EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 06 26
COM(2023) 344 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo vertinimas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 06 26
COM(2023) 344 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Pagal Direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo vertinimas
1.Įvadas
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES 1 , paprastai vadinama IV-ąja kapitalo reikalavimų direktyva (toliau – IV KRD), nustatyta ES sistema, pagal kurią koordinuojamos nacionalinės nuostatos, susijusios su galimybe verstis kredito įstaigų ir investicinių įmonių veikla, taip pat su jų valdymo sąlygomis ir jų priežiūra. Direktyva buvo priimta 2013 m. kaip teisės aktų rinkinio dalis, kartu su Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 2 , paprastai vadinamu Kapitalo reikalavimų reglamentu (toliau – KRR), kuriuo nustatytos vienodos bendrųjų prudencinių reikalavimų taisyklės.
Šis dokumentų rinkinys buvo priimtas atsižvelgiant į didėjantį visuomenės spaudimą finansų sektoriui po 2007 m. prasidėjusios finansų ir skolų krizės; į šį dokumentų rinkinį įtrauktos konkrečios nuostatos, kuriomis siekiama reaguoti į tą spaudimą, kad būtų atkurtas Europos piliečių ir mokesčių mokėtojų pasitikėjimas visu finansų sektoriumi.
Siekiant „padidinti skaidrumą“ 3 , IV KRD 89 straipsnyje („Informacijos atskleidimas pagal valstybę“, toliau – IAPV) valstybėms narėms nustatomas reikalavimas užtikrinti, kad kredito įstaigos ir investicinės įmonės (toliau – įstaigos), kurioms taikoma ši teisės aktų sistema, atskleistų tam tikrą – finansinę ir nefinansinę – informaciją apie savo veiklą.
Ši ataskaita parengta pagal V KRD 4 89 straipsnio 6 dalį, kurioje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų, ar IAPV informacija vis dar pakankama ir ar reikėtų įtraukti papildomos atitinkamos informacijos. Be to, joje nustatyta prievolė pateikti tokio vertinimo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai, turint omenyje galimybę teikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Atlikus vertinimą pripažįstamos išorės rangovo atlikto pagrindžiamojo tyrimo 5 išvados, be to, vertinimas grindžiamas Komisijoje atlikta vidine peržiūra. Konsultuotasi su EBI, EIOPA ir ESMA.
Duomenims rinkti ir vertinti rangovo naudota metodika grindžiama dokumentų analizės, teisinės analizės, apklausų, tyrimų ir imties analizės deriniu; palyginti negausūs šiame tyrime pakviestų dalyvauti įstaigų ir suinteresuotųjų subjektų atsakymai yra kliūtis, į kurią tenka atsižvelgti atliekant visą šį vertinimą.
2.IAPV reikalavimų nustatymo aplinkybės
Po pasaulinės finansų krizės (2007–2009 m.) ir euro zoną ištikusios skolų krizės (2010–2012 m.) visuomenės pasitikėjimas finansų sistema krito iki labai žemo lygio. Krizė prasidėjo nuo įstaigų, o bendrą nepasitikėjimo jausmą dar labiau sustiprino plačiai paplitusi nuomonė, kad finansų įstaigos sudaro sąlygas vengti mokesčių.
Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pasiūlė iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą dėl IV KRD nustatant skaidrumo reikalavimus 6 . Šios iniciatyvos rezultatas – 89 straipsnis, kuriuo siekta „padidinti skaidrumą, susijusį su įstaigų veikla ir visų pirma su gautu pelnu, sumokėtais mokesčiais ir gautomis subsidijomis“ 7 ir taip atkurti pasitikėjimą. IAPV reikalavimai išvardyti 89 straipsnio 1 dalies a–f punktuose:
a) pavadinimas (-ai), veiklos pobūdis ir geografinė padėtis;
b) apyvarta;
c) darbuotojų skaičius visos darbo dienos ekvivalentais;
d) pelnas arba nuostoliai nesumokėjus mokesčių;
e) pelno arba nuostolių mokestis;
f) gautos valstybės subsidijos.
Visų pirma kiekviena valstybė narė reikalauja, kad įstaigos pirmiau nurodytą informaciją atskleistų:
-pagal kiekvieną valstybę atskirai – atsižvelgiant į kiekvieną jurisdikciją, kurioje informaciją teikiantis subjektas vykdo veiklą, ir
-kasmet – konsoliduotą informaciją už finansinius metus.
Kaip numatyta 89 straipsnio 4 dalyje, pirmiau nurodyta informacija, jei įmanoma, skelbiama kaip atitinkamos įstaigos metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas.
Laikydamasi 89 straipsnio 3 dalies, 2014 m. Komisija bendrai įvertino neigiamas ekonomines pasekmes, kurių gali atsirasti viešai atskleidus tokią informaciją, įskaitant poveikį konkurencingumui, investicijų bei kreditų prieinamumui ir finansų sistemos stabilumui 8 . Parengtoje ataskaitoje padaryta išvada, kad IV KRD 89 straipsnio 1 dalyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai reikšmingo neigiamo ekonominio poveikio veikiausiai neturės – priešingai, vertinime atkreiptas dėmesys į teigiamus IAPV padarinius ES finansinių paslaugų sektoriaus skaidrumui, atskaitomybei ir visuomenės pasitikėjimui juo.
3.IAPV reikalavimų pakankamumo vertinimas
2013 m. priėmus IV KRD, valstybės narės turėjo reikalauti, kad finansų įstaigos IAPV informaciją atskleistų iki 2015 m. sausio 1 d. Iki tol visos ES valstybės narės IV KRD 89 straipsnio 1 dalį galutinai perkėlė į savo nacionalinę teisę 9 . Todėl IAPV reikalavimai yra privalomi ir nuo 2015 m. sausio 1 d. visapusiškai taikomi taip, kaip yra išdėstyti nacionalinės teisės aktuose.
