų raida (žr. 10 pav.). Kadangi atskirais metais nurodytos vertės gali būti labai nevienodos ir kartais tam tikros išlaidos būna susijusios su dalyvavimu programoje skirtingais metais, analizuojamos tik suvestinės vieneto sąnaudos. Įgyvendinant programas dėl asmenų skaičiaus arba išlaidų, apie kurias pranešta, skirtumų atsirandantys dideli padidėjimai (arba sumažėjimai) tampa mažiau tikėtini, nes juos sušvelnina bendros sumos. Iš šios apžvalgos matyti, kad trijų iš keturių socialinės įtraukties programų vieneto sąnaudos yra panašios. Vokietija pranešė apie gerokai mažesnes vieneto sąnaudas (360 EUR), palyginti su Švedija (1 776 EUR), Nyderlandais (1 336 EUR) ir Danija (1 182 EUR). Šiuos skirtumus geriausiai galima paaiškinti nevienodu paramos teikimo intensyvumo lygiu. Iš duomenų taip pat matyti, kad trims pastarosioms šalims būdinga bendra vienam asmeniui tenkančių išlaidų didėjimo tendencija. Metinėse įgyvendinimo ataskaitose nepateikiama nuoseklių šios tendencijos paaiškinimų.

Figure 11.Per metus patirtos ir (arba) sumokėtos išlaidos vienam asmeniui, kuriam suteikta parama. Palyginimas pagal valstybes nares. VP II (socialinė įtrauktis)

Šaltinis – 2021 m. metinės įgyvendinimo ataskaitos, atnaujintos iki 2022 m. gruodžio 15 d.

2.3. Bendrieji principai

EPLSAF reglamento 5 straipsnyje nustatyta keletas bendrųjų principų, kurių turi būti laikomasi įgyvendinant visas EPLSAF programas. Valstybės narės turi pranešti, kaip atsižvelgiama į šiuos principus. Toliau išsamiau aptariami aktualiausi principai.

Yra du pagrindiniai būdai, kuriais valstybės narės pranešė, kaip vykdoma veikla papildomos esamos ES sanglaudos priemonės ir nacionaliniai veiksmai, kuriais siekiama mažinti materialinį nepriteklių ir kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi, kartu vengiant dvigubo finansavimo. Kai kurios valstybės narės pateikė šiek tiek informacijos apie dubliavimo prevenciją. Pavyzdžiui, Latvija nurodė, kad paramą gaunančios organizacijos turi pasirašyti pareiškimą, jog neprašys paramos iš skirtingų ES fondų tai pačiai veiklai vykdyti. Kitos šalys, pavyzdžiui, Portugalija, siekdamos užkirsti kelią dvigubam finansavimui, naudojasi bendromis informacijos ir stebėsenos sistemomis.

Antrosios grupės valstybės narės išsamiai apibūdino, kaip įgyvendinant jų programas naudojamasi galima fondų sąveika. Iš ESF ir EPLSAF remiamos programos koordinuojamos pasitelkiant atsakingų vadovaujančiųjų institucijų institucinius ryšius, pavyzdžiui, dalyvaujant bet kurio iš dviejų fondų projektų stebėsenos komiteto veikloje. Be oficialių susitarimų, vadovaujančiosios institucijos taip pat pranešė apie aktyvias komunikacijos iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad paramos gavėjai, gavėjai ir valdžios sektoriaus partneriai būtų informuoti apie vykdomą veiklą.

Įgyvendinant keletą konkrečių projektų buvo siekiama pasinaudoti galima fondų sąveika. Suomija ir Lietuva nurodė keletą ESF projektų, kurie buvo parengti kaip pagalbinės priemonės siekiant stiprinti asmenų, taip pat gaunančių EPLSAF paramą, socialinę įtrauktį, padedant panašioms organizacijoms partnerėms organizuoti tolesnę veiklą. Lenkijoje vadovaujančiosios institucijos parengtose gairėse reikalaujama, kad paramą gaunančios organizacijos pagalbos maistu gavėjams teiktų informaciją apie tai, kaip jie gali pasinaudoti atitinkama ESF parama, ir padėtų jiems pasinaudoti šiomis priemonėmis.

Visos valstybės narės pranešė, kad įgyvendinant EPLSAF programas atsižvelgiama į vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir apskritai bet kokios diskriminacijos prevencijos principus (5 straipsnio 11 dalis). Tai atspindi, pavyzdžiui, organizacijų partnerių ir projektų atrankos kriterijai. Šiais principais grindžiamos organizacijų partnerių projektams įgyvendinti priimtos informavimo strategijos. Stebėsenos sistemose surinkti duomenys suteikia galimybę peržiūrėti taikomą praktiką; Airija pranešė, kaip vietos organizacijoms partnerėms teikiant ketvirčio ataskaitas ir lankantis paskirstymo vietose nagrinėjami demografiniai duomenys, be kita ko, suskirstyti pagal lytis.

Dėl maisto produktų atrankos kriterijų valstybės narės pabrėžia, kad laikosi objektyvių kriterijų, pagal kuriuos atsižvelgiama į produktų vaidmenį užtikrinant subalansuotą mitybą 16 . Belgijoje remiamasi ekspertų indėliu atrenkant maisto produktus, atsižvelgiant į konkrečius paramos gavėjų poreikius, taip pat į maistingumą, laikymo trukmę ir glikemijos indeksą. Bulgarija nurodo, kad vadovaujasi Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, kaip užtikrinti subalansuotą mitybą. Ispanija teigia, kad atrenkant pagrindinius maisto produktus pirmiausia siekiama kuo labiau patenkinti palankių sąlygų neturinčių žmonių mitybos poreikius, aprūpinant kuo įvairesnėmis pagrindinėmis maisto medžiagomis (baltymais, angliavandeniais, riebalais, ląsteliena, vitaminais ir mineralais), ir mažinti maisto medžiagų trūkumą. Suomija laikosi panašių principų, vadovaudamasi Valstybinės patariamosios tarybos mitybos klausimais gairėmis. Kroatijoje dalijamas maistas turi atitikti griežtus kokybės standartus, nustatytus nacionaliniuose žemės ūkio ir maisto teisės aktuose, taip pat turi būti tvariai gaminamas ir perdirbamas. Malta dalimi EPLSAF pagalbos maistu programos pasinaudojo tam, kad pradėtų vaisių, daržovių ir pieno produktų dalijimo moksleiviams kampaniją. Šios kampanijos tikslas buvo padėti ugdyti sveikos ir tvarios mažų vaikų mitybos įpročių kultūrą. Slovėnijoje maisto produktai, įskaitant pagrindinius maisto produktus (pavyzdžiui, pieno produktus, makaronus ir ryžius), buvo parenkami remiantis atrinktų organizacijų partnerių pasiūlymais. Be to, siekiant sukurti subalansuotą ir sveiką maisto produktų paketą, atrinkti maisto produktai buvo papildomi organizacijų partnerių padovanotais arba nupirktais maisto produktais. Kaip ir pirmiau minėtos šalys, Slovakija taip pat atsižvelgia į organizacijų partnerių pageidavimus ir į Visuomenės sveikatos tarnybos pastabas dėl būtinybės laikytis Slovakijos teisės aktuose nustatytų rekomenduojamų maisto medžiagų normų.

