EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 11 25
COM(2021) 749 final
2021/0396(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl suderinto požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, kuria pakeičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Sąjungos piliečių teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje – vienas iš labiausiai branginamų Sąjungos laimėjimų ir svarbus jos ekonomikos variklis. Kartu COVID-19 pandemija ir toliau kelia ypatingą grėsmę visuomenės sveikatai visoje Sąjungoje.
Reaguodamos į COVID-19 pandemijos protrūkį, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių viruso plitimui apriboti, ir kai kurios iš tų priemonių padarė poveikį Sąjungos piliečių teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, pvz., buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių atlikti tyrimus dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Nustatydamos ir taikydamos laisvo judėjimo apribojimus valstybės narės privalo laikytis ES teisės 1 principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų.
Vienašalės priemonės šioje srityje sukėlė didelių trikdžių, nes įmonės ir piliečiai susidūrė su daugybe skirtingų ir sparčiai kintančių priemonių. Tai ypač žalinga šiomis aplinkybėmis, kai virusas jau yra labai paveikęs Europos ekonomiką. Tokie skirtumai taip pat gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos priemonėmis, visų pirma skiepais, o dėl to savo ruožtu gali pablogėti epidemiologinė padėtis.
Siekdama užtikrinti, kad valstybės narės labiau koordinuotų savo veiksmus, 2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją 2 . Tarybos rekomendacijoje nustatytas suderintas požiūris šiais pagrindiniais klausimais: priimant sprendimą, ar nustatyti laisvo judėjimo apribojimus, taikyti bendrus kriterijus ir ribas, COVID-19 plitimo riziką sutartu spalviniu kodu žymėti žemėlapyje ir, prireikus, suderintai taikyti priemones, kurias atitinkamai galima taikyti iš vienos zonos į kitą keliaujantiems asmenims, atsižvelgiant į viruso plitimo tose zonose pavojaus lygį. Ši Tarybos rekomendacija vėliau buvo atnaujinta atsižvelgiant į epidemiologinės padėties pokyčius 3 .
Siekdami sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, 2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/953 4 , kuriuo nustatoma ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema sąveikiesiems COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimams išduoti, tikrinti ir pripažinti 5 . Kad ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema būtų kuo geriau išnaudojama, tą pačią dieną Taryba taip pat iš dalies pakeitė Tarybos rekomendaciją (ES) 2020/1475 6 . Pagal iš dalies pakeistas taisykles laikantis Tarybos rekomendacijos taikomi apribojimai turėtų būti netaikomi paskiepytiems arba persirgusiems asmenims.
Nuo 2021 m. birželio mėn. įvyko du svarbūs pokyčiai, padarę poveikį epidemiologinei padėčiai, taigi ir laisvam judėjimui Sąjungoje. Pirma, labai padidėjo skiepijimo aprėptis: 2021 m. lapkričio 19 d. duomenimis buvo visiškai paskiepyta daugiau kaip 65 proc. 7 visų Sąjungos gyventojų, palyginti su mažiau nei 30 proc. tuo metu, kai buvo priimtas paskutinis pakeitimas ir Reglamentas (ES) 2021/953 8 .
Vis dėlto valstybėse narėse ir regionuose bei konkrečiose gyventojų grupėse tebėra didelių skiepijimo aprėpties skirtumų. 2021 m. lapkričio 19 d. duomenimis valstybėse narėse buvo visiškai paskiepyta nuo 23,9 iki 81,4 proc. visų valstybių narių gyventojų (nuo 28,6 iki 92,6 proc. visų suaugusių gyventojų). Tai kelia didelį susirūpinimą, nes virusui suteikiama daug galimybių toliau plisti ir sukelti ligą, ypač tarp neskiepytų gyventojų.
Palyginti su 2021 m. birželio mėn. padėtimi, gerokai didesnė procentinė gyventojų dalis yra geriau apsaugota nuo sunkaus susirgimo COVID-19 liga ir mirties šiuo metu turimomis COVID-19 vakcinomis, kurios suteikia apsaugą nuo sunkių ligos formų, mirties ir ilgalaikių infekcijos pasekmių. Taigi skiepijimas yra labai svarbi, nors ir ne vienintelė, kovos su COVID-19 priemonių arsenalo dalis, tad reikia stengtis toliau didinti skiepijimo aprėptį.
Antra, sparčiai diegiamas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis ES valstybės narės išdavė daugiau kaip 650 mln. ES skaitmeninių COVID pažymėjimų 9 . Taigi ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra plačiai prieinama, patikima ir pripažinta priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Remiantis 2021 m. rugsėjo mėn. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, maždaug du trečdaliai (65 proc.) respondentų pritarė, kad ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra saugiausia priemonė, užtikrinanti galimybę laisvai keliauti Europoje COVID-19 pandemijos laikotarpiu 10 . Beveik visos valstybės narės taip pat naudoja ES skaitmeninį COVID pažymėjimą vidaus reikmėms.
ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema sėkmingai naudojasi ne tik ES valstybės narės, trys ES nepriklausančios Europos ekonominės erdvės šalys 11 ir Šveicarija 12 , bet ir 20 kitų trečiųjų šalių ir teritorijų 13 ; tikimasi, kad ateityje prie sistemos prisijungs ir daugiau trečiųjų šalių. Todėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema yra vienintelė tarptautiniu mastu veikianti didelės apimties sistema 14 .
Be to, epidemiologinė padėtis Sąjungoje tebėra sudėtinga: bendras pranešimų apie užsikrėtimo atvejus rodiklis yra aukštas ir vis didėja, todėl tikslinga toliau taikyti arba pakartotinai nustatyti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) rekomenduoja toliau didinti skiepijimo nuo COVID-19 aprėptį visose reikalavimus atitinkančiose amžiaus grupėse, taip pat toliau taikyti nefarmacines plitimo mažinimo priemones, pvz., naudoti veido kaukes, gerinti vėdinimą uždarose erdvėse ir laikytis fizinio atstumo, nes tai yra pagrindinės tolesnio viruso ir jo atmainų plitimo mažinimo priemonės 15 .
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 išdėstytas bendras požiūris turėtų būti toliau derinamas, kaip 2021 m. spalio 22 d. išvadose 16 to prašė ir Europos Vadovų Taryba. Svarbiausias veiksnys visų pirma turėtų būti ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu patvirtinta asmens skiepijimo nuo COVID-19 būklė, tyrimo rezultatai ar persirgimo liga būklė. Kadangi ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai gali būti saugiai išduodami, tikrinami ir pripažįstami, asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo Sąjungoje teise ir turi galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai, pvz., papildomi tyrimai dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Visų pirma tokiems asmenims iš esmės neturėtų būti privalomas karantinas, nes tai yra didelis laisvo judėjimo apribojimas.
Šis požiūris grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktomis rekomendacijomis 17 , pagal kurias visiškai paskiepytiems keliautojams ir keliautojams, kurie persirgo COVID-19 per šešis mėnesius iki kelionės pradžios, neturėtų būti taikomi papildomi apribojimai. Į šias dvi kategorijas nepatenkantys asmenys turėtų turėti galimybę keliauti atlikę tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, kurio rezultatas yra neigiamas.
Siekiant supaprastinti naudojimąsi laisvo judėjimo teise Sąjungoje, būtina bendrai sutarti, kaip turi būti suprantamos sąlygos, kurias turi atitikti trijų tipų ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai (skiepijimo, tyrimo rezultatų ir persirgimo), kad būtų pripažinti. Tam reikėtų atsižvelgti į naujausius pokyčius, visų pirma į epidemiologinę padėtį ir stiprinamųjų vakcinų dozių naudojimo pradžią.
Kalbant apie stiprinamųjų dozių skyrimą, vis daugiau valstybių narių priima taisykles, kuriomis reglamentuojama po pirminio skiepijimo išduotų skiepijimo pažymėjimų pripažinimo trukmė, atsižvelgdamos į tai, kad pasiskiepijus susidariusi apsauga nuo COVID-19 infekcijos ir lengvų ligos formų ilgainiui mažėja. Šios taisyklės taikomos arba tik naudojimo šalies viduje reikmėms, arba taip pat taikomos kelionės tikslais naudojamiems skiepijimo pažymėjimams.
2021 m. lapkričio 24 d. ECDC paskelbė greitąjį rizikos vertinimą 18 , kuriame nurodyta, kad ES ir EEE šalys turėtų skubiai apsvarstyti galimybę skirti stiprinamąją dozę 40 metų ir vyresniems asmenims, visų pirma pažeidžiamiausiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir kad šalys taip pat galėtų apsvarstyti galimybę stiprinamąją dozę skirti visiems 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems praėjus bent 6 mėnesiams nuo jų pirminio skiepijimo kurso pabaigos, siekiant padidinti dėl silpnėjančio imuniteto sumažėjusią apsaugą nuo infekcijos. Taip galėtų būti sumažintas užkrato plitimas tarp gyventojų ir išvengta papildomų hospitalizavimo ir mirties atvejų.
Siekdama išvengti skirtingų ir neigiamą įtaką darančių priemonių, Komisija siūlo kelionės tikslais nustatyti standartinį 9 mėnesių skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpį. Taip atsižvelgiama į ECDC rekomendacijas dėl stiprinamųjų dozių skyrimo praėjus 6 mėnesiams nuo pirminio skiepijimo kurso pabaigos ir numatomas papildomas 3 mėnesių laikotarpis siekiant užtikrinti, kad nacionalinės skiepijimo kampanijos galėtų prisitaikyti ir piliečiai turėtų galimybę gauti stiprinamąją dozę. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį, valstybės narės neturėtų pripažinti užbaigus pirminio skiepijimo kursą išduotų skiepijimo pažymėjimų, jei nuo juose nurodytos dozės skyrimo praėjo daugiau kaip 9 mėnesiai.
Standartinis 9 mėnesių pripažinimo laikotarpis turėtų būti taikomas pažymėjimams, išduotiems užbaigus pirminio skiepijimo kursą. Valstybės narės, visapusiškai atsižvelgdamos į šalių vidaus sprendimus dėl pirmenybės skiepytis suteikimo skirtingoms gyventojų grupėms, priimtus atsižvelgiant į nacionalinę politiką ir epidemiologinę padėtį, turėtų nedelsdamos imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę skiepytis toms gyventojų grupėms, kurioms anksčiau išduotų skiepijimo pažymėjimų galiojimas artėja prie standartinio pripažinimo laikotarpio ribos.
