EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 20

SWD(2021) 720 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita





Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Maltoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo taikymo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2021) 700 final} - {SWD(2021) 701 final} - {SWD(2021) 702 final} - {SWD(2021) 703 final} - {SWD(2021) 704 final} - {SWD(2021) 705 final} - {SWD(2021) 706 final} - {SWD(2021) 707 final} - {SWD(2021) 708 final} - {SWD(2021) 709 final} - {SWD(2021) 710 final} - {SWD(2021) 711 final} - {SWD(2021) 712 final} - {SWD(2021) 713 final} - {SWD(2021) 714 final} - {SWD(2021) 715 final} - {SWD(2021) 716 final} - {SWD(2021) 717 final} - {SWD(2021) 718 final} - {SWD(2021) 719 final} - {SWD(2021) 721 final} - {SWD(2021) 722 final} - {SWD(2021) 723 final} - {SWD(2021) 724 final} - {SWD(2021) 725 final} - {SWD(2021) 726 final} - {SWD(2021) 727 final}

I.Teisingumo sistema

Maltos teisingumo sistemai įtaką daro žemyninės ir anglosaksų teisinės tradicijos 1 . Teismai yra skirstomi į aukštesniuosius ir žemesniuosius teismus. Iš teisėjų sudaryti aukštesnieji teismai yra šie: Civilinis teismas, Baudžiamasis teismas, Apeliacinis teismas, Baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas ir Konstitucinis Teismas. Žemesniuosiuose teismuose sprendimus priima magistratai. Šie teismai apima Maltos magistratų teismą ir Goco magistratų teismą. Teisminėms institucijoms vadovauja vyriausiasis teisėjas, kuris yra ir Konstitucinio Teismo pirmininkas. Teisminių institucijų darbą prižiūri Teisingumo administravimo komisija. Yra keli specializuoti tribunolai, nagrinėjantys specifinių sričių bylas. 2019 m. įsteigta visiškai atskira prokuratūra. Malta dalyvauja Europos prokuratūros veikloje. Teisininkų asociacija (Advokatų rūmai) yra nepriklausoma ir pati save reguliuojanti teisininkų profesinė organizacija 2 .

Nepriklausomumas

Teismų nepriklausomumas pagerėjo ir dabar vertinamas gerai. Plačioji visuomenė teismų nepriklausomumą vertina gana gerai arba labai gerai ir šis vertinimas (69 proc.) gerokai pagerėjo nuo 2020 m. (52 proc.), taip pat palyginti su 2016 m. (44 proc.) 3 . Įmonės teismų nepriklausomumą vertina gana gerai arba labai gerai (67 proc.) ir šis vertinimas taip pat gerokai pagerėjo, palyginti su 2020 m. (48 proc.); ankstesnė blogėjimo tendencija pasikeitė į priešingą pusę 4 .

Naujoji teisėjų skyrimo sistema prisidėjo prie teismų nepriklausomumo stiprinimo. 2020 m. liepos mėn. priimtą naująją teisėjų skyrimo sistemą 5 įvertino Venecijos komisija savo 2020 m. spalio mėn. nuomonėje 6 . Venecijos komisija palankiai įvertino reformą ir teigiamai įvertino naują Teisėjų skyrimo komiteto (toliau – TSK) sudėtį, laisvų teisėjų vietų skelbimą, TSK tiesioginį kandidatų į teisėjus siūlymą Maltos prezidentui, TSK išsamių ataskaitų apie kandidatus pateikimą ir TSK trijų tinkamiausių kandidatų pristatymą paskyrimui 7 . Šios reformos, kuriomis atsižvelgiama į Europos Tarybos rekomendacijas, padeda stiprinti teismų nepriklausomumą 8 . Advokatų rūmai 9 ir pilietinės visuomenės organizacijos 10 palankiai įvertino reformas. Tačiau Venecijos komisija apgailestavo, kad Maltos vyriausybė, priimdama šį dokumentą, laikėsi procedūros, kuri nesudarė sąlygų platesnėms konsultacijoms su pilietine visuomene ar išsamesniems viešiems debatams 11 , kaip pabrėžė ir pilietinė visuomenė 12 . Ji taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į ankstesnes jos rekomendacijas, trijų Teisėjų skyrimo komiteto pasiūlytų kandidatų pavardės turėtų būti paskelbtos viešai prieš Maltos prezidentui priimant sprendimą dėl paskyrimo, kad būtų užtikrintas proceso skaidrumas, nes tai nebuvo įtraukta į priimtą reformą 13 . Naujoji teisėjų skyrimo procedūra buvo taikoma įdarbinant keturis teisėjus ir keturis magistratus atitinkamai 2021 m. balandžio ir birželio mėn.

Teismų nepriklausomumą taip pat sustiprino magistratų ir teisėjų atleidimo iš pareigų procedūros reforma. Pakeista magistratų ir teisėjų atleidimo iš pareigų tvarka. Pagal naująją sistemą 14 atleidimo iš pareigų procedūra priklauso Teisingumo administravimo komisijos, kurią sudaro dauguma teisėjų, kompetencijai, priešingai nei pagal ankstesnę sistemą, kai už šią procedūrą buvo atsakingas parlamentas. 2020 m. spalio mėn. nuomonėje Venecijos komisija mano, kad reforma iš esmės atitinka galiojančius standartus 15 .

Imtasi priemonių vyriausiojo teisėjo skyrimo procedūrai depolitizuoti. 2020 m. spalio mėn. nuomonėje Venecijos komisija pakartojo, kad reikia kuo labiau depolitizuoti vyriausiojo teisėjo skyrimo procedūrą 16 . Toje pačioje nuomonėje buvo teigiama, kad reikalavimas gauti dviejų trečdalių parlamento narių pritarimą vyriausiojo teisėjo paskyrimui lemtų tokį depolitizavimą 17 , tačiau buvo apgailestaujama, kad šiuo atžvilgiu nenumatytas joks aklavietės išvengimo mechanizmas 18 . Apskritai reikės atkreipti daugiau dėmesio į tai, kad parlamentas skiria vyriausiąjį teisėją nedalyvaujant teisminei valdžiai, ir į galimybę, kad vyriausiuoju teisėju gali būti paskirtas asmuo, nepriklausantis teisminei valdžiai 19 . Advokatų rūmai išreiškė nuomonę, kad vyriausiasis teisėjas turėtų būti skiriamas iš vyresniųjų teisėjų, taip pašalinant galimybę, kad asmenys, nepriklausantys teismų sistemai, galėtų būti tiesiogiai paskirti vyriausiuoju teisėju, ir kad jį turėtų skirti patys teismų sistemos nariai, nesikišant jokiai politinei jėgai 20 .

Tam tikrų rūšių baudžiamojo persekiojimo perdavimas iš policijos generaliniam prokurorui vykdomas pagal grafiką, tačiau nėra numatyta, kada bus perduotas lengvesnių nusikaltimų baudžiamojo persekiojimo procesas. Iki šiol visas baudžiamąsias bylas žemesniuosiuose teismuose (magistratų teismuose) vykdė policija, o generalinė prokuratūra vykdė baudžiamąjį persekiojimą aukštesniuosiuose teismuose (Baudžiamajame teisme ir žemesniajame bei aukštesniajame Baudžiamųjų bylų apeliaciniame teisme) 21 . Perdavimas pradėtas įgyvendinti 2020 m. pradžioje, kai 20 naujų teisininkų buvo įdarbinta generalinėje prokuratūroje, kad ji galėtų veiksmingiau susidoroti su papildomu darbo krūviu. 2020 m. spalio 1 d. baigėsi pirmasis pereinamojo laikotarpio etapas 22 ir generalinis prokuroras perėmė sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo ir konkrečių sunkių nusikaltimų, įskaitant korupciją, baudžiamojo persekiojimo inicijavimą 23 . Vyriausybė planuoja, kad iki 2024 m. spalio 1 d. vis daugiau nusikalstamų veikų bus perduota nagrinėti generaliniam prokurorui. Tačiau šis planas neapima pažeidimų ar nusikaltimų, už kuriuos baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki ne daugiau kaip dvejų metų (bylose, kurios nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka), perdavimo. Šiuo metu nėra aišku, ar šioms byloms taip pat bus taikomas perdavimas. Nors šiam perdavimui reikia skirti pakankamai laiko 24 , būtų svarbu visas baudžiamojo persekiojimo bylas, įskaitant bylas, kurios nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, perduoti generaliniam prokurorui ir tai padaryti kuo greičiau 25 .

Generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo iš pareigų procedūros apsaugos priemones galima sustiprinti. 2020 m. liepos mėn. pakeitus Konstituciją, generalinį prokurorą iš pareigų gali atleisti Maltos prezidentas, parlamente priėmus rezoliuciją, kuriai pritarta dviejų trečdalių balsų dauguma. Panašūs pakeitimai buvo įdiegti ir valstybės advokato atžvilgiu 26 . 2020 m. spalio mėn. nuomonėje Venecijos komisija rekomendavo, kad, prieš parlamento plenarinėje sesijoje priimant galutinį sprendimą dėl pašalinimo iš pareigų, sprendimą dėl pašalinimo iš pareigų turėtų priimti ekspertinė institucija arba turėtų būti sudaryta galimybė apskųsti parlamento komiteto sprendimą Konstituciniam Teismui 27 . Kalbant apie paskyrimo procedūrą, nors po 2019 m. reformos buvo pridėta apsaugos priemonių, praktiškai generalinio prokuroro paskyrimas vis dar daugiausia priklauso ministro pirmininko kompetencijai, ir buvo nurodyta, kad tai yra problema 28 .

Toliau veikia daug specializuotų tribunolų. Daugelis šių tribunolų 29 yra skiriami pagal vykdomosios valdžios procedūrą. Venecijos komisija išreiškė susirūpinimą dėl šių specializuotų tribunolų darbo 30 , nes, jos vertinimu, jie nėra tokie pat nepriklausomi kaip įprasti teismai, ir 2020 m. spalio mėn. pakartojo savo rekomendaciją šiuo klausimu 31 . Suinteresuotieji subjektai, įskaitant Advokatų rūmus, taip pat išreiškė susirūpinimą 32 . Vyksta diskusijos dėl šių specializuotų tribunolų nepriklausomumo peržiūros, susijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone.

Kokybė

Teisingumo sistemos skaitmeninimo srityje esama reikšmingų spragų, kurias būtų galima pašalinti įgyvendinant būsimą skaitmeninę strategiją. 2020 m. paskelbtos viešos konsultacijos dėl skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano, kuriuos prižiūrės Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) ir kurie bus finansuojami pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą. Po konsultacijų Teisingumo ministerijai maždaug 2021 m. viduryje bus pateiktas skaitmeninės strategijos ir veiksmų plano projektas. Strategiją reikia įgyvendinti siekiant pašalinti esamas svarbias teisingumo sistemos skaitmeninimo spragas, į kurias atkreipė dėmesį suinteresuotieji subjektai, visų pirma susijusias su ribota galimybe pateikti dokumentus ir vykdyti procedūrą elektroninėmis priemonėmis 33 . Sritys, kurias būtų galima dar labiau pagerinti, apima teismų ir prokuratūros tarnybų naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis 34 , elektroninių ryšių priemonių naudojimą teismuose 35 ir prokuratūroje 36 , taip pat skaitmeninius sprendimus, skirtus teismo procesui baudžiamosiose bylose vykdyti ir stebėti 37 . 2021 m. vasario mėn. priimtu įstatymu Teisingumo ministrui leidžiama priimti reglamentus, kuriais būtų sudarytos sąlygos elektroniniu būdu pateikti baudžiamųjų teisminių aktų dokumentus, teikti pranešimus ir vykdyti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą internetu 38 . Siekiant kovoti su COVID-19 pandemija, 2020 m. lapkričio mėn. priimti Organizavimo ir civilinio proceso kodekso daliniai pakeitimai, kad civilines bylas būtų galima nagrinėti internetu 39 .