Kelios valstybės narės kaip vieną iš pagrindinių principų taip pat nurodė maisto švaistymo mažinimą. Tokie veiksmai susiję su JT 12.3 darnaus vystymosi tikslu, kuriuo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti vieno asmens iššvaistomo maisto kiekį, ir su ES iniciatyvomis, skirtomis maisto švaistymui mažinti, pavyzdžiui, strategija „Nuo ūkio iki stalo“ 17 . Visos minėtos valstybės narės jau atsižvelgia į organizacijų partnerių patirtį, kuri joms suteikia galimybę tiekti paramos gavėjų poreikius atitinkančius maisto produktus. Atrinkti maisto produktai reguliariai keičiami, kad būtų atsižvelgiama į kintančius poreikius ar praktinę patirtį, o visa tai padeda mažinti galimą maisto švaistymą. Kelios valstybės narės ėmėsi papildomų priemonių. Suomijoje vienas iš svarbių klausimų yra maisto sauga, ir ši šalis atsižvelgia į atrinktų maisto produktų vežimą, ribotus organizacijų partnerių laikymo pajėgumus ir produktų laikymo trukmę. Dėl šios priežasties Suomija nedalija šviežių produktų arba produktų, kuriuos reikia vežti ir laikyti šaldytuvuose. Slovakija taip pat apgalvotai atrenka produktus, kuriuos lengva laikyti, kuriems netaikomos specialios laikymo sąlygos ir kurių laikymo trukmė yra pakankamai ilga. Airija laikosi labai įdomaus požiūrio į maisto švaistymą – ji bendradarbiauja su ne pelno socialine įmone „FoodCloud“, įsteigta maisto švaistymo problemai spręsti. Įmonė „FoodCloud“ mezga ryšius tarp daug perteklinių maisto produktų turinčių įmonių ir labdaros organizacijų visos šalies bendruomenėse. Taip užtikrinama, kad galutiniai paramos gavėjai gautų įvairių kokybiškų perteklinių maisto produktų. Maisto produktus dovanojančioms įmonėms tai naudinga, nes jos mažina savo atliekų šalinimo išlaidas ir reikšmingai bei praktiškai prisideda prie visuomenės gerovės.

Dėmesys klimatui ir aplinkai yra dar vienas svarbus bendrasis aspektas, į kurį valstybės narės pranešė atsižvelgusios atrinkdamos pagrindinę materialinę pagalbą. Austrija praneša, kad buvo stengiamasi atrinkti kokybiškus ilgai naudojamus daiktus, naudojant daugiau perdirbtų produktų; pavyzdžiui, nuo 2020 m. visos išdalytos kuprinės ir mokykliniai krepšiai buvo pagaminti naudojant audinius, gautus iš perdirbtų PET butelių. Čekija taip pat nurodo, kad produktai atrenkami vadovaujantis principu, kad jie turi nekenkti aplinkai, o įgyvendinant programą skatinamas atliekų perdirbimas. Tai daroma, pavyzdžiui, pasirenkant tualetinį popierių, pagamintą iš 100 proc. perdirbtų medžiagų. Rumunija taip pat pabrėžia, kad skiria dėmesio higienos reikmenų, dalijamų įgyvendinant pagrindinės materialinės pagalbos projektus, pakavimo reikalavimams. Šių gaminių etiketėse turi būti pateikiama informacija apie aplinkos apsaugą ir pakuočių perdirbimą. Rumunija taip pat daug dėmesio skiria gamtos išteklių apsaugai: pakartotinai naudoja medinius padėklus, ant kurių vežamos maisto pakuotės, ir mažina popieriaus suvartojimą, apie projektus informuodama el. paštu.



3.IŠVADOS

2021 m. COVID-19 pandemijos padariniai ir toliau darė didelį poveikį EPLSAF programų įgyvendinimui. Valstybės narės turėjo persvarstyti EPLSAF programų prioritetus, tikslines grupes, vykdomus veiksmus ir paramos rūšis, kartu užtikrindamos nuolatinę paramą pažeidžiamoms grupėms. Papildomomis lėšomis, skirtomis pagal iniciatyvą „REACT-EU“, buvo toliau remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama mažinti dėl COVID-19 visoje ES padidėjusį nesaugumą. Taip sudarytos sąlygos pagal esamas EPLSAF programas tikslinėms grupėms teikti daugiau pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos, jau nesaugioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms užtikrinant itin svarbią paramą. Todėl EPLSAF, kaip paaiškėjo, yra svarbi priemonė, padedanti įgyvendinti plataus masto Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslus mažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių. Be to, tai buvo lankstus būdas panaudoti papildomas pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtas lėšas.

2021 m. metinė deklaruotų išlaidų suma buvo gerokai didesnė nei ankstesniais metais, todėl padidėjo bendras lėšų panaudojimo lygis. 2020 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose buvo deklaruota 525,2 mln. EUR, o 2021 m. – 703,9 mln. EUR suma. Toks lėšų panaudojimo padidėjimas buvo būtinas, nes 2021 m. pabaigoje bendras lėšų panaudojimo lygis siekė 63 proc. (3,1 mlrd. EUR). Likus dvejiems metams iki įgyvendinimo pabaigos, ateinančiais metais reikės didinti lėšų panaudojimo lygį, kad nebūtų panaikinti įsipareigojimai. Iki 2021 m. pabaigos buvo pranešta, kad pagal patvirtintus biudžetus iš viso paskirstyta 4,7 mlrd. EUR (94 proc. skirto biudžeto), o paramos gavėjai patyrė arba apmokėjo 3,6 mlrd. EUR išlaidų (arba 72 proc. skirto biudžeto).

Apskaičiuotas pagalbos maistu ir pagrindinės materialinės pagalbos gavėjų skaičius (atitinkamai 15 mln. ir 2,1 mln.), palyginti su praėjusiais metais, išliko palyginti stabilus. Maisto produktų kiekis tonomis nuo 2019 m. nuolat didėjo ir 2021 m. pasiekė beveik 450 000 tonų. Bendra pagrindinės materialinės pagalbos piniginė vertė taip pat didėjo ir pasiekė 34,9 mln. EUR. Išskyrus kelias šalis, nepastebėta jokių didelių paramos gavėjų rūšių prieš pandemiją ir jos metu pokyčių. Vis dėlto tai nereiškia, kad programos buvo toliau įgyvendinamos taip pat kaip ir iki COVID-19 pandemijos; iš tikrųjų, programų ataskaitose nurodyta, kad tikslinių paramos gavėjų rūšys buvo pakoreguotos taip, kad atitiktų konkrečius poreikius per pandemiją. Tai ne visada matyti atliekant palyginimus, nes kai kuriais atvejais taikymo sritis buvo iš naujo apibrėžta tos pačios rūšies kategorijoje. Pavyzdžiui, parama buvo išplėsta, kad apimtų esamus paramos gavėjus, kaip antai vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir migrantus.

Savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose valstybės narės nurodo, kad galimam EPLSAF paramos teikimo mastui ir toliau įtakos turėjo jau 2020 m. nurodytos organizacijų partnerių pajėgumų problemos ir logistiniai sunkumai, daugiausia susiję su COVID-19 pandemija (paramos pristatymas į namus, savanorių telkimas, paramos gavėjų nustatymas). Vietos lygmeniu paramą gaunančios organizacijos rado būdų, kaip vykdyti veiklą laikantis taikomų apribojimų, ir joms pavyko toliau teikti paramą beveik tiek pat paramos gavėjų kaip ir 2020 m. Įgyvendinant socialinės įtraukties iniciatyvas (pagal Vokietijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos VP II) COVID-19 apribojimų poveikis buvo jaučiamas labiau, visų pirma dėl to, kad per izoliavimo priemonių taikymo laikotarpį buvo dažnai privalomai uždaromos informavimo veiklai naudojamos patalpos (bibliotekos, bendruomenių centrai ir kt.). Skirstant maisto produktus ir materialinę pagalbą taip pat kilo šiai sričiai būdingų logistinių sunkumų, tačiau, siekiant padėti patenkinti nuolatinį paramos poreikį ir išlaikyti panašų paramos teikimo lygį kaip ir ankstesniais pandemijos metais, jie galiausiai buvo įveikti. Atsižvelgiant į tai, kad per 2021 m. COVID-19 izoliavimo priemonių taikymo laikotarpius paramos gavėjų skaičius išliko stabilus, galima daryti išvadą, kad šiuos sunkumus atsvėrė dėl pandemijos padidėjusi paklausa.

Paskutiniais dvejais EPLSAF įgyvendinimo metais kils tam tikrų sunkumų. Didėjant spaudimui užbaigti projektus ir deklaruoti visas susijusias išlaidas, įtakos EPLSAF įgyvendinimui greičiausiai turės netikrumas dėl galimų su sveikata susijusių apribojimų, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sukelti migracijos srautai ir kiti išorės veiksniai.

(1)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (OL L 72, 2014 3 12, p. 1). Šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas 2018 m. rugpjūčio mėn. peržiūrint Finansinį reglamentą ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1537946431022&uri=CELEX:02014R0223-20180802 ). Reglamentu (ES) 2020/559 iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014, kad valstybės narės galėtų reaguoti į COVID-19 protrūkį, ir nustatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad labiausiai skurstantys asmenys ir toliau galėtų gauti paramą iš EPLSAF saugioje aplinkoje. Keičiančiuoju reglamentu (ES) 2021/177 valstybėms narėms sudaromos sąlygos 2021 ir 2022 m. naudotis papildomomis lėšomis, pagal iniciatyvą „REACT-EU“ skirtomis atsigavimui po COVID-19 pandemijos skatinti.

(2)

 Reglamento (ES) Nr. 223/2014 13 straipsnio 9 dalis. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1255/2014 nustatytas metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinys, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą.

(3)

 Tai yra visų metų 27 šalių Europos Sąjungos rodikliai, pateikiami Eurostato interneto svetainėje ( ILC_PEP S01 ). Trūkstami Kroatijos 2008 ir 2009 m. duomenys ekstrapoliuoti remiantis 2010 m. pateiktu rodikliu.

(4)

Europos Komisija (2021 m.), Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ ( SWD(2021) 46 final ) .

(5)

2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013.

(6)

 Duomenys atspindi 2014–2020 m. VP įgyvendinimo padėtį iki 2021 m. gruodžio 31 d., kaip pranešta metinėse įgyvendinimo ataskaitose, pateiktose iki 2022 m. lapkričio 12 d. Visos ataskaitos ir duomenys kaupiami Europos Sąjungos fondų valdymo sistemoje SFC2014 ( https://ec.europa.eu/sfc/en/2014/fund/fead ). SFC2014 reglamentuojama 2014 m. gegužės 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 463/2014.

(7)

Patvirtintomis išlaidomis laikoma tai, kas metinėse įgyvendinimo ataskaitose vadinama visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, patvirtintų dokumentuose, kuriuose nustatomos veiksmų finansavimo sąlygos, suma (1 bendras išteklių rodiklis, nustatytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1255/2014 (OL L 337, 2014 11 25, p. 46) priede).

(8)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32020R0559.

(9)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32021R0177.

(10)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/HIS/?uri=uriserv:OJ.L_.2022.109.01.0001.01.LIT.

(11)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/HIS/?uri=uriserv:OJ.L_.2022.115.01.0038.01.LIT.

(12)

Rumunija į oficialius metinėje įgyvendinimo ataskaitoje pateiktus duomenis neįtraukė paramos gavėjų, ankstesniais metais jau gavusių pagalbą maistu, o tai neatitinka kitų šalių ataskaitų. Pastebėjus šią neatitiktį, vadovaujančioji institucija pateikė patikslintus duomenis.

(13)

Rumunijos ir Slovakijos duomenys nepateikiami, nes šiose šalyse negalima palyginti paramos gavėjų grupių. Rumunija nepateikė duomenų apie paramos gavėjus iki 2020 m., o Slovakija nepateikė duomenų apie pagrindinės materialinės pagalbos gavėjus nuo 2020 m.

(14)

Austrijoje iš EPLSAF teikiama parama buvo skirta tik mokyklų moksleiviams. Kai kurie iš jų jau buvo perkopę vaikų amžiaus ribą.

(15)

Airijos nurodyta vaikams suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos vertė viršijo bendrą suteiktos pagrindinės materialinės pagalbos vertę, t. y. siekė 105 proc., kaip nurodyta diagramoje. Metinėje įgyvendinimo ataskaitoje nepaaiškinta, kodėl taip atsitiko.

(16)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ( OL L 72 , 2014 3 12, p. 1) 5 straipsnio 13 dalis.

(17)

Europos Komisija (2020), Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final).