Kaip pranešė ECDC, atliktuose tyrimuose stebėjimo laikotarpiai po stiprinamųjų dozių skyrimo yra trumpi, todėl būtina toliau stebėti duomenis siekiant nustatyti pasiskiepijus stiprinamąja doze įgyjamo imuniteto prieš infekciją, lengvas ir sunkias ligos formas trukmę. Šiuo metu nėra tyrimų, kuriuose konkrečiai būtų tiriamas stiprinamųjų dozių veiksmingumas mažinant SARS-CoV-2 perdavimą, todėl kol kas neįmanoma nustatyti stiprinamųjų dozių veiksmingumo pripažinimo laikotarpio. Tačiau nauji duomenys apie jų veiksmingumą atkuriant aukšto lygio apsaugą nuo infekcijos rodo, kad stiprinamosios dozės taip pat gali turėti didelį poveikį ribojant tolesnį perdavimą, ir galima pagrįstai tikėtis, kad stiprinamosios vakcinacijos suteiktos apsaugos trukmė gali būti ilgesnė nei po pirminio skiepijimo kurso.
Siūlomos sistemos taikymą reikia atidžiai stebėti siekiant įvertinti, ar, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, gali prireikti ją pritaikyti ar pakeisti. Remdamasi tokiais įrodymais, Komisija prireikus gali pateikti pasiūlymą atitinkamą pripažinimo laikotarpį taikyti ir pažymėjimams, išduotiems paskiepijus stiprinamąja doze. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nors šiuo etapu turimos vakcinos ir toliau labai veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizavimo ir mirties, apsauga nuo infekcijos ir perdavimo ilgainiui gali sumažėti. Be to, pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų, kuriems būdingi sunkesnę ligos formą lemiantys klinikiniai rizikos veiksniai, apsauga yra šiek tiek sumažėjusi.
Taigi, kaip nurodyta pirmiau, dėl COVID-19 pandemijos įvestos būtinosios priemonės turėtų būti taikomos ne regioniniu lygmeniu, o laikantis į žmogų orientuoto požiūrio, t. y. galiojantį pažymėjimą turintiems keliautojams iš esmės neturėtų būti taikomi papildomi apribojimai. Be to, reikėtų pritaikyti ir toliau naudoti žemėlapį, kuriame šviesoforo signalų spalvomis parodoma regiono epidemiologinė padėtis, nes tai yra visuomenei ir valstybių narių valdžios institucijoms naudinga ir lengvai suprantama priemonė. Žemėlapis turėtų būti ne tik informacinė priemonė, bet ir pagrindas, kuriuo remiantis būtų nustatomos konkrečios taisyklės, susijusios su kelionėmis iš ypač mažo ar ypač didelio viruso paplitimo zonų.
Keliautojams, atvykstantiems iš labai mažo viruso paplitimo zonų, laikantis proporcingumo principo, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai. Todėl neturėtų būti reikalaujama, kad tokie keliautojai, naudodamiesi laisvo judėjimo Sąjungoje teise, turėtų ES skaitmeninį COVID pažymėjimą arba būtų atlikę tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Tai nedaro poveikio pažymėjimo naudojimui valstybių narių viduje (galimybei patekti į renginius, restoranus ir t. t.). Žinoma, daugelis tokių keliautojų vis dėlto turės pažymėjimą, visų pirma gautą pasiskiepijus.
Kita vertus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai didelio viruso paplitimo zonoms, atsižvelgiant į didesnę įvežtinių atvejų iš šių zonų tikimybę, taip pat į krūvį, kurį gali patirti šių zonų viešosios sveikatos priežiūros sistemos, jei atvejų skaičius ilgą laiką išlieka didelis. Kad sumažintų šią riziką visuomenės sveikatai, valstybės narės turėtų rekomenduoti vengti visų nebūtinų kelionių į tokias zonas ir iš jų. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad iš tokių zonų atvykstantys asmenys, neturintys skiepijimo ar persirgimo pažymėjimo, atliktų tyrimus ir laikytųsi karantino ir (arba) saviizoliacijos.
Galimos naujos SARS-CoV-2 atmainos tebekelia susirūpinimą ir turėtų būti atidžiai stebimos. ECDC reguliariai vertina naujus duomenis apie atmainas, aptiktas vykdant epideminę žvalgybą, atliekant taisyklėmis pagrįstą genominę atmainų patikrą ar naudojant kitus mokslinius šaltinius 19 . Siekiant laiku gauti tikslią informaciją apie susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimą ir plitimą, taip pat svarbu, kad valstybės narės išlaikytų arba pasiektų pakankamai didelę sekoskaitos apimtį. Dėl nepakankamos sekoskaitos apimties ribojama galimybė nustatyti susirūpinimą keliančių atmainų plitimą prieš joms darant poveikį bendrai epidemiologinei padėčiai. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į šiuo metu Europos SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupės 20 rengiamą kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti taikomos prieš susirūpinimą keliančias atmainas nukreiptos intervencinės visuomenės sveikatos apsaugos priemonės, nustatymo ir vertinimo sistemą (kai ši bus parengta).
SARS-CoV-2 Alfa ir Delta atmainos parodė, kad naujos SARS-CoV-2 atmainos gali neigiamai paveikti epidemiologinę padėtį. Nors Sąjungoje aptikus naują atmainą jos plitimą gali būti labai sunku sustabdyti, Komisija, atsižvelgdama į galimą atmainų poveikį, siūlo nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų laikomasi suderinto požiūrio siekiant sulėtinti naujų atmainų plitimą Sąjungoje. Ji taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai valstybės narės pagal Sąjungos teisę nustato apribojimus, nes epidemiologinė padėtis tam tikroje zonoje, ypač jau ir taip labai užkrėstose zonose, sparčiai blogėja.
Atsižvelgdama į iš dalies pakeistoje Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 išdėstyto požiūrio pakeitimų mastą, Komisija siūlo, užuot vėl keitus tą rekomendaciją, ją pakeisti nauja Tarybos rekomendacija. Be to, Komisija siūlo jos taikymo laikotarpį susieti su Reglamentu (ES) 2021/953, nes numatyta, kad abi priemonės baigia galioti, kai pasibaigs COVID-19 pandemija ir nebereikės jokių papildomų su pandemija susijusių laisvo judėjimo apribojimų.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šia rekomendacija siekiama įgyvendinti galiojančias nuostatas, susijusias su judėjimo laisvės apribojimais dėl visuomenės sveikatos sumetimų.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Ši rekomendacija suderinta su kitomis Sąjungos politikos sritimis, kaip antai visuomenės sveikatos ir vidaus sienų kontrolės.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 21 straipsnio 2 dalis, 168 straipsnio 6 dalis ir 292 straipsnis.
•Subsidiarumas
SESV 292 straipsniu Tarybai suteikiama teisė priimti rekomendacijas. Pagal šią nuostatą Taryba sprendžia remdamasi Komisijos pasiūlymu visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus remdamasi Komisijos pasiūlymu.
Taip yra ir šiuo atveju – būtina nustatyti suderintą požiūrį, leisiantį išvengti trikdžių, kuriuos kelia vienašališkai ir nekoordinuotai taikomos priemonės, ribojančios laisvą judėjimą Sąjungoje. SESV 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Jei šiam tikslui pasiekti reikėtų Sąjungos veiksmų, Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali priimti nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima lengviau naudotis šiomis teisėmis.
Pagal 168 straipsnio 6 dalį Taryba Komisijos pasiūlymu taip pat gali teikti rekomendacijas siekiant užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos kryptis ir priemones.
•Proporcingumo principas
Tikėtina, kad taikant vienašales ar nesuderintas priemones laisvo judėjimo apribojimai bus nenuoseklūs ir suskaidyti, todėl Sąjungos piliečiai, norėdami pasinaudoti savo ES teisėmis, patirs netikrumą. Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina ir proporcinga numatytam tikslui pasiekti.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Netaikoma.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Pasiūlyme atsižvelgiama į reguliariai vykstančias diskusijas su valstybėmis narėmis, turimą informaciją apie epidemiologinės padėties raidą ir atitinkamus turimus mokslinius įrodymus.
•Poveikio vertinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Judėjimo laisvė yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 45 straipsnyje. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Chartijos 21 straipsniu draudžiami apribojimai dėl pilietybės Sutarčių taikymo srityje.
Bet kokie laisvo judėjimo teisės apribojimai Sąjungoje turi būti pagrįsti visuomenės sveikatos priežastimis, proporcingi ir nustatyti pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus. Tai turi būti tinkama priemonė siekti reikiamo tikslo; apribojimai turi neviršyti to, kas būtina tam tikslui pasiekti.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Nėra.
5.KITI ELEMENTAI
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Valstybių narių koordinuojama sistema turėtų būti grindžiama ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėjimu. Keliautojams, turintiems tam tikras sąlygas atitinkantį pažymėjimą, neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai:
–turimas galiojantis skiepijimo pažymėjimas turėtų atitikti reikalavimus, jei jame nurodyta, kad nuo visiško paskiepijimo, kaip apibrėžta rekomendacijoje, praėjo pakankamai laiko, ir su sąlyga, kad nuo paskiepijimo dienos praėjo ne daugiau kaip 9 mėnesiai, jei pažymėjimas išduotas užbaigus pirminio skiepijimo kursą;
–turimas galiojantis tyrimo rezultatų pažymėjimas turėtų atitikti reikalavimus, jei jis atitinka standartinį galiojimo laikotarpį, kaip apibrėžta rekomendacijoje;
–turimas galiojantis persirgimo pažymėjimas turėtų atitikti reikalavimus, jei jame nurodyta, kad nuo pirmo teigiamo tyrimo rezultato praėjo mažiau kaip 180 dienų.
Kai daroma nuoroda į ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, ji taip pat turėtų apimti Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams trečiųjų šalių išduotus COVID-19 pažymėjimus, kuriems taikomi vadinamieji sprendimai dėl lygiavertiškumo, priimti pagal Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 10 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise Sąjungoje.
Gali būti reikalaujama, kad ES skaitmeninio COVID pažymėjimo neturintys asmenys tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos atliktų prieš atvykimą ar atvykus.
Karantinas turėtų būti privalomas tik rekomendacijoje nustatytomis išskirtinėmis aplinkybėmis, t. y.:
–jei keliautojai, neturintys skiepijimo ar persirgimo pažymėjimo, atvyksta iš labai didelio viruso paplitimo zonų; arba
–reaguojant į naują susirūpinimą keliančią arba stebimąją SARS-CoV-2 atmainą.
