EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 17
COM(2023) 439 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems VERTINIMAS
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 07 17
COM(2023) 439 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems VERTINIMAS
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems VERTINIMAS
1.Įvadas
Dėl spartėjančios skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos nebepakanka pirminio švietimo ir mokymo metu įgytų įgūdžių kintantiems darbo rinkos poreikiams patenkinti, o suaugusieji turi tobulinti savo įgūdžius visą gyvenimą. Be to, per ateinantį dešimtmetį turėtų sparčiau pasireikšti demografinės tendencijos, lemiančios darbo jėgos mažėjimą, o tai padidintų spaudimą išnaudoti visą kiekvieno darbo rinkoje esančio asmens įgūdžių potencialą. Todėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatyta, kad iki 2030 m. bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti mokymuose. 2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai palankiai įvertino šį plataus užmojo tikslą, o valstybės narės jį pavertė nacionaliniais tikslais 1 .
Europos įgūdžių darbotvarkėje numatyta strategija, skirta padėti asmenims ir įmonėms įgyti daugiau bei geresnių įgūdžių. Ja įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis, visų pirma jo pirmasis principas, kuriuo nustatoma teisė į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat sąsajos su kitomis politikos iniciatyvomis, kuriomis remiamas mokymosi visą gyvenimą principas. Pagrindiniai įgūdžiai – raštingumas, gebėjimas skaičiuoti ir skaitmeniniai įgūdžiai – yra visapusiško dalyvavimo visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje pagrindas. Tačiau pernelyg daug suaugusiųjų ES nėra įgiję šių įgūdžių iki tokio lygio, kad galėtų juos panaudoti, 2 ir rizikuoja patekti į tam tikrus „spąstus“, kai menki įgūdžiai lemia prastą darbą 3 . Todėl reikia imtis politikos priemonių, kuriomis būtų padedama įgyti pagrindinius įgūdžius įgijimas.
Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių 4 siekiama reaguoti į šią riziką ir suteikti žemos kvalifikacijos, žemą žinių ar kompetencijos lygį turintiems suaugusiems, pavyzdžiui, suaugusiesiems, turintiems žemesnio nei vidurinio lygio kvalifikaciją, galimybę ugdyti pagrindinius įgūdžius ir (arba) įgyti daugiau įgūdžių, kurie yra svarbūs aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje.
Darbo rinkos poreikių ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos neatitikimas taip pat paskatino priimti sprendimą organizuoti Europos įgūdžių metus, kuriais pabrėžiamas poreikis tobulinti žmonių įgūdžius ir juos perkvalifikuoti, taip pat pritraukti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje 5 . Pranešime apie Sąjungos padėtį, kuriame pranešama apie pasiūlymą, Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad „Europai reikia visokių darbuotojų“, nes Europoje trūksta ne tik specialistų, turinčių universitetinį išsilavinimą, bet ir „sunkvežimių vairuotojų, padavėjų ir oro uosto darbuotojų“ 6 . Naujausiame Žaliojo kurso pramonės plane 7 taip pat pabrėžiamas poreikis spręsti šiandien plačiai paplitusią kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, kuris stabdo ES investicijas ir ekonomikos augimą, problemą.
Kad būtų pasiekti rekomendacijos tikslai, valstybės narės buvo paragintos suteikti žemos kvalifikacijos suaugusiesiems individualizuotą pagalbą, taikant integruotą trijų etapų kryptį.
|
1) Įgūdžių vertinimas. Esamų suaugusiųjų įgūdžių ir visų įgūdžių spragų, kurias reikia užpildyti, nustatymas. |
|
|
2) Mokymosi pagal specialiai pritaikytą ir lanksčią programą pasiūlymo pateikimas. Mokymosi, kuriuo būtų užpildytos konkrečios įgūdžių spragos, nustatytos atliekant įgūdžių vertinimą, pasiūlymo pateikimas. |
|
|
3) Patvirtinimas bei pripažinimas. Įgytų įgūdžių vertinimas ir patvirtinimas bei jų sertifikavimo skatinimas, kad būtų suteikta oficiali kvalifikacija. |
|
Valstybėms narėms rekomenduota nustatyti prioritetines tikslines grupes, užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų koordinavimą ir partnerystę, taip pat įgyvendinti informavimo, konsultavimo ir paramos priemones, kad galimi paramos gavėjai žinotų apie esamas galimybes, ir konsultuoti juos visais proceso etapais. Rekomendacijoje prašoma, kad Komisija Tarybai pateiktų rekomendacijos įgyvendinimo valstybėse narėse ir ES lygmeniu ataskaitą. Šioje ataskaitoje remiamasi vertinimui skirtu tarnybų darbiniu dokumentu 8 .