Briuselis, 2024 02 20

COM(2024) 69 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2021 m. Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrai finansuotų veiksmų programų metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka








I.2014–2021 m. bendri išteklių rodikliai (VP I ir VP II) 1 2  

Valstybė narė

1 rodiklis

2 rodiklis

2a rodiklis

2b rodiklis

3 rodiklis

Visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, patvirtintų dokumentuose, kuriuose nustatomos veiksmų finansavimo sąlygos, suma (EUR)

Visa įgyvendinant veiksmus paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)

Kai tinkama, visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagalbos maistu teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)

Kai tinkama, visa įgyvendinant veiksmus, susijusius su pagrindinės materialinės pagalbos teikimu, paramos gavėjų patirtų ir sumokėtų tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR)

Visa Komisijai deklaruota tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma (EUR) 3

Laikotarpis

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

AT

6 000 000

27 214 980

4 761 638

25 752 573

–

4 713 097,00

25 309 342

5 229 619

21 099 532

BE

19 326 220

111 536 409

12 802 118

93 073 826

12 109 336,74

89 346 137

–

–

9 703 849

76 128 697

BG

28 333 209

151 754 457

25 272 543

138 420 242

23 904 977,95

131 717 836

–

–

17 641 731

130 066 341

CY

–

4 640 777

800 088

3 567 325

–

756 259

800 088,00

2 740 718

986 820

3 366 042

CZ

2 618 455

35 798 757

4 701 376

20 406 617

1 495 071,15

11 644 793

3 206 305,26

8 034 085

4 580 900

20 058 815

DE

11 479 219

102 560 415

8 447 687

81 576 708

–

–

–

–

16 240 619

61 071 597

DK

477 294

3 764 294

544 230

3 565 712

–

–

–

–

642 551

3 199 650

EE

1 754 488

9 902 729

1 754 488

9 897 175

1 754 488,00

9 897 175

–

–

1 491 315

8 429 614

ES

90 878 864

711 775 099

84 843 073

656 593 945

81 516 244,55

626 107 715

–

–

88 604 867

601 644 112

FI

–

26 519 000

4 370 427

24 136 549

4 240 340,61

23 196 345

–

–

2 246 262

22 012 384

FR

166 824 070

812 477 864

120 565 981

619 247 647

119 522 901,30

615 972 863

–

–

115 991 869

382 091 300

GR

37 644 162

233 708 444

49 709 995

204 210 541

35 533 288,29

166 545 441

5 957 850,69

27 850 431

48 731 328

203 070 973

HR

9 515 679

49 881 790

4 277 633

34 287 293

3 659 846,74

27 344 949

240 492,06

5 323 139

4 509 185

24 681 969

HU

32 493

130 601 837

23 734 310

92 513 001

17 963 537,60

79 414 320

5 767 935,82

12 694 967

27 984 603

79 164 742

IE

6 266 683

24 775 252

5 633 463

23 405 720

3 683 766,75

19 204 367

1 949 695,95

4 201 353

4 528 043

21 346 972

IT

206 850 000

559 032 500

115 035 648

424 857 457

112 884 393,98

414 262 375

2 151 254,21

10 595 082

102 259 397

394 043 426

LT

–

90 857 522

6 519 527

62 079 613

5 622 494,09

57 767 475

897 032,74

4 312 137

8 730 885

57 674 930

LU

617 912

4 657 589

443 675

3 907 039

240 239,02

2 480 824

102 291,53

827 641

443 675

3 086 027

LV

7 203 976

55 468 058

9 630 422

45 358 360

7 370 228,00

34 775 314

1 954 877,00

8 416 700

9 370 481

42 920 432

MT

–

4 640 777

1 174 355

4 346 200

1 143 249,60

4 107 273

–

–

501 659

3 631 626

NL

–

4 408 740

515 862

4 408 740

–

–

–

–

934 381

4 010 426

PL

47 184 815

564 684 609

73 762 393

494 627 186

73 762 392,53

494 627 186

–

–

34 399 679

455 264 472

PT

24 829 049

239 255 537

41 506 956

139 419 478

40 528 390,05

132 795 292

–

–

32 018 583

125 945 554

RO

73 737

621 928 242

150 829 583

321 356 015

51 884 882,92

222 411 315

18 134 084,17

18 134 084

150 829 583

294 334 882

SE

–

8 052 035

1 093 674

7 619 287

–

–

–

–

1 552 520

6 339 350

SI

3 642 281

28 976 990

3 101 693

22 062 181

2 960 263,62

21 239 435

–

–

2 874 330

18 498 089

SK

22 655 099

83 791 381

12 442 547

53 825 885

11 989 424,21

50 909 847

14 405,10

1 209 494

10 894 707

52 127 293

Iš viso

694 207 705

4 702 666 085

768 275 382

3 614 522 314

613 769 757,70

3 236 524 536

45 889 409,53

129 649 172

703 923 438

3 115 309 245

II.2014–2021 m. bendri paskirstytos pagalbos maistu produkto rodikliai (VP I) 4

Valstybė narė

4 rodiklis

5 rodiklis

6 rodiklis

7 rodiklis

8 rodiklis

9 rodiklis

10 rodiklis

Vaisių ir daržovių kiekis (t)

Mėsos, kiaušinių, žuvies ir jūrų gėrybių kiekis (t)

Miltų, duonos, bulvių, ryžių ir kitų krakmolingų produktų kiekis (t)

Cukraus kiekis (t)

Pieno produktų kiekis (t)

Riebalų, aliejaus kiekis (t)

Paruoštų maisto produktų, kitų maisto produktų kiekis (t)

