EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 01 24
COM(2024) 28 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl patikimo dirbtinio intelekto startuolių ir inovacijų skatinimo
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2024 01 24
COM(2024) 28 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl patikimo dirbtinio intelekto startuolių ir inovacijų skatinimo
Komunikatas dėl patikimo dirbtinio intelekto startuolių ir inovacijų skatinimo
1.Įvadas
Dirbtinis intelektas (DI) smelkiasi į mūsų būtį – keičia mūsų gyvenseną ir darbo būdus. Spartų, perversmą žadantį DI progresą per pastaruosius kelerius metus lėmė platus duomenų prieinamumas, labai išaugę kompiuterijos pajėgumai ir didelė mašinų mokymosi pažanga. Didelis šuolis padarytas kuriant bazinius modelius – DI modelius, kuriems mokyti naudojami didžiuliai nežymėtų duomenų kiekiai 1 . Iš šios inovacijos gimė įvairiausias užduotis, tarp jų – generuoti įvairių formų naują turinį 2 , atlikti galintis bendrosios paskirties DI, paprastai vadinamas generatyviniu DI. Šie modeliai pateikia tokios kokybės išvedinį, kad jį sunku atskirti nuo žmogaus sukurto turinio.
Generatyvinis DI – bendra technologija, prieinama, galinga ir pritaikoma įvairiausioms reikmėms – nuo sveikatos iki išmaniųjų miestų, nuo meteorologijos iki naudojimo kosmoso ir karinėje veikloje. Jis gali iš esmės pakeisti žmogaus ir mašinos sąveiką, padidinti vertės grandinių ir organizacinių funkcijų našumą ir taip padėti naujų rūšių ekonominės veiklos pamatus. Skaičiuojama, kad generatyvinio DI sukuriama verslo vertė yra 2,4–4,0 trln. EUR per metus 3 . Vien per pirmąjį 2023 m. ketvirtį pasaulinės privačiosios investicijos į DI išaugo iki 16,5 mlrd. EUR – nuo 8,9 mlrd. EUR paskutinį 2022 m. ketvirtį 4 .
Naujausi daug žadantys generatyvinio DI pokyčiai bus vienas iš pagrindinių Europos konkurencingumo ir technologinio suverenumo svertų. Europos ekonominio saugumo strategijoje ir vėlesnėje Komisijos rekomendacijoje dėl itin svarbių technologijų sričių 5 DI pripažintas Europos ypatingos svarbos ištekliumi ir priskirtas prie keturių prioritetinių technologijų, kurių bendras rizikos vertinimas atliekamas šiuo metu 6 .
Šiame komunikate išdėstoma strateginių investicijų į patikimą DI programa, kad Sąjunga galėtų pasinaudoti savo ištekliais, visų pirma geriausia pasaulyje superkompiuterių infrastruktūra, ir būtų puoselėjama inovatyvi Europos DI ekosistema, kurioje startuoliai ir novatoriai galėtų glaudžiai bendradarbiauti su pramonės naudotojais, pritraukti investicijų Sąjungoje ir turėtų prieigą prie pagrindinių DI komponentų – duomenų, kompiuterijos pajėgumų, algoritmų ir talentų. Be to, siekiama skatinti inovatyvų generatyvinio DI taikymą Europos pramonės ekosistemose, kartu puoselėjant Europos vertybes, kovojant su rizika ir skatinant DI naudoti atsakingai.
Šiame komunikate išdėstomi 2024 m. veiksmai ir investicijos, padėsiantys startuoliams ir pramonei Europoje realizuoti savo potencialą pirmauti pasaulyje kuriant pažangius patikimo DI modelius, sistemas ir prietaikas.
2. Sąjungos strateginė klestinčios DI startuolių ir inovacijų ekosistemos programa
2.1. Europos Sąjungos padėtis
Sąjunga turi gerų išteklių sukurti klestinčiai DI startuolių ir inovacijų ekosistemai. Vis daugėja sparčiai augančių DI startuolių 7 , turime universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, siūlančių kokybišką išsilavinimą, gausų būrį talentingų tyrėjų ir stiprią mokslinę bazę. Sąjunga taip pat turi didelę bendrąją rinką ir daug DI naudotojų pramonės ekosistemose, stiprų žmogiškąjį kapitalą, visų pirma aukštos kvalifikacijos inžinierių. Europa turi su visais DI komponentais – duomenimis, kompiuterijos pajėgumais, algoritmais ir talentais – susijusių svarbių privalumų, kuriuos reikėtų panaudoti ir stiprinti.
Kalbant apie duomenis, Sąjunga priartėjo prie tikros bendrosios duomenų rinkos sukūrimo – įgyvendinant Europos duomenų strategiją 8 neseniai padėtas teisinis jos pagrindas. Atvirųjų duomenų direktyva 9 didinamas didelės vertės duomenų rinkinių, apimančių geoerdvinius, aplinkos, statistinius ir meteorologinius duomenis, prieinamumas. Duomenų valdymo aktas 10 , kuriuo sukurtas bendras duomenų tarpininkavimo paslaugų pagrindas, skatina dalytis duomenimis. Duomenų aktas 11 atvers didelius daiktų interneto generuojamų duomenų klodus ir šiuo nauju ištekliumi galės naudotis DI startuoliai. Sukūrus bendras Europos duomenų erdves, gerės sąveikumas ir prieiga prie didelių aukštos kokybės duomenų rinkinių 12 . Pavyzdžiui, Komisija pasiūlė Europos sveikatos duomenų erdvės (ESDE) reglamentą, kad būtų sukurtas nuoseklus, patikimas ir veiksmingas pagrindas naudoti sveikatos duomenis mokslinių tyrimų, inovacijų, politikos formavimo ir reguliavimo veikloje.
Kalbant apie kompiuterijos pajėgumus, pagrindinė DI modelių mokymo priemonė yra didžiosios debesijos kompiuterijos platformos, kuriomis naudotis kitiems verslo DI kūrėjams, įskaitant startuolius, siūloma komercinėmis sąlygomis. Tačiau komercinė prieiga prie šių didelių debesijos kompiuterijos išteklių yra brangi, ypač veiklą dar tik pradedantiems DI startuoliams. Alternatyvą startuoliams pasiūlys pasaulyje lygių neturintis Sąjungos superkompiuterių tinklas, teikiantis DI modeliams kurti reikalingus didžiulius kompiuterijos ir saugojimo pajėgumus. Be to, Sąjunga vykdo svarbią pažangių mikroprocesorių projektavimo ir kūrimo mokslinių tyrimų iniciatyvą, nes tebėra priklausoma nuo kitose pasaulio dalyse sukurtų procesorių technologijų.
Kalbant apie talentus, nors Sąjunga jau gali kliautis kvalifikuotų DI ekspertų žiniomis, reikia daugiau talentingų specialistų, kurie specializuotųsi šioje sparčiai besivystančioje srityje. Švietimo sistemos vejasi laiką, tačiau jose dar nepakanka specializuotų programų augantiems poreikiams patenkinti. Be to, DI specialistų paklausa didėja visame pasaulyje, taigi Sąjungai darosi sunku pritraukti ekspertų ir juos išlaikyti. Sąjunga turi sutelkusi puikią mokslo ir pramonės kompetenciją keliuose strateginiuose sektoriuose, tačiau nesant reikiamos DI ir sektorinius įgūdžius jungiančios ekosistemos kyla pavojus, kad Sąjungai bus sunku įvaldyti naujausius DI pasiekimus.
Kalbant apie investicijas, Sąjungos startuolių ekosistema sparčiai auga ir yra gyvybinga, ją sudaro daugiau kaip 600 startuolių, besiorientuojančių į generatyvinį DI, o trečdalis jų dalyvauja kuriant modelius 13 . Tačiau jie dar neturi pakankamai galimybių gauti reikiamų investicijų savo modeliams mokyti ir savo veiklai išplėsti taip, kad galėtų konkuruoti pasauliniu mastu.
Galiausiai pagrindinis pranašumas yra Europos požiūris į DI: akcentuojamas patikimas, prieinamas ir žmonėms tarnaujantis DI, kuris atitinka pagrindinių teisių, demokratijos ir saugumo principus, atliepia ES vertybes ir kuriuo pasitiki verslas ir vartotojai. Sąjunga netrukus priims reglamentą, kuriuo nustatomos suderintos DI taisyklės (DI aktą): tai bus pirmoji pasaulyje išsami patikimo DI reglamentavimo sistema. Šis darbas derinamas su pirmąkart viešojo sektoriaus pavestu atlikti DI standartizacijos darbu 14 , kurį Komisija vykdo kartu su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais.
DI aktas suteikia teisinį tikrumą ir skatina plačiau naudoti patikimo DI sprendinius, nes jo reikalavimais pirmiausia reglamentuojamos didelės rizikos prietaikos. Be to, juo nustatomos proporcingos taisyklės, taikomos bendrosios paskirties DI modeliams, dėmesį sutelkiant į sisteminį poveikį turinčius modelius, suteikiant galutinės grandies paslaugų teikėjams pasitikėjimo diegti šiuos modelius ir integruoti juos į savo DI prietaikas 15 . Kol šios taisyklės dar nepradėtos taikyti, Komisija inicijavo DI paktą 16 , kuriuo siekiama, kad sektorius savanoriškai įsipareigotų pradėti įgyvendinti DI akto reikalavimus prieš pradedant jį taikyti.