Pagal V KRD 89 straipsnio 6 dalies nuostatas ši ataskaita apima IAPV reikalavimų pakankamumo vertinimą, t. y. tikrinama, ar jais siekiama bendro tikslo sudaryti sąlygas vykdyti viešą tikrinimą ir kartu užtikrinti sektoriaus atsparumą, taip pat tikrinama, ar jie turėtų būti peržiūrėti arba papildyti įtraukiant papildomos atitinkamos informacijos, kad būtų toliau puoselėjamas įstaigų skaidrumas.
Šiame skyriuje vertinamas 89 straipsnio 1 dalies teisinis ir praktinis įgyvendinimas. Pirma, bendrai apžvelgiami informacijos atskleidimo principai ir priemonės (3.1 skirsnis). Toliau atskirai peržiūrimas kiekvienas IAPV reikalavimas (3.2 skirsnis). Nustačius konkrečių problemų, taip pat svarstomi galimi teisės aktų teksto pakeitimai, atsižvelgiant į rangovo pasiūlymus. Remiantis Geresnio reglamentavimo gairėmis 10 ir priemonių rinkiniu, IAPV informacija tuomet vertinama pagal penkis standartinius kriterijus, taikomus tikrinant ES intervencinių priemonių veiksmingumą (3.3 skirsnis), t. y.:
·KRD tikslų įgyvendinimo veiksmingumą;
·išteklių naudojimo efektyvumą, atsižvelgiant į galimas administracines išlaidas;
·nuolatinį privalomų reikalavimų ir KRD tikslų aktualumą;
·vidinį ir išorinį suderinamumą;
·Sąjungos lygmens pridėtinę vertę.
3.1. IV KRD 89 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo horizontalieji aspektai
Informacijos suskirstymas – įsisteigimas ir informacijos atskleidimas pagal valstybes
Pagrindinis informacijos atskleidimo pagal valstybes metodo principas – tai, kad informaciją reikalaujama atskleisti taip, kad išsamumo lygis atitiktų nacionalinę jurisdikciją, kurioje yra įsisteigusi atitinkama įstaiga. Kaip išaiškino Europos bankininkystės institucija (EBI) 11 , terminas „įsisteigimas“ turėtų būti aiškinamas plačiai, kad apimtų ir patronuojamąsias įmones, filialus ir kitus susijusius subjektus, per kuriuos įstaiga fiziškai vykdo veiklą konkrečioje šalyje – valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje. Tačiau, nepaisant EBI išaiškinimų, atrodo, kad valstybėms narėms apskritai vis dar neaišku, ar ne EEE įstaigų Europos filialai turėtų laikytis IAPV reikalavimų, be to, šis terminas visose valstybėse narėse aiškinamas nenuosekliai.
Dauguma keliose šalyse veikiančių ES įstaigų laikosi IAPV reikalavimų ir į savo ataskaitą pagal valstybes įtraukia atitinkamą informaciją apie savo subjektus. Kartu pažymėtina, kad maždaug 90 proc. 27 ES valstybių narių įstaigų veiklą vykdo tik savo šalyje, neturi užsienio filialų ar patronuojamųjų įmonių arba pačios yra tarptautiniu mastu veikiančio banko patronuojamosios įmonės. Vadinasi, iš maždaug 4 600 12 kredito įstaigų (2021 m. liepos mėn. duomenimis 13 ), kurioms taikomas 89 straipsnis 14 , de facto IAPV itin aktualus tik apytiksliai 600.
Siekiant atsižvelgti į tai, kad dauguma ES institucijų veikia tik savo valstybėje narėje, ir išaiškinti ne EEE įstaigų Europos filialų padėtį, galbūt vertėtų apsvarstyti galimybę IAPV reikalavimą konkrečiau taikyti įstaigoms, veikiančioms keliose valstybių narių ir trečiųjų valstybių jurisdikcijose.
Taip pat galėtų būti naudinga išaiškinti, kad terminas „įsisteigimas“ turėtų apimti tiek patronuojamąsias įmones, tiek filialus. Taip būtų užtikrinta, kad filialai būtų pripažįstami kaip atitinkamoje valstybėje narėje arba mokesčių jurisdikcijoje (kai veikiama už ES ribų) vykdomos veiklos dalis.
Galiausiai būtų galima aiškiai nurodyti, kad apie veiklą lengvatinių mokesčių finansų centruose ir mokesčių rojuose būtų pranešama nurodant atitinkamas mokesčių jurisdikcijas, o ne pagal jų suverenią šalį.
Metinių ataskaitų teikimas – konsolidavimo apimtis
IV KRD 89 straipsnio 1 dalyje bendrai nurodoma „konsoliduota informacija“, išsamiau nenurodant taikytino metodo. Dėl to atsiranda galimybių aiškintis, ar konsolidavimo apimtis turėtų būti grindžiama prudenciniais aspektais, ar apskaita. EBI išaiškino, kad nurodoma prudencinė konsolidavimo apimtis, taip pat valstybėms narėms leidžiama „nustatyti platesnę konsolidavimo apimtį“. Be to, EBI paragino įstaigas aiškiai nurodyti taikomą konsolidavimo apimtį 15 . Praktiškai dauguma įstaigų informaciją teikia remdamosi apskaitos principu. Be to, Direktyvoje 2021/2101 16 labai didelėms įstaigoms skirta nukrypti leidžianti nuostata, kuria siekiama išvengti dvigubo informacijos teikimo, remiasi sąlyga, kad įstaigos informacijos teikimo apimtis grindžiama apskaitos principais.
Be to, atrodo, kad valstybės narės 89 straipsnį supranta taip, kad pareiga teikti informaciją tenka ne tik patronuojančiosioms įstaigoms, bet ir jų patronuojamosioms įmonėms Europoje. Galimas išaiškinimas galėtų būti susijęs su reikalavimu informaciją teikti tik pagrindinės patronuojančiosios bendrovės lygmeniu, kad būtų išvengta dvigubo informacijos teikimo.
