EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 07
COM(2020) 621 final
2020/0288(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo
{SWD(2020) 530}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 10 07
COM(2020) 621 final
2020/0288(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo
{SWD(2020) 530}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo reaguojama į poreikį Europos Sąjungos lygmeniu kovoti su didžiausios Europos etninės mažumos diskriminacija ir užtikrinti jai vienodas sąlygas, be kita ko, skatinant lygybę bei socialinę ir ekonominę įtrauktį. Šis pasiūlymas pateikiamas drauge su Europos Komisijos komunikatu „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (toliau – Komunikatas) 1 , kuriame pateikti ES tikslai ir pagrindiniai uždaviniai ir siūloma naudotis rodiklių rinkiniu (žr. Komunikato 2 priedą).
Kovoti su diskriminacija bei socialine ir ekonomine atskirtimi dar svarbiau krizės sąlygomis, kai gali padidėti skurdas ir struktūrinė nelygybė. Todėl socialinio atgaivinimo priemonės turėtų būti prieinamos visiems, ypač nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo sukurti Lygybės sąjungą ir yra pasiryžusi užtikrinti, kad lygybė būtų atsigavimo pagrindas.
2011 m. balandžio 5 d. Komisijos priimto ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. 2 įgyvendinimas artėja prie pabaigos. Juo visų pirma siekta panaikinti romų socialinę ir ekonominę atskirtį ES ir plėtros šalyse, suteikiant vienodas galimybes gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Remiantis šiuo planu, valstybės narės buvo raginamos sukurti romų integracijos nacionalines strategijas ir nustatyti nacionalinius romų integracijos tikslus keturiose pirmiau minėtose srityse. 2013 m. Taryba priėmė rekomendaciją 3 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse. Tai buvo pirmoji ES neprivaloma priemonė, skirta išimtinai romams. Šia rekomendacija sustiprintas ES planas, nes joje:
·pateikiamos gairės valstybėms narėms, kaip didinti nacionalinių romų integracijos skatinimo priemonių veiksmingumą ir geriau įgyvendinti jų romų integracijos nacionalines strategijas (RINS);
·valstybėms narėms rekomenduojama imtis veiksmingų politikos priemonių, kad romams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, įskaitant vienodas galimybes gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą, ir nurodoma, kaip būtų galima pasiekti kiekvieną iš keturių tikslų (užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą);
·teigiama, kad šiuos tikslus būtų galima pasiekti taikant bendrąsias arba tikslines priemones, įskaitant specialias nepalankios padėties prevencijos arba kompensavimo priemones, arba derinant abiejų šių rūšių priemones, ypatingą dėmesį skiriant lyčių aspektui;
·daugiau dėmesio skiriama kovai su diskriminacija, aiškiai nurodant priešiškumą romams, ir išplečiama veikla romų integracijos skatinimo srityje, įtraukiant naujas horizontaliąsias ir struktūrines sritis ir neapsiribojant vien užimtumu, švietimu, sveikatos priežiūra ir būstu, taip pat
·valstybės narės raginamos nuo 2016 m. kasmet pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją, ir apie bet kokią pažangą, padarytą įgyvendinant strategijas.
2016 m. gruodžio 8 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos išvadose 4 Komisija paraginta „atlikti ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl romų integracijos strategijos po 2020 m. bei įtraukti į jį pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos peržiūros“. Komisija atliko išsamų ES plano vertinimą 5 , kuris buvo priimtas 2018 m. gruodžio mėn., ir paskelbė su šiuo vertinimu susijusį tarnybų darbinį dokumentą 6 .
Iš atlikto vertinimo ir išvadų, kurias juo remdamiesi padarė Taryba, Europos Parlamentas ir keletas Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų 7 , matyti, kad reikia atnaujinti ir sustiprinti įsipareigojimą siekti romų lygybės. Šiuo įsipareigojimu turėtų būti užtikrinamas ypatingas dėmesys kovai su diskriminacija, įskaitant kovą su priešiškumu romams ir klausimų sprendimą keturiose socialinėse ir ekonominėse srityse, kuriose reikia gerinti įtrauktį – švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu 8 . Jis taip pat turėtų atspindėti konkrečių grupių poreikius ir romų bendruomenės narių įvairovę; padėti įtraukti romus į romų lygybės ir įtraukties strategijų kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; padėti gerinti tikslų nustatymą, duomenų rinkimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip pat padėti užtikrinti, kad bendrojoje politikoje daugiau dėmesio būtų skiriama romų lygybei ir įtraukčiai.
2019 m. liepos mėn. Vakarų Balkanų šalių ministrai pirmininkai patvirtino romų integracijos deklaraciją 9 , kuria įsipareigojo iki stojimo laiko pasiekti apčiuopiamą pažangą švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu, civilinės registracijos ir kovos su diskriminacija srityse.
2019 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė 2019 m. ataskaitą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 10 .
Europa dar turi nueiti ilgą kelią, kad užtikrintų lygybę joje gyvenantiems romams. Šiandien romų atskirtis išlieka ir daugelis iš apytikriai 10–12 mln. žemyne gyvenančių romų 11 ir toliau kasdien susiduria su diskriminacija, priešiškumu romams ir socialine bei ekonomine atskirtimi. Šie reiškiniai tarpusavyje susiję. Nėra lygybės, kai išlieka diskriminacija, ir neįmanoma veiksmingai kovoti su diskriminacija, nesprendžiant priešiškumo romams klausimo ir negerinant romų bendruomenės socialinės ir ekonominės įtraukties bei dalyvavimo. Romų vaikų potencialui vystytis kliudo tai, kad pernelyg daug jų dėl skurdo, atskirties ir diskriminacijos neturi vienodų sąlygų gauti išsilavinimą.
Remiantis turimais duomenimis, kuriuos 2011 m., 2016 m. ir 2019 m. surinko ES pagrindinių teisių agentūra, bendra pažanga romų integracijos srityje nuo 2011 m. buvo nedidelė, nors įvairiose politikos srityse ir šalyse pastebima didelių skirtumų 12 . Didžiausia pažanga padaryta švietimo srityje (mažesnis mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir geresnis dalyvavimo lygis ikimokyklinio ugdymo, priežiūros ir švietimo sistemoje, tačiau didesnė segregacija). Nors skurdo rizika sumažėjo ir, romų vertinimu, jų sveikatos būklė pagerėjo, tačiau medicininio draudimo paslaugos jiems vis dar menkai teikiamos. Statistiškai galimybės įsidarbinti nepagerėjo, o nesimokančių ir nedirbančių jaunų romų dalis netgi padidėjo. Padėtis būstų srityje tebėra sudėtinga ir tai yra vienas didžiausių sunkumų, su kuriais Europos Sąjungoje ir už jos ribų susiduria romų bendruomenė. Didelį susirūpinimą tebekelia priešiškumo romams apraiškos. Vis dėlto esama įrodymų, kad, kalbant apie galimybę gauti kai kurių sričių paslaugas, romų diskriminacija šiek tiek sumažėjo. Remdamasi 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinančia vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva) 13 , Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš tris šalis dėl romų vaikų segregacijos mokyklose 14 .
COVID-19 pandemija atskleidė, kad atstumtos ir marginalizuotos romų bendruomenės patiria didelį trumpalaikį neigiamą poveikį sveikatai, taip pat vidutinės trukmės socialinį ir ekonominį poveikį. Marginalizuotose bendruomenėse gyvenantys romų vaikai yra viena labiausiai pandemijos paveiktų grupių. Nuotolinis mokymas neįmanomas, nes pernelyg daug romų vaikų gyvena namuose, kuriuose nėra IT priemonių ar elektros. Krizė taip pat atskleidė, kad būtina kuo skubiau užtikrinti efektyvesnį politinį atsaką Europos lygmeniu.