Tam tikrais retais atvejais neturėtų būti reikalaujama, kad laisvo judėjimo teise besinaudojantys asmenys turėtų ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Tai yra šie asmenys:
–asmenys, kurie keliauja, kad atliktų esmines funkcijas arba patenkintų esminius poreikius 21 , ir pasienio bendruomenių nariai;
–asmenys, keliaujantys iš labai mažo viruso paplitimo zonų, atsižvelgiant į tai, kad viruso pernešimo rizika yra nedidelė.
Be to, laisvo judėjimo teise besinaudojantiems vaikams turėtų būti taikomos specialios taisyklės:
–neturėtų būti reikalaujama, kad jaunesni nei 12 metų vaikai, keliaujantys iš kitų nei labai didelio viruso paplitimo zonų, turėtų ES skaitmeninį COVID pažymėjimą;
–6–12 metų vaikams, keliaujantiems iš labai didelio viruso paplitimo zonų ir turintiems galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą (nesvarbu, ar tai būtų skiepijimo, tyrimo rezultatų ar persirgimo pažymėjimas) arba neigiamą tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatą, neturėtų būti privalomas karantinas ir (arba) saviizoliacija;
–jaunesniems nei 6 metų vaikams, keliaujantiems iš labai didelio viruso paplitimo zonų, neturėtų būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) izoliuotis arba turėti neigiamą tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatą.
Siekiant kovoti su susirūpinimą keliančiomis ar stebimosiomis SARS-CoV-2 atmainomis ir visų pirma užtikrinti suderintą požiūrį į pastangas, kuriomis siekiama sulėtinti naujos atmainos plitimą Sąjungoje, vadinamoji sustabdymo procedūra turėtų būti racionalizuota ir supaprastinta:
–jei valstybė narė mano, kad dėl atsiradusios naujos susirūpinimą keliančios ar stebimosios atmainos arba dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės padėties valstybėje narėje ar jos regione būtina nustatyti kelionių iš kitos valstybės narės ribojimo priemones, ji turėtų kuo greičiau apie tai pranešti Komisijai ir Tarybai;
–turėtų būti surengtas apskritojo stalo posėdis Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) klausimais, kad atitinkama valstybė narė turėtų galimybę pagrįsti savo priemonių taikymą. Taip pat apskritojo stalo diskusiją gali pasiūlyti surengti Komisija, remdamasi ECDC vykdoma stebėsenos veikla;
–tokiu atveju Komisija gali pasiūlyti laikytis suderinto požiūrio į keliones iš užkrėstos valstybės narės ar jos regiono, kuriuo visų pirma siekiama sulėtinti atmainos plitimą ES (pvz., taikyti reikalavimą skiepytiems ir (arba) persirgusiems asmenims atlikti tyrimus, visiems arba neskiepytiems keliautojams laikytis karantino ir t. t.);
–tada IPCR posėdžio dalyviai gali nuspręsti rekomenduoti, kad šias priemones įgyvendintų visos valstybės narės. Padėtis turėtų būti reguliariai peržiūrima, o Komisija arba valstybės narės gali siūlyti panaikinti konkrečias nustatytas priemones;
–be to, ECDC turėtų ir toliau skelbti SARS-CoV-2 atmainų – visų pirma sekoskaitos apimties ir atmainų pasiskirstymo – žemėlapius.
Siekiant visuomenei ir valstybių narių valdžios institucijoms toliau teikti informaciją apie epidemiologinės padėties raidą visoje Sąjungoje, reikėtų toliau naudoti regionų žemėlapį, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema. Tačiau, atsižvelgiant į skiepijimo srityje padarytą pažangą, žemėlapio kriterijus ir ribines vertes reikėtų pritaikyti. Naujų atvejų kriterijus turėtų būti vertinamas pagal skiepijimo aprėptį tame pačiame regione, siekiant atsižvelgti į tai, kad dėl skiepijimo sumažėja SARS-CoV-2 perdavimo rizika. Pavyzdžiui, zonoje, kurioje paskiepyta pusė gyventojų, svertinis rodiklis turėtų sudaryti 75 proc. praneštų atvejų skaičiaus. Naudojant ECDC sukurto rizikos vertinimo modelio 22 , susijusio su 14 dienų praneštų atvejų rodikliu, ribines vertes, gautam svertiniam rodikliui turėtų būti priskirtas spalvinis kodas 23 (išskyrus regionus, kuriuose atliktų tyrimų rodiklis yra nepakankamas). Žemėlapio detalės turėtų būti įtrauktos į rekomendacijos priedą.
Žemėlapis, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema, turėtų būti naudojamas ne tik informacijai pateikti, bet ir pirmiau nurodytais tikslais siekiant nustatyti labai mažo viruso paplitimo zonas (jos žymimos žalia spalva) ir labai didelio viruso paplitimo zonas (jos žymimos tamsiai raudona spalva) 24 .
2021/0396 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl suderinto požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, kuria pakeičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio pirmą ir antrą sakinius,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjungos pilietybė visiems Sąjungos piliečiams suteikia teisę laisvai judėti;
(2)pagal Sutarties 21 straipsnio 1 dalį kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Ši teisė įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB 25 . Judėjimo ir apsigyvenimo laisvė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 45 straipsnyje. Kadangi akivaizdu, kad Sąjungos veiksmai yra būtini Sutarties 21 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, o Sutartyse kitu būdu tam nenumatyti būtini įgaliojimai, Taryba gali priimti nuostatas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos naudotis teisėmis laisvai judėti ir apsigyventi;
(3)pagal Sutarties 168 straipsnio 1 dalį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga;
(4)2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl naujo koronaviruso, sukeliančio ligą COVID-19, pasaulinio protrūkio. 2020 m. kovo 11 d. PSO pateikė išvadą, kad COVID-19 gali būti laikoma pandemija;
(5)siekdamos riboti viruso plitimą, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių, ir kai kurios iš tų priemonių padarė poveikį Sąjungos piliečių teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių, besinaudojantiems laisvo judėjimo teise, atlikti tyrimus dėl SARS-CoV-2 infekcijos;
(6)kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilo precedento neturinti ekstremalioji sveikatos situacija, visuomenės sveikatos apsauga tapo svarbiausiu prioritetu tiek Sąjungai, tiek jos valstybėms narėms. Remdamosi visuomenės sveikatos apsauga, valstybės narės gali imtis priemonių, kuriomis ribojamas laisvas asmenų judėjimas Sąjungoje. Pagal Sutarties 168 straipsnio 7 dalį, nacionalinės sveikatos politikos apibrėžimas, įskaitant sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą, yra valstybių narių atsakomybė ir todėl įvairiose valstybėse narėse gali skirtis. Nors valstybės narės yra kompetentingos priimti sprendimus dėl tinkamiausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, tikslinga užtikrinti tokių priemonių koordinavimą, siekiant apsaugoti galimybę naudotis laisvo judėjimo teise ir kovoti su didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai, kaip antai COVID-19;
(7)nustatydamos ir taikydamos laisvo judėjimo apribojimus valstybės narės turėtų laikytis Sąjungos teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo principų. Šia rekomendacija siekiama palengvinti suderintą šių principų taikymą išskirtinėmis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis dėl COVID-19 pandemijos;
(8)vienašalės priemonės šioje srityje gali sukelti didelių trikdžių, nes įmonės ir piliečiai susiduria su daugybe skirtingų ir sparčiai kintančių priemonių. Tai ypač žalinga šiomis aplinkybėmis, kai virusas jau yra labai paveikęs Sąjungos ekonomiką;
(9)suderinto požiūrio tikslas – išvengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo. Nepagrįsta uždaryti sienas arba apskritai uždrausti keliones, sustabdyti skrydžius ir uždaryti atvykimo sausumos ir vandens transportu punktus, nes tikslingesnės ir labiau suderintos priemonės, tokios kaip COVID|-19 pažymėjimai ar testavimas, daro pakankamą poveikį ir sukelia mažiau trikdžių. Žaliųjų koridorių sistema 26 turėtų padėti išlaikyti transporto srautus, visų pirma siekiant užtikrinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir taip išvengti tiekimo grandinės sutrikimų;
(10)siekdama užtikrinti, kad valstybės narės labiau koordinuotų savo veiksmus, 2020 m. spalio 13 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2020/1475 27 . Rekomendacijoje nustatytas suderintas požiūris šiais pagrindiniais klausimais: priimant sprendimą, ar nustatyti laisvo judėjimo apribojimus, taikyti bendrus kriterijus ir ribas, COVID-19 plitimo riziką sutartu spalviniu kodu žymėti žemėlapyje ir, prireikus, suderintai taikyti priemones, kurias atitinkamai galima taikyti iš vienos zonos į kitą keliaujantiems asmenims, atsižvelgiant į viruso plitimo tose zonose pavojaus lygį. 2021 m. vasario 1 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2021/119 28 , kuria iš dalies pakeista Rekomendacija (ES) 2020/1475, atsižvelgiant į labai aukštą plitimo bendruomenėje lygį visoje Sąjungoje, galimai susijusį su didesniu naujų susirūpinimą keliančių SARS-CoV-2 atmainų užkrečiamumu;
(11)2021 m. birželio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2021/953 dėl sąveikiųjų COVID-19 skiepijimo, tyrimo ir persirgimo pažymėjimų (ES skaitmeninio COVID pažymėjimo) išdavimo, tikrinimo ir pripažinimo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas asmenims laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu 29 . Sistema nustatyta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėtojams naudotis savo teise laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. Tuo reglamentu taip pat padedama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms laipsniškai ir koordinuotai panaikinti laisvo judėjimo apribojimus laikantis Sąjungos teisės, kad būtų apribotas SARS-CoV-2 plitimas;
(12)Reglamentas (ES) 2021/953 pradėtas taikyti 2021 m. liepos 1 d. Nuo tos dienos valstybėse narėse paskiepyti, tyrimą atlikę arba persirgę asmenys turi teisę gauti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Kad ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema būtų kuo geriau išnaudojama, 2021 m. birželio 14 d. Taryba priėmė Rekomendaciją (ES) 2021/961 30 , kuria iš dalies pakeista Rekomendacija (ES) 2020/1475;
