EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 12 07

COM(2022) 697 final

2022/0403(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

[data]
kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 697 final} - {SWD(2022) 697 final} - {SWD(2022) 698 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

ERIR priimtas po 2008–2009 m. finansų krizės siekiant skatinti finansinį stabilumą ir padidinti rinkų skaidrumą ir standartizaciją, taigi ir saugumą. ERIR reikalaujama pranešti apie išvestinių finansinių priemonių sandorius, kad būtų užtikrintas rinkos skaidrumas reguliavimo ir priežiūros institucijoms, ir su tais sandoriais susijusią riziką tinkamai mažinti atliekant centrinę tarpuskaitą per PSŠ arba pasikeičiant įkaitu (vadinamu garantine įmoka) dvišaliuose sandoriuose. Nuo tada, kai priimtas ERIR, PSŠ ir jų valdomos rizikos mastai labai išaugo.

2017 m. Komisija paskelbė du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais iš dalies keičiamas ERIR; ES teisėkūros institucijos abu juos priėmė 2019 m. Teisės aktu ERIR REFIT 3 kai kurie ERIR reikalavimai patikslinti siekiant užtikrinti jų proporcingumą, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Pripažįstant kylančias problemas, susijusias su didėjančia rizikos koncentracija naudojantis PSŠ (visų pirma trečiųjų valstybių PSŠ) paslaugomis, teisės aktu ERIR 2.2 4 peržiūrėta priežiūros sistema ir nustatytas trečiųjų valstybių PSŠ sisteminio pobūdžio vertinimo, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (toliau – ESMA) atliekamo bendradarbiaujant su Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) ir emisijos centriniais bankais, procesas. ERIR papildytas PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo reglamentu 5 , 2020 m. priimtu 6 siekiant pasirengti mažai tikėtinam, tačiau didžiulių padarinių galinčiam turėti įvykiui, jeigu kuri nors ES PSŠ patirtų didelių finansinių sunkumų 7 .

Nors ERIR sukurta tvirta centrinės tarpuskaitos sistema, paaiškėjo, kad tam tikroms dabartinės priežiūros sistemos sritims būdingas pernelyg didelis sudėtingumas. Tai riboja ES PSŠ gebėjimus pritraukti verslą tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu. Priežiūros institucijų patvirtinimo procedūros, taikomos ES PSŠ pradedant teikti naujas tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti naują tarpuskaitos veiklą ir keičiant jų rizikos modelius, daugeliu atvejų yra pernelyg ilgos ir apsunkinančios. Dabartinės taisyklės yra skirtos ES PSŠ saugumui ir patikimumui užtikrinti, tačiau tą patį būtų galima daryti daugeliu įvairių būdų, o esami procesai kritikuojami kaip pernelyg lėti ir kartais neproporcingi numatomiems pokyčiams. Naujo produkto patvirtinimas neturėtų trukti keletą metų, o rizikos modelius reikia keisti greitai, reaguojant į kintančias rinkos ir ekonomines aplinkybes. Dėl vėlyvo patvirtinimo patiriama daugiau sąnaudų ir mažėja ES PSŠ patrauklumas, taigi pati ES tampa mažiau patraukli verslui. Šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti šias kliūtis, kad būtų palankios sąlygos ES klestėti šiuolaikiškoms ir konkurencingoms PSŠ, gebančioms pritraukti verslą.

ERIR sukurta visapusiška ir tvirta PSŠ rizikos ribojimo sistema, o neseniai priimtu PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo reglamentu dar labiau padidintas ES PSŠ patikimumas. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad ES centrinės tarpuskaitos ekosistemos raida būtų toliau grindžiama tvirtomis jos taisyklėmis ir priežiūra. Patikimos ir saugios PSŠ didina pasitikėjimą finansų sistemoje ir itin reikšmingai prisideda prie pagrindinių rinkų likvidumo. Tarpuskaitos ekosistemos saugumas, patikimumas ir atsparumas yra būtina tolesnio jos augimo sąlyga. ES centrinės tarpuskaitos ekosistemoje ES įmonės turėtų turėti galimybę efektyviai ir saugiai apsidrausti nuo savo rizikos, o kartu turėtų būti užtikrinamas bendras finansinis stabilumas. Taip centrinė tarpuskaita padės palaikyti ES ekonomiką. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad įmonės užimtų geresnes pozicijas gebėdamos prognozuoti likvidumo poreikius, siejamus su centrine tarpuskaita. Esant konkurencingai ir efektyviai ES tarpuskaitos ekosistemai, centrinės tarpuskaitos veiklos daugės, tačiau centrinė tarpuskaita taip pat siejama su tam tikra rizika, kai sandoriai sutelkiami tik keliose sisteminės finansinės svarbos PSŠ. Taigi, ta rizika turi būti PSŠ tinkamai valdoma ir PSŠ turi būti toliau atidžiai prižiūrimos tiek nacionaliniu, tiek platesniu ES mastu. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti patikimą ir jungtinę priežiūrą, pagrįstą dabartine ES priežiūros sistema.

Be to, nuo 2017 m. ne kartą reikštas susirūpinimas dėl to, kad tebėra rizika ES finansiniam stabilumui dėl pernelyg koncentruoto tarpuskaitos vykdymo kai kuriose trečiųjų valstybių PSŠ, visų pirma atsižvelgiant į nepalankiausių sąlygų scenarijų. Gali įvykti nors ir mažai tikėtinų, tačiau labai rizikingų įvykių, ir ES turi būti pasirengusi į juos reaguoti 8 . Nors iš esmės įsitikinta ES PSŠ atsparumu, patirtis rodo, kad ES tarpuskaitos ekosistemą būtų galima sustiprinti finansinio stabilumo labui. Vis dėlto atviras strateginis savarankiškumas reiškia ir tai, kad ES reikia apsisaugoti nuo rizikos finansiniam stabilumui, kuri gali kilti, kai ES rinkos dalyviai yra pernelyg priklausomi nuo trečiųjų valstybių subjektų, nes tai gali būti pažeidžiamumo šaltinis. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama padaryti ERIR sukurtą lygiavertiškumo sistemą proporcingesnę ir geriau pritaikyti bendradarbiavimą su užsienio priežiūros institucijomis atsižvelgiant į trečiosiose valstybėse įsisteigusių PSŠ keliamą riziką, o kartu nekliudant tenkinti poreikio trečiosioms valstybėms turėti patikimas taisykles. Taip pat siūloma, kad lygiavertiškumo procedūra būtų paprastesnė tada, kai su centrine tarpuskaita trečiojoje valstybėje siejama rizika yra itin nedidelė. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama sustiprinti ES centrinės tarpuskaitos pajėgumą ir taip padidinti ES PSŠ likvidumą, kad sumažėtų pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų trečiųjų valstybių PSŠ atžvilgiu, keliama rizika ES finansiniam stabilumui. Todėl šiame pasiūlyme keliamas reikalavimas visiems tarpuskaitos prievolę turintiems rinkos dalyviams turėti aktyvias ES PSŠ sąskaitas tarpuskaitos produktams, kurie, kaip nustatė ESMA, yra esminės sisteminės svarbos ES finansiniam stabilumui.

Šis pasiūlymas papildomas pasiūlymu dėl direktyvos, kuria nustatomi keli Direktyvos 2013/36/ES 9 (Kapitalo reikalavimų direktyvos, KRD), Direktyvos (ES) 2019/2034 10 (Investicinių įmonių direktyvos) ir Direktyvos 2009/65/ES 11 (Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) direktyvos) pakeitimai, susiję su tvarka, taikoma dėl PSŠ koncentracijos rizikos ir sandorio šalies rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kurių centrinė tarpuskaita atliekama. Tie pakeitimai reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šios ERIR peržiūros tikslai, taip pat būtų garantuotas suderinamumas. Todėl abu pasiūlymai turėtų būti skaitomi kartu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Antra, konkurencingos, išsivysčiusios ir atsparios ES PSŠ yra būtina išankstinė ES atviro strateginio savarankiškumo sąlyga. Komisijos komunikate dėl atviro strateginio savarankiškumo 13 išdėstyta, kaip ES gali stiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą makroekonomikos ir finansų srityse, visų pirma, bet ne tik, toliau plėtodama ES finansų rinkų infrastruktūras ir didindama jų atsparumą. Kuriant tvirtą ir pajėgią ES centrinės tarpuskaitos sistemą mažėja rizika, siejama su pernelyg didele priklausomybe nuo trečiųjų valstybių PSŠ ir jų priežiūros institucijų.

Trečia, pastarojo meto pokyčiai energijos rinkose, kai kelioms energetikos bendrovėms naudojantis išvestinių finansinių priemonių rinkomis kilo likvidumo problemų, taip pat rodo poreikį patobulinti ERIR, kad rizika ES finansiniam stabilumui būtų toliau mažinama atsižvelgiant į naujus iššūkius. Tai reiškia, kad reikia kurti saugią, patikimą ir konkurencingą ES centrinės tarpuskaitos ekosistemą, pajėgią atlaikyti ekonominius sukrėtimus.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

ERIR nustatyta reguliavimo ir priežiūros sistema dėl ES įsisteigusių ir trečiųjų valstybių PSŠ, teikiančių centrinės tarpuskaitos paslaugas ES įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ar prekybos vietoms. ERIR teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, nes juo nustatomos bendros taisyklės ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, PSŠ ir sandorių duomenų saugykloms, kad būtų išvengta nacionalinių priemonių ar praktikos skirtumų ir kliūčių tinkamam vidaus rinkos veikimui, o kartu būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Kadangi šia iniciatyva siūlomi tolesni politikos veiksmai, skirti užtikrinti, kad tie tikslai būtų pasiekti, susijęs pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų priimamas pagal tą patį teisinį pagrindą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Poveikio vertinime nustatytų problemų valstybės narės negali vienos išspręsti, todėl būtini ES veiksmai. Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas ERIR, visų pirma siekiant padidinti ES PSŠ patrauklumą, tuo tikslu palengvinant jų naujų produktų pateikimą rinkai ir sumažinant reikalavimų laikymosi sąnaudas, taip pat sustiprinant ES lygmeniu vykdomą ES PSŠ priežiūrą. Taigi, ES veiksmais būtų sumažinta pernelyg didelė ES priklausomybė nuo trečiųjų valstybių PSŠ ir todėl sumažėtų rizika ES finansiniam stabilumui. Saugi, patikima, efektyvi ir konkurencinga centrinės tarpuskaitos paslaugų rinka prisideda kuriant gilesnes, likvidesnes ES rinkas ir yra itin svarbi gerai veikiančiai kapitalo rinkų sąjungai.

Valstybės narės ir nacionalinės priežiūros institucijos negali savarankiškai išspręsti sisteminės rizikos problemos, kylančios dėl labai integruotų ir tarpusavyje susijusių PSŠ, veikiančių tarpvalstybiniu lygmeniu už nacionalinės jurisdikcijos ribų. Jos taip pat negali sumažinti rizikos, kylančios dėl nacionalinės priežiūros praktikos skirtumų. Be to, valstybės narės negali pačios padidinti ES PSŠ patrauklumo ir išspręsti nacionalinių priežiūros institucijų ir ES institucijų bendradarbiavimo sistemos trūkumų. Todėl, kaip ES teisėkūros institucijos pripažino 2012 m. priimdamos ERIR (ir 2019 m. priimdamos ERIR REFIT ir ERIR 2.2), pačios valstybės narės negali deramai pasiekti ERIR tikslo padidinti ES PSŠ saugumą, patikimumą, efektyvumą ir konkurencingumą bendrojoje rinkoje ir užtikrinti finansinį stabilumą. Taigi dėl veiksmų masto tų tikslų būtų geriau siekti ES lygmeniu, laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Komisijos tarnybos, siekdamos įvertinti, ar ERIR pakankamai užtikrinamas ES finansinis stabilumas, išsamiai konsultavosi, palaikydamos ryšius su labai įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant ES įstaigas (ECB, Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), Europos priežiūros institucijas (EPI)), valstybes nares, Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narius, finansinių paslaugų sektorių (bankus, pensijų fondus, investicinius fondus, draudimo bendroves ir kt.), taip pat ne finansų bendroves. Šio proceso metu nustatyta, jog tebėra rizika ES finansiniam stabilumui dėl to, kad tarpuskaita pernelyg koncentruotai atliekama per kelias trečiųjų valstybių PSŠ. Ši rizika yra itin reikšminga atsižvelgiant į nepalankiausių sąlygų scenarijų.

Vis dėlto Komisijos tarnybos, atsižvelgdamos į tai, kad ERIR 2.2 įsigaliojo dar gana neseniai, ir į tai, kad kai kurie reikalavimai dar netaikomi 15 , manė, kad nebūtų tikslinga kartu parengti išsamų visos sistemos įvertinimą. Vietoj to buvo iš anksto nustatytos pagrindinės sritys remiantis suinteresuotųjų šalių suteikta informacija ir vidaus analize (pridedamo poveikio vertinimo 3 skirsnyje (problemos apibūdinimas) išsamiai paaiškinti dabartinių taisyklių neefektyvumo ir neveiksmingumo aspektai).

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·2022 m. vasario 8 d. – kovo 22 d. vykusias Komisijos tikslines konsultacijas 16 . Buvo nuspręsta, kad konsultacijos turėtų būti tikslinės, o užduodami klausimai daugiausia susieti su labai konkrečia ir gana techninio pobūdžio sritimi. Tikslinių konsultacijų metu elektroninės formos atsakymus pateikė 71 suinteresuotoji šalis, o kai kurie konfidencialūs atsakymai taip pat pateikti e. paštu;

·Komisijos kvietimą teikti informaciją 2022 m. vasario 8 d. – kovo 8 d. 17 ;

·darbo grupės, sudarytos su išvestinių finansinių priemonių iš Jungtinės Karalystės perdavimu Sąjungai susijusių galimybių ir iššūkių klausimams spręsti, darbe 2021 m. pirmojoje pusėje vykusias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant kelis suinteresuotųjų šalių informavimo susitikimus 2021 m. vasario, kovo ir birželio mėn.;

·gegužės 4 d. susitikimą su Europos Parlamento nariais ir vėlesnius dvišalius susitikimus;

·2022 m. kovo 30 d., 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d. susitikimus su valstybių narių ekspertais;

·Finansinių paslaugų komiteto 2022 m. vasario 2 d. ir kovo 16 d. posėdžius;

·Ekonomikos ir finansų komiteto 2022 m. vasario 18 d. ir kovo 29 d. posėdžius;

·dvišalius susitikimus su suinteresuotosiomis šalimis, taip pat iš labai įvairių suinteresuotųjų šalių gautą konfidencialią informaciją.

Šio konsultacijų proceso metu išreikštos tokios pagrindinės mintys:

·kaip matyti iš 2021 m. pradėto darbo, tarpuskaitos patrauklumo didinimas, ES infrastruktūros plėtros skatinimas ir priežiūros tvarkos stiprinimas ES užims nemažai laiko;

·nurodytos įvairios priemonės, galinčios padėti didinti ES PSŠ ir tarpuskaitos veiklos patrauklumą ir užtikrinti tinkamą susijusios rizikos valdymą ir priežiūrą;

·šios nurodytos priemonės priklauso ne vien Komisijos ir ES teisėkūros institucijų kompetencijai – dėl jų gali reikėti ir ECB, nacionalinių centrinių bankų, EPI, nacionalinių priežiūrų institucijų, PSŠ, taip pat bankų veiksmų;

·konsultuojantis sužinota, jog apskritai rinkos dalyviai pirmenybę teikia ne reguliavimo priemonėms, bet į rinką orientuotam požiūriui, kad sąnaudos būtų minimalios ir būtų išlaikytas ES rinkos dalyvių konkurencingumas tarptautiniu mastu. Vis dėlto iš dalies pritarta tam, kad būtų imamasi reguliavimo priemonių, ypač kai jomis būtų galima paspartinti PSŠ naujų produktų ir paslaugų patvirtinimo procesą 18 ;

·manoma, kad ES PSŠ patrauklumui didinti naudingos šios priemonės: aktyvios ES PSŠ sąskaitos turėjimas, ES PSŠ paslaugų plėtrą lengvinančios priemonės, tarpuskaitos dalyvių aprėpties išplėtimas, apsidraudimo sandorių apskaitos taisyklių dalinis pakeitimas, ES PSŠ finansavimo ir likvidumo valdymo sąlygų gerinimas.

·didinti ES PSŠ patrauklumą supaprastinant naujų produktų pateikimo rinkai ir modelių bei parametrų keitimo procedūras ir nustatant tam tikriems pakeitimams taikytiną neprieštaravimo, ex post patvirtinimo ar peržiūros tvarką. Taip ES PSŠ galės greičiau pateikti rinkai naujus produktus ir keisti modelius, o kartu bus užtikrinta, kad būtų išlaikytas deramas dėmesys rizikai ir nekiltų pavojaus finansiniam stabilumui, taigi, ES PSŠ taps konkurencingesnės;

·skatinti atlikti centrinę tarpuskaitą ES, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas, reikalaujant, kad tarpuskaitos nariai ir klientai tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų aktyvią ES PSŠ sąskaitą, ir palengvinant klientų tarpuskaitą; tai padės sumažinti pozicijas, prisiimtas trečiųjų valstybių 2 lygio PSŠ atžvilgiu, ir kartu sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo jų, dėl kurios kyla rizika ES finansiniam stabilumui;

·geriau vertinti ir valdyti tarpvalstybinę riziką, užtikrinant, kad ES institucijos turėtų ir su ES, ir su trečiųjų valstybių PSŠ susijusiai rizikai stebėti tinkamus įgaliojimus ir informaciją, be kita ko, sustiprinant jų bendradarbiavimą priežiūros tikslais Europos Sąjungoje.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

·2021 m. gruodžio mėn. Komisijai pagal ERIR 25 straipsnio 2c dalį pateikta ESMA ataskaita 19 ; šioje ataskaitoje taip pat atsižvelgta į atsakymus, gautus per ESMA apklausas ir renkant duomenis iš PSŠ ir tarpuskaitos dalyvių;

·per ESMA konsultacijas pagal ERIR 25 straipsnio 2c dalį gautu (2021 m. gruodžio mėn. paskelbtu) ESRV atsakymu 20 ;

·Tarptautinių atsiskaitymų banko statistika;

·CEPS dėl ES PSŠ politikos nustatymo 2021 m. paskelbtu tyrimu (Setting EU CCP policy – much more than meets the eye); taip pat

·duomenų baze „ClarusFT“.

•Poveikio vertinimas

·paaiškinti, kas būtų laikoma sėkme ir kaip ji bus veiksmingai stebima;

·užtikrinti išsamesnį svarstomų galimybių spektrą;

·išdėstyti pagrindinių priemonių, kurias numatoma reglamentuoti įgyvendinimo reglamentu, pagrindimą ir numatomą jų struktūrą, taip pat išaiškinti būsimo jų rengimo kriterijus ir parametrus.

Remiantis visų politikos galimybių įvertinimu ir palyginimu, poveikio vertinime padarytos išvados dėl šių tinkamiausių politikos galimybių:

·Priemonės, kuriomis didinamas ES PSŠ patrauklumas. Nustatyta tinkamiausia galimybė – teikti įvairių priemonių, kuriomis supaprastinamos naujų produktų pateikimo rinkai ir modelių keitimo procedūros ir nustatoma tam tikrų pakeitimų ex post patvirtinimo ar neprieštaravimo procedūra. Šiomis priemonėmis būtų supaprastintos dabartinės procedūros ir kartu būtų išlaikytas finansinis stabilumas. Naujų produktų pateikimo rinkai ir esamų modelių keitimo procedūrų supaprastinimas ir tam tikrų pakeitimų ex post patvirtinimo, neprieštaravimo ar peržiūros procedūrų nustatymas įvertinti ir kaip atskiros galimybės. Vis dėlto, kadangi šiais atskirais būdais tikslai būtų tik iš dalies pasiekti, abiejų galimybių derinys laikytas tinkamiausiu iškeltiems tikslams pasiekti.

·Priemonės, kuriomis, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, skatinama atlikti centrinę tarpuskaitą ES. Tinkamiausiu tikslams pasiekti laikytas įvairių galimybių derinys, apimantis šiuos aspektus: i) reikalavimą tarpuskaitos nariams ir klientams turėti aktyvią ES PSŠ sąskaitą; ii) užtikrinimą, kad būtų laikomasi naujų reikalavimų dėl tarpuskaitos veiklos; iii) viešųjų subjektų, savanoriškai atliekančių tarpuskaitą per PSŠ, raginimą (komunikate) tai atlikti ES; taip pat iv) centrinei tarpuskaitai palankesnių sąlygų sudarymą. Derinant šias galimybes būtų galima spręsti pernelyg didelės priklausomybės nuo 2 lygio PSŠ problemą, centrinę tarpuskaitą didesniu mastu atlikti ES ir pašalinti kliūtis centrinei tarpuskaitai. Kai kurios iš šių priemonių gali apimti antro lygmens teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti konkretūs aspektai. Šios politikos galimybės įvertintos ir atskirai, tačiau nuspręsta, kad jų derinys būtų veiksmingiausias tikslams pasiekti.

·Priemonės, kuriomis gerinamas tarpvalstybinės rizikos vertinimas ir valdymas. Manyta, kad tiksliniai dabartinės priežiūros sistemos pakeitimai būtų tinkamiausias ir proporcingiausias variantas, nes jais pasiekiama tinkama pusiausvyra siekiant šių tikslų: i) stiprinti tarpvalstybinės rizikos atidžios stebėsenos sistemą, ii) didinti ES finansinį stabilumą ir iii) didinti ES PSŠ patrauklumą, kartu pripažįstant, kad pertvarkymo sprendimai, darantys poveikį PSŠ, tarpuskaitos nariams ir klientams, yra priimami nacionaliniu lygmeniu ir valstybėms narėms lieka galutinė atsakomybė už finansinę paramą PSŠ, gavusioms leidimą pagal tų valstybių jurisdikciją.

·Visas nustatytų galimybių rinkinys turės teigiamą poveikį ES poprekybinei aplinkai: bus didinamas ES PSŠ patrauklumas, skatinama atlikti centrinę tarpuskaitą ES, gerinamas tarpvalstybinės rizikos vertinimas ir valdymas ir taip prisidedama prie ES finansų rinkų konkurencingumo, taigi ir prie ES finansinio stabilumo.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1.Grupės vidaus sandoriai

ERIR numatyta tvarka, pagal kurią grupės vidaus sandoriams (ir valstybės vidaus, ir tarpvalstybinio masto sandoriams) netaikoma tarpuskaitos prievolė pagal to reglamento 4 straipsnį ir garantinės įmokos reikalavimai pagal jo 11 straipsnį. Siekiant padidinti teisinį tikrumą ir nuspėjamumą dėl grupės vidaus sprendimams taikomos tvarkos, poreikis priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo pakeičiamas sąrašu, kuriems jurisdikciją turintiems subjektams negali būti taikomas atleidimas nuo minėtų reikalavimų. Todėl 3 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas – poreikis priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo būtų pakeistas trečiųjų valstybių, kuriose netaikytinas atleidimas nuo minėtų reikalavimų, sąrašu, o 13 straipsnis turėtų būti išbrauktas. Atitinkamos trečiosios valstybės turėtų būti tos, kurios nurodytos kaip didelės rizikos trečiosios valstybės, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, ir tos, kurios nurodytos Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungos sąrašo I priede. Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nurodyta, kurių trečiųjų valstybių subjektai negali pasinaudoti atleidimu nuo minėtų reikalavimų nepaisant to, kad jos neįtrauktos į tuos sąrašus, – tai reikalinga todėl, kad buvimas į tuos sąrašus įtrauktos trečiosios valstybės subjektu nebūtinai yra vienintelis veiksnys, galintis daryti įtaką rizikai, įskaitant sandorio šalies riziką ar teisinę riziką, kuri yra susijusi su išvestinių finansinių priemonių sutartimis.

