EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 06 29
COM(2022) 317 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje
Turinys
1.
ĮVADAS
2.
APLINKYBĖS
3.
DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Prioritetinės sritys
3.1.
A prioritetas. Kultūros paveldo tvarumas
3.2.
B prioritetas. Sanglauda ir gerovė
3.3.
C prioritetas. Menininkams, kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams ir europiniam turiniui palanki ekosistema
3.4.
D prioritetas. Lyčių lygybė
3.5.
E prioritetas. Tarptautiniai kultūriniai ryšiai
3.6.
F prioritetas. Kultūra – svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys
3.7.
Kultūros statistika
3.8.
Skaitmeninimas
4.
DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Darbo metodai
4.1.
Atvirasis koordinavimo metodas (AKM)
4.2.
Darbo plano rezultatų sklaida ir informavimas apie juos
4.3.
Kultūros srities suinteresuotosios šalys
5.
DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Politikos rezultatai
6.
IŠVADOS. Patobulintos sistemos ir naujų prioritetų vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA
DĖL 2019–2022 m. DARBO PLANO KULTŪROS SRITYJE
1.ĮVADAS
Tarybos išvadose dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje Komisija paraginta „ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. patvirtinti <...> galutinę ataskaitą dėl jo įgyvendinimo, remiantis savanoriškai valstybių narių raštu pateiktomis nuomonėmis. Atsižvelgdama į tą ataskaitą, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali svarstyti, ar vėlesniam laikotarpiui pasiūlyti naują darbo planą kultūros srityje“.
Šioje ataskaitoje pateikiami nuo 2019 m. sausio mėn. įgyvendinant darbo planą pasiekti rezultatai, susiję su prioritetais, darbo metodais ir veiksmais, apibrėžtais atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir ekonomikos gaivinimo procesą. Ataskaitoje taip pat aptariama, kaip stiprinti politikos formavimą ir bendradarbiavimą kultūros srityje ES lygmeniu, ir pateikiami pasiūlymai dėl prioritetų, kurie turi būti įtraukti į naują darbo planą po 2022 m.
Rengdama ataskaitą, Komisija atliko apklausą, siekdama sužinoti valstybių narių nuomonę apie 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje aktualumą ir įgyvendinimą (žr. priedą). Jos vertinimas taip pat grindžiamas jos darbu ir reguliariu keitimusi informacija su kitomis ES institucijomis bei įvairiuose forumuose vykusiu dialogu su kultūros ir kūrybos sektoriais.
Šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama veiklai, vykdytai pagal 2019–2022 m. darbo planą. Tai nėra išsami visų kultūros srities politikos veiksmų, šiuo laikotarpiu įgyvendintų Europos lygmeniu, analizė.
2.APLINKYBĖS
Pastaraisiais metais ES politikos veiksmai kultūros srityje buvo grindžiami Komisijos Europos kultūros darbotvarke
, Europos kultūros paveldo veiksmų programa
, parengta po Europos kultūros paveldo metų (2018 m.), bendru komunikatu „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“
ir daugiamečiais Tarybos darbo planais kultūros srityje
.
Nuo 2020 m. pradžios pražūtingas COVID-19 pandemijos poveikis kultūrai dar labiau padidino sunkumus, patiriamus kultūros ir kūrybos sektoriuose, visų pirma susijusius su menininkų ir kultūros specialistų gyvenimo ir darbo sąlygomis bei meno ir kultūros sričių pajamų formavimu. Valdžios institucijos daugiausia dėmesio skyrė krizės poveikio mažinimui ir pagalbai sektoriams atsigauti. Nacionaliniu ir ES lygmenimis imtasi tikslinių priemonių
. Bendradarbiaudamos kultūros srityje, valstybės narės ir Komisija reguliariai stebėjo teikiamą paramą – tai buvo naudingas procesas, kuriam vadovavo ES pirmininkaujanti šalis. Komisija, reaguodama į COVID-19 krizę, taip pat sukūrė platformą „Creatives Unite“
, skirtą informacijai, susijusiai su ES kultūros ir kūrybos sektoriais, rinkti. Atsižvelgdama į kultūros ir kūrybos sektorių raginimus imtis daugiau ES mastu koordinuojamų priemonių, 2021 m. birželio mėn. Komisija paskelbė ES gaires dėl saugaus kultūrinės veiklos atnaujinimo kultūros ir kūrybos sektoriuose
. ES pramonės strategijoje ir jos atnaujintoje redakcijoje
, be kita ko, nustatyta kultūros ir kūrybinių industrijų ekosistema. Šis požiūris yra labai svarbus įtraukiam ir tvariam sektorių atsigavimui, jis padeda skatinti dvejopą visos ES ekonomikos pertvarką, atsižvelgiant į jos svarbą kitoms ekosistemoms (pavyzdžiui, turizmo ekosistemai). Siekiant padėti įveikti krizę, 2021 m. vasario mėn. buvo įdiegta ir įsigaliojo
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
. Kultūros ir kūrybos sektoriai ir industrijos daugiausia gauna paramą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, tiesiogiai taikant nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas priemones, o netiesiogiai – kompleksines priemones. Komisija apžvelgė šias planuojamas investicijas ir reformas ir paskelbė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės rezultatų suvestinės teminę kultūros ir kūrybos pramonės apžvalgą. Be to, kelios ES programos ir fondai pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą buvo pritaikyti siekiant teikti tikslingesnę paramą kultūros ir kūrybos sektoriams ekonomikos gaivinimo kontekste, įskaitant didesnį biudžetą programai „Kūrybiška Europa“ ir veiksmų grupei „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ pagal programą „Europos horizontas“
. 2021 m. lapkričio mėn. Komisija taip pat paskelbė pirmąjį interaktyvų ES kultūros srities finansavimo vadovą „CultureEU“
.
Kalbant apie ES institucinius pokyčius, dabartinis darbo planas kultūros srityje pradėtas įgyvendinti beveik lygiagrečiai su Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl naujos 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės
ir 2019 m. gruodžio mėn. paskelbtais naujais Komisijos įgaliojimais, kuriais nustatyti šeši svarbiausi politikos tikslai. Formuojant politiką ir vykdant veiksmus kultūros srityje apskritai ir toliau daugiausia dėmesio buvo skiriama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir jos tikslų įgyvendinimui, taip pat prisidėta prie europinės gyvensenos propagavimo. COVID-19 krizės metu buvo dar kartą įsitikinta, kokie svarbūs yra šie bendrieji prioritetai, paspartėjo jau egzistavusios kultūros tendencijos (kaip antai skaitmeninė pertvarka), taip pat imta daugiau dėmesio skirti klimato kaitai ir aplinkos būklės blogėjimui. Parodyta, kad kultūra atlieka neįkainojamą vaidmenį užtikrinant žmonių gerovę ir gerinant socialinę sanglaudą bei pertvarką
.
Šiomis naujomis aplinkybėmis pradėtos ir kitos svarbios ES iniciatyvos. Jos iš esmės grindžiamos kultūra arba jomis siekiama formuoti kultūros politiką, kaip antai naujasis europinis bauhauzas
, 2022-ieji – Europos jaunimo metai arba Europos įgūdžių darbotvarkė.
Nepaisant COVID-19 krizės – ir net dėl jos – pasauliniu mastu kultūra, kaip politikos sritis, tapo matomesnė ir labiau pripažįstama. 2021 m. spalio mėn. Romos deklaracijoje
G20 vadovai pirmą kartą priminė esminę kultūros vertę ir kultūros vaidmenį užtikrinant darnų vystymąsi ir didinant ekonomikos ir visuomenės atsparumą bei atsigavimą. Be to, 2021 m. gruodžio mėn. JT rezoliucijoje dėl kultūros ir darnaus vystymosi
dar kartą patvirtintas kultūros, kaip būtinosios sąlygos siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir kaip svarbiausio jų įgyvendinimo veiksnio, vaidmuo. 2022 m. rugsėjo mėn. Meksikoje planuojama surengti „Mondiacult 2022“ – pasaulinę UNESCO konferenciją kultūros ir darnaus vystymosi klausimais, kuri padės išlaikyti pagreitį šioje srityje.
Nuo 2022 m. vasario mėn. vykdoma Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir jos žmones kelia didelį susirūpinimą ir dėl politinio bendradarbiavimo kultūros srityje. Dėl Rusijos invazijos ne tik kyla grėsmė menininkų ir kultūros specialistų gyvybėms Ukrainoje, bet ir daroma didelė žala šios šalies turtingam ir įvairiam paveldui bei kultūros raiškai, todėl reikia vieningo ir koordinuoto ES atsako. 2022 m. kovo 7–8 d. Anžė vykusio susitikimo metu už kultūrą ir žiniasklaidą atsakingi Europos ministrai paskelbė deklaraciją
, kurioje pareiškė solidarumą ir tvirtą įsipareigojimą padėti Ukrainai įveikti šiuos sunkumus. Komisija telkia savo priemones, siekdama paremti Ukrainos menininkus ir kultūros specialistus, bėgančius iš savo šalies, taip pat Ukrainos pabėgėlius priimančių šalių kultūros organizacijas, ir remti kultūros paveldo apsaugą, pavyzdžiui, pagal programą „Kūrybiška Europa“ arba taikydama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (žr. platformą „Creatives Unite“).
3.DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Prioritetinės sritys
Nuo 2002 m. ES valstybės narės savo bendradarbiavimo kultūros politikos srityje prioritetus apibrėžia daugiamečiuose darbo planuose, kurie priimami Tarybos išvadomis. 2019–2022 m. darbo planas kultūros srityje (su pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės mėn.)
yra pagrindinė strateginė priemonė, kuria grindžiamas politinis bendradarbiavimas ES lygmeniu. Nuo 2019 m. jame apibrėžiamos 6 prioritetinės veiksmų sritys
ir 18 temų, numatant atitinkamus veiksmus, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, Komisija ir ES pirmininkaujanti valstybė narė.
Atlikusi apklausą Komisija nustatė, kad valstybės narės mano, jog svarbiausi politikos formavimo ES lygmeniu prioritetai yra „Kultūros paveldo tvarumas“, „Kultūra – svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys“ ir „Menininkams, kultūros ir kūrybos specialistams ir Europos turiniui palanki ekosistema“. Nacionaliniu lygmeniu taip pat buvo pabrėžta sanglauda ir gerovė. Valstybės narės sutinka, kad kultūros statistika yra pagrindinis kompleksinis prioritetas.
Apskritai visi darbo plano veiksmai buvo įgyvendinti taip, kaip planuota. Šis didelis trumpuoju ir COVID-19 laikotarpiu pasiektų suplanuotų rezultatų skaičius yra puikus pasiekimas. Kai kuriais atvejais, siekiant kuo labiau sumažinti poveikį rezultatams, reikėjo pritaikyti darbo formatą ar terminus. Siekiant išlaikyti skirtingų rezultatų tarpusavio ryšį įgyvendinant tęstinę darbotvarkę (pavyzdžiui, atlikus ES tyrimą taikomas grupės ir vėlesnių Tarybos išvadų atvirasis koordinavimo metodas
(AKM), reikėjo papildomų koordinavimo pastangų, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo naudinga siekiant nuosekliai formuoti politiką ES lygmeniu. Nustatyta, kad temos, dėl kurių susitarta 2019 m. pirmininkaujant Austrijai, bus labai tinkamos ir aktualios visą darbo plano laikotarpį – šiai nuomonei pritarė valstybės narės.