2.2. Strateginė programa
Kad įveiktų iššūkius ir išnaudotų savo kapitalą, Sąjungai gyvybiškai svarbu stiprinti savo technologijų aplinką ir užsitikrinti konkurencingumą pasaulyje.
Pirmiausia, siekiant remti tolesnį AI modelių plėtojimą ir didinimą Sąjungoje, itin svarbi prieiga prie pasaulinio lygio superkompiuterių, leidžiančių DI modelius mokyti sparčiau (mokymo trukmė nuo kelių mėnesių sutrumpėja iki kelių savaičių). Sąjunga dar patobulins BĮ „EuroHPC“ 17 superkompiuterius, kad jų pajėgumas būtų tinkamas DI, ir sudarys sąlygas startuoliams ir mokslo bei inovacijų bendruomenei jais naudotis DI modeliams mokyti.
Antra, Sąjunga, spartindama bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą ir diegimą, didins aukštos kokybės duomenų prieinamumą ir sudarys palankesnes sąlygas jais naudotis DI startuoliams ir mokslo bei inovacijų bendruomenei.
Trečia, Sąjunga, vadovaudamasi DI aktu, rems patikimų algoritmų kūrimą, be kita ko, tam skirdama mokslinių tyrimų ir inovacijų paramos lėšų.
Ketvirta, Sąjunga stiprins ES generatyvinio DI talentų rezervą – bus ugdomi ir siejami DI ir konkretiems sektoriams reikalingi įgūdžiai, pritraukiami ir išlaikomi talentai.
Penkta, Sąjunga skatins plačiai diegti ir naudoti generatyvinį DI įvairiose prietaikose. Tokių prietaikų naudojimo pavyzdį galėtų rodyti viešojo administravimo institucijos.
Šešta, Sąjunga skatins viešąjį ir privatųjį sektorių investuoti į DI startuolius ir veiklą plečiančias įmones, be kita ko, finansuojant rizikos ar nuosavą kapitalą.
Ši su Sąjungos teise, įskaitant vidaus rinkos ir konkurencijos taisykles, suderinta strateginė programa skatins novatorišką, sąžiningą, atvirą ir konkurencingą DI rinką, kad Europos įmonės ne tik stiprėtų vidaus rinkoje, bet ir įgytų pasitikėjimo konkuruoti pasaulinėje arenoje. Ji bus grindžiama dabartiniu europiniu požiūriu į kompetenciją DI srityje, visų pirma Suderintu DI planu 18 .
Tolesniuose skirsniuose dėstoma, kaip ši strateginė programa bus pradėta vykdyti.
3.DI fabrikai ir DI startuolių, mokslo ir inovacijų ekosistemos rėmimo veikla
3.1.DI fabrikai
Europos startuolių lyderystei palaikyti ir konkurencingų DI ekosistemų formavimuisi Sąjungoje paskatinti Komisija steigs DI fabrikus. Tai bus atviros ekosistemos, supančios Europos viešuosius superkompiuterius ir telkiančios pagrindinius materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus generatyvinio DI modeliams ir prietaikoms kurti. Jas sudarys DI skirti superkompiuteriai, greta įsikūrę arba sparčiaisiais tinklais prijungti duomenų centrai ir – ne mažiau svarbu – šiuos išteklius efektyviai panaudoti gebantis žmogiškasis kapitalas, nuo superkompiuterijos ir DI ekspertų iki duomenų specialistų, tyrėjų, startuolių ir galutinių naudotojų. DI fabrikai teiks kompiuterijos pajėgumus, duomenis ir superkompiuterių paslaugas, taip pat vykdys didelio masto talentų pritraukimo veiklą.
Kompiuterijos pajėgumai
Vadovaudamasi Pirmininkės U. von der Leyen 2023 m. pranešimu apie Sąjungos padėtį, Komisija praneša apie veiksmus, kuriais startuoliams ir mokslo bendruomenei palengvinama prieiga prie Sąjungos viešojo sujungtų superkompiuterių tinklo.
DI fabrikai įsilies į Sąjungos BĮ „EuroHPC“ superkompiuterių infrastruktūrą. 2018–2027 m. Sąjunga per Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę (BĮ „EuroHPC“) 19 į pažangiausius superkompiuterių pajėgumus investuos 8 mlrd. EUR. Sąjunga yra sukūrusi pasaulinio lygio viešąjį tinklą, kurį sudaro aštuoni tarpusavyje sujungti superkompiuteriai, išdėstyti visoje Europoje 20 , ir dabar yra pasaulinė superkompiuterijos lyderė. Trys iš šių superkompiuterių šiuo metu priklauso pasaulio galingiausių superkompiuterių dešimtukui 21 . 2024 ir 2025 m. bus įrengti dar du superkompiuteriai ir „EuroHPC“ infrastruktūros pajėgumai greitai peržengs eksalygmens našumo kartelę. Daugelyje „EuroHPC“ superkompiuterių, visų pirma pačiuose galingiausiuose, yra arba bus sparčiosios veikos skaidinių, kurie labai tinka DI mokymo ir DI prietaikų užduotims atlikti.
Komisija siūlo tikslinius Reglamento, kuriuo įsteigta bendroji įmonė „EuroHPC“ 22 , pakeitimus, kuriais nustatomas DI fabrikų ramstis. Jų paskirtis – teikti į DI orientuotų superkompiuterijos paslaugų infrastruktūrą ir taip stiprinti mokslo ir inovacijų pajėgumus ir įgūdžius DI ekosistemoje.
Todėl pirmasis DI fabrikų ramsčio elementas bus DI skirtų superkompiuterių, t. y. superkompiuterių su labai galingais procesoriais, tinkamais didiesiems DI modeliams mokyti, įsigijimas. „EuroHPC“ galėtų įsigyti naujų superkompiuterių arba modernizuoti jau turimus.
Prieiga prie šių „EuroHPC“ superkompiuterių, atitinkanti Sąjungos vertybes ir taisykles, bus suteikta DI startuoliams ir platesnei mokslo bendruomenei. Jais bus galima naudotis tik etiško ir atsakingo DI modeliams ir sistemoms kurti 23 , o tokį įsipareigojimą bus galima įrodyti, pavyzdžiui, prisijungiant prie DI pakto. Tokia prieiga startuoliams gali suteikti svarbų konkurencinį pranašumą dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, superkompiuteriais galima daug sparčiau mokyti didžiuosius DI modelius (tam pakanka kelių savaičių, nors paprastai reikėtų vidutiniškai šešių–devynių mėnesių). Antra, kiekvienas DI startuolis arba mokslinių tyrimų organizacija, naudodamiesi superkompiuteriu modeliams mokyti, gali sutaupyti dešimtis milijonų eurų, palyginti su tuo, kiek išleistų naudodamiesi komercinėmis debesijos platformomis. Apie DI fabrikų teikiamas galimybes bus plačiai informuoti startuoliai, MVĮ ir tyrėjai, dalyvaujantys tokiose Europos programose, kaip „Europos Horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa.
Duomenų saugyklos
Antrasis DI fabrikų ramsčio elementas bus DI skirtų superkompiuterių naudojimo DI modeliams mokyti rėmimas. DI fabrikas turės įsikurti netoli įsteigto duomenų centro arba būti su juo sujungtas sparčiaisiais tinklais, kad būtų galima naudotis didelio masto duomenų saugojimo pajėgumais. Be to, tokie duomenų centrai bus sujungti su bendromis Europos duomenų erdvėmis, kad būtų lengviau mokyti modelius pagrindinėse sektorių srityse.
Superkompiuterijos paslaugos
Trečiasis DI fabrikų ramsčio elementas bus specialūs DI startuoliams ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ekosistemai skirtų superkompiuterijos pagalbinių paslaugų centrai. Šios paslaugos: lengvesnė prieiga prie superkompiuterių; specialios superkompiuteriams tinkamos programavimo priemonės ir pagalba kurti algoritmams, kurių reikia DI modeliams ir sistemoms toliau tobulinti, bandyti, įvertinti ir validuoti; pagalba kurti įvairiausiems naujiems naudojimo scenarijams ir naujoviškoms DI grindžiamoms prietaikoms pagrindinėse srityse, tokiose kaip robotika ir gamyba, naujos medžiagos (pvz., baterijoms), susietasis ir automatizuotas vairavimas, individualizuotoji sveikatos priežiūra, biotechnologijos, klimato kaita ir prisitaikymas prie jos.
„EuroHPC“ veiks kaip bendras ES lygmens kontaktinis punktas, padėsiantis startuoliams ir suinteresuotiems naudotojams kreiptis į konkretų paslaugų centrą. Kiekvienas paslaugų centras taip pat turės vieną langelį, kad startuoliams būtų lengviau naudotis jo pagalbinėmis paslaugomis. Be to, DI fabrikai bendradarbiaus Sąjungos lygmeniu ir kompiuterijos pajėgumais kaip pagalbine paslauga bus galima naudotis visoje Sąjungoje.
Talentai ir mokslo ekosistema
DI fabrikų sėkmė ir tolesnė plėtra labai priklausys nuo jų gebėjimo į būrį suburti ir pritraukti įvairių talentų – studentų, DI startuolių, tyrėjų bei mokslininkų ir naudotojų bendruomenę. Tikslas – rengti mokymus, kad jie tikrai įgytų reikiamų įgūdžių ir galėtų naudotis „EuroHPC“ superkompiuteriais modeliams mokyti ir prietaikoms kurti. Šiuo tikslu DI fabrikai turėtų dirbti glaudžiai bendradarbiaudami su startuoliais, universitetais ir mokslinių tyrimų centrais, taip pat su pagrindiniais pramonės sektoriais. Be to, DI fabrikai mokslo bendruomenę priartins prie DI, siūlydami specializuotą pagalbą naudotojams ir mokymus DI mokslininkams ir ekspertams.
