EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 06 30
SWD(2021) 167 final
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS
KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS. APIBENDRINAMOJI ATASKAITA
pridedamas prie
Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui
Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.
{COM(2021) 345 final} - {SWD(2021) 166 final}
1. ĮVADAS. TIKSLAI IR SUINTERESUOTIEJI SUBJEKTAI
Šioje ataskaitoje pateikti įvairiapusių konsultacijų, atliktų rengiant komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės“, rezultatai. Poreikis parengti ilgalaikę kaimo vietovių viziją buvo pabrėžtas Komisijos pirmininkės U. von der Leyen politinėse gairėse ir įgaliojamuosiuose raštuose, skirtuose Komisijos pirmininkės pavaduotojai D. Šuicai (demokratija ir demografija), Komisijos nariui J. Wojciechowskiui (žemės ūkis) ir Komisijos narei E. Ferreirai (sanglauda ir reformos).
Šios viešos konsultacijos, kaip sudėtinė U. von der Leyen vadovaujamos Komisijos prioriteto „Naujas postūmis Europos demokratijai“ dalis, organizuotos siekiant, kad piliečiai ir suinteresuotieji subjektai aktyviai dalyvautų nustatant prioritetus i) nūdienos kaimo vietovėms ir ii) ateities kaimo vietovėms.
Konsultavimosi strategija buvo parengta taip, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms, kaip nurodyta už demokratiją ir demografiją atsakingai Komisijos pirmininkės pavaduotojai D. Šuicai skirtame įgaliojamajame rašte. Konsultavimosi procesas baigėsi internetiniu renginiu , suorganizuotu 2021 m. kovo 22–26 d.
Konsultacijų proceso etapai:
1 paveikslas. Konsultacijų dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos kryptys
Šie konsultacijų etapai buvo suplanuoti taip, kad būtų galima pasiekti suinteresuotuosius subjektus, nustatytus atlikus konsultavimosi strategijoje numatytą apžvalgą. Buvo nustatytos šios grupės:
·ūkininkai ir jų organizacijos (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·vartotojai ir jų organizacijos (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·privatusis sektorius – pradinė ir galutinė grandys (maisto grandinė, platinimas ir t. t.), kaimo įmonės (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·valstybių narių valdžios institucijos (vyriausybės, parlamentai, viešojo sektoriaus institucijos);
·regioninės ir vietos valdžios institucijos;
·aplinkosaugos NVO (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·kitos asociacijos, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijos (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·kaimo plėtros tinklai (ES, nacionalinio ir vietos lygmenų);
·akademinė bendruomenė ir ekspertai;
·kitos suinteresuotos grupės ir kiti suinteresuoti asmenys.
Konsultacijos vyko COVID-19 pandemijos sąlygomis. Dažniausiai bendravimo ir konsultavimosi veikla vyko virtualiai, išskyrus nedidelį skaičių kaimo plėtros tinklų surengtų vietos lygmens renginių. Su visais nustatytais suinteresuotaisiais subjektais susisiekta vykdant įvairią konsultavimosi veiklą.
2. METODIKA IR PRIEMONĖS
Naudodamasi internetiniais klausimynais, Komisija surinko nuomones savo veiksmų gairių ir viešų internetinių konsultacijų (VIK) temomis. Nuomonės apie veiksmų gaires buvo išnagrinėtos kiekybiniu ir kokybiniu aspektais, siekiant nustatyti iššūkius, galimybes ir veiksmų prioritetus. Per viešas internetines konsultacijas buvo užduodami uždari klausimai (respondentai turėjo atsakydami rinktis iš anksto nustatytus atsakymus iš pateikiamų variantų) ir atviri klausimai (į juos jie galėjo atsakyti laisvai, naudodami iki 1 000 ženklų vienam atsakymui). VIK klausimyne didžiausias dėmesys skirtas trims pagrindiniams aspektams: i) nūdienos kaimo vietovėms, ii) ateities kaimo vietovėms ir iii) kaimo vietovių valdymui.
Keletas specialios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 504 klausimų buvo apie kaimo vietovių padėtį, pokyčius 2009–2020 m., taip pat apie kaimo plėtros (bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antrojo ramsčio) tikslus. Ši apklausa vyko 27 ES valstybėse narėse nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 15 d. Iš viso apklausti 27 237 skirtingų socialinių ir demografinių kategorijų ES piliečiai; dauguma jų apklausti tiesiogiai jų gimtąja kalba. Dėl COVID-19 ir vėlesnių sveikatos apsaugos ir saugos priemonių poveikio kai kuriose šalyse tiesioginės apklausos buvo neįmanomos arba įmanomos tik tam tikru mastu, tad jos pakeistos internetinėmis apklausomis. 2021 m. balandžio 9–18 d. 27 ES valstybėse narėse taip pat vyko specialioji greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 491, surengta siekiant įvertinti prioritetus, į kuriuos ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje turėtų būti sutelktas dėmesys. Telefonu buvo apklaustas iš viso 25 841 ES pilietis. Apklausa apėmė šias temas: 1) ES investicijos į kaimo vietoves, 2) transportas ir jungtys su kaimo vietovėmis, 3) COVID-19 pandemijos padariniai, 4) aplinkos problemos kaimo vietovėse, 5) kaimo gyventojų aktyvumas.
Ilgalaikės vizijos iniciatyva taip pat buvo pristatyta per keletą visoje ES įvykusių renginių, surengtų siekiant sužinoti kaimo suinteresuotųjų subjektų ir regioninės bei vietos valdžios institucijų nuomones. Per kiekvieną renginį Komisijos atstovai užfiksavo pagrindines akcentuojamas problemas. Taip pat vyko tikslinės konsultacijos su nacionalinėmis valdžios institucijomis, vykdančiomis veiklą kaimo plėtros srityje, Kaimo plėtros valdymo komitete ir su kaimo plėtros suinteresuotaisiais subjektais Pilietinio dialogo kaimo plėtros klausimais grupėje bei per ES kaimo plėtros tinklų susitikimus. Per Europos kaimo plėtros tinklo (EKPT) įsteigtos Ilgalaikės kaimo vizijos teminės grupės posėdžius vyko bendros vizijos plėtojimui skirtas perspektyvų tyrimas, kuriam vadovavo Jungtinis tyrimų centras.
Be to, Komisija, padedant EKPT, parengė praktinių seminarų paketą „Sveiki prisijungę prie mūsų kaimo!“, parengtą 22 ES kalba ir pateiktą interneto svetainėje, – joje nacionaliniai kaimo plėtros tinklai (NKPT) ir kiti kaimo suinteresuotieji subjektai galėjo parsisiųsti medžiagą, kurią naudodamiesi jie galėjo surengti bendruomenines vietos lygmens diskusijas apie savo vietovę ir jos tikėtiną bei pageidaujamą plėtrą nuo dabar iki 2040 m. Apie rezultatus Komisijai pranešta pateikiant rezultatų anketą, kurioje apibendrinami praktinio seminaro diskusijų rezultatai. NKPT pritaikė medžiagą prie savo vietos sąlygų ir turimo laiko bei kitų išteklių. Vienos grupės labai griežtai laikėsi šablonų, kitos naudojo juos laisviau, kai kurios sukūrė papildomų kūrybiškų būdų išsiaiškinti, kaip kaimo gyventojai mato Europos kaimo vietovių ateitį 2040 m. Dėl COVID-19 pandemijos beveik visi praktiniai seminarai vyko virtualiai, o ne įprastu būdu. Papildomos informacijos apie rezultatus galima rasti EKPT ataskaitoje „Rural Voices: A qualitative analysis of the findings from stakeholder workshops contributing to the Long-term Vision for Rural Areas“.
Įvairių krypčių konsultacijų rezultatai galiausiai buvo pristatyti, aptarti su suinteresuotaisiais subjektais ir toliau išplėtoti per 2021 m. kovo 22–26 d. vykusią didelio masto internetinę dalyvaujamąją konferenciją „Kaimo vizijos savaitė. Europos kaimo vietovių ateities įsivaizdavimas“, kurią surengė EKPT, glaudžiai bendradarbiaudamas su Komisija. Taip pat buvo surengti atskiri praktiniai seminarai svarbiomis temomis (8 dalyvaujamieji praktiniai seminarai, darbiniai plenariniai posėdžiai, 11 neoficialių renginių, EKPT ceremonija „Kaimo įkvepiančių idėjų apdovanojimai“, t. y. platforma, kurioje įvairūs suinteresuotieji subjektai ir tinklai pristatė su vizija susijusią savo veiklą ir iniciatyvas). Tikslas buvo suteikti kuo daugiau galimybių dalyviams tarpusavyje keistis nuomonėmis ir nustatyti bendrą požiūrį į suinteresuotųjų subjektų siekius, susijusius su kaimo vietovių vizija. Su visais renginio pristatymais ir informacija galima susipažinti EKPT svetainėje.
3. KONSULTAVIMOSI VEIKLA
a) Konsultacijos dėl Komisijos veiksmų gairių
Per konsultacijas dėl vizijos įgyvendinimo veiksmų gairių pareikšti nuomones buvo galima nuo 2020 m. liepos 22 d. iki rugsėjo 9 d. Atsiliepė iš viso 198 suinteresuotieji subjektai, įskaitant regioninių interesų atstovus, teminius tinklus, tarptautines organizacijas, (nacionalines, regionines ir vietos) valdžios institucijas, piliečių organizacijas, akademinę bendruomenę ir pavienius piliečius.