Tolesniuose skirsniuose aprašomas darbo plano įgyvendinimas pagal kiekvieną prioritetą, įvertinant darbą ir rezultatus, susijusius su kiekviena iš 18 temų.
3.1.A prioritetas. Kultūros paveldo tvarumas
Kultūros paveldo dalyvaujamasis valdymas
2019 m. pradėtas tarpusavio mokymosi projektas „Veiklus kultūros paveldas“. Šį Komisijos parengtą ir pagal programą „Kūrybiška Europa“ finansuojamą projektą valdo konsorciumas (EUROCITIES, „KEA European Affairs“, Europos regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklas, „Europa Nostra“ ir Europos architektų taryba). Tai vienas iš Europos kultūros paveldo metais (2018 m.) sukurtų projektų, įtrauktų į Europos kultūros paveldo veiksmų programą.
Dalyvaudami šiame projekte daugiau kaip 100 vietos ir regionų politikos formuotojų gali keistis žiniomis apie kultūros paveldą. Daugiausia dėmesio skiriama dalyvaujamajam valdymui, pritaikomajam pakartotiniam naudojimui ir kultūros paveldo srityje taikomų intervencinių priemonių kokybės principams. 2020 m. lapkričio mėn. konsorciumas paskelbė 32 novatoriškus metodus
. Įgyvendinant antrąjį projekto etapą iki 2023 m. sausio mėn. bus toliau dalijamasi žiniomis ir patirtimi, daugiausia dėmesio skiriant šioms trims tarpusavyje susijusioms temoms: 1) ekonomikos gaivinimas ir atsparumo didinimas pasitelkiant kultūros paveldą pasaulyje po pandemijos; 2) tvaresnis kultūros paveldas siekiant įveikti klimato krizę; 3) valdymas ir finansavimas. Nauji vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenys. Projektą labai vertina jame dalyvaujantys vietos ir regionų politikos formuotojai.
Šia tema pirmininkavusi Kroatija 2020 m. vasario mėn. Dubrovnike surengė pirmininkaujančios valstybės narės konferenciją „Europos bendradarbiavimo kultūros paveldo, kuriam kyla pavojus, apsaugos srityje skatinimas“
. 2020 m. gegužės mėn. buvo priimtos susijusios Tarybos išvados dėl rizikos valdymo kultūros paveldo srityje.
Kultūros paveldo pritaikymas atsižvelgiant į klimato kaitos
AKM grupei „Kultūros paveldo atsparumo klimato kaitai stiprinimas“ pirmininkavo Vokietija. Ataskaita ir rekomendacijos bus baigtos rengti iki 2022 m. liepos mėn. Pagrindiniai šios grupės tikslai buvo nustatyti gerąją patirtį ir novatoriškas priemones, skirtas materialiam ir nematerialiam kultūros paveldui apsaugoti atsižvelgianti į klimato kaitą ir jais keistis. Be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip kultūros paveldas gali būti naudojamas švelninant klimato kaitos poveikį ir su juo kovojant, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus.
Grupės darbo metu daugiausia dėmesio skirta esamų ir naujų grėsmių ir poveikio nagrinėjimui, esamų tinkamų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių aptarimui, taip pat kultūros paveldo vertybių atsparumo kintančioje aplinkoje didinimui, kartu išvengiant netinkamo prisitaikymo.
Nepaisant skubumo, šis klausimas dar tik pradedamas nagrinėti. Galutinė šios grupės ataskaita ir rekomendacijos yra vertingas indėlis į labai reikalingas diskusijas šia tema ir planuojant su klimato kaita susijusias priemones kultūros paveldo srityje Europos ir nacionaliniu lygmenimis.
ES finansuojamų intervencinių priemonių, kurios gali daryti poveikį kultūros paveldui, kokybės principai
2019 m., po Europos kultūros paveldo metų, Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba (ICOMOS) paskelbė Europos kokybės principų dokumentą. Pirmininkavusi Rumunija 2019 m. balandžio mėn. Sigišoaroje surengė pirmininkaujančios valstybės narės konferenciją „Kultūros paveldo kokybės principai“. 2020 m. lapkričio mėn. Europos kokybės principai buvo dar kartą peržiūrėti. kokybės principai buvo nagrinėjami ir įgyvendinant tarpusavio mokymosi projektą „Veiklus kultūros paveldas“. Šio projekto metu buvo nustatyta geroji patirtis, susijusi su intervencinių priemonių kultūros paveldo srityje kokybe, kuri buvo įtraukta į gerosios patirties pavyzdžių sąrašą.
Papildomas kultūros paveldo finansavimas
2021 m. sausio 25–26 d. Komisija surengė internetinį praktinį seminarą dėl papildomo kultūros paveldo finansavimo. Jame dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant atstovus iš 22 valstybių narių. Buvo pristatyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, sutelktinio finansavimo ir lėšų rinkimo, loterijų, dovanojimo ir mišrių šaltinių pavyzdžiai. Vienas iš aukšto lygio pranešėjų, Europos investicijų bankas, daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip kultūros paveldą padaryti patrauklų privatiems investuotojams, o Europos kultūros fondas daugiausia dėmesio skyrė filantropijos ir fondų vaidmeniui. Dviejų ES finansuojamų projektų atstovai taip pat pasidalijo savo mokslinių tyrimų ir kai kurių atvejų tyrimų rezultatais. Buvo plačiai išplatinta šio praktinio seminaro ataskaita
, į kurią įtraukta daugiau kaip 100 gerosios patirties pavyzdžių. 2021 m. gegužės 18 d. Kultūros taryba surengė politinius debatus šia tema.
3.2.B prioritetas. Sanglauda ir gerovė
Socialinė sanglauda
2020 m. lapkričio 26–27 d. Komisija surengė internetinį praktinį seminarą apie kultūrą socialinės sanglaudos labui. Juo buvo pakeista AKM grupė, kuri, kaip planuota anksčiau, turėjo nagrinėti šią temą. Grupės nepavyko įsteigti taip, kaip planuota, nes buvo vėluojama įgyvendinti ankstesnio 2017–2018 m. AKM socialinės įtraukties srityje (kurį būtų kūrusi naujoji grupė) ir dėl suvaržymų, susijusių su COVID-19 protrūkiu. Šio renginio metu daugiau kaip 50 dalyvių iš 22 valstybių narių aptarė, kaip skatinti socialinę sanglaudą pasitelkiant kultūrą vietos ir regionų lygmenimis, ir nagrinėjo tvarius, atkartojamus ir įtraukius valdžios institucijų ir kultūros sektoriaus specialistų bendradarbiavimo modelius. Ekspertai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie kultūros ir senėjimo, kultūros ir gerovės sąveiką, kultūros vaidmenį užkertant kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse ir įgalinant žmones grįžti į darbo rinką. Buvo paskelbti šio praktinio seminaro informaciniai dokumentai ir ataskaita
.
Keitimasis nuomonėmis šia tema buvo tęsiamas per 2021 m. gegužės 5–6 d. Porte vykusią pirmininkaujančios Portugalijos surengtą konferenciją „Kultūra, sanglauda ir socialinis poveikis“.
Aukštos kokybės architektūra ir apstatyta aplinka
Šia tema dirbusi AKM grupė, kuriai pirmininkavo Estija, 2021 m. spalio 6 d. paskelbė ataskaitą „Bendros architektūros kultūros kūrimas. Investavimas į visiems prieinamą aukštos kokybės apstatytą aplinką“
.
Ši ataskaita grindžiama keliais valdymo lygmenimis visoje Europoje surinktais atvejų tyrimais, kuriuos 2020–2021 m. išnagrinėjo AKM grupė. Joje pateikiami geriausios patirties pavyzdžiai ir politikos rekomendacijos, kaip įgyvendinti architektūros ir apstatytos aplinkos kokybės kriterijus. Viena iš išvadų yra tokia, kad „kokybiškas dizainas ir gerai apgalvotos intervencinės priemonės gali padėti išlaikyti kultūros vertybes bei jų autentiškumą ir užkirsti kelią neigiamą poveikį turinčiam jų kultūrinės reikšmės praradimui“.
Kartu su ataskaita buvo parengtas priemonių rinkinys (pateikiamas visomis oficialiosiomis ES kalbomis), kurį naudodami vietos ir regionų lygmeniu veikiantys politikos formuotojai lengviau įvertinti vietų ir statybos projektų kokybę. Baigiamoji konferencija, kurios metu buvo pristatytas ir aptartas atliktas darbas, buvo surengta 2021 m. spalio 6–8 d. Grace ir Maribore. Ataskaita taip pat buvo remiamasi Tarybos išvadose dėl kultūros, aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos kaip itin svarbių naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementų, kurios buvo priimtos 2021 m. gruodžio mėn.
Skaitmeninės auditorijos supratimas
2021 m. pabaigoje Komisijos ekspertai pradėjo ekspertų darbą šia tema per platformą „Kultūros balsai“
. Siekiama išnagrinėti galimybę parengti neprivalomas duomenų apie skaitmeninę auditoriją rinkimo ir valdymo gaires, ypatingą dėmesį skiriant scenos menui (teatrui, šokiui, gyvai muzikai) ir kultūros paveldui (muziejams, galerijoms, istoriniams pastatams, paveldo vietovėms, nematerialiems paveldo įvykiams ir veiklai). Ekspertai pasinaudojo patirtimi, įgyta taikant su COVID-19 protrūkiu susijusią praktiką, ir ataskaitoje
, kuri turi būti pateikta 2022 m. viduryje, aptarė skaitmeninių auditorijos duomenų rinkimo ir tvarkymo galimybes ir uždavinius.
Jaunosios kūrybiškos kartos
Po pirmininkavusios valstybės narės konferencijos „Jaunosios kūrybiškos kartos“, kurią 2019 m. kovo mėn. Bukarešte surengė Rumunija, 2019 m. gegužės mėn. buvo priimtos Tarybos išvados.
Pilietybė, vertybės ir demokratija
Pirmininkavusi Suomija 2019 m. liepos mėn. Helsinkyje surengė pirmininkaujančios valstybės narės konferenciją „Pilietybė, vertybės ir demokratija“.
2021 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą „Piliečių dalyvavimo kultūroje svarba pilietiniam aktyvumui ir demokratijai. Politikos pamokos iš tarptautinių mokslinių tyrimų“. Jame bus apibendrinamos turimos žinios ir įrodymai šia tema, nustatomos pagrindinės politikai svarbios pamokos ir pateikiami sėkmingų veiksmų pavyzdžiai iš kelių ES valstybių narių. Tikimasi, kad šis tyrimas bus baigtas 2022 m. lapkričio mėn.
3.3.C prioritetas. Menininkams, kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams ir europiniam turiniui palanki ekosistema
Menininkų statusas ir darbo sąlygos
2020 m. gruodžio mėn. Komisija paskelbė menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų statuso ir darbo sąlygų tyrimą
. Tyrimą parengė Europos kultūros ir audiovizualinių klausimų ekspertų tinklas, glaudžiai bendradarbiaudamas su sektorių suinteresuotųjų grupių organizacijomis. Jis buvo plačiai paskelbtas, be kita ko, ir tarpvyriausybiniame UNESCO 2005 m. konvencijos komitete 2021 m. vasario mėn. Komisija šį procesą pratęsė pradėjusi „Kultūros balsų“ dialogą ta pačia tema. 2021 m. birželio mėn. paskelbta protų talkos ataskaita „Menininkų, kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusas ir darbo sąlygos“
.