Informacijos atskleidimo priemonės – duomenų teikimo formatas
IV KRD 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad IAPV informacija, jei įmanoma, skelbiama kaip atitinkamos įstaigos metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas. Papildomų nurodymų dėl informacijai atskleisti naudotino ataskaitų formato ES teisės aktuose nepateikiama, ir Sąjungos lygmeniu suderinto šablono neparengta. Kadangi konkrečių gairių, kuriose būtų numatytas standartizuotas ES metodas, nėra, informaciją teikiančios įstaigos gali pačios parengti savo formatą arba šabloną, o tai gali turėti įtakos teikiamos informacijos nuoseklumui.
Dauguma įstaigų laikosi šios nuostatos atskleisdamos IAPV informaciją kaip metinės finansinės ataskaitos pastabą arba priedą, o kai kurios įstaigos rengia atskirą ataskaitą pagal valstybes. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad metinės ataskaitos ne visada buvo skelbiamos atitinkamų kredito įstaigų interneto svetainėse.
Siekiant toliau didinti informacijos prieinamumą ir palyginamumą, būtų galima svarstyti galimybę parengti standartinius šablonus ir suderinti informacijos teikimo tvarką. Visų pirma įstaigos galėtų sistemingai skelbti savo IAPV ataskaitą savo interneto svetainėje, o biržinių bendrovių IAPV ataskaita taip pat galėtų būti sistemingai pridedama prie jų metinės ataskaitos, o ne teikiama atskirai.
3.2. Atskleistina informacija
Pavadinimas (-ai), veiklos pobūdis ir geografinė padėtis
89 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas pirmas informacijos rinkinys yra tik aprašomojo pobūdžio. Jo aiškinimas yra itin svarbus, nes jame nustatomos IAPV ribos ir kitos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kiekybiškai įvertinamos informacijos aprėptis. Formaliai šią nuostatą į nacionalinę teisę pažodžiui perkėlė visos valstybės narės, ir dauguma įstaigų laikosi reikalavimo atskleisti informaciją.
Tam tikri išaiškinimo reikalaujantys klausimai susiję su: veiklos pobūdžiu, kai įstaigos gali savo nuožiūra pasirinkti kategorijas, tarp kurių gali būti mažmeninė prekyba, įmonės, didmeninė prekyba, išperkamoji nuoma, nekilnojamojo turto plėtra ir kt.; arba geografine padėtimi, ypač atsižvelgiant į teritorijas, susijusias su mokesčių rojais ir lengvatinių mokesčių finansų centrais 17 , nes informaciją pagal suverenumą, o ne pagal valstybę atskleidžia mažuma įstaigų.
Apyvarta
IV KRD 89 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujama, kad įstaigos kasmet atskleistų savo „apyvartą“ pagal valstybes nares ir trečiąsias valstybes. Perkeldamos šį reikalavimą į nacionalinę teisę, tik kelios valstybės narės jį apibrėžė išsamiau.
Remiantis EBI pateiktais išaiškinimais 18 , terminas „apyvarta“ bankų sektoriuje turėtų būti suprantamas kaip „grynosios banko pajamos“. Didžioji dauguma bankų laikosi EBI nurodymų ir praneša apie grynąsias pajamas (atsižvelgdami, pvz., į grynąsias pajamas iš palūkanų ir grynąsias pajamas iš komisinių).
Todėl, siekiant ir toliau užtikrinti teisinį tikrumą ir suderintą bei palyginamą 89 straipsnio 1 dalies b punkto įgyvendinimą, terminą „apyvarta“ būtų galima pakeisti terminu „grynosios veiklos pajamos“ (įskaitant grynąsias pajamas iš palūkanų, grynąsias pajamas iš komisinių ir mokesčių, grynąsias investicines pajamas ir kitas veiklos pajamas).
Darbuotojų skaičius etato ekvivalentais
Pagal IV KRD 89 straipsnio 1 dalies c punktą reikalaujama pateikti informaciją apie „darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais“ (toliau – etato ekvivalentai). Šį reikalavimą į nacionalinę teisę pažodžiui perkėlė visos valstybės narės, o jo aiškinimas prieštaravimų nekelia, nes jame aiškiai apibrėžiamas taikytinas metodas, t. y. skaičiuojami etato ekvivalentai (visu etatu laikomas valandų skaičius), o ne darbuotojai (atskirų darbuotojų skaičius) pagal tradiciškai taikomą alternatyvią apibrėžtį.
Dėl to, kad ataskaitose pagal valstybes bendrai taikoma etato ekvivalentais grindžiama apibrėžtis, lengviau palyginti duomenis. Tačiau įtakos palyginamumui gali turėti tai, kad daugumos bankų finansinėse ataskaitose nurodomas atskirų darbuotojų skaičius. Be to, finansinėse ataskaitose informacija paprastai pateikiama kaip metinis vidurkis, o ataskaitose pagal valstybes gali būti nurodytas darbuotojų skaičius metų pabaigoje.
Remiantis šiais pastebėjimais, būtų galima peržiūrėti šį reikalavimą siekiant užtikrinti suderinamumą su apskaitos reikalavimais arba užtikrinti, kad ji būtų konkrečiai susijusi su prievole teikti ataskaitas pagal valstybes, be kita ko, priimta pagal Direktyvą 2021/2101.
Pelnas arba nuostoliai nesumokėjus mokesčių
Pagal IV KRD 89 straipsnio 1 dalies d punktą reikalaujama, kad įstaigos į savo ataskaitas pagal valstybes įtrauktų „pelną arba nuostolius nesumokėjus mokesčių“. Visos valstybės narės galutinai perkėlė šį reikalavimą į nacionalinę teisę, o jo aiškinimas apibrėžties ir taikymo srities požiūriu yra paprastas: visos informaciją teikiančios įstaigos šią informaciją įtraukia į savo ataskaitas pagal valstybes, o ši informacija daugeliu atvejų atitinka finansinėse ataskaitose pateikiamus duomenis.