Sąjungos lygmens sinergija
Visi DI fabrikai palaikys glaudžius tarpusavio ryšius, kad jų paslaugomis būtų galima naudotis visoje Europoje. Jie taip pat bendradarbiaus su „EuroHPC“ kompetencijos centrais bei pavyzdiniais centrais ir su subjektais, įgyvendinančiais kitas susijusias Sąjungos DI iniciatyvas, tokias kaip DI startuolių centrai, DI bandymų ir eksperimentavimo priemonės 24 , Europos centrinė DI platforma 25 , Europos skaitmeninių inovacijų centrai 26 , regioniniai DI inovacijų slėniai 27 , su DI susijusios EIT žinių ir inovacijos bendrijos, atitinkami Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektai ir kitos susijusios iniciatyvos.
Galiausiai DI fabrikai, kurie finansiškai bus remiami daugiausia viešosiomis lėšomis, taip pat bus atviri privačiojo sektoriaus įsipareigojimams ir investicijoms.
3.2.Kitos paramos iniciatyvos
Geresnis kokybiškų duomenų prieinamumas ir naudojimas
Generatyvinio DI modelių veikimas ir galimybės dabar labai priklauso nuo jiems mokyti naudojamų duomenų kokybės ir įvairovės. Randantis naujų metodų, gerėjant algoritmams ir turint vis daugiau sintetinių duomenų, ateityje priklausomybė nuo didžiulių duomenų rinkinių mažės, tačiau aukštos kokybės duomenų svarba vis sudėtingesniems modeliams kurti nemenks.
Todėl bendros Europos duomenų erdvės yra labai svarbios kuriant DI startuoliams skirtą įvairių duomenų ekosistemą, kuri integruotų atskirų sektorių (sveikatos 28 , žiniasklaidos 29 , judumo 30 , turizmo 31 , žemės ūkio, statybos, aplinkos ir gamybos) ir jiems bendrus duomenis, taip pat mokslinių tyrimų ir inovacijų duomenų erdvę (Europos atvirojo mokslo debesija 32 ).
Komisija bendroms Europos duomenų erdvėms skirs didesnę finansinę paramą – 2024 m. pagal Skaitmeninės Europos programą bus paskelbti nauji kvietimai teikti pasiūlymus, apimančius pagrindines sektorines taikymo sritis, pavyzdžiui, judumą ir energetiką.
Kalbos išteklių siejimas: ESIK KTA
Didieji kalbos modeliai – pažangūs DI modeliai, kurie puikiai supranta ir generuoja žmogišką kalbą. Tokios išgalės, aprėpiančios kelias taikymo sritis, yra labai svarbios DI transformacijai. Todėl Sąjungai svarbu užtikrinti, kad šiuose modeliuose reikštųsi jos kalbų įvairovė ir kad iniciatyvos kurti kalbos duomenų rinkinius ir jais dalytis padėtų gerinti DI modelių išgales tenkinti mažesnių valstybių narių ir kalbinių bendruomenių lingvistinius poreikius.
Siekdamos šių abiejų tikslų, kelios valstybės narės jėgas suvienys susiburdamos į Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumo statusą turintį Kalbos technologijų aljansą (ESIK KTA) 33 . Jis užtikrins centralizuotą prieigą prie kalbos išteklių, skirtų Europos didiesiems kalbos modeliams kurti, pasiūlys vertingų priemonių visų pirma valstybėms narėms, turinčioms nedaug kalbinių duomenų, ir suteiks galimybę naudotojams gauti skaitmeninį turinį gimtąja kalba. Teikiami aukštos kokybės kalbiniai duomenys bus labai svarbūs Sąjungos modelių kūrėjams.
Padėdama vykdyti Europos duomenų strategiją, Komisija užtikrins Europos institucijų turimų aukštos kokybės duomenų visomis Europos kalbomis prieinamumą.
Galiausiai ESIK KTA atvers galimybių kurti visapusiškesnes ir įvairiapusiškesnes tarpdisplinines DI prietaikas, nes pažangūs modeliai pajėgūs vienu metu apdoroti kelių tipų duomenis (tekstą, garsą, judamą ir nejudamą vaizdą, kodą ir kt.).
Parama algoritmams kurti
Pagal pažangius DI algoritmus DI sistemos gali ne tik apdoroti didžiulius duomenų kiekius, bet ir suprasti, sugeneruoti ir priimti ar pagrįsti tam tikromis aplinkybėmis tinkamus sprendimus.
Komisija jau ėmėsi įvairių iniciatyvų nuolatiniam algoritmų tobulinimui ir jų inovacijoms remti. Neseniai – 2023 m. – Komisija pradėjo konkursą „Didysis iššūkis – didieji DI modeliai“ 34 : geriausius modelius kuriantiems DI startuoliams suteikiama finansinė parama ir kompiuterijos pajėgumai.
Be to, Komisija pagal 2024 m. Skaitmeninės Europos programą 35 rems visas Europos kalbas apimti galinčio didžiojo kalbos modelio didinimą ir palankias sąlygas jį priderinti prie savo reikmių sudarys gausiam būriui MVĮ. Šis modelis grindžiamas atviruoju kodu taip užtikrinant platesnę prieigą ir didesnį skaidrumą, susijusį su jo veikimu, architektūra ir mokymo metodika. Atvirojo kodo modeliai išnaudoja europinius pranašumus šioje srityje, skatina pasitikėjimą ir kartu inovacijas.
Algoritmų veikimui pagal įvairius scenarijus, duomenų rinkinius ir paribio atvejus įvertinti labai svarbios griežtos bandymo procedūros. Jos padeda nustatyti, ar mokymo duomenys nėra diskriminaciniai, ir tokius duomenis šalinti, užkirsti kelią netinkamo turinio generavimui ir t. t. Komisija parengė keletą iniciatyvų, kuriomis padedama išbandyti DI algoritmus realiomis sąlygomis naudojantis bandymų ir eksperimentavimo priemonėmis 36 – DI kūrėjams siūloma virtualia ir fizine infrastruktūra žemės ūkio maisto produktų, gamybos, sveikatos priežiūros ir išmaniųjų miestų srityse. Be to, taikydamos DI aktą, valstybės narės įdiegs apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką 37 – kontroliuojamą aplinką, kurioje startuoliai, prižiūrimi kompetentingų institucijų, gali kurti, bandyti ir validuoti inovatyvias DI sistemas. Pagal Skaitmeninės Europos programą 2024 m. taip pat bus remiamas DI modelių ir sistemų bandymo ir validavimo priemonių, naudosimų bandymų infrastruktūroje ir reglamentavimo aplinkoje, kūrimas
Galiausiai Komisija, siekdama paspartinti mokslinius tyrimus ir atskleisti būsimų kartų DI modelių potencialą, 2024–2027 m. pagal programą „Europos horizontas“ rems projektus, kurie galėtų padidinti generatyvinio DI išgales, kad būtų galima veiksmingai išnaudoti ir derinti daugiarūšius įvedinius ir propaguoti novatoriškus mokymo metodus.
Investicijos į DI startuolius ir veiklą plečiančias įmones
Šiandien daugiau kaip 90 proc. pasaulinių rizikos kapitalo investicijų į DI (jos nuo 2,7 mlrd. EUR 2022 m. išaugo iki 24 mlrd. EUR 2023 m. 38 ) daroma Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Siekiant paspartinti pažangių DI sprendinių diegimą, labai svarbu pritraukti investicijų į Europos DI startuolius. Investuotojų ir šių startuolių bendradarbiavimas atvers duris naujoms galimybėms ir sukels naują technologinių proveržių bangą.
Todėl Komisija šioms startuolių pastangoms remti teikia finansinių priemonių: pirma, įgyvendindama programą „Europos horizontas“ Europos inovacijų taryba per savo programą „Accelerator“ toliau teiks specialias investavimo galimybes 39 – dotacijas ir investicijas į nuosavą kapitalą startuoliams paremti ir investuotojams pritraukti; antra, pagal programą „InvestEU“ bus taikoma speciali rizikos kapitalo fondų priemonė veiklą plečiančioms įmonėms ir MVĮ remti. Abi priemonės skirtos rizikai sumažinti ir privatiems investuotojams pritraukti. Be to, Komisija toliau plėtoja kapitalo rinkų sąjungą 40 , kad Europos startuoliai būtų geriau finansuojami ir didėtų Europos ekonominis saugumas.