Didžioji dalis pateiktų pozicijos dokumentų buvo susiję su iniciatyvos turiniu, o ne su pačiomis veiksmų gairėmis (kuriose didžiausias dėmesys sutelktas į procesą). Bet kuriuo atveju į suinteresuotųjų subjektų indėlį į šią veiklą buvo atsižvelgta nagrinėjant viešų internetinių konsultacijų (VIK) rezultatus.
b) Viešos internetinės konsultacijos (VIK)
Per viešas konsultacijas, vykusias nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki lapkričio 30 d., gauti iš viso 2 326 atsakymai iš visų 27 valstybių narių ir 87 pozicijos dokumentai iš įvairių suinteresuotųjų subjektų.
2 paveikslas. Viešų konsultacijų respondentų skaičius pagal kilmės šalį
Kalbant apie atsiliepusių suinteresuotųjų subjektų kategorijas, 62 proc. buvo piliečiai (52 proc. iš jų nurodė, kad gyvena kaimo vietovėje, o 9 proc. – atokioje kaimo vietovėje), 9 proc. – įmonės ir asociacijos, 5 proc. – akademinės ir mokslinių tyrimų institucijos, 9 proc. – valdžios institucijos, 7 proc. – NVO, 5 proc. – kaimo plėtros tinklai ir 2 proc. – kiti respondentai.
Siekiant papildyti VIK rezultatus reprezentatyviomis ES gyventojų nuomonėmis, 2021 m. balandžio mėn. buvo atlikta greitoji „Eurobarometro“ apklausa.
Su VIK rezultatais galima susipažinti viešų konsultacijų dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos faktų suvestinėje „Factual Summary on the public consultation on the long/term vision for rural areas“ ir viešų konsultacijų dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos apibendrinamojoje ataskaitoje „Synthesis of the online public consultation on the Long term Vision for Rural Areas“.
c) „Eurobarometro“ apklausos
Beveik visi specialioje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 504 dalyvavę respondentai (95 proc., +3 procentiniai punktai nuo 2017 m.) mano, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbūs ateičiai. Kalbant apie ilgesnę tendenciją, nuo 2009 m. jų dalis išaugo penkiais procentiniais punktais.
Respondentų buvo klausiama, ar padėtis kaimo vietovėse jų šalyje pagerėjo, pablogėjo ar liko beveik tokia pati, kaip ir prieš dešimt metų. Didesnė respondentų dalis mano, kad padėtis pagerėjo, kalbant apie prieigą prie sparčiojo interneto jungčių ir transporto infrastruktūrą, jungiančią kaimo vietoves su miestais. Dėl darbo galimybių ir sveikatos paslaugų, santykinė dauguma respondentų atsakė priešingai, teigdami, kad padėtis pablogėjo (3 paveikslas).
3 paveikslas. Atsakymai į 19 klausimų, pateiktų specialioje „Eurobarometro“ Nr. 504 apklausoje apie paskutinio dešimtmečio pokyčius kaimo vietovėse
Pagrindinius greitosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 491 rezultatus galima apibendrinti taip: dauguma (79 proc.) ES piliečių pritaria tam, kad priimdama sprendimus dėl viešųjų išlaidų ES atsižvelgtų į kaimo vietoves. Be to, 65 proc. ES piliečių mano, kad vietos gyvenvietės arba regionai turėtų galėti spręsti, kaip panaudoti ES investicijas kaimo vietovėse. Dažniausiai minėtas pagrindinis kaimo vietovių poreikis (44 proc.) – transporto infrastruktūra ir jungtys. Kalbant apie transporto jungtis, respondentai iš atokių kaimo vietovių mano, kad jų vietovėje yra sunku arba neįmanoma pasiekti įvairias paslaugas teikiančias tarnybas viešuoju transportu (nuo 52 iki 59 proc., priklausomai nuo paslaugos). Respondentai iš kaimo vietovių norėtų, kad jiems būtų teikiama daugiau susisiekimo vietos autobusais paslaugų. Miesteliuose ir miestuose gyvenantys piliečiai (61 proc.) veikiausiai bus labiau linkę aplankyti kaimo vietoves nei prieš COVID-19 pandemiją. Kalbant apie aplinką, dauguma respondentų atsakė, kad aplinkos problemos yra aktualios kaimo vietovėms (52–62 proc., priklausomai nuo aplinkos problemos). Nors ES piliečiai skirtingai atsakė į klausimą, ar jie gali daryti įtaką sprendimams, turintiems poveikį jų vietovei, visi respondentai norėtų aktyviau įsitraukti: dalyvauti konsultacijose su piliečiais (63 proc.), jų vietovėje rengiamuose susitikimuose ar renginiuose, bendruomenės inicijuotuose projektuose (56 proc.) ir aktyviau įsitraukti per socialinių tinklų kanalus (42 proc.).
d) Tikslinės konsultacijos per susitikimus, konferencijas ir renginius
Šiame etape Komisija siekė išnagrinėti klausimus giliau ir išsamiau. Nepaisant kokybinio tikslinių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais pobūdžio, šių grupių nuomonės buvo stebėtinai panašios. Tarp išskirtų pagrindinių klausimų yra gyventojų skaičiaus mažėjimo ir kartų kaitos uždavinio svarba, poreikis užtikrinti infrastruktūros ir paslaugų prieinamumą, visų pirma judumą ir junglumą, ir poreikį užtikrinti darbo galimybes.
Išsamus susitikimų, konferencijų ir renginių bei išskirtų pagrindinių klausimų sąrašas pateiktas 1 priede.
E. praktinių seminarų paketas
Kaip nurodyta 2 skirsnyje, Komisija, padedant EKPT, parengė medžiagos paketą, naudotiną rengiant dalyvaujamuosius praktinius seminarus su kaimo suinteresuotaisiais subjektais Dalyvaudami šios krypties konsultacijose, nacionaliniai kaimo plėtros tinklai (NKPT), vietos veiklos grupės, EUROPE DIRECT centrai, vietos valdžios institucijos, piliečiai ir bendruomenių grupės prisidėjo prie Europos Komisijos vykdomo ilgalaikės kaimo vietovių vizijos (IKVV) rengimo darbo.
Paketas buvo pasiekiamas nuo 2020 m. lapkričio mėn., o, kad būtų laikomasi teisėkūros tvarkaraščio, praktiniai seminarai turėjo būti baigti iki pirmos 2021 m. vasario mėn. savaitės. Nepaisant šio labai trumpo termino, iš vietos suinteresuotųjų subjektų sulaukta įspūdingo atsako: praktiniai seminarai surengti 19 valstybių narių ir gauta 170 atsakymų, o šioje veikloje aktyviai dalyvavo daugiau kaip 3 000 piliečių iš kaimo vietovių.
EKPT parengta per suinteresuotųjų subjektų praktinius seminarus kaimo vietovių vizijos klausimais suformuluotų pagrindinių minčių apžvalga įtraukta į 2 priedą.
f) Kaimo vizijos savaitė
Dalyvaujamoji savaitės trukmės konferencija (kurią surengė EKPT, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisija): „Kaimo vizijos savaitė. Europos kaimo vietovių ateities įsivaizdavimas“ vyko kaip internetinis renginys 2021 m. kovo 22–26 d.
Visą renginį vykusios dalyvaujamosios diskusijos buvo susijusios su dviem pagrindiniais klausimais:
a.Kokios yra pagrindinės idėjos, kurios turėtų būti įtrauktos į viziją? ir
b.Kokių pagrindinių pokyčių ir (arba) sąlygų reikia, kad galėtume nueiti kelią nuo ten, kur esame šiandien, iki ateities, kurią įsivaizduojame?
Kaimo vizijos savaitės renginys susilaukė didelio susidomėjimo: buvo sulaukta iš viso 1 365 registracijų ir 600 įvairių dalyvių, kurie dalyvavo „gyvai“. Renginyje buvo atstovų iš 27 valstybių narių ir 8 trečiųjų šalių. Per renginį kalbėjo daugiau kaip 60 dalyvių, buvo daugiau kaip 3 000 apsilankymų platformoje ir daugiau kaip 6 000 renginio tinklalapio peržiūrų. Renginys taip pat buvo plačiai aptartas socialinėje žiniasklaidoje: per socialinį tinklą „Facebook“ jame dalyvavo per 13 000 žmonių. Apie renginio sklaidą taip pat byloja Kaimo inovacijų apdovanojimai, kuriais buvo pažymėti EŽŪFKP lėšomis remiami projektai kai kuriose teminėse srityse, skirti su vizija susijusiai bendrai temai „Mūsų kaimo ateitis“, kuriems populiaraus balsavimo kategorijoje buvo skirta daugiau kaip 10 000 balsų.