2.Tarpuskaitos prievolė

Iš dalies keičiant 4 straipsnį nustatomas atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės, kai ES finansų sandorio šalis ar ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė pagal ERIR, sudaro sandorį su trečiojoje valstybėje įsteigta pensijų sistemos įstaiga, kuriai tarpuskaitos prievolė netaikoma pagal jos nacionalinę teisę.

3.Finansų sandorio šalims taikoma tarpuskaitos prievolė

Iš dalies keičiant 4a straipsnį nustatoma, kad apskaičiuojant, ar pozicija neviršija nustatytų ribų pagal ERIR 4a straipsnį, turėtų būti įtraukiamos tik tos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ, gavusi leidimą pagal to reglamento 14 straipsnį arba pripažinta pagal jo 25 straipsnį.

4.Aktyvi sąskaita

Naujas 7a straipsnis įtraukiamas siekiant mažinti riziką, susijusią su ES tarpuskaitos narių ir klientų pernelyg didelėmis pozicijomis, prisiimtomis trečiųjų valstybių PSŠ, teikiančių tarpuskaitos paslaugas, ESMA nurodytas kaip esminės sisteminės svarbos paslaugas, atžvilgiu, ir taip užtikrinti ES finansų sistemos vientisumą ir stabilumą. Šiame straipsnyje reikalaujama, kad finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų aktyvias ES įsisteigusių PSŠ sąskaitas, atliktų tarpuskaitą per ES PSŠ naudodamosi bent tam tikra dalimi paslaugų, kurios nurodytos kaip esminės sisteminės svarbos paslaugos, ir apie tai praneštų. Šiuo reikalavimu turėtų būti pasiekta, kad pernelyg didelės pozicijos, prisiimtos naudojantis atitinkamų 2 lygio PSŠ teikiamomis esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugomis, būtų sumažintos tiek, kiek reikalinga finansiniam stabilumui užtikrinti. ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV ir pasikonsultavusi su ECBS, išsamiai nustato šiose aktyviose sąskaitose vykdytinos veiklos tvarką ir reikalavimus pranešti apie sandorius, kurių tarpuskaita atliekama tokiose aktyviose sąskaitose. Komisijai suteikiami įgaliojimai tiems atvejams, kai ESMA atlieka vertinimą pagal 25 straipsnio 2c dalį, priimti deleguotąjį aktą, kuriuo išvestinių finansinių priemonių sutarčių kategorijų, kurioms taikomas aktyvios sąskaitos reikalavimas, sąrašas būtų iš dalies pakeistas – tam tikros kategorijos būtų įtrauktos arba išbrauktos iš to sąrašo.

5.Informacija apie tarpuskaitos paslaugas

Įtraukiamas naujas 7b straipsnis, kuriame reikalaujama, kad tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas, informuotų savo klientus apie galimybę atlikti atitinkamos sutarties tarpuskaitą per ES PSŠ.

7b straipsniu taip pat nustatoma ES tarpuskaitos narių ir ES klientų prievolė savo kompetentingai institucijai pranešti apie tarpuskaitos, atliekamos per ne ES PSŠ, mastą. Siekiant užtikrinti, kad tokia teiktina informacija būtų konkrečiai apibrėžta ir suderintai teikiama, ESMA turi parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriuose būtų nurodyta reikalaujama informacija, projektus.

6.Prievolė pranešti

Siekiant užtikrinti grupės vidaus sandorių matomumą, iš dalies keičiamas 9 straipsnis: panaikinamas atleidimas nuo reikalavimų pranešti apie sandorius tarp grupėje esančių sandorio šalių, kai bent viena iš tų sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis.

7.Tarpuskaitos prievolė ne finansų sandorio šalims

Iš dalies keičiamas 10 straipsnis: nustatomas reikalavimas, kad ESMA peržiūrėtų ir prireikus patikslintų techninius reguliavimo standartus dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias riziką (tai dar vadinama apsidraudimo išimtimi), ir dėl išvestinių finansinių priemonių riziką ir savybes tinkamai ir tiksliai atspindinčių ribų nustatymo, ir apsvarstytų, ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės (t. y. su palūkanų norma, užsienio valiuta, kreditu ir nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės) tebėra svarbios klasės. ESMA raginama, be kita ko, apsvarstyti ir pateikti detalesnes nuostatas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių.

Iš dalies keičiant 10 straipsnį taip pat nustatomas reikalavimas, kad apskaičiuojant pozicijas, jas lyginant su nustatytomis ribomis, į šį skaičiavimą būtų įtrauktos tik tos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ, gavusi leidimą pagal 14 straipsnį arba pripažinta pagal 25 straipsnį.

8.Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, rizikos mažinimo būdai

Iš dalies keičiamas 11 straipsnis: ne finansų sandorio šalims, kurioms pirmą kartą taikoma prievolė pasikeisti įkaitu dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos PSŠ neatlieka, suteikiamas 4 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis, kad jos galėtų derėtis dėl susitarimų keistis įkaitu ir išbandyti tokius susitarimus.

EBI gali paskelbti gairių ar rekomendacijų, kad būtų užtikrintas vienodas rizikos valdymo procedūrų taikymas bendradarbiaujant su kitomis Europos priežiūros institucijomis.

9.PSŠ leidimas ir veiklos bei paslaugų išplėtimas

Iš dalies keičiami 14 ir 15 straipsniai: išaiškinama, kad leidimą gavusios PSŠ, be su finansinėmis priemonėmis susijusių tarpuskaitos paslaugų ir veiklos leidimo, turėtų turėti galimybę gauti leidimą teikti ir su nefinansinėmis priemonėmis susijusias tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti su jomis susijusią veiklą.

10.PSŠ leidimas, veiklos ir paslaugų išplėtimas ir leidimo suteikimo bei atsisakymo jį suteikti procedūra

14, 15 ir 17 straipsniai iš dalies keičiami siekiant užtikrinti, kad atitinkamos procedūros, pagal kurias PSŠ gali išplėsti savo produktų pasiūlą, būtų trumpesnės, mažiau sudėtingos ir ES PSŠ jomis pasiektų labiau užtikrintų rezultatų. Reikalaujama, kad kompetentingos institucijos greitai patvirtintų paraiškos gavimą, įvertindamos, ar PSŠ pateikė dokumentus, reikalingus leidimui gauti arba veiklai ar paslaugoms išplėsti. Siekiant užtikrinti, kad ES PSŠ pateiktų visus reikalaujamus dokumentus su savo paraiškomis, ESMA turi parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti tokie dokumentai, jų forma ir turinys, projektus. Be to, PSŠ turėtų pateikti visus dokumentus centrinėje duomenų bazėje, o joje tais dokumentais turėtų būti iškart pasidalyta su PSŠ kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija. Taip pat PSŠ kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija turėtų iš anksto nustatytu vertinimo laikotarpiu tarpusavyje palaikyti ryšius ir užduoti atitinkamai PSŠ klausimų, kad būtų užtikrintas lankstus ir bendradarbiavimu grindžiamas procesas.

11.Neprieštaravimo ir ex post procedūros, taikomos tenkinant prašymą leisti išplėsti veiklą ar paslaugas

Įterpiamas naujas 17a straipsnis, kuriuo PSŠ suteikiama galimybė vietoj įprastos procedūros atlikti neprieštaravimo procedūrą, kai siekiama gauti leidimą dėl papildomų paslaugų ar veiklos, kuriomis PSŠ ketina siūlyti naudotis ir kurios nedidina tos PSŠ rizikos. 17a straipsnyje nurodoma, kurios papildomos paslaugos ir veikla laikomos nereikšmingomis ir todėl turėtų būti PSŠ kompetentingos institucijos patvirtinamos pagal tokią neprieštaravimo procedūrą ir gali būti PSŠ pradedamos siūlyti dar prieš tai, kai PSŠ kompetentinga institucija gauna atitinkamą sprendimą. Be šių atvejų, PSŠ gali prašyti savo kompetentingos institucijos taikyti neprieštaravimo procedūrą, kai mano, kad siūloma papildoma paslauga ar veikla nepadidintų jos rizikos.

12.Procedūra, pagal kurią prašoma ESMA ir kolegijos nuomonės

Įtraukiamas naujas 17b straipsnis: jame išaiškinama atitinkamos procedūros taikymo sritis ir eiga, kai kompetentinga institucija siekia gauti ESMA ir kolegijos nuomonę prieš priimdama priežiūros sprendimą, dėl kurio PSŠ neteikė paraiškos, pavyzdžiui, sprendimą dėl to, kaip PSŠ laikosi reikalavimų dėl duomenų įrašų saugojimo ar interesų konfliktų.

13.Kolegija ir kolegijos nuomonė

18 ir 19 straipsniai iš dalies keičiami siekiant toliau skatinti nuolatinę bendradarbiavimu grindžiamą PSŠ priežiūrą. Todėl kolegijos prašoma pateikti nuomonę ir tada, kai kompetentinga institucija svarsto galimą PSŠ leidimo panaikinimą, taip pat kai kompetentinga institucija atlieka tos PSŠ metinę peržiūrą ir vertinimą. ESMA turėtų administruoti kiekvienai ES PSŠ skirtą kolegiją ir jai pirmininkauti, taip pat turėtų turėti teisę joje balsuoti.

14.Leidimo panaikinimas

Iš dalies keičiamas 20 straipsnis: nustatomas reikalavimas, kad prieš tai, kai PSŠ kompetentinga institucija priima sprendimą panaikinti leidimą ar apriboti jo konkrečios paslaugos ar veiklos aprėptį, ta kompetentinga institucija pasikonsultuotų su ESMA ir kolegijos nariais, išskyrus atvejus, kai sprendimą reikia priimti skubiai. 

15.Metinė peržiūra

Iš dalies keičiamas 21 straipsnis: nurodoma, kad atliekant metinę peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į pagal neprieštaravimo procedūrą PSŠ teikiamas paslaugas ar veiklą arba naudojamus modelio pakeitimus. Taip pat patikslinama, kokiu dažnumu po tos peržiūros teikiama ataskaita (ataskaita turėtų būti teikiama bent kartą per metus konkrečią dieną). Be to, nurodoma, kad reikia gauti ESMA ir kolegijos nuomonę dėl tos ataskaitos.

16.Kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas priežiūros srityje dėl leidimus gavusių PSŠ ir dėl leidimo suteikimo ir atsisakymo jį suteikti procedūros

Iš dalies keičiant 17 ir 23a straipsnius suteikiama galimybė ESMA pateikti nuomonę PSŠ kompetentingai institucijai taip pat dėl PSŠ metinės peržiūros ir vertinimo, garantinės įmokos reikalavimų ir PSŠ leidimo panaikinimo. Teikdama tokią nuomonę ESMA, daugiausia dėmesio skirdama nustatytai tarpvalstybinei rizikai ar rizikai ES finansiniam stabilumui, turi įvertinti, kaip PSŠ laikosi atitinkamų ERIR reikalavimų.

Be to, jei kompetentinga institucija nepaiso arba neketina paisyti ESMA nuomonės ar kolegijos nuomonės arba laikytis kurių nors joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų, ESMA turėtų apie tai paskelbti. ESMA taip pat gali paskelbti kompetentingos institucijos nurodytas tokio nesilaikymo priežastis.

Iš dalies keičiamas 23a straipsnis: labiau konkretizuojamas ESMA vaidmuo, atliekamas stiprinant veiksmų koordinavimą esant kritinei padėčiai ir vertinant riziką, visų pirma tarpvalstybiniu mastu.

17.Jungtinės priežiūros grupės, neprieštaravimo procedūros, taikomos tenkinant prašymą leisti išplėsti veiklą ar paslaugas, ir peržiūra bei vertinimas

Naujas 23b straipsnis įtraukiamas siekiant sustiprinti institucijų, dalyvaujančių prižiūrint leidimą gavusias ES PSŠ, bendradarbiavimą, tuo tikslu sudarant jungtines priežiūros grupes. Jungtinių priežiūros grupių užduotys: i) teikti informaciją PSŠ kompetentingai institucijai per neprieštaravimo procedūrą, kai siekiama išplėsti galiojančio PSŠ leidimo taikymo sritį, ii) padėti nustatyti PSŠ peržiūros ir vertinimo dažnumą ir išsamumą ir iii) dalyvauti per patikrinimus vietoje.

18.Jungtinis stebėsenos mechanizmas

Įtraukiamas naujas 23c straipsnis siekiant sukurti tarpsektorinį stebėsenos mechanizmą, vienijantį Sąjungos įstaigas, dalyvaujančias prižiūrint ES PSŠ, tarpuskaitos narius ir klientus. Bendradarbiaudama su kitomis pagal jungtinį stebėsenos mechanizmą dalyvaujančiomis įstaigomis ESMA turi teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiami stebėsenos veiklos rezultatai, kad jais būtų galima grįsti būsimus politikos sprendimus. Jeigu, ESMA manymu, kompetentingos institucijos neužtikrina, kad tarpuskaitos nariai ir klientai laikytųsi aktyvios sąskaitos reikalavimo, arba jeigu ji nustato riziką ES finansiniam stabilumui, ji taip pat gali paskelbti gairių ar rekomendacijų.

19.Kritinė padėtis

Iš dalies keičiant 24 straipsnį toliau didinamas ESMA vaidmuo, atliekamas susiklosčius kritinei padėčiai: ESMA savo iniciatyva arba gavusi prašymą gali sušaukti Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto (galimai didesnės sudėties) posėdžius, kad būtų veiksmingai koordinuojamas kompetentingų institucijų atsakas į padėtį. ESMA taip pat suteikiami įgaliojimai rinkos dalyviams pateikti paprastą prašymą suteikti informacijos, kad ji tokiais atvejais galėtų atlikti savo koordinavimo funkciją. ESMA taip pat gali teikti rekomendacijų, skirtų PSŠ kompetentingoms institucijoms.

20.Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas

24a straipsnis iš dalies keičiamas, kad ESMA galėtų planuoti ir nustatyti priežiūros prioritetus ir atsižvelgti į tarpvalstybinę riziką, įskaitant tarpusavio sąsajas, ryšius ir koncentracijos riziką. Be to, iš dalies keičiant 24a straipsnį, emisijos centriniams bankams suteikiama galimybė dalyvauti visuose Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžiuose dėl ES PSŠ ir numatoma, kai tikslinga, kviesti juose dalyvauti atitinkamas klientų institucijas ir ES įstaigas.

21.Trečiosios valstybės PSŠ pripažinimas

Iš dalies keičiamas 25 straipsnis: išaiškinama, kad kai ESMA peržiūri trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą, ta PSŠ neturėtų būti įpareigota teikti naujos paraiškos, tačiau turėtų suteikti ESMA visą informaciją, reikalingą tokiai peržiūrai atlikti.

Iš dalies keičiant 25 straipsnį Komisijai suteikiama galimybė, kai tai atitinka Sąjungos interesus, laikytis proporcingo požiūrio ir, priimant sprendimą dėl trečiosios valstybės lygiavertiškumo, nekelti reikalavimo, kad ta trečioji valstybė turėtų veiksmingą lygiavertę trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo sistemą.

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimo susitarimai būtų proporcingi, ESMA turėtų juos derinti prie skirtingų jurisdikcijų priklausomai nuo PSŠ, įsisteigusios (-ių) tos jurisdikcijos teritorijoje. Bendradarbiavimo susitarimai dėl 2 lygio PSŠ turėtų apimti keitimąsi įvairesne informacija tarp ESMA ir atitinkamų trečiosios valstybės institucijų ir ja reikėtų keistis dažniau.

25 straipsnis taip pat iš dalies keičiamas, kad bendradarbiavimo susitarimai apimtų ESMA teisę būti informuotai, kai 2 lygio PSŠ turi geriau pasirengti finansiniams sunkumams, pavyzdžiui, parengdama gaivinimo planą, arba kai tos trečiosios valstybės institucija parengia pertvarkymo planus. ESMA taip pat turi būti informuojama apie ES finansiniam stabilumui svarbius aspektus, siejamus su kylančia krize.

22.Nuolatinis pripažinimo sąlygų laikymasis

Iš dalies keičiamas 25b straipsnis: išaiškinama, kad 2 lygio PSŠ turi reguliariai teikti informaciją ESMA.

23.Pripažinimo panaikinimas ir viešas pranešimas

Iš dalies keičiami 25p ir 25r straipsniai: išaiškinama, kad tuo atveju, jei ne ES PSŠ pažeistų kurį nors iš ERIR reikalavimų, ESMA gali panaikinti jai suteiktą pripažinimą, o jeigu nėra sumokėti reikiami mokesčiai arba PSŠ nesiima ESMA reikalaujamų taisomųjų veiksmų, ESMA gali paskelbti viešą pranešimą apie tai.

24.Informacija kompetentingoms institucijoms

31 straipsnis dėl pranešimo apie PSŠ vadovybės pasikeitimus iš dalies keičiamas išaiškinant procedūrą, pagal kurią dalijamasi informacija ir teikiamos ESMA bei kolegijos nuomonės.

25.ESMA ir kolegijos nuomonės

Iš dalies keičiami 32, 35, 41 ir 54 straipsniai: išaiškinami prašymai pateikti ESMA ir kolegijos nuomones.

26.Dalyvavimo reikalavimai ir bendrosios nuostatos dėl organizacinių reikalavimų

Iš dalies keičiami 26 ir 37 straipsniai: išaiškinama, kad PSŠ neturėtų būti leidžiama būti kitų PSŠ tarpuskaitos narėmis ir į savo tarpuskaitos narius ar netiesioginius tarpuskaitos narius priimti kitų PSŠ ar tarpuskaitos namų.

27.Dalyvavimo reikalavimai

Iš dalies keičiamas 37 straipsnis: nustatoma, kad kai PSŠ yra priėmusi arba ketina priimti ne finansų sandorio šalis į tarpuskaitos narius, ta PSŠ turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi tam tikrų papildomų reikalavimų dėl garantinės įmokos ir dėl įsipareigojimų neįvykdymo fondų. Ne finansų sandorio šalims neturėtų būti leidžiama teikti klientų tarpuskaitos paslaugų, ir joms turėtų būti leidžiama turėti PSŠ sąskaitas tik savo vardu laikomam turtui ir pozicijoms. PSŠ kompetentinga institucija turėtų reguliariai pranešti ESMA ir kolegijai apie ne finansų sandorio šalių priėmimo į tarpuskaitos narius tinkamumą. ESMA yra įgaliojama dėl elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant tokio prieinamumo kriterijus, parengti techninio reguliavimo standarto projektą ir, atlikus ad hoc tarpusavio vertinimą, ji gali pateikti nuomonę dėl tokių susitarimų tinkamumo.

28.Skaidrumas

38 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti didesnį įkaito vertės išlaikymo prievolių matomumą ir nuspėjamumą klientams ir netiesioginiams klientams. Tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų užtikrinti skaidrumą savo klientams.

29.Garantinės įmokos reikalavimai

41 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad PSŠ nuolat peržiūrėtų savo garantinių įmokų dydį (atsižvelgdamos į bet kokį galimą tokių peržiūrų prociklinį poveikį) pagal esamas rinkos sąlygas ir apsvarstydamos savo dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo galimą poveikį savo dalyvių likvidumo būklei.

30.Likvidumo rizikos valdymo priemonės

44 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant geriau atsižvelgti į tuos subjektus, kurių įsipareigojimų neįvykdymas galėtų reikšmingai paveikti kurios nors PSŠ likvidumo padėtį: nustatomas reikalavimas, kad PSŠ atsižvelgtų į likvidumo riziką, kylančią dėl bent dviejų subjektų, įskaitant tarpuskaitos narius ir likvidumo paslaugų teikėjus, įsipareigojimų neįvykdymo.

31.Įkaito reikalavimai

46 straipsnis iš dalies keičiamas, kad banko garantijos ir valstybės garantijos galėtų būti laikomos tinkamomis naudoti kaip labai likvidus įkaitas, su sąlyga, kad jos būtų besąlygiškai prieinamos pateikus prašymą likvidavimo laikotarpiu, ir užtikrinant, kad PSŠ į jas atsižvelgtų apskaičiuodama savo bendrą poziciją banko atžvilgiu. Be to, peržiūrėdama taikomą turto, kurį priima kaip įkaitą, vertės sumažinimų lygį PSŠ turėtų atsižvelgti į bet kokį galimą prociklinį poveikį.

32.Modelių peržiūra, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir grįžtamasis patikrinimas

49 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant užtikrinti, kad atitinkamos procedūros, pagal kurias PSŠ gali atlikti modelio pakeitimus, būtų trumpesnės ir mažiau sudėtingos ir jomis būtų pasiekiama labiau užtikrintų rezultatų. Gavusios paraišką dėl modelio keitimo, kompetentingos institucijos privalo greitai patvirtinti jos gavimą, įvertindamos, ar PSŠ pateikė reikalaujamus dokumentus. Siekiant užtikrinti, kad ES PSŠ pateiktų visus reikalaujamus dokumentus su savo paraiškomis, ESMA turi parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti tokie dokumentai, jų forma ir turinys, projektus. Be to, PSŠ turėtų pateikti visus dokumentus centrinėje duomenų bazėje, o joje tais dokumentais turėtų būti iškart pasidalyta su PSŠ kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija. 49 straipsniu taip pat suteikiama galimybė patvirtinti modelio pakeitimus, kurie laikomi nereikšmingais, vietoj įprastos procedūros taikant neprieštaravimo procedūrą, ir nurodoma, kokie pakeitimai laikomi reikšmingais. Jeigu PSŠ tam tikrą pakeitimą laiko nereikšmingu, ji gali pradėti naudotis tuo modelio pakeitimu dar prieš tai, kai PSŠ kompetentinga institucija gauna atitinkamą sprendimą.

33.Ataskaitų pakeitimai ir peržiūra

Iš dalies keičiamas 85 straipsnis: nustatomas reikalavimas, kad Komisija ne vėliau kaip [5 metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateiktų ataskaitą, kurioje būtų įvertintas šio reglamento taikymas. Komisija turi šią ataskaitą kartu su bet kokiais tinkamais pasiūlymais pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, panaikinamas dabartinis reikalavimas pateikti ataskaitą iki 2023 m. sausio 2 d. ESMA taip pat privalo iki [3 metai po šio reglamento įsigaliojimo] pateikti savo personalo ir išteklių ataskaitą.

34.Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) pakeitimai

Iš dalies keičiama KRR 22 382 straipsnio 4 dalis siekiant suderinti atitinkamas KRR nuostatas su šiame pasiūlyme siūlomais pakeitimais. Šiuo pakeitimu patikslinama nuosavų lėšų reikalavimo taikymo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti sritis, visų pirma išaiškinant, kuriems grupės vidaus sandoriams tas reikalavimas gali būti netaikomas.

35.Pinigų rinkos fondų reglamento (PRFR) pakeitimai

Dėl su sandorio šalies rizikos ribomis susijusių investavimo politikos nuostatų iš dalies keičiamas PRFR 23 17 straipsnis. Nustatoma, kad išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinė tarpuskaita atliekama, netaikomos PRFR 17 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 6 dalies c punkte nustatytos sandorio šalies rizikos ribos. Taip pat į 2 straipsnį įtraukiama pagrindinės sandorio šalies apibrėžtis (naujas 24 punktas).