(13)nuo 2021 m. birželio mėn. įvyko du svarbūs pokyčiai, padarę poveikį laisvam judėjimui Sąjungoje. Pirma, labai padidėjo skiepijimo aprėptis: 2021 m. lapkričio 19 d. duomenimis buvo visiškai paskiepyta daugiau kaip 65 proc. 31 visų Sąjungos gyventojų, palyginti su mažiau nei 30 proc. tuo metu, kai buvo priimtas paskutinis Rekomendacijos (ES) 2020/1475 pakeitimas ir Reglamentas (ES) 2021/953 32 . Taigi šiuo metu turimos COVID-19 vakcinos gerokai didesnę procentinę gyventojų dalį geriau apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos formų ir mirties. Antra, sparčiai diegiamas ES skaitmeninis COVID pažymėjimas. 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis ES valstybės narės išdavė daugiau kaip 650 mln. ES skaitmeninių COVID pažymėjimų. Taigi ES skaitmeninis COVID pažymėjimas yra plačiai prieinama, patikima ir pripažinta priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema naudojasi ne tik ES valstybės narės, trys ES nepriklausančios Europos ekonominės erdvės šalys ir Šveicarija 33 , bet ir 20 kitų trečiųjų šalių ir teritorijų; tikimasi, kad ateityje prie sistemos prisijungs ir daugiau trečiųjų šalių. Be to, epidemiologinė padėtis Sąjungoje tebėra sudėtinga, todėl tikslinga toliau taikyti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą;
(14)atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 išdėstytas bendras požiūris turėtų būti toliau derinamas, kaip 2021 m. spalio 22 d. išvadose 34 to prašė ir Europos Vadovų Taryba. Svarbiausias veiksnys visų pirma turėtų būti ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu patvirtinta asmens skiepijimo nuo COVID-19 būklė, tyrimo rezultatai ar persirgimo liga būklė. Kadangi ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai gali būti saugiai išduodami, tikrinami ir pripažįstami, keliautojams, turintiems galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai, pvz., papildomi tyrimai dėl SARS-CoV-2 infekcijos. Visų pirma Sąjungoje keliaujantiems asmenims iš esmės neturėtų būti privalomas karantinas, nes tai yra didelis laisvo judėjimo apribojimas;
(15)tai grindžiama PSO pateiktomis rekomendacijomis 35 , pagal kurias visiškai paskiepytiems keliautojams ir keliautojams, kurie persirgo COVID-19 per 6 mėnesius iki kelionės pradžios, neturėtų būti taikomi papildomi apribojimai. Į šias dvi kategorijas nepatenkantys asmenys iš esmės turėtų turėti galimybę keliauti atlikę tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, kurio rezultatas yra neigiamas;
(16)siekiant supaprastinti laisvą judėjimą Sąjungoje, būtina bendrai sutarti, kaip turi būti suprantamos sąlygos, kurias turėtų atitikti trijų tipų ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai, kad būtų pripažinti;
(17)pasiskiepijus COVID-19 vakcina, kurios rinkodaros leidimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 36 , išduoti skiepijimo pažymėjimai turėtų būti pripažįstami praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo visiško paskiepijimo. Visiškai paskiepytais laikomi asmenys, gavę antrąją dviejų dozių COVID-19 vakcinos dozę, įskaitant atvejus, kai pagal nacionalines skiepijimo strategijas asmenims buvo skirtos dvi skirtingų COVID-19 vakcinų dozės, ir asmenys, gavę vienos dozės vakciną. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai nustatyti savo skiepijimo strategijas, asmuo, gavęs vieną dviejų dozių COVID-19 vakcinos, kurios rinkodaros leidimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, dozę po ankstesnio užsikrėtimo SARS-CoV-2, kelionės tikslais taip pat turėtų būti laikomas visiškai paskiepytu, jei skiepijimo pažymėjime nurodyta, kad skiepijimo kursą sudarė viena dozė;
(18)dauguma valstybių narių jau pranešė pradėsiančios arba jau pradėjo skiepyti papildomomis COVID-19 vakcinų dozėmis po standartinio pirminio skiepijimo kurso, t. y. skiepijimo kurso, kuriuo siekta suteikti pakankamai apsaugos pradiniu etapu, visų pirma skirdamos papildomas dozes asmenims, kurių reakcija į pirminio skiepijimo kursą buvo nepakankama. Daugelis valstybių narių taip pat pranešė pradėsiančios arba jau pradėjo stiprinamosiomis dozėmis skiepyti asmenis, kurių reakcija į pirminio skiepijimo kursą buvo pakankama, tačiau jau yra požymių, kad jų imunitetas silpnėja;
(19)2021 m. spalio 4 d. Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetas padarė išvadą, kad asmenims, kurių imuninė sistema labai nusilpusi, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po antrosios dozės galima skirti papildomą vakcinų nuo COVID-19 „Comirnaty“ ir „Spikevax“ dozę 37 . Komitetas taip pat įvertino skiepijimo vakcina „Comirnaty“ duomenis, rodančius, kad antikūnų lygis pakyla 18–55 metų amžiaus asmenims skyrus stiprinamąją dozę maždaug po šešių mėnesių nuo antrosios dozės. Remdamasis šiais duomenimis Komitetas padarė išvadą, kad galima svarstyti galimybę 18 metų amžiaus ir vyresniems asmenims skirti „Comirnaty“ stiprinamąsias dozes praėjus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams po antrosios dozės. 2021 m. spalio 25 d. komitetas padarė išvadą, kad gali būti svarstoma galimybė 18 metų ir vyresniems asmenims skirti stiprinamąją „Spikevax“ dozę. Toliau pateikiami duomenys, rodantys, kad trečiąją „Spikevax“ dozę suleidus nuo šešių iki aštuonių mėnesių po antrosios dozės, padidėjo antikūnų koncentracija suaugusiesiems, kurių antikūnų koncentracija buvo sumažėjusi. Stiprinamąją dozę sudaro pusė pirminiam skiepijimui naudotos dozės. Kaip nurodė Europos vaistų agentūra, nacionalinės visuomenės sveikatos įstaigos gali pateikti oficialias rekomendacijas dėl stiprinamųjų dozių vartojimo, atsižvelgdamos į naujus veiksmingumo duomenis ir ribotus saugumo duomenis. „Comirnaty“ 38 ir „Spikevax“ 39 informaciniai dokumentai atitinkamai atnaujinti, kad būtų įtrauktos šios rekomendacijos;
(20)siekiant, kad valstybės narės netaikytų skirtingų, painių ar techniškai nesuderinamų metodų, Komisija 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/2014 40 , kuriame išdėstytos vienodos Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skiepijimo pažymėjimų, išduotų po skiepijimo papildomomis COVID-19 vakcinų dozėmis, pildymo taisyklės;
(21)atsižvelgdamas į tai, 2021 m. lapkričio 24 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras paskelbė greitąjį rizikos vertinimą, kuriuo įvertinta dabartinė SARS-CoV-2 epidemiologinė padėtis, metų pabaigos šventinio sezono prognozes ir reagavimo ES/EEE strategijas 41 . Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES ir EEE šalys turėtų skubiai apsvarstyti galimybę skirti stiprinamąją dozę 40 metų ir vyresniems asmenims, visų pirma pažeidžiamiausiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, o šalys taip pat galėtų apsvarstyti galimybę skirti stiprinamąją dozę visiems 18 metų ir vyresniems suaugusiesiems praėjus bent 6 mėnesiams nuo jų pirminio skiepijimo kurso pabaigos, siekiant padidinti dėl silpnėjančio imuniteto sumažėjusią apsaugą nuo infekcijos, – taip būtų galima sumažinti užkrato plitimą tarp gyventojų ir išvengti papildomų hospitalizavimo ir mirties atvejų;
(22)šiuo metu turimi duomenys apie vakcinų veiksmingumą realiame pasaulyje ir apsaugos trukmę rodo, kad šiuo metu visos Sąjungoje patvirtintos vakcinos suteikia didelę apsaugą nuo hospitalizacijos susirgus COVID-19 liga, sunkių ligos formų ir mirties, nors esama tam tikrų įrodymų, kad vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų, kuriems būdingi sunkesnę ligos formą lemiantys klinikiniai rizikos veiksniai, apsauga yra šiek tiek sumažėjusi.
(23)Kalbant apie stiprinamųjų dozių skyrimą, vis daugiau valstybių narių priima taisykles, kuriomis reglamentuojama po pirminio skiepijimo išduotų skiepijimo pažymėjimų pripažinimo trukmė, atsižvelgdamos į tai, kad susidariusi apsauga nuo COVID-19 infekcijos ilgainiui mažėja. Šios taisyklės taikomos arba tik naudojimo šalies viduje reikmėms, arba taip pat taikomos kelionės tikslais naudojamiems skiepijimo pažymėjimams. Siekiant išvengti skirtingų ir neigiamą įtaką darančių priemonių, būtina kelionės tikslais nustatyti standartinį skiepijimo pažymėjimų pripažinimo laikotarpį;
(24)šis standartinis pažymėjimų, išduotų užbaigus pirminio skiepijimo kursą, pripažinimo laikotarpis turėtų būti 9 mėnesiai. Taip atsižvelgiama į ECDC rekomendacijas dėl stiprinamųjų vakcinų dozių skyrimo praėjus 6 mėnesiams nuo pirminio skiepijimo kurso pabaigos ir numatomas papildomas 3 mėnesių laikotarpis siekiant užtikrinti, kad nacionalinės skiepijimo kampanijos galėtų prisitaikyti ir piliečiai turėtų galimybę gauti stiprinamąsias dozes. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį, valstybės narės neturėtų pripažinti užbaigus pirminio skiepijimo kursą išduotų skiepijimo pažymėjimų, jei nuo juose nurodytos dozės skyrimo praėjo daugiau kaip 9 mėnesiai. Per šį standartinį pripažinimo laikotarpį valstybė narė ir toliau turėtų pripažinti užbaigus pirminio skiepijimo kursą išduotus skiepijimo pažymėjimus, net jei toje valstybėje narėje jau skiriamos stiprinamosios dozės;
(25)valstybės narės, visapusiškai atsižvelgdamos į šalių vidaus sprendimus dėl pirmenybės skiepytis suteikimo skirtingoms gyventojų grupėms, priimtus atsižvelgiant į nacionalinę politiką ir epidemiologinę padėtį, turėtų nedelsdamos imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę skiepytis toms gyventojų grupėms, kurioms anksčiau išduotų skiepijimo pažymėjimų galiojimas artėja prie standartinio pripažinimo laikotarpio ribos.
(26)Kaip praneša Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, atliktuose tyrimuose stebėjimo laikotarpiai po stiprinamųjų dozių skyrimo yra trumpi, todėl būtina toliau stebėti duomenis siekiant nustatyti pasiskiepijus stiprinamąja doze įgyjamo imuniteto prieš infekciją, lengvas ir sunkias ligos formas trukmę. Šiuo metu nėra tyrimų, kuriuose konkrečiai būtų tiriamas stiprinamųjų dozių veiksmingumas mažinant SARS-CoV-2 perdavimą, todėl kol kas neįmanoma nustatyti stiprinamųjų dozių veiksmingumo pripažinimo laikotarpio. Tačiau nauji duomenys apie jų veiksmingumą atkuriant aukšto lygio apsaugą nuo infekcijos rodo, kad stiprinamosios dozės taip pat gali turėti didelį poveikį ribojant tolesnį perdavimą, ir galima pagrįstai tikėtis, kad stiprinamosios vakcinacijos suteiktos apsaugos trukmė gali būti ilgesnė nei po pirminio skiepijimo kurso.
