EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 11 22

COM(2023) 727 final

2023/0410(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

1989 m. gegužės 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 89/367/EEB, įkuriantį Miškų nuolatinį komitetą 1 , siekdama užtikrinti glaudų ir nuolatinį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą miškininkystės sektoriuje ir taip paremti pagal Europos ekonominės bendrijos žemės ūkio struktūros ir kaimo plėtros politiką pradėtas miškininkystės priemones (1 straipsnis).

Miškų nuolatinį komitetą sudaro valstybių narių atstovai, o jam pirmininkauja Komisijos atstovas (3 straipsnis).

2019 m. Komisija įsteigė Biologinės įvairovės ir gamtos koordinavimo grupei priklausančią Miškų ir gamtos darbo grupę. Pagrindinis darbo grupės tikslas – konsultuoti Komisiją ir jai teikti ekspertines žinias miškų ekosistemų ir jų valdymo klausimais, siekiant padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją ir susijusius veiksmus bei JT biologinės įvairovės konvencijos sistemą po 2020 m., taip pat juos ir įvertinti. Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje 2 Komisija laikosi požiūrio, kad siekiant užtikrinti šioje strategijoje nusakytą didesnį miškų indėlį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, įskaitant tuos, kurie susiję su klimatu, biologine įvairove ir tvaria bioekonomika, yra reikalinga įtraukesnė ir geriau koordinuojama ES miškų valdymo struktūra, suformuota atsižvelgiant į visus naujosios ES miškų strategijos tikslus ir jų tarpusavio sąsajas. Reikėtų užtikrinti aktyvesnį skirtingų sričių politiką aprėpiantį bendradarbiavimą ir, dalyvaujant labai įvairiems ekspertams ir suinteresuotiesiems subjektams, sudaryti sąlygas daugiadiscipliniams mainams. Atsižvelgiant į didėjantį Europos visuomenės susidomėjimą ES miškų ateitimi, taip pat turėtų būti užtikrinamas valdymo skaidrumas, kad visi galėtų sekti, kaip Komisijai ir valstybėms narėms padedama įgyvendinti naujosios ES miškų strategijos tikslus.

Atsižvelgdama į šią naują valdymo struktūrą, Komisija siūlo Tarybos sprendimą 89/367/EEB iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu. Komisija siūlo iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 89/367/EEB tam, kad būtų atnaujinti teisiniai pagrindai ir politikos nuorodos, pervadintas Miškų nuolatinis komitetas ir išplėstos jo užduotys. Siūlomu sprendimu taip pat būtų patikslinta komiteto sudėtis, siekiant užtikrinti, kad šiai grupei priklausytų valstybių narių valdžios institucijos, kompetentingos įgyvendinti įvairius Naujosios 2030 m. ES miškų strategijos politikos tikslus, susijusius, be kita ko, su klimatu, miškų būkle, aplinka, miškininkyste, kaimo plėtra ir bioekonomika, ir visas paskesnes Sąjungos miškų strategijas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomi pakeitimai visiškai atitinka naująją ES miškų strategiją, visų pirma kiek tai susiję su nauja valdymo struktūra, kurioje atspindimi visi naujosios ES miškų strategijos tikslai ir jų tarpusavio sąsajos, atsižvelgiant į Europos žaliajame kurse nustatytus didesnius klimato ir biologinės įvairovės užmojus.

•Suderinamumas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas dera su Europos žaliojo kurso tikslais, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, Naująja 2030 m. ES miškų strategija, bendra žemės ūkio politika bei Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu ir padeda juos įgyvendinti.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu ir 192 straipsnio 1 dalimi. Abiejuose straipsniuose numatyta taikyti įprastą teisėkūros procedūrą.

• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Nauja valdymo struktūra siekiama skatinti veiksmingą Komisijos ir valstybių narių veiklos koordinavimą visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamą jų kompetenciją miškų ir miškininkystės srityje ir subsidiarumo principą.

Sutartyse miškų politika nėra konkrečiai paminėta, tačiau ES suteikta plati kompetencija, kuri gali būti siejama su miškais, pvz., klimato, aplinkos, kaimo plėtros ir nelaimių prevencijos srityse. ES jau yra ėmusis veiksmų šiose kompetencijos srityse ir miškams taikomas ne vienas teisės aktas. Šiose pasidalijamosios ES kompetencijos srityse miškai ir miškininkystė nepriklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai.