Pristatymai, plenarinių sesijų įrašai ir pagrindiniai Kaimo vizijos savaitės renginio rezultatai paskelbti internete EKPT svetainėje.
g) Bendradarbiavimas su Europos Parlamentu
2021 m. sausio 29 d. Europos Parlamento narys ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Norbertas Linsas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu pateikė Komisijai žodinį klausimą dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos. Pagrindiniai žodiniame klausime kelti klausimai susiję su atitinkamų skirtingų ES politikos sričių koordinavimu, regioninės ir vietos kaimo valdžios institucijų dalyvavimu, BŽŪP strateginių planų suderinimu ir pritaikymu prie BŽŪP priemonių ir vizijos bei kaimo vietovėms skirtu finansavimu pagal BŽŪP ir sanglaudos politiką. Atsakymą Komisijos vardu pateikė Komisijos narys J. Wojciechowskis.
2021 m. vasario 4 d. įvyko bendras Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos ir Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto posėdis ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais. Abiejų institucijų atstovai aptarė, kaip skatinti atsigavimą Europos kaimo vietovėse ir suteikti regionams galimybę toliau atlikti savo vaidmenį rengiant ir valdant būsimą BŽŪP. EP nariai ir vietos lygmens vadovai sutiko, kad būsima ES kaimo plėtros politika turi būti platesnio užmojo ir apimti konkrečią politikos programą, kuri bus stebima ir vertinama.
h) Bendradarbiavimas su Regionų komitetu (RK) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK)
2020 m. rugsėjo mėn. EESRK priėmė nuomonę „Integruotas požiūris į ES kaimo vietoves, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems regionams“. RK 2020 m. gruodžio mėn. taip pat priėmė nuomonę „ES kaimo gaivinimo strategija“ dėl būtinų veiksmų, kurių reikia imtis dėl kaimo vietovių. Europos Komisija nurodė ilgalaikę kaimo vietovių viziją kaip būdą įgyvendinti keletą jų prašymų. Be to, Europos Komisija keliomis progomis bendravo su abiem komitetais dėl konkrečių kaimo vietovių poreikių ir reikiamo atsako politikos priemonėmis.
i) Komisijos pirmininkės pavaduotojos D. Šuicos ir Komisijos nario J. Wojciechowskio susitikimai su suinteresuotaisiais subjektais
Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pirmininkės pavaduotoja D. Šuica ir Komisijos narys J. Wojciechowskis pradėjo rengti susitikimus su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais rengiant ilgalaikę viziją. Šių suinteresuotųjų subjektų pozicijos buvo panašios į nurodytąsias pirmiau.
4. SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ PATEIKTOS INFORMACIJOS TARPUSAVIO SĄSAJOS IR PANAŠUMAS
Įvairių grupių suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija ir kiekvienos krypties konsultacijų išvados labai panašios. Toliau išvardyti suinteresuotiesiems subjektams svarbiausi klausimai.
(I)Neatidėliotini kaimo vietovių poreikiai ir uždaviniai:
-infrastruktūra; transporto infrastruktūra ir junglumo infrastruktūra;
-pagrindinių paslaugų ir patogumų trūkumas; prastos kokybės viešosios paslaugos (mokyklos, sveikatos ir socialinė priežiūra, viešasis transportas), kokybiško švietimo ir mokymo galimybių, kokybiškų ryšių, bankų, pašto skyrių trūkumas ir su vandens išteklių valdymu susijusios problemos;
-kokybiško darbo vietų ir kokybiško darbo galimybių trūkumas;
-mažos pajamos;
-ribota kartų kaita žemės ūkyje;
-visuomenės senėjimas ir ypač didelis gyventojų skaičiaus mažėjimas kai kuriose kaimo vietovėse;
-nepakankamas būstų skaičių ir netinkami būstai kai kuriose valstybėse narėse;
-grėsmės aplinkai;
-gebėjimų stiprinimas: poreikis stiprinti bendruomenių lyderius, paramą bendruomeninei veiklai ir tinklaveikai;
-nepakankamas dalyvavimas priimant sprendimus: įtraukties ir dalyvavimo skatinimas, patikslinta valdymo sistema, apimanti vertikaliąsias ir horizontaliąsias sąsajas.
(II)Kaimo vietovių galimybės.
Ekonominės galimybės:
-inovacijų (ekonominių ir socialinių inovacijų, įskaitant mastą užtikrinančią tinklaveiką) diegimas ir naudojimas;
-žalioji pertvarka ir žalioji ekonomika (įskaitant tvarų žemės ūkį, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, ekosisteminių paslaugų vertę);
patrauklumas:
-aukštesnė gyvenimo kokybė (artumas gamtai);
-bendrumo jausmas;
-įtrauktis ir dalyvavimas.
5. PAGRINDINĖS KONSULTACIJŲ PROCESO IŠVADOS
Išanalizavus pirmiau išvardytus konsultacijų proceso rezultatus, informaciją galima suskirstyti į šias kategorijas: i) neatidėliotini kaimo vietovių poreikiai ir uždaviniai, ii) kaimo vietovių galimybės, iii) pagrindiniai strategijos rengimo elementai ir iv) siūlomi konkretūs veiksmai.
(I)Neatidėliotini kaimo vietovių poreikiai ir uždaviniai.
Kalbant apie infrastruktūrą kaimo vietovėse, suinteresuotieji subjektai buvo vieningos nuomonės. Vyrauja visuotinė nuomonė, kad kai kuriose kaimo vietovėse trūksta kokybiškos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ir junglumo infrastruktūros.
Kalbant apie junglumą, buvo pabrėžta nepakankama ir kartais labai prasta prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros kai kuriose kaimo vietovėse. Be to, suinteresuotieji subjektai pranešė apie prastus kaimo gyventojų skaitmeninius įgūdžius ir žemą skaitmeninių inovacijų diegimo lygį kaimo MVĮ. Šie trys aspektai daro neigiamą poveikį kaimo vietovių galimybėms prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos.
Pagrindinių paslaugų ir viešųjų paslaugų trūkumas. Kai kuriuose kaimo regionuose trūksta pagrindinių viešųjų paslaugų, pvz., viešojo transporto, kokybiško švietimo ir mokymo galimybių, bankų, pašto skyrių, taip pat esama su vandens išteklių valdymu susijusių problemų. Per daugumos krypčių konsultacijas išryškėjo prastos kokybės viešųjų paslaugų, mokyklų, sveikatos ir socialinės priežiūros problemos, o kuo atokesnė yra kaimo vietovė, tuo šios problemos yra opesnės.
Kai kuriose valstybėse narėse suinteresuotieji subjektai taip pat minėjo prastą padėtį kaimo vietovėse tenkinant dabartinius būsto poreikius, kurią lemia nepakankamas būstų skaičius ir jų netinkamumas. Pavyzdžiui, trūksta įperkamo nuomojamojo būsto arba sudėtinga rasti parduodamą nekilnojamąjį turtą.
Vienu iš poreikių, kuriam reikia skirti dėmesio kaimo vietovėse, ES piliečiai laiko grėsmes aplinkai. Dažniausiai minėtos antropogeninio poveikio biologinei įvairovei, vandens kokybės ir klimato kaitos problemos.
Suinteresuotieji subjektai vieningai pareiškė nuomonę, kad reikia stiprinti gebėjimus, siekiant stiprinti bendruomenių lyderius ir remti bendruomenių organizacijas bei bendruomeninę veiklą. Yra daug galimybių teikti tarpusavio socialinę pagalbą, bet reikia paramos siekiant juos sustiprinti, ypač vietovėse, kuriose gyventojų skaičius mažėja.
Reikia aktyvesnio kaimo bendruomenių dalyvavimo priimant sprendimus, kurie joms turi poveikį. Tam reikia aktyvių priemonių, padedančių pasiekti ir įtraukti visus bendruomenės narius, įskaitant jaunimą ir neseniai atvykusius asmenis, ir tinkamos valdymo sistemos.
Siekiant remti kaimo vietovių gyventojus labai svarbūs ekonominiai poreikiai ir ekonominės galimybės. Kaimo vietovių gyventojams trūksta kokybiško darbo vietų ir kokybiško darbo galimybių. Kai kurie suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į tai, kad regioninė pridėtinė vertė išnaudojama ribotai, be kita ko, ir turizmo srityje. Kai kuriose kaimo vietovėse dėl nepakankamo ekonomikos įvairinimo ir nepakankamos ekonominės veiklos sukuriama mažiau darbo galimybių, ir tai įsuka ydingą ratą. Mažos pajamos, pavyzdžiui, žemės ūko sektoriuje, neskatina žmonių apsigyventi kaimo vietovėse, be to, jos atlieka neigiamą vaidmenį, mažindamos galimų verslininkų investicinius pajėgumus. Reikia pastangų siekiant, kad, užuot atidavus galią ir pelną, kaimo vietovės liktų vieta, kurioje priimami verslo sprendimai ir kuriama pridėtinė vertė.
Žemės ūkis ir platesnis žemės ūkio (maisto) produktų sektorius, tebelaikomi sektoriais, užtikrinančiais kaimo vietovių tvarumą. Tačiau žemės ūkis kenčia dėl ribotos kartų kaitos ir jam kyla pavojus dėl mažų ūkių gyvybingumo. Yra pripažįstama, kad žemės ūkis turi tapti tvaresnis.
Kaimo vietovės kenčia dėl demografinių pokyčių, pavyzdžiui, gyventojų senėjimo ir ypač didelio gyventojų skaičiaus mažėjimo kai kuriose kaimo vietovėse. Turėtų būti nustatyti regionai, kuriems tokia rizika kyla, ir reikėtų imtis teritorinio perbalansavimo priemonių. Kai kurie suinteresuotieji subjektai pritaria tam, kad dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo kenčiančiuose regionuose būtų taikomos teigiamos diskriminacijos priemonės. Reikia novatoriško požiūrio į paslaugų teikimą, ypač šiose vietovėse.