2.Pagrindiniai vertinimo rezultatai
Šiame skyriuje aprašoma, kokiu mastu rekomendacija yra veiksminga, efektyvi ir nuosekli, leidžia sukurti ES pridėtinės vertės ir ar rekomendacija tebėra aktuali siekiant patenkinti dabartinius poreikius, atsižvelgiant į tai, kad Tarybos rekomendacija yra neprivalomo pobūdžio.
Veiksmingumas
Iš turimų įrodymų atrodo, kad rekomendacijos veiksmingumas apskritai yra nedidelis.
Iš atitinkamų rodiklių matyti nuosaikiai teigiamos tendencijos ir nevienodas įgyvendinimas valstybėse narėse – priemonės dažnai būna nepakankamo masto ir per mažai koordinuojamos. Nors kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad rekomendacija yra paskata vėl sutelkti dėmesį į pagalbą suaugusiesiems įgyti pagrindinių įgūdžių 9 ir kad trijų etapų metodas yra naudingas atskaitos taškas, vertinime nustatyta, kad trijų rekomendacijos etapų įgyvendinimas pagerėjo tik 14-oje valstybių narių 10 .
Įgūdžių vertinimo galimybės šiuo metu plačiai paplitusios visose valstybėse narėse, tačiau reikalinga tolesnė darbuotojų profesionalizacija ir nestigmatizuojantis socialinis suvokimas. Tai reiškia, kad įgūdžių vertinimas gali būti vykdomas pozityviau ir labiau motyvuojant, akcentuojant esamus įgūdžius ir juos lavinant. Kelios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad pagerintų žemos kvalifikacijos suaugusiesiems siūlomasmokymosi pagal specialiai pritaikytą ir lanksčią programą galimybes 11 , tačiau dėl nepakankamo finansavimo (dažnai tik ES projektų finansavimo, o ne vidaus struktūrinio finansavimo) vis dar susiduria su sunkumais remdamos įvairias tikslines grupes ir šalindamos prieigos ir dalyvavimo kliūtis. Taip pat kai kuriose valstybėse narėse pagerėjo įgūdžių patvirtinimas bei pripažinimas, tačiau dažnai jų integracija į švietimo ir mokymo sistemą yra ribota, suaugusieji yra menkai informuoti ir vangiai naudojasi pasiūlymais 12 .
25–64 m. amžiaus žemos kvalifikacijos suaugusiųjų dalis 13 sumažėjo nuo 23,4 proc. 2016 m. (56,1 mln.) iki 20,7 proc. 2021 m. 14 (48,7 mln.). Tačiau, be šios rekomendacijos, prie šių tendencijų galėjo prisidėti ir kiti išorės veiksniai, visų pirma demografiniai pokyčiai 15 .
Nacionalinėse įgyvendinimo priemonėse įvardyta daug prioritetinių tikslinių grupių 16 , tačiau suinteresuotieji subjektai praneša, kad vis dar sunku veiksmingai jas pasiekti 17 . Suinteresuotieji subjektai taip pat praneša, kad dėl skaitmenizacijos poveikio labai išsiplėtė rekomendacijos tikslinė grupė. Šiais laikais, vis labiau pereinant prie skaitmeninės aplinkos, visiems asmenims reikia bent pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Be to, jie taip pat pabrėžė, kad viešoji parama suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių ugdymui yra ypač svarbi, nes darbdaviai tokius įgūdžius dažnai laiko savaime suprantamu dalyku 18 .
Valstybinių užimtumo tarnybų teikiama profesinio orientavimo paslauga yra plačiai prieinama, tačiau žmonės apie ją menkai informuoti, ji gali pasirodyti bauginanti 19 ir yra ne visada prieinama žemos kvalifikacijos darbuotojams, kurie nėra bedarbiai 20 .
Valstybės narės ėmėsi įgyvendinimo priemonių bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma valstybinėmis užimtumo tarnybomis, socialiniais partneriais, NVO ir vietos subjektais, įskaitant viešąsias bibliotekas 21 . Tačiau kartais turimi vaidmenys ir atsakomybė nėra pakankamai aiškūs, o koordinavimas nėra veiksmingas, pavyzdžiui, tarp švietimo ir darbo ministerijų, taip pat tarp nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų 22 .
Bendras visus tris etapus apimantis strateginis požiūris 23 yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad besimokantys suaugusieji jaustųsi remiami ir tvirtai laikytųsi savo įgūdžių tobulinimo plano, tačiau tai nėra įprasta 24 . Kai kurie suinteresuotieji subjektai pažymi, kad siekiant padėti labiausiai nuo mokymosi nutolusiems žemos kvalifikacijos suaugusiesiems, parama, susijusi su trimis etapais, turėtų būti integruota į socialinių paslaugų ir darbo rinkos programas 25 .