AKM grupė „Menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų statusas ir darbo sąlygos“ pradėjo darbą 2021 m. rugsėjo mėn., pirmininkaujant Austrijai ir Airijai. Šiame darbe dalyvavo tiek kultūros, tiek užimtumo ir socialinių reikalų ministerijų ekspertai iš visų 27 ES valstybių narių. Grupės tikslas – spręsti menininkų ir kūrybinių profesionalų darbo sąlygų klausimus ir dalytis gerąja patirtimi, taip pat atsižvelgti į platesnę ekosistemą, kurioje remiami menininkai, kultūros ir kūrybos specialistai bei europietiškas turinys. Rekomendacijos šiomis temomis bus parengtos likusių grupės posėdžių metu. Numatoma, kad grupės ataskaita bus pateikta iki 2023 m. vidurio.
Meninės laisvė
2021 m. spalio 21 d. Komisija surengė internetinį praktinį seminarą meninės laisvės klausimais, kuriame dalyvavo apie 60 dalyvių iš 20 valstybių narių. Jame pranešimus skaitė tarptautinių organizacijų (JT, UNESCO, Europos Tarybos), valstybių narių (Švedijos, Ispanijos), pilietinės visuomenės (tinklo „Culture Action Europe“, organizacijos „Freemuse“) ir Lodzės universiteto (Lenkija) atstovai. Trijose sesijose daugiausia dėmesio skirta a) dabartinei meninės raiškos laisvės padėčiai ES; b) geriausiai meninės raiškos laisvės įgyvendinimo, skatinimo ir apsaugos patirčiai ir c) teisinei sistemai, skirtai meninės raiškos laisvei apsaugoti, skatinti ir realizuoti. Buvo paskelbta šio praktinio seminaro ataskaita, kurios informacija taip pat bus remiamasi atliekant pirmiau minėtą pilietybės, vertybių ir demokratijos tyrimą.
Bendros gamybos audiovizualiniai kūriniai
2019 m. kovo mėn. Bukarešte buvo surengta pirmininkaujančios Rumunijos konferencija „Europos bendradarbiavimo konsolidavimas pasitelkiant bendros gamybos kūrinius“
. Vėliau, 2019 m. gegužės mėn., buvo priimtos Tarybos išvados dėl geresnės Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinės sklaidos, daugiausia orientuojantis į bendros gamybos kūrinius
.
AKM grupei pirmininkavo Nyderlandai, o pirmininko pavaduotoja buvo Rumunija. Jos ataskaita „Sėkmingi bendros gamybos kūriniai“
buvo paskelbta 2022 m. kovo 10 d. Stebėtojų teisėmis dalyvavo tokios organizacijos kaip Europos kino agentūrų direktorių asociacija, „Cine-Regio“, Europos audiovizualinė observatorija ir fondas „Eurimages“. Grupė padarė išvadą, kad nors visi bendros gamybos kūriniai grindžiami tikslu suvienyti jėgas ir bendradarbiauti, „oficialios“ bendros gamybos statusas yra labai svarbus visuomenės paramai gauti. Bendros gamybos kūriniai geriau platinami ir pasiekia platesnę auditoriją nei vien nacionaliniu mastu kuriami kūriniai, o tai padeda skatinti tarptautinę talentingų kūrėjų karjerą. COVID-19 pandemija pakeitė audiovizualinės ekosistemos ir bendros gamybos kūrinių pobūdį, nes paspartėjo tendencijos ir imta daug labiau akcentuoti subalansuotų įvairių dalyvių santykių svarbą. Bendros gamybos kūriniai suteikia galimybę iš naujo apsvarstyti mūsų bendradarbiavimo būdus, kad galėtume spręsti aktualiausius šių laikų uždavinius, įskaitant būtiną audiovizualinio sektoriaus žalinimą.
Muzika
2019 m. birželio mėn. Bukarešte Rumunija surengė pirmininkaujančios valstybės narės konferenciją „Iniciatyva „Music Moves Europe“. Muzikos sektoriaus galimybės ir iššūkiai skaitmeniniame amžiuje“.
Į 2019–2022 m. darbo planą įtraukti du 2020 m. įvykę praktiniai seminarai muzikos klausimais. Jie buvo sujungti į vieną didelę internetinę konferenciją „Iniciatyva „Music Moves Europe“. Europos muzikos sektoriaus įvairovė ir konkurencingumas“, kurią Komisija surengė 2021 m. kovo 4–5 d. Konferencijoje dalyvavo beveik 100 dalyvių – daugiausia ES valstybių narių ekspertai ir muzikos sektoriaus atstovai. Plenarinės diskusijos su išorės pranešėjais apėmė sesijas, kuriose buvo diskutuojama apie COVID-19 poveikį, muzikos vaidmenį socialinės sanglaudos ir gerovės atžvilgiu, srautinį muzikos transliavimą ir kultūrų įvairovę bei iniciatyvą „Music Moves Europe“. Po šių keturių sesijų vyko politiniai debatai, kuriuose dalyvavo tik valstybių narių ekspertai. Rezultatai apibendrinti ataskaitoje, kuria taip pat buvo remiamasi specialioje pirmininkaujančios Portugalijos 2021 m. birželio mėn. konferencijoje vykusioje programos „Kūrybiška Europa“ pradžios sesijoje.
Daugiakalbystė ir vertimas
Šia AKM grupę sudarė literatūros vertėjai, leidėjai, finansavimo institucijų ar kultūros ministerijų atstovai, o jai pirmininkavo Prancūzija. Grupės ataskaita buvo paskelbta 2022 m. vasario 3 d.
. Daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindiniams sunkumams, kuriuos patiria vertėjai, pavyzdžiui, menkam šios profesijos patrauklumui (daugiausia dėl mažo darbo užmokesčio ir prastų darbo sąlygų) ir trapiai vertimo raštu rinkai, ypač retesnių kalbų atveju. Grupės ataskaitoje rekomenduotos priemonės, kurias taikant būtų galima padidinti vertimo profesijos patrauklumą, suteikti daugiau mokymosi galimybių ir sudaryti sąlygas šios profesijos atstovams derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų. Ataskaitoje pasisakyta už didesnį viešąjį finansavimą, kuris turėtų būti skiriamas vertimo projektams ir sąžiningam darbo užmokesčiui skatinti laikantis plataus požiūrio, apimančio visą vertės grandinę – nuo autorių iki knygų pardavėjų. Skaitymo skatinimo priemonės taip pat turėtų būti grindžiamos tvirtu europietišku požiūriu.
2022 m. vasario mėn. pirmininkaujanti Prancūzija Lilyje surengė forumą „Innovation, technologies et plurilinguisme“. 2022 m. balandžio mėn. buvo priimtos Tarybos išvados dėl tarpkultūrinių mainų stiprinimo pasitelkiant menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų mobilumą ir daugiakalbystę skaitmeniniame amžiuje, kuriose taip pat buvo atsižvelgta į AKM grupės rekomendacijas.
Kultūros ir kūrybos sektorių finansavimas ir inovacijos
Pirmininkavimo laikotarpiu Rumunija Bukarešte surengė neoficialų kultūros ministrų susitikimą. Po jo 2019 m. balandžio 16 d. buvo priimta kultūros ministrų ir jų atstovų Bukarešto deklaracija dėl kultūros vaidmens kuriant Europos ateitį.
Du pažangos įvertinimo seminarai, kuriuos iš pradžių buvo pasiūlyta vykdyti remiantis darbu, atliktu pagal ankstesnį šia tema parengtą darbo planą, buvo sujungti į vieną renginį „Kultūros ir kūrybos sektorių ekosistemos. Galimybės“. Šį renginį 2020 m. sausio 28–29 d. Briuselyje kartu organizavo Komisija ir projektas „Creative FLIP“
. Jame dalyvavo beveik 250 kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotųjų šalių atstovų iš visos Europos. Jame dalyvavo ES politikos formuotojai, platformos „Kultūros balsai“ atstovai ir Europos kūrybos centrų tinklas. Po šio renginio buvo užtikrinta projektų ir politikos formavimo sinergija, taip pat tai, kad darbas būtų vykdomas atsižvelgiant į įvairius principus ir disciplinas. Dalyviai taip pat aptarė, kaip įgyvendintos ankstesnių AKM grupių „Galimybė gauti finansavimą“ ir „Viešoji inovacijų ir verslumo politika kultūros ir kūrybos sektoriuose“ rekomendacijos ir kompleksinės Tarybos išvados bei ką dar reikia padaryti. Parengtos rekomendacijos buvo apibendrintos brošiūroje, kuri buvo plačiai paviešinta
.
3.4.D prioritetas. Lyčių lygybė
Lyčių lygybė
Komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl lyčių nelygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose, kuris buvo paskelbtas 2019 m. rugpjūčio mėn. Atnaujinta redakcija paskelbta 2020 m. rugsėjo mėn.
. Tyrimą parengė Europos kultūros ir audiovizualinių klausimų ekspertų tinklas, glaudžiai bendradarbiaudamas su sektorių suinteresuotosiomis grupėmis. Ataskaita 2020 m. spalio mėn. buvo pateikta Tarybos Kultūros reikalų komitetui, o 2019 m. rugsėjo mėn. – lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose AKM grupei. Ši ataskaita buvo plačiai paviešinta. Be to, ja buvo remiamasi pirmininkaujančios Vokietijos surengtuose renginiuose lyčių lygybės klausimais. Padedant Komisijai 2019 m. rugsėjo 4–5 d. buvo surengtas „Kultūros balsų“ dialogas dėl lyčių lygybės, kurio metu buvo pristatyta „Kultūros balsų“ ataskaita
.
AKM grupė lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose klausimais, kuriai pirmininkavo Austrija, pasidalijo patirtimi, siekdama pateikti rekomendacijų, kaip panaikinti lyčių nelygybę kultūros ir kūrybos sektoriuose. 2021 m. birželio mėn. paskelbtoje grupės ataskaitoje
daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems sunkumams, kaip antai lyčių stereotipai, seksualinis priekabiavimas, patekimas į darbo rinką ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, galimybės gauti socialines išmokas, galimybės naudotis ištekliais, galimybės eiti vadovaujamas pareigas ir moterų verslumas, duomenų rinkimas, lyčių lygybė darbo vietoje, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimo metodai, taip pat lyties atžvilgiu jautri kalba.
AKM grupės rezultatai pirmą kartą buvo pristatyti 2021 m. gegužės 5–6 d. pirmininkaujančios Portugalijos surengtoje konferencijoje socialinės sanglaudos klausimais. Jie sutapo su Komisijos priimta 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija. 2020 m. gruodžio mėn. Vokietija priėmė pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl lyčių lygybės kultūroje, kuriose iš esmės atspindėtos ekspertų rekomendacijos. Siekiant nustatyti pažangą ir tobulintinas sritis, 2022 m. balandžio mėn. buvo atlikta padėties apžvalga.
Taikant AKM įgyta patirtis buvo panaudota 2022 m. kovo 8–10 d. Anžė pirmininkaujančios Prancūzijos surengtame lyčių lygybės forume, kuris įvyko 2022 m. Prancūzijos ir Portugalijos pirmininkavimo sezono metu.