Reikia pabrėžti, kad daugiau kaip 40 proc. VIK respondentų, gyvenančių kaimo vietovėse, nurodė, kad jaučiasi visuomenės palikti nuošalyje; jų daugiau tarp piliečių, gyvenančių atokiose kaimo vietovėse. Priežastys, kodėl kaimo gyventojai taip jaučiasi, susijusios su: blogesne infrastruktūra ir paslaugomis; ekonominių galimybių trūkumu; tuo, kad priimant politinius sprendimus neatsižvelgiama į konkrečius poreikius.
(II)Kaimo vietovių galimybės.
Ekonominės galimybės:
·žemės ūkis vertinamas kaip sektorius, kuris užtikrindamas tvarumą, kuria darbo vietas, tiekia įperkamus aukštos kokybės maisto produktus ir prižiūri kaimo kraštovaizdį. Nors kaimo vietovės neapsiriboja žemės ūkiu, jam vis dar tenka svarbus vaidmuo kaimo ekonomikos struktūroje. Tvarus žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie žaliosios ekonomikos ir užtikrinant atsparumą kaimo vietovėse. Ateityje žemės ūkis turėtų būti tvaresnis, turėti tvirtesnius vietos ryšius (trumpas tiekimo grandines) ir įvairinti vertės grandines. Be to, reikia toliau investuoti į veiklą perimsiančių naujos kartos ūkininkų ir ekspertų mokymą geografinių nuorodų (GN) srityje, nes kartų kaitai kyla pavojus;
·inovacijų – skaitmeninių, gamybos, socialinių, bendruomenės inicijuotų – diegimas ir naudojimas yra labai svarbūs kaimo vietovių ateičiai visais aspektais. Bendruomenės inicijuotos ir bendruomenės lygmens socialinės inovacijos yra ypač svarbios kaimo vietovėms ir jos turi būti toliau stiprinamos bei puoselėjamos dėl ateities. Ekonominių galimybių prieinamumas vertinamas kaip vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vietovių patrauklumą ilguoju laikotarpiu.
Žalioji pertvarka:
·žalioji pertvarka turėtų būti laikoma nauda, o ne našta. Kaimo vietovės turi visas galimybes remtis savo gamtos turtu ir daugiau dėmesio skirti klimato kaitos švelninimui ir (arba) prisitaikymui prie jos. Tam reikia labiau pripažinti ekosistemines paslaugas ir siekti įtraukti visus asmenis, kad pertvarka vyktų teisingai.
Paslaugos ir junglumas:
·kaimo vietovių patrauklumą lemia daug veiksnių, ypač (elektroninių) (sveikatos ir švietimo) paslaugų teikimas, geresnės prisijungimo prie interneto galimybės ir didesnis kaimo vietovių gyventojų skaičius. Priežiūros įstaigų prieinamumas laikomas vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vietovių patrauklumą ilguoju laikotarpiu;
·novatoriški ir alternatyvūs judumo būdai gali padėti sumažinti išlaidas ir poveikį klimatui bei padidinti prieinamumą.
Patrauklumas:
·aukštesnė gyvenimo kokybė, artumas gamtai ir bendrumo jausmas yra tik kelios iš gausybės priežasčių likti ir apsigyventi kaimo vietovėse;
·bendrumo jausmo svarba yra vienas iš pagrindinių kaimo vietovių patrauklumo aspektų. 2040 m. kaimo vietovės turėtų būti atviros ir jose kiekvienas asmuo turėtų jaustis priimtu, neatsižvelgiant į jo etninę grupę, lytį, amžių, negalią ar kilmę. Norint tą tikslą pasiekti, reikia siekti patenkinti tiek atvykėlių, tiek esamų gyventojų poreikius;
·taip pat buvo pabrėžta, kad svarbu išlaikyti kaimo vietovių „kaimiškumą“ („kaimas turėtų likti kaimiškas“);
·teigiamas kaimo vietovių įvertinimas pandemijos kontekste (ne taip tankiai gyvenamos, mažiau užkrėstos, galima dirbti nuotoliniu būdu).
Remiantis nurodytų galimybių ir poreikių analizės rezultatais, vienas iš kaimo vietovėms svarbių elementų yra jų atsparumo didinimas, o tai reiškia, kad kaimo vietovės turi imtis teisingos, žalios ir įtraukios pertvarkos. Atsparumas apima socialinius, ekologinius ir ekonominius aspektus. Suinteresuotieji subjektai mano, kad išmanioji specializacija gali suteikti papildomos vertės, tačiau jie labai pabrėžia įvairinimą. Įvairinimas ir bendradarbiavimas yra vieni iš svarbiausių kaimo atsparumo elementų.
(III)Pagrindiniai strategijos elementai.
Per įvairius konsultavimosi procesus buvo pabrėžtas poreikis turėti ilgalaikę tinkamo masto kompleksinę strategiją, parengtą įgyvendinant principu „iš apačios į viršų“ grindžiamus procesus, kuriuose dalyvauja vietos bendruomenės, ir įtvirtinančią holistinį, įtraukų, lankstų ir vietovei pritaikytą požiūrį. Konsultacijų srautų dalyviai nurodė šiuos į viziją įtrauktinus elementus:
·infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo didinimas. Kai kurie suinteresuotieji subjektai pritarė tam, kad būtų nustatytas pagrindinis būtinasis infrastruktūros ir (arba paslaugų) prieinamumo kaimo vietovėse reikalavimas (kriterijus);
·darbo vietų kūrimas ir kaimo verslumo ir inovacijų rėmimas. Inovacijas būtina remti visais aspektais – diegiant ir naudojant skaitmenines, gamybos, socialines ir bendruomenės inicijuotas inovacijas. Bendruomenės inicijuotos ir bendruomenės lygmens socialinės inovacijos yra ypač svarbios kaimo vietovėms ir jos turi būti toliau stiprinamos bei puoselėjamos dėl ateities;
·ryšio ir skaitmeninių sprendimų, padedančių kurtis ir plėstis pažangiesiems kaimams, gerinimas. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kaip ir vandens bei elektros tiekimo infrastruktūra, yra pagrindinė infrastruktūra. Siekiant gauti kuo daugiau naudos iš skaitmeninimo, reikia ugdyti įgūdžius ir kurti prie kaimo poreikių pritaikytas taikomąsias programas, naudojant skaitmenines ekosistemas. Infrastruktūra, įgūdžiai ir taikomosios programos turėtų būti įperkami ir prieinami. Būtinas tinkamas mokymas ir parama ugdant skaitmeninį raštingumą;
·klimato srities, energetikos ir su biologine įvairove susijusių tikslų įgyvendinimas. Rėmimasis kaimo vietovių gamtos turtu prisidedant prie nacionalinių tikslų pagal atitinkamą politikos ir reglamentavimo sistemą, kuria užtikrinama, kad nuosavybė, kontrolė ir vertė išliktų kaimo bendruomenėse;
·demografinių problemų, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą, kartų kaitą ir lyčių nelygybę, sprendimas.
Užimtumas ir inovacijos, infrastruktūros ir paslaugų prieinamumas bei skaitmeninis junglumas nustatyti kaip pagrindiniai ES ilgalaikės vizijos ir Kaimo veiksmų plano prioritetai.
Per įvairius konsultavimosi procesus pabrėžta, kad svarbu vadovautis principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu požiūriu, kad būtų atsižvelgta kaimo vietovių įvairovę ir įtrauktos vietos bendruomenės. Vizija turi skatinti visų skirtingų grupių (jaunimo, migrantų, vyresnio amžiaus asmenų, moterų, mažumų ir t. t.) įtrauktį ir dalyvavimą. Gyvybingos vietovės ateityje priklausys nuo užmegztų ryšių, pasitikėjimo, įvairovės ir atsakomybės už visas politikos priemones. Vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ grindžiamu požiūriu, veikiant lanksčiai ir iš tikrųjų prisiimant atsakomybę už veiklą sukuriama daug galimybių, kurios teikia trejopą – socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę – naudą vietos bendruomenei ir už jos ribų. Be to, yra poreikis bendradarbiauti visais lygmenimis. Bendravimas, bendradarbiavimas ir ryšių kūrimas (atvira komunikacija) būtini visais lygmenimis ir visų rūšių veiklai (ekonominei, socialinei ir aplinkosauginei), nes taip kaupiama patirtis, sudaromos sąlygos gauti paramą ir suburiamos bendruomenės. Labai svarbu rengti bendras darbotvarkes, nes maža bendruomenė pati viena nepajėgi tai padaryti.
·Daugelis dalyvių pabrėžė galimybes naudoti esamas priemones, visų pirma LEADER, kurios padėtų kurti ir įgyvendinti būsimą viziją vietos lygmeniu. Dalyviai nurodė, kad svarbu įgalinti vietos bendruomenes, stiprinant esamas iniciatyvas, pvz., vietos veiklos grupes (VVG), ir tobulinant LEADER kaimo plėtros veiksmų rengimo metodiką, ir skatinti jų aktyvų indėlį į ES politikos formavimą.