2022/0403 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

[data]
kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 24 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 25 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 26 didinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir mažinant su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusią sandorio šalies kredito ir operacinę riziką prisidedama prie sisteminės rizikos mažinimo;

(2)poprekybinė infrastruktūra yra vienas esminių kapitalo rinkų sąjungos aspektų, nuo jos priklauso įvairūs poprekybiniai procesai, įskaitant tarpuskaitą. Efektyvi ir konkurencinga tarpuskaitos sistema Sąjungoje yra itin svarbi Sąjungos kapitalo rinkų veikimui ir yra Sąjungos finansinio stabilumo pamatas. Todėl būtina nustatyti papildomas taisykles, kuriomis būtų padidintas tarpuskaitos paslaugų Sąjungoje apskritai ir visų pirma tų paslaugų, kurias teikia pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), efektyvumas, supaprastinant procedūras, ypač taikomas papildomų paslaugų teikimui ar papildomai veiklai ir PSŠ rizikos modelių keitimui, didinant likvidumą, skatinant atlikti tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, modernizuojant PSŠ veiklos sistemą ir suteikiant lankstumo, reikalingo PSŠ ir kitiems finansų subjektams konkuruoti bendrojoje rinkoje;

(3)kad gebėtų pritraukti verslą, PSŠ turi būti saugios ir atsparios. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos priemonės, kuriomis siekiama didinti išvestinių finansinių priemonių rinkų skaidrumą ir mažinti riziką atliekant tarpuskaitą ir keičiantis garantine įmoka. Šiuo atžvilgiu PSŠ atlieka svarbų vaidmenį mažinant finansinę riziką. Todėl turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis Sąjungos PSŠ stabilumas būtų toliau didinamas, visų pirma iš dalies pakeičiant tam tikrus reglamentavimo sistemos aspektus. Be to, pripažįstant Sąjungos PSŠ reikšmę Sąjungos finansinio stabilumo užtikrinimui, būtina toliau stiprinti jų priežiūrą, ypač daug dėmesio skiriant jų vaidmeniui platesnėje finansų sistemoje ir tam, kad jos teikia paslaugas tarpvalstybiniu mastu;

(4)centrinė tarpuskaita yra pasaulinio masto verslas, o Sąjungos rinkos dalyviai veikia tarptautiniu mastu. Tačiau nuo tada, kai Komisija 2017 m. priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pagrindinių sandorio šalių leidimų suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų 27 , ne kartą išreikštas susirūpinimas (be kita ko, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, ESMA 28 ) dėl to, kad tebėra rizika Sąjungos finansiniam stabilumui dėl pernelyg didelės tarpuskaitos koncentracijos kai kuriose trečiųjų valstybių PSŠ, visų pirma dėl potencialios rizikos pagal nepalankiausių sąlygų scenarijų. Trumpuoju laikotarpiu, siekiant sumažinti su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos susijusio skardžio efekto riziką dėl to, kad Sąjungos rinkos dalyviai staiga netenka galimybių naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis, Komisija priėmė kelis sprendimus dėl lygiavertiškumo, kad būtų išlaikyta galimybė naudotis Jungtinės Karalystės PSŠ paslaugomis. Vis dėlto Komisija paragino Sąjungos rinkos dalyvius vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti turimas pernelyg dideles pozicijas ne Sąjungoje įsisteigusių sisteminių PSŠ atžvilgiu. Šį raginimą Komisija pakartojo savo 2021 m. sausio mėn. komunikate „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ 29 . Į pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų ne Sąjungos sisteminių PSŠ atžvilgiu, keliamą riziką ir poveikį atsižvelgta ataskaitoje 30 , 2021 m. gruodžio mėn. ESMA paskelbtoje atlikus vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2c dalį. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad kai kurių paslaugų, teikiamų tų sisteminės svarbos Jungtinės Karalystės PSŠ, sisteminė svarba yra tokia didelė, kad dabartinių priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 nepakanka rizikai, gresiančiai Sąjungos finansiniam stabilumui, valdyti. Siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl tebesamos pernelyg didelės priklausomybės nuo trečiųjų valstybių sisteminių PSŠ ir padidinti toms trečiųjų valstybių PSŠ, kurių keliama rizika Sąjungos finansiniam stabilumui yra mažesnė, taikomų priemonių proporcingumą, būtina toliau derinti Reglamentu (ES) 2019/2099 nustatytą sistemą prie įvairių trečiųjų valstybių PSŠ keliamos rizikos;

(5)pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 5–10 dalis tarpuskaitos prievolė ir garantinės įmokos reikalavimai netaikomi grupės vidaus sandoriams. Kad būtų daugiau teisinio tikrumo ir nuspėjamumo dėl grupės vidaus sandoriams taikomos tvarkos, to reglamento 13 straipsnyje numatytus sprendimus dėl lygiavertiškumo reikėtų pakeisti paprastesne tvarka. Todėl to reglamento 3 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas – poreikis priimti sprendimą dėl lygiavertiškumo turėtų būti pakeistas trečiųjų valstybių, kuriose netaikytinas atleidimas nuo minėtų reikalavimų, sąrašu. Taigi, to reglamento 13 straipsnis turėtų būti išbrauktas. Kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 31 382 straipsnyje nurodyti grupės vidaus sandoriai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, tas 382 straipsnis taip pat turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)kadangi reglamentavimo aplinka yra mažiau griežta subjektams, įsisteigusiems valstybėse, įtrauktose į didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 32 9 straipsnyje, sąrašą, arba trečiosiose valstybėse, įtrauktose į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo 33 I priedo sąrašą, jų veikla gali didinti riziką – be kita ko, dėl didesnės sandorio šalies kredito rizikos ir teisinės rizikos – Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl grupės vidaus sandoriams nustatytą tvarką neturėtų būti tinkama taikyti tokiems subjektams;

(7)kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo strateginiai trūkumai ar nepakankamas bendradarbiavimas mokesčių tikslais nebūtinai yra vieninteliai veiksniai, galintys turėti įtakos su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusiai rizikai, įskaitant sandorio šalies kredito riziką ir teisinę riziką. Svarbūs yra ir kiti veiksniai, kaip antai priežiūros sistema. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytos trečiosios valstybės, kurių subjektams negalima naudotis tomis išimtimis nepaisant to, kad jos nėra įtrauktos į minėtus sąrašus. Kadangi reguliavimo reikalavimai yra mažiau griežti grupės vidaus sandoriams, reguliavimo ir priežiūros institucijos turėtų atidžiai stebėti ir vertinti su tais sandoriais, kuriuose dalyvauja trečiųjų valstybių subjektai, susijusią riziką;

(8)siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir trečiųjų valstybių kredito įstaigoms, kurios teikia tarpuskaitos paslaugas pensijų sistemos įstaigoms, turėtų būti nustatytas atleidimas nuo tarpuskaitos prievolės pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio iv punktą, kai Sąjungos finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma tarpuskaitos prievolė, sudaro sandorį su trečiojoje valstybėje įsteigta pensijų sistemos įstaiga, kuriai pagal tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę tarpuskaitos prievolė netaikoma;

(9)Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 skatinama naudoti centrinę tarpuskaitą kaip pagrindinį ne biržos išvestinių finansinių priemonių rizikos mažinimo būdą. Todėl su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimi susijusi rizika gali būti geriausiai sumažinama tada, kai tos išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą pagal to reglamento 14 straipsnį arba pripažinta pagal jo 25 straipsnį. Taigi, apskaičiuojant poziciją, lyginamą su pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 4 dalies b punktą nustatytomis ribomis, į tą skaičiavimą turėtų būti įtraukiamos tik tos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurių tarpuskaitos neatlieka pagal to reglamento 14 straipsnį leidimą gavusi arba pagal jo 25 straipsnį pripažinta PSŠ;

(10)būtina atsižvelgti į riziką finansiniam stabilumui, susijusią su pernelyg didelėmis Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pozicijomis, prisiimtomis trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ (2 lygio PSŠ), teikiančių tarpuskaitos paslaugas, ESMA nurodytas kaip esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2c dalį, atžvilgiu. ESMA 2021 m. gruodžio mėn. padarė išvadą, kad tam tikros dviejų 2 lygio PSŠ teikiamos tarpuskaitos paslaugos, konkrečiai dėl palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais ir Lenkijos zlotais, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių eurais ir trumpalaikių palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių eurais, yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių. Kaip ESMA pažymėjo savo 2021 m. gruodžio mėn. vertinimo ataskaitoje, jei tos 2 lygio PSŠ patirtų finansinių sunkumų, tų PSŠ tinkamo įkaito, garantinių įmokų ar vertės sumažinimų pakeitimai galėtų turėti neigiamą poveikį vienos ar daugiau valstybių narių vyriausybės obligacijų rinkoms ir apskritai Sąjungos finansiniam stabilumui. Be to, sutrikimai pinigų politikos įgyvendinimui svarbiose rinkose gali kliudyti veikti emisijos centriniams bankams itin svarbiam tos politikos poveikio mechanizmui. Todėl tikslinga reikalauti, kad bet kurios finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, tiesiogiai ar netiesiogiai turėtų Sąjungoje įsisteigusių PSŠ sąskaitas, kuriose būtų vykdoma bent tam tikro minimalaus lygio veikla. Keliant tokį reikalavimą, atitinkamų tarpuskaitos paslaugų, kurias teikia tos 2 lygio PSŠ, teikimas turėtų būti sumažintas iki tokio lygio, kad tokia tarpuskaita nebeturėtų esminės sisteminės svarbos;

(11)būtina užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ sąskaitose vykdomos tarpuskaitos veiklos lygio nustatymą būtų galima derinti atsižvelgiant į kintančias aplinkybes. Vertinant trečiųjų valstybių PSŠ ir jų tarpuskaitos paslaugų esminę sisteminę svarbą svarbų vaidmenį atlieka ESMA. Todėl ESMA, bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir ESRV ir pasikonsultavusi su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų detalizuotas esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų, kurioms tarpuskaitos prievolę turinčios finansų ir ne finansų sandorio šalys turi naudoti aktyvias Sąjungos PSŠ sąskaitas, lygis, projektus. Toks tikslinimas neturėtų apimti daugiau, nei būtina ir proporcinga siekiant sumažinti tarpuskaitą, vykdomą naudojantis nurodytomis atitinkamų 2 lygio PSŠ tarpuskaitos paslaugomis. Šiuo atžvilgiu ESMA turėtų atsižvelgti į su tokiu tikslinimu susijusias sąnaudas, riziką ir naštą finansų ir ne finansų sandorio šalims, poveikį jų konkurencingumui ir riziką, kad tos sąnaudos gali būti perkeltos ne finansų įmonėms. Be to, ESMA turėtų užtikrinti, kad po numatomo tų priemonių, kurios nurodytos kaip esminės sisteminės svarbos priemonės, tarpuskaitos sumažėjimo jos nebebūtų laikomos esminės sisteminės svarbos priemonėmis, kai ESMA peržiūrės atitinkamų PSŠ pripažinimą pagal to reglamento 25 straipsnio 5 dalį, tokią peržiūrą turėdama atlikti bent kartą per penkerius metus. Be to, turėtų būti numatyti tinkami laikotarpiai, per kuriuos būtų pradedama laipsniškai įgyvendinti reikalavimą Sąjungos PSŠ sąskaitose palaikyti tam tikro lygio tarpuskaitos veiklą;

(12)siekiant užtikrinti, kad klientai žinotų apie savo pasirinkimo galimybes ir galėtų pagrįstai nuspręsti, kur atlikti savo išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas ir per Sąjungos PSŠ, ir per pripažintas trečiųjų valstybių PSŠ, turėtų informuoti savo klientus apie galimybę atlikti išvestinių finansinių priemonių sutarties tarpuskaitą per Sąjungos PSŠ, kad, siekiant užtikrinti Sąjungos finansinį stabilumą, sumažėtų tų paslaugų, kurios nurodytos kaip esminės sisteminės svarbos paslaugos, tarpuskaitos atlikimas per 2 lygio PSŠ;

(13)siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų reikiamą informaciją apie tarpuskaitos veiklą, tarpuskaitos narių ar klientų vykdomą per pripažintas PSŠ, turėtų būti nustatyta tokių tarpuskaitos narių ar klientų pareiga teikti informaciją. Teikiant tokią informaciją turėtų būti skiriami vertybinių popierių sandoriai, išvestinių finansinių priemonių sandoriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriai;

(14)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834 34 iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012: inter alia, nustatyta reikalavimų pranešti apie grupės sandorio šalių tarpusavyje vykdomus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius išimtis, kai bent viena iš sandorio šalių yra ne finansų sandorio šalis. Ta išimtis nustatyta todėl, kad grupės vidaus sandoriai, kuriuose dalyvauja ne finansų sandorio šalys, sudaro palyginti nedidelę visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių dalį ir yra naudojami pirmiausia vidinio apsidraudimo tikslu grupėse. Taigi, tie sandoriai iš esmės nėra reikšmingai prisidedantys prie sisteminės rizikos ir sąsajų su likusia finansų sistema. Vis dėlto, kai tiems sandoriams netaikomi informacijos teikimo reikalavimai, ESMA, ESRV ir kitų institucijų galimybės aiškiai nustatyti ir įvertinti ne finansų sandorio šalių prisiimamą riziką yra ribotos. Kad grupės vidaus sandoriai būtų geriau matomi, atsižvelgiant į jų galimas sąsajas su likusia finansų sistema ir atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius rinkoje, visų pirma į dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos prieš Ukrainą kilusią įtampą energijos rinkose, ta išimtis turėtų būti panaikinta;

(15)siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos visada žinotų apie subjekto ir grupės lygmeniu esamas pozicijas ir galėtų tokias pozicijas stebėti, kompetentingos institucijos turėtų nustatyti veiksmingas bendradarbiavimo procedūras, taikomas siekiant apskaičiuoti pozicijas pagal sutartis, kurių tarpuskaita nėra atliekama leidimą turinčios ar pripažintos PSŠ, ir aktyviai vertinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijų dydį subjekto ir grupės lygmeniu;

(16)būtina užtikrinti, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013 35 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildytas nuostatomis dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios riziką, būtų toliau tinkamas taikyti, atsižvelgiant į rinkos pokyčius. Taip pat būtina užtikrinti, kad tame Komisijos deleguotajame reglamente nustatytos tarpuskaitos ribos, susijusios su tomis ribinėmis vertėmis, tinkamai ir tiksliai atspindėtų skirtingą išvestinių finansinių priemonių, kitų nei su palūkanų norma, užsienio valiuta, kreditu ir nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės, riziką ir savybes. Todėl ESMA taip pat turėtų peržiūrėti ir prireikus patikslinti tą Komisijos deleguotąjį reglamentą, o jei reikės, pasiūlyti jį iš dalies pakeisti. ESMA raginama apsvarstyti ir pateikti, inter alia, detalesnes nuostatas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių. Toks detalumas galėtų būti pasiektas suskirstant tarpuskaitos ribas pagal sektorių ir tipą, kaip antai skiriant biržos prekes, susijusias su žemės ūkiu, energetika ar metalais, arba skiriant tas biržos prekes pagal kitas savybes, kaip antai aplinkosauginius, socialinius ir valdymo kriterijus, aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas ar su kriptoturtu susijusias ypatybes. Atlikdama šią peržiūrą ESMA turėtų siekti konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, turinčiomis specialiųjų žinių apie konkrečias biržos prekes;

(17)ne finansų sandorio šalims, turinčioms pasikeisti įkaitu dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos neatlieka PSŠ, turėtų pakakti laiko derėtis dėl susitarimų pasikeisti tokiu įkaitu ir juos išbandyti;

(18)siekiant užtikrinti vienodą rizikos valdymo procedūrų, pagal kurias reikalaujama laiku, tiksliai ir tinkamai laikantis atskyrimo principo pasikeisti įkaitu dėl finansų sandorio šalių ir ne finansų sandorio šalių sudaromų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, taikymą, Europos priežiūros institucijos (EPI) turėtų imtis būtinų priemonių tokiam vienodam taikymui užtikrinti;

(19)siekiant užtikrinti nuoseklų ir darnų visos Sąjungos kompetentingų institucijų požiūrį, leidimą gavusios PSŠ ar juridiniai asmenys, pageidaujantys pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį gauti leidimą teikti su finansinėmis priemonėmis susijusias tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti tokią veiklą, turėtų turėti galimybę gauti leidimą taip pat teikti tarpuskaitos paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, susijusias su nefinansinėmis priemonėmis. Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, kaip nustatyta jo 1 straipsnio 2 dalyje, taikomas ne konkrečioms paslaugoms, o PSŠ kaip subjektams. Kai PSŠ atlieka ne tik finansinių priemonių, bet ir nefinansinių priemonių tarpuskaitą, tos PSŠ kompetentinga institucija turėtų gebėti užtikrinti, kad ta PSŠ laikytųsi visų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų visų savo teikiamų paslaugų atžvilgiu;

(20)Sąjungos PSŠ kyla kliūčių plėsti savo produktų pasiūlą ir sunkumų pateikti rinkai naujus produktus. Tas kliūtis ir sunkumus galima paaiškinti tam tikromis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatomis, lemiančiomis kai kurių leidimų suteikimo procedūrų pernelyg didelį ilgumą, sudėtingumą ir rezultatų neužtikrintumą. Todėl leidimų suteikimo Sąjungos PSŠ arba jų turimo leidimo taikymo srities išplėtimo procesas turėtų būti supaprastintas, kartu užtikrinant tinkamą ESMA ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnyje nurodytos kolegijos dalyvavimą. Pirma, siekiant išvengti reikšmingo ir galbūt neapibrėžtą laiką trunkančio vėlavimo, kai kompetentingos institucijos vertina dėl leidimo pateiktos paraiškos išsamumą, kompetentinga institucija turėtų greitai patvirtinti, kad gavo tą paraišką, ir greitai patikrinti, ar PSŠ pateikė vertinimui reikalingus dokumentus. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos PSŠ su savo paraiškomis pateiktų visus reikiamus dokumentus, ESMA turėtų parengti techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyta, kokie dokumentai turėtų būti pateikti, kokia informacija juose turėtų būti ir kokia forma jie turėtų būti pateikti, projektus. Antra, siekiant užtikrinti, kad paraiškos būtų efektyviai ir vienu metu vertinamos, PSŠ turėtų turėti galimybę pateikti visus dokumentus centrinėje duomenų bazėje, o po to joje tais dokumentais turėtų būti iškart pasidalyta su PSŠ kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija. Trečia, vertinimo laikotarpiu PSŠ kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija turėtų užmegzti ryšį su ta PSŠ ir užduoti jai klausimų, kad būtų užtikrintas greitas, lankstus ir bendradarbiavimu grindžiamas visapusiškos peržiūros procesas. Kad būtų išvengta dubliavimosi ir nereikalingos delsos, taip pat turėtų būti visais aktualiais klausimais ir tolesniais paaiškinimais vienu metu pasidalijama tarp atitinkamos PSŠ kompetentingos institucijos, ESMA ir kolegijos;

(21)šiuo metu nėra aišku, nuo kada galiojantis PSŠ leidimas apima papildomą paslaugą ar veiklą. Tą neaiškumą būtina pašalinti ir būtina užtikrinti proporcingumą tuo atveju, kai siūloma papildoma paslauga ar veikla nedidina PSŠ rizikos. Todėl būtina nustatyti, kad tokiais atvejais neturėtų būti atliekama išsami vertinimo procedūra. Dėl tos priežasties turėtų būti nurodyta, kurios papildomos tarpuskaitos paslaugos ir veikla yra nereikšmingos, taigi nedidina Sąjungos PSŠ rizikos ir turėtų būti PSŠ kompetentingos institucijos patvirtinamos pagal neprieštaravimo procedūrą. Ta neprieštaravimo procedūra turėtų būti taikoma tada, kai PSŠ ketina atlikti vienos ar daugiau finansinių priemonių, priklausančių toms pačioms finansinių priemonių klasėms, kurių tarpuskaitos leidimą ji jau turi, tarpuskaitą, su sąlyga, kad tokiomis finansinėmis priemonėmis būtų prekiaujama prekybos vietoje, kurioje ta PSŠ jau užsiima tarpuskaitos paslaugų teikimu ar veikla, o siūloma papildoma tarpuskaitos paslauga ar veikla neapimtų mokėjimo nauja valiuta. Ta neprieštaravimo procedūra turėtų būti taikoma ir tada, kai PSŠ į savo leidimo jau apimamą finansinių priemonių klasę įtraukia naują Sąjungos valiutą arba kai PSŠ į savo leidimo jau apimamą finansinių priemonių klasę įtraukia vieną ar daugiau papildomų terminų, su sąlyga, kad terminų intervalas nebūtų reikšmingai išplėstas. Be to, PSŠ turėtų turėti galimybę prašyti savo kompetentingos institucijos taikyti neprieštaravimo procedūrą, jeigu PSŠ mano, kad siūloma papildoma paslauga ar veikla nedidintų jos rizikos, visų pirma tais atvejais, kai nauja tarpuskaitos paslauga arba veikla yra panaši į paslaugas, kurias ta PSŠ jau turi leidimą teikti. Pagal neprieštaravimo procedūrą neturėtų būti reikalaujama pateikti atskiros ESMA ir kolegijos nuomonės, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas. Vietoj to ESMA ir kolegija turėtų gebėti pateikti PSŠ kompetentingai institucijai atsiliepimų per tai PSŠ sudarytą jungtinę priežiūros grupę;

(22)siekiant skatinti nuolatinę bendradarbiavimu grindžiamą PSŠ priežiūrą, kolegija turėtų pateikti nuomonę ir tada, kai kompetentinga institucija svarsto poreikį panaikinti PSŠ leidimą, ir kai kompetentinga institucija atlieka tos PSŠ metinę peržiūrą ir vertinimą;

(23)siekiant užtikrinti nuoseklų visų kolegijų darbą ir toliau didinti priežiūros konvergenciją, ESMA turėtų administruoti kiekvienos Sąjungos PSŠ kolegiją ir jai pirmininkauti ir jai turėtų būti suteikta teisė balsuoti toje kolegijoje;

(24)ESMA turėtų gebėti veiksmingiau prisidėti užtikrinant, kad Sąjungos PSŠ saugiai, patikimai ir konkurencingai teiktų savo paslaugas visoje Sąjungoje. Todėl ESMA, be dabartinių Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 nustatytų priežiūros įgaliojimų, taip pat turėtų teikti PSŠ kompetentingai institucijai nuomonę dėl PSŠ metinės peržiūros ir vertinimo, jos leidimo panaikinimo ir garantinės įmokos reikalavimų. Teikdama nuomonę ESMA turėtų įvertinti, ar PSŠ laikosi taikomų reikalavimų, ypač daug dėmesio skirdama nustatytai tarpvalstybinei rizikai arba rizikai Sąjungos finansiniam stabilumui. Taip pat būtina toliau didinti priežiūros konvergenciją ir užtikrinti, kad apie ESMA ir kolegijos atliktą PSŠ veiklos vertinimą būtų informuotos visos suinteresuotosios šalys. Todėl ESMA, atsižvelgdama į poreikį apsaugoti konfidencialią informaciją, turėtų atskleisti faktą, kad kompetentinga institucija nepaiso arba neketina paisyti jos nuomonės ar kolegijos nuomonės arba laikytis kurių nors toje nuomonėje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų. ESMA turėtų gebėti kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti paskelbti kompetentingos institucijos nurodytas priežastis, dėl kurių nepaisyta ESMA nuomonės arba kolegijos nuomonės ar bet kokių joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų;