Pasiūlyti pakeitimai, kuriais administracinėms institucijoms būtų suteikta teisė taikyti sankcijas už pažeidimus, dėl kurių šiuo metu sprendžia teismai. 2021 m. vasario mėn. buvo pasiūlyti teisės aktų daliniai pakeitimai 40 , kuriais būtų reglamentuotos pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi nusikalstamo pobūdžio, rūšys tais atvejais, kai valdžios institucija skiria civilinę sankciją, administracinę baudą arba kitas civilines ar administracines sankcijas ar priemones 41 . Pakeitimų projektu administracinėms institucijoms būtų suteikta teisė taikyti tam tikras sankcijas už baudžiamojo pobūdžio pažeidimus, dėl kurių šiuo metu gali spręsti tik teisminės institucijos. Suinteresuotieji subjektai šiuo klausimu išreiškė susirūpinimą, manydami, kad dėl šių pakeitimų gali būti pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes dėl jų padaugėtų bylų, kurias nagrinėja administracinės institucijos, o ne teismai, ir dėl to, kad siūlomi pakeitimai galėtų būti priimti tik iš dalies keičiant Konstituciją, o ne priimant teisės aktus, kaip siūlo vyriausybė 42 . 2021 m. birželio 1 d. skubioje nuomonėje Venecijos komisija pareiškė, kad siūloma reforma turėtų būti įvykdyta iš dalies keičiant Konstituciją, kartu užtikrinant tolesnį jos santykio su Europos žmogaus teisių chartijos 6 straipsniu paaiškinimą 43 .

Veiksmingumas

Rimta problema išlieka bylų nagrinėjimo trukmė 44 . Civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė pirmojoje instancijoje 2019 m. vis dar buvo labai ilga (465 dienos) ir nuo 2017 m. vis ilgėjo 45 . Šie apeliaciniai skundai 2019 m. taip pat buvo nagrinėjami labai ilgai (875 dienos) 46 . Vidutinė pinigų plovimo bylų trukmė 2019 m. išliko ypač ilga (daugiau nei 1 350 dienų), nors ir šiek tiek sutrumpėjo 47 . Nors administracinių bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje trukmė išliko ilga, nuo 2017 m. pastebima jo trumpėjimo tendencija 48 . Civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų išnagrinėjimo lygis 2019 m. nesiekė 100 proc. ir toliau žemėjo 49 . Suinteresuotieji subjektai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Maltos teisingumo sistemos veiksmingumo 50 . Problemą dar labiau didina COVID-19 pandemija, dėl kurios 2020 m. 51 kuriam laikui buvo sustabdytas teismų darbas ir kuri toliau trukdo teismų veiklai. Kalbant apie baudžiamąjį procesą, 2020 m. lapkričio mėn. Teisingumo ministras paskelbė pakeitimus, kuriais siekiama paspartinti magistratų vykdomus tyrimus ir baudžiamąjį procesą, taip pat sumažinti susikaupusių bylų skaičių Apeliaciniame teisme 52 . Be to, priimtas naujas įstatymas 53 civilinio proceso srityje, kuriame numatyta sutrumpinti įrodymų rinkimo terminus. Įstatymu taip pat siekiama sumažinti susikaupusių bylų skaičių Apeliaciniame teisme, numatant galimybę Apeliaciniam teismui skirti posėdį tik esant būtinybei.

Gana mažas teisėjų ir magistratų skaičius gali turėti įtakos teisingumo sistemos veiksmingumui. Vienam gyventojui tenkantis teisėjų skaičius yra vienas mažiausių ES 54 . 2021 m. balandžio mėn. į esamas laisvas vietas paskyrus keturis teisėjus, o 2021 m. birželio mėn. – keturis magistratus, bendras teisėjų ir magistratų skaičius padidėjo vienu teisėju ir magistratu, nes dauguma laisvų vietų atsirado siekiant pakeisti į pensiją išėjusius arba paaukštintus teisėjus ir magistratus 55 . Teisėjų ir magistratų asociacija paragino vyriausybę paskirti bent šešis naujus magistratus, kad būtų užtikrintas Maltos teisingumo sistemos veiksmingumas 56 .

II.Kovos su korupcija sistema

Kovos su korupcija institucinę struktūrą sudaro kelios valdžios institucijos. Nuolatinė kovos su korupcija komisija yra atsakinga už korupcijos prevenciją ir korupcinių veiksmų administracinius tyrimus. Viešojo gyvenimo standartų komisaras prižiūri ministrų, parlamentinių valstybės sekretorių ir parlamento narių etikos laikymąsi. Ekonominių nusikaltimų, įskaitant korupcinius nusikaltimus ir pinigų plovimą, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas yra atitinkamai policijos (Finansinių nusikaltimų tyrimo departamento) ir generalinio prokuroro kompetencija. Pereinamuoju 2021–2024 m. laikotarpiu pastarasis perims baudžiamąjį persekiojimą už visas nusikalstamas veikas, už kurias numatyta ilgesnė nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos kovoje su korupcija dalyvaujančios institucijos – Finansinės žvalgybos analizės padalinys ir Vidaus audito ir tyrimų padalinys. Pastarasis vykdo visų vyriausybinių departamentų ir institucijų vidaus auditą ir tyrimus. Kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, tebevykdomas tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimas ir atskiras viešas tyrimas atskleidė gilius korupcijos modelius ir paskatino visuomenę griežtai pareikalauti iš esmės sustiprinti kovos su korupcija pajėgumus ir vykdyti platesnę teisinės valstybės reformą 57 . 

Ekspertai ir įmonių vadovai mano, kad korupcijos lygis viešajame sektoriuje išlieka gana aukštas. Pagal 2020 m. organizacijos „Transparency International“ skelbiamą naujausią korupcijos suvokimo indeksą Malta surinko 53 balus iš 100 ir užima 15-ą vietą Europos Sąjungoje ir 52-ą vietą pasaulio mastu 58 . Per pastaruosius penkerius metus 59 šis suvokimas gerokai sumažėjo 60 .

2021 m. kovo mėn. vyriausybė patvirtino tikslinę nacionalinę 2021–2024 m. kovos su sukčiavimu ir korupcija strategiją 61 . Ministrų kabinetas patvirtino strategiją, ir apie ją 2021 m. gegužės mėn. buvo viešai pranešta parlamentui 62 . Jos ramsčiai – mokymas ir švietimas, dalijimasis informacija, institucinis bendradarbiavimas (vidaus ir tarptautinis), taip pat atskaitomybė už viešąjį finansavimą 63 . Strategijos įgyvendinimą koordinuoja komitetas, kuriam pirmininkauja Vidaus audito ir tyrimų departamentas. Ombudsmeno tarnybos, privataus sektoriaus, pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai apgailestavo, kad prieš priimant strategiją nebuvo pakviesti prisidėti ir su jais nebuvo konsultuojamasi 64 .

Nors tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijos pagerino savo pajėgumus korupcijos byloms nagrinėti (kaip matyti iš išaugusio pradėtų bylų skaičiaus), tyrimai, priklausomai nuo jų sudėtingumo, vis dar trunka ilgai ir būtina pateikti ataskaitas apie paskelbtus apkaltinamuosius nuosprendžius aukštų pareigūnų bylose 65 . Nuo 2020 m. spalio mėn. generalinis prokuroras perėmė baudžiamąjį persekiojimą už tam tikrus sunkius nusikaltimus 66 , įskaitant aukšto lygio korupciją. Finansiniams nusikaltimams tirti iš viso skirta 14 prokurorų, o nuo 2020 m. antrojo ketvirčio veikia sudėtingų finansinių nusikaltimų darbo grupė 67 . Ištirtų ir išaiškintų finansinių nusikaltimų bylų skaičius gerokai išaugo 68 , neseniai padidinus Finansinių nusikaltimų tyrimo departamento (FCID) išteklius ir pajėgumus, kurie buvo padidinti nuo 2019 m. iki 2020 m. rugsėjo mėn. 69 . Tačiau korupcijos tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas tebėra ilgas procesas, ypač tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties finansinių duomenų analizę, arba tais atvejais, kurie laikomi sudėtingais 70 . Šiuo metu teisme nagrinėjamos kelios aukšto lygio korupcijos bylos.

Įdiegtos naujos priemonės, skirtos policijos sąžiningumui didinti. 2020 m. rugsėjo mėn. vadovaujant naujai paskirtam policijos komisarui 71 , policija pradėjo įgyvendinti 2020–2025 m. pertvarkos strategiją 72 , kuria siekiama stiprinti kovos su korupcija priemones 73 . Policija įgyvendino verslo interesus ir papildomas profesijas reglamentuojančią politiką, kurios stebėsena pavesta policijos komisaro paskirtai Vertinimo tarybai 74 . 2020 m. buvo iš dalies pakeistas Policijos aktas 75 , kad policijos pareigūnai galėtų anonimiškai pranešti apie sąžiningumo pažeidimus policijoje. Tačiau šios priemonės veiksmingumas priklausys nuo jos faktinio įgyvendinimo.

Nors Nuolatinės kovos su korupcija komisijos nepriklausomumas sustiprintas, vis dar nėra aiškių pastarojo meto reformų rezultatų. Nuolatinė kovos su korupcija komisija (toliau – NKKK) yra atsakinga už korupcijos prevenciją viešojo administravimo institucijose ir gali atlikti administracinius tyrimus. Kaip pranešta 2020 m., NKKK buvo atlikta struktūrinė reforma 76 , kuria siekta patobulinti trijų komisarų skyrimo procedūrą ir išplėsti jos tiriamosios kompetencijos sritį. Nors NKKK gali prašyti policijos pagalbos atliekant tyrimus, NKKK neturi nei savo tyrėjų, nei duomenų analitikų; jos ištekliai tebėra riboti, todėl vis dar kyla abejonių dėl jos gebėjimo atlikti veiksmingus tyrimus 77 . Be to, policijos tyrimai ir NKKK vertinimai gali užtrukti labai ilgai 78 . 2020 m. NKKK išnagrinėjo keturias, o 2021 m. pradžioje – dvi korupcijos bylas. Tačiau išsamios informacijos apie NKKK darbo krūvį nėra 79 . Iki šiol labai nedaug pranešėjų pateikė skundus NKKK 80 . Baigusi nagrinėti bylą, NKKK gali ją užbaigti arba perduoti generaliniam prokurorui 81 . Jei generalinis prokuroras nusprendžia nevykdyti baudžiamojo persekiojimo, NKKK gali užginčyti šį sprendimą 82 . Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 83 , NKKK generalinei prokuratūrai perdavė dvi bylas 84 .