·Dalyvavimu grindžiami požiūriai taip pat vertinami kaip veiksniai, kuriais užtikrinama, kad kaimo gyventojai aktyviai ir tiesiogiai prisidėtų prie politikos formavimo procesų.
·Bendradarbiavimas ir tinklaveika vietos lygmeniu kaip alternatyva tradiciniams telkimosi būdams. Tinklai gali veikti nepaisydami atstumų ir jiems nereikia geografinio artumo.
·Kaimo ir miesto ryšiai turi būti formuojami kaip balansą išlaikanti partnerystė, užtikrinanti vienodas galimybes abiem pusėms. Kaimo ir miesto ryšiai taip pat turėtų būti skatinami.
(IV)Siūlomi konkretūs veiksmai.
Dalyviai pasiūlė keletą konkrečių veiksmų, kuriais būtų reaguojama į nustatytus iššūkius ir geriau išnaudojamos nurodytos galimybės,. Tam būtų skirtos specifinės priemonės. Kaimo plėtrai remti ES politika ir kitų lygmenų valdžia galėtų:
·gerinti galimybes gauti ir teikti ekonominę ir finansinę paramą, įskaitant paramą vietos lygmens projektams ir prieigą prie ES finansavimo arba privačiųjų investicijų į kaimo subjektus. Be to, keletas suinteresuotųjų subjektų atkreipė dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas derinti skirtingas teritoriniam planavimui skirtas priemones (pvz., finansavimą iš kelių šaltinių – ERPF arba „ESF+“ ir EŽŪFKP). Kalbėdami finansavimo tema, suinteresuotieji subjektai taip pat minėjo poreikį sumažinti biurokratiją, dėl kurios dažnai sudėtinga rengti pozityvias principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas. Šias kliūtis panaikinus bus galima išnaudoti kaimo iniciatyvų potencialą;
·toliau tinkamiau nukreipti politiką į vietos poreikių tenkinimą. Reikia lanksčios politikos arba reglamentavimo sistemos, kuri suteiktų galimybę remti vietos lygmens veiksmus, politikams tvirtai įsipareigojant ir prisiimant atsakomybę už pažangos stebėjimą visais – ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos – lygmenimis. Pagal politikos poveikio kaimo vietovėms vertinimo mechanizmą būtų galima pro kaimo prizmę įvertinti įvairias politikos priemones (įskaitant valstybės pagalbą ir fiskalinę politiką). Suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad šį mechanizmą reikėtų pradėti taikyti iš karto ir kad jis turėtų apimti finansavimo programas;
·įgalinti vietos bendruomenes, stiprinant esamas iniciatyvas (pvz., VVG ir LEADER) ir skatinti jas aktyviai prisidėti prie politikos formavimo. Būtina skatinti ir remti gebėjimų stiprinimą, įtraukiant vietos lygmens subjektus ir palengvinant prieigą prie žinių ir sprendimų, siekiant atverti galimybes diegti inovacijas, kurios kaimo vietovėse dažnai yra kolektyvinės (socialinės inovacijos). Tam reikia stiprinti bendruomenių lyderius ir remti bendruomeninę veiklą bei tinklaveiką. Reikia vietos inovacijų agentų arba animatorių, kurie paruoštų dirvą pokyčiams. Šioje srityje turi prisidėti LEADER. Buvo stipriai pabrėžtas kaimo centrų potencialas;
·reikėtų turėti duomenų, padedančių kurti ekonomikos modelius, nukreiptus ne tik į augimą, bet ir į gyvenimo kokybę arba gerovę. Duomenys turi būti kuriami, skelbiami ir naudojami arba jais dalijamasi taip, kaip reikia siekiant įvertinti kaimo vietovių indėlį ir stebėti bet kokio veiksmo įgyvendinimo pažangą. Ateičiai reikia parengti analitinius modelius ir duomenis. Šiame kontekste buvo pasiūlyta galimą mechanizmą įsteigti kaip kaimo stebėjimo centrą;
·kiti siūlyti veiksmai buvo susiję su įvairiais socialiniais, kultūriniais, ekonominiais ir aplinkos aspektais.
Apskritai ilgalaikė kaimo vietovių vizija ir veiksmų planas sulaukė labai tvirto palaikymo visoje ES.
6. KAIP ATSIŽVELGTA Į GRĮŽTAMĄJĄ INFORMACIJĄ
Suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie ilgalaikę viziją ir reikiamus veiksmus buvo išnagrinėtos ir jas buvo kiek įmanoma atsižvelgta. Taigi komunikatas dėl ilgalaikės vizijos apima ES kaimo veiksmų planą, kuriame numatyti konkretūs veiksmai, susiję su uždaviniais ir galimybėmis, akcentuotais per viešas konsultacijas ir išdėstytais pirmiau. Vizija plėtojama 4 kryptimis, susijusiomis su stipresnėmis, sujungtomis, atspariomis ir klestinčiomis kaimo vietovėmis. Komisija atkreipė dėmesį į stiprų raginimą spręsti su valdymu susijusius klausimus ir komunikate taip pat siūlo sukurti ES dalyvaujamąjį procesą, susiejant jį su Regionų komitetu ir pasitelkiant vietos lygmens valdymo institucijas vizijos įgyvendinimo būdams svarstyti.
Daugelis per konsultacijas suinteresuotųjų subjektų pasiūlytų veiksmų yra susiję su valstybėmis narėmis arba priklauso jų išimtinei kompetencijai. Todėl šių veiksmų įgyvendinimas priklausys nuo valstybių narių dalyvavimo įgyvendinant siūlomą Kaimo paktą. Komisija yra pasirengusi padėti ir papildyti šioje srityje įgyvendinamus valstybių narių veiksmus.
1 priedas. Vykdant konsultavimosi dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos veiklą surengti renginiai
|
Data
|
Renginys
|
Organizatorius
|
Pagrindiniai diskusijos akcentai
|
|
2020 m. gegužės 26 d.
|
13-asis Kaimo tinklų iniciatyvinės grupės (IG)
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
Posėdis surengtas siekiant informuoti IG narius apie ilgalaikės kaimo vietovių vizijos (IKVV) rengimo tikslus ir procesą.
Tikslinė grupė: ES kaimo tinklų valdymo organų nariai (valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, LEADER, VVG, tinklų konsultantai, mokslininkai ir t. t.).
|
|
2021 m. rugsėjo 2 d.
|
Programos DESIRA svarstymo posėdis
|
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA)
|
Programos DESIRA atstovai pristatė IKVV skirtą informacinį pranešimą apie skaitmeninius veiksnius, kurie iš esmės pakeis padėtį žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.
Tikslinė grupė: mokslininkai ir Europos Komisijos ekspertai.
|
|
2020 m. rugsėjo 22–23 d.
|
1-asis Teminės grupės (TG) ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais
|
EKPT
|
Posėdis surengtas siekiant pasiruošti su IKVV susijusiam darbui, pradėti darbą, susijusį su perspektyvų tyrimu, ir aptarti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant paskatinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.
Tikslinė grupė: kaimo plėtros ekspertai ir specialistai.
|
|
2020 m. spalio 6 d.
|
Kaimo
plėtros komitetas
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
Informacija apie dabartinę padėtį ir apie demografinių pokyčių poveikio vertinimo ataskaitą – negauta jokių pastabų.
Tikslinė grupė: nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už kaimo plėtrą.
|
|
2020 m. spalio 8 d.
|
14-asis Kaimo tinklų iniciatyvinės grupės
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
Informacija apie planuojamus veiksmus rengiant IKVV. Keitimasis informacija apie vaidmenį, kurį jos ir kaimo tinklai galėtų atlikti įtraukiant į šį procesą suinteresuotuosius subjektus.
Tikslinė grupė: ES kaimo tinklų valdymo organų nariai (valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, LEADER, VVG, tinklų konsultantai, tyrėjai ir t. t.).
|
|
2020 m. spalio 11 d.
|
Reto “España Vaciada”
|
Komunikacijos GD
|
Didelis susirūpinimas dėl mažėjančio kaimo gyventojų skaičiaus ir kartų kaitos. Reikia remti kaimo vietovių gyventojų, visų pirma vyresnio amžiaus asmenų, skaitmeninius įgūdžius.
Tikslinė grupė: kaimo suinteresuotieji subjektai iš vietovių, kurias paveikė gyventojų skaičiaus mažėjimas
|
|
2020 m. spalio 12 d.
|
Trečiasis piliečių dalyvavimo ir deliberatyviosios demokratijos festivalis
|
JRC
|
IKVV pristatymas, didžiausią dėmesį skiriant suinteresuotųjų subjektų praktinių seminarų paketui ir galimybėms jį naudoti kitose politikos srityse.
|
|
2020 m. spalio 13 d.
|
EWRC ESPON ESCAPE
|
REGIO/ESPON ESCAPE
|
Reagavimas į pristatytą mokslinių tyrimų projektą, informavimas apie IKVV, projekto sąsajas ir politikos aktualumą.
|
|
2020 m. spalio 13 d.
|
Europos regionų ir miestų savaitės seminaras „Jaunimo susikurta kaimo vietovių ir skaitmeninimo vizija“
|
PJKB tinklo paramos priemonė
|
IKVV pristatymas ir diskusijos su jaunimo organizacijomis.