Veiksmingumas
Nors suinteresuotieji subjektai mano, kad įgyvendinimo sąnaudos yra proporcingos 26 naudai, nepriklausomai nuo valstybės narės startinės pozicijos, negalima daryti tvirtų išvadų dėl veiksmingumo, nes valstybės narės sistemingai nerinko duomenų apie įgyvendinimo priemonių sąnaudas ir naudą. Tai lėmė mažas bendras įgyvendinimo sąnaudas daugumoje valstybių narių ir palyginti didelę naudą tiesioginiu įgūdžių tobulinimo priemonių atžvilgiu, taip pat didesnį informuotumą ir didesnį dėmesį suaugusiųjų pagrindiniams įgūdžiams nacionalinėse diskusijose.
Vertinimo laikotarpiu iš ES fondų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF) 27 , bendrai finansuotos daugelis įgyvendinimo priemonių. Manoma, kad įgyvendinimo veiksmingumas skiriasi priklausomai nuo to, kiek yra įvairių ypatybių – t. y. aiškios dalyviams priskirtos pareigos, nustatyti kokybiškų mokymo paslaugų teikėjų atrankos procesai, specialiai apmokytų darbuotojų dalyvavimas ir bendradarbiavimas su darbdaviais, taip pat stebėsena ir vertinimas, naudojami rezultatams gerinti.
Suderinamumas
Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, mano, kad rekomendacija yra nuosekli vidaus lygmeniu, jos tikslai, rekomendacijos ir numatomas poveikis yra suderinti. Manoma, kad rekomendacijoje siūlomos priemonės sudaro išsamią politikos sistemą, kuria remiantis būtų galima imtis įgyvendinimo veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Suinteresuotieji subjektai taip pat praneša, kad rekomendacija yra veiksmingai suderinta su atitinkama nacionalinio ir regioninio lygmens politika ir strategijomis. Tačiau dėl nepakankamo trijų etapų integravimo į vieną kryptį ir dėl to, kad trūksta strateginio įgyvendinimo priemonių ir kitų suaugusiųjų mokymosi sistemos dalių koordinavimo, sunku užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
Taip pat manoma, kad rekomendacija dera su kitomis atitinkamomis ES iniciatyvomis, susijusiomis su įgūdžiais ir užimtumu 28 , ir jas papildo.
Beveik visi suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, laikėsi nuomonės, kad rekomendacija ir atitinkami ES finansavimo mechanizmai 29 yra pakankamai suderinti.
Europos pridėtinė vertė
Atsižvelgiant į tai, kad rekomendacija nėra privaloma, reali ES pridėtinės vertės išraiška keliose valstybėse narėse daugiausia buvo didesnis dėmesys prastiems pagrindiniams suaugusiųjų įgūdžiams. Be to, rekomendacijoje nustatyta bendra nacionalinės politikos veiksmų sistema, ja skatinamas suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas valstybėse narėse ir tarp jų ir (arba) sutelktas finansavimas ir techninė parama politikos eksperimentams. Kai kuriose valstybėse narėse iš rekomendacijos pasisemta idėjų suaugusiųjų mokymosi sistemos reformoms 30 . Kitose – ja remiantis buvo palygintos esamos paramos sistemos ir išbandytos arba nustatytos tikslinės nuostatos, susijusios su vienu iš trijų etapų.
Suinteresuotieji subjektai palankiai įvertino rekomendacijos vaidmenį skatinant dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių 31 . Techninė pagalba buvo teikiama pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) arba ją pakeisiančią techninės paramos priemonę (TPP) 32 , taip pat netiesiogiai – padedant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoms rengti nacionalines įgūdžių strategijas ir diagnostikos ataskaitas keliose valstybėse narėse 33 . Galiausiai suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad rekomendacija padėjo nukreipti ES lėšas iš įvairių finansavimo šaltinių į pagrindinių įgūdžių ugdymo projektus, skirtus įvairioms tikslinėms grupėms.
Aktualumas
Suinteresuotieji subjektai beveik vieningai laikosi nuomonės, kad rekomendacijos tikslai tebėra aktualūs 34 , o tai atsispindi ir naujausiuose aukšto lygio ES tiksluose. Be to, suinteresuotieji subjektai mano, kad rekomendacijoje apibrėžtos priemonės tebėra aktualios jos tikslams pasiekti – jos pabrėžė, kad ir toliau reikia remti žemos kvalifikacijos suaugusiuosius specialiai pritaikytomis priemonėmis ir kad rekomendacijos „sistemų kūrimo“ metodas tebėra aktualus.
Suinteresuotieji subjektai taip pat mano, kad ES lygmens dėmesys įgyvendinimui tebėra aktualus 35 , nes vertinimo laikotarpiu tai turėjo įtakos politikoje didinant dėmesį suaugusiųjų pagrindinių įgūdžių ugdymui ir skatinant nacionalines reformas bei politikos eksperimentus.