Pagal naujas nuostatas generalinis auditorius gali apie savo išvadas pranešti prokuratūrai. Vidaus audito ir tyrimų departamentas yra atsakingas už visų vyriausybinių departamentų auditą, įskaitant valstybės institucijų finansinių knygų ir valstybės pareigūnų interesų konfliktų tikrinimą 85 . Generalinio auditoriaus tarnyba turi kompetenciją atlikti viešųjų tarnybų, įskaitant valstybės valdomas įmones, sąskaitų auditą 86 . 2021 m. kovo 15 d. buvo priimti Generalinio auditoriaus ir Valstybės kontrolės akto pakeitimai 87 , kuriuose numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis generalinis auditorius gali perduoti savo išvadas tiesiogiai generaliniam prokurorui 88 . 

Ombudsmeno, atsakingo už valstybės tarnautojų sąžiningumą, įgaliojimai baigėsi. Ombudsmeno tarnyba 89 turi teisę atlikti tyrimus dėl administracines funkcijas vykdančių pareigūnų ir institucijų, įskaitant korupcijos atvejus, kurie perduodami generaliniam prokurorui. Ombudsmeno tarnyba turi teisę apskųsti generalinio prokuroro sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo dėl korupcijos. Iki šiol šia teise nepasinaudota 90 . Dabartinio ombudsmeno įgaliojimai baigėsi 2021 m. kovo mėn., todėl dabartinis pirmininkas toliau eina savo pareigas, kol bus paskirtas jo įpėdinis 91 .

Aukšto rango pareigūnams, parlamento nariams ir ministrams taikomos etikos taisyklės, įskaitant turto deklaravimo ir lobizmo taisykles, nors profesinio sąžiningumo sistemoje numatomi tolesni pakeitimai. Viešojo gyvenimo standartų komisaras (toliau – komisaras) prižiūri ministrų, parlamentinių valstybės sekretorių ir parlamento narių etikos kodekso laikymąsi. Šiuo metu peržiūrimi lobizmo nuostatai ir ministrų bei parlamento narių etikos kodeksai 92 . 2020 m. komisaras pateikė ataskaitą dėl Etikos kodekso 93 , kurią dar turi apsvarstyti parlamentas 94 . Kasmet parlamento nariai ir ministrai pateikia savo turto deklaracijas Asamblėjos pirmininko biurui, o komisaras jas tikrina. Komisaras šiuo metu tiria aštuonis parlamento narių galimų interesų konfliktų atvejus 95 .

Asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams taikomos etikos taisyklės buvo iš dalies pakeistos, tačiau kilo abejonių dėl kontrolės galimybių ir veiksmingumo. Asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai privalo pateikti pagrindinę turto deklaraciją 96 . Venecijos komisija ir Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO) pateikė rekomendacijas dėl asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų įstatymo projekto dalinių pakeitimų 97 . Nuo 2021 m. kovo mėn., patvirtinus aiškų jų skyrimo teisinį pagrindą 98 , valstybės tarnautojui, komandiruotam į kitą viešojo administravimo instituciją, ir toliau galioja išsiunčiančiajai viešojo administravimo institucijai taikomos taisyklės. Tačiau Viešojo gyvenimo standartų komisaras išreiškė susirūpinimą dėl asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų etikos kontrolės galimybių ir veiksmingumo, ypač atsižvelgiant į asmenis, kurie dirba glaudžiau su ministru arba yra jam pavaldūs 99 .

Individualių investuotojų programą, pagal kurią pilietybė buvo suteikiama mainais į iš anksto nustatytus mokėjimus ir investicijas, pakeitė nauja programa 100 . Įvairių žiniasklaidos šaltinių paskelbtuose dokumentuose, pavadintuose projekto pavadinimu „paso dokumentai“, buvo išreikšta abejonių dėl individualių investuotojų programos pareiškėjų atitikties programos reikalavimams 101 . Europos Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Maltą dėl ankstesnės ir naujosios investuotojų pilietybės sistemos atitikties ES teisei 102 .

Siekiant sumažinti korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose COVID-19 pandemijos metu, parengtos specialios gairės. 2020 m. Finansų ir užimtumo ministerijos Sutarčių departamentas įdiegė Turto įsigijimo taisykles 103 , paskelbtas 2020 m. balandžio 30 d., į kurias įtrauktos nuostatos dėl kovos su korupcija ir slaptais susitarimais 104 . Be to, Sutarčių departamentas oficialiame viešųjų pirkimų portale 105 įdiegė internetinį modulį po sutarties sudarymo, kuriuo siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams viešųjų pirkimų procedūrose.

III.Žiniasklaidos pliuralizmas ir žiniasklaidos laisvė

Žodžio laisvė yra įtvirtinta Maltos konstitucijoje 106 ir Europos konvencijos akte (Maltos teisės aktų rinkinio 319 skyrius). 2018 m. gegužės 14 d. priimtu Aktu dėl žiniasklaidos bei garbės ir orumo įžeidimo buvo panaikintas 1974 m. Spaudos aktas ir buvo iš esmės patobulinti teisės aktai dėl garbės ir orumo įžeidimo. Konstitucijoje nustatyta Transliacijų reguliavimo tarnybos sudėtis, jos narių skyrimo ir atšaukimo tvarka bei nepriklausomumas ir įtvirtintos pagrindinės jos funkcijos 107 . Informacijos laisvės aktu nustatoma teisinė sistema, pagal kurią galima susipažinti su valdžios institucijų turima informacija 108 . 2020 m. buvo priimti teisės aktai, kuriais į Maltos teisę perkeliama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 109 .

Maltos transliacijų akto daliniais pakeitimais nebuvo pasiekta jokių pokyčių, kuriais būtų sustiprintas Transliacijų reguliavimo tarnybos nepriklausomumas ir veikimas. Transliacijų reguliavimo tarnybos narius skiria prezidentas pagal ministro pirmininko rekomendaciją ir pasikonsultavęs su opozicijos lyderiu. Nors visi penki tarnybos valdybos nariai yra paskirti politikų, atsižvelgiant į tai, kad tarnybos pareigos yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose ir jos veikla apskritai yra skaidri, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2021 m. vertinimu, tarnybos nepriklausomumui ir veiksmingumui kylanti rizika yra maža 110 . 2020 m. aktu Nr. LVI, kuriuo iš dalies pakeistas Transliacijų aktas, siekiant jį suderinti su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, nenustatyta jokių pakeitimų, susijusių su Maltos transliacijų reguliavimo tarnybos nepriklausomumu 111 .

Vis dar nerimaujama dėl politinių partijų nuosavybės ir įtakos kelių žiniasklaidos priemonių ir transliuotojų veiklai. Dviem pagrindinėms parlamente atstovaujamoms partijoms 112 faktiškai priklauso kelių Maltos žiniasklaidos kanalų ir transliuotojų, įskaitant internetinius naujienų portalus, nuosavybė, jos juos kontroliuoja arba valdo. „MPM 2021“ pažymima, kad tokia padėtis reiškia, jog šios dvi partijos „aktyviai prisideda prie žurnalistų darbo aplinkos formavimo“, o jų žiniasklaidos priemonės daro „didelę įtaką viešajam diskursui“ 113 . Todėl ir vėl vertinama, kad „MPM 2021“ žiniasklaidos nepriklausomumui nuo politikų kyla ypač didelė rizika 114 . „MPM 2020“ pažymėta ir „MPM 2021“ 115 pakartota, kad Transliacijų reguliavimo tarnyba daugiausia stebi ir reguliuoja valstybinę žiniasklaidą (t. y. valstybinius transliuotojus), de facto leisdama kitiems dviem pagrindiniams transliavimo kanalams, kurie atitinkamai priklauso Darbininkų partijai ir Nacionalistų partijai, „patiems rasti redakcinio turinio pusiausvyrą“. Atsižvelgiant į tokią padėtį, buvo iškelta konstitucinė byla, kurioje ginčijama Transliacijų akto 13 straipsnio 2 dalies išlyga ir šios išlygos taikymas reguliavimo institucijoje, kuriuo, kaip teigiama, įtvirtinamas žiniasklaidos poliarizavimas 116 .

Padaryti nedideli Maltos žurnalistų instituto statuto pakeitimai. 1989 m. įsteigta šalies žurnalistų profesinė organizacija – Maltos žurnalistų institutas – vienbalsiai pritarė savanoriškų organizacijų komisaro pasiūlytiems įstatų pakeitimams (įskaitant valdybos narių skaičiaus padidinimą ir papildomą finansinę kontrolę) 117 . Nors „MPM 2020“ pažymima, kad institutas apskritai nėra vertinamas kaip efektyvus redakcinės nepriklausomybės garantas 118 , „MPM 2021“ pastebima, kad per pastaruosius metus požiūris pasikeitė ir institutas „pradėjo aktyviau kalbėti apie savo narių poreikius, taip pat aktyviai šalinti visas kliūtis, su kuriomis susiduria žurnalistai vykdydami savo pareigas“ 119 .

Žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo srityje jokių pokyčių neįvyko ir jokių teisės aktų pakeitimų neplanuojama. Transliacijų reguliavimo tarnyba renka informaciją apie žiniasklaidos kanalų savininkus, bet neprivalo užtikrinti, kad su šia informacija galėtų lengvai susipažinti visuomenė. Atsižvelgiant į palyginti nedidelę žiniasklaidos rinką, visuomenė gerai žino, kam priklauso šalies žiniasklaidos įmonės. Todėl „MPM 2021“ ir toliau fiksuojama vidutinė rizika, susijusi su žiniasklaidos priemonių savininkų skaidrumu 120 . Transliacijų akte nustatyti konkretūs apribojimai, kuriais siekiama užkirsti kelią didelei horizontaliai nuosavybės koncentracijai audiovizualinės žiniasklaidos sektoriuje. Tačiau dėl išsamių duomenų trūkumo sunku atlikti visapusišką vertinimą 121 .

Kadangi nėra teisinės sistemos, kuria būtų reglamentuojama valdžios reklama, galimas vyriausybės ir atskirų politikų piktnaudžiavimas. Tai paaiškėjo po Maltos viešojo gyvenimo standartų komisaro atlikto tyrimo, susijusio su valstybės lėšų skyrimu tariamai politinei reklamai spausdintinėje žiniasklaidoje, kurią vykdė vienas iš vyriausybės ministrų 122 . Viešojo gyvenimo standartų komisaras 2021 m. birželio mėn. pirmą kartą paskelbė Gairių dėl vyriausybės reklamos ir reklaminės medžiagos projektą, dėl kurio dar vyksta konsultacijos 123 .

2020 m. balandžio mėn. „Malta Enterprise“ pradėjo taikyti paramos schemą naujienų žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kad sušvelnintų neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį. Programa, pagal kurią iki 2021 m. vasario mėn. buvo paskirstyta šiek tiek daugiau nei 1,2 mln. EUR, buvo skirta padėti žiniasklaidos operatoriams, kurie turi ne mažiau kaip keturis etatinius žurnalistus ir teikia kasdienes naujienų paslaugas. Keli didieji nepriklausomi žiniasklaidos subjektai pritarė šiai schemai. Kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant kelis kitus nepriklausomus žiniasklaidos subjektus ir žiniasklaidos kanalus, pareiškė, kad schemoje trūksta skaidrumo kriterijams, pagal kuriuos buvo nustatomos skiriamos sumos, ir kad ji parengta taip, kad būtų naudinga politinėms partijoms priklausantiems žiniasklaidos subjektams 124 . „MPM 2021“ praneša, kad į kelias šiuo klausimu pateiktas užklausas dėl informacijos laisvės atsakyta nebuvo 125 . Dėl pirmiau minėtų priežasčių „MPM 2021“ išlieka vertinimas, kad valstybės išteklių reguliavimu ir parama žiniasklaidos sektoriui kyla vidutinio lygio rizika 126 .