Tačiau terminą „pelnas arba nuostoliai nesumokėjus mokesčių“ taip pat būtų galima pakeisti terminu „pelnas arba nuostoliai nesumokėjus įmonių pelno mokesčio“ – siekiant teisingai apskaičiuoti efektyvųjį įmonių pelno mokesčio tarifą ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama tik į įmonių pelno mokesčius, o ne į kitus mokesčius.
Pelno arba nuostolių mokestis
Su pirmiau nurodyta informacija tiesiogiai susijusiame IV KRD 89 straipsnio 1 dalies e punkte nurodoma atskleisti „pelno arba nuostolių mokestį“. Šis reikalavimas į nacionalinę teisę perkeltas iki galo ir visos informaciją teikiančios įstaigos savo ataskaitose pagal valstybes pateikia informaciją apie mokesčius, atitinkančią jų finansinių ataskaitų duomenis.
Šio reikalavimo aiškinimas priklauso nuo to, ar pelno mokesčiai skaičiuojami remiantis kaupimo principu (apskaičiuoti mokesčiai), ar pinigų apskaitos principu (sumokėti mokesčiai). Siekdama skaidrumo ir palyginamumo, EBI rekomendavo informaciją teikti atskirai, taikant tiek pinigų apskaitos, tiek kaupimo principus, pvz., tuos, kurie taikomi pagal 12-ąjį TAS „Pelno mokesčiai“ 19 . Nepaisant to, dauguma įstaigų savarankiškai nusprendžia taikyti pinigų apskaitos arba kaupimo metodą, o tai trukdo palyginti visose ataskaitose pagal valstybes pateikiamą informaciją. Kad būtų lengviau įvertinti efektyvųjį mokesčio tarifą ir pagerinti šalių ir įstaigų duomenų palyginamumą, reikalavimą dėl „pelno arba nuostolių mokesčio“ būtų galima patikslinti reikalaujant, kad įstaigos atskleistų du mokesčių rodiklius, t. y. „apskaičiuotą pelno mokestį (einamaisiais metais)“ ir „sumokėtą pelno mokestį (einamaisiais metais)“.
Gautos valstybės subsidijos
IAPV sąrašas baigiamas 89 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytu reikalavimu pranešti apie „gautas valstybės subsidijas“. Ši informacija perkelta į visų valstybių nacionalinę teisę.
Terminas „valstybės subsidija“ paprastai reiškia vyriausybės arba viešosios įstaigos finansinį įnašą gavėjo naudai. Valstybių narių lygmeniu nėra bendro sutarimo, ar ši apibrėžtis turėtų apimti visų formų „dotacijas“ arba „valstybės pagalbą“ (pvz., paskolas, mokesčių kreditus, dovanas ar atleidimą nuo mokesčių), o EBI klausimo dėl jos aiškinimo teikiant ataskaitas pagal valstybes taip pat nenagrinėjo. Neaiškumų kyla ir įgyvendinant šį reikalavimą, nes dauguma įstaigų nenustato valstybės subsidijų apibrėžčių ir pagal valstybę neatskleidžia gautų subsidijų sumų. Šiuo požiūriu, siekiant išvengti netikrumo dėl termino „gautos valstybės subsidijos“ reikšmės, šį terminą būtų galima apibrėžti taip, kad subsidijos apimtų ir dotacijas bei valstybės pagalbą.
Apibendrinant šį skirsnį, būtų galima svarstyti galimybę padidinti IAPV reikalavimų nuoseklumą, jei tinkama, suderinant 89 straipsnio 1 dalies bendrą formuluotę su apskaitos reikalavimais ir kituose susijusiuose teisės aktuose pateikiama aiškesne formuluote – taip būtų galima išspręsti tam tikrus aiškinimo klausimus ir užtikrinti, kad visoje ES įstaigos reikalavimus įgyvendintų darniai.
3.2. IAPV vertinimas
Veiksmingumas – apskritai didesnis visuomenės pasitikėjimas
IAPV tikslas – atkurti piliečių pasitikėjimą finansų sektoriumi. Siekiant šio tikslo:
·didinamas skaidrumas, susijęs su įstaigų veikla, be kita ko, gautu pelnu, sumokėtais mokesčiais ir gautomis subsidijomis, taip pat
·prisidedama skatinant įmonių atsakomybę suinteresuotiesiems subjektams ir visuomenei 20 .
Šiuo tikslu pagal IAPV tvarką teikiamai informacijai tenka svarbus vaidmuo gerinant finansų sistemos reputaciją, nes visiems piliečiams sudaromos sąlygos susipažinti su tam tikra pagrindine informacija, kuria tiesiogiai ir viešai dalijasi pačios įstaigos.
Tai, kad įstaigos apskritai įgyvendina 89 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, padėjo pasiekti, kad būtų viešai skelbiami pagrindiniai duomenys apie finansų įstaigų veiklos geografinę vietą ir jų apmokestinimo praktiką. Įvestas IAPV tapo piliečiams, mokesčių mokėtojams ir NVO naudinga priemone visuomenės informuotumui šioje srityje didinti ir atsakingam įstaigų elgesiui su visuomene skatinti 21 .
Vertinant, kaip pavyko pasiekti IAPV tikslą, pažymėtina, kad praėjus beveik dešimtmečiui nuo finansų ir skolų krizių pabaigos pasitikėjimas finansų sistema apskritai 22 padidėjo: remiantis „Edelman“ pasitikėjimo barometru 23 , 2021 m. pasitikėjimas finansų sektoriumi, palyginti su 2012 m., pasaulyje padidėjo 8 proc. ir pasiekė 52 proc. Be to, „Ipsos“ pasaulinės patikimumo stebėsenos priemonės 24 duomenimis, užfiksuotas didesnis bankų patikimumas (2018 m. buvo 20 proc., o 2021 m. – 28 proc.).