Naująja 2030 m. ES miškų strategija siekiama spręsti problemas, dėl kurių kenčia miškai ir miškininkystė (pvz., klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir kt.) ir atskleisti miškų potencialą kuriant mūsų ateitį, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Įgyvendindama strategiją Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina siekiant užtikrinti tvirtesnį Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir daugiadisciplininį keitimąsi nuomonėmis miškų ir miškininkystės sektoriaus klausimais. Veiksmingiausias būdas sukurti įtraukesnę ir geriau koordinuojamą ES miškų valdymo struktūrą – iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 89/367/EEB, siekiant išplėsti Miškų nuolatinio komiteto veiklos sritį ir patikslinti jo užduotis bei sudėtį, taip pat jį pervadinti, kad būtų atsižvelgta į tuos pakeitimus.

Administracinė našta ES ir valstybėms narėms yra nedidelė, nes valstybės narės jau priklauso Miškų nuolatiniam komitetui ir į jį skiria savo atstovus, ir juo neviršijama tai, kas būtina pasiūlymo tikslams pasiekti, nes valstybės narės užtikrins institucijų, kompetentingų įgyvendinti skirtingus Naujosios 2030 m. ES miškų strategijos politikos tikslus, dalyvavimą.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė yra pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą.

Šis pasiūlymas atspindi būtinybę iš dalies pakeisti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 89/367/EEB ir užtikrinti, kad jis visiškai atitiktų naująją ES miškų strategiją, susijusią su nauju miškų valdymu.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Pasiūlymu būtų iš dalies pakeistas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą, t. y. valstybių narių konsultacinę grupę. Juo bus atnaujinti ir paaiškinti grupės įgaliojimai bei užduotys ir ji bus pervadinta. Apie miškų valdymo sistemos atnaujinimą paskelbta Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje. Jokios suinteresuotosios šalys nėra tiesiogiai susijusios, nes grupės nariais gali būti tik valstybių narių atstovai.

• Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas nereikalingas, nes manoma, kad pasiūlymas neturės jokio reikšmingo ekonominio, socialinio poveikio ar poveikio aplinkai. Jis grindžiamas Komisijos įsipareigojimu pagal Naująją 2030 m. ES miškų strategiją atnaujinti miškų valdymo sistemą. Komisija siūlo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu atnaujinti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 89/367/EEB, įkuriantį Miškų nuolatinį komitetą (iš valstybių narių atstovų sudarytą grupę).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui apibūdintas prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje pažymoje.

2023/0410 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 3 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 4 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Tarybos sprendimu 89/367/EEB 5 įkurtas Miškų nuolatinis komitetas siekiant užtikrinti glaudesnį ir pastovesnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą miškininkystės sektoriuje ir taip paremti pagal Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką pradėtas miškininkystės priemones;

(2)norint užtikrinti didesnį miškų indėlį siekiant 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ 6 nustatytų tikslų, be kita ko, susijusių su klimatu, biologine įvairove ir tvaria bioekonomika, yra reikalinga įtraukesnė ir geriau koordinuojama Sąjungos miškų valdymo struktūra, suformuota atsižvelgiant į visus 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikato „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ 7 tikslus ir jų tarpusavio sąsajas;

(3)Miškų nuolatinio komiteto ir Miškų ir gamtos darbo grupės patirtis ir ekspertinės žinios su miškais ir miškininkyste susijusiais klausimais, kylančiais įvairiose Sąjungos politikos srityse, yra svarbios siekiant užtikrinti didesnį miškų ir miškininkystės indėlį įgyvendinant pagrindinius Sąjungos tikslus ir iniciatyvas, kaip antai, Europos žaliąjį kursą ir naująją ES miškų strategiją, ir skatinant su miškais ir miškininkyste susijusios Sąjungos ir valstybių narių politikos suderinamumą ir sinergiją;

(4)veiksmingiausias būdas sukurti įtraukesnę ir geriau koordinuojamą Sąjungos miškų valdymo struktūrą – išplėsti Miškų nuolatinio komiteto veiklos sritį ir patikslinti jo užduotis bei sudėtį. Kad būtų atsižvelgta į tuos pakeitimus, Miškų nuolatinis komitetas taip pat turėtų būti pervadintas Miškų ir miškininkystės nuolatine ekspertų grupe. Komisijos arba valstybės narės prašymu ji turėtų spręsti visus dėl įvairios Sąjungos politikos kylančius su miškais ir miškininkyste susijusius klausimus ar aspektus. Todėl tikslinga užtikrinti, kad valstybės narės į ją paskirtų institucijų, kompetentingų įgyvendinti konkrečius politikos tikslus, atstovus;

(5)todėl Sprendimas 89/367/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 89/367/EEB iš dalies keičiamas taip:

(1)pavadinimas pakeičiamas taip:

„1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, kuriuo įsteigiama Miškų ir miškininkystės nuolatinė ekspertų grupė“;

(2)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Siekiant užtikrinti tvirtesnį Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir daugiadisciplininius mainus miškų ir miškininkystės sektoriaus klausimais visose su miškais susijusiose Sąjungos politikos srityse, įsteigiama Miškų ir miškininkystės nuolatinė ekspertų grupė (toliau – ekspertų grupė).“;

(3) 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1. Komisija gali savo pačios iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu konsultuotis su ekspertų grupe visais dėl įvairios Sąjungos politikos kylančiais su miškais ir miškininkyste susijusiais klausimais ar aspektais.