Vyriausybė pradėjo teisinės sistemos, pagal kurią galima susipažinti su valdžios institucijų turima informacija, peržiūrą. Informacijos laisvės aktu nustatoma, kad Maltos piliečiai, ES piliečiai ir bent penkerius metus Maltoje gyvenę asmenys turi teisę susipažinti su valdžios institucijų saugoma informacija 127 . Bet koks atsisakymas leisti susipažinti su informacija turi būti pagrįstas ir gali būti apskųstas. Žurnalistai, NVO 128 ir „MPM 2021“ praneša apie atvejus, kai bandydami gauti tokią informaciją žurnalistai nuolat susiduria su kliūtimis, kai prašymas kategoriškai atmetamas, labai vėluojama atsakyti arba neatsakoma visai. Be to, Maltos žurnalistų institutas nurodė, kad valdžios institucijos paprastai iš pradžių neleidžia visapusiškai susipažinti su informacija ir duomenimis, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tam tikrų su COVID-19 susijusių spaudos konferencijų, per kurias žurnalistų klausimai nebuvo transliuojami, rengimo 129 . Dėl šių priežasčių „MPM 2021“ gerokai padidintas šios srities rizikos balas, nors jis vis dar išliko vidutinės rizikos grupėje 130 . Vyriausybė paskelbė, kad atsižvelgiant į GRECO rekomendacijas šiuo klausimu 131 , 2021 m. sausio mėn. pradėtas nepriklausomas tyrimas siekiant išnagrinėti šį klausimą.

Viešame tyrime, kuriuo siekiama nustatyti, ar valstybė yra atsakinga už aplinkybes, nulėmusias žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymą, toliau buvo renkami parodymai 132 . 2020 ir 2021 m. viešo tyrimo metu paaiškėjo keli aspektai, kuriuos kai kurie suinteresuotieji subjektai pavadino nerimą keliančiais politinio kišimosi, policijos dangstymo ir sąmokslo su nusikaltėliais atvejais 133 . Rašytinio pareiškimo dėl viešo tyrimo dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo, kurį pasirašė tarptautinė žodžio laisvės organizacija ARTICLE 19 ir parėmė kelios tarptautinės spaudos asociacijos, išvadoje teigiama, kad jei viešo tyrimo įgaliojimai bus įvykdyti ir rekomendacijos įgyvendintos, „jis gali tapti svarbiu precedentu siekiant teisingumo žurnalistams visame pasaulyje“, ir priduriama, kad tyrimo vykdymas „yra būtinas siekiant užtikrinti žalos atlyginimą aukai, jos šeimai ir Maltos visuomenei“ 134 .

Žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, ir toliau susiduria su įvairiomis problemomis. Tą patvirtino žurnalistai, Maltos žurnalistų institutas, Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, taip pat NVO 135 , nors „MPM 2021“ rizika šiek tiek sumažinta, palyginti su „MPM 2020“ 136 . Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti 2020 m. paskelbė du naujus perspėjimus 137 , susijusius su Didžiosios Britanijos ir Azerbaidžano verslininko inicijuotomis SLAPP 138 pobūdžio priemonėmis prieš penkias Maltos žiniasklaidos priemones ir tariamu „Times of Malta“ žurnalisto kyšininkavimu; šie perspėjimai dar neišspręsti. Abu perspėjimai atitinkamai susiję su Daphnės Caruanos Galizios atliktu žurnalistiniu tyrimu ir baudžiamuoju procesu dėl jos nužudymo 139 . Maltos žurnalistų institutas išreiškė susirūpinimą dėl to, ką jie įvardijo kaip žurnalistų „išjuokimo ir pašiepimo“ normalizavimu socialinėje žiniasklaidoje 140 .

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Malta yra parlamentinė respublika, kurioje įstatymų leidžiamoji valdžia yra patikėta Atstovų Rūmams – penkeriems metams renkamam vienų rūmų parlamentui. Vykdomoji valdžia yra patikėta prezidentui, kurį renka parlamentas, ir ministro pirmininko vadovaujamam ministrų kabinetui. Visi vyriausybės ministrai, įskaitant ministrą pirmininką, turi būti parlamento nariai. Konstitucines bylas svarsto Konstitucinis Teismas. Konstitucijoje nustatytos kelios nepriklausomos institucijos, įskaitant Ombudsmeno tarnybą.

Sustiprinta Maltos prezidento skyrimo ir pašalinimo iš pareigų procedūros stabdžių ir atsvarų sistema. 2020 m. liepos mėn. priimta reforma numatoma, kad Maltos prezidentas renkamas ne paprasta, o dviejų trečdalių parlamento narių balsų dauguma. Tai atitinka Venecijos komisijos nuomones, kuriose taip pat raginama numatyti aklavietės išvengimo mechanizmą, kurio šiuo metu nėra 141 . Be to, Prezidento pašalinimui nuo pareigų dabar reikia dviejų trečdalių parlamento balsų daugumos, o sprendimas dėl jo pašalinimo iš pareigų gali būti grindžiamas tik įrodytu negalėjimu vykdyti funkcijų 142 arba „įrodytu netinkamu elgesiu“. Nors Venecijos komisija palankiai įvertino reformą, ji rekomendavo, kad Prezidentas turėtų turėti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tokio netinkamo elgesio konstatavimo, geriausia – prieš galutinį balsavimą parlamente 143 .

Sustiprintas ombudsmeno vaidmuo galėtų būti ir toliau stiprinamas, o parlamente vis dar svarstomas pasiūlymas dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimo. 2020 m. birželio mėn. priimta reforma į konstitucinį lygmenį buvo perkeltos ombudsmeno skyrimo 144 , laikino nušalinimo ir pašalinimo iš pareigų taisyklės. 2020 m. spalio mėn. nuomonėje Venecijos komisija palankiai įvertino reformą ir pateikė keletą papildomų rekomendacijų 145 , visų pirma rekomendavo ombudsmenui suteikti teisę į teisminę sprendimo dėl pašalinimo iš pareigų dėl „įrodyto netinkamo elgesio“ peržiūrą 146 . Dabartinis ombudsmenas apgailestavo, kad dėl reformos nebuvo konsultuojamasi, ir kartu pateikė pasiūlymų, kaip toliau stiprinti ombudsmeno tarnybą 147 . Be to, ombudsmenas išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo tolesnio reagavimo į jo rekomendacijas ir pasiūlė įpareigoti parlamentą aptarti pateiktas nuomones 148 . Dabartinio ombudsmeno įgaliojimai baigėsi 2021 m. kovo 21 d., tačiau iki šios ataskaitos paskelbimo dienos nebuvo paskirtas jo įpėdinis 149 . 2019 m. pateiktas pasiūlymas įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją vis dar svarstomas Parlamente.

Priimta konstitucinė reforma, susijusi su tam tikrų nepriklausomų komisijų skyrimu. 2021 m. kovo 24 d. priimta reforma 150 numatyta, kad įgaliojimai, susiję su tam tikrų nepriklausomų komisijų 151 skyrimu, nuo šiol bus suteikti ministrų kabinetui, o ne ministrui pirmininkui. Venecijos komisija palankiai įvertino šią reformą kaip teigiamą žingsnį ir pateikė rekomendacijas dėl tikslios formuluotės, kuri turėtų būti naudojama šioje srityje 152 . Venecijos komisija taip pat pakartojo savo rekomendaciją sustiprinti Rinkimų komisijos, Valstybės tarnybos komisijos ir Transliacijų reguliavimo tarnybos narių skyrimo procedūras 153 . Vyriausybė planuoja šį klausimą aptarti konstitucinio konvento metu. Dėl šiuo metu vykstančios COVID-19 pandemijos dar nenuspręsta, kada bus rengiamas konventas. Pilietinės visuomenės organizacijos pabrėžė, kad reikia informacijos apie konvento rengimo laiką, procesą ir dalyvavimą jame 154 .

2020 m. pasiūlytos reformos, susijusios su asmenų, vykdančių aukščiausias vykdomąsias viešojo administravimo funkcijas, skyrimu, buvo priimtos 155 . 2021 m. kovo 24 d. buvo priimtas pakeitimas, kuriuo nustatomas aiškus asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo pagrindas 156 . Kitu pakeitimu, priimtu 2021 m. gegužės 24 d., užtikrinama, kad Valstybės tarnybos komisija, kuri yra nepriklausoma pagal Konstituciją įsteigta įstaiga, pagal aiškius ir iš anksto nustatytus reikalavimus teiktų Respublikos prezidentui rekomendacijas dėl nuolatinių sekretorių skyrimo ir pašalinimo iš pareigų 157 . Šiais pakeitimais siekiama atsižvelgti į Venecijos komisijos ir GRECO rekomendacijas 158 .

Būtina užtikrinti nuoseklų Konstitucinio Teismo sprendimų, kuriais įstatymai pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai, vykdymą. Pagal Maltos konstitucinę santvarką Konstitucinio Teismo sprendimai neturi erga omnes poveikio. Įstatymai, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, galioja tol, kol parlamentas jų nepanaikina. Venecijos komisija nustatė, kad praktiškai parlamentas nuosekliai neužtikrina tokių tolesnių veiksmų, ir šiuo atžvilgiu rekomendavo 159 nustatyti parlamentui pareigą per tam tikrą laiką panaikinti arba iš dalies pakeisti nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šiuo metu neplanuojama jokių iniciatyvų, skirtų šiam klausimui spręsti 160 .

Svarstymai apie parlamento vaidmenį galėtų būti nagrinėjami konstituciniame konvente. Venecijos komisija pakartojo rekomendacijas dėl parlamento, visų pirma dėl pakankamų tyrimų pajėgumų atskiriems parlamento nariams, nepriklausomų teisinių konsultacijų šiems nariams ir užtikrinimo, kad eiliniai parlamento nariai būtų mažiau priklausomi nuo vyriausybės postų 161 . Šiuo atžvilgiu Vyriausybė paskelbė ketinanti, atsižvelgdama į konstitucinę reformą, aptarti, ar parlamento nariams turėtų būti suteikta galimybė rinktis, ar dirbti visą, ar ne visą darbo dieną 162 . Vyksta diskusijos dėl papildomų lėšų skyrimo kiekvienos parlamentinės frakcijos tyrimus vykdantiems pareigūnams įdarbinti.

Vis dar yra problemų dėl nepakankamai naudojamų įrodymais pagrįstų priemonių ir dėl viešų konsultacijų efektyvumo priimant teisės aktus 163 . 2020 m. birželio mėn. priimtos reformos, bet ankstesni nuogąstavimai dėl riboto viešųjų konsultacijų naudojimo tebėra aktualūs 164 . Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad su jomis nesikonsultuojama dėl įstatymų, kurie turi įtakos jų veiklai 165 . Vyriausybė kuria e. dalyvavimo platformą 166 , kurią ketinama naudoti viešosioms konsultacijoms 167 .