Laikotarpis

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

AT

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

BE

2 244,87

12 766,79

191,14

2 124,83

2 869,24

17 523,33

–

567,37

4 421,94

26 304,74

337,06

2 409,87

1 421,91

8 247,27

BG

4 455,18

26 230,62

2 116,14

11 860,66

5 529,62

42 466,18

896,59

5 836,63

753,84

3 523,49

280,39

4 217,57

203,76

1 119,06

CY

–

41,18

–

21,67

–

68,63

–

–

–

21,67

–

–

–

–

CZ

194,86

787,23

112,82

638,44

223,70

1 190,29

47,78

358,71

189,47

860,33

41,84

330,85

86,43

830,12

EE

85,00

356,00

132,00

1 108,00

155,00

1 345,00

19,00

482,00

–

41,00

63,00

419,00

76,00

602,00

ES

17 418,00

123 239,97

4 272,88

34 747,67

9 724,67

95 541,81

–

–

44 558,04

277 108,82

7 323,53

39 100,42

11 854,23

117 194,13

FI

–

–

187,44

1 264,87

1 124,81

7 881,27

–

–

102,24

816,61

–

–

411,14

1 986,33

FR

15 264,42

77 111,67

8 304,35

38 810,62

15 170,72

86 784,65

1 963,66

21 796,74

32 644,73

312 078,17

3 295,83

24 910,75

6 932,11

42 718,96

GR

1 695,03

13 049,27

2 095,79

9 443,39

3 541,60

14 783,39

778,00

4 389,64

1 376,30

6 709,39

1 155,34

4 731,56

1 901,17

9 631,88

HR

183,14

2 937,79

82,39

1 389,99

641,11

5 464,15

138,12

1 051,90

254,55

2 164,32

125,60

933,77

269,05

2 700,74

HU

495,99

3 107,56

66,74

556,71

1 301,33

7 026,37

261,10

1 583,48

467,44

1 437,69

467,44

1 707,88

2 015,46

7 073,52

IE

364,62

1 722,76

45,77

218,49

378,84

1 867,02

164,50

911,18

–

6,51

–

–

285,49

1 434,03

IT

5 159,40

28 321,51

2 126,96

8 244,04

33 892,43

186 816,37

3 720,18

11 339,11

20 642,62

116 447,04

4 262,94

21 980,45

17 211,53

54 410,98

LT

606,46

2 414,77

883,98

2 992,76

1 464,46

19 528,19

547,65

4 970,86

784,16

2 889,60

509,94

4 561,72

853,48

5 456,90

LU

498,61

2 445,90

206,76

1 434,91

415,50

2 110,88

63,35

413,73

589,00

3 456,39

94,69

584,62

92,41

2 364,27

LV

213,65

553,51

506,65

2 193,93

1 686,89

9 326,79

222,82

1 150,88

363,64

1 442,89

218,63

1 249,96

–

–

MT

46,56

372,91

13,87

100,37

68,22

449,58

–

–

–

147,05

–

–

7,56

60,93

PL

14 962,82

94 452,01

7 527,99

61 817,70

14 917,08

103 711,69

6 626,96

42 867,12

12 648,27

87 224,65

5 890,00

35 506,79

–

7 157,56

PT

10 305,15

31 205,52

3 153,01

11 069,20

5 517,47

17 099,89

–

981,00

7 938,05

27 615,16

646,18

2 928,05

341,81

2 173,05

RO 5

2 567,73

5 129,25

4 041,80

33 665,73

16 404,94

126 136,38

2 377,53

35 733,15

–

–

4 755,06

49 752,98

–

3 710,97

SI

–

–

–

–

1 011,06

9 423,68

–

–

1 418,19

12 026,32

420,37

2 754,85

356,95

2 649,44

SK

–

2 153,91

–

2 118,02

–

10 051,65

–

1 435,94

–

574,37

–

1 435,94

106,99

715,02

Iš viso

76 761,49

428 400,13

36 068,48

225 822,00

116 038,69

766 597,19

17 827,24

135 869,44

129 152,48

882 896,21

29 887,84

199 517,03

44 427,48

272 237,16

Valstybė narė

11 rodiklis

11a rodiklis

11b rodiklis

12 rodiklis

13 rodiklis

Paskirstytos pagalbos maistu bendras kiekis (t)

Maisto, už kurio vežimą, skirstymą ir sandėliavimą sumokėta pagal VP, dalis (%)

EPLSAF lėšomis bendrai finansuotų maisto produktų dalis, palyginti su organizacijų partnerių paskirstytu bendru maisto kiekiu (%) 6

Bendras paskirstytų paruošto maisto davinių, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius 7

Bendras paskirstytų maisto paketų, iš dalies arba visiškai finansuotų pagal VP, skaičius 8

Laikotarpis

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

2021 m.

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

AT

–

–

–

–

–

–

–

–

BE

11 486,16

69 944,20

–

50,00

1 343 278,00

8 663 949,00

2 439 554,00

14 888 014,00

BG

14 235,52

95 254,21

–

100,00

10 444 191,00

52 168 734,00

276 519,00

1 727 668,00

CY

–

153,15

–

–

–

722 386,00

–

0,00

CZ

896,90

4 995,97

–

50,00

892 818,00

3 205 461,00

248 111,00

1 464 053,00

EE

530,00

4 353,00

37,00

27,00

–

–

53 047,00

310 639,00

ES

95 151,35

686 932,82

–

100,00

28 691 970,26

227 206 117,10

4 326 660,00

31 839 016,00

FI

1 825,63

11 949,08

–

16,00

12 683,00

278 557,00

316 745,00

1 930 674,00

FR

83 575,82

604 211,56

–

28,15

–

–

59 639 117,00

523 096 800,00

GR

12 543,23

62 738,52

–

70,18

2 594 839,00

14 715 664,00

692 171,00

3 905 645,00

HR

1 693,96

16 642,66

10,51

63,87

2 379 709,00

15 043 615,00

97 580,00

846 142,00

HU

5 075,50

22 493,21

–

100,00

1 063 523,00

5 099 878,00

467 436,00

2 033 461,00

IE

1 239,22

6 159,99

–

33,00

1 787 324,00

8 512 305,00

309 088,00

1 583 840,00

IT

87 016,06

427 559,50

–

51,37

14 887 130,00

129 247 768,00

12 225 565,00

198 401 866,00

LT

5 650,13

42 814,80

–

48,31

–

–

1 087 741,00

8 689 306,00

LU

1 960,32

12 810,70

45,12

18,30

–

–

30 868,00

178 141,00

LV

3 212,28

15 917,96

–

79,31

478 373,00

2 123 333,00

432 998,00

2 493 185,00

MT

136,21

1 130,84

–

30,00

–

–

11 111,00

68 105,00

PL

62 573,12

432 737,52

–

69,41

1 942 902,00

11 680 023,00

5 606 238,00

43 442 400,00

PT

27 901,67

93 071,87

–

94,83

–

–

613 055,00

2 503 062,00

RO 9

30 147,06

254 128,46

–

–

11 027 838,00

11 027 838,00

1 188 764,00

17 457 051,00

SI

3 206,57

26 854,29

–

56,84

–

–

1 039 911,00

6 156 655,00

SK

106,99

18 484,85

–

–

101 902,00

292 675,00

–

1 435 952,00

Iš viso

450 163,70

2 911 339,16

92,63

1 086,57

77 648 480,26

489 988 303,10

91 102 279,00

864 451 675,00



III.2014–2021 m. bendri paskirstytos pagalbos maistu rezultato rodikliai (VP I) 10

Valstybė narė

14 rodiklis

14a rodiklis

14b rodiklis

14c rodiklis

14d rodiklis

14e rodiklis

14f rodiklis

Bendras pagalbą maistu gaunančių asmenų skaičius

Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius

Moterų skaičius

Migrantų, užsienio kilmės asmenų, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus) priklausančių asmenų skaičius

Neįgaliųjų skaičius

Benamių skaičius

Laikotarpis

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

AT

–

–

–

–

–

–

–

BE

449 372

131 496

40 139

177 334

130 104

14 575

20 566

BG

553 444

124 152

194 757

326 692

43 645

160 857

134

CY

–

–

–

–

–

–

–

CZ

61 542

29 244

5 630

24 521

16 008

4 394

10 769

EE

24 009

5 394

4 387

12 664

5 185

4 512

1 000

ES

1 468 493

432 075

103 179

776 906

400 957

25 502

27 507

FI

294 644

42 118

105 515

133 493

36 301

7 055

2 727

FR

5 120 090

1 598 303

334 812

2 645 985

–

–

581 793

GR

319 238

62 988

30 747

165 589

22 640

8 288

8 431

HR

62 243

28 819

11 323

33 201

2 419

1 193

17

HU

176 576

106 603

21 250

43 027

56 323

58 835

10 748

IE

157 213

57 048

13 216

48 317

23 682

6 434

26 765

IT

2 983 801

602 179

337 425

1 538 268

687 802

33 209

111 547

LT

195 220

47 928

20 735

101 007

1 828

23 995

222

LU

12 706

3 501

310

6 523

9 988

332

213

LV

87 607

11 813

27 264

49 446

1 369

14 857

743

MT

10 496

5 327

684

6 005

827

67

–

PL

1 253 515

328 617

157 314

638 969

8 305

204 347

34 014

PT

170 371

46 142

11 669

92 145

13 543

1 282

83

RO 11

1 485 586

359 512

426 800

600 707

69 345

250 263

6 794

SI

150 825

30 384

27 736

80 187

13 215

6 311

2 012

SK

6 929

–

431

1 603

–_

268

6 929

Iš viso

15 043 920

4 053 643

1 875 323

7 502 589

1 543 486

826 576

853 014



IV.2014–2021 m. bendri teiktos pagrindinės materialinės pagalbos produkto rodikliai (VP I)

Valstybė narė

15 rodiklis

15a rodiklis

15b rodiklis

15c rodiklis

Bendra paskirstytų prekių piniginė vertė

Bendra vaikams skirtų prekių piniginė vertė

Bendra benamiams skirtų prekių piniginė vertė

Bendra kitoms tikslinėms grupėms skirtų prekių piniginė vertė

Laikotarpis

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

2021 m.