(27)Komisijos turėtų būti paprašyta stebėti siūlomos sistemos taikymą ir reguliariai iš naujo įvertinti, ar, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, be kita ko, susijusiais su paskyrus stiprinamąją dozę išduotų pažymėjimų pripažinimo laikotarpiu, gali prireikti ją pritaikyti ar pakeisti;
(28)siekiant supaprastinti laisvą judėjimą Sąjungoje, reikėtų išlaikyti standartinius tyrimo rezultatų pažymėjimų galiojimo laikotarpius. Mėginys, reikalingas molekuliniam nukleorūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimui atlikti, turi būti paimtas ne anksčiau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo. Greitųjų antigenų testų, išvardytų bendrojo COVID-19 greitųjų antigenų testų sąrašo, dėl kurio susitarė Sveikatos saugumo komitetas 42 , I priede, atveju pateisinamas trumpesnis (ne ilgesnis nei 48 valandų) galiojimo laikotarpis.
(29)per pastaruosius porą mėnesių greitųjų antigenų testų klinikinis veiksmingumas pagerėjo. 2021 m. gegužės mėn. Sveikatos saugumo komiteto sudaryta Techninė darbo grupė COVID-19 diagnostinių tyrimų klausimais 43 , atsakinga už ES bendro greitųjų antigenų testų sąrašo tvarkymą, nustatė labiau struktūruotą, darnesnę ir greitesnę sąrašo atnaujinimo procedūrą. Be to, 2021 m. rugsėjo 21 d. techninės darbo grupės ekspertai suderino papildomas apibrėžtis ir kriterijus, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama atliekant nepriklausomus tinkamumo patvirtinimo tyrimus, per kuriuos vertinamas greitųjų antigenų testų COVID-19 diagnozei nustatyti klinikinis veiksmingumas. Išduodant ES skaitmeninio COVID pažymėjimo formato tyrimo rezultatų pažymėjimus turėtų galioti tik tie greitųjų antigenų testų rezultatai, kurie gauti ištyrus nosies, burnos ir ryklės ir (arba) nosiaryklės mėginius. Techninė darbo grupė sutiko neįtraukti į sąrašą greitųjų antigenų testų, grindžiamų tik alternatyviais mėginių tipais, pvz., seilėmis. Be to, į sąrašą neįtraukti nei sujungti greitieji antigenų testai, nei greitieji antigenų savikontrolės testai, o tai dar labiau padidina tikimybę, kad įtrauktų tyrimų rezultatai bus nuoseklesni. 2021 m. lapkričio 10 d. Sveikatos saugumo komitetas susitarė dėl septinto ir paskutinio bendro sąrašo atnaujinimo. Atsižvelgiant į šiuos patobulinimus, visos valstybės narės kelionės tikslais turėtų priimti tyrimų pažymėjimus, išduotus atlikus NRA tyrimą arba ES bendrajame sąraše nurodytą greitąjį antigenų testą;
(30)kadangi esama įrodymų, pagrindžiančių rekomendaciją, kad žmonėms, persirgusiems laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga, nereikia papildomų su kelionėmis susijusių tyrimų dėl SARS-CoV-2 infekcijos arba su kelionėmis susijusios saviizoliacijos ar karantino bent per pirmąsias 180 dienų po pirmojo teigiamo NRA tyrimo rezultato, tokius persirgimo pažymėjimus turintiems asmenims tuo laikotarpiu taip pat turėtų būti netaikomi papildomi kelionių apribojimai;
(31)ES skaitmeninių COVID pažymėjimų sistema suteikia galimybę automatiškai taikyti patvirtinimo taisykles pažymėjimų duomenų rinkiniams, taip užtikrinant, kad kelionių taisyklės būtų taikomos greitai, patikimai ir nuspėjamai. Kad būtų lengviau taikyti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo patvirtinimo taisykles, valstybės narės funkcijoms apdoroti turėtų naudotis ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos siūlomomis standartizuotomis veikimo taisyklėmis 44 ;
(32)nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) 2021/953, Komisija priėmė kelis įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad tam tikros trečiosios šalies Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams išduoti COVID-19 pažymėjimai turi būti laikomi lygiaverčiais valstybių narių pagal tą reglamentą išduotiems pažymėjimams, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jų turėtojams laisvai judėti; kai šioje rekomendacijoje daroma nuoroda į ES skaitmeninius COVID pažymėjimus, išduotus pagal Reglamentą (ES) 2021/953, turėtų būti suprantama, kad ji apima ir Sąjungos piliečiams bei jų šeimos nariams išduotus pažymėjimus, kuriems taikomi šie įgyvendinimo aktai; siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti, valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos pagal Reglamento (ES) 2021/953 8 straipsnio 1 dalį išduoti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus asmenims, kuriems taikoma ta nuostata, paskiepytiems trečiosiose šalyse, visų pirma trečiosiose šalyse, kurių pažymėjimams tokie įgyvendinimo aktai netaikomi;
(33)kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/953 3 straipsnio 6 dalyje, ES skaitmeninio COVID pažymėjimo turėjimas nėra išankstinė naudojimosi laisvo judėjimo teise sąlyga. Todėl asmenims, neturintiems ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, neturėtų būti neleidžiama keliauti, tačiau prireikus gali būti reikalaujama, kad jie atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos prieš atvykstant arba atvykus, kad būtų sumažinta infekcijos įvežimo rizika;
(34)ši rekomendacija apima ES skaitmeninio COVID pažymėjimo naudojimą siekiant palengvinti laisvą judėjimą Sąjungoje COVID-19 pandemijos metu. Ja nenustatomas ir nedraudžiamas COVID-19 pažymėjimų naudojimas vidaus reikmėms, pavyzdžiui, tam, kad būtų galima patekti į renginius, renginių ar darbo vietas. Kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/953 48 konstatuojamojoje dalyje, jei valstybė narė nusprendžia naudoti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus kitais tikslais, tokio naudojimo vidaus reikmėms teisinis pagrindas turi būti numatytas nacionalinėje teisėje, kuri, be kita ko, turi atitikti duomenų apsaugos reikalavimus. Kaip pažymėta Reglamento (ES) 2021/953 49 konstatuojamojoje dalyje, tais atvejais, kai valstybė narė nustato COVID-19 pažymėjimų naudojimo vidaus reikmėms sistemą, ji turėtų užtikrinti, kad ES skaitmeninius COVID pažymėjimus taip pat būtų galima naudoti ir kad jie būtų visapusiškai pripažįstami. Taip siekiama užtikrinti, kad tokių pažymėjimų turėtojams, kurie vyksta į kitą valstybę narę naudodamiesi laisvo judėjimo teise, nereikėtų gauti papildomo nacionalinio pažymėjimo;
(35)neturėtų būti reikalaujama, kad tam tikrų kategorijų keliautojai, laisvo judėjimo teise besinaudojantys dėl savo konkrečios padėties ar esminėms funkcijoms atlikti, turėtų ES skaitmeninį COVID pažymėjimą. Be to, palyginti su Rekomendacija (ES) 2020/1475, šis sąrašas galėtų būti mažesnis atsižvelgiant į tai, kad daug asmenų, keliaujančių tam, kad atliktų esmines funkcijas ar patenkintų esminius poreikius, jau yra paskiepyti. Ji turėtų būti taikoma transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, dėl svarbių medicininių priežasčių keliaujantiems pacientams, jūrininkams, asmenims, kurie kasdien arba dažnai kerta sieną ir vyksta į darbą ar mokyklą, lanko artimus giminaičius, vyksta pas gydytojus ar rūpinasi artimaisiais, ir vaikams iki 12 metų amžiaus;
(36)atsižvelgiant į skiepijimo aprėpties pažangą ir į sėkmingą ES skaitmeninio COVID pažymėjimo įdiegimą, su COVID-19 susijusios kelionių priemonės turėtų būti taikomos ne regioniniu lygmeniu, o laikantis į žmogų orientuoto požiūrio, t. y. keliautojams, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise turėdami galiojantį pažymėjimą, iš esmės neturėtų būti taikomi papildomi apribojimai. Be to, reikėtų pritaikyti ir toliau naudoti žemėlapį, kuriame šviesoforo signalų spalvomis parodoma regiono epidemiologinė padėtis, nes tai yra visuomenei ir valstybių narių valdžios institucijoms naudinga ir lengvai suprantama priemonė. Tačiau žemėlapio sudarymo kriterijus ir ribines vertes, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475, vis dėlto reikėtų pritaikyti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama praneštiems naujiems COVID-19 atvejams kaip pagrindiniam kriterijui, kuriuo siekiama apytiksliai įvertinti keliautojo galimybės įvežti SARS-CoV-2 infekciją riziką; šis kriterijus turėtų būti vertinamas pagal skiepijimo aprėptį tame regione, siekiant atsižvelgti į tai, kad skiepijant sumažėja SARS-CoV-2 perdavimo rizika. Naudojant ECDC sukurto rizikos vertinimo modelio ribines vertes, gautam svertiniam rodikliui turėtų būti priskirtas spalvinis kodas, išskyrus regionus, kuriuose atliktų tyrimų rodiklis yra nepakankamas. Žemėlapio detalės turėtų būti įtrauktos į Rekomendacijos priedą. Žemėlapį kas savaitę turėtų skelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, naudodamas valstybių narių pateiktus duomenis;
(37)atsižvelgiant į tai, kad keliautojų, atvykstančių iš labai mažo viruso paplitimo zonų, rizika perduoti virusą nedidelė, jiems, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, neturėtų būti taikomi jokie apribojimai, todėl taip pat neturėtų būti reikalaujama turėti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą ar atlikti tyrimus dėl SARS-CoV-2 infekcijos;
(38)ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai didelio viruso paplitimo zonoms, atsižvelgiant į didesnę įvežtinių atvejų iš šių zonų tikimybę, taip pat į krūvį, kurį gali patirti šių zonų viešosios sveikatos priežiūros sistemos, jei atvejų skaičius ilgą laiką išlieka didelis. Kad sumažintų šią riziką visuomenės sveikatai, valstybės narės turėtų rekomenduoti vengti visų nebūtinų kelionių į tokias zonas ir iš jų. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad iš tokių zonų atvykstantiems asmenims, neturintiems skiepijimo ar persirgimo pažymėjimo, prieš išvykimą būtų atliktas tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos, o atvykę jie turėtų laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos. Siekiant kuo mažiau trikdyti vidaus rinką ir išsaugoti žaliųjų koridorių veikimą, turėtų būti taikomos išimtys į būtiną kelionę vykstantiems asmenims, visų pirma transporto darbuotojams ir transporto paslaugų teikėjams;