Dėl nuolatinės nelygybės ir sisteminių trūkumų Europos ekonomikoje prarandamas žmogiškasis kapitalas ir ištekliai. Sunkumai, su kuriais susiduria romų bendruomenė, daro poveikį Europos ekonomikai ir visuomenei. Šalyse, kuriose gyvena daugiau romų, ši grupė sudaro vis didesnę mokyklinio amžiaus gyventojų ir būsimos darbo jėgos dalį. Pažanga romų socialinės ir ekonominės įtraukties srityje gali padėti sumažinti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą vykstant nepalankiems demografiniams pokyčiams, sumažinti socialines išlaidas ir suteikti naudos ekonomikai. Investicijos į geresnį švietimą ir anksčiau atskirtos darbo jėgos įgūdžių tobulinimą gali turėti teigiamos įtakos našumo didinimui. Europos Sąjunga turi veiksmingiau spręsti nelygybės klausimą, užtikrindama, kad romai galėtų visapusiškai naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir išnaudotų savo galimybes prisidėti prie ekonomikos ir visuomenės apskritai, nes tai visiems padėtų pasiekti geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų. Šis pasiūlymas kartu su Komunikatu, kurį tuo pat metu priėmė Komisija, gali padėti mažinti šią poveikį romų bendruomenei darančią nelygybę ir visiems užtikrinti geresnius socialinius rezultatus.
Pasiūlyme dėl rekomendacijos įvertinamos priemonės, apie kurias valstybės narės pranešė nuo 2016 m. pagal 2013 m. Tarybos rekomendaciją, šios priemonės peržiūrimos ir išplečiama jų taikymo sritis. Siekiama atnaujinti ir pakeisti 2013 m. dokumentą, pateikiant valstybėms narėms griežtesnes gaires ir patvirtinant jų atnaujintą ilgalaikį įsipareigojimą spręsti nuolatines romų bendruomenės problemas ir uždavinius, kuriuos gali paaštrinti COVID-19 pandemija ir jos poveikis.
Juo papildomas Komunikatas. Abi iniciatyvos sudaro ES romų strateginį planą iki 2030 m., kuriuo siekiama įtraukti patirtį, įgytą taikant ankstesnį ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m., kalbant apie tokias sritis kaip intervenciniai veiksmai, stebėsenos ir ataskaitų teikimo tikslai, įvairius sektorius apimantis koordinavimas, finansavimas ir įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.
Pasiūlymą sudaro penki skyriai:
1.skyrius apie tris horizontaliuosius tikslus, nustatytus siekiant kovoti su diskriminacija ir užkirsti jai kelią skatinant: i) lygybę, ii) įtrauktį ir iii) romų dalyvavimą;
2.skyrius apie keturis sektorių tikslus: švietimą, užimtumą, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, būstų sektorių ir pagrindines paslaugas;
3.skyrius apie partnerystes ir institucinius gebėjimus;
4.skyrius apie finansavimą;
5.skyrius apie stebėseną ir ataskaitų teikimą.
Pasiūlymu siekiama užtikrinti sąveiką su naujomis Europos lygmens iniciatyvomis iki 2030 m. ir su Sąjungos lėšų panaudojimu, siekiant pagerinti įgyvendinimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Ši rekomendacija suderinama su galiojančiomis lygybės srities nuostatomis. Ji grindžiama ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu, kurio įgyvendinimas turėtų baigtis 2020 m., ir joje visapusiškai atsižvelgiama į vertinimo rezultatus. Ja atnaujinama ir pakeičiama 2013 m. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse, siekiant pateikti valstybėms narėms aktualesnes ir veiksmingesnes gaires, kaip paspartinti pažangą siekiant romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo per ateinančius 10 metų.
Pasiūlymas suderinamas su ES lygybės srities teisės aktais ir juo numatoma veiksmingai įgyvendinti šiuos teisės aktus, visų pirma Rasinės lygybės direktyvą, kuria draudžiama diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės, tokiose srityse kaip užimtumas, socialinė apsauga, socialinės lengvatos, švietimas ir galimybė gauti visuomenei prieinamas prekes ir paslaugas bei jų tiekimas 15 . Pasiūlymas taip pat suderinamas su Komisijos rekomendacija (ES) 2018/951 16 , kuria nustatomi veiksmingo ir nepriklausomo vienodą požiūrį skatinančių įstaigų (toliau – lygybės įstaigos), įsteigtų pagal Rasinės lygybės direktyvą 17 , veikimo standartai. Jis taip pat suderinamas su ES pagrindinių teisių chartija, kuria draudžiama diskriminacija dėl bet kokių priežasčių, įskaitant rasę ir etninę kilmę 18 . Be to, Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR baudžiamosios teisės priemonėmis siekiama kovoti su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis 19 .
Šiuo pasiūlymu siekiama toliau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, įtvirtinant 3 principą „lygios galimybės“ ir atsižvelgiant į jo sąsają su keliais kitais principais. Jis taip pat grindžiamas JT darbotvarke iki 2030 m. ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT).
Pasiūlymas dera su naujausiomis lygybės srities strategijomis, pavyzdžiui, 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija 20 , 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planu 21 ir būsima LGBTI+ asmenų lygybės strategija, kurioje aptariama konkreti romų tautybės moterų ir atitinkamai romų tautybės LGBTI+ asmenų padėtis, taip pat ES strategija dėl aukų teisių 22 .
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas suderinamas su kitomis ES politikos sritimis, visų pirma Europos socialinių teisių ramsčiu, kuriuo siekiama didinti socialinį teisingumą, neatsižvelgiant į lytį, rasinę arba etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių arba seksualinę orientaciją. Tai yra dalis konkrečių iniciatyvų, kuriomis įgyvendinamas Europos ramstis ir kurios suderinamos su panašiomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva 23 , būsima Vaikų garantijų iniciatyva, taip pat būsimu ramsčio įgyvendinimo veiksmų planu. Pasiūlymu prisidedama prie 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano 24 įgyvendinimo ir jis suderinamas su Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai 25 , ypatingą dėmesį skiriant šališkumo ar diskriminaciniu motyvu padaryto nusikaltimo aukoms. Konkretūs romų poreikiai jau įtraukti į naująją ES strategiją dėl nusikaltimų aukų teisių ir bus įtraukti į būsimą ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategiją. Pasiūlymas taip pat suderinamas su ES teisine ir politikos sistema, skirta kovai su prekyba žmonėmis 26 . Pasiūlymas taip pat dera su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva 27 . Joje nustatomi reikalavimai, kuriais audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojus siekiama apsaugoti nuo smurto ar neapykantos kurstymo, taip pat nuo diskriminacinių komercinių audiovizualinių pranešimų. Ja taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos įpareigojamos imtis tinkamų priemonių, kad apsaugotų naudotojus nuo rasistinio ir ksenofobinio turinio.
Pasiūlymu taip pat užtikrinamas ES politikos paramos ir teisinių bei finansavimo priemonių, kurias galima sutelkti ir suderinti siekiant romų lygybės ir įtraukties, pavyzdžiui, priemonės „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ir ES fondų, suderinamumas.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 292 straipsnis, pagal kurį Taryba priima rekomendacijas dėl Komisijos pasiūlymo, kartu su SESV 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyti atitinkami kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos veiksmai.
Kitos susijusios teisės nuostatos:
–Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė.
–Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, kuria remiantis Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija ir skatinti vaiko teisių apsaugą.
–Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnis, kuriame numatyta, kad, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
–Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnis, kuriame numatyta, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga sieks pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 3 dalį Europos Parlamentas ir Taryba turi imtis priemonių užtikrinti, kad būtų taikomas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos užimtumo bei profesinės veiklos srityse principas, taip pat vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.
–Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Chartijos 23 straipsniu saugoma teisė į vyrų ir moterų lygybę visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą. 26 straipsnyje pripažįstama ir gerbiama neįgaliųjų teisė naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Be to, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniu saugoma visų lygybė prieš įstatymą.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pagrindinės bendros vertybės, pavyzdžiui, lygybė ir pagrindinės teisės, ir bendri tikslai, pavyzdžiui, ekonominė gerovė, socialinė sanglauda ir valstybių narių solidarumas, skatina Sąjungą atlikti vaidmenį įgyvendinant politiką, kuria siekiama romų lygybės ir įtraukties. Be to, dėl tarpvalstybinio romų judumo ES šalyse, atsižvelgiant į judėjimo laisvę ir romų migraciją iš trečiųjų šalių, romų įtrauktis tampa bendru ES lygmens tikslu.