Kumuliacinė suma

AT

4 284 633,60

23 172 974,24

4 284 633,60

23 172 974,24

–

–

–

–

BE

–

–

–

–

–_

–

–

–

BG

–

–

–

–

–

–

–

–

CY

800 088,00

2 738 809,96

800 088,00

2 738 809,96

–

–

–

–

CZ

966 146,97

6 661 605,97

394 833,23

2 750 608,36

210 669,78

1 026 986,92

360 643,96

2 884 012,74

EE

–

–

–

–

–

–

–

–

ES

–

–

–

–

–

–

–

–

FI

–

–

–

–

–

–

–

–

FR

–

–

–

–

–

–

–

–

GR

7 881 937,42

28 756 838,99

721 050,31

3 183 043,51

250 207,28

607 793,04

6 910 679,83

24 897 808,41

HR

254 832,59

4 386 572,97

166 606,71

1 739 534,10

143,68

40 444,65

88 082,20

2 606 594,22

HU

5 731 910,96

13 076 544,50

5 731 910,96

13 076 544,50

–

–

–

–

IE

900 000,00

4 333 600,98

948 084,65

4 286 878,67

–

–

21 342,45

75 376,89

IT

2 864 690,79

9 576 979,47

64 492,08

66 021,96

2 705 133,19

9 041 913,21

95 065,52

469 044,30

LT

897 032,74

4 312 137,41

–

–

–

–

897 032,74

4 312 137,41

LU

102 291,53

827 641,23

–

–

–

–

102 291,53

827 641,23

LV

1 791 483,00

7 884 574,36

641 810,00

4 332 236,36

–

–

1 149 673,00

3 552 338,00

MT

–

–

–

–

–

–

–

–

PL

–

–

–

–

–

–

–

–

PT

–

–

–

–

–

–

–

–

RO

8 386 523,13

49 654 222,33

–

12 288 688,37

–

4 250 107,75

–

28 957 676,60

SI

–

–

–

–

–

–

–

–

SK

–

1 141 074,00

–

1 058 424,00

–

25 938,00

–

56 712,00

Iš viso

34 861 570,73

156 523 576,41

13 753 509,54

68 693 764,03

3 166 153,93

14 993 183,57

9 624 811,23

68 639 341,80

16

Vaikams paskirstytų prekių kategorijos 12

AT

BE

BG

CY

CZ

EE

EL

ES

FI

FR

HR

HU

IE

IT

LT

LU

LV

MT

PL

PT

RO

SI

SK

16a

Naujagimio kraitelis

Ne

Ne

Ne

Taip

Taip

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Taip

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

16b

Mokykliniai krepšiai

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

16c

Kanceliarinės prekės, sąsiuviniai, plunksnakočiai, piešimo reikmenys ir kitos mokykloje reikalingos priemonės (ne apranga)

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Taip

Taip

Taip

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

16d

Sportinė apranga ir avalynė (sportiniai bateliai, triko, maudymosi kostiumėliai ir pan.)

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

16e

Apranga (žieminiai paltai, avalynė, mokyklinės uniformos ir pan.)

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

16f

Kita

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip 13

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip 14  

17

Benamiams paskirstytų prekių kategorijos 15

AT

BE

BG

CY

CZ

EE

EL

ES

FI

FR

HR

HU

IE

IT

LT

LU

LV

MT

PL

PT

RO

SI

SK

17a

Miegmaišiai / antklodės

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

17b

Virtuvės reikmenys (puodai, keptuvės, stalo įrankiai ir pan.)

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

17c

Apranga (žieminiai paltai, avalynė ir pan.)

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

17d

Namų ūkio skalbiniai (rankšluosčiai, patalynė)

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

17e

Higienos reikmenys (pirmosios pagalbos rinkiniai, muilas, dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai ir pan.)

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Taip

17f

Kita

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

18

Kitoms tikslinėms grupėms paskirstytų svarbiausių kategorijų prekių sąrašas 16

AT

BE

BG

CY

CZ

EE

EL

ES

FI

FR

HR

HU

IE

IT

LT

LU

LV

MT

PL

PT

RO

SI

SK

18a

Nurodytinos kategorijos

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Taip

Ne

Ne

Taip 17

Taip 18

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne

Ne15

V.2014–2021 m. bendri teiktos pagrindinės materialinės pagalbos rezultato rodikliai 19  (VP I)

Valstybė narė

19 rodiklis

19a rodiklis

19b rodiklis

19c rodiklis

19d rodiklis

19e rodiklis

19f rodiklis

Bendras pagrindinę materialinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius

Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius

Moterų skaičius

Migrantų, užsienio kilmės asmenų, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus) priklausančių asmenų skaičius

Neįgaliųjų skaičius

Benamių skaičius

Laikotarpis

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

AT

41 680

34 932

–

26 425

28 092

–

–

BE

–

–

–_

–

–

–

–

BG

–

–

–

–

–

–

–

CY

598

598

–

598

397

–

–

CZ

50 951

20 116

5 716

20 206

16 730

4 216

11 079

EE

–

–

–

–

–

–

–

ES

–

–

–

–

–

–

–

FI

–

–

–

–

–

–

–

FR

–

–

–

–

–

–

–

GR

274 620

57 205

24 148

141 562

22 813

6 261

7 820

HR

14 888

5 211

2 871

7 813

349

224

16

HU

149 666

149 593

–

783

10 093

1 009

–

IE

45 252

45 127

–

26 252

2 937

–

–

IT

29 225

985

1 161

3 978

22 366

339

27 374

LT

195 220

47 928

20 735

101 007

1 828

23 995

222

LU

12 706

3 501

310

6 523

9 988

332

213

LV

81 171

11 532

25 250

46 557

1 161

13 418

146

MT

–

–

–

–

–

–

–

PL

–

–

–

–

–

–

–

PT

–

–

–

–

–

–

–

RO

1 188 269

370 854

127 342

329 887

68 843

228 249

1 215

SI

–

–

–

–

–

–

–

SK

–

–

–

–

–

–

–

Iš viso

2 084 246

747 582

207 533

711 591

185 597

278 043

48 085



VI.2014–2021 m. bendri paskirstytos pagalbos kuponais ir kortelėmis rezultato rodikliai 20  (VP I)