Įgūdžiai. Europos gebėjimų panaudojimas
Sąjunga turi pritraukti generatyvinio DI specialistų, jų parengti ir juos išlaikyti. Komisija jau remia programos „Erasmus+“ Inovacijų aljansą, ARISA (Dirbtinio intelekto įgūdžių aljansą 41 ), pagal Įgūdžių paktą rengiantį sektorinę DI įgūdžių strategiją. Komisija rems generatyvinio DI įgūdžių ugdymo, tobulinimo ir perkvalifikavimo veiklą, pavyzdžiui, pagal Skaitmeninės Europos programą remdama specialias magistrantūros ir doktorantūros programas, be kita ko, skatindama moterų dalyvavimą 42 . Be to, ji įtrauks švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus, be kita ko, į didelio masto skaitmeninių įgūdžių partnerystę pagal Įgūdžių paktą, taip pat kompetencijos tinklus 43 ir jų doktorantūros programą. Reikšmingas vaidmuo pritraukiant ir išlaikant DI specialistus teks programai „Europos horizontas“, įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybą (EMTT) 44 ir programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“. Mokslinių tyrimų laboratorijoms suteikdama prestižinį kokybės ženklą ir finansuodama plataus užmojo DI projektus, EMTT pritrauks talentingų tyrėjų ir iš ES, ir iš už Europos ribų. Programa atvira DI srityje veikiantiems startuoliams ir MVĮ, kurie gali burtis į konsorciumus su institucijomis, turinčiomis išteklių pritraukti DI specialistų, jų parengti ir juos išlaikyti.
Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT) ir jo žinių ir inovacijos bendrijos jau bendradarbiauja su pirmaujančiomis švietimo įstaigomis, mokslinių tyrimų organizacijomis ir įmonėmis. Platformoje „EIT Campus“ 45 bus toliau remiamas ateities poreikiams pritaikytų darbo jėgos kompetencijų ugdymas. Įgyvendinant Giliųjų technologijų specialistų iniciatyvą 46 , kuri yra Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės 47 dalis, iki 2025 m. pabaigos milijonas europiečių mokysis giliųjų technologijų, įskaitant DI.
Taikyti generatyvinį DI taip pat bus labai perspektyvu keliuose mokslo ir pramonės sektoriuose, kuriuose Europa pirmauja ir turi platų spektrą talentų – nuo tyrėjų ir mokslininkų iki praktikų ir inžinierių. Jų turimų konkretaus sektoriaus įgūdžių ir generatyvinio DI specialistų įgūdžių derinimas keliais plataus užmojo naudojimo atvejais gali katalizuoti tolesnę šių sektorių plėtrą. Todėl Komisija pagal Skaitmeninės Europos programą pasiūlys specialistų gausinimo ir reikiamų įgūdžių ugdymo keliose strateginėse taikymo srityse veiklą. Tokių sričių pavyzdžiai – robotika, sveikatos priežiūra ir biotechnologijos, judumas ir gamyba. Komisija skatins minėtas iniciatyvas įgyvendinančius suinteresuotuosius subjektus glaudžiai bendradarbiauti su DI fabrikais.
Komisija taip pat bendradarbiaus su DI srityje besispecializuojančiais Europos skaitmeninių inovacijų centrais, kad būtų įtrauktos MVĮ ir viešojo administravimo institucijos ir būtų siūlomi jų poreikius atitinkantys mokymai, nes tikimasi, kad DI modelių integravimas turės įvairiopą poveikį darbui, dėl kurio keisis įgūdžių poreikiai abiejuose – viešajame ir privačiajame – sektoriuose.
Galimybę kurti DI suteikiantys procesorių lustai
DI modeliams mokyti reikalingi specializuoti DI lustai, o jie dažniausiai kuriami ir tobulinami ne Sąjungoje. Todėl 2019 m. ES pradėjo Europos procesorių iniciatyvą, kurios tikslas – aukščiausios klasės procesorių, taip pat ir skirtų DI, kūrimas. 2024 m. bus pradėta įgyvendinti susijusi svarbi BĮ „EuroHPC“ iniciatyva naujos kartos mikroprocesorių ir DI spartintuvų projektavimui ir kūrimui skatinti. Pirmasis tikslas – panaudoti šią technologiją visam Europos pirmojo eksalygmenį pranokstančio superkompiuterio pajėgumui atskleisti. Antrasis tikslas – per Lustų bendrąją įmonę remti tokių procesorių integravimą į automatizuotuosius ir susietuosius automobilius, būsimas pažangias ryšių sistemas, tokias kaip 6G, ir įvairiausioms prietaikoms būtinų patikimų mažos vartojamosios galios paribio DI lustų kūrimą. Galiausiai Komisija taip pat remia kvantiniams kompiuteriams skirtų kvantinių lustų, kurie gali pagerinti DI modelių mokymo rezultatus, kūrimą.
4.„GenAI4EU“ pagrindinėms DI prietaikoms kurti
Sąjunga savo strategine lyderyste įvairiose pramonės ir mokslo srityse, įskaitant DI, gali pasinaudoti didelį poveikį turinčioms DI grindžiamoms prietaikoms kurti. DI transformacijos teikiamai naudai išnaudoti Komisija pradės pavyzdinę iniciatyvą „GenAI4EU“, kurios tikslas – skatinti platesnį generatyvinio DI diegimą keturiolikoje Sąjungos strateginių pramonės ekosistemų remiant ES pramonės strategijoje nustatytas pertvarkos kryptis 48 . Ši iniciatyva skatins kurti dideles atviras inovacijų ekosistemas, kuriose puoselėjamas DI startuolių ir subjektų, diegiančių DI pramonėje ir viešajame sektoriuje, bendradarbiavimas 49 . Ji apims pramonines prietaikas, pvz., taikomas gamyboje, ir kartu atspindės Sąjungos įsipareigojimą žalinti savo ekonomiką ir spręsti klimato kaitos problemas. „GenAI4EU“ orientuosis į pagrindines taikymo sritis: jų pavydžiai išvardyti toliau ir kiekvienoje iš jų bus naudojamasi DI fabrikais ir reikiamais aukštos kokybės duomenimis, prieinamais bendrose Europos duomenų erdvėse.
Iniciatyva bus remiamas pagrindinių prietaikų, kuriose DI naudojamas jų veikimui arba funkcijoms gerinti, kūrimas. Neseniai įsteigta DI tarnyba (5 skirsnis) stebės šių strateginių prietaikų kūrimo pažangą pagal konkrečius įgyvendinimo tikslus. Tokia stebėsenos veikla bus susieta su vertinimu, kuris bus atliekamas Europos pertvarkos vyksmo platformoje 50 .
Robotika
Šiandien Sąjunga yra pasaulio lyderė pramoninės ir paslaugų robotikos srityje 51 . Dėl savo pasaulinio lygio mechatronikos Sąjunga yra ypač pasižymėjusi tokiose srityse kaip saugi fizinė žmogaus ir roboto sąveika, pažangieji robotai manipuliatoriai ir oro robotai 52 .
Generatyvinis DI gerina robotų mokymosi, sąveikos ir veikimo funkcijas, jie tampa lengviau pritaikomi, našesni ir efektyvesni įvairiose taikymo srityse. Konkrečiau tariant, generatyvinis DI gali padėti robotams mokytis iš savo patirties.
Generatyvinis DI taip pat gali imituoti realistišką robotų mokymosi aplinką, visų pirmą sudėtingą, kaip antai branduolinę ar kosmoso, aplinką. Be to, jis gali optimizuoti robotų konstrukciją pagal konkrečias užduotis, aplinką ar siekiamą našumą arba pagerinti roboto gebėjimą planuoti – numatyti įvairių veiksmų rezultatus. Žmogaus ir roboto sąveikos srityje generatyvinis DI gali pagerinti roboto gebėjimą suprasti žmogaus veiksmus ir į juos reaguoti.
Pažangiosios mechatronikos ir įspūdingų kognityvinių generatyvinio DI išgalių derinys atneš naują proveržių bangą, kuri Sąjungą iškels į naujas lyderystės robotikos srityje aukštumas.
Komisija rems DI grindžiamas pažangiosios robotikos prietaikas vykdydama programą „Europos horizontas“ ir viešojo ir privačiojo sektorių DI, duomenų ir robotikos partnerystę 53 .
Sveikatos priežiūra
Generatyvinis DI gali iš esmės pakeisti sveikatos priežiūrą. Individualizuotosios medicininės priežiūros srityje jis padės kurti konkretiems pacientams pagal jų genetines savybes, aplinką ir gyvenimo būdą pritaikytus sveikatos priežiūros sprendinius. Be to, jis gali būti labai naudingas vykdant epidemiologinę priežiūrą, užtikrinant pandemijų prevenciją ir reaguojant į grėsmes sveikatai.
Iki šiol didžiausias galimas generatyvinio DI poveikis sveikatos priežiūrai labiausiai nagrinėtas naudojant prototipus, visų pirma tokiose taikymo srityse kaip radiologija, atrankinė patikra ir ankstyvas ligų nustatymas, tikslioji diagnostika ir individualizuotas gydymas, taip pat racionalizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procesus.
Šiuo metu keli ES startuoliai kuria generatyvinio DI sprendinius, skirtus labai įvairioms sveikatos priežiūros prietaikoms 54 , kuriomis siekiama, pvz., gerinti radiologijos tikslumą ir patikimumą naudojant sugeneruotus sintetinius duomenis 55 arba didinti skubios pagalbos iškvietų tvarkymo veiksmingumą 56 .
Komisija rems reikiamas duomenų erdves, t. y. Europos genominių duomenų infrastruktūrą ir Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo infrastruktūrą, atsižvelgdama į jų svarbą kuriant būsimus sveikatos priežiūros generatyvinius modelius. Vykdant Virtualiųjų žmogaus dvynių iniciatyvą 57 šios duomenų erdvės, be kitų duomenų erdvių, bus naudojamos mokyti generatyvinio DI modeliams, kuriuose atsižvelgiama į žmogaus organizme vykstančius įvairių lygmenų biologinius procesus – nuo molekulių ir audinių iki organų ir viso organizmo. Tai padės paspartinti naujų vaistų klinikinius tyrimus ir optimizuoti pacientų gydymą. Be to, Komisijos iniciatyva pradėjo veikti sveikatos priežiūrai skirta DI bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra 58 .