Pasiūlymu užtikrinama tolesnė ES lygmens veiksmų pridėtinė vertė. Atlikus ES plano vertinimą paaiškėjo, kad jis turėjo teigiamos ES pridėtinės vertės, nes juo romų įtraukties klausimas buvo įtrauktas į ES ir nacionalines darbotvarkes, buvo kuriamos struktūros ir gerinamas ES politikos ir teisinių bei finansavimo priemonių, kurios buvo sutelktos ir suderintos siekiant paspartinti romų įtrauktį, suderinamumas. Pasiūlymu bus grindžiamas politinis įsipareigojimas ir daugiausia dėmesio skiriama romų lygybei ir įtraukčiai ES šalyse. Šiuo metu mažai tikėtina, kad ES plano poveikis bus pastebimas po 2020 m., jei nebebus teikiama ES parama. Reikia dėti daugiau pastangų nacionaliniu mastu ir skirti daugiau laiko darbo struktūroms stiprinti, kitoms politikos, teisinėms ir finansinėms priemonėms toliau derinti ir telkti, taip pat politikos poveikiui veiksmingiau stebėti. Pasiūlymu taip pat siekiama sumažinti įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu susiskaidymą, kuris, atlikus ES plano vertinimą, buvo nustatytas kaip vienas iš trūkumų.
Atsižvelgiant į problemas, susijusias su COVID-19 krize ir jos padariniais, ES lygmens veiksmų pridėtinė vertė tampa dar svarbesnė. Didelė romų bendruomenės dalis neproporcingai nukentėjo dėl apskritai ribotų galimybių naudotis pagrindine higienos ir sanitarijos infrastruktūra, ribotų galimybių gauti švaraus vandens ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didelio ekonominio nesaugumo, perpildytų namų ūkių ir atskirtų gyvenviečių ar stovyklų, kurios taip pat yra perpildytos. Reikia imtis veiksmų ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad labiausiai pažeidžiamiems asmenims netektų neproporcingai didelė pandemijos našta ir kad dabartinė nelygybė nedidėtų.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymu visapusiškai laikomasi proporcingumo principo. Valstybės narės susiduria su sunkumais siekdamos užtikrinti romų lygybę, įtrauktį ir dalyvavimą. Tačiau šie sunkumai skiriasi tiek savo intensyvumu (atsižvelgiant į romų bendruomenės dydį ir romų dalį, palyginti su visais gyventojais, taip pat į platesnes ekonomines aplinkybes ir atskirties bei diskriminacijos poveikį), tiek ypatumais (pavyzdžiui, tarpvalstybiniu judumu, migracija ar su piliečių dokumentais susijusiais klausimais).
Pasiūlymas grindžiamas Komunikatu, kuriuo nustatomas bendras ES planas ir visoms valstybėms narėms bendri būtiniausi įsipareigojimai, papildant juos skirtingais papildomais politiniais įsipareigojimais, šiuo tikslu atsižvelgiant į konkrečią šalių padėtį ir įvairius sunkumus, su kuriais susiduria jų teritorijoje gyvenantys romai. Siūlomais veiksmais visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių praktiką ir nacionalinių strateginių planų įvairovę.
Siekdama įvertinti pažangą, Komisija, padedama ES pagrindinių teisių agentūros, sukūrė romų darbo grupę rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais, kad papildytų valstybių narių pastangas. Darbo grupė pasiūlė romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo rodiklių rinkinį 28 , parengtą visapusiškai atsižvelgiant į konkrečią skirtingų šalių padėtį. Kad įvertintų pažangą, iš bendrųjų rodiklių rinkinio šalys gali pasirinkti atitinkamus kokybinius ir (arba) kiekybinius rodiklius. Reikalaujant, kad šalys, siekdamos ES lygmens tikslų, pasirinktų kokybinius ir (arba) kiekybinius nacionalinius tikslus, pasiūlymu taip pat išvengiama pernelyg didelio susiskaidymo ir siekiama padidinti šalių įsipareigojimą siekti pažangos romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityje.
Proporcingumo vertinimas taip pat buvo labai svarbus renkantis priemonę.
•Pasirinkta priemonė
Siūloma priemonė yra pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos, kuri atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Siūlomoje rekomendacijoje valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip paspartinti pažangą siekiant romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo. Pasiūlymas pateikiamas kartu su naujuoju Komunikatu dėl ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano. Siekiama, kad valstybės narės, Komisija ir visi suinteresuotieji subjektai nuosekliai ir darniai bendradarbiautų siekdami bendrų tikslų.
Pasiūlymas, kaip teisinė priemonė, atskleidžia valstybių narių įsipareigojimą taikyti šioje rekomendacijoje nustatytas priemones ir suteikia tvirtą politinį pagrindą bendradarbiauti Europos lygmeniu šioje srityje, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių įgaliojimus. Priėmus pasiūlymą, juo bus pakeista 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių.
Ši iniciatyva atskleidžia, kad valstybės narės atnaujino ir sustiprino įsipareigojimą tobulinti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo nacionalinius strateginius planus, stiprinti nacionalinius romų informacijos centrus, taip pat toliau teikti suderintas ataskaitas Komisijai ir užtikrinti jos vykdomą stebėseną. Todėl ši rekomendacija suderinama su poreikiu imtis veiksmų ES lygmeniu, kartu atsižvelgiant ir į konkrečioms šalims būdingus romų padėties skirtumus. Rekomendacija ES suteikiama galimybė siekti bendrų tikslų, kartu suteikiant valstybėms narėms tam tikrą lankstumą siekiant savo kokybinių ir (arba) kiekybinių tikslų, atsižvelgiant į jų pradžios tašką, nacionalinę istoriją ir dabartinę praktiką.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikra
Remdamasi 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadomis 29 , Komisija atliko išsamų plano vertinimą, 2018 m. gruodžio mėn. priėmė vertinimo ataskaitą 30 ir paskelbė su šiuo vertinimu susijusį tarnybų darbinį dokumentą 31 .
Atlikus vertinimą, kuris apėmė 2011–2017 m. laikotarpį, nustatytas plano aktualumas, suderinamumas, veiksmingumas, efektyvumas, koordinavimas, nešališkumas, tvarumas ir ES pridėtinė vertė. Jis buvo pagrįstas:
–išsamia antrinės literatūros, ataskaitų ir duomenų bazių apžvalga,
–išsamiais šalių tyrimais,
–pokalbiais su suinteresuotaisiais subjektais 16-oje ES šalių,
–pokalbiais ES lygmeniu ir trijose plėtros šalyse,
–atviromis viešomis konsultacijomis,
–nevyriausybinių organizacijų apklausa,
–ES pagrindinių teisių agentūros 2016 m. tyrimo duomenimis (EU-MIDIS II) ir
– patvirtinimo praktiniu seminaru.
Atlikus vertinimą padaryta išvada, kad keturios prioritetinės sritys (užimtumas, švietimas, sveikatos priežiūra ir aprūpinimas būstu) tebėra svarbios didinant romų lygybę ir įtrauktį. Vertinime taip pat pabrėžta, kad konkretus nediskriminavimo tikslas turėtų būti grindžiamas įtraukties požiūriu ir jo turėtų būti siekiama daug dėmesio skiriant priešiškumui romams, diskriminacijos prevencijai ir kovai su ja.
Atlikus vertinimą nustatyta, kad planas turėjo teigiamos ES pridėtinės vertės, nes juo romų įtraukties klausimas buvo įtrauktas į ES ir nacionalines darbotvarkes, buvo kuriamos struktūros ir gerinamas ES politikos ir teisinių bei finansavimo priemonių, kurios buvo sutelktos ir suderintos siekiant romų įtraukties, suderinamumas.