Toliau buvo tvirtinamos priemonės, skirtos kovai su COVID-19 pandemija. Visuomenės sveikatos akte 168 visuomenės sveikatos vyriausiajam inspektoriui suteikiami įgaliojimai skelbti valstybinę nepaprastąją padėtį dėl visuomenės sveikatos, nenustatant jos trukmės 169 . Tame pačiame akte visuomenės sveikatos vyriausiajam inspektoriui yra suteikti įgaliojimai priimti, keisti arba atšaukti nutartis epidemijų ir užkrečiamųjų ligų atveju. Šiais įgaliojimais buvo pasinaudota daugiau kaip 55 kartus nuo 2020 m. birželio iki gruodžio mėn. ir 2 kartus (sausio ir vasario mėn.) 2021 m. 170 Nuostatus ir įsakymus, priimtus esant nepaprastajai padėčiai dėl visuomenės sveikatos, gali tikrinti Parlamentas 171 .

Pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimybės gauti finansavimą ir savanoriškų organizacijų komisaro vaidmens. Pilietinė erdvė ir toliau laikoma susiaurinta, be kita ko, atsižvelgiant į žurnalistų darbo sąlygas 172 . Viešuose debatuose aktyviai dalyvauja pilietinės visuomenės organizacijos. Tačiau jos išreiškė susirūpinimą dėl 2020 m. rugsėjo mėn. priimtų naujų lėšų rinkimo veiklos taisyklių 173 , nes manoma, kad jomis asociacijoms sudaromos dvigubos kliūtys vykdyti veiklą 174 , o savanoriškų organizacijų komisarui suteikiama nepagrįsta diskrecijos teisė atsisakyti suteikti leidimą bet kam vykdyti lėšų rinkėjų veiklą 175 . Pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą, kad komisaro veiksmai gali būti politiškai motyvuoti 176 . 2020 m. veikė įvairios programos, įskaitant 2020 m. įsteigtą skubios pagalbos fondą 177 , skirtą padėti savanoriškoms organizacijoms įveikti COVID-19 pandemijos sukeltus sunkumus, kurio veikla buvo pratęsta iki 2021 m. kovo mėn. ir kuriam papildomai skirta 150 000 EUR. 2020 m. gegužės mėn. pradėtos įgyvendinti schemos pirmuoju etapu pagalba pasinaudojo daugiau nei 120 ne pelno organizacijų, kurioms buvo skirtas 125 000 EUR finansavimas 178 . 2021 m. liepos 1 d. atsistatydino savanoriškų organizacijų komisaras 179 .

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

*Atsakymų, gautų per konsultacijas dėl 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos, sąrašas pateikiamas https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2021-rule-law-report-targeted-stakeholder-consultation .

2021 m. balandžio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimas Repubblika v Il-Prim Ministru, C-896/19, ECLI:EU:C:2021:311.

Advokatų rūmai (2020), 2020 m. gegužės 14 d. pranešimas spaudai, https://www.avukati.org/2020/05/14/press-release-chamber-of-advocates-may-14-2020/ .

Advokatų rūmai (2021), A Position Paper of the Chamber of Advocates —Bill 198- the Supremacy of the Constitution and due process—, 2021 m. kovo 10 d., https://www.avukati.org/2021/03/10/bill-198-the-supremacy-of-the-constitution-and-due-process/ .

Advokatų rūmai (2021), MFSA Consultation on new CSP Rulebook. Chamber of Advocates Feedback and Position Paper, https://www.avukati.org/wp-content/uploads/2021/01/Chambers-response-MFSA-consultation-CSP-Rulebook.pdf .

ARTICLE 19 (2021), Public Inquiry into the assassination of Daphne Caruana Galizia. Written submission, 2021 m. kovo 31 d., Submission to Public Inquiry (mfrr.eu) .

BBC (2021), Malta golden passports: 'Loopholes' found in citizenship scheme, 2021 m. balandžio 22 d., https://www.bbc.com/news/world-europe-56843409 .

CIVICUS, Monitor tracking civic space, Malta, https://monitor.civicus.org/country/malta/ .

Europos Komisija (2020), Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje.

Europos Komisija (2021), ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos Taryba. Europos teisėjų konsultacinė taryba (2016), Nuomonė Nr. 19 dėl teismo pirmininkų vaidmens, https://www.coe.int/en/web/ccje/avis-n-19-sur-le-role-des-presidents-de-tribunaux .

Europos Taryba. Ministrų Komitetas (2010), Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12 valstybėms narėms dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės sričių.

Europos Taryba. Ministrų Komitetas (2016), Recommendations and Declarations of the Committee of Ministers of the Council of Europe in the field of media and information society, https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=0900001680645b44 ).

Europos Taryba. Platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, https://www.coe.int/en/web/media-freedom .

Europos Taryba. Venecijos komisija (2020), 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos nuomonė dėl Maltos (CDL-AD(2020)019-e). Nuomonė dėl dešimties aktų ir aktų projektų, kuriais įgyvendinami pasiūlymai dėl teisės aktų, dėl kurių pateikta nuomonė (CDL-AD(2020)006), https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2020)019-e .

GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas, Maltos vertinimo ataskaita. Korupcijos prevencija ir sąžiningumo skatinimas centrinės valdžios institucijose (aukščiausiose vykdomosiose pareigose) ir teisėsaugos institucijose.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją ES“.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.

Maltos parlamentas (2021), Priimtas dokumentas Nr. 6624, National Anti-Fraud and Corruption Strategy published by the Office of the Prime Minister, dated May 2021, https://parlament.mt/en/paper-laid/?id=34616 .

Maltos parlamento ombudsmenas (2020), 2019 m. metinė ataskaita, https://www.ombudsman.org.mt/category/annual-reports/ .

Maltos teisėjų ir magistratų asociacija (2021), 2021 m. vasario 11 d. pranešimas spaudai (straipsnis apie pranešimą spaudai: Government urged to issue a call for more magistrates (timesofmalta.com) ).

Maltos vyriausybė (2021), National Anti-Fraud and Corruption Strategy, https://parlament.mt/media/112436/national-anti-fraud-and-corruption-strategy_en.pdf .

Repubblika (2020), Pranešimas spaudai Nr. 117/2020, Stqarrija PR 117/2020 - Repubblika .

Repubblika (2021), Pranešimas spaudai Nr. 34/2021, Reply to the Commissioner for Voluntary Organisations, 2021 m. kovo 16 d., https://repubblika.org/press-release/reply-commissioner-voluntary-organisations-remarks-press/ .

Repubblika (2021), Pranešimas spaudai Nr. 52/2021, We congratulate four people who will be appointed to serve as judges in the Superior Courts of Malta. We wish them wisdom and courage to do work without looking anyone in the face, 2021 m. balandžio 15 d.,  https://repubblika.org/press-release/we-congratulate-four-people-who-will-be-appointed-to-serve-as-judges-in-the-superior-courts-of-malta-we-wish-them-wisdom-and-courage-to-do-work-without-looking-anyone-in-the-face/ .

Times of Malta (2021), Exposed: the great residency sham to obtain a Maltese passport, 2021 m. balandžio 22 d., https://timesofmalta.com/articles/view/exposed-the-great-residency-sham-to-obtain-a-maltese-passport.866220 .

Transparency International (2021), 2020 m. korupcijos suvokimo indeksas.

Viešojo gyvenimo standartų komisaras (2021), Bylos ataskaita Nr. K/028, Viešųjų lėšų skyrimas tariamai politinei reklamai spaudoje, https://standardscommissioner.com/wp-content/uploads/Commissioner-for-Standards-case-report-K028.pdf .

Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras (2021), 2021 m. žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaita, https://cmpf.eui.eu/media-pluralism-monitor/mpm-2021/ .

Žurnalistai be sienų, Malta, https://rsf.org/en/taxonomy/term/150 .

II priedas. Vizitas į Maltą

2021 m. balandžio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Maltos teisėjų ir magistratų asociacija

·Generaliniu auditoriumi

·Fondu „Aditus“

·Transliacijų reguliavimo tarnyba

·Advokatų rūmais

·Vyriausiuoju teisėju ir Teisingumo administravimo komisijos nariais

·Viešojo gyvenimo standartų komisaru

·Daphnės Caruanos Galizios fondu

·Darbo ginčų teismais

·Informacijos ir duomenų apsaugos komisaru

·Vidaus audito ir tyrimų departamentu

·Maltos žurnalistų institutu

·„Lovin Malta“

·Teisingumo, lygybės ir valdysenos ministerija

·Generaline prokuratūra

·Maltos parlamento ombudsmeno biuru

·Nuolatine kovos su korupcija komisija

·Policija: Finansinių nusikaltimų tyrimų departamentu

·Valstybės tarnybos komisija

·Prof. Justin Borg-Barthet

·„Repubblika“

·Parlamento sekretoriatu

·Valstybės advokatu

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Reprodukcinių teisių centru

·CIVICUS

·„Civil Liberties Union for Europe“

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių Konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·Europos žurnalistų federacija

·„European Partnership for Democracy“

·Europos jaunimo forumu

·„Front Line Defenders“

·„Human Rights House Foundation“

·„Human Rights Watch“

·„ILGA-Europe“

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklu (IPPF EN)

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Nyderlandų Helsinkio komitetu

·Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Philanthropy Advocacy“

·„Protection International“

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos biuru

(1)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis.

(2)      2021 m. aktas Nr. XIX. Teisininkų profesijos (reformos) aktas, paskelbtas 2021 m. balandžio 20 d. Pasak Maltos vyriausybės (iš jos gautų atsakymų rengiant šią ataskaitą), įstatymo projektu siekiama atsižvelgti į Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL) rekomendacijas dėl teisininkų profesijos reglamentavimo (žr. MONEYVAL, Penktojo vertinimo etapas. Maltos vertinimo ataskaita. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės). Advokatų rūmai išreiškė susirūpinimą dėl šio įstatymo projekto, teigdami, kad jame nesprendžiamos nuolatinės problemos (pavyzdžiui, teisininkų etikos ir profesionalumo standartų kėlimas ir teisininkų patekimo į rinką priemonių reguliavimas) (informacija gauta vizito į Maltą metu). Taip pat žr. Advokatų rūmai (2021), Malta Financial Services Authority Consultation on new Company Service Providers Rulebook. Chamber of Advocates Feedback and Position Paper.

(3)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 48 diagrama. Teismų nepriklausomumo vertinimas skirstomas į šias kategorijas: labai prastas (mažiau nei 30 proc. respondentų mano, kad teismų nepriklausomumas yra gana geras ir labai geras); prastas (30–39 proc.), vidutinis (40–59 proc.), aukštas (60–75 proc.), labai aukštas (daugiau kaip 75 proc.).

(4)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 50 diagrama.

(5)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, p. 2. Teisingumo Teismas, vykdydamas prejudicinio sprendimo procedūrą, įvertino ankstesnės teisėjų skyrimo sistemos, galiojusios 2016–2020 m., atitiktį (2021 m. balandžio 20 d. Sprendimas Repubblika, C-896/19). Teisingumo Teismas konstatavo, kad ES sutarties 19 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis atitinkamos valstybės narės Ministrui Pirmininkui suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus teisėjų skyrimo procedūroje, kartu numatant, kad šioje procedūroje dalyvauja institucija, atsakinga, be kita ko, už kandidatų eiti teisėjo pareigas įvertinimą ir nuomonės teikimą šiam Ministrui Pirmininkui.