(25)būtina užtikrinti, kad PSŠ nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012, be kita ko, po neprieštaravimo procedūros, kuria patvirtintas papildomų tarpuskaitos paslaugų teikimas ar veiklos vykdymas, arba po neprieštaravimo procedūros, kuria patvirtintas modelio pakeitimas, tais atvejais, kai ESMA ir kolegija neteikia atskiros nuomonės. Todėl, PSŠ kompetentingai institucijai bent kartą per metus atliekant peržiūrą, turėtų būti visų pirma atsižvelgiama į tokias naujas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą ir į bet kokius modelio pakeitimus. Siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją ir kad Sąjungos PSŠ saugiai, patikimai ir konkurencingai teiktų savo paslaugas visoje Sąjungoje, ESMA ir kolegija turėtų pateikti nuomonę dėl kompetentingos institucijos ataskaitos ir tokia ataskaita turėtų būti teikiama kasmet;

(26)ESMA turėtų turėti priemonių, kad galėtų nustatyti galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui. Todėl ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ECB, kai šis atlieka pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 36 jam pavestus uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą, turėtų nustatyti sąsajas ir tarpusavio priklausomybę tarp įvairių PSŠ ir juridinių asmenų, įskaitant bendrus tarpuskaitos narius, klientus ir netiesioginius klientus, bendrus reikšmingų paslaugų teikėjus, bendrus reikšmingus likvidumą palaikančius subjektus, susitarimus dėl priešpriešinių įkaitų, priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatas ir PSŠ tarpusavio užskaitos susitarimus, susitarimus dėl priešpriešinių garantijų ir rizikos perleidimą bei kompensacinės prekybos susitarimus;

(27)finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka leidimą gavusios PSŠ, Sąjungos valiutų emisijos centriniai bankai, paprašę narystės Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete, yra balsavimo teisės neturintys to komiteto nariai. Jie dalyvauja tik jo posėdžiuose dėl Sąjungos PSŠ vykstant diskusijoms dėl tų PSŠ atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams ir atitinkamų rinkos pokyčių vertinimų Sąjungos mastu. Taigi, priešingai nei dalyvaudami vykdant trečiųjų valstybių PSŠ priežiūrą, emisijos centriniai bankai nepakankamai dalyvauja sprendžiant pinigų politikos vykdymui ir sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui tiesiogiai reikšmingus Sąjungos PSŠ priežiūros klausimus ir dėl to nepakankamai atsižvelgiama į tarpvalstybinę riziką. Todėl tikslinga, kad visuose Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžiuose, sušauktuose dėl Sąjungos PSŠ, tie emisijos centriniai bankai galėtų dalyvauti kaip balsavimo teisės neturintys nariai;

(28)būtina užtikrinti greitą keitimąsi informacija, dalijimąsi žiniomis ir veiksmingą bendradarbiavimą tarp institucijų, dalyvaujančių vykdant leidimą gavusių PSŠ priežiūrą, visų pirma tais atvejais, kai reikia, kad PSŠ kompetentinga institucija greitai priimtų sprendimą. Todėl tikslinga sudaryti kiekvienai Sąjungos PSŠ skirtą jungtinę priežiūros grupę, kuri padėtų toms priežiūros institucijoms, be kita ko, teikdama PSŠ kompetentingai institucijai informaciją per neprieštaravimo procedūrą, taikomą siekiant išplėsti galiojančio PSŠ leidimo taikymo sritį, padėdama nustatyti PSŠ peržiūros ir vertinimo dažnumą ir išsamumą ir dalyvaudama atliekant patikrinimus vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad galutinė atsakomybė už galutinius priežiūros sprendimus lieka PSŠ kompetentingai institucijai, jungtinės priežiūros grupės turėtų dirbti prižiūrimos atitinkamos PSŠ, kuriai sudaryta ta grupė, kompetentingos institucijos ir turėtų būti sudarytos iš PSŠ kompetentingos institucijos, ESMA ir tam tikrų kolegijos narių darbuotojų. Kiti kolegijos nariai taip pat turėtų turėti galimybę prašyti leisti dalyvauti, tokį prašymą pagrįsdami savo atliktu poveikio, kurį atitinkamos PSŠ finansiniai sunkumai galėtų turėti jų atitinkamos valstybės narės finansiniam stabilumui, vertinimu;

(29)siekiant, kad atitinkamos Sąjungos įstaigos geriau gebėtų susidaryti visapusišką su tarpuskaita Sąjungoje susijusių rinkos pokyčių vaizdą, stebėti, kaip įgyvendinami tam tikri su tarpuskaita susiję Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimai, ir kolektyviai svarstyti galimą riziką dėl įvairių finansų subjektų tarpusavio sąsajų ir kitus su finansiniu stabilumu susijusius klausimus, būtina sukurti tarpsektorinį stebėsenos mechanizmą, kuriuo būtų sutelktos atitinkamos Sąjungos įstaigos, dalyvaujančios vykdant Sąjungos PSŠ, tarpuskaitos narių ir klientų priežiūrą. ESMA, kaip Sąjungos institucija, dalyvaujanti vykdant Sąjungos PSŠ priežiūrą ir prižiūrint trečiųjų valstybių sisteminės svarbos PSŠ, turėtų administruoti tokį jungtinį stebėsenos mechanizmą ir jam pirmininkauti. Kiti dalyviai turėtų būti Komisijos, EBI, EIOPA, ESRV, ECB, taip pat ECB, atliekančio pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestus rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą, atstovai; 

(30)ESMA, bendradarbiaudama su kitomis įstaigomis, dalyvaujančiomis jungtiniame stebėsenos mechanizme, turėtų teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę jų veiklos rezultatų ataskaitą, kad tuo būtų galima grįsti būsimus politikos sprendimus. ESMA gali pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 17 straipsnį inicijuoti procedūrą dėl Sąjungos teisės pažeidimo, jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad kompetentingos institucijos neužtikrina, jog tarpuskaitos nariai ir klientai laikytųsi reikalavimo bent dalies nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, arba kai ESMA nustato, kad dėl įtariamo Sąjungos teisės pažeidimo ar netaikymo kyla rizika Sąjungos finansiniam stabilumui. Prieš inicijuodama tokią procedūrą dėl Sąjungos teisės pažeidimo ESMA gali paskelbti gairių ir rekomendacijų pagal to reglamento 16 straipsnį. Jeigu, remdamasi veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui gauta informacija ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas, ESMA mano, kad Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pernelyg didelių pozicijų, prisiimtų 2 lygio PSŠ atžvilgiu, sumažinimas nėra veiksmingai užtikrinamas laikantis reikalavimo bent dalies nurodytų sutarčių tarpuskaitą atlikti Sąjungos PSŠ sąskaitose, ji turėtų peržiūrėti ir pasiūlyti iš dalies pakeisti atitinkamą Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo tas reikalavimas nustatomas išsamiau, ir pasiūlyti prireikus nustatyti tinkamą adaptacijos laikotarpį;

(31)rinkoje dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kilusi sumaištis ir 2022 m. neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos prieš Ukrainą nulemtos didelės kainos didmeninėse energijos rinkose parodė, kad nors kompetentingoms institucijoms labai svarbu bendradarbiauti ir keistis informacija reaguojant į riziką, kylančią dėl tarpvalstybinės reikšmės įvykių, ESMA vis dar neturi reikiamų priemonių tokiam koordinavimui ir darniam požiūriui Sąjungos lygmeniu užtikrinti. Todėl ESMA turėtų gebėti savo iniciatyva arba gavusi prašymą sušaukti Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto (galimai didesnės sudėties) posėdžius, kad būtų veiksmingai koordinuojamas kompetentingų institucijų atsakas į kritinę padėtį. ESMA taip pat turėtų turėti galimybę, pateikdama paprastą prašymą, iš rinkos dalyvių gauti informacijos, kuri yra reikalinga, kad ESMA galėtų tokiais atvejais atlikti savo koordinavimo funkciją ir galėtų teikti rekomendacijų kompetentingai institucijai;

(32)siekiant sumažinti PSŠ ir ESMA tenkančią naštą, reikėtų išaiškinti, kad kai ESMA pagal 25 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punktą peržiūri trečiosios valstybės PSŠ pripažinimą, ta trečiosios valstybės PSŠ neturėtų būti įpareigota dėl pripažinimo teikti naujos paraiškos. Tačiau ji turėtų suteikti ESMA visą informaciją, reikalingą tokiai peržiūrai atlikti. Taigi, ESMA atliekama trečiosios valstybės PSŠ pripažinimo peržiūra neturėtų būti laikoma nauju tos PSŠ pripažinimu;

(33)priimdama sprendimą dėl lygiavertiškumo Komisija turėtų turėti galimybę netaikyti reikalavimo, kad atitinkama trečioji valstybė turėtų veiksmingą lygiavertę trečiųjų valstybių PSŠ pripažinimo sistemą. Svarstydama, kada toks požiūris būtų proporcingas, Komisija galėtų atsižvelgti į įvairius veiksnius, įskaitant Mokėjimo ir rinkos infrastruktūrų komiteto ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtų finansų rinkos infrastruktūrų principų laikymąsi, trečiųjų valstybių PSŠ, įsisteigusių pagal tą jurisdikciją, dydį ir (jei žinoma) numatomą Sąjungoje įsisteigusių tarpuskaitos narių ir prekybos vietų veiklą per tas trečiųjų valstybių PSŠ;

(34)siekiant užtikrinti, kad ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo susitarimai būtų proporcingi, tokie susitarimai turėtų atspindėti konkrečius paslaugų, kurias toje trečiojoje valstybėje leidimą gavusios PSŠ teikia arba ketina teikti Sąjungoje, aprėpties ypatumus ir ar dėl tų paslaugų kyla specifinė rizika Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių. Todėl bendradarbiavimo susitarimai turėtų atitikti rizikos, kuri dėl trečiojoje valstybėje įsisteigusių PSŠ gali kilti Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, laipsnį;

(35)todėl ESMA turėtų savo bendradarbiavimo susitarimus derinti prie skirtingų trečiųjų valstybių jurisdikcijų priklausomai nuo PSŠ, įsisteigusių pagal atitinkamą jurisdikciją. Visų pirma, tarp 1 lygio PSŠ būna labai įvairaus profilio PSŠ, todėl ESMA turėtų užtikrinti, kad bendradarbiavimo susitarimas būtų proporcingas pagal kiekvienos trečiosios valstybės jurisdikciją įsisteigusioms PSŠ. ESMA turėtų, be kita ko, atsižvelgti į atitinkamų rinkų likvidumą, į tai, kokiu lygiu PSŠ tarpuskaitos veikla išreiškiama eurais ar kitomis Sąjungos valiutomis, ir į Sąjungos subjektų naudojimosi tokių PSŠ paslaugomis mastą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma 1 lygio PSŠ tik ribotu mastu teikia tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje įsisteigusiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, pagal visas tas jurisdikcijas ESMA atliekamo vertinimo apimtis ir prašoma informacija taip pat turėtų būti ribojama. Siekiant riboti informacijos prašymus dėl 1 lygio PSŠ, ESMA iš esmės turėtų kartą per metus prašyti pateikti iš anksto apibrėžtą informaciją. Tais atvejais, kai su 1 lygio PSŠ ar tam tikra jurisdikcija gali būti siejama didesnė rizika, būtų pagrįsta dažniau ir bent kas ketvirtį teikti prašymus ir išplėsti prašomą informaciją. Tačiau neturėtų būti reikalaujama koreguoti jokių bendradarbiavimo susitarimų, galiojusių tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, nebent to prašytų atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos;

(36)kai suteikiamas pripažinimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnio 2b dalį, atsižvelgiant į tai, kad tos PSŠ yra sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, ESMA ir atitinkamų trečiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo susitarimai turėtų apimti keitimąsi informacija, kuri būtų platesnė ir būtų teikiama dažniau. Tokiu atveju bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti numatytos procedūros, skirtos užtikrinti, kad tokia 2 lygio PSŠ būtų prižiūrima pagal to reglamento 25 straipsnį. ESMA turėtų įsitikinti, kad gali gauti visą informaciją, reikalingą jos pareigoms pagal tą reglamentą atlikti, įskaitant to reglamento 25 straipsnio 2b dalies laikymuisi užtikrinti reikalingą informaciją, ir užtikrinti, kad būtų pasidalijama informacija, kai yra iš dalies arba visiškai patvirtinta palyginama PSŠ atitiktis. Kad ESMA galėtų vykdyti visapusišką ir veiksmingą 2 lygio PSŠ priežiūrą, reikėtų paaiškinti, kad tos PSŠ turėtų periodiškai teikti informaciją ESMA;

(37)siekiant užtikrinti, kad ESMA būtų informuojama ir apie tai, kaip 2 lygio PSŠ yra pasirengusi finansiniams sunkumams ir geba juos sušvelninti ir po jų atsigauti, bendradarbiavimo susitarimuose turėtų būti numatyta ESMA teisė būti informuotai, kai 2 lygio PSŠ parengia gaivinimo planą arba kai trečiosios valstybės institucija parengia pertvarkymo planus. ESMA taip pat turėtų būti informuojama apie Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui svarbius aspektus ir apie tai, kaip tokio gaivinimo ar pertvarkymo plano įgyvendinimas galėtų daryti reikšmingą poveikį atskiriems tarpuskaitos nariams ir, kiek žinoma, klientams bei netiesioginiams klientams. Bendradarbiavimo susitarimuose taip pat turėtų būti nurodyta, kad ESMA turėtų būti informuojama, kai 2 lygio PSŠ ketina įgyvendinti savo gaivinimo planą arba kai trečiosios valstybės institucijos yra nustačiusios požymių, kad susidaro krizinė padėtis, galinti turėti poveikį PSŠ, jos tarpuskaitos narių, klientų ir netiesioginių klientų veiklai;

(38)siekiant sumažinti galimą riziką Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, PSŠ ir tarpuskaitos namams neturėtų būti leidžiama būti kitų PSŠ tarpuskaitos nariais ir PSŠ neturėtų turėti galimybės sutikti, kad jos tarpuskaitos nariais ar netiesioginiais tarpuskaitos nariais būtų kitos PSŠ;

(39)pastarojo meto įvykiai biržos prekių rinkose dėl neišprovokuotos ir nepateisinamos Rusijos agresijos prieš Ukrainą rodo, kad ne finansų sandorio šalys neturi tokių pat galimybių naudotis likvidumu, kokias turi finansų sandorio šalys. Todėl ne finansų sandorio šalims neturėtų būti leidžiama teikti klientų tarpuskaitos paslaugų – joms turėtų būti leidžiama turėti PSŠ sąskaitas tik savo vardu laikomam turtui ir pozicijoms. Kai PSŠ turi arba ketina priimti tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, ta PSŠ turėtų užtikrinti, kad ne finansų sandorio šalys galėtų įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir mokėti įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, be kita ko, esant nepalankiausioms sąlygoms. Kadangi ne finansų sandorio šalims netaikomi tie patys prudenciniai reikalavimai ir likvidumo apsaugos priemonės, kurie taikomi finansų sandorio šalims, jų tiesioginį naudojimąsi PSŠ paslaugomis turėtų stebėti PSŠ, priimančių jas tarpuskaitos nariais, kompetentingos institucijos. PSŠ kompetentinga institucija turėtų reguliariai pranešti ESMA ir kolegijai apie ne finansų sandorio šalių priėmimo į tarpuskaitos narius tinkamumą. Atlikus ad hoc tarpusavio vertinimą ESMA gali pateikti nuomonę dėl tokių susitarimų tinkamumo;

(40)siekiant užtikrinti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų geriau matomos ir nuspėjamesnės klientams ir netiesioginiams klientams ir taip jie galėtų toliau plėtoti savo likvidumo valdymo strategijas, tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai turėtų užtikrinti skaidrumą savo klientams. Tarpuskaitos nariai dėl glaudesnių ryšių su PSŠ ir turimos su centrine tarpuskaita ir likvidumo valdymu susijusios profesinės patirties turi geriausias galimybes aiškiai ir skaidriai informuoti klientus apie tai, kaip veikia PSŠ modeliai, be kita ko, nepalankiausių sąlygų įvykių atveju, ir apie galimą tokių įvykių poveikį reikalaujamoms klientų garantinėms įmokoms, įskaitant bet kokią papildomą garantinę įmoką, kurios gali prašyti patys tarpuskaitos nariai. Geriau suprasdami PSŠ garantinių įmokų modelius, klientai gali geriau gebėti pagrįstai numatyti įkaito vertės išlaikymo prievoles ir pasirengti įkaito reikalavimams, visų pirma nepalankiausių sąlygų įvykių atveju;

(41)siekiant užtikrinti, kad garantinių įmokų modeliai atspindėtų esamas rinkos sąlygas, PSŠ turėtų ne tik reguliariai, bet ir nuolat peržiūrėti savo garantinių įmokų dydį atsižvelgdamos į bet kokį potencialiai prociklinį tokių peržiūrų poveikį. Reikalaudamos garantinių įmokų ir jas surinkdamos kiekvieną dieną, PSŠ turėtų papildomai atsižvelgti į galimą vienos dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo poveikį savo dalyvių likvidumo padėčiai;

(42)siekiant užtikrinti, kad likvidumo rizika būtų tiksliai apibrėžta, reikėtų išplėsti subjektų, į kurių įsipareigojimų neįvykdymą PSŠ turėtų atsižvelgti nustatydama tokią riziką, aprėptį, kad būtų apimamas ne tik tarpuskaitos narių, bet ir likvidumo paslaugų teikėjų, atsiskaitymo paslaugų teikėjų ar bet kokių kitų paslaugų teikėjų įsipareigojimų neįvykdymas;

(43)siekiant palengvinti tų subjektų, kurie neturi pakankamo kiekio labai likvidaus turto, ir visų pirma energetikos bendrovių galimybes naudotis tarpuskaita laikantis sąlygų, kurias nustatys ESMA, ir užtikrinti, kad PSŠ atsižvelgtų į tas sąlygas apskaičiuodama savo bendrą poziciją banko, kuris taip pat yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu, tinkamu įkaitu turėtų būti laikomos komercinių bankų ir valstybinių bankų garantijos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantijoms būdinga nedidelė kredito rizika, reikėtų aiškiai nurodyti, kad tinkamu įkaitu yra ir jos. Galiausiai PSŠ peržiūrėdama taikomą turto, kurį priima kaip įkaitą, vertės sumažinimų lygį turėtų atsižvelgti į bet kokį galimą prociklinį tokių peržiūrų poveikį;

(44)siekiant, kad PSŠ lengviau gebėtų greitai reaguoti į rinkos pokyčius, dėl kurių gali reikėti iš dalies pakeisti jų rizikos modelius, turėtų būti supaprastintas tokių modelių pakeitimų patvirtinimo procesas. Jei tam tikras pakeitimas nėra reikšmingas, turėtų būti taikoma neprieštaravimo patvirtinimo procedūra. Siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti nustatyta, kokie pakeitimai laikytini reikšmingais. Taip turėtų būti tuo atveju, kai tenkinamos tam tikros su įvairiais PSŠ finansinės būklės aspektais ir bendru rizikos lygiu susijusios sąlygos;

(45)Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti peržiūrėtas ne vėliau kaip po 5 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Taip turėtų pakakti laiko pradėti taikyti šiuo reglamentu nustatytus pakeitimus. Nors turėtų būti atlikta viso Reglamento (ES) Nr. 648/2012 peržiūra, daugiausia dėmesio atliekant tą peržiūrą turėtų būti skiriama to reglamento veiksmingumui ir efektyvumui siekiant jo tikslų didinti Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumą ir saugumą ir išlaikyti Sąjungos finansinį stabilumą. Atliekant šią peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į Sąjungos PSŠ patrauklumą, šio reglamento poveikį skatinant tarpuskaitą Sąjungoje ir geresnio tarpvalstybinės rizikos vertinimo ir valdymo teikiamos naudos Sąjungai mastą;

(46)siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 38 suderinamumą su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 ir išlaikyti vidaus rinkos vientisumą ir stabilumą, Reglamente (ES) 2017/1131 būtina nustatyti vienodas taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama pinigų rinkos fondų (PRF) vykdomų išvestinių finansinių priemonių sandoriams būdingos sandorio šalies rizikos problema, kai sandorių tarpuskaitą atlieka PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Kadangi centrinės tarpuskaitos susitarimais mažinama išvestinių finansinių priemonių sutartims būdinga sandorio šalies rizika, nustatant taikytinas sandorio šalies rizikos ribas būtina atsižvelgti į tai, ar išvestinės finansinės priemonės centrinę tarpuskaitą atliko PSŠ, gavusi leidimą arba pripažinta pagal tą reglamentą. Reguliavimo ir suderinimo tikslais taip pat reikia, kad sandorio šalies rizikos ribojimas būtų panaikinamas tik tais atvejais, kai sandorio šalys tarpuskaitos nariams ir jų klientams teikia tarpuskaitos paslaugas per PSŠ, gavusias leidimą arba pripažintas pagal tą reglamentą;

(47)siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai suderintos taisyklės ir priežiūros praktika dėl paraiškų suteikti leidimą, išplėsti leidimo taikymo sritį ir patvirtinti modelius, aktyvios sąskaitos reikalavimo ir PSŠ dalyvavimo reikalavimų, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus dėl šių dalykų: dokumentų, kuriuos PSŠ privalo pateikti prašydamos suteikti leidimą, išplėsti leidimo taikymo sritį ir patvirtinti modelių pakeitimus; su atitinkamomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusios veiklos dalies, kuri turėtų būti vykdoma Sąjungos PSŠ aktyviose sąskaitose, ir tai daliai apskaičiuoti taikytinos skaičiavimo metodikos; ataskaitų, kurias Sąjungos tarpuskaitos nariai ir klientai teikia savo kompetentingoms institucijoms dėl savo tarpuskaitos veiklos, vykdomos per trečiųjų valstybių PSŠ, apimties ir detalaus turinio, kartu numatant mechanizmus, pagal kuriuos po didelių pagrindinės klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių kainų svyravimų peržiūrimos tarpuskaitos ribinės vertės, siekiant taip pat peržiūrėti apsidraudimo išimties taikymo sritį ir tarpuskaitos prievolės taikymo ribas; taip pat elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant priėmimo į PSŠ narius kriterijus. Komisija turėtų tuos techninius reguliavimo standartus priimti deleguotaisiais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais;

(48)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus dėl to, kokiu formatu turi būti pateikti reikiami dokumentai teikiant paraiškas, ir dėl to, kokiu formatu Sąjungos tarpuskaitos nariai ir klientai praneša savo kompetentingoms institucijoms apie savo tarpuskaitos veiklą, vykdomą trečiųjų valstybių PSŠ. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų priimti įgyvendinimo aktais pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(49)siekiant užtikrinti, kad trečiųjų valstybių, kurių subjektai negali pasinaudoti numatytomis išimtimis nepaisant to, kad jos nėra įtrauktos į atitinkamus sąrašus, sąrašas būtų aktualus siekiant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 tikslų, siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai suderinta prievolė atlikti tam tikrų sandorių tarpuskaitą PSŠ, gavusios leidimą, sąskaitoje, kai ESMA atlieka vertinimą pagal 25 straipsnio 2c dalį, ir siekiant užtikrinti, kad neesminių neprieštaravimo procedūros pakeitimų sąrašas išliktų aktualus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų tikslinami sandoriai, kuriems taikoma ta prievolė, ir būtų pakeistas neesminių pakeitimų sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 39 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(50)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. didinti Sąjungos PSŠ saugumą ir efektyvumą padidinant jų patrauklumą, skatinant atlikti tarpuskaitą Sąjungoje ir stiprinant tarpvalstybinę rizikos kontrolę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tų tikslų masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(51) todėl reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

(1)3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Grupės vidaus sandoriai

1.Ne finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris – ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita tai pačiai grupei priklausančia sandorio šalimi, jeigu abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir joms taikomos tinkamos centralizuotos rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros ir ši sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje šalyje, ta trečioji šalis nėra įtraukta į sąrašą pagal 4 ir 5 dalis.