Pažymėta, kad planu valstybėms narėms suteikta galimybė pritaikyti savo tikslus atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes. Nors tai reiškė, kad jos galėjo atitinkamai pritaikyti savo požiūrį, atlikus vertinimą nustatyta, kad taip pat buvo siekiama suskaidyti įgyvendinimą, sumažinti veiksmingumą ir apriboti pažangą siekiant ES romų integracijos tikslų.
Atlikus vertinimą taip pat padaryta išvada, kad plane nenumatyta pakankamai priemonių, kuriomis būtų siekiama išsaugoti romų bendruomenės narių įvairovę. Plane nebuvo skiriama pakankamai dėmesio konkrečioms romų grupėms (moterims, jaunimui ir vaikams, taip pat ES judiems romams).
Galiausiai nustatyta, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis taikomi valdymo mechanizmai, tačiau jie nėra labai veiksmingi. Buvo dedamos pastangos didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, tačiau romų galimybės veiksmingai dalyvauti politiniame gyvenime ir visuose politikos proceso etapuose tebėra ribotos.
Komisijos išsamaus vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad „vertinimas parodė, kad ES plano įgyvendinimas – tai tik pradžia proceso, kuriam vykstant, nepaisant daugybės apribojimų ir atsižvelgiant į užduoties mastą, jau matyti teigiamų rezultatų ir pirmųjų tendencijų pokyčių“. Nors vertinime pabrėžta, kad „pradiniu etapu pasiekta konkrečių, tačiau nepakankamų rezultatų“, jame taip pat teigiama, kad „reikia sustiprinti ir tikslingiau įgyvendinti visą procesą daugiausia dėmesio skiriant politinio įsipareigojimo stiprinimui, konkrečių įvertinamų tikslų ir griežtų stebėsenos priemonių nustatymui, taip pat įgyvendinimo veiksmingumo didinimui skiriant pakankamą finansavimą ir taikant dalyvavimu grindžiamas valdymo sistemas“.
•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais
Vertinant ES planą 32 reikėjo išsamių konsultacijų. Kai kuriose iš jų buvo nagrinėjama daug į ateitį orientuotų klausimų, kurie padėjo parengti iniciatyvą. Papildomos konsultacijos dėl iniciatyvos papildė jau surengtas konsultacijas, kurių reikėjo vertinimui atlikti 33 , o jų aprėptis ir tikslai buvo derinami su likusiais duomenų rinkimo poreikiais.
Tikslinėmis konsultacijomis siekta surinkti nuomones ir patarti pagrindiniais teminiais aspektais, pavyzdžiui, politikos galimybėmis, kaip šia iniciatyva spręsti priešiškumo romams, romų dalyvavimo ir įvairovės klausimus; kaip pagerinti pažangos stebėseną ir vertinimą nustatant rodiklius ir tikslus. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 34 , paskelbtame tuo pat metu kaip ir komunikatas, kuriame išdėstytas strateginis planas ir šis pasiūlymas, išsamiai aprašoma su konsultacijomis susijusi veikla, dalyvavę suinteresuotieji subjektai ir tai, kokį poveikį jų indėlis padarė naujajai iniciatyvai.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Pasiūlymas grindžiamas Komisijos ataskaita dėl ES plano vertinimo 35 , tarnybų darbiniu dokumentu dėl vertinimo 36 ir išsamiu ICF/Milieu atliktu išorės vertinimo pagalbiniu tyrimu 37 , kuriuo jis grindžiamas.
Pasiūlymui tebebuvo aktualūs ES pagrindinių teisių agentūros 2011 m., 2016 m. ir 2019 m. atitinkamai vienuolikoje, devyniose ir penkiose papildomose valstybėse narėse atliktų tyrimų rezultatai.
Informacija apie strategijų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ES, surinkta iš nacionalinių romų informacijos centrų nuo 2016 m., buvo pateikta 2019 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitoje dėl pažangos siekiant romų integracijos 38 . Šią informaciją papildė pilietinės visuomenės ataskaitos, parengtos įgyvendinant 2017–2020 m. Europos Parlamento bandomąjį projektą „Roma Civil Monitor“ 39 .
Papildomų įrodymų ir duomenų gauta atlikus „Eurobarometro“ apklausą dėl romų diskriminacijos suvokimo 40 ir išorės ekspertų tyrimus, kuriuose daugiausia dėmesio skirta tam, kaip patenkinti poreikį geriau atsižvelgti į romų bendruomenės narių įvairovę, kovą su priešiškumu romams ir romų dalyvavimą 41 .
Pasiūlymui taip pat buvo naudingas glaudus bendradarbiavimas su ES pagrindinių teisių agentūra dėl stebėsenos tvarkos, įskaitant rezultatų ir proceso rodiklių rengimą 42 .
•Poveikio vertinimas
Siūlomoje priemonėje – Tarybos rekomendacijoje – pateikiamos gairės dėl strateginių planų, susijusių su romais, įgyvendinimo, taip pat valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai rengti ir įgyvendinti priemones. Todėl poveikio vertinimas nereikalingas.
Numatomas poveikis daugiausia priklauso nuo to, kokio lygio įsipareigojimui siekti romų lygybės ir įtraukties pritaria valstybės narės, t. y. nuo Tarybos rekomendacijoje, kai ji bus priimta, atspindėto užmojo ir nuo nacionalinių strateginių planų, kurie bus taikomi vėliau 43 . Be to, be bendrųjų uždavinių, susijusių su lygybės, nediskriminavimo ir pagarbos pagrindinėms teisėms kiekybiniu ir piniginiu vertinimu, atliekant poveikio vertinimą romų lygybės ir įtraukties srityje susiduriama su rimtais etninių duomenų rinkimo kai kuriose valstybėse narėse apribojimais.
Išsamiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 44 apžvelgiama svarbiausia patirtis, įgyta kuriant ir įgyvendinant ES planą iki 2020 m. Jis grindžiamas Komisijos metinėmis ataskaitomis, įvairiais vertinimais ir tyrimais ES lygmeniu, ekspertų ataskaitomis, pilietinės visuomenės šešėliniais pranešimais ir grįžtamąja informacija, gauta vykdant tikslines konsultacijas su nacionaliniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Netaikoma.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymu daromas teigiamas poveikis pagrindinių teisių apsaugai. Juo bus paspartintas ES pagrindinių teisių chartijos, ypač jos 21 straipsnio, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl bet kokių priežasčių, įskaitant rasę ir etninę kilmę 45 , įgyvendinimas.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šia rekomendacija finansinis poveikis ES biudžetui nedaromas.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Pasiūlyme laikomasi bendro, bet diferencijuoto požiūrio. Juo valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip sukurti veiksmingesnius nacionalinius strateginius planus, atsižvelgiant į konkrečioms šalims kylančius uždavinius, susijusius su romų lygybe, įtrauktimi ir dalyvavimu. Siekiant geriau stebėti pažangą, pasiūlyme valstybės narės raginamos naudoti bendrą romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo rodiklių sistemą. Šią sistemą rengė darbo grupė dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo po 2020 m. rodiklių, kurią Komisijos prašymu koordinavo ES pagrindinių teisių agentūra. Naudojant rodiklių sistemą, teikiami palyginami, patikimi ir aktualūs pažangos stebėsenos ir nacionalinių strateginių planų, susijusių su romais, rezultatų vertinimo rodikliai. Sistema apima proceso rodiklius, atspindinčius priemones (įskaitant politikos sritis, programas ir projektus), ir rezultatų rodiklius, pagal kuriuos vertinama pažanga siekiant tikslų, grindžiamų statistiniais duomenimis, kuriuos galima įrašyti naudojantis surašymo, administraciniais ir (arba) apklausos duomenimis. Šiuo kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkiniu atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes ir turimus įrodymus.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamas numatomas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo ciklas:
|
Reguliarūs tyrimai (FRA) |
NRIC ataskaitos |
Ataskaita dėl ES lėšų panaudojimo |
Pilietinė stebėsena |
Komisijos stebėsenos ataskaitos |
Vertinimai ir pasiūlymas dėl būsimos politikos |
|
Duomenų rinkimas: 2020 m. Rezultatai: 2021 m. |
Nacionaliniai strateginiai planai: 2021 m. |
Nacionalinių pilietinės visuomenės ataskaitų 1-asis etapas: 2022 m. pavasaris |
Komisijos ataskaita dėl nacionalinių strateginių planų: 2022 m. ruduo |
||
|
Nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos: 2023 m. |
Nacionalinių pilietinės visuomenės ataskaitų 2-asis etapas: 2024 m. pavasaris |
Komisijos ataskaita dėl įgyvendinimo: 2024 m. ruduo |
|||
|
Duomenų rinkimas: 2024 m. Rezultatai: 2025 m. |
Ataskaita dėl rezultatų rodiklių tarpinių reikšmių: 2024 m. |
Išsamus ES romų integracijos strateginio plano vertinimas |
|||
|
Nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos: 2025 m. |
Nacionalinių pilietinės visuomenės ataskaitų 3-asis etapas: 2026 m. pavasaris |
Komisijos ataskaita dėl įgyvendinimo: 2026 m. ruduo |
|||
|
Duomenų rinkimas: 2028 m. Rezultatai: 2029 m. |
Nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos: 2027 m. |
Ataskaita dėl rezultatų rodiklių tikslų: 2029 m. |
Nacionalinių pilietinės visuomenės ataskaitų 4-asis etapas: 2028 m. pavasaris |
Komisijos ataskaita dėl įgyvendinimo: 2028 m. ruduo |
|
|
Nacionalinės įgyvendinimo ataskaitos: 2029 m. |
Komisijos pasiūlymas dėl tolesnių veiksmų: 2030 m. Ex post vertinimas |
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Netaikoma.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1–4 dalyse nurodomi horizontalieji lygybės, įtraukties ir dalyvavimo tikslai ir siūlomos priemonės pažangai šiose srityse didinti.