2. Visų pirma ekspertų grupės uždaviniai yra:

a) padėti Komisijai rengti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, gaires ar kitas Sąjungos politikos iniciatyvas, susijusias su miškais ir miškininkyste, be kita ko, įgyvendinant Naująją 2030 m. ES miškų strategiją ir paskesnes Sąjungos miškų strategijas;

b) Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu konsultuoti Komisiją ir jai teikti ekspertines žinias tam, kad būtų padidintas miškų ir miškininkystės indėlis siekiant įgyvendinti pagrindinius Sąjungos tikslus ir iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos žaliąjį kursą, ir skatinti su miškais ir miškininkyste susijusios Sąjungos politikos suderinamumą ir sinergiją;

c) skatinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą miškų ir miškininkystės klausimais, be kita ko, remiant pagal bendrą žemės ūkio politiką vykdomus veiksmus ir taikomas intervencines priemones;

d) skatinti keitimąsi žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika miškų ir miškininkystės srityje.

3. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, gali ekspertų grupei pavesti kitas užduotis, susijusias su Sąjungos politika, darančia poveikį miškams ir miškininkystei.“;

(4) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Ekspertų grupę sudaro valstybių narių atstovai.

Valstybės narės paskiria savo atstovus, užtikrindamos, kad šios grupės veikloje dalyvautų valdžios institucijos, kompetentingos įgyvendinti įvairius Naujosios 2030 m. ES miškų strategijos politikos tikslus, susijusius, be kita ko, su klimatu, miškų būkle, aplinka, miškininkyste, kaimo plėtra ir bioekonomika, ir visas paskesnes Sąjungos miškų strategijas.

Ekspertų grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.

Ekspertų grupės sekretoriato paslaugas teikia Komisija.

Ekspertų grupė priima savo darbo tvarkos taisykles.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

Turinys

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

ŽEMĖS ŪKIO GD / APLINKOS GD

1.3. Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 8

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

× vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4. Tikslas (-ai)

1.4.1. Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1) Prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų, 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos, Naujosios 2030 m. ES miškų strategijos, bendros žemės ūkio politikos ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio įgyvendinimo.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretaus tikslo Nr.

1) Išplėsti ekspertų grupės užduotis.

2) Patikslinti ir išplėsti grupės sudėtį, užtikrinant, kad šiai grupei priklausytų valstybių narių institucijos, kompetentingos nagrinėti sprendžiamus klausimus.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu bus sukurta įtraukesnė ir tarpdisciplininė ekspertų grupė, kuri atsižvelgs į visus ES naujosios miškų strategijos aplinkos, socialinius ir ekonominius tikslus.

1.4.4. Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Sustiprintas Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir daugiadisciplininiai mainai miškų ir miškininkystės sektoriaus klausimais visose su miškais susijusiose ES politikos srityse.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Komisija siūlo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu iš dalies pakeisti 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 89/367/EEB, kad būtų atsižvelgta į 2030 m. naujosios ES miškų strategijos naują valdymo struktūrą. Komisija siūlo atnaujinti teisinius pagrindus, politikos nuorodas ir išplėsti Miškų nuolatinio komiteto užduotis, taip pat jį pervadinti Miškų ir miškininkystės nuolatine ekspertų grupe. Pasiūlymu taip pat būtų patikslinta ir išplėsta ekspertų grupės sudėtis, užtikrinant, kad šiai grupei priklausytų valstybių narių institucijos, kompetentingos nagrinėti sprendžiamus klausimus.

1.5.2. Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Valdymo struktūra, į kurią įtraukti valstybių narių ekspertai, kurie konsultuotų Komisiją, gali būti užtikrinta tik ES lygmens veiksmais.

Sutartyse miškų politika nėra konkrečiai paminėta, tačiau ES suteikta plati kompetencija, kuri gali būti siejama su miškais, pvz., klimato, aplinkos, kaimo plėtros ir nelaimių prevencijos srityse. ES jau yra ėmusis veiksmų šiose kompetencijos srityse ir miškams taikomi bent keli teisiniai dokumentai. Šiose pasidalijamosios ES kompetencijos srityse miškai ir miškininkystė nepriklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai.