Tikslinė grupė: kaimo jaunimas.
|
|
2020 m. spalio 20 d.
|
Tarpinis TG ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais
|
EKPT
|
Posėdyje buvo tęsiamas per 1-ąjį TG posėdį vykdytas darbas, susijęs su perspektyvų tyrimu, atliktu drauge su JRC.
Tikslinė grupė: kaimo plėtros ekspertai ir specialistai.
|
|
2020 m.spalio 22 d.
|
18-asis nacionalinio kaimo plėtros tinklo (NKPT)
|
EKPT
|
Per posėdį NKPT buvo informuotas apie IKVV ir jo nariai buvo paskatinti įtraukti suinteresuotuosius subjektus savo atitinkamose šalyse. Jis apėmė Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD pristatymą ir trumpą keitimąsi nuomonėmis apie suinteresuotųjų subjektų praktinių seminarų priemonių rinkinį, naudotiną siekiant įtraukti kaimo suinteresuotuosius subjektus.
Tikslinė grupė: paramos nacionaliniams kaimo plėtros tinklams skyriai.
|
|
2020 m. lapkričio 12 d.
|
Praktinis seminaras kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir politikos klausimais
|
REA ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
IKVV pristatymas 19 pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamų kaimo plėtros ir inovacijų projektų vykdytojams ir šių projektų rezultatų bei galimo indėlio aptarimas.
Tikslinės grupės: mokslininkai ir Europos Komisijos ekspertai.
|
|
2020 m. lapkričio 23 d.
|
Seminaras politikos klausimais
|
RELOCAL konsorciumas
|
Teritorinio neteisingumo suvokimas. Reagavimas į projekto rezultatus. Informavimas apie kaimo vietovių viziją.
Tikslinė grupė: mokslininkai ir politikos formuotojai.
|
|
2020 m. lapkričio 24 d.
|
Susitikimas su moterimis iš Ispanijos kaimo vietovių (Kasteljono, Estremadūros ir Albasetės)
|
EUROPE DIRECT centras Estremadūroje
|
Kad ES atsigautų, reikia, kad atsigautų kaimo vietovės. Sprendžiant kartų kaitos klausimus ypatingą dėmesį reikėtų skirti lyčių klausimui. Įgyvendinant BŽŪP reikia užtikrinti didesnę lyčių lygybę. Taip pat svarbu atsižvelgti į vyresnio amžiaus moterų padėtį kaimo vietovėse.
Tikslinė grupė: kaimo moterys.
|
|
2020 m. lapkričio 24 d.
|
EKPT sėkmingų projektų valorizacijos ir informavimo apie juos klausimais, skirtas nacionaliniams kaimo plėtros tinklams
|
EKPT
|
Per praktinį seminarą NKPT buvo informuoti apie IKVV, atitinkamus informacijos šaltinius, pvz., EKPT kaimo vietovių vizijos portalą, ir buvo pasikeista grįžtamąja informacija apie NKPT veiklą, kurią planuojama įgyvendinti siekiant įtraukti suinteresuotuosius subjektus į IKVV rengimo procesą.
Tikslinė grupė: paramos nacionaliniams kaimo plėtros tinklams skyriai.
|
|
2020 m. lapkričio 26 d.
|
Reto demográfico „Next Generation EU 27“
|
„Europe Direct“ centras Kasteljone
|
Reikia užtikrinti pagrindines paslaugas, remti mažas savivaldybes ir spręsti demografines problemas įgyvendinant demografijos strategiją.
Tikslinė grupė: kaimo gyventojai iš vietovių, kurias paveikė gyventojų skaičiaus mažėjimas
|
|
2020 m. lapkričio 27 d.
|
: „Europos kaimo darbotvarkė, kurios reikia po COVID krizės“
|
Regionų komitetas
|
EKPT ryšių punktas pristatė su kaimo vietovių atsaku į COVID susijusį darbą ir jo rezultatus ir pateikė nuorodas į IKVV.
Tikslinė grupė: Regionų komitetas, EP jungtinės grupės, suinteresuotieji subjektai.
|
|
2020 m. gruodžio 2–3 d.
|
2-asis Teminės grupės (TG) ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais
|
EKPT
|
Per posėdį buvo tęsiamas su perspektyvų tyrimu susijęs darbas toliau rengiant scenarijus. Taip pat buvo surengta sesija, per kurią buvo aptarta suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į IKVV rengimo procesą veikla.
Tikslinė grupė: kaimo plėtros ekspertai ir specialistai.
|
|
2020 m. gruodžio 4 d.
|
7-asis ES kaimo plėtros tinklų posėdis.
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
Per asamblėjos posėdį nariai buvo informuoti apie veiksmus, kurių imamasi siekiant parengti IKVV (iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD gauta informacija), ir buvo aptartas vaidmuo, kurį jie galėtų atlikti įtraukiant suinteresuotuosius subjektus.
Tikslinė grupė: ES kaimo plėtros tinklų valdymo organų nariai (valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, LEADER, VVG, tinklų konsultantai, tyrėjai ir t. t.).
|
|
2021 m. sausio 11 d.
|
Projekto „RURALIZATION“ svarstymo posėdis
|
REA
|
Per posėdį pristatytas darbas, susijęs su tendencijomis ir jaunimo svajonėmis apie kaimą kaip svarbiu indėliu.
Tikslinė grupė: mokslininkai ir Europos Komisijos ekspertai.
|
|
2021 m. sausio 27 d.
|
3-iasis Teminės grupės (TG) ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais
|
EKPT
|
Per posėdį buvo įvertinti iki šiol suinteresuotųjų subjektų ir visoje ES įgyvendinamų projektų vykdytojų atlikto darbo rezultatai ir pasikeista nuomonėmis apie bendras kryptis ir esminius pokyčius, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad būsima IKVV taptų tikrove kaimo bendruomenėms visoje Europoje.
Tikslinė grupė: kaimo plėtros ekspertai ir specialistai.
|
|
2021 m. sausio 28 d.
|
Prancūzijos NKPT posėdis (regionai)
|
Prancūzijos NKPT (Regionai)
|
Susitikimas su RED, ANCT, LEADER France ir regioniniais NKPT bei EKPT, per kurį glaustai pristatytas IKVV rengimo procesas ir kiti jo etapai.
Tikslinė grupė: Prancūzijos kaimo plėtros tinklų nariai.
|
|
2021 m. vasario 11 d.
|
19-asis NKPT
|
EKPT
|
Per posėdį buvo pasidalyta pradiniais atitinkamo NKPT surengtų diskusijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatais ir aptartas jų dalyvavimas būsimame Kaimo vizijos savaitės renginyje.
Tikslinė grupė: paramos nacionaliniams kaimo plėtros tinklams skyriai.
|
|
2021 m. vasario 11 d.
|
Pilietinio dialogo kaimo plėtros klausimais grupė
|
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD
|
Jaunimo ir skaitmeninimo svarba („nebus šviesolaidžio, nebus jaunimo, nebus jaunimo, nebus gyvybės kaimo vietovėse“) Žemės ūkio svarba kraštovaizdžiui, aplinkai, gyvenimo kokybei – ne tik ekonomikai ir darbo vietoms; poveikis, susijęs su COVID (naujas požiūris į kaimo vietoves). Vykdant mokslinius tyrimus įgytos patirties pristatymas.
Tikslinė grupė: su kaimo plėtra susiję suinteresuotieji subjektai.
|
|
2021 m. kovo 22–26 d.
|
Kaimo vizijos savaitė. Europos kaimo vietovių ateities įsivaizdavimas.
|
EKPT
|
Didelio masto dalyvaujamasis internetinis renginys, susijęs su ilgalaike kaimo vietovių vizija (išsamesnė informacija pateikta 3 skirsnio f punkte).
Tikslinė grupė: įvairūs kaimo plėtros suinteresuotieji subjektai, įskaitant NVO ir asociacijas, nacionalinius kaimo plėtros tinklus, LEADER VVG, vadovaujančiąsias institucijas ir įstaigas, atstovaujančias regiono ir vietos administracijoms, tyrėjus, ES institucijas ir t. t.
|
|
2021 m. gegužės 5 d.
|
4-asis Teminės grupės (TG) ilgalaikės kaimo vietovių vizijos klausimais
|
EKPT
|
Per posėdį buvo apžvelgti pagrindiniai Kaimo vizijos savaitės renginio rezultatai, pasidalyta patirtimi, įgyta valstybėse narėse, kurios yra parengusios savo integruotas kaimo plėtros strategijas arba darbotvarkes, ir pasvarstyta, kaip suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie būsimo vizijos įgyvendinimo vietos lygmeniu ir kaip tinklai galėtų geriausiai teikti paramą.
Tikslinė grupė: kaimo plėtros ekspertai ir specialistai.
|
|
Įvairios
|
EBPO kaimo politikos darbo grupė
|
EBPO
|
Per posėdį pateikta informacija apie kaimo vietovių vizijos rengimo iniciatyvą, nurodytos sąsajos su EBPO veikla.