3.5.E prioritetas. Tarptautiniai kultūriniai ryšiai
Strateginis požiūris
2019 m. balandžio 8 d. Užsienio reikalų taryba priėmė Tarybos išvadas dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūrinius ryšius ir veiksmų programos
. Išvadose pripažįstama, kad reikia laikytis kompleksinio požiūrio į kultūrą, kartu siekiant stiprinti ES užsienio politikos veiksmingumą ir poveikį integruojant tarptautinius kultūrinius ryšius į jos užsienio politikos priemones. Išvadose taip pat raginama užtikrinti geresnį politikos koordinavimą tarp Komisijos generalinių direktoratų, valstybių narių ir kultūros organizacijų, be kita ko, ES delegacijoms, ES valstybėms narėms ir Komisijai bendrai rengiant vietos strategijas. Bendradarbiaujant kultūros srityje buvo toliau skatinamos bendros vertybės ir unikali Europos kultūrų įvairovė kaip svarbiausias ES pasaulinės įtakos pasaulyje veiksnys, mezgant sąžiningos, lygiavertės ir ilgalaikės partnerystės ryšius.
Pirmininkaujančios Slovėnijos renginyje „Išlaisvinta ateitis!“ buvo diskutuojama apie pokyčius skatinančius kultūros ir kūrybos sektorius. 2021 m. rugsėjo 12–15 d. Užsienio reikalų ministerijos surengtame renginyje buvo sujungta aukšto lygio konferencija kultūros užsienio santykių srityje klausimais, Liublianos kūrybos forumas, Europos kūrybinių industrijų aukščiausiojo lygio susitikimas ir vyresniųjų pareigūnų susitikimas tarptautinių kultūrinių ryšių klausimais. Renginyje dalyvavo taip pat dalyvavo Vakarų Balkanų, pietinių Viduržemio jūros regiono ir Afrikos šalių atstovai.
3.6.F prioritetas. Kultūra – svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys
Darnaus vystymosi kultūros aspektas
AKM grupėje, kuriai bendrai pirmininkavo Suomija ir Vokietija, dalyvavo nacionalinių administracijų ekspertai, mokslo sričių specialistai, UNESCO atstovai ir kiti išorės ekspertai. Numatoma, kad šios grupės ataskaita bus pateikta 2022 m. rugsėjo mėn. Prieš grupei pradedant dirbti, 2021 m. vasario mėn., padedant Komisijai, buvo surengtas dialogas kultūros ir darnaus vystymosi tikslų klausimais. Vėliau buvo parengta „Kultūros balsų“ ataskaita
.
AKM grupė daugiausia dėmesio skyrė šioms trims temoms: 1) kultūros integravimo į nacionalines tvaraus vystymosi strategijas atliekant savanoriškas nacionalines peržiūras rėmimas ir gerinimas; 2) UNESCO ataskaitų teikimo priemones, kai kultūra išsiskiria kaip pagrindinis darnaus vystymosi tikslų veiksnys ir 3) principu „iš apačios į viršų“ grindžiami projektai, kuriems vadovauja suinteresuotosios šalys ir tinklai, kuriuose pagrindiniai kultūros subjektai bendradarbiauja siekdami tvarumo tikslų ir pasiekia teigiamų rezultatų. Kita svarbi grupės užduotis – prisidėti prie planuojamos Komisijos ataskaitos dėl kultūros ir darnaus vystymosi, kuri turėtų būti paskelbta 2022 m. antrąjį pusmetį, taip pat informuoti apie pozicijas ir rekomendacijas, kurios bus įtrauktos į 2022 m. rugsėjo mėn. Meksikoje įvyksiančio UNESCO renginio „Mondiacult“ galutinę deklaraciją. Šios AKM grupės darbas taip pat yra susijęs su didėjančiu poreikiu labiau integruoti kultūrą į strateginį viešosios politikos planavimą, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės gyvenimo sistemoms labai didelį poveikį padarė pandemija, klimato krizė ir aplinkos būklės blogėjimas.
3.7.Kultūros statistika
Reguliarus patikimų duomenų apie kultūrą rengimas yra labai svarbus formuojant įrodymais grindžiamą politiką. Darbo plane kultūros statistika pabrėžiama kaip kompleksinis prioritetas, į kurį reikia atitinkamai atsižvelgti. Eurostatas ES lygmeniu teikia suderintus duomenis ir atnaujina savo tinklalapį, kuriame skelbiama kultūros statistika, kai atlikus atitinkamas Europos apklausas atsiranda naujų duomenų. 2020–2021 m. Eurostatas paskelbė tris nacionaliniams statistikos institutams skirtus muzikos, kultūros paveldo ir knygų sektorių klausimynus. Buvo siekiama surinkti alternatyvius nacionaliniu lygmeniu naudojamus duomenų šaltinius. Eurostato kultūros statistikos darbo grupė reguliariai informuojama ir su ja konsultuojamasi siekiant gerinti kultūros statistikos kokybę ir ją toliau plėtoti.
Siekdama įgyvendinti 2019 m. Europos Parlamento pasiūlytą bandomąjį projektą, 2020 m. viduryje Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl ES kultūros ir kūrybos sektorių vertinimo. Tikslas – sukurti šių sektorių vertinimo sistemą ir užpildyti duomenų spragas Eurostato lygmeniu. Numatoma, kad projektas bus baigtas 2022 m. gruodžio mėn.
Tęsiant galimybių studiją dėl Europos muzikos observatorijos įsteigimo
pagal iniciatyvą „Music Moves Europe“, tam tikra su duomenimis susijusi veikla buvo įtraukta į Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro veiklą. Kitas šiame tyrime aprašytas statistinis darbas įtrauktas į 2022 m. specialų sektoriaus kvietimą teikti pasiūlymus muzikos srityje pagal programą „Europos horizontas“ („Konkurencingos, sąžiningos ir tvarios Europos muzikos ekosistemos kūrimas“).
3.8.Skaitmeninimas
Kuriant, gaminant, kuruojant turinį ir juo dalijantis kultūros ir kūrybos sektoriuose ir industrijose vis dažniau naudojamos skaitmeninės priemonės, o tai suteikia sektoriui milžiniškų galimybių augti ir eksperimentuoti, persvarstyti, kaip geriau įtraukti tradicines ir sunkiau pasiekiamas auditorijas ir didinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. COVID-19 pandemija šią skaitmeninę pertvarką paspartino. Be to, dėl krizės dabartiniai uždaviniai, susiję su teisingu skaitmeninių technologijų panaudojimu, tapo dar akivaizdesni. Siekiant užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų naudinga Europos kultūros veikėjams ir piliečiams, reikia spręsti šiuos klausimus: i) išlaidos, susijusios su galimybėmis naudotis technologijomis; ii) (skaitmeninių ir duomenų valdymo) įgūdžių trūkumas; iii) nesąžiningas pelno pasidalijimas skaitmeninėms reikmėms; iv) priklausomybė nuo išorės platformų; v) pagrindinių paslaugų teikėjų dominavimas; vi) kultūrinės įvairovės skatinimas ir išsaugojimas; vii) trūkstama tam tikrų sektorių infrastruktūra / paslaugos ir viii) skaitmeninė atskirtis. Kai kuriais iš šių klausimų buvo grindžiamas darbo planas kultūros srityje ir jie taip pat buvo Komisijos ir valstybių narių darbo skaitmeninės politikos srityje pagal atitinkamą jų kompetenciją dalis.
4.DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Darbo metodai
Visų numatytų veiksmų atveju darbo plane taip pat nurodyti naudotini darbo metodai. Jie, be kita ko, yra: AKM grupės, konferencijos, tarpusavio mokymosi projektai, tyrimai, praktiniai seminarai, pažangos įvertinimo seminarai, ekspertų grupės, Tarybos išvados ir neoficialūs kultūros ministrų susitikimai
.
Darbo plane iš viso išvardytos aštuonios AKM grupės. Tačiau AKM grupė socialinės sanglaudos klausimais buvo pakeista internetiniu praktiniu seminaru. Dėl COVID-19 krizės teko atlikti nedidelius papildomus pakeitimus, įskaitant kai kurių iš 10 suplanuotų konferencijų, praktinių seminarų (du praktiniai seminarai buvo sujungti, keturi buvo atidėti) ir tarpusavio mokymosi renginių (du buvo sujungti) pakeitimus.
Atsakymuose į Komisijos atliktos apklausos klausimus didžioji dauguma valstybių narių nurodė manančios, kad dabartiniai darbo metodai yra tinkami darbo plano užmojams pasiekti. Jų nuomone, AKM grupės yra tinkamiausias darbo metodas, o po jų – praktiniai seminarai. Buvo nurodyta kad konferencijos, tyrimai, pažangos įvertinimo seminarai ir tarpusavio mokymasis yra ne tokie populiarūs metodai. Atsižvelgiant į kiekvieno darbo metodo pranašumus ir ribotumus, buvo pateikta keletas pasiūlymų dėl kitų darbo formų, kurias būtų galima įtraukti ateityje (žr. šios ataskaitos 6 skirsnį).
4.1.Atvirasis koordinavimo metodas (AKM)
AKM, kuris yra lanksti ir neprivaloma sistema, ir toliau buvo vienas iš pagrindinių darbo metodų, taikomų įgyvendinant darbo planą, kuris palengvino struktūrizuotą valstybių narių bendradarbiavimą. Kiekvienos AKM grupės darbas buvo suderintas su darbo plano prioritetu. Šio darbo plano naujovė buvo ta, kad grupėms suteikiamus įgaliojimus nustatė Komisija, o vėliau jiems pritarė Tarybos Kultūros reikalų komitetas. Taip buvo nustatyta aiški grupių darbo sistemą ir kryptis. Valstybės narės šį požiūrį vertina teigiamai.
AKM grupės surengė vidutiniškai šešis oficialius posėdžius (daugiausia internetu), kuriuos visus organizavo Komisija. Kai kurios grupės surengė papildomus neoficialius posėdžius ir projektų rengimo sesijas. Kai kurios iš jų taip pat buvo suskirstytos į pogrupius, kad galėtų nagrinėti atitinkamas potemes. Taikant šį darbo metodą kiekvienoje grupėje vidutiniškai dirba 25–50 ekspertų iš maždaug 23 valstybių narių. Grupių darbas paprastai trunka 1–2 metus, įskaitant laiką, kurio reikia ataskaitai užbaigti. Į vieną AKM ataskaitą kaip naujovė buvo įtrauktas tinklalapis su atvejų tyrimais, parsisiunčiama medžiaga ir tinklalaidėmis. Tačiau dėl to padidėjo ekspertų ir Komisijos darbo krūvis.
Trijose iš septynių AKM dalyvavo šalys partnerės, kaip antai Šveicarija, Norvegija ir Islandija. Valstybės narės mano, kad šis bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis AKM grupėse yra naudingas, ir taip pat nurodo, kad jos yra pasirengusios atitinkamose srityse bendradarbiauti su Vakarų Balkanų šalims.
Tyrimo duomenimis, valstybės narės labai vertina AKM kaip darbo metodą, tačiau taip pat pripažįsta, kad šioms grupėms tenka prievolė teikti ataskaitas. Valstybės narės AKM ataskaitas ir pačius posėdžius laiko svarbiais. Tačiau atrodo, kad šios ataskaitos daro tik ribotą tiesioginį poveikį politikos formavimui ir suinteresuotųjų šalių praktikai. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad, formuodamos politiką nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, didžioji dauguma valstybių narių nepanaudojo daugiau kaip 5 iš 10 (išvardytų) AKM ataskaitų. Vis dėlto valstybės narės taip pat pateikė keletą konkrečių AKM ataskaitų, turėjusių poveikį politikos formavimui nacionaliniu lygmeniu, kaip antai rengiant strategijas ir reformas arba kuriant naujas organizacijas, pavyzdžių.