Būtina sėkmingo inovatyvių sprendinių diegimo sveikatos priežiūroje sąlyga yra pasitikėjimas, todėl DI aktu galiojantys sektoriniai teisės aktai, kaip antai Medicinos priemonių reglamentas ir Diagnostikos in vitro medicinos priemonių reglamentas 59 , papildomi numatant papildomas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad naudojant DI sistemas nebūtų pažeista sauga ir žmogaus teisės.
Biotechnologijos ir chemijos produktai
Derindama kompetenciją biotechnologijų ir DI srityse, Sąjunga turi unikalią galimybę gauti milžiniškos naudos, kurią generatyvinis DI duos įvairiuose sektoriuose – medžiagotyros, chemijos produktų ir žemės ūkio maisto produktų.
Tikimasi, kad generatyvinis DI lems reikšmingas inovacijas biotechnologijų ir farmacijos pramonėje. Jis teikia galimybę neturint realių duomenų sugeneruoti sintetinių duomenų, sugeneruoti naujų genų sekų arba išanalizuoti turimas, kad būtų lengviau suprasti sudėtingas genetines ligas arba atrasti vaistų ligoms gydyti, kaip matyti iš pastarojo meto DI grindžiamo antibiotikų kūrimo siekiant kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms proveržių.
Taip pat galima tikėtis sparčių pokyčių platesnėje sintetinės biologijos srityje, pvz., kurti naujas genų sekas su pageidaujamomis savybėmis, kad būtų galima pagaminti konkretų vaistą. Kiti pavyzdžiai: gaminti tvarius audinius, sūrius, ląstelinę mėsą, augalinius mėsos pakaitalus ir kt.
Nyderlandų startuolis naudoja generatyvinį DI, kad padėtų biologams sukurti geresnius baltymus – tokiems baltymams sukurti reikalingų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros trukmė sutrumpėja 50 proc. 60 Šis novatoriškas požiūris patraukė pirmaujančių įmonių, gaminančių vaistus, chemijos produktus, maisto produktus ir kuriančių medžiagas, dėmesį ir pritraukė 30 mln. EUR investicijų.
2024 m. Komisija pradės biotechnologijų ir jomis pagrįstos gamybos iniciatyvą, kuri apims ir DI naudojimą.
DI aktas garantuos, kad, kaip ir sveikatos priežiūros sektoriuje, biotechnologijų srityje būtų naudojamas patikimas DI ir būtų užtikrintas skaidrumas, sauga ir būtina žmogaus vykdoma priežiūra. Be to, kuriant biotechnologijas bus svarbios papildomos taisyklės, kuriomis užtikrinamas kibernetinis saugumas ir privatumas, taip sumažinant netinkamo tokių technologijų naudojimo, visų pirma biologiniam karui, riziką.
Medžiagos ir baterijos
Generatyvinis DI gali būti naudojamas naujos struktūros medžiagoms sintetinti, naujų medžiagų savybėms numatyti arba naujoms sudėtinėms medžiagoms, pasižyminčioms konkrečiomis mechaninėmis, terminėmis arba elektrinėmis savybėmis, kurti. Tekstilės pramonėje generatyvinis DI gali būti naudojamas audinių ir medžiagų savybėms pagal pluošto ir verpalų duomenis numatyti. Baterijų sektoriuje generatyvinis DI gali padėti iš esmės pagerinti eksploatacines savybes ir saugą (pvz., tiriant ir kuriant įvairias medžiagas, chemines medžiagas ir elementų struktūras). Tokie proveržiai bus labai svarbūs žaliajai pertvarkai.
Švedijos startuolis naudoja generatyvinį DI transformacijai baterijų pramonėje pakreipti tam tikra linkme: didžiausią dėmesį skiria inovatyvių baterijų medžiagų kūrimo spartinimui, klientams skirtų elementų gamybos optimizavimui ir gamyboje taikomų jutiklinių ir analizės metodų tobulinimui 61 .
Generatyvinis DI taip pat gali būti vertinga priemonė vandenilio, kuris yra švarios energijos šaltinis, gamybai gerinti, apimant visą jo gamybos procesą: nuo veiksmingesnių katalizatorių kūrimo iki naujų medžiagų atradimo vandenilio gamybai ir skirstymui pagerinti ir energijos vartojimui optimizuoti 62 .
ES lėšomis finansuojamos pavyzdinės iniciatyvos „Baterijos 2030+“ 63 tikslas – išrasti ateities bateriją. DI naudojamas naujoms baterijų medžiagoms ir chemijos produktams sparčiau sukurti. Pavyzdinė iniciatyva remiama pagal programą „Europos horizontas“ ir yra partnerystės iniciatyvos „Batt4EU“ dalis.
Gamyba ir inžinerija
Generatyvinis DI padės didinti Sąjungos gamybos konkurencingumą pasaulyje. Naudojant didžiulį kiekį daiktų interneto generuojamų pramonės duomenų pagerės gamybos procesai, gerokai sumažės atliekų kiekis ir išlaidos, bus užtikrinta aukštesnė gaminių kokybė, pavyzdžiui, tobulės adityvioji gamyba ir trimatis (3D) spausdinimas. Jis taip pat galės būti naudojamas tiekimo grandinėms pritaikyti prie kintančių rinkos sąlygų arba gamybos procesams žalinti.
Keletas Europos gamybos įmonių jau naudoja generatyvinį DI savo veiklai ir paslaugoms gerinti 64 . Pavyzdžiui, viena įmonė generatyvinį DI naudoja gamybos mašinoms valdyti, o kita – gamybos proceso tikrinimo užduotims atlikti. Komisija rems Europos gamybos duomenų erdves, kurios gali būti naudojamos generatyvinio DI modeliams mokyti. Ji taip pat rems DI naudojimą gamybos ir inžinerijos prietaikose, vykdydama programą „Europos horizontas“ ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę „Pagaminta Europoje“. Be to, Komisijos iniciatyva pradėjo veikti gamybai skirta DI bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra 65 , kuria naudodamiesi DI inovacijų kūrėjai, visų pirma startuoliai ir MVĮ, gali įvertinti ir validuoti DI sprendinius, tarp jų – ir grindžiamus generatyviniu DI, realiomis sąlygomis 66 .
Judumas
Generatyvinis DI svarbus automobilių pramonei, nes yra vertinga priemonė, užtikrinanti autonominio vairavimo ir gamybos pažangą. Jis suteikia didesnes savivaldžių automobilių mokymo, modeliavimo ir sprendimų priėmimo procesų tobulinimo galimybes. Pavyzdžiui, jis gali padėti sukurti didelius sintetinių duomenų rinkinius ir realistiškus vairavimo scenarijus DI algoritmams mokyti, kad savivaldžiai automobiliai būtų patikimesni, saugesni, labiau prisitaikytų prie eismo sąlygų ir pan. Derinant jį su pažangiomis automobilių jutiklinėmis ir saugos valdymo sistemomis stiprės Sąjungos lyderystė šioje srityje.
Be to, generatyvinis DI gali padėti programuoti ir taip spręsti automobilių pramonei aktualią programinės įrangos sudėtingumo ir įgūdžių trūkumo problemą. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti būsimomis inovacijomis, turės iš esmės keistis automobilių elektroninė ir programinės įrangos architektūra.
Apskritai generatyvinis DI gali optimizuoti transporto sistemas, nustatyti, kas yra neefektyvu, pvz., tiekiant prekes, ir numatyti techninės priežiūros poreikius, kad eismas mūsų miestuose būtų geriau valdomas. Kai kurios automobilių gamybos bendrovės ir jų tiekėjai jau naudoja generatyvinio DI modelius ir sistemas automobilių eksploatacinėms savybėms ir saugai išbandyti bei validuoti ir naudojimuisi automobiliu individualizuoti. 67
Per Lustų bendrąją įmonę Komisija rems Ateities automobilių iniciatyvą 68 , kuria siekiama stiprinti šio sektoriaus bendradarbiavimą dėl būsimos kartos automobilių programinės įrangos ir elektronikos platformų.
Klimato kaita ir aplinkosauginis tvarumas
Generatyvinis DI iš esmės keičia tai, kaip kuriamos ekstremalių oro sąlygų ir klimato prognozavimo sistemos – šioje srityje Sąjunga yra tradicinių klimato modeliavimo ir imitavimo algoritmų taikymo lyderė. Generatyvinis DI taip pat pagerino mūsų gebėjimą modeliuoti aplinkos (vandens, oro, dirvožemio biologinės įvairovės) būklę ir įvertinti ekonomikos poveikį gamtos ištekliams. Jį naudojant galima sudaryti tikslesnes ir išsamesnes orų prognozes ir jas lengviau pritaikyti, o tai labai padeda pasirengti nelaimėms, yra naudinga žemės ūkio, transporto ir kitiems nuo oro prognozių priklausomiems sektoriams.
Sąjunga turi pasinaudoti šiomis galimybėmis, kad išlaikytų savo lyderystę šioje srityje dabar, kai stebėti aplinką, numatyti ekstremalius meteorologinius reiškinius ir padėti švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti yra kaip niekada aktualu.
Vokietijoje įsisteigęs startuolis DI naudoja vertinimui pagal aplinkos, socialinius ir valdymo kriterijus automatizuoti, kad padėtų ES įmonėms įvykdyti tvarumo atskaitomybės reikalavimus 69 .