(6)      2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos nuomonė dėl Maltos (CDL-AD(2020)019-e). Nuomonė dėl dešimties aktų ir aktų projektų, kuriais įgyvendinami pasiūlymai dėl teisės aktų, dėl kurių pateikta nuomonė (CDL-AD(2020)006).

(7)      Ten pat, 24–40 punktai.

(8)    Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e) ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12 dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės sričių.

(9)      Advokatų rūmai, 2020 m. gegužės 14 d. pranešimas spaudai.

(10)      Žr. „Repubblika“ pranešimą spaudai Nr. 52/2021.

(11)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 13 punktas.

(12)      Žr. „Repubblika“ pranešimą spaudai Nr. 117/2020.

(13)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 31 punktas.

(14)      Išsami informacija apie priėmimo procesą pateikta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis, p. 2–3.

(15)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 48 punktas.

(16)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 41 punktas.

(17)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 42 punktas.

(18)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 43 punktas. Visų pirma, Venecijos komisija mano, kad būtų geriau, jei vyriausiąjį teisėją rinktų Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Savo pastabose Venecijos komisijai vyriausybė nurodė, kad parlamente nepavyko susitarti dėl aklavietės išvengimo mechanizmo.

(19)      Pažymima, kad kai vyriausiąjį teisėją parlamentas skiria nedalyvaujant teismų sistemos atstovams, procesas yra stipriai politizuotas. Šis klausimas ypač svarbus atsižvelgiant į daugelį Maltos teisingumo sistemoje atliekamų vyriausiojo teisėjo vaidmenų (taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis). Dėl teismų pirmininkams taikomų standartų žr. Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 19 (2016 m.). Teismų pirmininkų vaidmuo, 53 punktas. Dabartinis vyriausiasis teisėjas, kuris jau buvo vyresnysis teisėjas, buvo paskirtas 2020 m. balandžio mėn. pagal procedūrą, pagrįstą dviejų trečdalių balsų dauguma parlamente (prieš jai tampant teisine prievole).

(20)      Advokatų rūmai, 2020 m. gegužės 14 d. pranešimas spaudai.

(21)      Remiantis 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis.

(22)      Pagal 2020 m. Baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas (pereinamojo laikotarpio nuostatos) nuostatus (OL 378, 2020).

(23)      Jos taip pat susijusios su tyčiniais nužudymais, terorizmu, pinigų plovimu, kyšininkavimu, sukčiavimu ir pasisavinimu, kai padaryta finansinė žala yra ne mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų (50 000 EUR), ir su muito vengimu.

(24)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 57 punktas.

(25)      Taip pat žr. Venecijos komisijos nuomonę (CDL-AD(2020)019-e), 98 punktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, policijoje ir generalinėje prokuratūroje įdiegtos standartinės veiklos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad generalinės prokuratūros prokurorai sklandžiai perimtų šias pareigas.

(26)      Žr. Maltos konstitucijos 91A straipsnio 5 dalį. Tačiau pažymima, kad valstybės advokato pašalinimo iš pareigų tvarka nėra įtvirtinta Konstitucijoje ir gali būti keičiama absoliučia parlamento balsų dauguma. Taip pat pažymima, kad generalinis prokuroras ir valstybės advokatas gali būti pašalinti iš pareigų tik jei toks pašalinimas „grindžiamas įrodytu negalėjimu vykdyti funkcijų (dėl fizinės arba protinės negalios arba bet kurių kitų priežasčių) arba įrodytu netinkamu elgesiu“.

(27)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 49–50 punktai. Generalinė prokuratūra nurodė, kad į Konstitucinį Teismą būtų galima kreiptis, jei sprendimu dėl pašalinimo iš pareigų būtų pažeistos žmogaus teisės (per vizitą Maltoje gauta informacija). Pažymima, kad Teisingumo vykdymo komisija yra atsakinga institucija, tirianti įtarimus dėl tokio pašalinimo iš pareigų.

(28)      Praktiškai generalinį prokurorą skiria prezidentas, remdamasis ministro pirmininko rekomendacija, prieš tai tinkamai apsvarstęs Skyrimo komisijos rekomendacijas. Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis, p. 5.

(29)      Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis.

(30) Tai yra Pabėgėlių apeliacinių skundų tribunolas, Aplinkos ir planavimo peržiūros tribunolas, Vartotojų skundų tribunolas, Konkurencijos ir vartotojų apeliacinių skundų tribunolas, Pramonės tribunolas, Informacijos ir duomenų apsaugos apeliacinių skundų tribunolas, Psichikos sveikatos peržiūros tribunolas, Patentų tribunolas, Policijos licencijų apeliacinių skundų tribunolas, Administracinės peržiūros tribunolų tarybos ir Kalėjimų apeliacinių skundų tribunolas.

(31)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 98 punktas; taip pat žr. nuomonę (CDL-AD(2020)006), 97–98 punktai, ir nuomonę (CDL-AD(2018)028), 80–83 punktai.

(32)      Šis susirūpinimas, be kita ko, susijęs su tribunolų narių skyrimo metodu. Informacija, gauta iš Advokatų rūmų per vizitą į Maltą.

(33)      Informacija, gauta iš Advokatų rūmų per vizitą į Maltą.

(34)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 41 diagrama.

(35)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 42 diagrama.

(36)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 43 diagrama.

(37)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 45 diagrama.

(38)      2021 m. aktas Nr. III.

(39)      2020 m. aktas Nr. LIII.

(40)      Akto projektas Nr. 198. Aktas, kuriuo iš dalies keičiamas aiškinimo aktas, 249 skyrius. 2020 m. spalio mėn. buvo pasiūlyti Konstitucijos 39 straipsnio daliniai pakeitimai (2020 m. akto projektas Nr. 166), kuriais patvirtinama, kad reguliavimo institucijos gali skirti baudžiamojo pobūdžio administracines nuobaudas, jei sprendimą skirti tokias nuobaudas galima apskųsti įstatymu nustatytam nepriklausomam ir nešališkam teismui arba tribunolui. Tačiau 39 straipsnio dalinis pakeitimas nesulaukė privalomos dviejų trečdalių parlamento narių balsų daugumos.

(41)      Žr. akto projekto Nr. 198 2 straipsnį.

(42)      2021 m. kovo 10 d. Advokatų rūmų pranešimas spaudai. Informacija, gauta iš Advokatų rūmų, ir informacija, gauta per vizitą į Maltą. Remiantis gauta informacija, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad teisės akto projektu gali būti apeinamas Konstitucijos 39 straipsnis, todėl jį reikėtų keisti.

(43)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-PI(2021)009), 96–104 punktai. Remiantis iš Maltos valdžios institucijų gauta informacija, vyriausybė ketina pasiūlyti 2020 m. Akto projekto Nr. 166 dalinius pakeitimus ir atnaujinti parlamento debatus šiuo klausimu (t. y. dėl Konstitucijos dalinio pakeitimo), atsižvelgdama į Venecijos komisijos skubią nuomonę.

(44)      Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis.

(45)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 7 diagrama.

(46)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 8 diagrama.

(47)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 22 diagrama.

(48)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 9 diagrama.

(49)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 11 diagrama.

(50)      Informacija, gauta iš Advokatų rūmų per vizitą į Maltą, ir fondo „Aditus“ atsakymai, gauti po vizito į Maltą.

(51)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, p. 6.

(52)      Žr. iš Maltos gautus atsakymus rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 23 (gauti po vizito į Maltą). Visų pirma parengtas akto projektas, kuriame išsamiai aprašyta įrodymų rinkimo proceso reforma, ir tikimasi, kad jis netrukus bus pateiktas ministrų kabinetui.

(53)      2021 m. aktas Nr. XXXII. Teisingumo sistemos reformos (civilinio proceso) aktas.

(54)      2021 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 31 diagrama. 2019 m. Maltoje 100 000 gyventojų teko 8,7 teisėjo.

(55)      2021 m. balandžio 22 d. Maltos teisėjų ir magistratų asociacijos pranešimas spaudai.

(56)      Ten pat.

(57)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, II dalis.

(58)      „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas 2020 (2021), p. 2–3. Korupcijos vertinimas skirstomas į šias kategorijas: žemas (ekspertų ir įmonių vadovų nuomonė apie korupciją viešajame sektoriuje viršija 79 balus); gana žemas (79–60 balų), gana aukštas (59–50 balų), aukštas (mažiau nei 50 balų).

(59)      2015 m. šis rodiklis buvo 60, o 2020 m. – 53. Rezultatas reikšmingai padidėja arba sumažėja, kai jis pasikeičia daugiau nei penkiais balais; gerėja / blogėja (4–5 balų pokyčiai); per pastaruosius penkerius metus yra palyginti stabilus (1–3 balų pokyčiai).

(60)      „Eurobarometro“ duomenys apie piliečių ir įmonių korupcijos suvokimą ir patirtį, pateikti praėjusiais metais, atnaujinami kas dvejus metus. Naujausias duomenų rinkinys – Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 (2020 m.) ir Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 (2019 m.).

(61)      Strategija siekiama sukurti „norminę, institucinę ir operatyvinę sistemą, kuri padėtų veiksmingai ir efektyviai kovoti su pažeidimais, sukčiavimu ir korupcija Maltoje“ ir „iki minimalaus lygio sumažinti pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos atvejų skaičių bei sukurti sistemą, kuri padėtų atgrasyti nuo sukčiavimo ir korupcijos atvejų, juos nustatyti, identifikuoti, tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ ( https://parlament.mt/media/112504/06624.pdf ). Strategija – tai Koordinavimo komiteto rengiamų diskusijų rezultatas. Koordinavimo komitetas įsteigtas laikantis Vidaus audito ir finansinių tyrimų akto (Maltos teisės aktų rinkinio 461 skyrius), jį sudaro kelių institucijų (t. y. Ministro Pirmininko biuro, Teisingumo, lygybės ir valdysenos ministerijos, Finansų ir užimtumo ministerijos, Vidaus reikalų, nacionalinio saugumo ir teisėsaugos ministerijos ir Vyriausiojo nuolatinio sekretoriaus) atstovai. Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(62)      Maltos parlamentas (2021), priimtas dokumentas Nr. 6624, 2021 m. gegužės mėn. Nacionalinė kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija, paskelbta Ministro Pirmininko biuro ( https://parlament.mt/en/paper-laid/?id=34616 ).

(63)      Maltos vyriausybė (2021), Nacionalinė kovos su sukčiavimu ir korupcija strategija.

(64)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(65)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, II dalis.

(66)      Pagal 2020 m. Baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas (pereinamojo laikotarpio nuostatos) nuostatus (OL 378, 2020), tai apima terorizmą, pinigų plovimą, kyšininkavimą, korupciją, sukčiavimą ir pasisavinimą, muitų mokesčių vengimą.

(67)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(68)      Tyrimų – apie 245 proc. daugiau, išspręstų bylų – apie 280 proc. daugiau, bylų ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų – atitinkamai apie 50 proc. ir 173 proc. daugiau. Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(69)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo taikymo padėtis Maltoje, II dalis.

(70)      Sudėtinga dėl kai kurių įtariamųjų ekstrateritorialumo arba įvykusių faktų, dėl kurių gali prireikti bendrų veiksmų arba bendradarbiavimo su užsienio jurisdikcijomis. Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(71)      2020 m. policijos komisaras buvo paskirtas pagal neseniai iš dalies pakeistą tvarką. Daugiau informacijos žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, II dalis.