4.2.Darbo plano rezultatų sklaida ir informavimas apie juos
Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma valstybių narių nemano, kad darbo plane reikia nurodyti sklaidos veiklą, kuri būtų privaloma. Jau vykdoma įvairi veikla, kaip antai ataskaitų vertimas, informacijos skelbimas vyriausybės interneto svetainėse ir platformose, konferencijos, diskusijos ir praktiniai seminarai, kurių rezultatais grindžiamos viešos diskusijos su darbo plano rezultatais susijusiomis temomis.
Patirtis rodo, kad įgyvendinant kitus darbo plano veiksmus įdėta daug darbo ir ekspertinių žinių. Siekiant padidinti šio darbo poveikį politikos formavimui ir suinteresuotųjų šalių praktikai, būtų naudingiausia tikslingai ir protingai didinti AKM rezultatų ir kitų darbo planų rezultatų sklaidą ir informavimą apie juos valstybėse narėse. Šie veiksmai turėtų apimti visus administracinius lygmenis, suinteresuotųjų šalių organizacijas, profesines asociacijas, spaudą ir pan. Šiuo tikslu AKM ir kiti darbo plano rezultatai turėtų būti aukšto lygio ir tinkami politikos formuotojams. Nors ataskaitose pateikiamas gausus turinys, jos gali būti sudėtingos, ilgos ir sunkiai įgyvendinamos. Siekiant kuo labiau išnaudoti jų potencialą, jose turi būti pateikiamos aiškios ir konkrečios atitinkamais įrodymais grindžiamos politikos rekomendacijos. Jos turi būti glaustos, parašytos vengiant žargono, vartojant neakademinę kalbą, kurią suprasti ir kuria vadovaudamiesi veikti galėtų nespecialistai. Reikėtų skatinti rengti trumpesnes, tikslingesnes ataskaitas, kuriose būtų pateikiamos pagrindinių išvadų santraukos. Tai taip pat padėtų paspartinti vertimo raštu ir komunikacijos procesus.
4.3.Kultūros srities suinteresuotosios šalys
Kultūros srities organizacijos ir suinteresuotosios šalys aktyviau nei anksčiau dalyvavo įgyvendinant darbo planą kultūros srityje, ypač atsižvelgiant į pandemiją. Dėl to internete surengta daugiau renginių ir diskusijų, o kultūros ir kūrybos sektoriai pradėjo veikti kartu ES lygmeniu ir laikosi vieningos pozicijos, siekdami patenkinti sektorių poreikius (pavyzdžiui, skelbia bendrus viešus pareiškimus). Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas aprašytas ir kitose šio dokumento dalyse.
Vadovaudamasi Naująja Europos kultūros darbotvarke, Komisija toliau stiprino struktūrinį dialogą su pilietine visuomene kultūros klausimais. Komisija paskelbė naują 2019–2022 m. „Kultūros balsų“ seriją aktualiomis temomis, kuri taip pat buvo suderinta su darbo plano prioritetais. Šios temos, be kita ko, yra: kultūros vaidmuo ES ne miesto vietovėse
; lyčių pusiausvyra kultūros ir kūrybos sektoriuose (susiejant su AKM); kultūros ir darnaus vystymosi tikslai (susiejant su AKM); menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų statusas ir darbo sąlygos (susiejant su AKM); tarptautiniai kultūriniai ryšiai (prisidedant prie vyresniųjų pareigūnų susitikimo pirmininkaujant Prancūzijai diskusijų)
. Pagerėjo sinergija, įskaitant susitikimus, kuriuose kartu dalyvauja AKM grupių nariai ir „Kultūros balsų“ dalyviai, kurie dalijasi savo rezultatais ir ataskaitomis.
Be to, Komisija toliau plėtojo tikslinius sektorių dialogus kultūros klausimais, visų pirma dėl kultūros paveldo (Kultūros paveldo ekspertų grupė) ir muzikos (iniciatyva „Music Moves Europe“). Be to, vadovaudamasi ES įgūdžių paktu ir ES pramonės strategija, Komisija sutelkė suinteresuotąsias grupes, siekdama, kad kultūros ir kūrybinių industrijų ekosistemoje būtų užmegzta plataus masto partnerystė įgūdžių srityje.
Vis dar yra galimybių aktyviau bendradarbiauti suinteresuotosioms šalims ir pilietinei visuomenei ir pagerinti darbo plano įgyvendinimą, kaip nurodė ir tyrime dalyvavusios valstybės narės.
5.DARBO PLANO ĮVERTINIMAS. Politikos rezultatai
Be kiekvienos ES pirmininkaujančios valstybės narės nustatytų kultūros srities prioritetų, darbo plane kultūros srityje jau buvo numatyta nuo pat pradžių priimti keletą (galimų) Tarybos išvadų, įskaitant išankstinį techninį darbą – AKM grupes, tyrimus ir praktinius seminarus (dinamiška tęstinė darbotvarkė). Valstybės narės savo atsakymuose į tyrimo klausimus laikėsi nuomonės, kad šis ryšys tarp darbo plano rezultatų ir rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių narių darbo yra naudingas. Nustatyta, kad siekiant pagrindinių prioritetų buvo naudinga susieti ekspertų ir akademinį darbą su realiais politikos rezultatais. Ateityje tokia veikla turėtų būti stiprinama. Todėl buvo padarytos šios Tarybos išvados:
-dėl jaunųjų kūrybiškų kartų, priimtos 2019 m. gegužės mėn. pirmininkaujant Rumunijai;
-dėl geresnės Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinės sklaidos, priimtos 2019 m. gegužės mėn. pirmininkaujant Rumunijai;
-dėl rizikos valdymo kultūros paveldo srityje, priimtos 2020 m. gegužės mėn. pirmininkaujant Kroatijai;
-dėl lyčių lygybės kultūros ir kūrybos sektoriuose, priimtos 2020 m. gruodžio mėn. pirmininkaujant Vokietijai (pirmininkaujančios valstybės narės išvados)
;
-dėl kultūros, aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos kaip itin svarbių naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementų, priimtos 2021 m. gruodžio mėn. pirmininkaujant Slovėnijai;
-dėl tarpkultūrinių mainų stiprinimo pasitelkiant menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų mobilumą ir daugiakalbystę skaitmeniniame amžiuje, priimtos 2022 m. balandžio mėn. pirmininkaujant Prancūzijai.
Be to, dėl naujų klausimų, kurie yra labai svarbūs kultūros politikos formavimui ir kurie daro poveikį Europos kultūros ir kūrybos sektoriams (pavyzdžiui, 2020 m. kovo mėn. Zagrebe įvykęs pražūtingas žemės drebėjimas, didėjantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tempas, COVID-19 pandemija ir ekonomikos gaivinimo procesas), atitinkamos pirmininkaujančios valstybės narės ėmėsi veiksmų, susijusių su politinėmis priemonėmis ir rezultatais šiose srityse:
-darnaus vystymosi kultūros aspektas, priimta 2019 m. lapkričio mėn. pirmininkaujant Suomijai (Tarybos rezoliucija)
;
-2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje pakeitimas, priimtas 2020 m. gegužės mėn. pirmininkaujant Kroatijai;
-kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimas, atsparumas ir tvarumas, priimta 2021 m. gegužės mėn. pirmininkaujant Portugalijai
.
Pirmininkaujančios valstybės narės organizavo įvairius aukšto lygio renginius, susijusius su darbo plano prioritetais ir politinės darbotvarkės formavimu, tačiau jie nebuvo įtraukti į darbo planą. Šie renginiai, be kita ko, buvo:
-neformalūs kultūros ministrų susitikimai siekiant apsaugoti bendrą Europos kultūros paveldą, spręsti COVID-19 protrūkio padarinių ir Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio klausimus;
-vyresniųjų pareigūnų susitikimai tarptautinių kultūrinių ryšių klausimais, kurie 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. balandžio mėn. buvo surengti Užsienio reikalų ministerijų ir (arba) su jomis bendradarbiaujant;
-pirmininkaujančių valstybių narių konferencijos ir renginiai, pavyzdžiui, dėl kultūros paveldo apsaugos ir daugiašališkumo 2020 m. lapkričio mėn., dėl kultūrinės demokratijos 2021 m. balandžio mėn., dėl paveldui, muziejams, archyvams ir architektūrai kylančių grėsmių 2022 m. kovo mėn.
Įvairūs politikos rezultatai, pasiekti įgyvendinant šį ir ankstesnius darbo kultūros srityje planus, rodo, kad formuojant nacionalinę ir Europos politiką reikia įvertinti pažangą, padarytą vykdant tolesnę veiklą vadovaujantis išvadomis, rekomendacijomis ir kvietimais.
6.IŠVADOS. Patobulintos sistemos ir naujų prioritetų vertinimas
COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą mūsų visuomenėje sukėlė šoko bangas. Jos padarė didelį poveikį kultūrai, kultūros ir kūrybos sektoriams, menininkų ir kultūros specialistų gyvenimui ir darbo sąlygoms. COVID-19 krizė taip pat aiškiai parodė, kad kultūra yra nepaprastai vertinga Europai ir visuomenės atsparumui bei žmonių gerovei. Padėtis Ukrainoje taip pat rodo, kokia svarbi yra kultūra, kai siekiame išreikšti mūsų Europos vertybes. Bendrai kalbant, buvo patvirtinta sisteminė kultūros ir kultūros bei kūrybos sektorių, kaip teigiamų tvarios visuomenės pertvarką skatinančių veiksnių, svarba. Tuo tarpu ankstesni kultūrai svarbūs uždaviniai, kaip antai klimato kaita, skaitmeninimas ar darbo sąlygos, išlieka.
Naujasis ES bendradarbiavimo kultūros srityje etapas nuo 2022 m. turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos pokyčius ir jis turėtų atspindėti didesnį dėmesį žmonių atsparumo ir kolektyvinio tvarumo kultūrai. Kartu su nauju darbo planu kultūros srityje, labiau integruota ES bendradarbiavimo kultūros srityje sistema taip pat galėtų padėti valstybėms narėms ir Komisijai koordinuotai reaguoti į esamus ir naujus iššūkius. Taip būtų galima pagerinti bendradarbiavimą kultūros srityje, kartu visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir nacionalinę / regioninę įvairovę. Taip būtų užtikrinamas įvairių kultūros politikos priemonių nuoseklumas, kartu užtikrinant sinergiją su pagrindinėmis iniciatyvomis, taip pat suderinamumą su ES fondais ir programomis. Vadovaujantis tokiu požiūriu būtų pagerintas kultūros politikos formavimo ES lygmeniu prieinamumas ir matomumas, poveikis ir ES pridėtinė vertė, taip užtikrinant realesnę naudą kultūros ir kūrybos sektoriams.
2020 m. Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje
buvo rekomenduota „pagerinti dabartinę ES kultūros strateginę programą, įskaitant jos strateginius ir veiklos tikslus“ – šiam požiūriui Taryba iš esmės pritarė savo vėlesnėse išvadose
. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos kultūros gaivinimo taip pat pakartojo, kad reikia labiau koordinuoti ES politikos formavimą ir remti kultūrą, kultūros paveldą ir kultūros bei kūrybos sektorius
. Vienu iš nuolatinių pilietinės visuomenės raginimų taip pat tapo universali ir visaapimanti sistema, skirta atgaivinti ir iš naujo apibrėžti Europą per kultūrą
. Šios ataskaitos tikslais atliktame tyrime kelios valstybės narės aiškiai pritarė, kad ES kultūros politikos sistemos turėtų būti stiprinama, o kitos išliko atsargesnės.