Komisija rems žaliojo kurso duomenų erdvę, per kurią prieinami viešojo ir privačiojo sektoriaus duomenys galės būti naudojami DI grindžiamiems sprendiniams ir padės švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti bei didinti aplinkos tvarumą.
Pagal Sąjungos iniciatyvą „Tikslas – Žemė“ 70 bus vykdoma veikla, kurios tikslas – sukurti atvirojo kodo generatyvinį klimato modeliavimo modelį. Šis darbas taip pat padės plėtoti Sąjungos DI sektorių, nes pramonės partneriai, visų pirma DI MVĮ ir startuoliai, turės galimybę mokyti ir taikyti savo modelius tose srityse, kurios svarbios visuomenei.
Kai sistema pradės veikti visu pajėgumu, Komisija sieks, kad ji būtų plačiai prieinama pasaulio bendruomenei ir tarptautinėms organizacijoms.
Virtualieji pasauliai ir skaitmeniniai dvyniai
Generatyvinis DI yra nepamainoma technologija realistiškiems, kūrybiškiems, įtraukiems ir interaktyviems virtualiesiems pasauliams kurti. Pavyzdžiui, kultūros ir kūrybinių industrijų, visų pirma žaidimų ir pramogų, sektoriuose tai gali suteikti galimybę individualizuoti potyrius, pašalinti kalbos barjerus ir atskleisti kūrybiškumą naudojantis DI.
Generatyvinis DI taip pat bus svarbus virtualiosios realybės prietaikoms, kurias išmanieji miestai naudos turizmui, mažmeninei prekybai ir kultūrai remti, transporto sistemoms optimizuoti ar tvarumo problemoms miestuose spręsti.
Antai Švedijoje inovatyvūs startuoliai jau siūlo DI grindžiamus skaitmeninius dvynius, kurie leidžia mokyti ir išbandyti autonominius sprendinius, pvz., judumo, greičiau nei taikant įprastus metodus 71 .
Neseniai paskelbtame Ketvirtosios kartos saityno (web 4.0) ir virtualiųjų pasaulių komunikate 72 Komisija pristatė Sąjungos perversminių technologinių permainų kuriant sąsajinį pasaulį planą 73 . Būsima Europos viešojo ir privačiojo sektorių virtualiųjų pasaulių partnerystė padės plėtoti DI grindžiamas virtualiosios realybės prietaikas. 2024 m. įgyvendinant Europos inovacijų tarybos programos „Accelerator“ uždavinį bus teikiama parama virtualiesiems pasauliams pramonėje kurti. Be to, Komisijos iniciatyva pradėjo veikti išmaniesiems miestams ir bendruomenėms skirta bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra 74 , kuria naudodamiesi DI inovacijų kūrėjai gali įvertinti ir validuoti DI sprendinius realiomis sąlygomis.
Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciume „Tinkliniai vietos skaitmeniniai dvyniai CITIVERSE kurti“ 75 , kuriame dalyvauja kelios valstybės narės ir kurį remia Komisija, skatins naudoti generatyvinį DI išmaniųjų miestų prietaikose. Tai gali būti įmanomų scenarijų, pvz., kintančių eismo sąlygų poveikio oro kokybei, dekarbonizacijai ir spūstims ir apskritai miestų žalinimui, modeliavimas. Konsorciumas kurs ir DI grindžiamas virtualiosios realybės prietaikas, naudojamas bendravimui su piliečiais gerinti, pvz., aktyviai konsultuotis su jais dėl mieste planuojamų pokyčių. Jis naudos bendrą išmaniems ir darniems miestams ir bendruomenėms skirtą Europos duomenų erdvę ir kitas aktualias bendras Europos duomenų erdves, kaip antai energetikos, judumo ir žaliojo kurso.
Kibernetinis saugumas
Generatyvinis DI gali eksponentiškai padidinti gebėjimą mokytis ir atkartoti kibernetinių grėsmių arba pažeidžiamumo modelius ir taip padėti kibernetinio saugumo specialistams geriau nustatyti ir prognozuoti būsimas grėsmes. Kibernetiniai nusikaltėliai savo ruožtu gali naudoti generatyvinį DI 76 sudėtingiems kibernetiniams išpuoliams ir kitai piktavališkai veiklai organizuoti. Dėl generatyvinio DI visuresiškumo dar labiau didės poreikis užtikrinti sistemų patikimumą ir atsparumą ir rengti prevencines ir rizikos mažinimo priemones ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti. Ruoštis atremti kibernetinių nusikaltėlių mėginimus panaudoti generatyvinį DI savo kėslams turės ir vidaus saugumo subjektai.
Neseniai pradėjęs veikti Prancūzijos kibernetinio saugumo startuolio 77 sukurtas generatyvinio DI asistentas jau pademonstravo, kokį reikšmingą poveikį turi spartesnis ir lengvesnis saugumo politikos įgyvendinimas, tikslesni saugumo įspėjimai ir spartesnis sprendimų priėmimas, leidžiantys greičiau ištaisyti padėtį.
Visa į DI orientuota mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo veikla, kurios reikia siekiant veiksmingai atremti kibernetinio saugumo ir organizuoto nusikalstamumo iššūkius generatyvinio DI eroje, bus remiama pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą. Tai apims tarpvalstybinių ir nacionalinių saugumo operacijų centrų DI pajėgumų plėtojimą 78 . Europolo Inovacijų laboratorija ir toliau rems kitas bendradarbiavimo iniciatyvas. Būsimame DI akte bus numatytos apsaugos priemonės atsakingam DI sistemų naudojimui šioje srityje užtikrinti kartu užtikrinant pagrindines teises ir saugą.
Aerokosminė erdvė
Orlaivių ir erdvėlaivių pramonės sektoriuje generatyvinis DI gali būti naudojamas aerokosminės erdvės sistemų ir paslaugų atsparumui, tvarumui ir saugai didinti.
Pavyzdžiui, aeronautikoje generatyvinis DI gali būti svarbus vykdant operacijas, mokymą, autonominius skrydžius, taip pat kuriant naujas lengvas ir tvirtas pilotuojamų ir bepiločių orlaivių bei jų variklių ir kitų komponentų medžiagas. Generatyvinio DI naudojimo kosmoso pramonėje pavyzdžiai galėtų būti aptarnavimo orbitoje prietaikos, Žemės stebėjimo duomenų analizė, susidūrimų prevencija, kosminių šiukšlių šalinimas, informavimas apie padėtį kosmose, kosmoso eismo valdymas.
Apskritai generatyvinis DI gali reikšmingai pagerinti įvairius kosmoso prietaikų aspektus – padidinti tikslumą, optimizuoti erdvėlaivių konstrukciją ir suteikti galimybę tyrinėjant kosmosą naudoti autonomiškesnes ir adaptyvesnes sistemas.
Žemėje naudojant DI atliekama duomenų sinteze, apimančia GNSS padėties nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo paslaugas, bus grindžiama autonominė sausumos transporto navigacija.
Komisija pagal programą „Europos horizontas“ rems visą DI grindžiamų kosmoso mokslinių tyrimų ir technologijų (įskaitant kompiuterinius kosmose naudoti tinkamus komponentus), kurių reikia kosmoso sektoriaus poreikiams veiksmingai patenkinti ir būsimoms ES kosmoso misijoms vykdyti, plėtros spektrą. Galiausiai vykdant programą „Copernicus“ kasdien gaunami aukštos kokybės Žemės stebėjimo duomenys, kurie yra svarbus mokymo duomenų šaltinis įvairių sričių, įskaitant aplinkos informacijos paslaugas, generatyvinio DI prietaikoms.
Orlaivių ir erdvėlaivių sektorius yra svarbus gynybos infrastruktūros elementas. Generatyvinio DI prietaikas remia ir Europos gynybos fondas – jis išnagrinės galimą sinergiją su taikant šį DI paramos priemonių rinkinį remiama infrastruktūra, paslaugomis ir vertinimo veikla.
Žemės ūkio maisto produktai
Generatyvinis DI turi didelį potencialą gerinti žemės ūkio praktiką. Gyvulininkystėje – pagerinti tikralaikę stebėseną ir ligų diagnozavimą, nes remiantis išsamiais duomenimis apie gyvūnų sveikatą ir elgseną sukuriami tikslesni modeliai ir dėl to intervencija gali būti ankstesnė ir tikslesnė. Laukininkystėje generatyvinis DI gali iš esmės pakeisti išmaniojo drėkinimo sistemas – sintetinti įvairių šaltinių duomenis vandens sąnaudoms optimizuoti ir ateities poreikiams numatyti. Ši technologija, kuria kuriami ir modeliuojami sudėtingi scenarijai, gali ne tik užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, bet ir didinti žemės ūkio našumą ir tvarumą.
Komisija remia žemės ūkio duomenų erdvę ir bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūrą 79 .
Mokslas
Generatyvinis DI turės didelį poveikį moksliniams atradimams, naujai inovacijų bangai įsiliejant į DI ir visų mokslo sričių sankirtą 80 , 81 . Į mokslinių tyrimų veiklą tokiose srityse, kaip naujų medžiagų kūrimas, branduolių sintezė, seismologija arba astronomija, jau integruojami generatyvinio DI modeliai.