Be to, išorės rangovo surengtos konsultacijos, kurias sudarė tikslinės apklausos ir kiti tyrimai, patvirtina bendrą sutarimą, kad nuomonė apie įstaigas yra geresnė nei tuomet, kai IAPV dar nebuvo taikomas 25 . Bankai yra įsitikinę, kad dėl didesnio skaidrumo, kurį lėmė visi informacijos atskleidimo reikalavimai, piliečių pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Teigiamą poveikį taip pat pastebi mokesčių administratoriai, bankų priežiūros institucijos ir NVO.
Tačiau tikslų su IAPV susijusių informacijos atskleidimo reikalavimų indėlį didinant pasitikėjimą bankų sektoriumi nustatyti vis dar sudėtinga. Po finansų krizės ES teisės aktų leidėjai ėmėsi iniciatyvų finansų ir bankų sektoriaus atsparumui didinti. Visų pirma, jie sustiprino bankų reguliavimo sistemą sukurdami bendrą euro zonos bankų priežiūros mechanizmą, persvarstydami kapitalo reikalavimų skaičiavimo taisykles ir nustatydami naują tvarkingo bankų pertvarkymo sistemą.
Apskritai 89 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodyta informacija laikoma pakankama iškeltiems tikslams pasiekti, taigi naujų rodiklių pridėti nereikia 26 . Tačiau šioje ataskaitoje taip pat nurodomi galimi patikslinimai siekiant išsamiau išaiškinti vartojamus terminus.
Efektyvumas – sąnaudas viršijanti nauda
Įvedus IAPV, informaciją teikiančios įstaigos turėjo skirti pastangų ir išteklių, kad atitiktų privalomus reikalavimus. Visų pirma pradiniame etape įstaigos turėjo skirti vienkartinių investicijų, kad sukurtų naują sistemą – pvz., nustatytų ataskaitų teikimo formatą, pritaikytų apskaitos programinę įrangą pagal reikalaujamą informaciją ir išmokytų darbuotojus vykdyti duomenų teikimo užduotis. Su IAPV susijusios sąnaudos gali būti didesnės dėl įvairių veiksnių, pvz., informaciją teikiančios įstaigos dydžio, jos organizacinės struktūros sudėtingumo arba skirtingų šalių, apie kurias teikiama informacija, skaičiaus. Administracinės išlaidos taip pat priklauso nuo informacijos atskleidimo priemonių, o ataskaitą pagal valstybes efektyviau įtraukti į metinę ataskaitą, užuot rengus atskirą dokumentą.
Remiantis skaičiavimais, atliktais vykdant išorinį pagrindžiamąjį tyrimą 27 , įstaigų, kurioms pagal 89 straipsnio 1 dalį taikomi IAPV reikalavimai, patirtos sąnaudos nedidelės – lyginant su apyvarta, gerokai mažesnės už vieną procentinį punktą. Be to, po pirmų metų, kai būna nustatomas ataskaitų teikimo metodas, ši suma dar sumažėja 28 . Taip pat pažymėtina, kad netaikant IAPV reikalavimo daug įstaigų vis vien būtų patyrusios didžiąją dalį administracinių išlaidų, pvz., teikdamos verslo ataskaitas arba ataskaitas mokesčių administratoriams pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais įgyvendinamas EBPO BEPS 13 veiksmas.
Apskritai įrodytas su informacijos teikimo prievolėmis susijęs teigiamas poveikis tiek įstaigoms, tiek visuomenei gerokai pranoksta nedideles sąnaudas, būtinas IAPV įgyvendinti. Kadangi kredito įstaigų patiriamos administracinės išlaidos santykinai itin nedidelės, pagal 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos sąrašo siaurinti nėra pagrindo.
Nuolatinis aktualumas atsižvelgiant į esamus ir atsirandančius poreikius
Praėjus aštuoneriems metams po to, kai IV KRD buvo įvestas privalomas IAPV, pasitikėjimas finansų sistema padidėjo. Vis dėlto pastangas atkurti pasitikėjimą finansų sistema pristabdė paskesni mokesčių ir pinigų plovimo skandalai, kaip antai lengvatinių mokesčių duomenų nutekinimo (2013 m.), Liuksemburgo duomenų nutekinimo (2014 m.), Šveicarijos duomenų nutekinimo (2015 m.), Panamos dokumentų (2016 m.), „Rojaus dokumentų“ (2017 m.) ir „Pandoros dokumentų“ (2021 m.).
Be to, minėtasis „Edelman“ pasitikėjimo barometras rodo, kad 2021 m., palyginti su 2020 m., pasaulinis pasitikėjimo indeksas sumažėjo 4 proc. Labiausiai pasitikėjimas sumenko tokiose Europos šalyse kaip Ispanija (–9 proc.), Airija (–7 proc.) ir Prancūzija (–7 proc.), o šiek tiek padidėjo Italijoje ir Vokietijoje (+1 proc.) 29 .
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad teigiamas IAPV poveikis didinant informuotumą apie įstaigų veiklą ir taip gerinant jų reputaciją reiškiasi platesniame politiniame ir teisiniame kontekste, kuriame siekiama puoselėti mokesčių skaidrumą 30 . Pačioje IV KRD numatyta papildomų skaidrumo užtikrinimo priemonių, kurios gali padėti atkurti piliečių pasitikėjimą, pvz., reikalavimas atskleisti informaciją apie valdymą ir valdybos narių atlyginimus.