Vienas iš dabartinio darbo plano kultūros srityje prioritetų, kultūros ir tvarumo vertybių ryšys, išlieka visapusiškai svarbus ateičiai, tiek platesniu tvaraus vystymosi požiūriu, tiek sutelkiant dėmesį į konkrečias temas, kaip antai klimato kaita (įskaitant kultūros sektoriaus žalinimą) ir gerovė. Komunikate dėl naujojo europinio bauhauzo
pabrėžiamas esminis kultūros vaidmuo sprendžiant tvarumo uždavinius ir remiant teigiamus visuomenės pokyčius. Daugiausia dėmesio ir toliau turi būti skiriama klimato kaitai ir aplinkai, kad būtų sprendžiamos ir švelninamos pagrindinės kultūros ir gamtos paveldui kylančios grėsmės ir problemos ir taip pat būtų remiamasi kultūros ir meno vaidmeniu siekiant prisidėti prie elgsenos ir mąstysenos pritaikymo prie klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo (pavyzdžiui, išnaudojant galimybes iš naujo apibrėžti žmogaus sąveiką su gamta per meną ir dizainą).
Kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės šakų gaivinimas ir atsparumo didinimas po COVID-19 protrūkio išlieka gyvybiškai svarbūs tikslai ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė. Jie galėtų būti susiejami su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimu valstybėse narėse ir jos suteikiama galimybe dalytis geriausia patirtimi bei nustatyti bendras kliūtis. Daugiausia dėmesio reikia skirti ne tik atsparumo didinimui (t. y. prisitaikymui prie sukrėtimų), bet ir sektorių įgalinimui geriau pasirengti ateities iššūkiams. Skaitmeninės pertvarkos poveikis kultūros ir meno įvairovei – verslo modeliams, santykiams su auditorija ir koncepcijų, gamybos ir vartojimo būdų pokyčiams – taip pat išlieka aktualus.
Akivaizdu, kad kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusas, darbo ir socialinės sąlygos, taip pat jų atsparumas artimiausiais metais tebėra pagrindiniai ES bendradarbiavimo klausimai. Dėl COVID-19 krizės menininkų darbo sąlygos labai pablogėjo. Valstybės narės vis daugiau dėmesio skiria šiai temai, be kita ko, diskutuodamos ir ES lygmeniu. Europos Parlamentas savo 2021 m. spalio mėn. rezoliucijoje paragino Komisiją „pateikti pasiūlymą dėl Europos menininko statuso ir apibrėžti bendrą darbo sąlygų ir būtiniausių standartų sistemą, kuri būtų taikoma visose ES šalyse“. Komisija remia užmojus šioje srityje.
Be to, atsižvelgiant į per krizę įgytą patirtį, reikėtų iš naujo sutelkti dėmesį į darbą, atliktą siekiant stiprinti socialinę sanglaudą ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su kultūra. Pavyzdžiui, kultūros ir meno poveikis gerovei ir psichikos sveikatai, neįgaliųjų (ne tik žiūrovų, bet ir menininkų ir kūrėjų) prieiga prie kultūros ir kūrybinės raiškos galimybės, taip pat tebesitęsianti kaimo ir miesto gyventojų galimybių susipažinti su kultūra asimetrija yra aktualios problemos, į kurias dar nebuvo pakankamai atsižvelgta diskutuojant apie ES kultūros politiką. Be to, įtraukties ir nediskriminavimo skatinimas ir kova su rasizmu pasitelkiant kultūrą būtų svarbi tema, ypač atsižvelgiant į 2022 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu pateiktas rekomendacijas
. Dėl lyčių lygybės srityje padarytos pažangos sektoriuose dabar galima imtis tolesnių veiksmų daugiausia dėmesio skiriant lyčių atžvilgiu jautrių duomenų rinkimui – o tai yra viena iš pagrindinių AKM rekomendacijų.
Svarbi tema, kurią reikia toliau koordinuoti, yra neteisėta prekyba kultūros vertybėmis. Kaip paskelbta ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje, Komisija iki 2022 m. pabaigos pasiūlys kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planą. Manoma, kad šioje srityje naudingos įvairių valstybių narių galimybės keistis gerąja patirtimi ir mokytis vienoms iš kitų. Kitas prioritetas, kurį reikia toliau plėtoti, yra strateginis požiūris į ES tarptautinius kultūrinius ryšius, ir jam reikia skirti daugiau dėmesio, ypač atsižvelgiant į šioje politikos srityje veikiančių institucijų įvairovę ir poreikį dėti suderintas pastangas, visų pirma kultūros aspekto integravimui į kitas politikos sritis ir programas. Kultūros, demokratijos, kultūrinių teisių ir ryšių su švietimu sąryšis taip pat yra svarbus daugelio valstybių narių darbotvarkės klausimas.
Darbo plane numatyti darbo metodai turėtų būti plėtojami ateityje, įskaitant tęstine darbotvarke grindžiamų veiksmų planavimą ir įgyvendinimą. Būtų galima persvarstyti tam tikrus darbo metodus, įskaitant kultūros AKM, kad jie taptų procedūriškai paprastesni ir veiksmingesni. Būtų galima apsvarstyti galimybę taikyti spartesnius procesus, kai ataskaitų teikimo reikalavimai yra mažesni, pavyzdžiui, daugiau eksperimentinių ir bandomųjų veiksmų, taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę sumažinti tikslines darbo grupes. Aktyvesnis ekspertų darbas, taip pat neoficialūs Kultūros reikalų komiteto posėdžiai, ekspertų grupių posėdžiai arba bendri Tarybos parengiamųjų organų posėdžiai taip pat gali padėti keistis išsamesne su svarbiais klausimais susijusia informacija. Nauji valstybių narių pasiūlyti darbo metodai, pavyzdžiui, kultūros srities generalinių direktorių susitikimai, taip pat galėtų pagerinti politikos rezultatų panaudojimą nacionaliniu lygmeniu. Turėtų būti remiamas didesnis dėmesys konkrečių sektorių uždaviniams pasitelkiant atitinkamas darbo struktūras, suburiant Europos ir nacionalinio lygmens ekspertus ir kultūros sektorių. Kitame darbo plane taip pat galėtų būti aiškiai aprašytas ES nepriklausančių šalių dalyvavimas įgyvendinant veiksmus.
Naujas bendradarbiavimo kultūros srityje ES lygmeniu etapas taip pat suteikia galimybę užtikrinti didesnį tiesioginį bendradarbiavimą su kultūros ir kūrybos sektoriais. Taikant naujos ES bendradarbiavimo kultūros srityje sistemos principus būtų galima sukurti labiau struktūrizuotą ir įtraukų valdžios institucijų ir kultūros bei kūrybos sektorių bendradarbiavimą ES lygmeniu, remiantis Komisijos nustatytomis dialogo formomis.
______
PRIEDAS. 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje įgyvendinimo tyrimas. ES valstybių narių atsakymų analizė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 06 29
COM(2022) 317 final
PRIEDAS
prie
Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui
dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje
2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje įgyvendinimo tyrimas
ES valstybių narių atsakymų analizė
Priedas prie Komisijos ataskaitos dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje
Tyrimo rezultatų santrauka
Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (toliau – DP) įgyvendinimo – naudodamasi IT priemone „EUSurvey“ išsiuntė joms klausimyną. Į tyrimą buvo įtraukti vertinimo klausimai (atsakant į juos reikėjo suskirstyti balus nuo 1 iki 6), taip / ne klausimai ir kokybiniai klausimai, į kuriuos atsakant reikėjo pateikti atviro teksto atsakymus. Atsakymai buvo priimami iki 2022 m. sausio 28 d.
2022 m. vasario 10 d. Tarybos Kultūros reikalų komiteto posėdyje Komisija pateikė atsakymų į šio tyrimo klausimus santrauką.
Šiame dokumente pateikiama atsakymų analizė, atitinkanti apklausos struktūrą. Duomenų analizę atlikti padėjo Europos kultūros ekspertų tinklas.
1.Darbo plano kultūros srityje prioritetai
2019–2022 m. darbo plane kultūros srityje nustatyti šeši teminiai prioritetai.
Valstybių narių buvo paprašyta įvertinti šių prioritetų aktualumą kultūros politikai ES ir šalių lygmeniu. Įvertinus 27 atsakymus nustatyta, kad svarbiausiais ES lygmens kultūros politikai laikomi šie trys prioritetai: 1) „Kultūros paveldo tvarumas“, 2) „Kultūra – svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys“ ir 3) „Menininkams, kultūros ir kūrybos specialistams ir Europos turiniui palanki ekosistema“.
1 pav. Šešių dabartinių 2019–2022 m. DP kultūros srityje prioritetų vertinimas pagal jų svarbą kultūros politikai ES ir šalių lygmenimis
Teminis prioritetas „Menininkams, kultūros ir kūrybos specialistams ir Europos turiniui palanki ekosistema“ pagal svarbą kultūros politikai nacionaliniu lygmeniu buvo svarbiausias, po jo – teminiai prioritetai „Kultūros paveldo tvarumas“ ir „Sanglauda ir gerovė“.
Manoma, kad teminis prioritetas „Kultūra – svarbiausias darnaus vystymosi veiksnys“ yra aktualesnis ES, o ne šalių lygmeniu. Prioritetai „Lyčių lygybė“ ir „Tarptautiniai kultūriniai ryšiai“ laikomi mažiausiai svarbiais abiem lygmenimis. Tik du iš šešių teminių prioritetų yra laikomi labiau aktualiais nacionaliniu lygmeniu. Tai galėtų būti suprantama kaip informacija, kad DP gali būti tinkamesnė priemonė formuojant politiką Europos, o ne nacionaliniu lygmeniu.
2.Darbo planų kultūros srityje pridėtinė vertė
DP pridėtinė vertė valstybėms narėms visų pirma yra ta, kad jie padeda didinti kultūros svarbą ir vaidmenį kitose politikos srityse ir programose ir padeda formuoti bei skatina kultūros politikos formavimą naujose srityse. Ir priešingai, manoma, kad DP turi mažiausią pridėtinę vertę, kai siekiama pagerinti kultūros politikos vertinimą ir įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
2 pav. Įvairių darbo planų pridėtinės vertės nacionaliniu / subnacionaliniu lygmeniu aspektų vertinimas
Tyrimo metu valstybių narių atstovai turėjo galimybę pasidalyti nuomonėmis ir pasiūlymais dėl DP pridėtinės vertės nacionalinės arba subnacionalinės politikos atžvilgiu. Dauguma iš dvylikos atstovų, atsakiusių į šį klausimą, nurodė, kad: 1) DP gali paskatinti kultūros politikos reformų procesus ir padėti formuoti naują politiką nacionaliniu lygmeniu, nes valstybių narių uždaviniai dažnai yra panašūs, net esant skirtingoms aplinkybėms; 2) DP suteikia platesnę perspektyvą, galimybę žvelgti plačiau ir vertę diskutuojant tokiais kompleksiniais klausimais kaip aplinka, lytis, skaitmeninė pertvarka ir judumas ES lygmeniu; 4) DP sustiprina finansavimo ir politikos formavimo sąsajas; 5) DP padeda konsoliduoti esamą sistemą, nustatyti naujus prioritetus, daryti didelį poveikį kultūros aspekto integravimui į kitas politikos sritis, ypač pagerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą; 6) DP gali padėti didinti informuotumą klausimais, kurie nacionalinėje politikoje laikomi savaime suprantamais arba nustumiami į šalį, ir stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, bendrus kūrimo procesus ir judumą mažesnėse šalyse ar regionuose; galiausiai 7) pagrindinis DP tikslas yra ne vertinti viešąją politiką, o skatinti kultūros prieinamumą ir pasiekiamumą.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas atvirojo koordinavimo metodo (AKM) grupių vaidmeniui, nes šios grupės suteikia galimybę visoms valstybėms narėms keistis informacija ir mokytis, dalytis geriausia patirtimi ir bendrauti su ekspertais sprendžiant bendro intereso klausimus. Tyrimo respondentai nurodė, kad dėl to atsirado bendruomenės ir tinklai. Kitas respondentas pabrėžė, kad AKM pridėtinė vertė priklauso nuo to, kiek AKM temos yra susijusios su valstybės narės politikos prioritetais.