5–10 dalyse nurodomi sektorių tikslai – užtikrinti romams vienodas veiksmingas galimybes dalyvauti įtraukaus bendrojo švietimo programose, užtikrinti kokybišką ir tvarų užimtumą, kokybiškas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas, tinkamą atskirą būstą ir pagrindines paslaugas.
11–27 dalyse kalbama apie būtinybę stiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės ryšius ir institucinius gebėjimus imtis veiksmų šioje įvairius sektorius apimančioje srityje.
11–13 dalyse valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad nacionaliniai romų informacijos centrai turėtų reikiamų išteklių ir įgaliojimų veiksmingai koordinuoti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo nacionalinės politikos įgyvendinimą.
14 ir 15 dalyse valstybės narės raginamos užtikrinti aktyvesnį vienodą požiūrį skatinančių įstaigų dalyvavimą ir remti jų nepriklausomumą ir bendradarbiavimą su visais susijusiais subjektais.
16–20 dalyse valstybės narės raginamos toliau telkti ir remti vietos ir regionų lygmenis, kad būtų galima geriau įgyvendinti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo nacionalinį strateginį planą.
21–27 dalyse daugiausia dėmesio skiriama pilietinės visuomenės bendradarbiavimui ir dalyvavimui.
28–34 dalyse nurodomi būdai, kaip veiksmingiau panaudoti ES ir nacionalinį finansavimą.
35–39 dalyse peržiūrima stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka, siekiant sumažinti administracinę ataskaitų teikimo naštą ir numatyti, kad Komisija ir ES pagrindinių teisių agentūra teiktų didesnę paramą naudojant bendrą proceso ir rezultatų rodiklių rinkinį, kad būtų galima stebėti pažangą, padarytą siekiant ES tikslų ir pagrindinių uždavinių.
.
2020/0288 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REKOMENDACIJA
dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 19 straipsnio 1 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Tarybos direktyvoje 2000/43/EB 46 nustatyta kovos su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės visoje Sąjungoje sistema, susijusi su tokiomis sritimis kaip užimtumas, švietimas, socialinė apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, socialinės lengvatos ir galimybė gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimas, įskaitant aprūpinimą būstu. Šios rekomendacijos tikslas – prisidėti prie veiksmingo tos direktyvos įgyvendinimo;
(2)Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR 47 valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti viešą smurto ar neapykantos kurstymą rasės, odos spalvos, religijos, kilmės ar tautinės arba etninės kilmės pagrindu ir užtikrinti, kad rasistiniai ir ksenofobiniai motyvai būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis arba kad skirdami sankcijas teismai galėtų atsižvelgti į tokius motyvus. Šia rekomendacija siekiama sustiprinti kovą su neapykantos kurstymu, neapykantos nusikaltimais ir prieš romus nukreiptu smurtu. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES 48 , kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, rekomendacija taip pat siekiama skatinti paramą nuo tokių nusikaltimų nukentėjusiems romams;
(3)pagal Europos socialinių teisių ramstį 49 nustatyti įvairūs principai, kuriais remiamas ir didinamas socialinis teisingumas, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją. Siekiant remti socialinio ramsčio principų įgyvendinimą, labai svarbu nustatyti grupes, kurioms gresia didelė diskriminacijos ar socialinės atskirties rizika. Šia rekomendacija taip pat prisidedama prie darnaus lygių ir įtraukių demokratinių visuomenių vystymosi pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus 50 ;
(4)Komisija pateikė pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų reglamentų 51 , „Europos socialinio fondo +“ 52 , Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 53 . Šiuose pasiūlymuose lygybė ir nediskriminavimas nurodomi kaip horizontalieji principai, kurių turėtų būti laikomasi įgyvendinant fondus. Pasiūlyme dėl „Europos socialinio fondo +“ valstybės narės ir Komisija konkrečiai raginamos užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą 54 įgyvendinant programas ir kalbama apie trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos bei marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, įtraukties skatinimą 55 , susijusį su romų integracijos nacionalinio strateginio plano reikiama sąlyga. Kol minėtos priemonės bus priimtos, šia rekomendacija siekiama aiškiai susieti, viena vertus, Sąjungos fondus 56 ir, kita vertus, romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo politikos prioritetus;
(5)2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) suteiktas didelis postūmis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi nustatant bendrus Europos tikslus – mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti mokyklą baigusių asmenų skaičių ir užimtumo lygį. Šių tikslų negalima pasiekti nepagerinus romų tautybės piliečių lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, todėl šioje rekomendacijoje pateikiamos konkrečios gairės;
(6)2011 m. gegužės 19 d. Taryba patvirtino 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m“, kuriuo valstybės narės raginamos visapusiškai skatinti romų socialinę ir ekonominę įtrauktį ir kuriuo nustatomi tikslai švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse. Nepaisant pirminio projekto trūkumų, planas turėjo didelę ES pridėtinę vertę, kuria toliau grindžiama dabartinė rekomendacija, be kita ko, įtraukiant patirtį, įgytą įgyvendinant planą;
(7)2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse 57 buvo siekiama sustiprinti nacionalines romų integracijos priemones. Joje valstybės narės raginamos kasmet pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi laikantis rekomendacijos, ir apie bet kokią pažangą, padarytą įgyvendinant romų integracijos nacionalines strategijas (RINS). Ši rekomendacija grindžiama patirtimi, joje apžvelgiamos ir išplečiamos priemonės, kurių reikia imtis;
(8)2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadose dėl romų integracijos proceso paspartinimo 58 Komisija raginama atlikti ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą ir ja remiantis pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos po 2020 m. Nors vertinime pripažįstama plano pridėtinė vertė, pažymima, kad romai Europoje ir toliau susiduria su diskriminacija ir socialine bei ekonomine atskirtimi;
(9)iš Tarybos, Europos Parlamento ir kelių Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų vertinimo ir iš jo padarytų išvadų 59 matyti, kad reikalingas atnaujintas ir tvirtesnis įsipareigojimas siekti romų lygybės ir įtraukties. Tuo įsipareigojimu turėtų būti užtikrintas ypatingas dėmesys kovai su diskriminacija, be kita ko, sprendžiant priešiškumo romams – tam tikros prieš romus nukreipto rasizmo formos – klausimą ir sutelkiant dėmesį į keturias socialinės ir ekonominės įtraukties sritis – švietimo, užimtumo, sveikatos ir būsto 60 . Jis taip pat turėtų atspindėti konkrečių grupių poreikius ir romų bendruomenės narių įvairovę; padėti įtraukti romus į romų lygybės ir įtraukties strategijų kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; padėti gerinti tikslų nustatymą, duomenų rinkimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip pat padėti užtikrinti, kad bendrojoje politikoje daugiau dėmesio būtų skiriama romų lygybei ir įtraukčiai;