Nors IAPV tikslai tebėra aktualūs, pastaruoju metu iškilo problemų ir į ES darbotvarkę įtraukta naujų prioritetų: vis labiau globalizuotoje, mobilioje ir skaitmeninėje ekonomikoje naudojant sudėtingesnius verslo modelius ir įmonių struktūras perkelti pelną yra lengviau. Reaguodama į tai, EBPO 2015 m. spalio mėn. ėmėsi įgyvendinti BEPS (Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo) veiksmų planą, kuriame siūlo naujų standartų sistemai reformuoti, siekdama užtikrinti, kad pelno mokesčiai būtų mokami ten, kur vykdoma ekonominė veikla. Be to, siekdama sumažinti mokesčių vengimą ES, Komisija įgyvendino kelias iniciatyvas, pvz., pateikė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį 31 , į kurį įtraukta Kovos su mokesčių vengimu direktyva (1 ir 2 KMVD) 32 . 2021 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė ES mokesčių politikos darbotvarkę, kurioje buvo pateikta pasiūlymų dėl verslo apmokestinimo, be kita ko, naujas pasiūlymas kasmet skelbti ES veiklą vykdančių tam tikrų didelių bendrovių efektyvųjį pelno mokesčio tarifą. Siekdami užkirsti kelią mokesčių vengimui, Europos Parlamentas ir Taryba 2021 m. lapkričio mėn. priėmė Viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo direktyvą, kuria nustatomos labai didelių tarptautinių įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių (kurių metinės pajamos viršija 750 mln. EUR) ataskaitų teikimo taisyklės, pagal kurias tokios įmonės turės viešai atskleisti, kiek mokesčių sumoka kiekvienoje ES valstybėje narėje.
Tai, kad tokiomis kintančiomis aplinkybėmis IAPV metodas vis dar aktualus, patvirtina 33 plačioji visuomenė, t. y. vartotojai ir piliečiai, taip pat tam tikros suinteresuotųjų subjektų grupės, kaip antai:
·profesinės sąjungos, kurios pabrėžia, kad jų atstovaujamiems darbuotojams svarbu turėti informacijos apie bendrovių, kuriose dirba, elgesį mokesčių srityje;
·mažosios ir vidutinės įmonės, kurios mano, kad viešai atskleisti informaciją būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir neleisti didelėms įmonėms nesąžiningai įgyti konkurencinio pranašumo;
·investuotojai, kurių sprendimams gali turėti įtakos informacija apie įmonių atsakomybę;
·besivystančios ekonomikos šalys, kurioms IAPV padeda didinti fiskalinę atskaitomybę ir išvengti nedemokratinių šalių piktnaudžiavimo;
·nacionalinio ir ES lygmens valdžios institucijos, kurių lygmenyje viešas informacijos atskleidimas yra viena pagrindinių priemonių, kuria remiantis kuriama politika ir priimami sprendimai.
IAPV vidinis ir išorinis suderinamumas ir vis platesnis ataskaitų pagal valstybes principo taikymas
Konkrečiomis KRR ir KRD dokumentų rinkinio taikymo aplinkybėmis 89 straipsnis dėl IAPV nėra vienintelė nuostata, kurioje reglamentuojamas privalomas informacijos, kurią įstaigos turi atskleisti viešai, teikimas. Kitos su viešu informacijos atskleidimu susijusios nuostatos – IV KRD 90 straipsnis, kuriame reglamentuojamas turto grąžos skelbimas metinėje ataskaitoje, ir KRR aštunta dalis, kurioje nurodomi metinėje finansinėje ataskaitoje skelbtini informacijos elementai. Tačiau nei 90 straipsnyje, nei aštuntoje dalyje informacijos atskleidimo pagal valstybes reikalavimo nėra.
Todėl, kalbant apie vidinį nuoseklumą, 89 straipsnis gali būti laikomas atskira nuostata, minimaliai susijusia su kitais tos pačios teisinės sistemos komponentais.
Atlikus išorinio suderinamumo vertinimą, t. y. apžvelgus, kaip IAPV pagal IV KRD sąveikauja su kitais teisės aktais, kuriais siekiama tų pačių politikos tikslų, nustatyta tam tikra galima sinergija ir sutapimai.
Įsigaliojus Investicinių įmonių reglamentui 34 ir Investicinių įmonių direktyvai 35 (IĮD), reikalaujama, kad, kai tinkama, KRR ir KRD laikytųsi tik 1 klasės 36 ir 1 minus klasės 37 investicinės įmonės. 2 klasės investicinės įmonės privalo laikytis pačios IĮD 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal šį straipsnį atskleistinos informacijos sąrašas atitinka 89 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą, išskyrus vienintelį pirmąjį reikalavimą (čia vietoj termino „geografinė padėtis“ vartojamas terminas „visų patronuojamųjų įmonių ir filialų <...> vieta“).
Nustatyta, kad IAPV pagal IV KRD ir naujai priimtos Viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo direktyvos tikslai (didinti įmonių skaidrumą ir stiprinti viešą tikrinimą) ir informacijos atskleidimo principas (teiktinos informacijos rūšys, informacijos teikimas pagal valstybes) labai panašūs. Direktyva buvo priimta reaguojant į maždaug 2015 m. atskleistus įvairius mokesčių skandalus ir yra taikoma didelėms tarptautinėms įmonėms (kurių konsoliduotosios pajamos siekia bent 750 mln. EUR). Šio neseniai priimto teisės akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/34, naujoje 10a skyriaus 48c straipsnio 2 dalyje pateikiamas reikalavimų sąrašas, iš esmės atitinkantis IV KRD 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Vis dėlto pagal 10a skyrių atskleistina informacija įvardyta išsamiau nei IV KRD 89 straipsnyje vartojami terminai ir taip išspręsti 89 straipsnio aiškinimo sunkumai. Atsižvelgiant į taikymo sritį, naujojoje direktyvoje daugiausia dėmesio skiriama labai didelėms įmonėms 38 , o IV KRD 89 straipsnis taikomas kredito įstaigoms ir sisteminės svarbos bei didelėms investicinėms įmonėms. Dėl įstaigų, kurioms galėtų būti taikomi abu režimai, į naująją direktyvą įtraukta konkreti nuostata, t. y. 48b straipsnio 3 dalis, kuria siekiama išvengti galimo dvigubo IAPV. Siekiant padidinti informacijos prieinamumą ir palyginamumą, iš dalies pakeistoje Apskaitos direktyvoje reikalaujama, kad ataskaita pagal valstybes būtų teikiama naudojant bendrą šabloną ir taikant kompiuterio skaitomus elektroninius ataskaitų teikimo formatus.