Programos „Europos horizontas“ lėšomis jau finansuojama daug projektų 82 , kuriuose mokslo problemoms spręsti naudojamas DI ir superkompiuteriai. Generatyvinis DI šiuos projektus pakels į naują našumo ir gebėjimo kurti inovacijas lygį. Būsimose programos „Europos horizontas“ darbo programose Komisija pasiūlys keletą naujų finansavimo galimybių DI naudojimui moksle skatinti, kurios padėtų Sąjungai sutvirtinti DI naudojimo moksle lyderės poziciją. Be to, Komisija kartu su EMTE forumo suinteresuotaisiais subjektais parengs atsakingo generatyvinio DI naudojimo moksliniuose tyrimuose gaires.
Komisija paprašė Mokslinių konsultacijų mechanizmo 83 pateikti nuomonę, kaip paspartinti platesnį jo taikymą mokslo bendruomenėje.
Viešasis sektorius
Generatyvinis DI turi didelį potencialą transformuoti įvairių sričių, tokių kaip sveikata, socialiniai reikalai, švietimas, kultūra, teisingumas, judumas, atliekų tvarkymas, vandentvarka, miestų planavimas, viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, jis gali padidinti viešojo administravimo veiksmingumą, palengvinti piliečių prieigą prie informacijos arba padėti atlikti rinkos priežiūros užduotis. Komisija, kuri pati yra viešoji institucija, aktyviai siekia kurti ir naudoti patikimą DI vidaus veikloje ir yra visapusiškai įsipareigojusi iš anksto taikyti DI akte įtvirtintus principus, laikydamasi DI pakto.
Generatyvinis DI gali piliečiams suteikti geresnių galimybių gauti bendrą ir individualizuotą informaciją apie asmens teises į išmokas arba paprasčiau pateikti prašymą. Todėl skaitmeninimas ir DI gali prisidėti prie socialinės apsaugos skaidrumo ir supaprastinimo, kurį užtikrinti įsipareigota ES lygmeniu, priėmus Tarybos rekomendaciją dėl socialinės apsaugos galimybių 84 . Valdžios institucijos turi diegti patikimo DI sprendinius, kad visuomenė jais naudotųsi be baimės.
Vokietijos miestas Heidelbergas pradėjo naudoti DI pokalbių robotą 85 , kurį sukūrė Vokietijos startuolis 86 ir kuris yra pirmasis šalyje skaitmeninis asistentas, padedantis piliečiams lengvai naudotis valdžios sektoriaus paslaugomis – prašyti išduoti naują asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir registruoti gyvenamąją vietą.
Viešieji pirkimai yra svarbus svertas skatinant investicijas į DI, kaip teigiama Naujojoje Europos inovacijų darbotvarkėje. Vykdydamas inovacinių sprendinių viešuosius pirkimus, viešasis sektorius gali paspartinti inovacinių DI grindžiamų sprendinių kūrimą, bandymą ir diegimą. Siekdama paskatinti valdžios institucijas plačiai diegti DI grindžiamus sprendinius, Komisija prisidėjo prie viešiesiems pirkėjams skirtų su DI susijusių sutarčių sąlygų, kuriomis racionalizuojamas valdžios institucijų vykdomas DI technologijų pirkimo procesas, rengimo. Be to, Komisija sudaro palankesnes sąlygas DI ir viešųjų pirkimų praktikos bendruomenei ir remia eksperimentinius ir bandomuosius projektus, suteikdama viešojo administravimo institucijoms galimybę generatyvinio DI sprendinius išbandyti inkubatoriuje „GovTech4all“.
Komisija taip pat sukūrė Viešojo sektoriaus technologijų stebėjimo centrą, kurio tikslas – stebėti, analizuoti ir propaguoti besiformuojančių technologijų, įskaitant generatyvinį DI, naudojimą Europos viešajame sektoriuje.
5.Pagrindinių veiksmų santrauka ir išvados
Plėtoti generatyvinį DI yra labai svarbu dėl jo potencialo daryti transformacinį poveikį visuomenei ir ekonomikai. Kad galėtų pasinaudoti jo teikiama nauda ir sumažinti riziką, Europai reikia klestinčios startuolių ir inovacijų ekosistemos, kurioje galėtų būti sukurti patikimo DI modeliai ir perversminės prietaikos, derantys su europine gyvensena. Veiksmai šiam tikslui pasiekti išdėstyti šiame komunikate.
|
2024 m. Komisija imsis šių veiksmų: ·iš dalies keičiant Reglamentą dėl bendrosios įmonės „EuroHPC“, remti DI fabrikų steigimą; ·spartinti bendrų Europos duomenų erdvių kūrimą ir diegimą ir užtikrinti jų prieinamumą DI bendruomenei; ·remti didžiųjų DI modelių ir sistemų kūrimą; ·remti iniciatyvą „GenAI4EU“ siekiant padėti kurti naujus naudojimo scenarijus ir naujoviškas prietaikas keliuose pramonės ir socialiniuose sektoriuose; ·remti iniciatyvas, kurių tikslas – stiprinti ES generatyvinio DI specialistų rezervą; ·teikti novatoriškų finansavimo priemonių pagal EIC programą „Accelerator“ ir „InvestEU“ garantiją ir paskatinti valstybes nares ir privačius investuotojus vykdyti panašias investicijas į DI startuolius ir veiklą plečiančias įmones. 2024 m. valstybės narės: ·padedamos Komisijos, įsteigs ESIK Kalbos technologijų aljansą ir ESIK „TVSD CITIVERSE“. |
Minėta veikla bus finansuojama taip:
·DI fabrikų finansavimas: per bendrąją įmonę „EuroHPC“ Komisija ir valstybės narės iš viso skirs 2,1 mlrd. EUR investicijų naujiems superkompiuteriams įsigyti arba „EuroHPC“ turimiems superkompiuteriams modernizuoti, kad jie būtų tinkami DI, taip pat DI skirtoms superkompiuterijos paslaugoms sukurti ir DI tinkamiems mikroprocesoriams kurti bei įgūdžiams ugdyti.
Be to, Komisija startuoliams steigtis ir veiklai plėsti iš programos „InvestEU“ skirs 100 mln. EUR finansinę paramą, kuri pritrauks 1 mlrd. EUR papildomų investicijų.
·„GenAI4EU“ finansavimas: pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą Komisija iki 2027 m. apie 500 mln. EUR skirs naujų naudojimo scenarijų ir naujoviškų prietaikų kūrimui keliuose pramonės ir visuomeniniuose sektoriuose remti.
Be to, valstybės narės, remiamos Komisijos, iš viso investuos apie 100 mln. EUR į ESIK KTA ir ESIK „TVSD CITIVERSE“.
Šiomis priemonėmis iki daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigos (2027 m.) bus pritraukta iš viso beveik 3 mlrd. EUR papildomų viešųjų investicijų į generatyvinį DI, taip pat daug privačiųjų investicijų, įskaitant 1 mlrd. EUR iš programos „InvestEU“ lėšų. Jos papildys esamas Sąjungos, valstybių narių ir privačias investicijas platesnėje DI srityje.
Šiai strategijai paremti būtinas tvirtas koordinavimas visoje Sąjungoje suburiant valstybes nares, Komisiją ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Visų pirma, kaip numatyta DI akte, Komisija įsteigs DI tarnybą, kuri prižiūrės politikos ir reguliavimo veiklą DI srityje. DI tarnyba glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, bendrąja įmone „EuroHPC“ ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pramonės, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus. Šiomis bendradarbiavimo pastangomis bus koordinuojami veiksmai ir derinami ištekliai, skatinant investicijas į pažangių modelių kūrimą, tobulinimą ir integravimą į pagrindines prietaikas.
Šiandien dėl sparčios DI plėtotės vyksta intensyvios tarptautinės diskusijos. Laikydamasi Europos ekonominio saugumo strategijos, Komisija toliau stiprins partneriškus ryšius su pagrindinėmis skaitmeninės ekonomikos šalimis ir išlaikys prieigą prie šių rinkų, kurios ir toliau bus svarbus inovacijų šaltinis. DI tarnyba prisidės prie tarptautinio bendradarbiavimo dėl DI, apimančio tinkamų reguliavimo saugiklių propagavimą ir DI demokratinį valdymą. Bus remiamas dvišalis bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, be kita ko, įgyvendinant DI visuomenės labui iniciatyvas 87 – ES yra sudariusi susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasaulinėms problemoms klimato kaitos, gaivalinių nelaimių, sveikatos priežiūros, energetikos ir žemės ūkio srityse spręsti 88 .
Sąjunga taip pat tęsia ilgalaikį tarptautinį bendradarbiavimą įvairiuose taisyklėmis grindžiamuose daugiašaliuose forumuose ir tarptautinėse organizacijose, visų pirma JT, EBPO, Europos Taryboje, G7, G20 ir Pasaulinės DI partnerystės forume.
Šiame komunikate nurodytus veiksmus būtina įgyvendinti skubiai, nes kovą laimės ne stipriausias, o greičiausias.
Pavyzdžiui, modeliai suprasti kalbos struktūrą ir kontekstą mokosi iš milžiniško tekstyno nesant aiškių nurodymų, apie ką kalbama kiekviename iš jį sudarančių tekstų. Taigi modeliai gali išmokti suprasti pasaulį bei šią sampratą apibendrinti ir yra pajėgūs susidoroti su naujomis ir kitoniškomis situacijomis.
Generuojamas turinys – tekstai, vaizdai, garsai ir netgi kodas, pvz., programinis arba genų sekoskaitos.