Kaimo plėtros srities ekspertai iš EBPO priklausančių šalių.
|
2 priedas. „Kaimo balsai“. Pagrindinių suinteresuotųjų subjektų praktinių seminarų kaimo klausimais teminių rezultatų apžvalga (šaltinis: EKPT)
|
TEMOS
|
DABARTINĖS PROBLEMOS
|
ATEITIES GALIMYBĖS
|
KONKRETŪS VEIKSMAI SIEKIANT SUDARYTI SĄLYGAS ESMINIAMS POKYČIAMS
|
|
Infrastruktūra ir paslaugos
|
·Prastos kokybės viešosios paslaugos, mokyklos, sveikatos ir socialinė priežiūra ir infrastruktūra.
·Per daug į miestą orientuota transporto ir judumo sistema.
·Nepakankamai gyvybingi kaimų ir miestelių centrai.
·Apleistas istorinių ir pramoninių pastatų paveldas.
·Dabartinius būsto poreikius patenkinti trukdantis būstų trūkumas ir netinkamumas.
·Netinkamas vandens tiekimas, vandens valymas ir potvynių bei sausrų valdymas.
|
·Galimybės diegti skaitmenines inovacijas, steigti paslaugų centrus ir kaimo mokyklas, kad kaime būtų teikiamos paslaugos.
·Didėjantis poreikis plačiau taikyti tvarius judumo kaime būdus, panaudojant diegiamas skirtingų transporto rūšių jungtis, užsakomąsias paslaugas ir naujas technologijas.
·Kaimo centrų ir apleistų pastatų atnaujinimas siekiant sukurti naują kaimo tapatybę.
·Augantis kaimo būstų fondas, kuris turi būti valdomas tenkinant esamų kaimo vietovių gyventojų ir į jas atvykstančių asmenų poreikius.
·Galimybės patobulinti vandens išteklių valdymo infrastruktūrą, siekiant spręsti sausrų ir potvynių problemą.
|
·Nustatyti bazinį infrastruktūros, kaime kuriančios gerovės valstybę, lygį, kurį sudaro pagrindinės būtinosios paslaugos, kurias galima laikyti teise (pvz., internetas, galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis ir t. t.).
·Investuoti į perėjimą prie kitų transporto rūšių, privačius automobilius pakeičiant viešuoju transportu ir alternatyviais judumo būdais, ir į perėjimą nuo angliavandenilių naudojimu grindžiamų transporto sistemų prie jas pakeisiančių anglies dioksido neišmetančių transporto sistemų.
·Rekonstruoti gyvenviečių centrus ir nukreipti investicijas į istorinius ir tradicinius pastatus, siekiant paversti savo paskirties nebeatitinkančius pastatus aktyviai bendruomenės ir verslo naudojamais pastatais.
·Didinti su geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo, potvynių valdymo, lietaus vandens surinkimo, kovos su sausra ir drėkinimo poreikiais susijusios vandens infrastruktūros atsparumą, pritaikant ją prie klimato kaitos ir didinant jos atsparumą.
·Gebėjimų stiprinimas ir parama bendruomenės ir (arba) savanorių teikiamoms paslaugoms
|
|
Skaitmeniniai ir technologiniai pokyčiai
|
·Menkas skaitmeninės infrastruktūros prieinamumas kaimo vietovėse.
·Silpni kaimo gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai.
·Žemas skaitmeninių inovacijų diegimo lygis kaimo MVĮ.
|
·Skaitmeninio amžiaus radimasis kuriant naujus pagrindinių kaimo paslaugų teikimo, darbo vietų kūrimo, darbo praktikos ir patekimo į rinką modelius.
·Vietos lygmeniu (miesteliuose ir ūkiuose) didėjanti skaitmeninių paslaugų ir technologinių inovacijų paklausa.
|
·Kaip pagrindinę teisę, suteikti įperkamą skaitmeninę infrastruktūrą, kurios pakaktų verslo veiklai, e. paslaugoms ir visuomeniniam gyvenimui.
·Didinti kaimo gyventojų skaitmeninį raštingumą, vykdant įtraukų mokymą, švietimo programas ir informacines kampanijas, didinti e. paslaugų teikimo ir naudojimo mastą.
·Steigti inovacijų diegimo partnerystes ir teikti konsultacijas įvairesniais kaimo gyvenimo klausimais ir aktyviau skatinti inovacijų diegimo veiklą vietos lygmeniu.
|
|
Pagrindinės prekės, maisto produktai,
energija
|
·Per daug globalizuotose maisto ir energetikos sistemose neatsižvelgiama į vietos potencialą, o tai reiškia, kad vertė nėra išlaikoma vietos teritorijoje.
·Teisių perdavimo planų nebuvimas ir abejotinas daugelio mažų ūkių perspektyvumas.
·Netinkamos konsultavimo paslaugos.
·Įgūdžių trūkumas regeneraciniame arba ekologiniame žemės ūkyje.
·Neaktyvus kaimo bendruomenių dalyvavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyboje.
·Menkas kaimo žemės naudojimo anglies dioksido surinkimo tikslais vaidmens pripažinimas.
·Negebėjimas įdiegti transformacinių pokyčių įgyvendinimo ir pereiti prie tvarumo pagrindinėse pramonės šakose (ūkininkaujančiose, anglies kasyba besiverčiančiose ir anglį naudojančiose bendruomenėse), įskaitant negebėjimą spręsti biurokratijos arba reglamentavimo klausimus.
|
·Stiprėjantis sąjūdis, susijęs su trumpesnės grandinės maisto sistemų ir medienos gaminių sistemų perkėlimu.
·Technologinių naujovių, padėsiančių padidinti ūkininkavimo profesionalizaciją ir ryšį su bioekonomika, atsiradimas.
·Vietos biologine įvairove arba tapatybe grindžiamų nišinių aukštos kokybės kultūrų ir gaminių paklausa.
·Didėjantis regeneracinio žemės ūkio pripažinimas tvaria ūkininkavimo veikla.
·Didėjantis susidomėjimas bendruomenine atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir didėjantis informuotumas apie ją.
·Galimybės patekti į naujas rinkas naudojant skaitmenines technologijas.
·Integruotų transformacinių pokyčių įgyvendinimo priemonių, tokių kaip Pažangieji kaimai, energetikos bendruomenės, LEADER, vietos lygmens maisto politika ir t. t., prieinamumas.
·Didėjantis politinis noras remti teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos kaimo bendruomenėse, kuriose tebėra angliavandeniliais arba anglimi grindžiamų pramonės šakų.
|
·Žemės ūkio gamyba. Galimi du alternatyvūs būdai:
I)perkelti gamybą, sutrumpinti tiekimo grandines ir įdiegti regeneracinio arba ekologinio ūkininkavimo praktiką, grindžiamą tradicinėmis rūšimis ir veislėmis, ir
II)pasinaudoti technologijų teikiamais pranašumais siekiant sumažinti sąnaudas, poveikį aplinkai, padidinti našumą ir auginti platesnio masto bioekonomikai tinkamas kultūras.
·Sumažinti biurokratizmą ir pagerinti galimybes perdirbti tiek vietoje vartojamus, tiek eksportui už regiono ribų skirtus maisto produktus.
·Remti jaunų suaugusių asmenų atėjimą į pramonės šakas, susijusias su žeme.
·Investicijomis skatinti aplinkai nekenkiančią asmeninio lygmens veiklą (nedidelio masto veiklą, pasigamintos energijos vartojimą), pvz., permakultūrą, ir stiprinti kitas vietos lygmens ir ekologiškų maisto produktų iniciatyvas.
·Skatinti šiuolaikinių technologijų naudojimą su žeme susijusiame sektoriuje ir plėtoti bioekonomiką (pvz., vertikalųjį ūkininkavimą, genomo redagavimo metodus).
·Stiprinti mokymosi visą gyvenimą veiklą su žeme susijusiame sektoriuje, apimančią tvarumo ir žiedinės ekonomikos principus.
·Skatinti platų požiūrį į teritorijų planavimą (neapsiribojantį ūkininkavimu ir miškininkyste), kuriuo remiamas perėjimas prie tvarumu ir žiedinės ekonomikos principais grindžiamos kaimo ekonomikos.
·Remti sistemas arba reglamentavimo sistemą, kuriomis skatinami regiono arba vietos lygmens veiksmai atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje ir perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančių energijos išteklių nuo anglių priklausančiose bendruomenėse.
|
|
Pajamos, darbas ir darbo vietos platesnėje ekonomikoje
|
·Ribotas regioninės pridėtinės vertės išnaudojimas arba išsaugojimas, be kita ko, ir turizmo sektoriuje.
·Menkas vietos lygmens amatų vystymas ir vertinimas.
·Žemas žiedinės ekonomikos principų taikymo lygis.
·Ribotas novatoriškų verslo modelių pripažinimas ir rėmimas ir
nepakankamas ekosisteminių paslaugų teikimo veiklos vertinimas arba pripažinimas.
|
·Naujų sektorių atsiradimas ir tradicinių sektorių atnaujinimas (pvz., socialinis ūkininkavimas, amatai) ir profesionalai, prisidedantys prie kaimo ekonomikos įvairinimo.
·Naujų verslumo ir inovacijų rėmimo modelių (pvz., inkubatorių, centrų, tinklų ir t. t.) atsiradimas.
·Didėjantis regioninės tapatybės ir tvarumo bei žiediškumo principais grindžiamų biologinės kilmės prekių ir paslaugų, įskaitant ekosistemines paslaugas, vertės pripažinimas rinkoje.