2.Finansų sandorio šalies atveju grupės vidaus sandoris:

(a)ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita tai pačiai grupei priklausančia sandorio šalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)finansų sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje šalyje, ta trečioji šalis nėra įtraukta į sąrašą pagal 4 ir 5 dalis;

(b)kita sandorio šalis yra finansų sandorio šalis, finansų kontroliuojančioji bendrovė, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, kuriai taikomi atitinkami rizikos ribojimo reikalavimai;

(c)abi sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą;

(d)abiem sandorio šalims taikomos tinkamos centralizuotos rizikos vertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūros;

(b)ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su kita sandorio šalimi, kai abi sandorio šalys priklauso tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje, jeigu tenkinama šios dalies a punkto ii papunktyje nustatyta sąlyga;

(c)ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta tarp kredito įstaigų, kontroliuojamų tos pačios centrinės įstaigos, arba tarp tokios kredito įstaigos ir centrinės įstaigos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnio 1 dalyje;

(d)ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, sudaryta su tai pačiai grupei priklausančia ne finansų sandorio šalimi, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

(a)abi išvestinių finansinių priemonių sandorio šalys yra visiškai įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą ir joms taikomas tinkamas centralizuotas rizikos įvertinimas, nustatymas ir tinkamos kontrolės procedūros;

(b) ne finansų sandorio šalis yra įsteigta Sąjungoje arba, jei ji įsteigta trečiojoje šalyje, ta trečioji šalis nėra įtraukta į sąrašą pagal 4 ir 5 dalis.

3.Šiame straipsnyje laikoma, kad sandorio šalys įtrauktos į tą patį konsolidavimo procesą, jei jos abi atitinka kurią nors iš šių sąlygų:

a)    jos abi yra įtrauktos į konsolidavimo procesą pagal Direktyvą 2013/34/ES arba pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1606/2002, arba, jei jos yra susijusios su įmonių grupe, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, laikantis trečiosios šalies bendrųjų apskaitos principų, kurie, kaip nustatyta, yra lygiaverčiai tarptautiniams finansinės atskaitomybės standartams (TFAS) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1569/2007, arba trečiosios šalies apskaitos standartų, kuriuos galima naudoti pagal to reglamento 4 straipsnį;

b)    joms abiem taikoma tokia pati konsoliduota priežiūra laikantis Direktyvos 2013/36/ES arba, jei jos yra susijusios su įmonių grupe, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, trečiosios šalies kompetentinga institucija, patikrinta esanti lygiavertė Direktyvos 2013/36/ES 127 straipsnyje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai, joms abiem taiko tokią pačią konsoliduotą priežiūrą.

4.Taikant šį straipsnį, jokios grupės vidaus sandoriams taikomos išimtys nėra taikomos sandoriams su sandorio šalimis, įsteigtomis kurioje nors iš šių trečiųjų šalių:

a)    trečiojoje šalyje, kuri yra įtraukta į didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849*1 9 straipsnį;

b)    trečiojoje šalyje, kuri yra įtraukta į Tarybos išvadų dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo*2 I priedą ir vėlesnius jų atnaujinimus, kurie yra konkrečiai tvirtinami du kartus per metus – paprastai vasario ir spalio mėn. ir skelbiami Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

5.    Kai tinkama, atsižvelgiant į trečiosios šalies teisinę, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarką, susijusią su rizika, įskaitant sandorio šalies kredito riziką ir teisinę riziką, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, kad būtų nustatytos trečiosios šalys, kurių subjektai, nors ir nėra įtraukti į sąrašą pagal 4 dalį, negali pasinaudoti nė viena iš grupės vidaus sandoriams taikomų išimčių.

___________________________________________________

*1    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

*2    Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir jų priedai (OL C 413 I, 2021 10 12, p. 1).“;

(2) 4 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Prievolė atlikti visų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą nėra taikoma sutartims, kurias pirmos pastraipos a punkto iv papunktyje nurodytais atvejais sudaro finansų sandorio šalis, kuri tenkina 4a straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, arba ne finansų sandorio šalis, kuri tenkina 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas (viena šalis), ir trečiojoje šalyje įsteigta ir nacionaliniu mastu veikianti pensijų sistemos įstaiga, su sąlyga, kad toks subjektas ar įstaiga yra gavę leidimą, prižiūrimi ir pripažįstami pagal nacionalinę teisę ir jei jų pagrindinis tikslas yra teikti pensijų išmokas ir jiems pagal nacionalinę teisę netaikoma tarpuskaitos prievolė (kita šalis).“;

(3)4a straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Apskaičiuodama 1 dalyje nurodytas pozicijas, finansų sandorio šalis įtraukia visas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaita neatliekama pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje arba pagal 25 straipsnį pripažintoje pagrindinėje sandorio šalyje ir kurias sudarė ta finansų sandorio šalis arba kiti subjektai grupėje, kuriai priklauso ta finansų sandorio šalis.“;

(4)įterpiami 7a ir 7b straipsniai:

„7a straipsnis

Aktyvi sąskaita

1.    Finansų sandorio šalys arba ne finansų sandorio šalys, kurioms pagal 4a ir 10 straipsnius taikoma tarpuskaitos prievolė ir kurios atlieka bet kurios iš 2 dalyje nurodytų kategorijų išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, bent dalies tokių sutarčių tarpuskaitą atlieka pagal 14 straipsnį leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių sąskaitose.

2.    1 dalyje nurodyta pareiga taikoma šių kategorijų išvestinių finansinių priemonių sutartims:

a)    palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms, išreikštoms eurais ir Lenkijos zlotais;

b)    kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriams (CDS), išreikštiems eurais;

c)    trumpalaikėms palūkanų normų išvestinėms finansinėms priemonėms (STIR), išreikštoms eurais.

3.    Finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma 1 dalyje nustatyta pareiga, apskaičiuoja, kokią dalį jų veiklos, susijusios su 1 dalyje nurodytų kategorijų išvestinėmis finansinių priemonių sutartimis, sudaro veikla pagal 14 straipsnį leidimą gavusiose pagrindinėse sandorio šalyse.

4.    Finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis, kuriai taikoma 1 dalyje nustatyta pareiga, patvirtindama, kad laikosi toje dalyje nustatytos pareigos, 2 dalyje nurodyto apskaičiavimo rezultatą kasmet praneša naudojamos pagrindinės sandorio šalies arba pagrindinių sandorio šalių kompetentingai institucijai. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija tą informaciją nedelsdama perduoda ESMA ir 23c straipsnyje nurodytam jungtiniam stebėsenos mechanizmui.

5.    ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV ir pasikonsultavusi su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a)    veiklos, susijusios su kiekvienos 2 dalyje nurodytos kategorijos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, dalis; ta dalis nustatoma tokio dydžio, kad dėl to sumažėtų tų išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita tose 2 lygio pagrindinėse sandorio šalyse, teikiančiose paslaugas, kurios pagal 25 straipsnio 2c dalį yra esminės sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių finansiniam stabilumui, ir būtų užtikrinama, kad tokių išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita nebebūtų esminės sisteminės svarbos;

b)    apskaičiavimo pagal 3 dalį metodika.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

6.    Kai ESMA atlieka įvertinimą pagal 25 straipsnio 2c dalį ir padaro išvadą, kad tam tikros 2 lygio pagrindinių sandorio šalių teikiamos paslaugos ar veikla yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių arba kad paslaugos ar veikla, kurias ESMA anksčiau nustatė kaip esančias esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, tokios nebėra, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo atitinkamai iš dalies keičiama 2 dalis.

7b straipsnis

Informacija apie tarpuskaitos paslaugas

1.    Tarpuskaitos nariai ir klientai, kurie teikia tarpuskaitos paslaugas tiek pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje pagrindinėje sandorio šalyje, tiek pagal 25 straipsnį pripažintoje pagrindinėje sandorio šalyje, klientą, pateikusį sutartį, kurios tarpuskaitą reikia atlikti, informuoja apie galimybę tokios sutarties tarpuskaitą atlikti pagal 14 straipsnį leidimą gavusioje pagrindinėje sandorio šalyje.

2.    Tarpuskaitos nariai ir klientai, kurie yra įsteigti Sąjungoje arba priklauso grupei, kuriai Sąjungoje taikoma konsoliduota priežiūra, ir kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, pripažinta pagal 25 straipsnį, savo kompetentingai institucijai kasmet praneša apie savo tarpuskaitos veiklos, vykdomos tokioje pagrindinėje sandorio šalyje, mastą, nurodydami visus šiuos elementus:

a)    finansinių priemonių arba nefinansinių sutarčių, kurių tarpuskaita atlikta, rūšį;

b)    priemonių, kurių tarpuskaita atlikta, vidutines vertes per vienus metus pagal Sąjungos valiutas ir turto klases;

c)    surinktų garantinių įmokų sumą;

d)    įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą;

e)    didžiausią mokėjimo įsipareigojimą.

Ta kompetentinga institucija tokią informaciją nedelsdama perduoda ESMA ir 23c straipsnyje nurodytam jungtiniam stebėsenos mechanizmui.

3.    ESMA, bendradarbiaudama su EBI, EIOPA ir ESRV ir pasikonsultavusi su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas teiktinos informacijos turinys ir informacijos, kuri turi būti pateikta pagal 2 dalį, išsamumo lygis, atsižvelgiant į tai, kokią informaciją ESMA jau turi pagal esamą informacijos teikimo sistemą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

4.    ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 2 dalyje nurodytos informacijos, kurią reikia pateikti kompetentingai institucijai, formatas.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.“;

(5)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos išbraukiamos;

b)    1a dalies ketvirtoje pastraipoje:

- a punktas pakeičiamas taip:

„a) tas trečiosios šalies subjektas būtų finansų sandorio šalis, jeigu būtų įsisteigęs Sąjungoje, ir“

- b punktas išbraukiamas;

(6)10 straipsnio 2a–5 dalys pakeičiamos taip:

„2a.    Ne finansų sandorio šalies ir kitų grupės subjektų atitinkamos kompetentingos institucijos nustato bendradarbiavimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas pozicijų apskaičiavimas ir įvertintas ir nustatytas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijos dydis grupės lygiu.

3.    Apskaičiuodama 1 dalyje nurodytas pozicijas, ne finansų sandorio šalis įtraukia visas savo sudarytas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurių tarpuskaita nėra atliekama 14 straipsnį leidimą gavusioje arba pagal 25 straipsnį pripažintoje pagrindinėje sandorio šalyje ir kurių negalima objektyviai įvertinti kaip mažinančių riziką, tiesiogiai susijusią su tos ne finansų sandorio šalies komercine veikla arba iždo finansavimo veikla.

4.    ESMA, pasikonsultavusi su ESRV ir kitomis atitinkamomis institucijomis, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinami visi šie aspektai:

a)    kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai įvertinamos kaip mažinančios tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, kaip nurodyta 3 dalyje;

b)    tarpuskaitos ribų vertės, kurios nustatomos atsižvelgiant į sandorio šalies kiekvienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių atvirųjų pozicijų ir būsimų grynųjų pozicijų svarbą visai sistemai;

c)    mechanizmai, kuriuos naudojant po didelių ne biržos išvestinių finansinių priemonių pagrindinės klasės kainų svyravimų turi būti peržiūrimos tarpuskaitos ribų vertės.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

ESMA, konsultuodamasi su ESRV, peržiūri pirmos pastraipos b punkte nurodytas tarpuskaitos ribas, visų pirma atsižvelgdama į finansų sandorio šalių tarpusavio sąsajas. Ta peržiūra atliekama ne rečiau kaip kas dvejus metus, o prireikus – anksčiau arba kai to reikalaujama pagal mechanizmą, nustatytą pagal pirmos pastraipos c punktą, ir pagal šį straipsnį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose gali būti pasiūlyta pirmos pastraipos b punkte nurodytų ribų pakeitimų. Peržiūrėdama tarpuskaitos ribas ESMA apsvarsto, ar ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms nustatyta tarpuskaitos riba, vis dar yra aktualios ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, ar reikėtų įtraukti naujų klasių.

Atliekant tą periodinę peržiūrą turėtų būti parengiama ir ESMA ataskaita šia tema.

5.    Kiekviena valstybė narė paskiria atsakingą instituciją, kuri užtikrintų, kad būtų vykdomos pagal šį reglamentą nustatytos ne finansų sandorio šalių pareigos. Ta institucija bent kartą per metus, o kai pagal 24 straipsnį nustatoma kritinė padėtis, ir dažniau praneša ESMA apie ne finansų sandorio šalių, už kurias ji yra atsakinga, ir grupės, kuriai jos priklauso, veiklą, susijusią su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Bent kas dvejus metus ESMA Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie Sąjungos ne finansų sandorio šalių veiklą, susijusią su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ir nurodo sritis, kuriose trūksta konvergencijos ir nuoseklumo taikant šį reglamentą, taip pat galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui.“;

(7)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ne finansų sandorio šalis, kuriai pirmą kartą pradedamos taikyti pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos, per keturis mėnesius nuo 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato būtinas priemones, kad įvykdytų tas pareigas. Ne finansų sandorio šalis atleidžiama nuo tos pareigos taikymo sutartims, sudarytoms per keturis mėnesius nuo to pranešimo.“;

b)    3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Ne finansų sandorio šalis, kuriai pirmą kartą pradedamos taikyti pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos, per keturis mėnesius nuo 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodyto pranešimo nustato būtinas priemones, kad įvykdytų tas pareigas. Ne finansų sandorio šalis atleidžiama nuo tos pareigos taikymo sutartims, sudarytoms per keturis mėnesius nuo to pranešimo.

Siekdama užtikrinti vienodą pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos valdymo procedūrų taikymą, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka EBI gali paskelbti gaires ar rekomendacijas.

EBI tų gairių ar rekomendacijų projektus parengia bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucijomis.“;

c)    15 dalies pirmos pastraipos aa punktas išbraukiamas;

(8) 13 straipsnis išbraukiamas;

(9)14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas veiklai, susijusiai su tarpuskaita, ir jame nurodomos paslaugos ar veikla, kurias pagrindinei sandorio šaliai leidžiama teikti ar vykdyti, įskaitant finansinių priemonių, kurioms taikomas toks leidimas, klases.

Subjektas, teikiantis paraišką dėl leidimo kaip pagrindinei sandorio šaliai atlikti finansinių priemonių tarpuskaitą, be finansinių priemonių klasių, dėl kurių tarpuskaitos leidimo jis teikia paraišką, į savo paraišką įtraukia ir tarpuskaitai tinkamų nefinansinių priemonių, kurių tarpuskaitą tokia pagrindinė sandorio šalis ketina atlikti, klases.

Ketindama atlikti tam tikrų klasių tarpuskaitai tinkamų nefinansinių priemonių tarpuskaitą, pagal šį straipsnį leidimą gavusi pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką išplėsti savo leidimo taikymo sritį pagal 15 straipsnį.“;

b)    straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis:

„6.    Siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas reikalaujamų dokumentų, kurie pridedami prie paraiškos suteikti leidimą pagal 1 dalį, sąrašas ir nurodoma informacija, kuri tokiuose dokumentuose pateikiama siekiant įrodyti, kad pagrindinė sandorio šalis laikosi visų atitinkamų šio reglamento reikalavimų.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

7.    ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 1 dalyje nurodytos leidimo paraiškos, kurią reikia pateikti centrinei duomenų bazei, elektroninis formatas.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.“;

(10)15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Pagrindinė sandorio šalis, norinti išplėsti savo veiklą ir teikti papildomas paslaugas arba užsiimti papildoma veikla, kurios nenumatytos galiojančiame leidime, pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai pateikia prašymą išplėsti leidimo taikymo sritį. Siūlymas teikti tarpuskaitos paslaugas ar vykdyti tarpuskaitos veiklą, kurių atžvilgiu pagrindinei sandorio šaliai dar nesuteiktas leidimas, laikomas to leidimo taikymo srities išplėtimu.

Leidimo taikymo sritis išplečiama vienu iš šių būdų:

(a)pagal 17 straipsnyje išdėstytą procedūrą;

(b)pagal 17a straipsnyje išdėstytą procedūrą, kai paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis to prašo pagal 17a straipsnio 3 dalį.“;

b)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas reikalaujamų dokumentų, kurie pridedami prie paraiškos išplėsti leidimo taikymo sritį pagal 1 dalį, sąrašas ir nurodoma informacija, kuri tokiuose dokumentuose pateikiama siekiant įrodyti, kad pagrindinė sandorio šalis tenkina visus atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje numatytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“;

c)    straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.    ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas 1 dalyje nurodytos leidimo taikymo srities išplėtimo paraiškos, kurią reikia pateikti centrinei duomenų bazei, elektroninis formatas.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ... [Leidinių biurui: prašom įrašyti datą = 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.“;

(11) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Paraiškos suteikti leidimą arba išplėsti leidimo taikymo sritį priėmimo ir atmetimo procedūra“;

b)    1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.    Paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis paraišką suteikti leidimą, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje, arba paraišką išplėsti savo leidimo taikymo sritį, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje pateikia 7 dalyje nurodytoje centrinėje duomenų bazėje elektroniniu formatu. Paraiška nedelsiant perduodama pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai, ESMA ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytai kolegijai.

Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija per 2 darbo dienas nuo tokios paraiškos gavimo patvirtina jos gavimą, nurodydama pagrindinei sandorio šaliai, ar joje yra dokumentai, kurių reikalaujama pagal 14 straipsnio 6 ir 7 dalis arba, jei pagrindinė sandorio šalis pateikė paraišką išplėsti leidimo taikymo sritį, pagal 15 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nustačiusi, kad pateikti ne visi pagal 14 straipsnio 6 ir 7 dalis arba 15 straipsnio 3 ir 4 dalis reikalaujami dokumentai, pagrindinės sandorio šalies paraišką atmeta.

2.    Paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis pateikia visą reikalingą informaciją, kad įrodytų, jog leidimo suteikimo metu ji yra nustačiusi visas būtinas priemones, kad atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

3.    Per 40 darbo dienų nuo 1 dalies antroje pastraipoje nustatyto laikotarpio (toliau – rizikos vertinimo laikotarpis) pabaigos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija kiekviena atskirai atlieka pagrindinės sandorio šalies atitikties atitinkamiems šiame reglamente nustatytiems reikalavimams rizikos vertinimus. Iki rizikos vertinimo laikotarpio pabaigos:

(a)pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija savo sprendimo ir ataskaitos projektus perduoda ESMA ir kolegijai;

(b)ESMA priima nuomonę pagal 24a straipsnio 7 dalį ir ją perduoda pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ir kolegijai;

(c)kolegija priima nuomonę pagal 19 straipsnį ir ją perduoda pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ir ESMA.

Taikydama b punktą ESMA į savo nuomonę gali įtraukti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus, visų pirma susijusius su nustatyta tarpvalstybine rizika arba rizika Sąjungos finansiniam stabilumui.

Taikydama c punktą kolegija į savo nuomonę gali įtraukti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti bet kokius pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus.“;

d)    įterpiamos 3a ir 3b dalys:

„3a.    3 dalyje nurodytu rizikos vertinimo laikotarpiu pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA arba bet kuris kolegijos narys gali pateikti klausimų tiesiogiai pagrindinei sandorio šaliai. Jei pagrindinė sandorio šalis per prašančiosios institucijos nustatytą laikotarpį į tokius klausimus neatsako, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA arba kolegija gali priimti sprendimą negavusi pagrindinės sandorio šalies atsakymo arba gali nuspręsti pratęsti vertinimo laikotarpį ne daugiau kaip 10 darbo dienų, jei, jos nuomone, klausimas yra reikšmingas vertinimui.

3b.    Per 10 darbo dienų nuo ESMA nuomonės ir kolegijos nuomonės gavimo pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija priima savo sprendimą ir jį perduoda ESMA ir kolegijai.

Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nesutinka su ESMA arba kolegijos nuomone, įskaitant joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, savo sprendime ji nurodo visas priežastis bei paaiškina visus svarbius nukrypimus nuo tos nuomonės arba sąlygų ar rekomendacijų.

ESMA paskelbia, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis jos nuomonės arba kolegijos nuomonės arba joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų. Be to, ESMA kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar skelbti kompetentingos institucijos pateiktas ESMA nuomonės arba kolegijos nuomonės arba joje pateiktų sąlygų ar rekomendacijų nesilaikymo priežastis.“;

e)    4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, deramai apsvarsčiusi ESMA ir kolegijos nuomones, nurodytas 3 dalyje, įskaitant visas jose pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, suteikia leidimą, kaip nurodyta 14 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte, tik tuo atveju, jeigu yra visiškai įsitikinusi, kad paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis:

(a)atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus, įskaitant, kai taikytina, nefinansinių priemonių tarpuskaitos paslaugų teikimo ar tokios veiklos vykdymo reikalavimus; ir

(b)apie ją yra pranešta kaip apie sistemą pagal Direktyvą 98/26/EB.

Pagrindinei sandorio šaliai leidimas nesuteikiamas, jei visi kolegijos nariai, išskyrus valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, institucijas, savitarpio susitarimu prieina prie bendros nuomonės pagal 19 straipsnio 1 dalį, kad tai pagrindinei sandorio šaliai leidimas neturi būti suteiktas. Toje nuomonėje raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl, kolegijos nuomone, šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose išdėstyti reikalavimai nėra įvykdyti.

Jeigu savitarpio susitarimu, kaip nurodyta antroje pastraipoje, neprieinama prie bendros nuomonės ir jeigu dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma pareiškiama neigiama nuomonė, bet kuri iš atitinkamų kompetentingų institucijų, remiantis dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma, per 30 kalendorinių dienų nuo neigiamos nuomonės priėmimo dienos gali perduoti šį klausimą spręsti ESMA, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnyje.

Sprendime perduoti klausimą spręsti ESMA raštu išsamiai išdėstomos visos priežastys, kodėl atitinkami kolegijos nariai laikosi nuomonės, kad šiame reglamente ir kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti. Tokiu atveju pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija atideda savo sprendimą dėl leidimo suteikimo ir laukia sprendimo dėl leidimo suteikimo, kurį ESMA gali priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnio 3 dalį. Kompetentinga institucija priima sprendimą laikydamasi ESMA sprendimo. Pasibaigus trečioje pastraipoje nurodytam 30 dienų laikotarpiui, klausimas spręsti ESMA neperduodamas.

Kai visi kolegijos nariai, išskyrus valstybės narės, kurioje įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, institucijas, savitarpio susitarimu prieina prie bendros nuomonės pagal 19 straipsnio 1 dalį, kad pagrindinė sandorio šalis neturi gauti leidimo, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija gali šį klausimą perduoti ESMA pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.

Valstybės narės, kurioje įsisteigusi pagrindinė sandorio šalis, kompetentinga institucija perduoda sprendimą kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.“;

f)    7 dalis pakeičiama taip:

„7.    ESMA tvarko centrinę duomenų bazę, kurioje prieiga prie visų duomenų bazėje užregistruotų pagrindinės sandorio šalies dokumentų suteikiama tos pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai, ESMA ir tos pagrindinės sandorio šalies kolegijos nariams (toliau – registruoti gavėjai). Pagrindinė sandorio šalis 14 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte ir 49 straipsnyje nurodytą paraišką pateikia toje duomenų bazėje.

Registruoti gavėjai nedelsdami įkelia visus iš pagrindinės sandorio šalies gautus dokumentus, susijusius su paraiška pagal 1 dalį, o centrinė duomenų bazė registruotus gavėjus automatiškai informuoja apie jos turinio pakeitimus. Centrinėje duomenų bazėje saugomi visi dokumentai, kuriuos paraišką teikianti pagrindinė sandorio šalis pateikė pagal 1 dalį, ir visi kiti dokumentai, svarbūs pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos, ESMA ir kolegijos atliekamam vertinimui.

Kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal 24a straipsnio 7 dalį, prieigą prie centrinės duomenų bazės taip pat turi Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariai. Kai tai pagrįsta konfidencialumo sumetimais, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariams, nurodytiems 24a straipsnio c punkte ir d punkto ii papunktyje, gali apriboti prieigą prie kai kurių dokumentų.“;

(12)įterpiami 17a ir 17b straipsniai:

„17a straipsnis

Neprieštaravimo procedūra siekiant patenkinti prašymą išplėsti veiklą ar paslaugas

1.    Neprieštaravimo procedūra taikoma neesminiams galiojančio pagrindinės sandorio šalies leidimo pakeitimams bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, jei siūloma papildoma tarpuskaitos paslauga ar veikla:

a)    atitinka visas šias sąlygas:

i)    pagrindinė sandorio šalis ketina atlikti vienos ar daugiau finansinių priemonių, priklausančių toms pačioms finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos leidimas jai suteiktas pagal 14 arba 15 straipsnį, klasėms, tarpuskaitą;

ii)    i punkte nurodytomis finansinėmis priemonėmis prekiaujama prekybos vietoje, kurioje pagrindinė sandorio šalis jau teikia tarpuskaitos paslaugas arba vykdo veiklą; ir

iii)    siūloma papildoma tarpuskaitos paslauga ar veikla nėra susijusi su mokėjimu nauja valiuta;

b)    finansinių priemonių klasėje, kurią jau apima pagrindinės sandorio šalies leidimas, pridedama nauja Sąjungos valiuta arba

c)    prie finansinių priemonių klasės, kurią jau apima pagrindinės sandorio šalies leidimas, pridedamas vienas ar daugiau papildomų terminų, su sąlyga, kad terminų intervalas nėra reikšmingai išplečiamas.

2.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, apsvarsčiusi tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės indėlį, taip pat gali nuspręsti taikyti šiame straipsnyje nustatytą neprieštaravimo procedūrą, jei to prašo pagrindinė sandorio šalis ir jei siūloma papildoma tarpuskaitos paslauga ar veikla neatitinka nė vienos iš šių sąlygų:

(a)dėl jos pagrindinė sandorio šalis bet kuriuo sutarties ciklo momentu turi gerokai pakoreguoti savo veiklos struktūrą;

(b)ji apima sutarčių, kurių negalima likviduoti tokiu pačiu būdu, pavyzdžiui, tiesioginio pasiūlymo ar aukciono būdu, arba kartu su sutartimis, kurių tarpuskaitą jau atlieka pagrindinė sandorio šalis, siūlymą;

(c)dėl jos pagrindinė sandorio šalis turi atsižvelgti į reikšmingas naujas sutarčių specifikacijas, pvz., į reikšmingą terminų intervalų išplėtimą arba tam tikros sutarčių kategorijos naujus pasirinkimo sandorių vykdymo metodus;

(d)dėl jos atsiranda nauja reikšminga rizika, susijusi su įvairiomis susieto turto savybėmis;

(e)ji apima naujo atsiskaitymo ar pateikimo mechanizmo ar paslaugos siūlymą, kuris apima sąsajų su kita vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, CVPD arba mokėjimo sistema, kurių pagrindinė sandorio šalis anksčiau nenaudojo, nustatymą.

3.    Išplėtimo prašymą teikianti pagrindinė sandorio šalis, prašanti taikyti neprieštaravimo procedūrą, įrodo, kodėl siūlomas jos veiklos išplėtimas įtraukiant papildomas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą atitinka 1 arba 2 dalies reikalavimus, kad galėtų būti vertinamas pagal neprieštaravimo procedūrą. Pagrindinė sandorio šalis paraišką elektroniniu formatu pateikia 17 straipsnio 7 dalyje nurodytoje centrinėje duomenų bazėje ir pateikia visą reikalingą informaciją, kad įrodytų, jog leidimo suteikimo metu ji yra nustačiusi visas būtinas priemones, kad atitiktų šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus.

Pagrindinė sandorio šalis, kuri teikia leidimo taikymo srities išplėtimo paraišką ir prašo taikyti neprieštaravimo procedūrą, o siūlomos papildomos tarpuskaitos paslaugos ar veikla patenka į 1 dalies taikymo sritį, gali pradėti tokių papildomų finansinių priemonių arba tarpuskaitai tinkamų nefinansinių priemonių tarpuskaitą prieš pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai priimant sprendimą pagal 4 dalį.

4.    Per 10 darbo dienų nuo paraiškos pagal 2 dalį gavimo dienos pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, apsvarsčiusi tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės indėlį, nusprendžia, ar paraiškai taikoma šiame straipsnyje nustatyta neprieštaravimo procedūra, ar, jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nustatė reikšmingą riziką dėl siūlomo pagrindinės sandorio šalies veiklos išplėtimo įtraukiant papildomas tarpuskaitos paslaugas ar veiklą, turi būti taikoma 17 straipsnyje nustatyta procedūra. Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija apie savo sprendimą praneša paraišką pateikusiai pagrindinei sandorio šaliai. Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nusprendžia, kad turi būti taikoma 17 straipsnyje nustatyta procedūra, pagrindinė sandorio šalis per 5 darbo dienas nuo tokio pranešimo gavimo nutraukia tokios tarpuskaitos paslaugos teikimą ar tokios veiklos vykdymą.

5.    Jeigu pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, apsvarsčiusi tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės indėlį, per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos, kai taikoma 1 dalis, arba nuo 4 dalyje nurodyto pranešimo, kai taikoma ta dalis, kuriuo patvirtinama, kad taikoma šiame straipsnyje nustatyta neprieštaravimo procedūra, gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo dėl pagrindinės sandorio šalies siūlomų papildomų paslaugų ar veiklos, leidimas yra laikomas suteiktu.

6.    Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant bet kokius 1 dalyje išvardytų neesminių pakeitimų sąrašo pakeitimus, jei dėl tokio pakeitimo pagrindinei sandorio šaliai nekiltų didesnė rizika.

17b straipsnis

Procedūra, pagal kurią prašoma ESMA ir kolegijos nuomonės

1.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija 17 straipsnio 7 dalyje nurodytoje centrinėje duomenų bazėje elektroniniu formatu pateikia prašymą, kad savo nuomonę pateiktų:

(a)ESMA pagal 23a straipsnio 2 dalį, jei kompetentinga institucija ketina priimti sprendimą, susijusį su 7, 8, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 41 ir 54 straipsniais;

(b)kolegija pagal 18 straipsnį, jei kompetentinga institucija ketina priimti sprendimą, susijusį su 20, 21, 30, 31, 32, 35, 41, 49, 51 ir 54 straipsniais.

Tas prašymas pateikti nuomonę nedelsiant išplatinamas registruotiems gavėjams.

2.    Jei atitinkamame straipsnyje nenurodyta kitaip, ESMA ir kolegija per 30 darbo dienų nuo 1 dalyje nurodyto prašymo gavimo (toliau – vertinimo laikotarpis) įvertina, ar pagrindinė sandorio šalis laikosi atitinkamų reikalavimų. Iki vertinimo laikotarpio pabaigos:

a)    pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija savo sprendimo ir ataskaitos projektus perduoda ESMA ir kolegijai;

b)    ESMA priima nuomonę pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą ir ją perduoda pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ir kolegijai. ESMA į savo nuomonę gali įtraukti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus, visų pirma susijusius su nustatyta tarpvalstybine rizika arba rizika Sąjungos finansiniam stabilumui;

c) kolegija priima nuomonę pagal 19 straipsnį ir ją perduoda ESMA ir pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai. Kolegijos nuomonė gali apimti visas sąlygas ar rekomendacijas, kurias ji laiko būtinomis siekiant sumažinti bet kokius pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus.

3.    Per 10 darbo dienų nuo ESMA nuomonės ir prireikus kolegijos nuomonės gavimo pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, deramai apsvarsčiusi ESMA ir kolegijos nuomones, įskaitant visas joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, priima savo sprendimą ir jį perduoda ESMA ir kolegijai.

Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija nesutinka su ESMA arba kolegijos nuomone, įskaitant joje pateiktas sąlygas ar rekomendacijas, savo sprendime ji nurodo visas priežastis bei paaiškina visus svarbius nukrypimus nuo tos nuomonės arba sąlygų ar rekomendacijų.

ESMA paskelbia, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis jos nuomonės arba kolegijos nuomonės arba joje nurodytų sąlygų ar rekomendacijų. Be to, ESMA kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar skelbti kompetentingos institucijos pateiktas ESMA nuomonės arba kolegijos nuomonės arba joje pateiktų sąlygų ar rekomendacijų nesilaikymo priežastis.“;

(13)18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1. Per 30 kalendorinių dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo pagal 17 straipsnį pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija įsteigia kolegiją, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas 15, 17, 20, 21, 30, 31, 32, 35, 41, 49, 51 ir 54 straipsniuose nurodytoms užduotims vykdyti.“;

b)    2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)    Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas arba kuris nors iš komiteto nepriklausomų narių, nurodyti 24a straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, kurie kolegiją administruoja ir jai pirmininkauja;

(14)19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Jeigu reikalaujama, kad kolegija pateiktų nuomonę pagal šį reglamentą, ji priima bendrą nuomonę, kurioje nustatoma, ar pagrindinė sandorio šalis atitinka visus šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

Nedarant poveikio 17 straipsnio 4 dalies trečiai pastraipai ir jei neprieinama prie bendros nuomonės pagal pirmą pastraipą, kolegija per tą patį laikotarpį priima nuomonę balsų dauguma.“;

b)    3 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Kolegijos nariai, nurodyti 18 straipsnio 2 dalies ca ir i punktuose, teisių balsuoti dėl kolegijos nuomonių neturi.“;

c)    4 dalis išbraukiama;

(15)20 straipsnio 3–7 dalys pakeičiamos taip:

„3.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija pagal 6 dalį konsultuojasi su ESMA ir kolegijos nariais dėl būtinybės panaikinti pagrindinės sandorio šalies leidimą, išskyrus atvejus, kai sprendimą reikia priimti skubiai.

4.    ESMA arba bet kuris kolegijos narys pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos gali bet kuriuo metu paprašyti patikrinti, ar pagrindinė sandorio šalis vis dar atitinka sąlygas, pagal kurias buvo suteiktas leidimas.

5.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija leidimą gali panaikinti tik tam tikrai paslaugai, veiklai ar finansinių priemonių arba nefinansinių priemonių klasei.

6.    Prieš priimdama sprendimą panaikinti leidimą tam tikrai paslaugai, veiklai ar finansinių priemonių arba nefinansinių priemonių klasei, pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija paprašo ESMA ir kolegijos pateikti nuomones pagal 17b straipsnį.

7.    Jei pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija priima sprendimą visiškai panaikinti leidimą arba panaikinti leidimą tam tikrai paslaugai, veiklai ar finansinių priemonių arba nefinansinių priemonių klasei, tas sprendimas galioja visoje Sąjungoje.“;

(16)21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    22 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos imasi visų šių veiksmų:

a)    peržiūri tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos pagrindinės sandorio šalys taiko, kad būtų laikomasi šio reglamento;

b)    peržiūri paslaugas ar veiklą, kurias pagrindinė sandorio šalis pradėjo teikti ar vykdyti pritaikius neprieštaravimo procedūras pagal 17a straipsnį arba pagal 49 straipsnį;

c)    įvertina pagrindinėms sandorio šalims kylančią arba galinčią kilti riziką, įskaitant finansinę ir operacinę riziką.“;

b)    3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.    Kompetentingos institucijos, apsvarsčiusios tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės indėlį, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo dažnumą ir išsamumą, visų pirma atsižvelgdamos į atitinkamų pagrindinių sandorio šalių dydį, sisteminę svarbą, veiklos pobūdį, mastą, sudėtingumą ir tarpusavio sąsajas su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis, taip pat į ESMA pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos ba punktą nustatytus priežiūros prioritetus. Kompetentingos institucijos peržiūrą ir vertinimą atnaujina bent kartą per metus.

Pagrindinės sandorio šalys tikrinamos vietoje. Kompetentingos institucijos dalyvauti patikrinimuose vietoje pakviečia tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės narius.

Kompetentinga institucija tai pagrindinei sandorio šaliai pagal 23b straipsnį įsteigtos jungtinės priežiūros grupės nariams perduoda visą informaciją, gautą iš pagrindinių sandorio šalių patikrinimų vietoje metu, arba su jais susijusią informaciją.

4.     Kompetentingos institucijos reguliariai, mažiausiai kartą per metus, kolegijai pateikia ataskaitą dėl 1 dalyje nurodytos peržiūros ir vertinimo rezultatų, įskaitant tai, ar kompetentinga institucija taikė kokius nors taisomuosius veiksmus ar sankcijas. Kompetentingos institucijos kalendorinių metų ataskaitą pateikia ESMA ne vėliau kaip kitų kalendorinių metų kovo 30 d. Dėl tos ataskaitos pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą kolegija pateikia nuomonę pagal 19 straipsnį ir ESMA – pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“;

(17)23a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.    ESMA atlieka kompetentingų institucijų ir kolegijų veiklos koordinavimo vaidmenį siekdama:

a)    plėtoti bendrą priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką;

b)    užtikrinti vienodų procedūrų taikymą ir nuoseklaus požiūrio laikymąsi;

c)    didinti priežiūros veiklos rezultatų nuoseklumą, visų pirma kiek tai susiję su tomis priežiūros sritimis, kurioms būdingas tarpvalstybinis aspektas arba kuriose galimas tarpvalstybinis poveikis;

d)    stiprinti koordinavimą esant kritinei padėčiai pagal 24 straipsnį;

e)    įvertinti riziką, kai kompetentingoms institucijoms pagal 2 dalį teikiamos nuomonės dėl to, ar pagrindinės sandorio šalys atitinka šio reglamento reikalavimus, visų pirma susijusios su nustatyta tarpvalstybine rizika arba rizika Sąjungos finansiniam stabilumui, ir kai teikiamos rekomendacijos, kaip pagrindinė sandorio šalis turi sumažinti tą riziką.

2.    Prieš priimdamos bet kokius aktus ar priemones pagal 7, 8 ir 14 straipsnius, 15 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą, 20 ir 21 straipsnius, 29–33 straipsnius ir 35, 36, 41 ir 54 straipsnius, kompetentingos institucijos savo sprendimų projektus pateikia ESMA, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Kompetentingos institucijos taip pat gali sprendimų projektus pateikti ESMA, kad ši pateiktų savo nuomonę, prieš priimdamos bet kokius kitus aktus ar priemones, vykdydamos savo pareigas pagal 22 straipsnio 1 dalį.“;

b)    3 ir 4 dalys išbraukiamos;

(18)įterpiami 23b ir 23c straipsniai:

„23b straipsnis

Jungtinės priežiūros grupės

1.    Kiekvienai pagrindinei sandorio šaliai, kuriai suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį, prižiūrėti įsteigiama jungtinė priežiūros grupė. Kiekvieną jungtinę priežiūros grupę sudaro pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos, ESMA ir kolegijos narių, nurodytų 18 straipsnio c, g ir h punktuose, darbuotojai. Kiti kolegijos nariai taip pat gali prašyti leisti dalyvauti jungtinės priežiūros grupės veikloje. Jungtinės priežiūros grupės dirba koordinuojamos paskirto kompetentingos institucijos darbuotojo.

2.    Jungtinės priežiūros grupės užduotys, be kita ko, yra šios:

a)    teikti informaciją kompetentingoms institucijoms, ESMA ir kolegijoms pagal 17a straipsnio 2, 4 ir 5 dalis ir 21 straipsnio 3 dalį;

b)    dalyvauti patikrinimuose vietoje pagal 21 straipsnio 3 dalį;

c)    kai aktualu, palaikyti ryšius su kompetentingomis institucijomis ir kolegijos nariais;

d)    pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos prašymu teikti pagalbą tai kompetentingai institucijai vertinant, ar pagrindinė sandorio šalis laikosi šio reglamento reikalavimų.

3.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija yra atsakinga už jungtinių priežiūros grupių steigimą.

4.    ESMA ir jungtinėse priežiūros grupėse dalyvaujančios institucijos konsultuojasi tarpusavyje ir susitaria dėl išteklių naudojimo jungtinėms priežiūros grupėms.

23c straipsnis

Jungtinis stebėsenos mechanizmas

1.    ESMA sukuria jungtinį stebėsenos mechanizmą 2 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti.

Jungtinį stebėsenos mechanizmą sudaro:

a)    ESMA atstovai;

b)    EBI ir EIOPA atstovai;

c)    Komisijos, ESRV, ECB ir ECB, kai jis pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdo su kredito įstaigų prudencine priežiūra susijusius uždavinius, jam pavestus pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atstovai.

ESMA administruoja jungtinį stebėsenos mechanizmą ir pirmininkauja jo posėdžiams. Jungtinio stebėsenos mechanizmo pirmininkas kitų jungtinio stebėsenos mechanizmo narių prašymu arba savo iniciatyva gali pakviesti kitas institucijas dalyvauti posėdžiuose, kai svarstomi joms aktualūs klausimai.

2.    Jungtinis stebėsenos mechanizmas:

a)    stebi, kaip įgyvendinami 7a ir 7b straipsniuose nustatyti reikalavimai, įskaitant visus šiuos aspektus:

i)    bendras pozicijas ir esminės sisteminės svarbos tarpuskaitos paslaugų, nustatytų pagal 25 straipsnio 2c dalį, pozicijų sumažinimą;

ii)    pokyčius, susijusius su pagrindinių sandorio šalių, kurioms suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį, tarpuskaita ir tokių pagrindinių sandorio šalių klientų prieiga prie tarpuskaitos paslaugų, įskaitant mokesčius, kuriuos tokios pagrindinės sandorio šalys taiko už sąskaitų sukūrimą pagal 7a straipsnį, ir visus mokesčius, kuriuos tarpuskaitos nariai taiko savo klientams už sąskaitų sukūrimą ir tarpuskaitos atlikimą pagal 7a straipsnį;

iii)    kitus reikšmingus tarpuskaitos praktikos pokyčius, darančius poveikį pagrindinių sandorio šalių, kurioms suteiktas leidimas pagal 14 straipsnį, tarpuskaitos lygiui;

b)    stebi klientų tarpuskaitos santykius, įskaitant perkeliamumą ir tarpuskaitos narių bei klientų tarpusavio priklausomybę ir sąveiką su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis;

c)    padeda rengti pagrindinių sandorio šalių atsparumo vertinimus Sąjungos mastu, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama likvidumo rizikai, susijusiai su pagrindinėmis sandorio šalimis, tarpuskaitos nariais ir klientais;

d)    nustato koncentracijos riziką, visų pirma klientų tarpuskaitos srityje, kylančią dėl Sąjungos finansų rinkų integracijos, įskaitant atvejus, kai kelios pagrindinės sandorio šalys, tarpuskaitos nariai ar klientai naudojasi tų pačių paslaugų teikėjų paslaugomis;

e)    stebi priemonių, kuriomis siekiama didinti Sąjungos pagrindinių sandorio šalių patrauklumą, skatinti atlikti tarpuskaitą Sąjungos pagrindinėse sandorio šalyse ir stiprinti tarpvalstybinės rizikos stebėseną, veiksmingumą.

Jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančios įstaigos ir nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir dalijasi informacija, būtina pirmoje pastraipoje nurodytai stebėsenos veiklai vykdyti.

Jei reikalaujama informacija, įskaitant 7a straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, nepateikiama, ESMA gali paprastu prašymu reikalauti, kad leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, jų tarpuskaitos nariai ir jų klientai pateiktų būtiną informaciją, kad ESMA ir kitos jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančios įstaigos galėtų atlikti pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą.

3.    Bendradarbiaudama su kitomis jungtiniame stebėsenos mechanizme dalyvaujančiomis įstaigomis ESMA pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai metinę pagal 2 dalį vykdomos veiklos rezultatų ataskaitą.

4.    ESMA imasi veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį, jei, remdamasi informacija, gauta veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui, ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas:

a)    mano, jog kompetentingos institucijos neužtikrina, kad tarpuskaitos nariai ir klientai laikytųsi 7a straipsnyje nustatyto reikalavimo;

b)    nustato riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl įtariamo Sąjungos teisės pažeidimo arba netaikymo.

Prieš imdamasi veiksmų pagal pirmą pastraipą, ESMA gali paskelbti gaires ar rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį.

5.    Jeigu remdamasi informacija, gauta veikiant jungtiniam stebėsenos mechanizmui, ir atsižvelgdama į jame vykusias diskusijas ESMA mano, kad 7a straipsnyje nustatyto reikalavimo laikymasis veiksmingai neužtikrina pernelyg didelės Sąjungos tarpuskaitos narių ir klientų pozicijos 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu sumažinimo, ji peržiūri 7a straipsnio 5 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ir prireikus nustato tinkamą adaptacijos laikotarpį, kuris neviršija 12 mėnesių.“;

(19)24 straipsnis pakeičiamas taip:

„24 straipsnis

Kritinė padėtis

1.    Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija arba bet kuri kita atitinkama institucija nepagrįstai nedelsdama informuoja ESMA, kolegiją, atitinkamus ECBS narius, Komisiją ir kitas susijusias institucijas apie bet kokią kritinę padėtį, susijusią su pagrindine sandorio šalimi, įskaitant:

a)    situacijas ar įvykius, kurie daro arba gali daryti poveikį pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių, jų tarpuskaitos narių arba klientų prudenciniam ar finansiniam patikimumui arba atsparumui;

b) atvejus, kai pagrindinė sandorio šalis ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą pagal Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnį, kompetentinga institucija ėmėsi ankstyvosios intervencijos priemonės pagal to reglamento 18 straipsnį arba kompetentinga institucija pareikalavo visiškai arba iš dalies nušalinti pagrindinės sandorio šalies vyresniąją vadovybę ar valdybą pagal to reglamento 19 straipsnį;

c) atvejus, kai finansų rinkose vyksta pokyčiai, kurie gali turėti neigiamą poveikį rinkos likvidumui, pinigų politikos poveikio mechanizmui, sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui arba finansų sistemos stabilumui bet kurioje valstybėje narėje, kurioje įsteigta pagrindinė sandorio šalis arba vienas iš jos tarpuskaitos narių.

2.    ESMA koordinuoja kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) 2021/23 3 straipsnio 1 dalį, ir kolegijų veiklą parengiant bendrą atsaką į kritinę padėtį, susijusią su pagrindine sandorio šalimi.

3.    Susidarius kritinei padėčiai, išskyrus atvejus, kai pertvarkymo institucija pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu ėmėsi pertvarkymo veiksmų pagal Reglamento (ES) 2021/23 21 straipsnį, ir siekiant koordinuoti kompetentingų institucijų atsaką, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdis:

a)    gali būti sušauktas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko;

b)    yra sušaukiamas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko, jei to paprašo du Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariai.

4.    Prireikus, priklausomai nuo 3 dalyje nurodytame posėdyje svarstytinų klausimų, į jį taip pat gali būti pakviesta bet kuri iš šių institucijų:

a)    atitinkami emisijos centriniai bankai;

b)    atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už tarpuskaitos narių priežiūrą, įskaitant, kai tai aktualu, ECB, kai jis pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdo su kredito įstaigų prudencine priežiūra susijusius uždavinius, jam pavestus pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013.

c)    atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už prekybos vietų priežiūrą;

d)    atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už klientų priežiūrą, kai jie yra žinomi;

e)    atitinkamos pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) 2021/23 3 straipsnio 1 dalį.