(72)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Siekiama nauda yra tokia: i) pasitikėjimo, patikimumo, teisėtumo ir operatyvumo didinimas iš išorės bendruomenės požiūriu ir iš vidaus policijos pareigūnų ir darbuotojų požiūriu; ii) dabartinės policijos organizacijos pertvarkymas į lanksčias, veiksmingas, duomenimis grindžiamas, į bendruomenę orientuotas, į rezultatus orientuotas ir modernias policijos pajėgas; iii) naujovių diegimas ir teigiamų pokyčių, atsiradusių dėl reformos, palaikymas taikant veiksmingą ir efektyvią vadovavimo ir valdymo praktiką. Remiantis trimis pageidaujamais rezultatais buvo nustatyta vienuolika strateginių tikslų.

(73)      Šios strategijos įgyvendinimą stebi Policijos valdymo taryba. Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(74)      Vertinimo komisija įvertina, ar galima leisti turėti verslo interesų arba įsidarbinti, nes tai gali prieštarauti policijos pareigūnų darbui arba neigiamai paveikti policijos reputaciją ar pareigūno gebėjimą nešališkai vykdyti savo pareigas. Šioje politikoje taip pat pateikiama verslo interesų apibrėžtis ir procedūra, kurios pareigūnas turi laikytis, kad jam būtų suteiktos atostogos tokiems verslo interesams tenkinti. Pažeidus politiką, pareigūnui taikoma drausminė atsakomybė.

(75)      2020 m. Policijos akto (antrojo priedo pakeitimas) nuostatai.

(76)      2020 m. aktas Nr. XLVI. Nuolatinės kovos su korupcija komisijos (pataisos) aktas.

(77)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, II dalis.

(78)      Žinoma, kad policijos tyrimai trunka iki penkerių metų, o NKKK nėra standartinių veiklos procedūrų, kuriose būtų nustatyta nagrinėjamos bylos trukmė. Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(79)      Pavyzdžiui, informacija apie gautų pranešimų apie pažeidimus skaičių, per metus atliktus tyrimus, surengtus posėdžius, užbaigtų, įslaptintų ar Teisingumo ministerijai arba generalinei prokuratūrai perduotų bylų skaičių ir rūšis.

(80)      Informacija gauta per vizitą į Maltą. Kaip pažymima 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, 2013 m. Pranešėjų apsaugos aktas taikomas tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui, jame reikalaujama, kad darbdaviai paskirtų pranešėjų praneštos informacijos vertintojus, ir įtvirtintos nuostatos, draudžiančios atsakomuosius veiksmus prieš darbuotojus, atskleidusius saugomą informaciją.

(81)      Pagal 2020 m. aktą Nr. XLVI [buvęs Akto projektas Nr. 143] byla perduodama generaliniam prokurorui, jei „tiriamas elgesys yra korupcinis arba susijęs su korupciniais veiksmais ar juos skatinantis“.

(82)      2020 m. aktas Nr. XLI [buvęs Akto projektas Nr. 154]. Tačiau 2020 m. spalio mėn. nuomonėje (CDL-AD(2020)019-e) Venecijos komisija pasiūlė nukentėjusiosios šalies statusą turintiems asmenims (įskaitant NKKK) suteikti teisę užginčyti generalinio prokuroro sprendimą nevykdyti baudžiamojo persekiojimo „nepriklausomai nuo to, ar jos pačios pranešė generaliniam prokurorui“.

(83)      Naujasis Nuolatinės kovos su korupcija komisijos aktas, pakeistas 2020 m. aktu Nr. XLVI.

(84)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(85)      Vidaus audito ir tyrimų departamente dirba 20 audito pareigūnų, be to, sekretoriatas padalytas į 4 departamentus, įskaitant tyrimų departamentą (kuriame dirba trys tyrėjai).

(86)      Generalinio auditoriaus tarnyboje dirba 50 auditorių. 2020 m. atlikta 40 atitikties auditų ir 7 veiklos auditai, paskelbta 19 ataskaitų (Valstybės kontrolės interneto svetainėje (https://nao.gov.mt/en/recent-publications )), iš viso 120 audituotų subjektų. Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(87)      Generalinio auditoriaus ir Valstybės kontrolės (pataisos) aktas Nr. 74.

(88)      2020 m. spalio mėn. nuomonėje dėl šio akto projekto Venecijos komisija rekomendavo vartoti tokias formuluotes kaip „susijęs su arba skatinantis“ korupciją (CDL-AD(2020)019-e).

(89)      Daugiau informacijos žr. IV dalyje.

(90)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(91)      Informacija gauta per vizitą į Maltą. Už paskirtąjį ombudsmeną turės balsuoti „ne mažiau kaip du trečdaliai visų Rūmų narių“ (pagal 2020 m. iš dalies pakeistos Konstitucijos 64A2 straipsnį, https://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-REF(2020)055-e) .

(92)      Informacija gauta per vizitą į Maltą. Projektu siekiama peržiūrėti galiojančius etikos kodeksus ir, remiantis rekomendacijomis, peržiūrėti ir patobulinti pasiūlymą dėl lobistinės veiklos reglamentavimo, įskaitant profesinio sąžiningumo registrą, kuriame pateikiamos turto ir pareigų deklaracijos.

(93)      Taikoma Atstovų rūmų nariams, ministrams ir parlamentiniams valstybės sekretoriams.

(94)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(95)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(96)      Vadovaujantis Valstybės tarnautojų etikos kodeksu, pridedamu prie Viešojo administravimo akto.

(97)      Nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), kurioje Venecijos komisija pareiškė, kad „du klausimus reikia tiesiogiai reglamentuoti įstatyme: didžiausią tokių pareigybių skaičių ir trukmę“ (t. y. asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų). 2019 m. balandžio 3 d. Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) paskelbtoje Penktojo vertinimo etapo ataskaitoje „Korupcijos prevencija ir profesinio sąžiningumo skatinimas centrinėje valdžioje (aukščiausiose vykdomosiose pareigose) ir teisėsaugos institucijose“ GRECO „rekomenduoja imtis priemonių, kad būtų išspręsta asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų teisinė padėtis ir kiek įmanoma apribotas tokių savo nuožiūra skiriamų pareigūnų skaičius“.

(98)      2021 m. aktas Nr. XVI, kuriuo numatoma iš dalies keisti įstatymus, susijusius su asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimu . Šiuo metu asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra tik privačiojo sektoriaus asmenys, paskirti laikinai eiti viešojo administravimo pareigas. Kita vertus, jei valstybės tarnautojas yra laikinai komandiruotas į kitą viešojo administravimo instituciją (pvz., ministeriją ar kitą instituciją), jis pagal įstatymą nėra laikomas asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoju stricto sensu.

(99)      Praktikoje komandiruoto valstybės tarnautojo etikos (įskaitant interesų konfliktus ir išorines pareigas) kontrolė yra pavesta paskyrimų institucijai, o dėl to kyla galimas interesų konfliktas tarp kontroliuojančios institucijos ir kontroliuojamo asmens. Ši informacija gauta vizito į šalį metu.

(100)      Pagal individualių investuotojų programą buvo galima natūralizuoti iki 1 800 investuotojų, išskyrus priklausomus asmenis, mainais už dideles investicijas (Maltos Respublikos individualių investuotojų programos nuostatai, 2014 m., 12 taisyklė). Ši schema buvo panaikinta priėmus 2020 m. Maltos pilietybės (antrosios pataisos) aktą (2020 m. aktas Nr. XXXVIII). Todėl nuostatos dėl pilietybės suteikimo pagal Individualių investuotojų programą nebegalioja; jas pakeitė nauja schema „Maltos pilietybės suteikimas natūralizacijos būdu už išskirtines paslaugas teikiant tiesiogines užsienio investicijas“, sukurta 2020 m. Pilietybės suteikimo už išskirtines paslaugas nuostatais. Pagal naująją schemą už dideles investicijas galima natūralizuoti iki 400 investuotojų per metus ir iš viso 1 500 investuotojų, išskyrus priklausomus asmenis. Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(101)      „Times of Malta“ straipsnis Exposed: the great residency sham to obtain a Maltese passport, 2021 m. balandžio 22 d.

(102)      Komisijos pranešimai spaudai IP 20/1925 ir INF/21/2743. 2020 m. spalio 20 d. Komisija priėmė oficialų pranešimą dėl investuotojų pilietybės schemos, o ją pakeitus 2021 m. birželio 9 d. Komisija priėmė papildomą oficialų pranešimą, kuriame išreiškė papildomą susirūpinimą dėl naujos Maltos taikomos schemos.

(103)      Įgyvendinamasis teisės aktas 601.03 „Viešųjų pirkimų nuostatai“.

(104)      Žr. įgyvendinamojo teisės akto 601.03 „Viešųjų pirkimų nuostatai“ 187 straipsnį .

(105)       http://www.etenders.gov.mt .  

(106)      Konstitucijos 41 straipsnis.

(107)      Konstitucijos 118 ir 119 straipsniai.

(108)      Organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksų sąraše Malta ir toliau pasaulio mastu užima 81 vietą. Tai reiškia, kad šalis užima 25 vietą ES.

(109)      2018 m. lapkričio 14 d. Direktyva (ES) 2018/1808.

(110)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 10–11.

(111)      2020 m. akto Nr. LVI, kuriuo iš dalies keičiamas Transliacijų aktas, 350 skyrius.

(112)      Valdančioji „Partit Laburista“ (PL) ir opozicinė „Partit Nazzjonalista“ (PN).

(113)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 7.

(114)      Ten pat, p. 14.

(115)      Ten pat, p. 11.

(116)      Byla 47/2021, Lovin Malta Ltd. ir kt. prieš valstybės advokatą, pateikta 2021 m. vasario 1 d.

(117)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 47, ir vizito į Maltą metu gauta informacija, 2021 m. balandžio 19 d.

(118)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 11.

(119)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 10.

(120)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 12.

(121) „MPM 2021“ visų pirma pranešama, kad apskritai trūksta duomenų apie atskirų naujienų kanalų rinkos dalį, išskyrus keturių didžiausių televizijos stočių auditorijos reitingus.

(122)      Viešojo gyvenimo standartų komisaras, 2021 m. kovo 17 d. Bylos ataskaita Nr. K/028.

(123)      https://standardscommissioner.com/wp-content/uploads/draft-guidelines-government-advertising-promotional-material.pdf

(124)      Informacija, gauta iš kelių suinteresuotųjų subjektų, per vizitą į Maltą.

(125)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 15–16.

(126)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 15.

(127)      2008 m. Laisvės ir informacijos aktas su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Maltos teisės aktų rinkinio 496 skyrius).

(128)      Iš NVO fondo „Aditus“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir informacija, gauta iš kelių suinteresuotųjų subjektų per vizitą į Maltą.

(129)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(130)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 10.

(131)      GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita.

(132)      2021 m. liepos 15 d. tyrimo komisija paskelbė parengusi ataskaitą, kurią pirmiausia pateiks Ministrui Pirmininkui ir valstybės advokatui, o vėliau – D. Caruanos Galizios šeimai. Apie ataskaitos paskelbimo datą bus informuota vėliau.

(133)      „Žurnalistai be sienų“, 2021 m. ataskaita: Malta.