Naująja ES miškų strategija siekiama spręsti problemas, dėl kurių kenčia miškai ir miškininkystė (pvz., klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir kt.) ir atskleisti miškų potencialą kuriant mūsų ateitį, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Įgyvendindama naująją ES miškų strategiją Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis. Veiksmingiausias būdas sukurti įtraukesnę ir geriau koordinuojamą ES miškų valdymo struktūrą – išplėsti Miškų nuolatinio komiteto veiklos sritį ir patikslinti jo užduotis, taip pat jį pervadinti, kad būtų atsižvelgta į tuos pakeitimus. Jį sudarys atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už naujojoje ES miškų strategijoje nurodytus politikos sektorius, o jam pirmininkaus Komisijos atstovas.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Miškų nuolatinis komitetas įkurtas Sprendimu 89/367/EEB siekiant užtikrinti glaudesnį ir pastovesnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą miškininkystės sektoriuje ir tokiu būdu paremti pagal Bendrijos žemės ūkio struktūros ir kaimo plėtros politiką pradėtas miškininkystės priemones. Siekiant užtikrinti naujojoje ES miškų strategijoje nurodytą didesnį miškų indėlį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, įskaitant tuos, kurie susiję su klimatu, biologine įvairove ir tvaria bioekonomika, yra reikalinga įtraukesnė ir geriau koordinuojama ES miškų valdymo struktūra, suformuota atsižvelgiant į visus naujosios ES miškų strategijos tikslus ir jų tarpusavio sąsajas. Veiksmingiausias būdas sukurti įtraukesnę ir geriau koordinuojamą ES miškų valdymo struktūrą – išplėsti Miškų nuolatinio komiteto veiklos sritį ir patikslinti jo užduotis bei sudėtį. Siekiant atsižvelgti į tuos pakeitimus, Miškų nuolatinis komitetas taip pat turėtų būti pervadintas.

1.5.4. Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Lygiomis dalimis finansuotina iš AGRI GD ir ENV GD bendrojo biudžeto.

1.5.5. Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Netaikoma

1.6. Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

× trukmė neribota

Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7. Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 9

× Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms arba asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Netaikoma

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1. Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Netaikoma

2.2.2. Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Netaikoma

2.2.3. Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Netaikoma

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Netaikoma

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris	DA / NDA 10	ELPA šalių 11	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 12	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
7	20 02 06 02	/NDA	NE	NE	NE	NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių

kitų trečiųjų valstybių

kitų asignuotųjų pajamų

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2. Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1. Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Numeris

<….> <…….>			N metai 13	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė 14	Įsipareigojimai	1a
	Mokėjimai	2a
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b
	Mokėjimai	2b
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 15
Biudžeto eilutė		(3)
IŠ VISO asignavimų <…….> GD	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3
	Mokėjimai	= 2a + 2b +3

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <…> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)	Įsipareigojimai	(4)
	Mokėjimai	(5)
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	=4+ 6
	Mokėjimai	=5+ 6

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2023 metai	2024 metai	2025 metai	2026 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
GD: AGRI
• Žmogiškieji ištekliai
• Kitos administracinės išlaidos		0,015	0,015	0,015	0,015
IŠ VISO AGRI GD	Asignavimai	0,015	0,015	0,015	0,015
GD: ENV
• Žmogiškieji ištekliai
• Kitos administracinės išlaidos		0,015	0,015	0,015	0,015
IŠ VISO ENV GD	Asignavimai	0,015	0,015	0,015	0,015

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,030

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		N metai 16	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,030	0,030	0,030	0,030
	Mokėjimai	0,030	0,030	0,030	0,030

3.2.2. Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas – NETAIKOMA

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

⇩

N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 17

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 18 …

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3. Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

× Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023
metai

2024
metai

2025
metai

2026
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos	0,030	0,030	0,030	0,030
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,030	0,030	0,030	0,030

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 19
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

0,030

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

× Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		N metai	N+1 metai	N + 2 metai	N + 3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 20
20 02 01 (AC, END ir INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD delegacijose)
XX 01 xx yy zz 21	- būstinėje
	- delegacijose
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

× Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

AGRI GD ir ENV GD bendrojo biudžeto naudojimas.

◻ Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes bei sumas ir pasiūlytas naudoti priemones.

◻ Reikia persvarstyti DFP.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

× nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

◻ numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai 22	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3. Numatomas poveikis pajamoms

× Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻ nuosaviems ištekliams

◻ kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 23
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15, p. 14).

(2) COM(2021) 572 final. 23 puslapis, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0572 .

(3) […]

(4) […]

(5) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15, p. 14).

(6) COM(2019) 640 final.

(7) COM(2021) 527 final.

(8) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(9) Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(10) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(11) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(12) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(13) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(14) Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(15) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(16) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(17) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(18) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(19) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(20) AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(21) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(22) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(23) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.