(10)ši rekomendacija taip pat grindžiama įvairiomis išvadomis, anksčiau išdėstytomis Europos Parlamento rezoliucijose 61 , Tarybos išvadose 62 ir Komisijos komunikatuose 63 ;
(11)vadovaudamasi ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu iki 2020 m., Komisija parengė dokumentų rinkinį, kurį sudaro ši rekomendacija ir komunikatas „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (toliau – Komunikatas) 64 . Komunikate nustatomi ES lygmens tikslai ir uždaviniai ir būtiniausi visų valstybių narių įsipareigojimai, kuriuos gali papildyti papildomos nacionalinės pastangos ir ES parama, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir romų bendruomenės dydį. Iš naujausių duomenų matyti, kad šeši iš dešimties europiečių vis dar mano, kad romų diskriminacija jų šalyje yra plačiai paplitusi, o daugiau kaip šeši iš dešimties sutinka, kad visuomenė galėtų gauti naudos, jei romai būtų geriau integruoti 65 . Pagrindinis šios rekomendacijos tikslas – padėti skatinti romų lygybę ir kovoti su romų atskirtimi, jiems aktyviai dalyvaujant procese;
(12)dėl COVID-19 pandemijos atskirtos ir marginalizuotos romų bendruomenės patiria labai didelį neigiamą poveikį sveikatai, taip pat socialinį ir ekonominį poveikį, o tai gali dar labiau paaštrinti esamą nelygybę. Šia rekomendacija siekiama sumažinti struktūrinę nelygybę, su kuria susiduria romai, šiuo tikslu sprendžiant tokius klausimus kaip ribotos galimybės gauti švaraus vandens 66 , naudotis sanitarijos infrastruktūra ir sveikatos priežiūros paslaugomis, trūkstamos priemonės ir skaitmeniniai įgūdžiai, kurie leistų žmonėms dalyvauti nuotoliniame švietime, didelis ekonominis nesaugumas, perpildyti namų ūkiai, atskirtos gyvenvietės arba stovyklos;
(13)atsižvelgiant į didėjantį populizmą 67 ir rasizmą Sąjungoje 68 , reikia sutelkti dėmesį į kovą su diskriminacija ir jos prevenciją, be kita ko, kovą su priešiškumu romams, nes tai lemia diskriminaciją bei atskirtį ir daro jai poveikį. Tai pripažįstama 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane 69 . Jame numatyti konkretūs kovos su rasizmu veiksmai. Priešiškumas romams tebėra visuotinai pripažinta 70 rasizmo forma, kilusi iš plačiosios visuomenės požiūrio į tuos, kurie istorinio „priskyrimo kitokiam“ procese laikomi „čigonais“, taip pat iš visuomenės elgesio su tokiais asmenimis, ir toks priešiškumas grindžiamas stereotipais ir pažiūromis, net jei ir yra netyčinis ar nesąmoningas. Nuo 2005 m. Europos Parlamentas savo pranešimuose ir rezoliucijose 71 vartoja terminą „priešiškumas romams“. Šį reiškinį, dar vadinamą prieš romus nukreiptu rasizmu, romafobija ir priešiškumu čigonams, pripažino kelios tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijos. 2016 m. Taryba pripažino būtinybę „kovoti su visų formų prieš romus nukreiptu rasizmu, kuris kartais vadinamas priešiškumu čigonams, nes tai yra viena iš pagrindinių jų socialinės atskirties ir diskriminacijos priežasčių“ 72 ;
(14)kalbant apie romų bendruomenę, svarbu pripažinti tam tikrų grupių 73 , įskaitant romų tautybės moteris, jaunimą, vaikus, LGBTI+ asmenis, pagyvenusius romus, neįgaliuosius, trečiųjų šalių piliečius arba asmenis be pilietybės ir ES judžius romus, konkrečius poreikius arba silpnybes. Todėl šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į tai, kad svarbu šalinti įvairių diskriminacijos rūšių apraiškas 74 . Joje siūlomos priemonės geriau apsaugoti ir įtraukti romų vaikus, kurie ypač dažnai susiduria su diskriminacija ir segregacija. Ja taip pat siekiama sudaryti sąlygas panaudoti neišnaudotą jaunų romų potencialą, šiuo tikslu didinant jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinant jaunimui skirtas programas ir priemones 75 , kaip nurodyta komunikate „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ 76 ;
(15)pripažįstant romų bendruomenės narių įvairovę, terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas nurodant įvairias grupes, įskaitant romus, sintus, kalus, čigonus, romanišelius ir bojašus (rudarus). Jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, Rytų grupės (įskaitant Dom, Lom, Rom ir Abdal), taip pat klajoklius, įskaitant etninius klajoklius ar gyventojus, kuriems taikomas administracinis terminas „Gens du voyage“, ir žmones, kurie vadina save čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių;
(16)atsižvelgiant į judumą Sąjungos viduje, būtina gerbti teisę į laisvą Sąjungos piliečių judėjimą ir naudojimosi juo sąlygas. Tai apima pakankamų išteklių ir visaverčio sveikatos draudimo turėjimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB 77 . Kartu būtina siekti pagerinti romų gyvenimo sąlygas ir imtis priemonių jų ekonominei ir socialinei įtraukčiai skatinti jų kilmės valstybėse narėse ir jų gyvenamosios vietos valstybėse narėse;
(17)pripažįstant, kad valstybės narės turėtų pasirinkti savo stebėsenos metodus, šioje rekomendacijoje pabrėžiama duomenų rinkimo svarba, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) 78 ir 2018 m. duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gerinimo gairėmis, kurias paskelbė aukšto lygio grupės nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės klausimais duomenų apie lygybę pogrupis 79 . Šioje rekomendacijoje taip pat pripažįstama rodiklių, kaip stebėsenos metodo, svarba. Tuos rodiklius galima pasirinkti iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Komisijos ir valstybių narių bendrai parengto romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo vertinimo rodiklių rinkinio 80 ;
(18)šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio akivaizdžiai skiriama romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo skatinimo priemonėms, nesiekiant išskirti kitų marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių grupių. Panašiomis aplinkybėmis minėtos priemonės turėtų būti grindžiamos tais pačiais principais. Šiuo atžvilgiu tebėra aktualūs bendrieji pagrindiniai romų įtraukties principai 81 . Komunikate pateikiamos tolesnės gairės dėl nacionalinių strateginių planų, susijusių su romais, rengimo ir įgyvendinimo.
Šios rekomendacijos tikslas – patvirtinti ilgalaikį įsipareigojimą dėl bendrų romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo tikslų ir pateikti atnaujintas ir sustiprintas gaires, nustatant priemones, kurių valstybės narės gali imtis siekdamos šių tikslų,
REKOMENDUOJA:
1. Valstybės narės turėtų priimti romų integracijos nacionalinius strateginius planus ir pranešti apie juos Europos Komisijai iki 2021 m. rugsėjo mėn. Remdamosi nacionaline ir Sąjungos teise, turimais ištekliais ir nacionalinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip jų teritorijoje esančios romų bendruomenės dydis, jų socialinė ir ekonominė padėtis, konkretūs poreikiai ir pilietybė, valstybės narės turėtų atsižvelgti į šioje rekomendacijoje nustatytų priemonių tinkamumą nacionalinėmis aplinkybėmis ir įgyvendinti jas proporcingai ir atrankiai, glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Vertindamos tinkamumą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę vadovautis savanoriškais būtinaisiais įsipareigojimais ir, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, galimas papildomas pastangas, kaip numatyta Komunikate.