(39)siekiant užtikrinti keliaujančių šeimų vienybę, neturėtų būti reikalaujama, kad vaikai iki 12 metų, turintys galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, nesvarbu, ar tai būtų skiepijimo pažymėjimas, tyrimo rezultatų pažymėjimas, persirgimo pažymėjimas arba tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatas, laikytųsi su kelionėmis susijusio karantino ir (arba) saviizoliacijos. Be to, vaikams iki 6 metų neturėtų būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos ir atlikti su kelionėmis susijusius SARS-CoV-2 infekcijos testus;
(40)naujų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimas tebekelia susirūpinimą ir valstybės narės, įvesdamos laisvo judėjimo apribojimus kaip atsaką į COVID-19 pandemiją, turėtų į jas atsižvelgti. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras reguliariai vertina naujus duomenis apie atmainas, nustatytas epideminės žvalgybos, aptiktas atliekant taisyklėmis pagrįstą genominę atmainų patikrą ar naudojant kitus mokslinius šaltinius 45 . Tai visų pirma apima susirūpinimą keliančias atmainas, dėl kurių turima aiškių įrodymų, rodančių didelį poveikį užkrečiamumui, susirgimo sunkumui ir (arba) imunitetui, kuris gali turėti įtakos epidemiologinei padėčiai ES / EEE, ir stebimąsias atmainas, dėl kurių genominių savybių, epidemiologinių duomenų arba in vitro duomenų turima įrodymų, galinčių rodyti didelį poveikį užkrečiamumui, ligos sunkumui ir (arba) imunitetui, kuris iš tiesų paveiktų epidemiologinę padėtį ES / EEE. Siekdamas apžvelgti susirūpinimą keliančių ir stebimųjų atmainų proporciją ES / EEE bei jų sekoskaitos apimtį, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras kas savaitę pateikia žemėlapius ir kitus duomenis 46 . Siekiant laiku gauti tikslią informaciją apie susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimą ir plitimą, svarbu, kad valstybės narės išlaikytų arba pasiektų pakankamai didelę sekoskaitos apimtį. Dėl nepakankamos sekoskaitos apimties sunku nustatyti susirūpinimą keliančių atmainų plitimą prieš joms darant poveikį bendrai epidemiologinei padėčiai. Taip pat svarbu, kad valstybės narės atsižvelgtų į sekoskaitos apimties skirtumus, kad nebūtų prarastos paskatos išlaikyti aukštą sekoskaitos lygį;
(41)atsiradus SARS-CoV-2 Alfa ir Delta atmainoms (pastaroji atmaina tapo vyraujančia Sąjungoje) paaiškėjo, kokį neigiamą poveikį naujos SARS-CoV-2 atmainos gali daryti epidemiologinei padėčiai. Nors Sąjungoje aptikus naują atmainą jos plitimą gali būti labai sunku sustabdyti, vis dėlto, atsižvelgiant į galimą atmainų poveikį, tikslinga nustatyti skubaus sustabdymo procedūrą, pagal kurią būtų laikomasi suderinto požiūrio siekiant sulėtinti naujų atmainų plitimą Sąjungoje. Siekiant užtikrinti suderintus valstybių narių veiksmus, tai taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai valstybės narės pagal Sąjungos teisę nustato apribojimus, nes epidemiologinė padėtis tam tikroje zonoje, ypač jau ir taip labai užkrėstose zonose, sparčiai blogėja;
(42)kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/953, jei valstybė narė, laikydamasi Sąjungos teisės, reikalauja, kad ES skaitmeninių COVID pažymėjimų turėtojai po atvykimo į jos teritoriją laikytųsi karantino ar saviizoliacijos arba atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, arba jei ji nustato kitus apribojimus tokių pažymėjimų turėtojams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai epidemiologinė padėtis valstybėje narėje ar tam tikrame jos regione sparčiai pablogėja, ypač dėl susirūpinimą keliančios arba stebimosios SARS-CoV-2 atmainos, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, jei įmanoma, likus 48 valandoms iki tokių naujų apribojimų nustatymo. Tuo tikslu valstybė narė turi nurodyti tokių apribojimų priežastis ir taikymo sritį, nurodydama, kuriems pažymėjimų turėtojams tokie apribojimai taikomi arba netaikomi, ir tokių apribojimų datą bei trukmę, be kita ko, nurodant, ar jie atitinka proporcingumo ir nediskriminavimo principus.
(43)Skubaus sustabdymo procedūrą galėtų pradėti valstybė narė, remdamasi informacija, kuri turi būti pateikta pagal Reglamentą (ES) 2021/953, arba Komisija, remdamasi reguliariai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atliekamu naujų duomenų apie atmainas įvertinimu. Taip gali būti pasiektas susitarimas, remiantis Komisijos pasiūlymu, ribotą laikotarpį taikyti papildomus kelionių iš atitinkamų zonų apribojimus, pavyzdžiui, keliautojams taikomus testavimo ar karantino ir (arba) saviizoliacijos reikalavimus, arba ir viena, ir kita. Reikėtų atsižvelgti į šiuo metu Europos SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupės 47 rengiamą kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti taikomos prieš susirūpinimą keliančias atmainas nukreiptos intervencinės visuomenės sveikatos apsaugos priemonės, nustatymo ir vertinimo sistemą (kai ši bus parengta);
(44)siekiant išsaugoti žaliųjų koridorių veikimą, transporto darbuotojams ir transporto paslaugų teikėjams dėl skubaus sustabdymo taikomi testavimo reikalavimai turėtų būti apribojami tik greitaisiais antigenų testais ir neturėtų būti reikalaujama karantino ir (arba) saviizoliacijos. Tokie testavimo reikalavimai neturėtų sukelti transporto sutrikimų. Įvykus transporto arba tiekimo grandinės sutrikimams, visi tokie sistemingi testavimo reikalavimai turėtų būti nedelsiant panaikinti arba atšaukti.
(45)Kontaktų atsekimas išlieka vienas pagrindinių kovos su viruso plitimu ramsčių, ypač atsižvelgiant į naujų atmainų atsiradimą. Tačiau veiksmingas ir savalaikis kontaktų atsekimas yra sudėtingesnis, kai jį reikia atlikti tarpvalstybiniu mastu ir kai daug keleivių keliauja arti vieni kitų. Siekiant palengvinti šį procesą, parengta bendra skaitmeninė keleivių vietos nustatymo forma (PLF) 48 , o valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis bendru formatu keliavimui palengvinti. Valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos prisijungti prie PLF mainų platformos, sukurtos remiantis Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/858 49 , kad būtų sustiprinti jų turimi visų rūšių transporto tarpvalstybinio kontaktų atsekimo pajėgumai. PLF mainų platforma suteiks galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms saugiai, laiku ir veiksmingai keistis duomenimis, nes jos galės sąveikiai ir automatiškai perduoti informaciją iš esamų nacionalinių skaitmeninių PLF sistemų ir atitinkamą epidemiologinę informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms;
(46)jeigu PLF naudojama ir kitais nei kontaktų atsekimo tikslais, pvz., siekiant nustatyti, ar atvykstančiam keliautojui turi būti atliktas tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos, laiku prieš atvykstant nepateikus PLF neturėtų būti atsisakoma leisti keliautojui atvykti į atitinkamą šalį, nes tai reikštų didelį laisvo judėjimo apribojimą. Tačiau tam tikrais atvejais iš tokių keliautojų gali būti reikalaujama imtis kitų priemonių, pvz., atvykus atlikti tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos;
(47)siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą ir užtikrinti, kad piliečiai laikytųsi reikalavimų, taip pat sumažinti bet kokių nustatytų laisvo judėjimo apribojimų poveikį, visuomenei būtina laiku teikti aiškią ir išsamią informaciją. Valstybės narės turėtų laiku teikti tokią informaciją, be kita ko, naudodamosi interneto platforma „Re-open EU“ 50 . Valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos platformoje „Re-open EU“ teikti informaciją apie ES skaitmeninių COVID pažymėjimų naudojimą vidaus rinkoje, atsižvelgiant į šios informacijos aktualumą keliautojams iš kitų valstybių narių;
(48)atsižvelgdama į kintančią epidemiologinę padėtį ir gavusi aktualesnių mokslinių įrodymų, Komisija, padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų reguliariai peržiūrėti šią rekomendaciją ir perduoti jos išvadas svarstyti Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymu iš dalies pakeisti rekomendaciją.
(49)Atsižvelgiant į tai, kad šia rekomendacija pritaikomas ir toliau plėtojamas bendras požiūris, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 turėtų būti pakeista;
(50)siekiant suteikti pakankamai laiko šioje rekomendacijoje išdėstytam suderintam požiūriui įgyvendinti, rekomendacija turėtų būti taikoma nuo 2022 m. sausio 10 d.;
(51)laikantis proporcingumo principo šia rekomendacija nustatytų mechanizmų taikymo sritis ir trukmė turėtų būti griežtai apribotos – tai gali būti tik reaguojant į pandemiją nustatyti apribojimai; ne vėliau kaip nustojus galioti Reglamentui (ES) 2021/953, ši rekomendacija taip pat turėtų nustoti galioti,
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
Bendrieji principai
Tvirtindamos ir taikydamos priemones, skirtas visuomenės sveikatos apsaugai reaguojant į COVID-19 pandemiją, valstybės narės turėtų koordinuoti savo veiksmus remdamosi, kiek įmanoma, šiais principais:
1.bet kokie laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje apribojimai, nustatyti siekiant apriboti COVID-19 plitimą, turėtų būti grindžiami konkrečiais ir tiksliai apibrėžtais viešojo intereso sumetimais, t. y. visuomenės sveikatos apsauga. Būtina, kad tokie apribojimai būtų taikomi laikantis bendrųjų ES teisės principų, visų pirma proporcingumo ir nediskriminavimo. Todėl priemonės, kurių imamasi, turėtų neviršyti to, kas griežtai būtina visuomenės sveikatai apsaugoti.
2.Visi tokie apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik tai leidžia epidemiologinė padėtis.