Kai pagal pirmą pastraipą rengiamas Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdis, pirmininkas apie tai informuoja EBI, EIOPA, ESRV ir Komisiją ir jos jų prašymu taip pat kviečiamos dalyvauti tame posėdyje.

5.    ESMA paprastu prašymu gali reikalauti, kad leidimą gavusios pagrindinės sandorio šalys, jų tarpuskaitos nariai ir klientai, susijusios finansų rinkų infrastruktūros ir susijusios trečiosios šalys, kurioms tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas ar veiklą, pateiktų visą informaciją, būtiną ESMA vykdant šiame straipsnyje numatytą koordinavimo funkciją.

6.    Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto siūlymu ESMA gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį pateikti kritinei padėčiai skirtas rekomendacijas, kuriose vienai ar daugiau kompetentingų institucijų rekomenduojama priimti laikinus arba nuolatinius priežiūros sprendimus pagal 16 straipsnyje ir IV bei V antraštinėse dalyse nustatytus reikalavimus, siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos finansiniam stabilumui arba jį sušvelninti. ESMA gali paskelbti kritinei padėčiai skirtas rekomendacijas tik kai daromas poveikis daugiau nei vienai leidimą gavusiai pagrindinei sandorio šaliai arba kai dėl Sąjungos masto įvykių destabilizuojamos rinkos, kuriose atliekama tarpvalstybinė tarpuskaita.“;

(20)24a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalies d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)    kai Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių atveju – diskusijų, susijusių su šio straipsnio 7 dalimi, kontekste – Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka leidimus gavusios pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniai bankai, paprašę narystės Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete ir neturintys balsavimo teisės.“;

b)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Pirmininkas gali į Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžius, kai tikslinga ir būtina, stebėtojais pakviesti 18 straipsnyje nurodytų kolegijų narius, klientų, jei jie žinomi, atitinkamų institucijų atstovus ir atitinkamų Sąjungos institucijų ir įstaigų atstovus.“;

c)    7 dalis iš dalies keičiama taip:

i)    įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kalbant apie leidimus gavusias ar paraišką suteikti leidimą pagal 14 straipsnį teikiančias pagrindines sandorio šalis, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas 23a straipsnio 2 dalies tikslu rengia sprendimus ir vykdo užduotis, patikėtas ESMA pagal šiuos punktus:“;

ii)    įterpiami ba, bb ir bc punktai:

„ba)    bent kartą per metus aptarti ir nustatyti pagal 14 straipsnį leidimus gavusių pagrindinių sandorio šalių priežiūros prioritetus, kad jais būtų galima remtis ESMA rengiant Sąjungos strateginius priežiūros prioritetus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29a straipsnį;

bb)    bendradarbiaujant su EBI, EIOPA ir ECB, kai jis vykdo savo uždavinius pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, atsižvelgti į bet kokią tarpvalstybinę riziką, kylančią dėl pagrindinių sandorio šalių veiklos, be kita ko, dėl pagrindinių sandorio šalių tarpusavio sąsajų ir jungčių bei koncentracijos rizikos, kylančios dėl tokių tarpvalstybinių ryšių;

bc)    rengti nuomonių projektus, skirtus Priežiūros tarybai priimti pagal 17 ir 17b straipsnius, ir patvirtinimo sprendimų projektus pagal 49 straipsnį;“;

iii)    dalis papildoma šia pastraipa:

„ESMA kasmet pateikia Komisijai ataskaitą dėl tarpvalstybinės rizikos, kylančios dėl pagrindinių sandorio šalių veiklos ir nurodytos pirmos pastraipos bb punkte.“;

(21)25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Sprendimas dėl pripažinimo 1 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju grindžiamas 2 dalyje išdėstytomis sąlygomis, o 2 lygio pagrindinių sandorio šalių atveju – 2 dalies a–d punktuose ir 2b dalyje išdėstytomis sąlygomis. Per 180 darbo dienų nuo nustatymo pagal antrą pastraipą, kad paraiška yra išsami, ESMA raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį, ar jai suteikiamas pripažinimas arba atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.“;

b)    5 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Kai peržiūra atliekama pagal pirmos pastraipos a punktą, ji atliekama laikantis 2–4 dalių. Kai peržiūra atliekama pagal pirmos pastraipos b punktą, ji taip pat atliekama laikantis 2–4 dalių, tačiau iš 1 dalyje nurodytos pagrindinės sandorio šalies nereikalaujama pateikti naujos paraiškos, o tik prašoma pateikti ESMA visą informaciją, būtiną jos pripažinimui peržiūrėti.“;

c)    6 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kai būtina dėl Sąjungos interesų ir atsižvelgiant į galimą riziką Sąjungos finansiniam stabilumui dėl numatomo Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių ir prekybos vietų dalyvavimo trečiojoje šalyje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, Komisija gali priimti pirmoje pastraipoje nurodytą įgyvendinimo aktą, nepriklausomai nuo to, ar laikomasi tos pastraipos c punkto.“;

d)    7 dalis pakeičiama taip:

„7.    ESMA sudaro veiksmingus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, kurių teisinė ir priežiūros sistemos pagal 6 dalį pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, kompetentingomis institucijomis.“;

e)    įterpiamos 7a, 7b ir 7c dalys:

„7a.    Jei ESMA dar nėra nustačiusi pagrindinės sandorio šalies lygio arba jei ESMA nustato, kad visos arba kai kurios pagrindinės sandorio šalys atitinkamoje trečiojoje šalyje yra 1 lygio pagrindinės sandorio šalys, 7 dalyje nurodytuose bendradarbiavimo susitarimuose atsižvelgiama į riziką, kurią kelia tų pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos paslaugų teikimas, ir nurodoma:

a)    kasmetinio keitimosi informacija tarp ESMA, 3 dalies f punkte nurodytų emisijos centrinių bankų ir atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų mechanizmas, kad ESMA galėtų:

i)    užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis atitiktų 2 dalyje nustatytas pripažinimo sąlygas;

ii)    nustatyti bet kokį galimą reikšmingą poveikį Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių rinkos likvidumui arba finansiniam stabilumui; ir

iii)    stebėti tarpuskaitos narių, kurie įsisteigę Sąjungoje arba priklauso grupei, kuriai Sąjungoje taikoma konsoliduota priežiūra, tarpuskaitos veiklą vienoje ar daugiau pagrindinių sandorio šalių, įsisteigusių toje trečiojoje šalyje;

b)    išskirtiniais atvejais keitimosi kas ketvirtį informacija mechanizmas, kuriuo reikalaujama išsamios informacijos, apimančios 2a dalyje nurodytus aspektus, visų pirma informacijos apie reikšmingus rizikos modelių ir parametrų pakeitimus, pagrindinės sandorio šalies veiklos ir paslaugų išplėtimą ir klientų sąskaitų struktūros pokyčius, siekiant nustatyti, ar pagrindinė sandorio šalis potencialiai priartėjo prie to arba tikėtina, kad taps sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;

c)    mechanizmas, užtikrinantis skubių pranešimų teikimą ESMA tuo atveju, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad pagrindinė sandorio šalis, kurios priežiūrą ji vykdo, pažeidė jai suteikto leidimo sąlygas arba kitus teisės aktus, kurie jai taikomi;

d)    procedūros, būtinos veiksmingai reguliavimo ir priežiūros pokyčių trečiojoje šalyje stebėsenai užtikrinti;

e)    procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja ESMA, 25c straipsnyje nurodytą Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegiją ir 3 dalies f punkte nurodytus emisijos centrinius bankus apie visus su pripažintomis pagrindinėmis sandorio šalimis susijusius kritinės padėties atvejus, įskaitant pokyčius finansų rinkose, kurie gali daryti neigiamą poveikį Sąjungos arba vienos iš jos valstybių narių rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui, ir apie procedūras bei nenumatytų atvejų planus tokiai padėčiai ištaisyti;

f)    procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos užtikrina veiksmingą ESMA pagal 25f straipsnį, 25k straipsnio 1 dalies b punktą, 25l, 25m ir 25p straipsnius priimtų sprendimų vykdymą;

g)    trečiųjų šalių institucijų sutikimas, kad visa informacija, kurią jos pateikė ESMA pagal bendradarbiavimo susitarimus, būtų toliau keičiamasi su 3 dalyje nurodytomis institucijomis ir Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos nariais, laikantis 83 straipsnyje nustatytų profesinės paslapties reikalavimų.

„7b.    Jei ESMA nustato, kad bent viena pagrindinė sandorio šalis atitinkamoje trečiojoje šalyje yra 2 lygio pagrindinė sandorio šalis, 7 dalyje nurodytuose bendradarbiavimo susitarimuose dėl tų 2 lygio pagrindinių sandorio šalių nurodomi bent šie elementai:

a)    7a dalies a, c, d, e ir g punktuose nurodyti elementai, jei bendradarbiavimo susitarimai su atitinkama trečiąja šalimi pagal antrą pastraipą dar nėra sudaryti;

b)    keitimosi kas mėnesį informacija tarp ESMA, 3 dalies f punkte nurodytų emisijos centrinių bankų ir atitinkamų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų mechanizmas, įskaitant prieigą prie visos ESMA prašomos informacijos, siekiant užtikrinti, kad pagrindinė sandorio šalis laikytųsi 2b dalyje nurodytų reikalavimų;

c)    priežiūros veiklos koordinavimo procedūros, įskaitant trečiųjų šalių institucijų sutikimą leisti atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje atitinkamai pagal 25g ir 25h straipsnius;

d)    procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos užtikrina veiksmingą ESMA pagal 25b, 25f–25m, 25p ir 25q straipsnius priimtų sprendimų vykdymą;

e)    procedūros, pagal kurias trečiųjų šalių institucijos, daugiausia dėmesio skirdamos aspektams, kurie yra svarbūs Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, nedelsdamos informuoja ESMA:

i)    apie gaivinimo ir pertvarkymo planų sudarymą ir visus vėlesnius esminius tokių planų pakeitimus;

ii)    jei 2 lygio pagrindinė sandorio šalis ketina imtis įgyvendinti savo gaivinimo planą arba jei trečiosios šalies institucijos nustatė, jog esama požymių, kad susidaro krizinė situacija, kuri galėtų turėti įtakos tos pagrindinės sandorio šalies veiklai, visų pirma jos gebėjimui teikti tarpuskaitos paslaugas, arba kai trečiosios šalies institucijos numato artimiausiu metu imtis pertvarkymo veiksmų.

„7c.    Jeigu ESMA mano, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija netaiko kurios nors iš pagal 7, 7a ir 7b dalis sudaryto bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, ji nedelsdama konfidencialiai apie tai praneša Komisijai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti peržiūrėti pagal 6 dalį priimtą įgyvendinimo aktą.“;

(22)25b straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„ESMA reikalauja, kad kiekviena 2 lygio pagrindinė sandorio šalis pateiktų visus šiuos duomenis:

(i)patvirtinimą (bent kartą per metus), kad ji toliau laikosi 25 straipsnio 2b dalies a, c ir d punktuose nurodytų reikalavimų;

(ii)informaciją ir duomenis (reguliariai), kurie užtikrintų, kad ESMA galėtų prižiūrėti, ar tos pagrindinės sandorio šalys laikosi 25 straipsnio 2b dalies a punkte nurodytų reikalavimų.“;

(23)25p straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)    atitinkama pagrindinė sandorio šalis sunkiai ir sistemingai pažeidė kuriuos nors iš šiame reglamente nustatytų taikomų reikalavimų arba daugiau nebetenkina kurios nors iš pripažinimo sąlygų, nustatytų 25 straipsnyje, ir per tinkamai nustatytą laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis nei vieni metai, nesiėmė ESMA reikalaujamų taisomųjų veiksmų.“;

(24)įterpiamas 25r straipsnis:

„25r straipsnis

Viešas pranešimas

Nedarydama poveikio 25p ir 25q straipsniams, ESMA gali paskelbti viešą pranešimą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis nesumokėjo pagal 25d straipsnį mokėtinų mokesčių, pagal 25j straipsnį mokėtinų baudų arba pagal 25k straipsnį mokėtinų periodiškai mokamų baudų;

(b)pagrindinė sandorio šalis per tinkamai nustatytą ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį nesiėmė jokių taisomųjų veiksmų, ESMA reikalaujamų imtis bet kuriuo iš 25p straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų atvejų.“;

(25)26 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.    Pagrindinė sandorio šalis turi tvirtą valdymo tvarką, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingus rizikos, su kuria ji susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir pranešimo apie tokią riziką procesus ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas administracines ir apskaitos procedūras. Pagrindinė sandorio šalis negali būti arba tapti tarpuskaitos nare, kliente arba sudaryti netiesioginės tarpuskaitos susitarimus su tarpuskaitos nariu, kad galėtų vykdyti tarpuskaitos veiklą kurioje nors pagrindinėje sandorio šalyje.“;

(26)31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Kompetentinga institucija, gavusi šioje dalyje nurodytą pranešimą ir 3 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas raštu apie gavimą informuoja siūlomą įsigyjantį asmenį arba pardavėją ir ta informacija pasidalija su ESMA ir kolegija.

Per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo apie pranešimo ir visų dokumentų, kuriuos pagal 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą reikalaujama pridėti prie pranešimo, gavimą dienos, nebent terminas būtų pratęstas pagal šį straipsnį (toliau – vertinimo laikotarpis), kompetentinga institucija atlieka 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (toliau – vertinimas). Vertinimo laikotarpiu pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą kolegija pateikia nuomonę pagal 19 straipsnį, o ESMA pateikia nuomonę pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“;

b)    3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Vertinimo laikotarpiu, bet ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija prireikus gali prašyti pateikti papildomą vertinimui užbaigti reikalingą informaciją. Šis prašymas pateikiamas raštu nurodant, kokios papildomos informacijos reikia.“;

(27) 32 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Dėl kompetentingos institucijos vertinimo, susijusio su 31 straipsnio 2 dalyje numatytu pranešimu ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.“;

(28)35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pagrindinė sandorio šalis pagrindinės veiklos, susijusios su rizikos valdymu, funkcijos neperduoda, nebent tokiam perdavimui pritartų kompetentinga institucija. Dėl kompetentingos institucijos sprendimo pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies bc punktą.“;

b)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Pagrindinė sandorio šalis, gavusi atitinkamą prašymą, leidžia naudotis visa informacija, kuri reikalinga tam, kad kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija galėtų įvertinti užsakomųjų paslaugų atitiktį šiam reglamentui.“;

(29)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Pagrindinė sandorio šalis nustato, atitinkamais atvejais atsižvelgdama į produkto, kurio tarpuskaita atliekama, tipą, priimtinų tarpuskaitos narių kategorijas ir priėmimo kriterijus, remdamasi rizikos valdymo komiteto patarimais pagal 28 straipsnio 3 dalį. Tokie kriterijai yra nediskriminaciniai, skaidrūs ir objektyvūs, kad būtų galima užtikrinti sąžiningą ir atvirą prieigą prie pagrindinės sandorio šalies, ir jais užtikrinama, kad tarpuskaitos sistemos nariai turėtų pakankamai finansinių išteklių ir veiklos pajėgumų, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, atsirandančius dėl dalyvavimo pagrindinės sandorio šalies veikloje. Prieigą ribojančius kriterijus leidžiama taikyti tik tiek, kiek jais siekiama valdyti pagrindinės sandorio šalies riziką. Kriterijais užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalys arba tarpuskaitos namai negalėtų tiesiogiai ar netiesiogiai būti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariais.“;

b)    įterpiama 1a dalis:

„1 a.    Pagrindinė sandorio šalis ne finansų sandorio šalis tarpuskaitos narėmis priima tik tuo atveju, jei jos gali įrodyti pajėgiančios įvykdyti garantinės įmokos reikalavimus ir mokėti įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taip pat ir nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

Pagrindinės sandorio šalies, narėmis priimančios ne finansų sandorio šalis, kompetentinga institucija reguliariai peržiūri tokius susitarimus ir praneša ESMA ir kolegijai apie jų tinkamumą.

Ne finansų sandorio šaliai, veikiančiai kaip tarpuskaitos narė, neleidžiama siūlyti klientų tarpuskaitos paslaugų ir pagrindinėje sandorio šalyje ji turi tik savo vardu laikomo turto ir pozicijų sąskaitas.

Po ad hoc tarpusavio vertinimo ESMA gali pateikti nuomonę arba rekomendaciją dėl tokių susitarimų tinkamumo.“;

c)    straipsnis papildomas 7 dalimi:

„7.    ESMA, pasikonsultavusi su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau patikslinami elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant 1 dalyje nurodytus priėmimo kriterijus.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti tuos techninius reguliavimo standartus, nurodytus pirmoje pastraipoje, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“;

(30) 38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    7 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tarpuskaitos paslaugas teikiantys tarpuskaitos nariai ir tarpuskaitos paslaugas teikiantys klientai aiškiai ir skaidriai informuoja savo klientus apie tai, kaip veikia pagrindinės sandorio šalies garantinių įmokų modeliai, taip pat ir nepalankiausiomis sąlygomis, ir pateikia jiems garantinės įmokos reikalavimų, kurie jiems gali būti taikomi pagal skirtingus scenarijus, modeliavimą. Tai apima tiek garantines įmokas, kurių reikalauja pagrindinė sandorio šalis, tiek visas papildomas garantines įmokas, kurių reikalauja patys tarpuskaitos paslaugas teikiantys tarpuskaitos nariai ir klientai.“;

b)    8 dalis pakeičiama taip:

„8.    Tarpuskaitos paslaugas teikiantys pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai ir klientai aiškiai informuoja savo esamus ir potencialius klientus apie galimus nuostolius ar kitas sąnaudas, kurių klientai gali patirti taikant PSŠ veiklos taisyklėse nustatytas įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūras bei nuostolių ir pozicijų paskirstymo priemones, įskaitant kompensacijos, kurią jie gali gauti, rūšį, atsižvelgiant į 48 straipsnio 7 dalį. Klientams suteikiama pakankamai išsami informacija siekiant užtikrinti, kad jie suprastų, kokių nuostolių ar kitų sąnaudų jie blogiausiu atveju galėtų patirti, jei pagrindinė sandorio šalis imtųsi gaivinimo priemonių.“;

(31)41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1, 2 ir dalys pakeičiamos taip:

„1.    Pagrindinė sandorio šalis nustato, reikalauja pateikti ir iš savo tarpuskaitos narių bei, kai tinka, iš pagrindinių sandorio šalių, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus, surenka garantines įmokas, kuriomis siekia riboti savo kredito riziką. Tokių garantinių įmokų pakanka galimai rizikai, kuri pagrindinės sandorio šalies apskaičiavimais kils iki susijusių pozicijų likvidavimo, padengti. Šių garantinių įmokų taip pat turi pakakti padengti nuostoliams, kurie per atitinkamą laikotarpį patiriami mažiausiai 99 % rizikos kitimo atvejų, ir jomis užtikrinama, kad pagrindinė sandorio šalis bent kartą per dieną visiškai užtikrintų savo pozicijas visiems savo tarpuskaitos nariams ir, kai tinka, pagrindinėms sandorio šalims, su kuriomis ji yra sudariusi sąveikos susitarimus. Pagrindinė sandorio šalis nuolat stebi ir peržiūri savo garantinių įmokų dydį, kad jos atspindėtų esamas rinkos sąlygas, atsižvelgdama į tokios peržiūros galimą prociklinį poveikį.

2.    Nustatydama garantinės įmokos reikalavimus, pagrindinė sandorio šalis taiko modelius ir parametrus, kuriais atsižvelgiama į priemonių, kurių tarpuskaita atliekama, rizikos ypatybes ir į laikotarpį tarp garantinių įmokų surinkimo, rinkos likvidumą ir galimybę daryti pakeitimus sandorio laikotarpiu. Modelius patvirtina kompetentinga institucija ir pagal 17b straipsnyje nustatytą procedūrą dėl jų pateikiama nuomonė pagal 19 straipsnį ir ESMA nuomonė pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą.

3.    Pagrindinė sandorio šalis kasdien reikalauja garantinių įmokų ir jas surenka, bent jau kai viršijamos iš anksto nustatytos ribos. Tai darydama pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į galimą savo vienos dienos garantinių įmokų surinkimo ir mokėjimo poveikį savo dalyvių likvidumo pozicijai. Pagrindinė sandorio šalis kaip įmanydama stengiasi nelaikyti vienos dienos kintamųjų garantinių įmokų po to, kai gauti visi mokėtini mokėjimai.“;

(32)44 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pagrindinė sandorio šalis kasdien įvertina savo galimus likvidumo poreikius. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kylančią dėl bent dviejų subjektų, įskaitant tarpuskaitos narius ar likvidumo teikėjus, kurių atžvilgiu jos pozicijos didžiausios, įsipareigojimų neįvykdymo.“;

(33) 46 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Pagrindinė sandorio šalis priima labai likvidžius įkaitus su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir nuolatinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis gali priimti valstybės garantijas arba valstybinio banko arba komercinio banko garantijas, su sąlyga, kad pateikus prašymą jos būtų besąlygiškai prieinamos 41 straipsnyje nurodytu likvidavimo laikotarpiu. Kai pagrindinei sandorio šaliai suteikiamos banko garantijos, ta pagrindinė sandorio šalis į jas atsižvelgia apskaičiuodama savo poziciją banko, kuris taip pat yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu. Pagrindinė sandorio šalis turto vertei ir garantijoms taiko tinkamus vertės sumažinimus, kad atspindėtų jų vertės sumažėjimo potencialą per laikotarpį nuo paskutinio jų perkainojimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad jie likviduoti. Ji atsižvelgia į likvidumo riziką, kuri atsiranda dėl rinkos dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo ir tam tikro turto koncentracijos riziką, kuri gali lemti priimtino įkaito dydžio nustatymą ir susijusius vertės mažinimus. Peržiūrėdama turto, kurį ji priima kaip įkaitą, vertės sumažinimo lygį, pagrindinė sandorio šalis atsižvelgia į bet kokį galimą tokių peržiūrų procikliškumo poveikį.“;

b)    3 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)    1 dalyje nurodyti vertės sumažinimai, atsižvelgiant į tikslą apriboti jų procikliškumą, ir“;

(34)49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1–1e dalys pakeičiamos taip:

„1. Pagrindinė sandorio šalis reguliariai peržiūri modelius ir parametrus, taikomus apskaičiuojant garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus, ir kitas rizikos valdymo priemones. Ji taiko modeliams griežtus ir dažnus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad įvertintų jų atsparumą ekstremaliomis, bet tikėtinomis rinkos sąlygomis, ir atlieka grįžtamąjį patikrinimą, kad įvertintų taikomos metodikos patikimumą. Pagrindinė sandorio šalis gauna nepriklausomą patvirtinimą, informuoja savo kompetentingą instituciją ir ESMA apie atliktų testų rezultatus ir, prieš modelių reikšmingą pakeitimą, gauna jų patvirtinimą pagal 1a–1e dalis.

Apie priimtus modelius, įskaitant jų reikšmingus pakeitimus, pateikiama kolegijos nuomonė pagal šį straipsnį.

ESMA užtikrina, kad informacija apie testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus būtų pateikta EPI, ECBS ir Bendrai pertvarkymo valdybai, kad jos galėtų įvertinti poveikį finansų įmonių pozicijoms, jei pagrindinės sandorio šalys nevykdytų savo įsipareigojimų.

1a.    Jeigu pagrindinė sandorio šalis ketina priimti kokį nors reikšmingą 1 dalyje nurodytų modelių ir parametrų pakeitimą, ji elektroniniu formatu 17 straipsnio 7 dalyje nurodytoje centrinėje duomenų bazėje pateikia paraišką dėl leidimo atlikti tokį pakeitimą ir ja toje duomenų bazėje nedelsiant pasidalijama su pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, ESMA ir kolegija. Kartu su paraiška pagrindinė sandorio šalis pateikia nepriklausomą numatomo pakeitimo patvirtinimą.