Prievolė atskleisti informaciją pagal valstybes tarptautiniu lygmeniu taip pat nustatyta pagal EBPO BEPS 13 veiksmą 39 (tai ES įgyvendinama Tarybos direktyva (ES) 2016/881 dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų tarp mokesčių administratorių (DAB4)). Tačiau pagal BEPS 13 veiksmą ir DAB4 pateiktos informacijos viešai skelbti nereikalaujama. DAB4 taikoma ES esančioms tarptautinėms įmonėms (TĮ) arba ES rezidentams TĮ grupių subjektams, kurių visos konsoliduotosios pajamos ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu viršijo 750 mln. EUR. Ataskaitoje pagal valstybes pateikiama informacija apie TĮ grupių subjektus kiekvienoje mokesčių jurisdikcijoje, įskaitant tokius rodiklius kaip susijusių šalių pajamos, darbuotojai ir turtas, kad būtų galima įvertinti veiklos turiniui taikomus reikalavimus, ir apimama daugiau rodiklių, nei nustatyta 89 straipsnio 1 dalyje.
Naujasis GRI mokesčių standartas (GRI 207), kuris įsigaliojo nuo 2021 m. teikiamoms ataskaitoms, yra pirmas ir vienintelis visuotinai taikomas (savanoriškas) viešo ataskaitų teikimo standartas mokesčių skaidrumui užtikrinti. Jame nustatomi lūkesčiai ne tik dėl mokesčių strategijos ir valdymo, bet ir dėl mokamų mokesčių atskleidimo remiantis IAPV. Kai kurios tarptautinės bendrovės jau savanoriškai atskleidžia informaciją apie mokesčius valstybių lygmeniu. Standartas taikomas bet kuriai organizacijai (didelei ar mažai, privačiai ar viešai), nusprendusiai, kad yra svarbu teikti informaciją apie mokesčius. Reikalavimai privalomai atskleisti tam tikrą informaciją (jos sąrašą informaciją teikiantis subjektas gali įtraukti savanoriškai) iš dalies sutampa su IV KRD 89 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Kadangi abi ataskaitų teikimo sistemos nėra suderintos, įstaigoms, kurioms taikoma IV KRD, nusprendusioms atskleisti informaciją ir pagal GRI 207 standartą, tenka papildoma ataskaitų teikimo našta.
Apskritai atlikus vertinimą nustatyta, kad bendras išorinis nuoseklumas yra, o IAPV pagal IV KRD ir neseniai priimta Viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo direktyva vienas kitam neprieštarauja. Abiem priemonėmis siekiama tų pačių tikslų – didinti įmonių skaidrumą ir stiprinti viešą tikrinimą. Kai kuriomis kitomis priemonėmis, kaip antai DAB4, siekiama kovoti su tarpvalstybiniu mokesčių vengimu. Šiuo tikslu DAB4 turi papildomų rodiklių, kurie kartais yra išsamesni nei nustatytieji IV KRD 89 straipsnyje, siekiant tų konkrečių tikslų.
IAPV ES pridėtinė vertė – svarbus žingsnis siekiant didesnio skaidrumo pasaulio mastu
IV KRD kontekste IAPV įtrauktas, nes po pasaulinės finansų krizės reikėjo atkurti ES piliečių pasitikėjimą. Atsižvelgdama į tai, ES pasiūlė nustatyti privalomus informacijos teikimo reikalavimus kaip priemonę finansų sistemos skaidrumui didinti, daugiausia dėmesio skiriant tarpvalstybinei įstaigų veiklai. Praėjus aštuoneriems metams nuo IAPV reikalavimo įsigaliojimo įrodyta, kad ši prievolė atskleisti informaciją yra svarbus veiksnys didinant įstaigų veiklos skaidrumą ir taip atkuriant visuomenės pasitikėjimą.
Tiek nacionaliniai, tiek ES suinteresuotieji subjektai, su kuriais rangovas konsultavosi 40 , aiškiai nurodė, kad nesant reikalavimo pagal IV KRD 89 straipsnį teikti informacijos pagal valstybes, nacionalinėmis intervencinėmis priemonėmis užtikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą finansų sektoriumi būtų galima tik ribotai. Jų nuomone, suderinimas ES lygmeniu yra privalumas, o tarpvalstybinis palyginamumas – priemonė, leidžianti piliečiams ir pilietinei visuomenei analizuoti ir tikrinti finansų sektorių.
4.Išvados
Atlikus IV KRD 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytų IAPV nuostatų vertinimą matyti, kad viešas privalomos informacijos atskleidimas atitinkamomis politinėmis aplinkybėmis veikia tinkamai – įrodyta, kad visais išvardytais reikalavimais, didinant įstaigų veiklos skaidrumą ir sektoriaus atsparumą, atkuriamas pasitikėjimas finansų sektoriumi.
Nors bendras ES piliečių ir suinteresuotųjų subjektų požiūris į finansų sistemą pastaraisiais keleriais metais gerokai pagerėjo, pasitikėjimas šiuo sektoriumi vis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio 41 . Todėl pasitikėjimo finansų sistema atkūrimas tebėra prioritetas. Be to, IAPV vis dar aktualus viešam mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo tikrinimui. ES įsipareigojimas skatinti skaidrumą ir didinti visuomenės informuotumą šioje srityje taip pat turi būti patvirtintas atsižvelgiant į naujus neseniai kilusius iššūkius, siejamus, pvz., su vis sudėtingesniais verslo modeliais, susijusiais su globalizuota skaitmenine ekonomika.
Vertinant administracinę naštą apskaičiuota, kad informaciją teikiančių subjektų sąnaudos laikantis IAPV reikalavimų yra nedidelės, o nauda platesnei visuomenei gerokai viršija sąnaudas. Be to, jeigu IV KRD nustatyti IAPV reikalavimai nebūtų taikomi, šios administracinės išlaidos vis vien būtų patirtos, pvz., teikiant savo verslo ataskaitas arba teikiant ataskaitas mokesčių administratoriams pagal DAB4.