Horizontalieji tikslai: lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas
2.Valstybės narės turėtų sutelkti pastangas priimti ir įgyvendinti priemones, kad būtų skatinama lygybė ir veiksmingai užkertamas kelias diskriminacijai ir jos pagrindinėms priežastims bei su jomis kovojama. Tokios pastangos turėtų apimti priemones, kuriomis būtų:
a)stiprinama kova su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija, priekabiavimu, stereotipais, prieš romus nukreipta retorika, neapykantos kurstymu, neapykantos nusikaltimais ir smurtu prieš romus, įskaitant jų kurstymą internete ir už jo ribų, visų pirma į nacionalinę teisę perkeliant ir įgyvendinant Direktyvą 2000/43/EB, Pamatinį sprendimą 2008/913/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES 82 bei užtikrinant jų vykdymą;
b)sukuriama ir skatinama visapusiškos paramos aukoms sistema, atitinkanti Direktyvą 2012/29/ES, ir teikiama tikslinė pagalba nuo neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos nukentėjusiems romams;
c)kovojama su daugialype ir struktūrine 83 romų, visų pirma romų tautybės moterų, romų tautybės vaikų, romų tautybės LGBTI+ asmenų, neįgalių romų, pagyvenusių romų, romų be pilietybės ir ES judžių romų, diskriminacija;
d)didinamas informuotumas apie tai, kad pastangos kovoti su diskriminacine praktika yra susijusios su pastangomis kovoti su priešiškumu romams, socialine ir ekonomine atskirtimi ir kad visos jos padeda siekti platesnio masto lygybės tikslo;
e)nagrinėjamas ir pripažįstamas priešiškumo romams reiškinys ir didinamas informuotumas apie jo buvimą, formas ir žalingus padarinius, šiuo tikslu pasitelkiant žiniasklaidą, bendrąsias mokymo programas ir kitas priemones, taip pat mokant valstybės tarnautojus ir kitus suinteresuotuosius subjektus jį nustatyti ir pašalinti;
f)skatinama daugiakultūrė informuotumo didinimo veikla ir kampanijos mokyklose;
g)skatinamas romų kultūros, kalbos ir istorijos supratimas, įskaitant romų holokausto atminimą ir susitaikymo procesus, be kita ko, organizuojant mokytojams skirtus atitinkamus mokymus ir rengiant atitinkamas bendrąsias mokymo programas, nes šis sąmoningumas yra labai svarbus mažinant išankstinį nusistatymą ir priešiškumą romams, t. y. šalinant svarbias diskriminacijos priežastis;
(a)propaguojami teigiami naratyvai apie romus ir jų pavyzdžius, skiriant, be kita ko, paramą bendruomenių susitikimams ir tarpkultūriniam mokymuisi.
3.Valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų kovojant su itin dideliu romų bendruomenės skurdo rizikos lygiu, materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, kad būtų veiksmingai remiama romų lygybė ir kova su diskriminacija. Tos pastangos turėtų apimti priemones, kuriomis būtų:
a)didinamas ir gerinamas investicijų nukreipimas į žmogiškąjį kapitalą, infrastruktūros plėtrą ir socialinės sanglaudos politiką;
b)užtikrinama, kad palankių sąlygų neturintys romai galėtų naudotis tinkamomis socialinės apsaugos sistemomis (omenyje turima pajamų parama, išmokos natūra ir paslaugų teikimas);
c)derinama pajamų parama ir aktyvumo skatinimo priemonės, siekiant skatinti dalyvavimą darbo rinkoje; imamasi priemonių, kuriomis būtų skatinamas aukštas galimų gavėjų įsisavinimo lygis;
d)užtikrinama, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas vaikų skurdo prevencijai ir kovai su juo, be kita ko, imantis griežtesnių nacionalinių priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į kelių kartų skurdo įamžinimo mechanizmus ir būtinybę remti romų tautybės vaikus ir jų šeimas tarpusavyje susijusiose užimtumo, socialinių paslaugų, švietimo bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu ir galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, mitybos ir galimybės užsiimti laisvalaikio veikla srityse;
(e)remiamas finansinis raštingumas (jauniems suaugusiesiems ar šeimos nariams), įskaitant geresnius sprendimų priėmimo ir planavimo įgūdžius, kaip tam tikras įgalėjimo ir finansinės įtraukties priemones.
4.Valstybės narės turėtų skatinti prasmingą romų, įskaitant moteris, vaikus ir jaunimą, dalyvavimą ir jų konsultavimą, kad būtų veiksmingai remiama romų lygybė ir kova su diskriminacija. Tai turėtų apimti priemones, kuriomis būtų:
a)remiamas aktyvus pilietiškumas, skatinant socialinį, ekonominį, politinį ir kultūrinį dalyvavimą, ypač kalbant apie romų tautybės moteris ir jaunimą;
b)skatinamas romų pilietinės visuomenės pajėgumų stiprinimas ir lyderystė, kad romai galėtų dalyvauti visuose politikos ciklo etapuose ir apskritai visuomeniniame gyvenime;
c)skatinamas romų tautybės specialistų įdarbinimas viešosiose institucijose, kad būtų remiamas teigiamų pavyzdžių kūrimas ir įvairovė ir kad politikos procesas būtų papildytas reikiama kompetencija ir tiksliomis žiniomis apie poreikius;
d)didinamas marginalizuotų romų bendruomenių narių informuotumas apie žmogaus ir piliečių teises ir pareigas;
e)derinami įvairių sektorių ištekliai, tinklai ir kompetencija, kad jauni romai aktyviau dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose ir būtų stiprinama jų lyderystė.
Sektorių tikslai
Galimybė dalyvauti kokybiško įtraukaus bendrojo švietimo programose
5.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad romams būtų suteiktos veiksmingos lygios galimybės ir jie galėtų dalyvauti visuose švietimo etapuose, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant tretiniu išsilavinimu, įskaitant antrą galimybę mokytis, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.
6.Valstybės narės turėtų gerinti vienodas romų tautybės mokinių galimybes dalyvauti kokybiško ir įtraukaus švietimo programose, be kita ko, taikydamos priemones, kuriomis būtų:
a)užkertamas kelias bet kokiai segregacijai švietimo srityje ir ji panaikinama, taip pat numatomas buvusios neteisybės pripažinimas ir kompensavimas;
b)užkertamas kelias neteisingo diagnozavimo, dėl kurio romų tautybės mokiniai netinkamai įtraukiami į specialiojo ugdymo programas, atvejams ir užtikrinama, kad tokių atvejų nebepasitaikytų, taip pat numatomas buvusios neteisybės pripažinimas ir kompensavimas;
c)skatinamas įtraukaus mokymo ir mokymosi metodų kūrimas ir sklaida, mokytojams padedama spręsti su įvairove klasėje susijusias problemas, šiuo tikslu pasitelkiant profesinio tobulėjimo programas, mentorystę ir savitarpio mokymosi veiklą;
d)skatinamas veiksmingas tėvų dalyvavimas romų tautybės mokinių švietime ir stiprinami mokyklų ir vietos bendruomenių ryšiai, be kita ko, tarpininkaujant;
e)remiamas romų tautybės ir visų kitų mokinių dalyvavimas ir aktyvus įsitraukimas į visas švietimo veiklos sritis ir procesus;
f)kovojama su patyčiomis ir priekabiavimu mokyklose, tiek kibernetinėje erdvėje, tiek už jos ribų;
g)mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai mokomi romų istorijos, romų kultūros, taip pat diskriminacijos ir jos pagrindinių priežasčių, įskaitant priešiškumą romams ir nesąmoningą šališkumą, atpažinimo ir kovos su jomis metodų; didinamas informuotumas apie nediskriminacinio švietimo svarbą ir veiksmingas lygias galimybes gauti bendrąjį išsilavinimą;
h)remiamos pastangos užtikrinti, kad romų tautybės mokiniai įgytų įgūdžių, atitinkančių darbo rinkos poreikius.