„The economic potential of generative AI: The next productivity frontier“, 2023 m. birželio 14 d., https://www.mckinsey.com/capabilities/mckinsey-digital/our-insights/the-economic-potential-of-generative-AI-the-next-productivity-frontier#introduction .
https://www.tortoisemedia.com/2023/06/28/the-global-artificial-intelligence-index/ .
JOIN(2023) 20 final ir C(2023)2113.
Šiomis aplinkybėmis labai svarbus bus Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo pasiūlymas (COM(2024)26 final).
Šiame komunikate DI startuoliai – DI modelius kuriantys startuoliai, taip pat tuos modelius tobulinantys ir į sistemas ir prietaikas integruojantys startuoliai.
COM(2020) 66 final.
Direktyva (ES) 2019/1024.
Reglamentas (ES) 2022/868.
Reglamentas (ES) 2023/2854.
Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl bendrų Europos duomenų erdvių, SWD(2024)XXX.
Generative AI in the European Startup Landscape 2024, appliedAI Institute for Europe, https://www.appliedai- institute.de/en/hub/2024-generative-ai-study .
C(2023)3215.
Reglamentavimo sistema apima ir Mašinų reglamentą, kuriuo užtikrinama DI naudojančių mašinų, įskaitant robotus, sauga (Reglamentas (ES) 2023/1230).
https://eurohpc-ju.europa.eu/supercomputers/our-supercomputers_en .
COM(2021) 205 final.
BĮ „EuroHPC“ veikloje dalyvauja 33 valstybės, (tarp jų – visos valstybės narės), Komisija ir trys privačios asociacijos.
LEONARDO Bolonijoje (Italija), LUMI Kajanyje (Suomija) ir „MareNostrum 5“ Barselonoje (Ispanija).
Reglamentas (ES) 2021/1173.
Naudotis „EuroHPC“ superkompiuteriais galės ir viešasis sektorius, be kita ko, generatyvinio DI modeliams išbandyti ir įvertinti.
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/testing-and-experimentation-facilities .
https://research-and-innovation.ec.europa.eu/news/all-research-and-innovation-news/results-regional-innovation-valleys-calls-are-strong-interest-member-states-and-associated-countries-2023-10-19_en.
Pavyzdžiui, siūloma Europos sveikatos duomenų erdvė (ESDE) sudarys sąlygas gauti kokybiškų duomenų, naudosimų sveikatos srities generatyviniam DI mokyti, bandyti ir validuoti, https://health.ec.europa.eu/ehealth-digital-health-and-care/european-health-data-space_en .
Apibūdinta Žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srities veiksmų plane, COM(2020) 784 final.
COM(2023)751 final.
Komisijos komunikatas „Bendros Europos turizmo duomenų erdvės kūrimas: dalijimosi duomenimis ir inovacijų skatinimas visoje turizmo ekosistemoje“, 2023/C 263/01.
Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas (ESIK) – pagal Skaitmeninio dešimtmečio politikos programą sukurta priemonė, kuria valstybėms narėms siūloma stabili sistema daugiašaliams projektams įgyvendinti. Pagrindiniai jo privalumai – juridinio asmens statusas, lanksti struktūra ir palyginti greitas įsteigimas. Dalyvaudamos ESIK veikloje, valstybės narės kartu finansuoja didelio masto ilgalaikę skaitmeninę infrastruktūrą, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/edic .
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/work-programmes-digital.
Bandymų ir eksperimentavimo priemonės, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/activities/testing-and-experimentation-facilities .
Priėmus DI aktą, bandomoji reglamentavimo aplinka bus sukurta kiekvienoje valstybėje narėje. Tai bus kontroliuojama aplinka novatoriškoms DI sistemoms kurti, bandyti ir validuoti prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Šioje aplinkoje įmonės gaus rekomendacijų dėl reglamentavimo lūkesčių ir geriausios praktikos ir tai padės joms ateityje įdiegti savo sistemas.
EIC programa „Accelerator“, https://eic.ec.europa.eu/eic-funding-opportunities/eic-accelerator_en .
https://finance.ec.europa.eu/capital-markets-union-and-financial-markets/capital-markets-union_en .
Europoje 16 proc. DI įgūdžių turinčių asmenų yra moterys.
DI kompetencijos tinklai suburia geriausias akademinės bendruomenės ir pramonės mokslinių tyrimų grupes Europoje, kad suvienytų jėgas sprendžiant pagrindines problemas, trukdančias diegti DI grindžiamus sprendinius. https://www.ai4europe.eu/Network-of-Excellence .
Šiuo metu DI projektai sudaro apie 15 proc. EMTT projektų.
„EIT Campus“ šiuo metu siūloma 200 kursų 28 kalbomis ir dalyvauja 164 švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo partneriai, https://eit-campus.eu/
EIT giliųjų technologijų specialistų iniciatyva, https://www.eitdeeptechtalent.eu .
Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė, COM (2022)332, https://research-and-innovation.ec.europa.eu/strategy/support-policy-making/shaping-eu-research-and-innovation-policy/new-european-innovation-agenda_en .
COM(2021)350 final.
Jis bus grindžiamas Europos klasterių bendradarbiavimo platformos ir Europos įmonių tinklo darbu.
Europos pertvarkos vyksmo platformoje bus stebima žalioji ir skaitmeninė pertvarka įvairiose pramonės ekosistemose ir siekiant ją paspartinti bus skatinamas bendradarbiavimas.
ES robotikos pramonė 2021 m. įrengė 82 000 pramoninių robotų ir pasaulyje ją lenkia tik Kinija. Europos paslaugų robotų rinka labai plėsis ir prognozuojama, kad 2026 m. bendras metinio augimo koeficientas pasieks 14 proc., o ES atliks svarbų vaidmenį įvairiuose sektoriuose. Europos paslaugų robotų gamintojai užima reikšmingą padėtį pasaulinėje rinkoje – jie sudaro apie 290 iš 700 registruotų įmonių, tiekiančių paslaugų robotus, https://ifr.org/ .
Tai paskatino Komisijos inicijuota didžiausia pasaulyje civilinės robotikos programa.
2021–2027 m. viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei ADRA skirta 2,6 mlrd. EUR programos „Europos horizontas“ ir privačiojo finansavimo lėšų, https://adr-association.eu/ .
https://sifted.eu/articles/europe-generative-ai-startups.
https://ryver.ai/.
https://www.corti.ai/.
Virtualiųjų žmogaus dvynių iniciatyva, https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/virtual-human-twins .
Reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių ir Reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių.
Cradle — Design Better Proteins , Cradle – Cradle raises $24M Series A and signs partnerships with industry leaders , https://www.cradle.bio/blog/cradle-raises-24m-series-a-and-signs-partnerships-with-industry-leaders .
https://northvolt.com/articles/northvolt-machine-learning/ , https://www.ft.com/content/577920d3-1c60-4105-9503-80e655280d3a.
Švariojo vandenilio bendroji įmonė, https://european-union.europa.eu/institutions-law-budget/institutions-and-bodies/search-all-eu-institutions-and-bodies/clean-hydrogen-joint-undertaking_en .
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/battery-2030-inventing-batteries-future . Pavyzdinė iniciatyva remiama pagal programą „Europos horizontas“ vykdant partnerystės iniciatyvą „Batt4EU“.
https://www.bosch-presse.de/pressportal/de/en/bosch-to-use-generative-ai-in-manufacturing-260806.html
Keliose ES valstybėse narėse EIT turi kelias kompleksines skaitmenines gamybos bandymų platformas, kuriose startuoliai, veiklą plečiančios įmonės, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, universitetai ir pramonės partneriai gali bendradarbiauti ir išbandyti savo perversminius produktus ir skaitmenines paslaugas.
Į šią iniciatyvą 2023–2024 m. ES, valstybės narės ir pats sektorius per Lustų bendrąją įmonę, Sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo partnerystę ir Nulinės taršos kelių transporto partnerystę (2ZERO) iš viso investuos apie 250 mln. EUR.
COM(2023) 442 final.
Vertingos informacijos pateikė Europos piliečių forumas virtualiųjų pasaulių klausimais. Europos piliečių forumo virtualiųjų pasaulių klausimais galutinė ataskaita, https://citizens.ec.europa.eu/system/files/2023-11/ECP%20on%20Virtual%20Worlds_Final%20Report.pdf.
Europolo Inovacijų laboratorijos stebėjimo centras parengė tiek sintetinės sankaitos, tiek didžiųjų kalbos modelių naudojimo nusikalstamais tikslais ataskaitą, www.europol.europa.eu .
Išsami mokslometrinė analizė rodo, kad ES yra viena iš DI naudojimo mokslo reikmėms lyderių, https://research-and-innovation.ec.europa.eu/knowledge-publications-tools-and-data/publications/all-publications/trends-use-ai-science_en .
Politiniame dokumente „Dirbtinis intelektas moksle“ ( Artificial Intelligence in Science ) teigiama, kad ES pirmauja pasaulyje pagal laboratorinių robotų, padedančių siekti mokslo atradimų, naudojimą, https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/industrial-research-and-innovation/key-enabling-technologies/artificial-intelligence-ai-science_en .
https://scientificadvice.eu/advice/artificial-intelligence-in-science/
2019/C 387/01.
Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina bendradarbiavimą dėl dirbtinio intelekto ir kompiuterijos mokslinių tyrimų visuomenės labui. Europos skaitmeninės ateities formavimas (europa.eu) .
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/european-union-and-united-states-america-strengthen-cooperation-research-artificial-intelligence