Jeigu pagrindinė sandorio šalis mano, kad 1 dalyje nurodytų modelių pakeitimas, kurį ji ketina priimti, nėra reikšmingas, kaip nurodyta 1g dalyje, pagrindinė sandorio šalis prašo, kad paraiškai būtų taikoma neprieštaravimo procedūra pagal 1b dalį. Tokiu atveju pagrindinė sandorio šalis tokį pakeitimą gali pradėti taikyti dar prieš pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ir ESMA priimant sprendimą pagal 1b dalį.

Pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su ESMA, gavusi tokią paraišką per 2 darbo dienas patvirtina jos gavimą ir pagrindinei sandorio šaliai patvirtina, kad joje yra reikiami dokumentai. Jeigu viena iš jų padaro išvadą, kad paraiškoje nėra reikiamų dokumentų, paraiška atmetama.

„1b.    Per 10 darbo dienų nuo 1a dalies trečioje pastraipoje nurodytos datos kompetentinga institucija ir ESMA įvertina, ar siūlomas pakeitimas laikytinas reikšmingu pakeitimu pagal 1g dalį. Jeigu viena iš jų padaro išvadą, kad pakeitimas atitinka vieną iš 1g dalyje nurodytų sąlygų, paraiška vertinama pagal 1c, 1d ir 1e dalis, o pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su ESMA apie tai raštu informuoja paraišką pateikusią pagrindinę sandorio šalį.

Jeigu per 10 darbo dienų nuo 1a dalies trečioje pastraipoje nurodytos datos paraišką pateikusi pagrindinė sandorio šalis nebuvo raštu informuota, kad jos prašymas taikyti neprieštaravimo procedūrą yra atmestas, tas pakeitimas laikomas patvirtintu.

Jeigu prašymas taikyti neprieštaravimo procedūrą yra atmestas, pagrindinė sandorio šalis per 5 darbo dienas nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo nustoja taikyti tą modelio pakeitimą. Per 10 darbo dienų nuo to pranešimo pagrindinė sandorio šalis atsiima paraišką arba ją papildo nepriklausomu pakeitimo patvirtinimu.

„1c.    Per 30 darbo dienų nuo 1a dalies trečioje pastraipoje nurodytos datos:

(a)kompetentinga institucija atlieka reikšmingo pakeitimo rizikos vertinimą ir savo ataskaitą pateikia ESMA ir kolegijai;

(b)ESMA atlieka reikšmingo pakeitimo rizikos vertinimą ir savo ataskaitą pateikia pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai ir kolegijai.

„1d.    Per 10 darbo dienų nuo 1c dalyje nurodytų ataskaitų gavimo dienos tiek pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija, tiek ESMA, atsižvelgdamos į tokias ataskaitas priima sprendimus ir informuoja viena kitą apie savo priimtą sprendimą. Jeigu viena iš jų pakeitimo nepatvirtina, pakeitimas nepatvirtinamas.

„1e.    Per 5 darbo dienas nuo sprendimo pagal 1d dalį priėmimo kompetentinga institucija ir ESMA raštu informuoja pagrindinę sandorio šalį apie tai, ar jai suteikiamas patvirtinimas, ar atsisakoma jį suteikti, įtraukdama išsamiai pagrįstą paaiškinimą.“;

(b)įterpiamos 1f ir 1g dalys:

„1f.    Pagrindinė sandorio šalis negali priimti jokių reikšmingų 1 dalyje nurodytų modelių pakeitimų, kol negauna savo kompetentingos institucijos ir ESMA patvirtinimų. Kompetentinga institucija, suderinusi su ESMA, gali leisti laikinai priimti reikšmingą tų modelių pakeitimą prieš juos patvirtinant, jeigu tai yra tinkamai pagrįsta dėl kritinės padėties pagal šio reglamento 24 straipsnį. Toks laikinas modelių pakeitimas leidžiamas tik tam tikrą laikotarpį, kurį bendrai nustato pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija ir ESMA. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pagrindinei sandorio šaliai neleidžiama taikyti tokio modelio pakeitimo, jei jis nėra patvirtintas pagal 1a, 1c, 1d ir 1e dalis.

1g.    Pakeitimas laikomas reikšmingu, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)    dėl šio pakeitimo bendra iš anksto finansuojamų finansinių išteklių, įskaitant garantinės įmokos reikalavimus, įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir savo pačios skiriamus nuosavus išteklius, suma sumažėja arba padidėja daugiau kaip 15 %;

b)    pakeičiama garantinės įmokos modelio struktūra, struktūriniai elementai arba garantinės įmokos parametrai arba įvedamas, pašalinamas arba iš dalies keičiamas garantinės įmokos modulis taip, kad šis garantinės įmokos modulis pagrindinės sandorio šalies lygmeniu sumažėja arba padidėja daugiau kaip 15 %;

c)    pakeičiama portfelių įskaitymo apskaičiavimo metodika, todėl bendri garantinės įmokos reikalavimai šioms finansinėms priemonėms sumažėja arba padidėja daugiau kaip 10 %;

d)    pakeičiama testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų apibrėžimo ir kalibravimo siekiant nustatyti įsipareigojimų neįvykdymo fondo pozicijas metodika, todėl įsipareigojimų neįvykdymo fondas sumažėja arba padidėja daugiau kaip 20 % arba bet koks atskiras įnašas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumažėja arba padidėja daugiau kaip 50 %;

e)    pakeičiama likvidumo rizikos vertinimo ir koncentracijos rizikos stebėjimo metodika, todėl numatomi likvidumo poreikiai bet kuria valiuta sumažėja arba padidėja daugiau kaip 20 % arba bendri likvidumo poreikiai – 10 %;

f)    pakeičiama įkaito vertės nustatymo, įkaito vertės sumažinimo kalibravimo arba koncentracijos ribų nustatymo metodika, todėl bendra nepiniginio įkaito vertė sumažėja arba padidėja daugiau kaip 10 %; su sąlyga, kad pagrindinės sandorio šalies siūlomas pakeitimas neatitinka jokių 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindinės sandorio šalies leidimo taikymo srities išplėtimo kriterijų;

g)    padaromi bet kokie kiti modelių pakeitimai, kurie galėtų turėti reikšmingą poveikį bendrai pagrindinės sandorio šalies rizikai.“;

c)    5 dalis pakeičiama taip:

„5.    ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas reikalaujamų dokumentų, kurie pridedami prie paraiškos dėl patvirtinimo pagal 1a dalį, sąrašas ir nurodoma informacija, kuri turi būti pateikta tokiuose dokumentuose siekiant įrodyti, kad pagrindinė sandorio šalis laikosi visų atitinkamų šio reglamento reikalavimų.

ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai iki [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje numatytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“;

d)    straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6.    ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose patikslinamas centrinėje duomenų bazėje teiktinos 1a dalyje nurodytos paraiškos dėl patvirtinimo elektroninis formatas.

ESMA tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo datos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnio.“;

(1) 54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Sąveikos susitarimą pirmiausia turi patvirtinti susijusių pagrindinių sandorio šalių kompetentingos institucijos. Pagrindinių sandorio šalių kompetentingos institucijos prašo ESMA nuomonės pagal 24a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos bc punktą ir kolegijos nuomonės pagal 19 straipsnį, ir ji pateikiama laikantis 17b straipsnyje nustatytos procedūros.“;

(2)82 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 1 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 7a straipsnio 6 dalyje, 17a straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje, 72 straipsnio 3 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 6 dalyje, 3 straipsnio 5 dalyje, 4 straipsnio 3a dalyje, 7a straipsnio 6 dalyje, 17a straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 2a dalyje, 25 straipsnio 6a dalyje, 25a straipsnio 3 dalyje, 25d straipsnio 3 dalyje, 25i straipsnio 7 dalyje, 25o straipsnyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 70 straipsnyje, 72 straipsnio 3 dalyje ir 85 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

(3)85 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Komisija iki [LB prašoma įrašyti datą – 5 metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] įvertina šio reglamento taikymą ir parengia bendrą ataskaitą. Komisija tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“;

b)    įterpiama 1b dalis:

„1b.    Iki [LB prašoma įrašyti datą – 1 metai po šio reglamento įsigaliojimo] ESMA pateikia Komisijai ataskaitą dėl to, ar galima ir įmanoma reikalauti atskirti sąskaitas visoje ne finansų ir finansų sandorio šalių tarpuskaitos grandinėje. Prie ataskaitos pridedama sąnaudų ir naudos analizė.“;

c)    7 dalis išbraukiama;

(4) 90 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„Ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] ESMA įvertina personalo ir išteklių poreikius, atsiradusius dėl pagal šį reglamentą prisiimtų įgaliojimų ir pareigų, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.“

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai 

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 382 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)    4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) grupės vidaus sandorius, sudarytus su finansų sandorio šalimis, apibrėžtomis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 8 punkte, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įsteigtomis Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje, kuri toms finansų sandorio šalims, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams, išskyrus atvejus, kai valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama struktūrinio atskyrimo bankų grupėje – tokiu atveju kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad nuosavų lėšų reikalavimai apimtų tuos grupės vidaus sandorius tarp struktūriškai atskirtų subjektų;“;

2)    įterpiama 4c dalis:

„[4c].    4 dalies b punkto tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimą, ar trečioji valstybė taiko prudencinius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.

Jei toks sprendimas nepriimamas, iki 2027 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali atitinkamiems grupės vidaus sandoriams ir toliau netaikyti nuosavų lėšų reikalavimų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti, jei atitinkamos kompetentingos institucijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. yra patvirtinusios, kad ta trečioji valstybė atitinka tos tvarkos taikymo reikalavimus. Kompetentingos institucijos apie tokius atvejus praneša EBI ne vėliau kaip 2027 m. kovo 31 d.“

3 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/1131 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/1131 iš dalies keičiamas taip:

(1)2 straipsnis papildomas 24 punktu:

„24.    pagrindinė sandorio šalis – Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte nurodytas juridinis asmuo.“;

(2)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Bendra rizikos pozicija tos pačios PRF sandorio šalies atžvilgiu, susidaranti dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurie atitinka 13 straipsnyje nustatytas sąlygas ir kurių centrinė tarpuskaita neatliekama per pagrindinę sandorio šalį, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, negali viršyti 5 % PRF turto.“;

b)    6 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c)    išvestinių finansinių priemonių, kurių centrinė tarpuskaita neatliekama per pagrindinę sandorio šalį, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį arba kuri pripažinta pagal to reglamento 25 straipsnį, ir dėl kurių to subjekto atžvilgiu susidaro sandorio šalies rizikos pozicija.“

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.    PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

   1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

   1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

   1.3.    Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

   1.4.    Tikslas (-ai)

   1.4.1.    Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

   1.4.2.    Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

   1.4.3.    Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

   1.4.4.    Veiklos rezultatų rodikliai

   1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

   1.5.1.    Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

   1.5.2.    Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

   1.5.3.    Panašios patirties išvados

   1.5.4.    Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

   1.5.5.    Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

   1.6.    Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

   1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

   2.    VALDYMO PRIEMONĖS

   2.1.    Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

   2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

   2.2.1.    Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

   2.2.2.    Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

   2.2.3.    Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

   2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.    NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS    

   3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

   3.2.    Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

   3.2.1.    Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

   3.2.2.    Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

   3.2.3.    Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

   3.2.4.    Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   3.2.5.    Trečiųjų šalių įnašai

   3.3.    Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

☒ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 40  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.3.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

–Vertinama sutarčių, kurių tarpuskaitą ES tarpuskaitos dalyviai atlieka ES ir trečiųjų šalių PSŠ, procentine dalimi.

–Patvirtintų naujų ES PSŠ produktų skaičius.

–Vidutinis laikas (dienų skaičius), per kurį patvirtinti nauji PSŠ produktai ir modelio pakeitimai.

–Užbaigtų neprieštaravimo procedūrų skaičius.

–Vidutinės sumos ES PSŠ aktyviose sąskaitose.

–Skirtingų valiutų sandoriai, kurių tarpuskaitą atliko ES PSŠ (absoliuti vertė ir palyginti su pasaulinėmis rinkomis).

–ES PSŠ tarpuskaitos narių ir klientų skaičius.

–Sutarčių, kurių tarpuskaitą ES subjektai atlieka ne ES PSŠ įstaigose, arba sandorių, išreikštų ES valiuta, apimtis.

–ESMA per metus pateiktų nuomonių skaičius.

–Atvejų, kai NKI nukrypsta nuo ESMA nuomonių, skaičius.

–Įsteigtų jungtinių priežiūros grupių skaičius ir atliktos užduotys.

–Atvejų, kai ESMA koordinavo informacijos prašymus arba jų paprašė, skaičius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

☒ trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 46  

◻ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

Ši teisėkūros iniciatyva neturės poveikio Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) ar kitų Europos Sąjungos institucijų išlaidoms.

ESMA. Atlikus poveikio vertinimą nustatytos papildomos ESMA sąnaudos yra nedidelės, taip pat sąnaudų sumažės todėl, kad siūlomomis priemonėmis didinamas efektyvumas. Be to, nors kai kuriomis nuostatomis išaiškinamas ir patikslinamas ESMA vaidmuo, tos užduotys nėra naujos, todėl jos laikytinos neturinčiomis poveikio biudžetui.

Nustatytos išlaidos yra susijusios su naujos IT priemonės, skirtos priežiūros dokumentams pateikti, sukūrimu ir veikimu. Vis dėlto, nors dėl tokios naujos IT priemonės kūrimo ar pasirinkimo ir jos veikimo ESMA gali patirti daugiau sąnaudų, ši IT priemonė taip pat padės didinti efektyvumą ir tai bus naudinga ESMA. Šis efektyvumo didinimas siejasi su tuo, kad labai sumažės neautomatizuoto darbo, susijusio su dokumentų sutikrinimu ir dalijimusi jais, terminų laikymosi priežiūra ir atsakymu į klausimus, taip pat koordinavimu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kolegija ir Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetu. Tikėtina, kad ši nauda nusvers patiriamas sąnaudas.

Be to, pradinis papildomas darbas (dokumentų tvarkymas), susijęs su priemonių ir procedūrų pakeitimais, taip pat su glaudesniu bendradarbiavimu, gali iš pradžių padidinti išlaidas, tačiau tikėtina, kad laikui bėgant jo bus mažiau arba tiek pat. Visų pirma, ESMA turės parengti techninius reguliavimo ir (arba) įgyvendinimo standartus (TRS / TIS) dėl dokumentų, kuriuos PSŠ turi pateikti priežiūros institucijoms, formato ir turinio, reikalavimo tarpuskaitos nariams ir klientams turėti aktyvią sąskaitą Sąjungos pagrindinėje sandorio šalyje nustatymo, apskaičiavimo metodikos, naudotinos ES tarpuskaitos narių ir klientų tarpuskaitos veiklos trečiųjų valstybių pagrindinėse sandorio šalyse ataskaitų teikimo savo kompetentingoms institucijoms proporcijai, mastui ir išsamumui apskaičiuoti ir nustatant mechanizmus, reikalaujančius peržiūrėti tarpuskaitos ribų vertes įvykus reikšmingiems bazinių ne biržos išvestinių priemonių klasės kainų pokyčiams, taip pat peržiūrėti rizikos draudimo išimties taikymo mastą ir ribas, nuo kurių taikoma tarpuskaitos prievolė, taip pat jų stebėsenos veiklos rezultatų metinę ataskaitą. ESMA vykdydama tą veiklą gali remtis jau esamais vidaus procesais ir procedūromis, o prireikus gali dėl tų procedūrų parengti TRS / TĮS. Apibrėždama aktyvios sąskaitos reikalavimą kai kurioms jau nustatytoms priemonėms ir jų nuolatinę stebėseną, ESMA gali atsižvelgti į darbą, kurį ji atliko pagal ERIR 25 straipsnio 2c dalį, vertindama, kurios 2 lygio PSŠ tarpuskaitos paslaugos yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar kelioms jos valstybėms narėms, todėl tam gali prireikti labai nedaug papildomų išteklių.

Kita svarbi kategorija, į kurią reikia atsižvelgti atliekant sąnaudų analizę, yra pagal naująją bendradarbiavimo priežiūros srityje sistemą taikomų procedūrų ir priemonių keitimas. Bendradarbiavimas jungtinėse priežiūros grupėse ir kuriamas jungtinis stebėsenos mechanizmas ES lygmeniu yra nauji priežiūros sistemos elementai. Vis dėlto tai daugiausia yra priemonės, skirtos bendradarbiavimui tarp institucijų gerinti ir apimančios institucijų iš esmės visais atžvilgiais jau atliekamas užduotis, išskyrus stebėseną, kaip įgyvendinami aktyvioms ES PSŠ sąskaitoms nustatyti reikalavimai, kaip antai dėl mokesčių, kuriuos PSŠ už naudojimąsi aktyviomis sąskaitomis turi mokėti klientai. Tikėtina, kad šioms naujoms struktūroms reikės tam tikros personalo reorganizacijos ir galbūt reikės papildomų susitikimų, tačiau didelio poveikio biudžetui tai neturės. Be to, iš naujo nustatytas priežiūros procesas taip pat duos naudos, visų pirma aiškesnę atsakomybę, taip išvengiant bereikalingo dvigubo darbo, ir mažiau darbo įvedus neprieštaravimo procedūras, kurios sudaro sąlygas ESMA ir NKI sutelkti dėmesį į reikšmingus priežiūros aspektus, susijusius su tarpuskaitos paslaugų išplėtimu ir PSŠ rizikos modelių pakeitimais.

Dėl trečiųjų valstybių PSŠ, kurios atsisako mokėti mokesčius ESMA, siūloma praėjus 6 mėnesiams po termino paskelbti viešą įspėjimą, o praėjus vieniems metams – inicijuoti pripažinimo panaikinimą. Šis pakeitimas bus teigiamas išlaidų požiūriu. Tokiu būdu bus išvengta atveju, kai ESMA įdeda daug darbo negaudama už jį jokio atlygio.

Be to, įtraukiamos papildomos nuostatos, kuriomis išaiškinamas ir patikslinamas ESMA vaidmuo, todėl tos nuostatos laikytinos neturinčiomis poveikio biudžetui. Pavyzdžiui, ESMA jau yra įpareigota teikti nuomones dėl tam tikrų priežiūros aspektų, tačiau tų nuomonių turinys nustatomas iš naujo, kad būtų užtikrintas didesnis priežiūros proceso veiksmingumas, o ESMA oficialiai suteikiama galimybė pateikti nuomonę dėl PSŠ metinės peržiūros ir vertinimo, taip pat dėl jų veiklos leidimo panaikinimo, ir imtis aiškaus vaidmens koordinuojant veiksmus, kai susiklosto kritinė padėtis. Šios užduotys yra visais reikšmingais atžvilgiais susijusios su ESMA jau atliekamu darbu, o atitinkamomis nuostatomis ESMA pozicija išaiškinama ir taip sustiprinama, numatant aiškias atsakomybės sritis.

Kitos Europos Sąjungos institucijos: Nors nustatomi mažesni kitų Europos Sąjungos įstaigų, kaip antai Europos Komisijos ar Europos Centrinio Banko, vaidmens pakeitimai, jie poveikio biudžetui neturės.

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

☒    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

☒    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlymas (iniciatyva)

☒    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms 

☒    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, OL L 201, 2012 7 27.

(2)    Žr. pridedamo poveikio vertinimo 7 priedą, kuriame pateikta išvestinių finansinių priemonių ir PSŠ veikimo finansų rinkose išsami apžvalga.

(3)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (tekstas svarbus EEE); OL L 141, 2019 5 28, p. 42–63.

(4)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2099, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų; OL L 322, 2019 12 12, p. 1–44.

(5)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102.

(6)    Šis reglamentas pagrįstas standartais, kuriuos Finansinio stabilumo taryba parengė po finansų krizės. Žr. Finansinio stabilumo taryba, Key Attributes of Effective Resolution Regimes for Financial Institution (2011 m. lapkričio mėn., http://www.financialstabilityboard.org/publications/r_111104cc.pdf ); 2014 m. spalio mėn. atnaujinta papildant konkretiems sektoriams skirtais priedais ( http://www.financialstabilityboard.org/wp-content/uploads/r_141015.pdf ).

(7)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102.

(8)    […]    

(9)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27.

(10)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES, OL L 314, 2019 12 5.

(11)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija), OL L 302, 2009 11 17.

(12)    Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.

(13)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“; COM/2021/32 final.

(14)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), OL L 243, 2021 7 9.

(15)    Pavyzdžiui, dar nepatvirtinti techniniai reguliavimo standartai (TRS) dėl procedūrų, pagal kurias patvirtinamas paslaugų išplėtimas arba patvirtinami rizikos modelių pakeitimai atitinkamai pagal ERIR 15 ir 49 straipsnius.

(16)     https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/regulatory-process-financial-services/consultations-banking-and-finance/targeted-consultation-review-central-clearing-framework-eu_en  

(17)     https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13378-Isvestiniu-finansiniu-priemoniu-tarpuskaita-Europos-rinkos-infrastrukturos-reglamento-perziura_lt  

(18)    Tačiau nepritarta ar nedaug pritarta tam, kad KRR būtų nustatyti didesni kapitalo reikalavimai pozicijoms, prisiimamoms 2 lygio ne ES PSŠ atžvilgiu, pozicijų mažinimo tikslų nustatymui dėl konkrečių 2 lygio ne ES PSŠ, prievolei atlikti tarpuskaitą ES, taip pat makroprudencinėms priemonėms.

(19)    2021 m. ESMA ataskaita dėl Jungtinės Karalystės PSŠ.

(20)     https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/other/esrb.letter220120_on_response_to_esma_consultation~3182592790.en.pdf

(21)    Įrašyti nuorodą į teigiamą Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę.

(22)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE); OL L 176, 2013 6 27, p. 1–337.

(23)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (Tekstas svarbus EEE); OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45.

(24)    […]

(25)    […]

(26)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(27)    COM(2017) 331.

(28)    ESMA ataskaita Assessment report under Article 25(2c) of EMIR - Assessment of LCH Ltd and ICE Clear Europe Ltd, 2021 m. gruodžio 16 d., ESMA91-372-1945.

(29)    2021 m. sausio 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32 final).

(30)    ESMA ataskaita Assessment report under Article 25(2c) of EMIR - Assessment of LCH Ltd and ICE Clear Europe Ltd, 2021 m. gruodžio 16 d., ESMA91-372-1945.

(31)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(32)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(33)    Tarybos išvados dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir jų priedai (OL C 413 I, 2021 10 12, p. 1).

(34)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (OL L 141, 2019 5 28, p. 42).

(35)    2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).

(36)    […]

(37)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(38)    2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).

(39)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(40)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(41)    2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/834, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievole, tarpuskaitos prievolės taikymo sustabdymu, duomenų teikimo reikalavimais, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdais, sandorių duomenų saugyklų registracija ir priežiūra bei reikalavimais sandorių duomenų saugykloms (Tekstas svarbus EEE), OL L 141, 2019 5 28, p. 42–63.

(42)    2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2099, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl leidimų pagrindinėms sandorio šalims suteikimo procedūrų bei jose dalyvaujančių institucijų ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo reikalavimų; OL L 322, 2019 12 12, p. 1–44.

(43)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102.

(44)    Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, COM(2020) 590.

(45)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32 final).

(46)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(47)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(48)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(49)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(50)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(51)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(52)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(53)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(54)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(55)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(56)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(57)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(58)    AC – sutartininkas, AL – vietinis darbuotojas, END – deleguotasis nacionalinis ekspertas, INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas, JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas.

(59)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(60)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(61)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.