Valstybė narė

19a rodiklis

19aa rodiklis

19ab rodiklis

19ac rodiklis

19ad rodiklis

19ae rodiklis

19af rodiklis

Bendras pagrindinę materialinę pagalbą gaunančių asmenų skaičius

Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius

Moterų skaičius

Migrantų, užsienio kilmės asmenų, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus) priklausančių asmenų skaičius

Neįgaliųjų skaičius

Benamių skaičius

Laikotarpis

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

AT

–

–

–

–

–

–

–

BE

–

–

–

–

–

–

–

BG

–

–

–

–

–

–

–

CY

–

–

–

–

–

–

–

CZ

–

–

–

–

–

–

–

EE

–

–

–

–

–

–

–

ES

–

–

–

–

–

–

–

FI

–

–

–

–

–

–

–

FR

134 943

94 460

2 699

109 304

–

–

–

GR

–

–

–

–

–

–

–

HR

–

–

–

–

–

–

–

HU

–

–

–

–

–

–

–

IE

–

–

–

–

–

–

–

IT

–

–

–

–

–

–

–

LT

–

–

–

–

–

–

–

LU

–

–

–

–

–

–

–

LV

–

–

–

–

–

–

–

MT

–

–

–

–

–

–

–

PL

–

–

–

–

–

–

–

PT

–

–

–

–

–

–

–

RO

296 822

–

296 822

253 384

–

–

5 502

SI

–

–

–

–

–

–

–

SK

–

–

–

–

–

–

–

Iš viso

–

–

–

–

–

–

–

VII.2014–2021 m. bendri pagalbos socialinei įtraukčiai skatinti produkto rodikliai 21  (VP II)

Valstybė narė

20 rodiklis

20a rodiklis

20b rodiklis

20c rodiklis

20d rodiklis

20e rodiklis

20f rodiklis

Bendras pagalbą socialinei įtraukčiai skatinti gaunančių asmenų skaičius

Jaunesnių nei 15 metų vaikų skaičius

Vyresnių kaip 65 metų asmenų skaičius

Moterų skaičius

Migrantų, užsienio kilmės asmenų, mažumoms (įskaitant marginalizuotas bendruomenes, pvz., romus) priklausančių asmenų skaičius

Neįgaliųjų skaičius

Benamių skaičius

Laikotarpis

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

2021 m.

DE

16 787

2 626

157

8 446

13 811

316

6 392

DK

570

0

7

105

523

142

570

NL

93

_

93

79

29

17

0

SE

441

0

13

228

367

0

429

Iš viso

17 891

2 626

270

8 858

14 730

475

7 391

VIII.2014–2021 m. tikslinis konkrečios programos pagalbos socialinei įtraukčiai skatinti produkto rodiklių pasiekimas (VP II)

Valstybė narė

Rodiklio kodas

Rodiklio pavadinimas (išverstas)

Kiekybinė siektina vertė

Kiekybinė vertė (2021 m.)

Kiekybinė kumuliacinė vertė (2014–2021 m.)

Pasiekimo koeficientas

DE

1

Konsultuotų ES suaugusiųjų imigrantų skaičius

18 044

7 341

108 265

600 %

2

Paremtų ikimokyklinio amžiaus vaikų imigrantų tėvų skaičius

19 700

3 871

29 124

148 %

3

Paremtų ikimokyklinio amžiaus vaikų imigrantų skaičius

19 700

2 626

23 575

120 %

4

Konsultuotų benamių ir asmenų, kuriems gresia benamystė, skaičius

21 450

2 949

35 144

164 %

DK

1

Asmenų, prisidėjusių prie veiksmų, skaičius pagal amžių, lytį ir socialinę padėtį, įskaitant benamystę, gyventojo statusą, patirtą prievartą, psichikos ir elgesio sutrikimą, negalią ir kitas problemas

–

–

–

–

2

Asmenų, prisidėjusių prie veiksmų, skaičius pagal amžių, lytį ir socialinę padėtį, įskaitant benamystę, gyventojo statusą, patirtą prievartą, psichikos ir elgesio sutrikimą, negalią ir kitas problemas

1 400

570

3016

215 %

NL

1

Vyresnio amžiaus asmenų (65 m. ar vyresnių asmenų), dalyvavusių programoje, skaičius

5 000

93

3299

66 %



IX.2014–2021 m. tikslinis konkrečios programos pagalbos socialinei įtraukčiai skatinti rezultato rodiklių pasiekimas (VP II)

Valstybė narė

Rodiklio kodas

Matavimo vienetas

Rodiklio pavadinimas (išverstas)

Kiekybinė pradinė vertė

Kiekybinė siektina vertė

Kiekybinė vertė (2021 m.)

2021 m. pasiekimo koeficientas

Vidutinis 22 pasiekimo koeficientas (2014–2021 m.)

DE

1

Procentinė dalis

ES suaugusiųjų imigrantų, turinčių galimybes konsultuotis ir pasinaudoti pagalbos paslaugomis dėl visų apklaustų ES suaugusiųjų imigrantų stebėsenos ir konsultavimo, dalis

70

70

91,16

130 %

126 %

2

Procentinė dalis

Ikimokyklinio amžiaus vaikų imigrantų tėvų, kuriems buvo suteiktos su tėvyste susijusios pagalbos paslaugos, procentinė dalis palyginti su visais vaikų imigrantų turinčiais tėvais, su kuriais buvo susisiekta

50

50

94,16

188 %

182 %

3

Procentinė dalis

Ikimokyklinio amžiaus vaikų imigrantų, kurie naudojasi ikimokyklinio ugdymo galimybėmis, dalis palyginti su visais programoje dalyvaujančiais ikimokyklinio amžiaus vaikais imigrantais

50

50

95,31

191 %

172 %

4

Procentinė dalis

Programoje dalyvaujančių benamių, kuriems dėl suteiktos pagalbos ir konsultacijų suteikiama galimybė priimti pagalbą ir naudotis socialinėmis paslaugomis, dalis palyginti su visais konsultuotais benamiais

70

70

81,48

116 %

117 %

DK

1

Asmenys

Naudotojų, kurie naudojasi kitais esamais pasiūlymais (prieš ir po veiksmų), skaičius

–

–

–

–

–

2

Asmenys

Naudotojų, kurie naudojasi kitais esamais pasiūlymais (prieš ir po veiksmų), skaičius

–

490

510

104 %

197 %

NL

1

Procentinė dalis

Po vienų metų dalyvis vis dar pagalbos organizacijų ir (arba) savivaldybių akiratyje

65

65

80,00

123 %

116 %

2

Procentinė dalis

Po dalyvavimo programoje nurodo, kad jis turi platesnį socialinį tinklą

40

40

46,00

115 %

112 %

3

Procentinė dalis

Po dalyvavimo programoje nurodo, kad jis sustiprino savo kompetencijas

60

60

70,00

117 %

93 %

SE

SWR01

Procentinė dalis

Asmenų, nurodančių, kad sulaukė paramos ar pagalbos, pvz., informacijos, aiškinimo, nurodymų ir pan., procentinė dalis