·Pridėtinė vertė, kurią sukuria perdirbimo ir prekybos centrai, trumpesnės tiekimo grandinės ir gastronominis, socialinis bei kultūrinis turizmas.
|
·Sukurti gerą skaitmeninę infrastruktūrą, nes tai būtina įvairios šiuolaikinės ekonomikos sukūrimo kaimo vietovėse sąlyga.
·Sudaryti tinkamas sąlygas vietos verslui, išlaikyti žmones kaime ir sukurti kūrybiškus būdus skatinti verslumą, pvz., steigti nuotolinio darbo centrus, inkubatorius, mažinti biurokratizmą ir t. t.
·Remti naujus kolektyvinio ir bendruomeninio verslo modelius.
·Remti ir komercinio privačiojo sektoriaus verslą, ir socialines įmones, taip pat numatyti galimybę skatinti naujus darbo modelius.
·Remti tvarų turizmą, geriau susietą su specifine įvairesnių kaimo ekonomikos elementų pasiūla (pvz., susietas su ypatingais maisto produktais, amatais ir atgaivinantis vietos kultūrą).
|
|
Socialinė įtrauktis ir gyvybingumas
|
·Demografiniai pokyčiai, ypač didelis gyventojų skaičiaus mažėjimas kai kuriose kaimo vietovėse.
·Skirtinga kaimo gyventojų tapatybė ir skirtingai suvokiamas bendrumo jausmas.
·Nepakankama įtrauktis ir įvairovė kai kuriose kaimo vietovėse.
·Ribotas pilietinės visuomenės įsitraukimas ir riboti partnerystės ryšiai su pilietine visuomene kai kuriose srityse, poreikis remti bendruomenines ir savanoriškas organizacijas.
·Ribotas teritorinis bendradarbiavimas su trečiojo sektoriaus organizacijomis.
|
·Didėjantis suinteresuotumas persikelti gyventi į kaimo vietoves ir dirbti iš namų, kuris dar labiau sustiprėjo dėl COVID pandemijos.
·Esamus, naujus ir nenuolatinius kaimo gyventojus siejantis stiprėjantis naujas bendrystės jausmas ir nauja kaimiškumo sąvokos samprata.
·Stipriai juntama įvairialypė kaimiška tapatybė, dėl kurios lėtėja gyventojų kėlimasis iš kaimo į miestą.
·Įtraukties ir įvairovės pripažinimas vertybe, nes integruojant pabėgėlius ir migrantus kaime atsiranda teigiamų pokyčių.
·Didėjanti nepalankioje gyvenimiškoje situacijoje esantiems asmenims skirtų bendruomenės socialinių paslaugų paklausa.
|
·Sukurti politiką, skatinančią jaunimą ir specialistus įsikurti kaime (pvz., taikant mokesčių paskatas, teikiant tinkamas paslaugas), ir pagalbos ieškant darbo, apsirūpinant būstu ir t. t. sistemas.
·Įgyvendinti kaimo jaunimo veiklos aktyvinimo programą, kuri padėtų jaunimui vykdyti profesinę veiklą kaimo vietovėse.
·Pagal kaimo plėtros programą remti romų ir migrantų socialinės integracijos priemones (pvz., mokymą ir žemės ūkyje reikalingų įgūdžių įgijimą).
·Stiprinti bendruomeninių organizacijų gebėjimus ir jas remti, pvz., ieškoti skaitmeninių būdų puoselėti bendrystės ir dalyvavimo vietos plėtros veikloje jausmą, įskaitant vadinamuosius savanorių bankus.
·Gerinti tinklų, bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių kūrimo veiklą ir užtikrinti kaimo gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, pvz., įgyvendinant iniciatyvą LEADER.
·Skatinti vertybių kaitą visuomenėje, reklamuojant gyvenimo kaime pranašumus.
|
|
Aplinka
|
·Žala aplinkai, kurią lemia su žmogaus veikla susijusios priežastys, įskaitant kaimo gamybos sistemas, darančias poveikį biologinei įvairovei, vandens kokybei ir klimato kaitai.
·Kultūrinio kraštovaizdžio ir istorinių pastatų būklės prastėjimas ir praradimas.
·Kaimo gyventojų, įskaitant žemės valdytojus, rūpinimosi aplinka kultūros trūkumas.
·Per didelis atliekų kiekis ir nevykdomas veiksmingas atliekų tvarkymas.
·Nėra nuoseklios vizijos arba mechanizmų, kuriais vadovaujantis būtų galima keisti integruotus teritorinius planus, pagal kuriuos būtų galima numatyti tiek gamybines, tiek aplinkosaugines kaimo žemės funkcijas, įskaitant tinkamus mechanizmus, pagal kuriuos būtų atlyginama už ekosisteminių paslaugų teikimą.
|
·Papildomos galimybės imtis veiksmų siekiant sumažinti neigiamą intensyvaus žemės naudojimo sistemų poveikį biologinei įvairovei ir vandens kokybei.
·Kraštovaizdžio masto tikslinių ir integruotų metodų teigiamo poveikio pripažinimas per partnerystes, apimančias visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus.
·Didelės galimybės didinti tiek kultūrinio kraštovaizdžio, tiek tradicinių pastatų vertę tokiais būdais, kuriais remiamas turizmas ir kita socialinė veikla.
·Galimybės keisti visuomenės nuostatas tvaresnio elgesio kryptimi.
·Priemonių, naudotinų rengiant platesnę integruotą tvarumo strategiją, prieinamumas.
|
·Užtikrinti, kad ūkininkavimo politika ir visi kaimo ekonomikos sektoriai atitiktų privalomus Europos žaliojo kurso reikalavimus.
·Apsvarstyti kaimo žemės naudojimo poreikius gerokai centralizuočiau, atsižvelgiant į platesnį žemės naudojimo planavimą, o ne atskirai.
·Remti bendradarbiavimu grindžiamą valdymą sprendžiant žalos aplinkai problemą kraštovaizdžio mastu ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriuose.
·Įtraukti į teritorinius planus įvairius tvarumo planavimo aspektus, saugančius paveldui priskiriamą žemę ir pastatus, duodančius pradžią atkuriamajai ekologijai, gerinančius vandens išteklių valdymą ir skatinančius tvarų elgesį.
·Šviesti visus piliečius aplinkos klausimais, taip vykdant pareigą visuomenei. Remti ūkininkų mokymą regeneracinės žemės ūkio praktikos srityje.
·Megzti universitetų, žemės ūkio švietimo centrų ir jų aptarnaujamų teritorijų partnerystę siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos vietovei atžvalgios tvarumo inovacijos.
·Remti aktyvesnį piliečių dalyvavimą formuojant ir valdant žaliąją erdvę valstybinėje žemėje.
·Užtikrinti, kad su paveldui priskiriamu kraštovaizdžiu ir pastatais susijusios viešosios gėrybės būtų prižiūrimos taikant paramos priemones.
|
|
Klimato kaita
|
·Menkas informuotumas apie klimato kaitos poveikį.
·Žemas atsinaujinančiųjų išteklių energijos išvystymo lygis Europos kaimo vietovėse ir menkas kaimo bendruomenių aktyvumas šioje srityje.
·Ribotas žemės valdytojų ir kitų subjektų dalyvavimas klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos plėtojimo veikloje net tuo atveju, kai sprendimai yra žinomi, kurį iš dalies lemia paskatų ir (arba) įgūdžių trūkumas.
·Nepakankamas prisitaikymas prie naujų klimato sąlygų.
·Poreikis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ne tik energetikos sektoriuje.
|
·Palyginti žemas anglies dioksido išmetimo rodiklis kai kuriose kaimo vietovėse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose.
·Didėjanti atsinaujinančiųjų išteklių energijos paklausa, be kita ko, saulės, vėjo ir biomasės energijos sistemų ir didesnio pasigamintos energijos vartojimo pagrindu besikuriančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos.
·Didėjantis visuomenės suinteresuotumas pereiti prie klimatui nekenkiančių gamybos būdų, geresnio ūkių ir miškų valdymo ir bioekonomikos.
·Daug galimybių imtis veiksmų siekiant padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerinti vandens išteklių valdymą.
|
·Pereiti nuo plėtros planavimo prie atsparumo vietos lygmeniu planavimo.
·Stiprinti atsako į klimato kaitą priemones nacionaliniu lygmeniu ir iš naujo įvertinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių teisinę sistemą ir jų įgyvendinimą strategijose, planuose ir projektuose.
·Skatinti novatoriško ir pažangaus mažo anglies dioksido kiekio planavimo ir programavimo strategijas ir susieti jas su regioninėmis bei nacionalinėmis strategijomis, programomis ir projektais.
·Remti veiklą, nukreiptą į išmetamo ŠESD kiekio mažinimą.
·Remti priemones ir veiklą, padedančias išlaikyti vandens išteklius kaime (ten, kur jų reikia), pvz., taikant pažangų vandens išteklių valdymą ir lietaus bei pilkųjų nuotekų tvarkymą, rekonstruojant drėkinimo sistemas, įrengiant žaliuosius stogus ir t. t.
·Didinti profesionalų ir ekspertų bei piliečių (įskaitant jaunimą) informuotumą apie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones ir remti jų švietimą ir mokymą šioje srityje.
|