(134)      ARTICLE 19 (2021), Viešas tyrimas dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo, Rašytinis pareiškimas, 2021 m. kovo 31 d.

(135)      Iš fondo „Aditus“ gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą ir informacija, gauta iš kelių suinteresuotųjų subjektų per vizitą į Maltą.

(136)      2021 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 9–10.

(137)     Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti. Kaip nurodyta Europos Tarybos rekomendacijoje 2016/4, valstybės narės turėtų parengti išsamią teisės aktų sistemą, kuri suteiktų galimybę žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos veikėjams efektyviai ir be baimės prisidėti prie viešų debatų.

(138)      Strateginis ieškinys prieš visuomenės dalyvavimą.

(139)      Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti (perspėjimai dėl žiniasklaidos laisvės).

(140)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(141)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 44 punktas.

(142)      Dėl fizinės arba protinės negalios arba bet kurių kitų priežasčių.

(143)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 45 punktas.

(144)      Aktas, kuriuo iš dalies keičiami įvairūs įstatymai, siekiant reformuoti vyriausiojo nuolatinio sekretoriaus ir nuolatinių sekretorių skyrimo tvarką. Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, IV dalis.

(145)      Venecijos komisija pažymėjo, kad riba, nuo kurios priklauso ombudsmeno įgaliojimai perduoti galimus korupcinių veiksmų įrodymus tiesiogiai generaliniam prokurorui, yra per aukšta (dabartinė riba, nuo kurios priklauso ombudsmeno įgaliojimai, yra aukšta, nes ombudsmenas gali pasinaudoti šiais įgaliojimais tik jei turi „bet kokio korupcinio veiksmo įrodymų“, o ne, kaip rekomenduojama, jei esama veiksmų, „susijusių su bet kokiais korupciniais veiksmais arba juos skatinančių“). Be to, Venecijos komisijos nuomone, ombudsmenas turėtų būti ne tik įgaliotas, bet ir įpareigotas pranešti generaliniam prokurorui apie korupcinius veiksmus, o teisė pateikti skundą ombudsmenui turėtų būti suteikta ne tik asmenims, kurie teigia nukentėję nuo neteisėtų veiksmų. Taip pat, ombudsmenui turėtų būti suteikta reikiama vyriausybės parama ir užtikrintas bendradarbiavimas. Žr. Venecijos komisijos nuomonę (CDL-AD(2020)019-e), 67, 69 ir 71 punktus.

(146)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 67 punktas.

(147)      Informacija, gauta iš ombudsmeno per vizitą į Maltą.

(148)      2019 m. ombudsmeno metinė ataskaita. Šiuo atžvilgiu Venecijos komisija rekomendavo į Konstituciją įrašyti ombudsmeno teisę į informaciją.

(149)      Kol bus paskirtas naujas ombudsmenas, dabartinis ombudsmenas toliau eina savo pareigas. Vyriausybė ir opozicinės partijos bandė susitarti dėl kandidato, tačiau 2021 m. gegužės 16 d. žiniasklaida pranešė, kad susitarimas nepasiektas. Šiuo klausimu vyksta tolesnės konsultacijos.

(150)      Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, IV dalis, p. 15.

(151)      Jas sudaro Maltos centrinis bankas, informacijos ir duomenų apsaugos komisaras, Maltos finansinių paslaugų institucijos pirmininkas ir arbitražo centro valdybos nariai.

(152)      Venecijos komisija pažymėjo, kad formuluotė tebėra silpna („tinkamai apsvarstęs“). Kitur vartojama tokia formuluotė: „vadovaudamasis ministrų kabineto patarimu“ arba „gavęs Ministrų kabineto pritarimą“. Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 84 punktas.

(153)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 85 punktas.

(154)      Informacija ir atsakymai, gauti per vizitą į Maltą.

(155)      2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, IV dalis, p. 9.

(156)      2020 m. aktas, kuriuo numatoma keisti įstatymus, susijusius su asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimu.

(157)      Aktas, kuriuo iš dalies keičiami įvairūs įstatymai, siekiant reformuoti vyriausiojo nuolatinio sekretoriaus ir nuolatinių sekretorių skyrimo tvarką.

(158)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 115–129 punktai; GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, 24–26 punktai.

(159)      Taip pat žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, I dalis, p. 15. Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019), 98 punktas, (CDL-AD(2020)006), 80–84 punktai, ir (CDL-AD(2018)028), 74–79 punktai. Venecijos komisija pažymėjo, kad panaikinti ar iš dalies pakeisti įstatymus, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, turi parlamentas. Pasak Venecijos komisijos, „praktiškai tai vyksta ne visais atvejais ir Konstituciniam Teismui tenka susidurti su pasikartojančiomis bylomis, nes administracija, o kartais net teisėjai toliau taiko Konstitucijos neatitinkančias teisės aktų nuostatas“.

(160)      Maltos Vyriausybė mano, kad Konstitucinio Teismo sprendimų erga omnes poveikio užtikrinimas neatitiktų Maltos teisinės sistemos principų. Fondas „Aditus“ išreiškė susirūpinimą dėl erga omnes poveikio trūkumo ir atitikties EŽTK 6 straipsniui (informacija gauta per vizitą Maltoje). Taip pat pažymima, kad pagal Civilinio proceso organizavimo kodekso (12 skyrius) 242 straipsnį, teismui nustačius, kad įstatymas negalioja arba prieštarauja Konstitucijai ar pagrindinėms teisėms, apie savo sprendimą jis turi pranešti Atstovų rūmams. Ministras pirmininkas per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali priimti nutarimus, kuriais panaikinamas atitinkamas teisės aktas ar jo nuostata, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ar žmogaus teisėms.

(161)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 98 punktas.    

(162)      Kaip nurodyta 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, Venecijos komisija nustatė, kad būtina sustiprinti Maltos parlamentą, kad jis galėtų efektyviai kontroliuoti vyriausybę, ir rekomendavo pakeisti sistemą, kad užtikrintų jo nariams darbą visą darbo dieną ir užmokestį (CDL AD 2020-006, 92–94 punktai).

(163)      Žr. 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje, p. 15.

(164)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)019-e), 95 punktas.

(165)      Informacija gauta per vizitą į Maltą.

(166)      Žr. iš Maltos vyriausybės gautus atsakymus rengiant į 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(167)      Visų pirma, piliečiai būtų nuolat informuojami apie pateiktus atsiliepimus ir apie procedūrinius veiksmus, kurių iki šiol buvo imtasi konsultacijų procese. Naujojoje sistemoje taip pat bus pateikta išsamesnė statistinė informacija apie departamentų ir (arba) subjektų pateiktus atsiliepimus.

(168)      Akto 14 ir tolesni straipsniai.

(169)      2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbta valstybinė nepaprastoji padėtis dėl visuomenės sveikatos, kuri buvo atšaukta 2020 m. liepos 1 d.

(170)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(171)      Pagal 1975 m. Aiškinimo akto (249 skyrius) nuostatas visi papildomi teisės aktai, pavyzdžiui, vyriausiojo inspektoriaus priimti nuostatai ir įsakymai, turi būti pateikti parlamentinei kontrolei ir per 60 dienų nuo jų pateikimo gali būti parlamento panaikinti arba iš dalies pakeisti. Valdžios institucijų teigimu, iki šiol nebuvo pateikta jokių pasiūlymų užginčyti antrinius teisės aktus, priimtus pagal Visuomenės sveikatos aktą nuo jo pakeitimo 2020 m; žr. parlamento sekretoriato atsakymus, gautus rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(172)      CIVICUS reitingai, Malta. Reitingai nustatomi pagal penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara. Pagrindiniai CIVICUS argumentai, dėl kurių Maltos pilietinė erdvė laikoma susiaurinta, yra susiję su nepalankiomis žurnalistų ir kovos su korupcija aktyvistų veiklos sąlygomis.

(173)      Savanoriškų organizacijų (viešųjų rinkliavų) nuostatai (S.L.492.03.) ir Savanoriškų organizacijų (labdaros parduotuvių) nuostatai (S.L.492.04.). Remiantis iš Maltos valdžios institucijų gauta informacija, siekiant įgyvendinti tarptautinių organizacijų rekomendacijas, reikėjo atlikti teisės aktų pakeitimus, susijusius su galimybe gauti finansavimą ir savanoriškų organizacijų komisaro vaidmeniu.

(174)      Pranešama, kad dvigubos kliūtys kyla dėl to, kad organizacijos, norinčios gauti finansavimą savo veiklai, turi prašyti valdžios institucijų leidimo kiekvieną kartą, kai ketina siekti tokio finansavimo, nepaisant to, kad jau yra įtrauktos į Savanoriškų organizacijų aktą.

(175)      2020 ir 2021 m. savanoriškų organizacijų komisaro biuras kreipėsi į daugiau kaip 200 savanorių organizacijų dėl klausimų, susijusių su jų įstatais. Vien 2020 m. 124 organizacijos turėjo pakeisti savo įstatus, kad būtų pripažintos registruotomis savanoriškomis organizacijomis, o 31 organizacijos paraiška buvo atmesta, nes jos nepakeitė savo įstatų taip, kad jie atitiktų Savanoriškų organizacijų aktą. Savanoriškų organizacijų komisaro biuro tyrimų ir stebėsenos skyrius 2019 m. ištyrė devynis (9) atvejus, o 2020 m. – penkis (5) atvejus, susijusius su įvairiais skundais dėl įvairių savanoriškų organizacijų. Maltos atsakymai rengiant 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(176)      2021 m. kovo 6 d. „Repubblika“ atsakymas savanoriškų organizacijų komisarui, kuriame „Repubblika“ išreiškė susirūpinimą, kad komisaras į ją nusitaikė dėl politinių motyvų, siekdamas ją nutildyti (žr. https://repubblika.org/press-release/government-wants-ban-repubblika/ ). 2021 m. kovo 15 d. atsakyme komisaras paneigė pateiktus kaltinimus. 2021 m. kovo 16 d. pareiškime „Repubblika“ atmetė šį paneigimą. Savanoriškų organizacijų komisaro biuras toliau atlieka įprastus administracinius patikrinimus, siekdamas užtikrinti, kad jau įregistruotų organizacijų ir organizacijų, kurios kreipiasi dėl savanoriškos organizacijos statuso, įstatai atitiktų Savanoriškų organizacijų aktą.

(177)      Fondą administruoja Maltos savanoriškos veiklos sektoriaus taryba, bendradarbiaudama su parlamentiniu valstybės sekretoriatu sporto, poilsio ir savanoriškų organizacijų klausimais. Savanoriškos veiklos sektoriuje veikiančios organizacijos, nukentėjusios nuo COVID-19 epidemijos, pagal šią schemą gali gauti iki 5 000 EUR.

(178) Informacijos apie savanoriškoms organizacijoms prieinamą nacionalinį ir ES finansavimą teikimas yra privalomas pagal teisės aktus ir užtikrinamas specialiose skaitmeninėse platformose (žr. https://www.vofunding.org.mt/ ir https://maltacvs.org/latest-news/mobile-app-vo-funding-malta-2/ ). Vietos organizacijoms teikiama individuali pagalba ir parama praktiniais aspektais, susijusiais su ES finansavimo galimybėmis.

(179)      „Independent“ straipsnis Jesmond Saliba nominated to be new commissioner for VOs’, 2021 m. liepos 2 d.