3.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi piliečiams ir įmonėms taikomi reikalavimai konkrečiai padėtų visuomenės sveikatos sektoriui kovoti su pandemija ir nesukurtų nereikalingos ir nebūtinos administracinės naštos.
4.Valstybės narės negali diskriminuoti vienos kitų, pavyzdžiui, kelionėms į kaimyninę valstybę narę ir iš jos taikydamos švelnesnes taisykles, palyginti su kelionėmis į kitas valstybes nares, kurių epidemiologinė padėtis tokia pati, ir iš jų.
5.Apribojimai negali būti diskriminaciniai, t. y. jie taip pat turėtų būti taikomi atitinkamos valstybės narės grįžtantiems piliečiams. Apribojimai negali būti grindžiami atitinkamo asmens pilietybe.
6.Valstybės narės turėtų visada priimti savo piliečius ir Sąjungos piliečius bei jų šeimos narius, gyvenančius jų teritorijoje. Valstybės narės iš esmės neturėtų atsisakyti leisti atvykti kitiems asmenims, keliaujantiems iš kitų valstybių narių, ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas greitam tranzitui per jų teritorijas.
7.Valstybės narės turėtų ypač atsižvelgti į pasienio regionų, atokiausių regionų, eksklavų ir geografiškai izoliuotų vietovių ypatumus ir į tai, kad būtina bendradarbiauti vietos ir regioniniu lygmenimis.
8.Valstybės narės turėtų vengti tiekimo grandinių ir būtinų kelionių sutrikdymo ir užtikrinti, kad transporto srautai judėtų pagal žaliųjų koridorių sistemą.
9.Valstybės narės turėtų reguliariai keistis informacija visais į šios rekomendacijos taikymo sritį patenkančiais klausimais.
10.Dėl apribojimų neturėtų būti draudžiama teikti tam tikras transporto paslaugas.
Suderinta sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu
11.Keliautojams, turintiems galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, išduotą pagal Reglamentą (ES) 2021/953, atitinkantiems 12 punkto sąlygas, neturėtų būti taikomi papildomi laisvo judėjimo apribojimai. Visų pirma neturėtų būti reikalaujama, kad Sąjungoje keliaujantiems asmenims būtų taikomas karantinas.
Atsižvelgiant į tai, pirmajai pastraipai turėtų būti taikomos šios nukrypti leidžiančios nuostatos:
(a)16 punkte nurodytos išimtys;
(b)19 punkto a papunktyje nustatytos išimtys, taikomos atvykimui iš labai mažo viruso paplitimo zonų, ir todėl mažai tikėtina, kad dėl to gali atsirasti didelis įvežtinių atvejų skaičius;
(c)papildomos 19 punkto c papunktyje nustatytos išimtys, taikomos atvykimui iš labai didelio viruso paplitimo zonų, ir todėl tikėtina, kad dėl to gali atsirasti didelis įvežtinių atvejų skaičius;
(d)papildomos pagal 25 punktą sutartos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų plitimui.
12.ES skaitmeninis COVID pažymėjimas turėtų būti pripažįstamas, jei galima patikrinti jo autentiškumą, galiojimą ir vientisumą ir jei jis atitinka šias sąlygas:
(a)pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduoti skiepijimo COVID-19 vakcina, kuriai taikoma to reglamento 5 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa, pažymėjimai, pagal kuriuos nuo visiško paskiepijimo praėjo bent 14 dienų. Visiškai paskiepytais laikomi šie asmenys:
–gavę antrąją dviejų dozių vakcinos kurso dozę;
–gavę vienos dozės vakciną;
–pagal vakcinacijos valstybės narės skiepijimo strategiją gavę vieną dviejų dozių vakcinos dozę po ankstesnio užsikrėtimo SARS-CoV-2;
–po pirminio skiepijimo kurso užbaigimo gavę papildomą dozę;
su sąlyga, kad nuo pažymėjime nurodytos skiepijimo dienos praėjo mažiau nei 9 mėnesiai, jei pažymėjimas buvo išduotas užbaigus pirminio skiepijimo kursą.
Per 9 mėnesių laikotarpį skiepijimo pažymėjimai, išduoti užbaigus pirminio skiepijimo kursą, turėtų būti ir toliau pripažįstami, kad būtų galima keliauti naudojantis laisvo judėjimo teisėmis, net jei atitinkamose valstybėse narėse skiriamos papildomos dozės.
Valstybės narės turėtų užtikrinti galimybę skiepytis stiprinamosiomis dozėmis toms gyventojų grupėms, kurių skiepijimo pažymėjimuose nurodytas standartinis pripažinimo laikotarpis baigiasi.
Valstybės narės taip pat galėtų pripažinti skiepijimo pažymėjimus, išduotus pagal Reglamentą (ES) 2021/953 paskiepijus kitomis COVID-19 vakcinomis, kurioms taikoma Reglamento dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo 5 straipsnio 5 dalies antra pastraipa.
Remdamasi kitais moksliniais įrodymais, Komisija turėtų reguliariai iš naujo įvertinti a punkte nustatytą metodą.
(b)Pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduoti tyrimų rezultatų pažymėjimai, rodantys, kad gautas neigiamas tyrimo rezultatas:
–ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo, jei atliekamas molekulinis nukleorūgščių amplifikacijos (NRA) tyrimas, arba
–ne vėliau kaip likus 48 valandoms iki atvykimo, jei atliekamas greitasis antigenų testas (RAT), įtrauktas į bendrąjį atnaujintą COVID-19 greitųjų antigenų testų sąrašą 51 , sudarytą remiantis 2021 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija 52 .
Kad būtų galima keliauti naudojantis laisvo judėjimo teisėmis, valstybės narės turėtų pripažinti abiejų tipų testus.
Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti, kad tyrimo rezultatų pažymėjimai būtų išduoti kuo greičiau po mėginio paėmimo.
(c)Pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduoti persirgimo liga pažymėjimai, kuriuose nurodyta, kad nuo pirmojo teigiamo NRA rezultato praėjo mažiau kaip 180 dienų.
13.Valstybės narės funkcijoms apdoroti turėtų naudotis ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos siūlomomis standartizuotomis veikimo taisyklėmis.
14.Kai šioje rekomendacijoje daroma nuoroda į ES skaitmeninius COVID pažymėjimus, išduotus pagal Reglamentą (ES) 2021/953, turėtų būti suprantama, kad ji apima ir pažymėjimus, kuriems taikomas pagal to reglamento 3 straipsnio 10 dalį arba 8 straipsnio 2 dalį priimtas įgyvendinimo aktas ir kuriuos trečiosios šalys išdavė Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams. Valstybės narės taip pat raginamos išduoti skiepijimo pažymėjimus pagal Reglamento (ES) 2021/953 8 straipsnio 1 dalį.
15.Asmenims, neturintiems pagal Reglamentą (ES) 2021/953 išduoto ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, gali būti taikomas reikalavimas prieš atvykimą arba po jo atlikti į bendrą atnaujintą sąrašą įtrauktą NRA arba RAT testą.
Išimtys
16.Neturėtų būti reikalaujama, kad galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, išduotą pagal Reglamentą (ES) 2021/953, turėtų šių kategorijų keliautojai:
(a)šių grupių keliautojai, atliekantys esmines funkcijas ar turintys esminių poreikių, atlikdami šią esminę funkciją:
–transporto darbuotojai arba transporto paslaugų teikėjai, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir įgulą ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus;
–pacientai, keliaujantys dėl svarbių medicininių priežasčių;
–jūrininkai;
(b)pasienio regionuose gyvenantys asmenys, kasdien arba dažnai keliaujantys per sieną darbo, verslo, švietimo, šeimos, medicininės priežiūros ar priežiūros tikslais;
(c)jaunesni nei 12 metų vaikai.
ES žemėlapis, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema ir su juo susijusios išimtys bei papildomos priemonės
17.Remdamasis valstybių narių pateiktais duomenimis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų paskelbti valstybių narių žemėlapį, suskirstytą pagal regionus, kuriame taikant šviesoforo spalvų sistemą nurodoma galima rizika, kad iš šio regiono atkeliavęs asmuo gali būti užsikrėtęs SARS-CoV-2. Į šį žemėlapį taip pat turėtų būti įtraukti Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir, kai tik tam bus sudarytos sąlygos 53 , Šveicarijos Konfederacijos duomenys.
Šviesoforo spalvų sistemos žemėlapis turėtų būti grindžiamas priede nustatytais kriterijais, ribomis ir spalvų kodais. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras taip pat turėtų toliau skelbti atskirus kitų epidemiologinių rodiklių žemėlapius.
18.Kiekvieną savaitę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų skelbti atnaujintas žemėlapių ir duomenų, kuriais jie grindžiami, versijas.
19.Siekiant visuomenei ir valstybių narių valdžios institucijoms toliau teikti informaciją apie epidemiologinės padėties raidą visoje Sąjungoje, reikėtų naudoti žemėlapį, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema. Be to, valstybės narės, remdamosi žemėlapiu, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema, turėtų taikyti šias priemones:
(a)iš zonų, kurioms priskirtas žalios spalvos kodas, atvykstantiems asmenims neturi būti taikomas reikalavimas turėti galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, išduotą pagal Reglamentą (ES) 2021/953;
(b)valstybės narės turėtų raginti atsisakyti bet kokių nebūtinų kelionių į zonas, kurioms priskirtas tamsiai raudonos spalvos kodas, ir iš jų;
(c)iš zonų, kurioms priskirtas tamsiai raudonos spalvos kodas, atvykstantiems asmenims, neturintiems skiepijimo ar persirgimo liga pažymėjimo, turi būti taikomas reikalavimas prieš išvykstant atlikti į bendrą atnaujintą sąrašą įtrauktą NRA arba RAT testą, o dešimt dienų po atvykimo laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos. Karantinas ir (arba) saviizoliacija galėtų būti nutraukti anksčiau, jei asmeniui ne anksčiau kaip penktą dieną po atvykimo atliekamas tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos ir jo rezultatas yra neigiamas.
Jeigu tokiems asmenims taikomi 16 punkto a arba b papunkčiai, jiems neturi būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos, bet gali būti reikalaujama turėti neigiamų testo rezultatų pažymėjimą. Nukrypstant nuo šios nuostatos, neturėtų būti reikalaujama, kad transporto darbuotojai ir transporto paslaugų teikėjai, vykdydami šią esminę funkciją, laikytųsi karantino ir (arba) saviizoliacijos arba turėtų neigiamų testo rezultatų pažymėjimą.