Kai kurie respondentai pateikė pasiūlymų, susijusių su perkeliamumu, veiksminga komunikacija ir svarstymais dėl pagrindinių darbo grupių temų ir rezultatų nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, pabrėždami, kad šioje srityje reikia ypatingų pastangų. Antrasis svarbus pasiūlymas susijęs su vertinimo sistemomis, kurios galėtų būti įtraukiamos į būsimus DP kaip jų įgyvendinimo stebėsenos metodikos dalis.
Atskiras klausimas buvo susijęs su DP pridėtine verte bendradarbiaujant kultūros politikos srityje. Įvertinus rezultatus nustatyta, kad darbo grupės bendradarbiavimo aspektas greičiausiai pagerina valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija. Nacionaliniu lygmeniu galėtų būti pagerintas bendradarbiavimas su kitais vyriausybių padaliniais ir sektoriais. Atrodo, kad mažiau naudinga yra gerinti bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis grupėmis arba skirtingų administracinių lygmenų valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimą.
3 pav. Įvairių darbo planų pridėtinės vertės aspektų bendradarbiaujant kultūros politikos srityje vertinimas
Kokybinėje tyrimo dalyje kai kurios valstybės narės laikėsi nuomonės, kad DP vertė turėtų būti aiškiai nurodyta jo tekste. Kitame susijusiame pasiūlyme buvo atkreiptas dėmesys į aiškių apibrėžčių pateikimo ir rodiklių aptarimo pradiniame darbo etape pranašumus.
3.Darbo metodai
Atskiroje tyrimo dalyje buvo surinktos nuomonės dėl DP darbo metodų.
4 pav. Nuomonė dėl darbo metodų tinkamumo
Įvertinus surinktus atsakymus nustatyta, kad didžioji dauguma valstybių narių (24) mano, jog dabartiniai darbo metodai yra tinkamiausi DP tikslams pasiekti.
5 pav. Darbo metodų vertinimas pagal jų tinkamumą darbo plano tikslams pasiekti
Konkrečiau, valstybės narės pirmenybę teikia AKM, o po jų – seminarams. Tarpusavio mokymosi veikla, konferencijos, tyrimai ir pažangos įvertinimo seminarai įvertinti ne taip palankiai. Atrodo, kad, lyginant su kitais metodais, tarpusavio mokymosi veikla renkamasi šiek tiek rečiau.
6 pav. Nuomonė dėl papildomų darbo metodų poreikio
Dešimt valstybių narių nurodė, kad gali trūkti kai kurių darbo metodų, ir pasiūlė kitus metodus, kaip antai: 1) trumpi (6 mėnesių trukmės) eksperimentiniai ir bandomieji veiksmai, susiję su konkrečiais klausimais, kuriuos vykdo 5–7 valstybių narių pogrupiai. Tai reiškia, kad idėjoms išbandyti reikia mažesnių, trumpiau veikiančių darbo grupių, taikomi mažesni ataskaitų teikimo reikalavimai ir suteikiama daugiau lankstumo; 2) ekspertų arba ekspertų grupių susitikimai, kurių metu galima išbandyti idėjas; 3) forma: ne tokie oficialūs CAC susitikimai, kurie gali būti naudingas strateginių krypčių nustatymo ir vertinimo darbo metodas – pavyzdžiui, valstybių narių darbo grupės arba bendri parengiamųjų organų posėdžiai. Apskritai buvo kelis kartus pasiūlyta, kad tarpusavio mokymosi veikla galėtų būti trumpesnė ir veiksmingesnė; 4) pažintinių vizitų, kuriais papildoma AKM grupių veikla organizavimas; 5) struktūrizuotas, konsoliduotas dialogas su kultūros sektoriumi ir pilietine visuomene, naudojamas kaip darbo grupės darbo metodas.
4.Darbo plano temos
Ketvirtoji tyrimo sritis buvo susijusi su temų, kurios bus nagrinėjamos ateityje, aktualumu.
Tema, kuri buvo dažniausiai minima kaip tema, kurią reikėtų persvarstyti kitame DP, yra kultūros ir tvarumo vertybių santykis. Tai apima ne tik su klimato kaita susijusius klausimus, bet ir kultūros ir kultūros paveldo ekosistemos tvarumą įvairiose vertės grandinėse.
Respondentai pasiūlė, kad šią temą būtų galima nagrinėti įvairiais aspektais, kaip antai: 1) kultūros indėlis siekiant DVT; 2) menas, kultūra ir paveldas klimato kaitos atžvilgiu arba jų prisitaikymas prie klimato kaitos; 3) kultūra, kaip svarbiausias darnios pertvarkos veiksnys; 4) kultūros ir kultūros paveldo ekosistemos tvarumo įvairiose vertės grandinėse sąvoka.
Kitos dvi esamos temos, kurios keletą kartų buvo nurodytos kaip temos, kurias reikėtų persvarstyti, yra kultūros ir kūrybos sektorių specialistų statusas, darbo ir socialinės sąlygos arba jų atsparumo didinimas ir strateginis požiūris į ES tarptautinius kultūrinius ryšius.
Visos kitos esamos temos atsakymuose buvo paminėtos rečiau.
Kalbant apie naujas temas, kurios bus plėtojamos būsimame DP, įvertinus tyrimo rezultatus galima suskirstyti į tris grupes:
Pirmosios grupės temos apima norą aktyviai naudoti kultūrą ir meną klimato kaitos problemoms spręsti, visų pirma pasitelkiant tvarų kultūrinį turizmą; tvarų paveldo valdymą; žiedinę ekonomiką kultūros sektoriaus vertės grandinėse; žaliąją pertvarką kultūros ir kūrybos sektoriuose ir projektavimo procesus siekiant tvarios visuomenės.
Antroji grupė apima temas, susijusias su demokratija ir švietimu, pavyzdžiui: kultūra, demokratija ir sanglauda; tarpkultūrinis švietimas; sinergija su švietimu, visų pirma su švietimu meno srityje; kultūrinis ir kūrybinis švietimas visiems; keitimasis nuomonėmis dėl Faro konvencijos įgyvendinimo.
Trečioji (didesnė) temų grupė yra susijusi su skaitmeninių technologijų klausimais, įskaitant šias temas: kultūrinė ir meninė įvairovė skaitmeninėje aplinkoje; kultūros paveldo skaitmeninimas; kultūros kūryba skaitmeninėse rinkose / aplinkoje (daugiausia dėmesio skiriant blokų grandinėms ir dirbtiniam intelektui), taip pat skaitmeninė pertvarka kultūros ir kūrybos sektoriuose (poveikis vertės grandinei, verslo modeliams, skaitmeninei auditorijai).
Atskira pasiūlymų grupė susijusi su realybe po pandemijos, t. y.: kultūros ir kūrybos sektorių gaivinimas, atsparumo ir tvarumo didinimas, įskaitant tvirtesnės, nuolatinės ir ilgalaikės pozicijos finansavimo išteklių srityje nustatymą ir kultūra – kaip pagrindinis psichikos sveikatos ir gerovės skatinimo veiksnys. Pagal atsakymų skaičių galima spręsti, kad šiuo metu tai yra populiari ir aktuali tema. Tačiau ji turėtų būti performuluota taip, kad, siekiant išlaikyti šios temos aktualumą, ji apimtų atsparumo bet kokio pobūdžio pasaulinei krizei didinimą.
Atskirame tyrimo skirsnyje buvo siekiama surinkti nuomones apie galimybę DP taikyti labiau konkretiems sektoriams skirtą požiūrį. Atsakymus pateikė visos valstybės narės.
7 pav. Nuomonė dėl sektorinio požiūrio į būsimą DP
Nors atrodo, kad valstybių narių atstovai šiuo klausimu nesutaria, dauguma (15 iš 27 atsakiusių) pritaria sektoriniam požiūriui.
Tie, kurie pritarė sektoriniam požiūriui, pabrėžė, kad reikia imtis tikslingesnių, konkretesnių ir veiksmingesnių veiksmų, kad būtų galima patenkinti konkrečius poreikius ir spręsti problemas imantis pritaikytų priemonių, t. y. teikiant informaciją apie finansavimo programų rengimą.
Tie, kurie pritaria horizontaliajam požiūriui, mano, kad jis yra tinkamesnis, išskyrus atvejus, kai yra konkretus su sektoriumi susijęs klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Kai kurie teigia, kad daugelis šiuolaikinių uždavinių yra susiję su keliais kultūros ir kūrybos sektoriais. Kiti teigia, kad sektorių ypatumai ir pajėgumai valstybėse narėse yra pernelyg skirtingi ir kad DP (politinio bendradarbiavimo plano) ir tokios finansavimo programos kaip „Kūrybiška Europa“ tikslai ir požiūriai akivaizdžiai skiriasi. Be to, išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl kylančios rizikos, kad kai kuriems sektoriams bus skiriama daugiau dėmesio nei kitiems. Kitas argumentas, kuris buvo paminėtas pritariant horizontaliajam požiūriui, buvo tas, kad kultūra tampa vis labiau tarpdisciplininė.
Viename iš atsakymų buvo teigiama, kad teminis ir sektorinis požiūriai neturi būti laikomi nesuderinamais.
Atliekant tyrimą taip pat daug dėmesio skirta pandemijai ir kultūros ir kūrybos sektorių atsparumo didinimui. Ši tema greičiausiai išliks vienu iš svarbiausių prioritetų kitame DP kultūros srityje, nes sektoriai dar nevisiškai atsigavo po didelio krizės poveikio.
8 pav. Nuomonė dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo – vienas iš kito darbo plano prioritetų
5.Statistika
Atsakymai aiškiai rodo, kad kultūros statistika turėtų toliau būti laikoma tarpsektoriniu prioritetu.
9 pav. Nuomonė dėl kultūros statistikos kaip tarpsektorinio prioriteto būsimame darbo plane
Kalbant apie Eurostato kultūros statistikos darbo grupę, nors šioje grupėje atstovaujama visoms valstybėms narėms, kai kurios iš jų atsakė, kad jos nežino (ar jų šaliai atstovaujama šioje grupėje) arba nepateikė jokio atsakymo (10 pav.).
10 pav. Atstovavimas valstybėms narėms kultūros statistikos darbo grupėje
6.AKM veikla ir rezultatai
Vienas iš tyrimo elementų buvo klausimas, kuriuo buvo siekiama surinkti nuomones apie AKM ir jų rezultatus vykdant su DP susijusius veiksmus.