3.Įgyvendinimo stiprinimo būdai
Nepaisant padarytos pažangos, vis dar išlieka didelių problemų, susijusių su įgyvendinimu:
·Pirma pagrindinė problema – nevienoda įgyvendinimo pažanga valstybėse narėse ir labai skirtingos žemos kvalifikacijos suaugusiųjų įgūdžių tobulinimo galimybės.
·Antra pagrindinė problema – dažnai vis dar nedidelis ir nepakankamas veiksmingas informavimas 36 apie įgyvendinimas priemones, kurių imasi valstybės narės.
·Trečia pagrindinė problema – dominuojantis ES projektų finansavimas, o ne vidaus struktūrinis finansavimas.
·Ketvirta pagrindinė problema – dažnai nepakankamas trijų rekomendacijos etapų integravimas į visapusišką kryptį, o tai atspindi nepakankamą strateginį koordinavimą. Bendras rekomendacijos metodas dažnai neatsispindi valstybių narių įgyvendinimo priemonėse. Tai riboja stebėsenos ir vertinimo galimybes ir gebėjimą pasimokyti iš įrodymų.
Kadangi darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis didėja, Komisija mano, kad reikėtų nuveikti daugiau, kad būtų pagerintas Tarybos rekomendacijos dėl įgūdžių tobulinimo krypčių įgyvendinimas. Tai būtina siekiant visiems suteikti galimybių darbo rinkoje ir visuomenėje ir išvengti „spąstų“, kai menki įgūdžiai lemia prastą darbą. Tai taip pat būtina gebėjimų spragoms darbo rinkoje mažinti ir skatinti ES konkurencingumą bei žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Joje taip pat pripažįstama, kad įgūdžių ugdymas visą gyvenimą yra asmeninė teisė, kaip nurodyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos socialinių teisių ramstyje 37 ir perteikta jo veiksmų plane 38 .
Geresnio įgyvendinimo sumetimais Komisijos remiamos valstybės narės turėtų būti raginamos:
·Stiprinti strateginį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, kad būtų sukurtos integruotos įgūdžių tobulinimo kryptys ir įsteigtos mokymosi bendruomenės, be kita ko, rengiant ir peržiūrint nacionalinių įgūdžių strategijų veiksmus visais valdžios lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, valstybinėmis užimtumo tarnybomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.
·Skatinti privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotųjų subjektų kolektyvinius veiksmus ir plataus masto partnerystę pagrindinių įgūdžių srityje, be kita ko, įgyvendinant Įgūdžių paktą 39 , daugiausia dėmesio skiriant darbo vietai kaip mokymosi aplinkai.
·Geriau apibrėžti įgūdžių tobulinimo naudos gavėjus, kad jie atspindėtų tokias tendencijas kaip skaitmenizacija ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, kartu atitinkamai pritaikant paramos priemones ir pritaikant jas prie individualių konkrečių poreikių.
·Plėsti komunikacinį, visų pirma „sunkiausiai pasiekiamų“ asmenų, informavimą, kartu vengiant stigmatizacijos, pabrėžiant būsimą įgūdžių tobulinimo naudą, palyginti su dabartiniu įgūdžių trūkumu.
·Naudoti didelius ES išteklius pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus 40 ir „Europos socialinio fondo +“ programas, kad būtų skatinama investuoti į įgūdžius, infrastruktūrą ir vidaus reformas ir jas skatinti teikiant vidaus finansavimą vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu, kad būtų pasiekta struktūrinių patobulinimų.
·Pasinaudoti Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų įgyvendinimu 41 siekiant išplėsti pritaikytų, lanksčių ir kokybiškų mokymo galimybių, kurios nebūtų stigmatizuojančios, teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas vartotojui patogiai jas integruoti į įgūdžių vertinimą, patvirtinimą ir profesinį orientavimą, kuriems skiriamas tinkamas vidaus finansavimas.
·Pasinaudoti Tarybos rekomendacijos dėl mikrokredencialų įgyvendinimu 42 , kad būtų padidintas trumpų mokymo kursų rezultatų skaidrumas ir pripažinimas.
Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl Europos įgūdžių metų (2023 m.) .
Žemą išsilavinimo lygį įgiję suaugusieji (t. y. ISEC 0–2 lygmenį).
87 proc. viešų konsultacijų respondentų sutiko, kad ES politikos gairės vis dar yra gana arba labai reikalingos. Taip pat plg. Pasaulio užimtumo konfederacijos Europoje pozicijos dokumentą, kuriame teigiama, kad „siekiant skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir abipusį mokymąsi bei lyginamąjį mokymąsi, ES gairės yra gana reikalingos“.