89 straipsnio 1 dalies nuostatos dera su kitomis ES teisės aktų dalimis, kuriomis siekiama didinti įmonių skaidrumą ir stiprinti viešą tikrinimą, pvz., su Direktyva (ES) 2021/2101.
Nors, kaip nurodyta šioje ataskaitoje, galimybių patobulinti tvarką yra, nei rengiant šią ataskaitą rangovo vykdyta konsultavimosi veikla, nei bet kurie kiti šaltiniai nerodo, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai šiuo metu pageidautų atnaujinti tų nuostatų svarstymą. Atlikus IV KRD 89 straipsnio 1 dalies vertinimą matyti, kad įstaigos IAPV įgyvendina iš esmės pakankamai ir tinkamai. Viešas privalomai pateiktinos informacijos atskleidimas piliečiams, mokesčių administratoriams ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams visoje ES tebėra viena pagrindinių priemonių visuomenės informuotumui šioje srityje didinti ir padeda skatinti atsakingą įstaigų elgesį su visuomene.
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013L0036&from=LT
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0575&from=LT
Žr. IV KRD 52 konstatuojamąją dalį.
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32019L0878 (europa.eu)
Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimas; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (COM(2011) 0453 – C7‑0210/2011 – 2011/0203(COD)). Žr. 12b konstatuojamąją dalį ir 86a straipsnį.
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-7-2012-0170_LT.html
Žr. IV KRD 52 konstatuojamąją dalį.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendras informacijos atskleidimo pagal valstybę reikalavimų, nustatytų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 89 straipsnyje, ekonominių pasekmių įvertinimas“;
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52014DC0676&qid=1639170286777&from=LT
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2013 m. gruodžio 31 d.
SWD(2021) 305 final, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnio reglamentavimo gairės“, https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/swd2021_305_en.pdf .
EBI klausimai ir atsakymai 2014_1248, https://eba.europa.eu/single-rule-book-qa/-/qna/view/publicId/2014_1248 .
ECB Pinigų finansų įstaigų sąrašas (dienos duomenys), pateikiamas adresu
Kaip nurodyta Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimo 63 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
IV KRD 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos kredito įstaigos, kurioms KRD netaikoma, iš sąrašo buvo išbrauktos.
Žr. 11 išnašą.
2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2101, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2013/34/ES, kiek tai susiję su tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimu, 48b straipsnio 3 dalis.
Pavyzdžiui, Kaimanų Salose vykdoma veikla laikoma Jungtinėje Karalystėje vykdomos veiklos dalimi.
EBI klausimai ir atsakymai 2014_1249 https://eba.europa.eu/single-rule-book-qa/-/qna/view/publicId/2014_1249
12-asis TAS „Pelno mokesčiai“, https://www.ifrs.org/issued-standards/list-of-standards/ias-12-income-taxes/ .
Žr. 7 išnašą.
Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimo 67–68 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Galbūt, jei atsižvelgta į konkrečių įvykių (krizių), kaip antai neseniai įvykusio „Silicon Valley Bank“ Kalifornijoje (JAV) žlugimo arba priverstinio „Credit Suisse“ gelbėjimo, poveikį.
„Edelman“ pasitikėjimo barometras (2021 m.). Pasitikėjimas finansinėmis paslaugomis,
Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimo 67 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Išorės rangovo atliktame pagrindžiamajame tyrime padaryta išvada, kad „užuot įtraukus naujų rodiklių į esamą IAPV, reikia patikslinti apibrėžtis“ (p. 98). Tame tyrime taip pat pažymima, kad reikšminga imtį sudarančių bankų mažuma informaciją teikė pagal papildomus rodiklius, be kita ko, papildomus mokesčius, pelno ir nuostolio ataskaitą, balansą ir geografinius rodiklius, kurių dalis sutampa su rodikliais, kuriuos nustatyti prašė suinteresuotieji subjektai (p. 50–51); Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Ten pat, p. 63, ir IV priedo „Administracinių išlaidų ir papildomų išlaidų aprašomoji statistika“ 126–156 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Ten pat, IV priedo „Administracinių išlaidų ir papildomų išlaidų aprašomoji statistika“ 126–156 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
https://www.edelman.com/sites/g/files/aatuss191/files/2021-03/2021%20Edelman%20Trust%20Barometer.pdf , p. 46–47.
Šio bendro tikslo siekiama, be kita ko, šiomis pagrindinėmis ES iniciatyvomis: nustatant griežtesnius kapitalo reikalavimus (V-oji kapitalo reikalavimų direktyva ir II-asis kapitalo reikalavimų reglamentas), krizių valdymo sistemą (bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema, indėlių garantijų sistemos), bankų sąjungą (bendras priežiūros mechanizmas, bendras pertvarkymo mechanizmas) ir priimant Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“, siekiant užtikrinti, kad mokesčiai būtų teisingi ir veiksmingi ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0251&qid=1670535793218&from=LT ).
https://ec.europa.eu/taxation_customs/anti-tax-avoidance-package_lt
1 KMVD – 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės; 2 KMVD – 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164 (KMVD);
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32016L1164&from=LT .
Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimo 69–70 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5).
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5).
IĮR 62 straipsnis, kuriuo iš dalies keičiama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalis.
IĮR 1 straipsnio 2 ir 5 dalys.
Kurių metinės pajamos viršija 750 mln.
Informacijos atskleidimas pagal valstybes yra vienas iš EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projekto minimaliųjų standartinių reikalavimų. Nuo 2020 m. spalio 17 d. ataskaitų pagal valstybes teikimo reikalavimai taikomi 131 jurisdikciją turinčiam subjektui, įskaitant ES valstybes nares.
Pagal IV-osios kapitalo reikalavimų direktyvos 89 straipsnio 1 dalį atskleistinos informacijos pakankamumo tyrimo 95 p.; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .
Ten pat, p. 66–67; Bendrovių teisė ir įmonių valdymas | Europos Komisija (europa.eu) .