11 pav. Nuomonė dėl AKM naudingumo vykdant išvardytų rūšių veiklą ir siekiant rezultatų
AKM susitikimai (laikomi galimybe dalytis žiniomis ir patirtimi, keistis gerąja patirtimi, susitikti ir užmegzti ryšius su ekspertais) ir AKM ataskaitos yra naudingiausi šio darbo metodo elementai. Ataskaitų vertė daugiausia susijusi su jose pateikiamomis rekomendacijomis dėl politikos, taip pat su jose aprašomais atvejų tyrimais ir geriausios patirties pavyzdžiais. Manoma, kad AKM yra mažiau naudingi kaip forumai, kuriuose galima išklausyti „Kultūros balsų“ atstovus, kurių nuomonėms tikriausiai reiki kitos platformos, kurioje jos būtų tinkamai išklausomos.
7.Pilietinės visuomenės / suinteresuotųjų grupių indėlis į AKM
Atliekant tyrimą taip pat buvo prašoma valstybių narių nuomonės dėl suinteresuotųjų grupių ir pilietinės visuomenės indėlio į AKM procesą. Dauguma valstybių narių manė, kad šis indėlis yra naudingas.
12 pav. Nuomonė dėl pilietinės visuomenės indėlio pridėtinės vertės AKM grupėms
8.Trečiųjų šalių dalyvavimas AKM
Tyrimo metu taip pat buvo klausiama apie trečiųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant DP. Didžioji dauguma valstybių narių pritaria dėl ELPA / EEE šalių dalyvavimo AKM grupėse.
13 pav. Nuomonė dėl ELPA / EEE šalių atstovų dalyvavimo AKM grupėse naudingumo
Kalbant apie Vakarų Balkanų šalių dalyvavimą, atrodo, kad valstybės narės dėl jo iš esmės pritaria, tačiau pažymi, kad tai priklauso nuo sprendžiamos temos aktualumo. Vienoje pastaboje taip pat priminta apie Jungtinės Karalystės dalyvavimo galimybę.
14 pav. Nuomonė dėl AKM grupių įsteigimo Vakarų Balkanuose
9.AKM sklaida
Valstybės narės nemano, kad AKM ataskaitų sklaidos veikla turėtų būti nurodyta DP.
15 pav. Nuomonė dėl darbo plane aiškiai nurodytos sklaidos veiklos
Valstybės narės pabrėžė savo dalyvavimą svarbioje sklaidos veikloje. Keletas pavyzdžių, kuriuos ateityje būtų galima sustiprinti, yra šie: 1) (kai kurių) ataskaitų ir kitos susijusios rašytinės medžiagos vertimas į nacionalines kalbas; 2) informacijos sklaida tarp suinteresuotųjų grupių ir dalijimasis ja su atitinkamomis vyriausybinėmis, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, agentūromis, kultūros institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis; 3) dalijimasis informacija apie DP viešose interneto svetainėse ir informacijos sklaida atitinkamose platformose, socialiniuose tinkluose (įskaitant programos „Kūrybiška Europa“ centrą); 4) viešų diskusijų su politinėmis suinteresuotosiomis grupėmis, konferencijų su nacionaliniais ekspertais ir kolegomis iš kitų šalių, seminarų, diskusijų, informacinių susitikimų ir viešų praktinių seminarų, susijusių su konkrečiomis temomis ir gerąja patirtimi organizavimas; 5) bendros AKM narių sesijos su vietos suinteresuotosiomis grupėmis, politikos formuotojais ir nacionalinėmis etaloninėmis grupėmis, sudarytomis dėl kai kurių AKM.
10.AKM poveikis
Dauguma valstybių narių nurodė, kad AKM ataskaitų poveikis politikos formavimui (nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis) ir suinteresuotųjų grupių veiklai buvo nedidelis. Formuodamos politiką, didžioji dauguma valstybių narių naudojo tik nuo 1 iki ne daugiau kaip 5 iš 10 parengtų ataskaitų. Dažniausiai naudojama ataskaita buvo „Kiekvienam skirta aukštos kokybės architektūra ir apstatyta aplinka“ (paminėta 13 kartų). Kitos dvi populiariausios ataskaitos, kurių kiekviena paminėta po tris kartus, buvo šios: a) „Nuo socialinės įtraukties iki socialinės sanglaudos – kultūros politikos vaidmuo“ ir b) „Viešosios politikos vaidmuo plėtojant kultūros ir kūrybos sektorių verslumo ir inovacijų potencialą“.
16 pav. AKM ataskaitų poveikis politikos formavimui ir sektoriaus praktikai
AKM darė tiesioginį poveikį kelių rūšių politikos formavimui svarbiems veiksmams, ir jie visi buvo susiję su konkrečia temine sritimi: 1) tikslinės dotacijos, kurias ministerija siūlo kultūros institucijoms; 2) ministerijos, vietos valdžios institucijų arba privačiojo sektoriaus veiksmai, kampanijos, administraciniai procesai, eksperimentiniai projektai ir programos; 3) dalyvavimas Europos programose; 4) AKM, naudojami kaip atskaitos taškai arba informacijos šaltiniai rengiant strategiją ar nacionalinę politiką; 4) viešų renginių, kaip antai praktinis seminaras, organizavimas; 5) paskata inicijuoti naują organizaciją, susijusią su ataskaitos tema; 6) ministerijos užsakomi tyrimai; 7) projektų, įskaitant tinklų kūrimo projektus, finansavimas.
Įvertinus tyrimo rezultatus matyti, kad valstybių narių atstovai yra linkę geriau suvokti AKM ataskaitų poveikį politikos formavimui, o ne kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotųjų šalių veiklai.
11.ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės
Respondentai gana aiškiai nurodė, kad naudinga išlaikyti sąsają tarp DP ir pirmininkaujančių valstybių narių bei jų konferencijų, išvadų ar kitų iniciatyvų rezultatų. Dauguma valstybių narių taip pat įžvelgia šios sąsajos stiprinimo ir jos našumo didinimo kitame DP naudą.
17 pav. Nuomonė dėl dinamiškos tęstinės darbotvarkės naudingumo
12.Strateginė programa
Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų sutinka, kad naudinga skatinti politinį bendradarbiavimą kultūros srityje ES lygmeniu siekiant sutartų ES strateginių tikslų ir taikant bendrus kultūros politikos principus, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų (EAR) rekomendacijas.
18 pav. Nuomonė dėl tolesnio politinio bendradarbiavimo kultūros srityje skatinimo ES lygmeniu
Keliuose atsakymuose buvo pateikti pasiūlymai, atitinkantys Europos Audito Rūmų ataskaitą. Kai kurie respondentai teigia, kad kultūros sektoriui reikia ir jame tikimasi veiksmingų priemonių, kuriomis būtų remiamas atsigavimas po pandemijos nacionaliniu ir ES lygmenimis. Kiti respondentai siūlo sukurti bendrą strateginę kultūros sektoriaus sistemą, su kuria galėtų būti siejami visi kiti Komisijos, Tarybos, EIVT ir kitų pagrindinių ES iniciatyvų politikos dokumentai ir iniciatyvos. Kitas paminėtas pasiūlymas – pateikti aiškesnę strateginę sistemą, galbūt turėti vieną strateginį dokumentą, kuriame, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, būtų sujungiama darbotvarkė ir DP kultūros srityje. Tada būtų galima parengti konkrečius veiksmų planus, apimančius kitų rūšių veiksmus.
Buvo pareikšta ir tam tikrų abejonių. Kai kurios valstybės narės pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių DP uždavinių yra sudaryti palankesnes sąlygas keistis patirtimi ir idėjomis, o ne suderinti ar pradėti principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamą procesą. DP vertinamas kaip nusistovėjusi strateginė ir operatyvinė priemonė, kuri veikia. Taip pat buvo pasiūlyta peržiūrėti Europos Audito Rūmų ataskaitą, atsižvelgiant į naujas aplinkybes, kuriomis būtų galima remtis vykdant tolesnius svarstymus. Viename atsakyme pabrėžta, kad reikia ištirti didesnio ilgalaikio koordinavimo ES lygmeniu įgyvendinimo galimybes ir naudą, galbūt įtraukiant įvertinimą, kaip juo būtų galima geriau prisidėti formuojant politiką nacionaliniu lygmeniu, kartu laikantis subsidiarumo principo.
13.Darbo plano trukmė
Didžioji dauguma respondentų (21 valstybė narė) sutinka, kad ketverių metų DP trukmė yra tinkama.
19 pav. Nuomonė dėl dabartinės darbo plano trukmės
Vis dėlto buvo pateikta keletas pasiūlymų DP trukmę pritaikyti prie kitų laikotarpių ar prioritetų, kaip antai trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, programos „Kūrybiška Europa“ arba Darbotvarkės iki 2030 m.
20 pav. Nuomonė dėl darbo plano laikotarpio pritaikymo prie kitų ES terminų ir prioritetų
Du respondentai nurodė skirtingos trukmės priežastis: septynerių metų laikotarpis su laikotarpio vidurio peržiūra, pagal kurios rezultatus būtų galima atlikti patikslinimus, arba trejų metų trukmės laikotarpis, atsižvelgiant į sparčiai kintančią realybę ir poreikį peržiūrėti prioritetus ir veiksmus.
14.Darbo metodų pritaikymas dėl COVID-19
Galiausiai atliekant tyrimą buvo galima patikrinti, kaip darbo metodai buvo pritaikyti dėl pandemijos. Pusės respondentų nuomone susitikimai internetu buvo patenkinami ar net sėkmingi, o kita pusė manė, kad tokie susitikimai buvo ne tokie geri nei anksčiau.
21 pav. Darbo metodų pritaikymo dėl COVID-19 vertinimas
Po pandemijos rekomenduojamų susitikimų forma yra labiau mišraus tipo ir „gyvi“ susitikimai.
22 pav. Nuomonė dėl darbo metodų ateities po COVID-19
15.Galutiniai pasiūlymai dėl patobulinimų ir kitos mintys
Valstybių narių atstovams buvo suteikta galimybė laisvai pateikti savo idėjas klausimyno pabaigoje pateiktame atviro teksto skirsnyje.
Vienas iš pagrindinių pasiūlymų buvo rengiant būsimą DP naudoti dalyvavimo metodikas, kurios buvo pabrėžtos kaip būdas nustatyti ir grupuoti temas bei užduotis. Kai kurie respondentai siūlo, kad Kultūros reikalų komitetas galėtų reguliariau teikti grįžtamąją informaciją apie temines iniciatyvas, renginius ir leidinius. Taip pat paminėtina, kad reikia gerinti rezultatų sklaidą ir naudojimą. Be to, respondentai pripažįsta, kad naujasis DP galėtų būti labiau orientuotas į išteklius ir kad turėtų būti vengiama AKM grupių, kurios laikomos naudingomis, tačiau sukuriančiomis administracinę naštą, daugėjimo. Be to, darbą palengvinti galėtų sinchroninis vertimas AKM posėdžių metu, o pagrindinių AKM rezultatų (santraukų, ataskaitų, rekomendacijų) vertimas taip pat laikomi priemone, kuria šio darbo poveikis galėtų būti pagerintas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Taip pat buvo pabrėžta, kad CAC derybos dėl su AKM susijusių įgaliojimų yra svarbus proceso patobulinimas.