–

40

80,00

200 %

190 %

SWR02

Procentinė dalis

Asmenų, teigiančių, kad pagerėjo jų sveikatos ir higienos sąlygos, dalis

–

40

81,00

203 %

176 %

(1)

    2014 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1255/2014 nustatytas metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų turinys, įskaitant bendrų rodiklių sąrašą. Visi duomenys gauti iš Europos Sąjungos fondų valdymo sistemos (SFC2014). Valstybės narės gali keisti ankstesnių metų rodiklio reikšmes. Į skiltį „Kumuliacinė suma“, kurioje pateikiama kiekvieno rodiklio nuo 2014 m. nurodytų reikšmių suma, įtraukti visi valstybių narių padaryti ir 2019 m. įgyvendinimo ataskaitose nurodyti 2014–2018 m. rodiklių reikšmių pakeitimai.

(2)

   Visi šiame priede pateikti duomenys grindžiami 2021 m. metine įgyvendinimo ataskaita (AIR2021), paskutinį kartą atnaujinta 2022 m. liepos 15 d., jei nenurodyta kitaip.

(3)

   Sumos, apie kurias valstybės narės pranešė savo metinėse įgyvendinimo ataskaitose, remdamosi nacionaliniais šaltiniais.

(4)

 4–11 rodikliai apima bet kokio pavidalo maisto produktus, pvz., šviežius, konservuotus ir užšaldytus maisto produktus.

(5)

   Rumunijos duomenys grindžiami ne metine įgyvendinimo ataskaita, o papildomais paaiškinimais, kuriuos vadovaujančioji institucija pateikė Europos Komisijai dėl nenuoseklumo, į kurį bus atsižvelgta nuo 2022 m.

(6)

 Šio rodiklio reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu.

(7)

 Paruošto maisto davinio apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) vykdančiosios ir (arba) vadovaujančiosios institucijos lygmeniu. Šio rodiklio reikšmės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(8)

 Maisto paketo apibrėžtis gali būti nustatyta organizacijos partnerės ir (arba) vykdančiosios ir (arba) vadovaujančiosios institucijos lygmeniu. Maisto paketo dydis arba turinys neturi būti standartizuoti. Šio rodiklio reikšmės nustatomos pagal organizacijų partnerių pateiktą vertinimą.

(9)

   Rumunijos duomenys grindžiami ne metine įgyvendinimo ataskaita, o papildomais paaiškinimais, kuriuos vadovaujančioji institucija pateikė Europos Komisijai dėl nenuoseklumo, į kurį bus atsižvelgta nuo 2022 m.

(10)

   Šių rodiklių reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija. 14 rodiklis (įskaitant 14a–14f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes tas pats asmuo gali būti įskaičiuojamas kasmet. Be to, 14 ir 19 rodikliai (įskaitant a–f) turi būti vertinami kartu, nes kai kuriose šalyse tiems patiems žmonėms teikiama ir pagalba maistu, ir pagrindinė materialinė pagalba, todėl jie skaičiuojami du kartus.

(11)

   Rumunijos duomenys grindžiami ne metine įgyvendinimo ataskaita, o papildomais paaiškinimais, kuriuos vadovaujančioji institucija pateikė Europos Komisijai dėl nenuoseklumo, į kurį bus atsižvelgta nuo 2022 m.

(12)

   Į sąrašą įtraukiamos visos susijusios kategorijos, apimančios bent 75 proc. paskirstytų prekių.

(13)

   Latvija dalina „plaukų šampūną, skystą muilą, dantų pastą, dantų šepetėlius, universalius skalbiklius, skalbimo miltelius (spalvotiems audiniams), indų ploviklius, sauskelnes, kremą kūdikiams ir vaikams iki dvejų metų, drėgnas servetėles kūdikiams ir mažiems vaikams, vystyklus ir muilą kūdikiams ir mažiems vaikams“, priskiriamus 16f0 ir 16f16–16f26 rodikliams.

(14)

   Slovakija dalina „higienos reikmenis (dantų šepetėlius, dantų pastą, muilą, šampūną)“, priskiriamus 16f0 rodikliui.

(15)

   Į sąrašą įtraukiamos visos susijusios kategorijos, apimančios bent 75 proc. paskirstytų prekių.

(16)

   Į sąrašą įtraukiamos visos susijusios kategorijos, apimančios bent 75 proc. paskirstytų prekių.

(17)

   Liuksemburgas dalina būtiniausias prekes – kitoms tikslinėms grupėms skirstomų kategorijų prekes (ID 18a–1).

(18)

   Latvija dalina „plaukų šampūną, skystą muilą, dantų pastą, dantų šepetėlius, universalius skalbiklius, skalbimo miltelius (spalvotiems skalbiniams), indų ploviklius“, priskiriamus 18a–0 rodikliui ir 18a16–18a21 rodikliams.

(19)

   Šių rodiklių reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija. 19 rodiklis (įskaitant 19a–19f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes parama tiems patiems asmenims galėjo būti suteikta daugiau kaip vieną kartą. Be to, 14 ir 19 rodikliai (įskaitant a–f) turi būti vertinami kartu, nes kai kuriose šalyse tiems patiems žmonėms teikiama ir pagalba maistu, ir pagrindinė materialinė pagalba, todėl jie skaičiuojami du kartus.

(20)

 Šių rodiklių reikšmės nustatomos remiantis organizacijų partnerių pateiktu informacija pagrįstu įverčiu. Nesitikima ir nereikalaujama, kad šie rodikliai būtų pagrįsti galutinių paramos gavėjų pateikta informacija. 19a rodiklis (įskaitant 19aa–19af rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes parama tiems patiems asmenims galėjo būti suteikta daugiau kaip vieną kartą. Be to, kuponų skaičius turi būti vertinamas kartu su 14 ir 19 rodikliais (įskaitant a–f rodiklius), nes suteikta pagalba, apskaičiuota pagal šiuos rodiklius, galėjo būti teikiama kuponais ir kortelėmis ir vėl apskaičiuota pagal čia nurodytus 19a (a–f) rodiklius.

(21)

   20 rodiklis (įskaitant 20a–20f rodiklius) yra asmenų, kuriems per finansinius metus buvo suteikta parama, skaičiaus įvertis, todėl viso asmenų skaičiaus kumuliacinę sumą reikia vertinti atsargiai, nes parama tiems patiems asmenims galėjo būti suteikta daugiau kaip vieną kartą.

(22)

   Kadangi konkrečios programos rezultato rodikliai nėra aiškiai susieti su produkto rodikliais, vidutinis pasiekimo koeficientas apskaičiuojamas kaip paprastas visų metų, kuriais vykdant programą buvo užregistruoti galutiniai paramos gavėjai, pasiekimo koeficiento vidurkis.