Iš zonų, kurioms priskirtas tamsiai raudonos spalvos kodas, atvykstantiems vaikams iki 12 metų, turintiems galiojantį ES skaitmeninį COVID pažymėjimą arba neigiamą tyrimo dėl SARS-CoV-2 infekcijos rezultatą, neturi būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos. Be to, vaikams iki 6 metų neturėtų būti taikomas reikalavimas laikytis karantino ir (arba) saviizoliacijos ir atlikti su kelionėmis susijusius tyrimus dėl SARS-CoV-2 infekcijos.
Susirūpinimą keliančių ar stebimųjų atmainų problemos sprendimas ir skubaus sustabdymo mechanizmas
20.Valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti naujų susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų plitimui, ypač tų atmainų, kurios padidina užkrečiamumą, ligos sunkumą arba turi įtakos vakcinos veiksmingumui. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro paskelbtais duomenimis ir rizikos vertinimais dėl susirūpinimą keliančių arba stebimųjų atmainų ES / EEE.
Siekdamas padėti valstybėms narėms, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų toliau skelbti informaciją apie susirūpinimą keliančias ar stebimąsias SARS-CoV-2 atmainas, visų pirma apie sekoskaitos apimtis ir atmainų pasiskirstymą, bei skelbti jų žemėlapius.
21.Siekdamos laiku gauti tikslią informaciją apie susirūpinimą keliančių ar stebimųjų SARS-CoV-2 atmainų atsiradimą ir judėjimą, valstybės narės turėtų pasiekti arba išlaikyti dideles sekoskaitos apimtis, geriausia tokio lygmens, kad būtų galima aptikti 1 proc. ar mažiau cirkuliuojančių virusų sudarančias atmainas.
Valstybės narės turėtų kas savaitę teikti duomenis apie SARS-CoV-2 teigiamų atvejų sekoskaitos rezultatus ir sekoskaitos apimtį, be kita ko, regioniniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad visos priemonės galėtų būti nukreiptos į tuos regionus, kuriuose jos tikrai būtinos.
22.Jei valstybė narė reikalauja, kad ES skaitmeninių COVID pažymėjimų turėtojai po atvykimo į jos teritoriją laikytųsi karantino ir (arba) saviizoliacijos arba atliktų tyrimą dėl SARS-CoV-2 infekcijos, arba jei ji nustato kitus apribojimus tokių pažymėjimų turėtojams dėl susirūpinimą keliančios arba stebimosios SARS-CoV-2 atmainos, ji turėtų atitinkamai informuoti Komisiją ir kitas valstybes nares, be kita ko, pateikdama Reglamento (ES) 2021/953 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Jei įmanoma, tokia informacija turėtų būti pateikta likus 48 valandoms iki tokių naujų apribojimų įvedimo. Kai įmanoma, tokios priemonės turėtų būti taikomos tik regioniniu lygmeniu.
Tai taikoma ir tada, kai valstybė narė pagal Sąjungos teisę nustato papildomus karantino ir (arba) saviizoliacijos arba tyrimų reikalavimus, nes epidemiologinė padėtis valstybėje narėje arba konkrečioje valstybės narės teritorijoje sparčiai blogėja, visų pirma zonose, kurioms jau priskirtas tamsiai raudonos spalvos kodas. Tokiu atveju pateiktoje informacijoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kodėl papildomos priemonės yra būtinos ir proporcingos.
23.Jei valstybė narė inicijuoja skubaus sustabdymo mechanizmą ir dėl to reikalauja, kad transporto darbuotojai ir transporto paslaugų teikėjai atliktų tyrimą dėl COVID-19 infekcijos, turėtų būti naudojami greitieji antigenų testai ir nereikalaujama laikytis karantino, todėl tai neturėtų sutrikdyti transporto judėjimo. Jei atsirastų transporto arba tiekimo grandinės sutrikimų, valstybės narės turėtų nedelsdamos panaikinti arba atšaukti tokius sistemingo testavimo reikalavimus, kad būtų išsaugotas žaliųjų koridorių veikimas.
24.Remdamasi pagal 22 punktą pateikta informacija, Taryba, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija ir padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų atlikti suderintą padėties peržiūrą. Tokio derinimo posėdžio metu atitinkama valstybė narė turėtų išdėstyti motyvus, paskatinusius imtis šių priemonių.
Komisija, remdamasi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro reguliariai atliekamu naujų duomenų apie atmainas vertinimu ir Europos SARS-CoV-2 atmainų ekspertų grupės parengta sistema (kai ji bus parengta), taip pat gali pasiūlyti Taryboje surengti diskusiją dėl naujos susirūpinimą keliančios ar dominančios SARS-CoV-2 atmainos arba dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės padėties valstybėje narėje ar valstybės narės regione.
25.Diskusijų pagal 24 punktą metu Komisija prireikus ir kai tinkama galėtų pasiūlyti Tarybai susitarti dėl suderinto požiūrio į keliones iš atitinkamų zonų, kuriuo visų pirma siekiama atidėti atmainos plitimą Sąjungoje, pavyzdžiui, keliautojams taikant testavimo ir (arba) karantino ir (arba) saviizoliacijos reikalavimus.
26.Bet kokia padėtis, dėl kurios pagal šį punktą priimamos priemonės, turėtų būti reguliariai peržiūrima. Komisija arba valstybės narės gali pasiūlyti panaikinti priemones, nustatytas laikantis suderinto požiūrio į naujas susirūpinimą keliančias ar stebimąsias SARS-CoV-2 atmainas.
Keleivių buvimo vietos nustatymo forma ir kontaktų atsekimas
27.Valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę reikalauti, kad asmenys, vykstantys į jų teritoriją kolektyvinio transporto priemonėmis ir turintys iš anksto paskirtą vietą arba kajutę, pateiktų keleivio buvimo vietos anketas (PLF) pagal duomenų apsaugos reikalavimus. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis „EU Healthy Gateways“ 54 parengta bendra skaitmenine keleivio buvimo vietos anketa ir prisijungti prie keleivio buvimo vietos mainų platformos, kad sustiprintų savo tarpvalstybinio kontaktų atsekimo pajėgumus visų rūšių transporte.
28.Jeigu į kelionės tikslo vietą atvykusiam asmeniui pasireiškia simptomai, turėtų būti atliekamas pagal vietos praktiką numatytas testavimas, diagnostika, izoliavimas ir kontaktų atsekimas ir neturėtų būti neleista atvykti. Informacija apie atvykimo metu nustatytus atvejus kontaktų atsekimo tikslais turėtų būti nedelsiant pasidalyta su šalių, kuriose atitinkamas asmuo buvo pastarąsias 14 dienų, visuomenės sveikatos institucijomis naudojantis, kai taikytina, PLF mainų platforma arba kitu atveju – skubaus įspėjimo ir reagavimo sistema.
Bendravimas su visuomene ir visuomenės informavimas
29.Pagal Reglamento (ES) 2021/953 11 straipsnį valstybės narės turėtų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei laiku pateikti aiškią, išsamią informaciją apie visas priemones, darančias poveikį laisvo judėjimo teisei, ir apie visus susijusius reikalavimus, pavyzdžiui, apie būtinybę pateikti keleivio buvimo vietos anketą, kuo anksčiau prieš įsigaliojant naujoms priemonėms. Paprastai ši informacija turėtų būti skelbiama likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki tokių priemonių įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kad ekstremaliųjų epidemiologinių situacijų atveju reikalingas tam tikras lankstumas. Informacija taip pat turėtų būti skelbiama kompiuterio skaitomu formatu.
30.Valstybės narės turėtų reguliariai atnaujinti šią informaciją ir ji taip pat turėtų būti pateikta internetinėje platformoje „Re-open EU“; šioje platformoje turėtų būti nuoroda į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro reguliariai pagal 17 punktą skelbiamą žemėlapį. Kai taikytina, valstybės narės taip pat turėtų platformoje „Re-open EU“ teikti informaciją apie ES skaitmeninių COVID pažymėjimų naudojimą ES viduje.
31.Reikėtų aiškiai apibūdinti priemonių turinį, jų geografinę taikymo sritį ir asmenų, kuriems jos taikomos, kategorijas.
Baigiamosios nuostatos
32.Komisija, padedama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, turėtų reguliariai peržiūrėti šią rekomendaciją. Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas šiuo klausimu Tarybai.
33.Rekomendacija (ES) 2020/1475 pakeičiama šia rekomendacija.
34.Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2022 m. sausio 10 d.
35.Ši rekomendacija nustos galioti tuo pačiu metu kaip ir Reglamentas (ES) 2021/953 ir ne vėliau.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 11 25
COM(2021) 749 final
PRIEDAS
prie
pasiūlymo dėl Komisijos rekomendacijos
dėl suderinto požiūrio, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas saugiai ir laisvai judėti COVID-19 pandemijos metu, kuria pakeičiama Rekomendacija (ES) 2020/1475
PRIEDAS
ES žemėlapis, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema
1.Žemėlapis, kuriame taikoma šviesoforo spalvų sistema, turėtų būti grindžiamas šiais kriterijais:
(a)suminiu 14 dienų praneštų atvejų rodikliu, t. y. bendru praneštų naujų COVID-19 atvejų skaičiumi 100 000 gyventojų per paskutines 14 dienų regioniniu lygmeniu;
(b)skiepijimo aprėptimi, t. y. suminiu visų gyventojų visišku paskiepijimu per pirminį kursą regioniniu lygmeniu;
(c)atliktų testų rodikliu, t. y. per paskutinę savaitę atliktų COVID-19 infekcijos testų skaičiumi 100 000 gyventojų.
2.Kad būtų gautas bendras rezultatas, suminis 14 dienų pranešimo apie atvejį rodiklis (C) turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į skiepijimo aprėptį (V) konkrečiame regione. Jei kurio nors iš dviejų kriterijų vertės regioniniu lygmeniu nėra, turėtų būti naudojama vertė nacionaliniu lygmeniu.
Šiuo tikslu turėtų būti naudojama ši formulė:
(C+C*(100-V)/100)/2 = svertinė norma
3.Žemėlapyje, kuriam taikoma šviesoforo spalvų sistema, teritorijos turėtų būti pažymėtos tokiomis spalvomis:
(a)žalia, jei svertinė norma mažesnė nei 40;
(b)oranžine, jei svertinė norma mažesnė nei 100, bet ne mažesnė nei 40;
(c)raudona, jei svertinė norma mažesnė nei 300, bet ne mažesnė nei 100;
(d)tamsiai raudona, jei svertinė norma 300 ar didesnė;
(e)tamsiai pilka, jei atliktų testų rodiklis ne didesnis nei 600;
(f)pilka, jei nėra pakankamai duomenų a–e punktams įvertinti.