7.Valstybės narės turėtų teikti papildomą tikslinę paramą diskriminacijai ir atskirčiai kompensuoti ir romų tautybės mokinių socialinės ir ekonominės padėties poveikiui švietimo rezultatams mažinti, be kita ko, taikant priemones, kuriomis būtų:
a)investuojama į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ypatingą dėmesį skiriant ankstyvai romų tautybės vaikų įtraukčiai;
(b)teikiama individuali parama ir tarpininkavimas, kad būtų kompensuotos kalbinės, pažintinės ir švietimo spragos, glaudžiai bendradarbiaujant su romų tautybės mokinių šeimomis, ir skatinama antra galimybė mokytis bei suaugusiųjų švietimas;
(c)remiamas mokyklų, socialinės apsaugos tarnybų ir tarpininkų bendradarbiavimas, užtikrinant mokymosi nebaigimo prevenciją;
(d)pripažįstamas vaikų, kurių tėvai išvyko į užsienį, pažeidžiamumas ir jiems suteikiama pirmenybė dalyvauti užklasinės veiklos programose ir gauti individualią paramą;
e)didinamas romų socialinis judumas imantis pozityvių veiksmų, įskaitant specialias stipendijas profesinio mokymo, vidurinio ir aukštojo mokslo bei mokytojų rengimo srityse;
f)užtikrinamas sklandus perėjimas iš vieno švietimo lygio į kitą, skatinama gauti vidurinį ir tretinį išsilavinimą, be kita ko, pasitelkiant profesinį orientavimą, konsultavimą, mentorystę ir finansinės paramos sistemas;
g)mažinamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičius visais švietimo lygmenimis, ypatingą dėmesį skiriant romų tautybės mergaitėms;
h)remiamas dalyvavimas neformaliojo mokymosi ir užklasinėje veikloje, įskaitant jaunimo, sporto, kultūrinę veiklą, saviugdą, psichologinio atsparumo ir gerovės užtikrinimą;
i)skatinamas romų tautybės mokinių ir jų mokytojų, tarpininkų ir tėvų skaitmeninių įgūdžių ugdymas, plačiajuostė prieiga, tinkama skaitmeninė infrastruktūra ir mokymo medžiagos, skirtos nuotoliniam mokymuisi tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo aplinkoje, ypač marginalizuotose bendruomenėse, teikimas.
Galimybė rasti kokybišką ir tvarų darbą
8.Valstybės narės turėtų skatinti vienodas romų, ypač jaunimo, galimybes rasti kokybišką ir tvarų darbą, be kita ko, taikant priemones, kuriomis būtų:
a)didinamas jaunų romų informuotumas 84 apie esamas, pageidautina, integruotas užimtumo ir socialines paslaugas ir susieti juos su šiomis paslaugomis;
b) tenkinami jaunų nedirbančių ir neaktyvių romų poreikiai, jiems pritaikant individualius, holistinius veiksmų planus, kuriuose atsižvelgiama į jų pageidavimus ir motyvaciją, kliūtis ir trūkumus bei bedarbystės ar neveiklumo priežastis;
c)remiama pirmoji darbo patirtis, įdarbinimas, pameistrystė ir karjeros raida;
d)sudaromos palankesnės sąlygos pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką, pasitelkiant ugdomąjį vadovavimą, mentorystę, stažuotes, verslo inkubatorius ir dualinį švietimą;
e)remiamas jauniems romams užtikrinamas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir skaitmeninių įgūdžių prieinamumas ir ugdymas, kad jie galėtų geriau prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių ir išnaudotų galimybes, kurias kasdieniame gyvenime teikia esamos ir naujos skaitmeninės priemonės ir tendencijos;
f)remiamas užimtumo subsidijavimas ir išlaidų, susijusių su užimtumu, pasidalijimas, mokymas darbo vietoje, įgūdžių ugdymas, profesinių kvalifikacijų įgijimas ir atnaujinimas, taip pat antra galimybė mokytis;
g)skatinamos tikrai lygios savarankiškos veiklos ir verslumo, įskaitant socialinį verslumą, galimybės, pasitelkiant tikslinę paramą;
h)skatinamas užimtumas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, taikant darbdaviams skirtas priemones, įskaitant pozityvius veiksmus ir paramos sistemas;
i)kovojama su diskriminacija, ji mažinama ir panaikinama, didinant informuotumą apie nediskriminacinį užimtumą ir galimybes įsidarbinti, o darbdaviai mokomi, kaip atpažinti diskriminaciją ir jos pagrindines priežastis, įskaitant priešiškumą romams ir nesąmoningą šališkumą, ir su tuo kovoti.
Sveikata ir galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis
9.Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingas vienodas galimybes be kliūčių naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač toms grupėms, kurioms kyla didžiausias pavojus arba kurios gyvena marginalizuotose arba atokiose vietovėse, be kita ko, imantis priemonių, kuriomis siekiama:
a)skatinti ir suteikti daugiau galimybių:
i)romų tautybės moterims atlikti kokybiškus sveikatos patikrinimus, atrankines patikras, sudaryti sąlygas naudotis priežiūros prieš ir po gimdymo, konsultavimo ir šeimos planavimo paslaugomis, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, kurias paprastai teikia nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos;
ii)romų tautybės vaikams užtikrinti kokybišką pirminę sveikatos priežiūrą ir profilaktikos priemones, taip pat galimybę dalyvauti vaikų skiepijimo programose;
iii)pažeidžiamiems romų tautybės gyventojams (pagyvenusiems romams, neįgaliems romams, romų tautybės LGBTI+ asmenims, ES judiems romams, taip pat romams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai arba neturi pilietybės) naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis;
b)remti sveikatos srities tarpininkus ir didinti romų informuotumą apie pirminės profilaktikos priemones, pavyzdžiui, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, narkotikų vartojimo prevenciją ir geresnes galimybes naudotis psichikos sveikatos priežiūros paslaugomis;
c)užkirsti kelią romų diskriminacijai ir su ja kovoti, šiuo tikslu didinant informuotumą apie nediskriminacinį sveikatos priežiūros teikimą ir galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, mokant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos studentus ir sveikatos srities tarpininkus, kaip atpažinti diskriminaciją ir jos pagrindines priežastis, įskaitant priešiškumą romams ir nesąmoningą šališkumą, ir su tuo kovoti;
(d)kovoti su romų skaitmenine atskirtimi galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis srityje, be kita ko, mažinant skaitmeninių įgūdžių atotrūkį, kai kalbama apie galimybę susipažinti su informacija apie sveikatos būklę;
e)užkirsti kelią atskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms ir jas panaikinti bei užtikrinti, kad būtų pripažinta ir atlyginta už buvusią neteisybę, įskaitant priverstinį romų tautybės moterų sterilizavimą;
f)suteikti romams daugiau galimybių susipažinti su medicinos tyrimais ir skatinti romų įdarbinimą sveikatos priežiūros specialistais ir tarpininkais, ypač regionuose, kuriuose gyvena daug romų;
g)kovoti su galimais ligų protrūkiais marginalizuotose arba atokiose romų gyvenamosiose vietovėse ir užkirsti tam kelią;
h)gerinti neįgaliųjų, pagyvenusių asmenų ir tėvų priežiūros netekusių vaikų galimybes naudotis bendruomenės ir šeimos paslaugomis (pavyzdžiui, ugdymo paslaugomis, socialiniu būstu, neįgaliųjų dienos centrais ir globėjų tinklais);
i)užkirsti kelią institucionalizavimui ir remti perėjimą nuo gyvenimo globos institucijoje prie bendruomeninės globos ar globos šeimoje, teikiant paramą nesaugioje padėtyje atsidūrusioms šeimoms ir neįgaliesiems (pavyzdžiui, konsultavimo paslaugas ir finansines paskatas, pagalbą maistu, pagalbą namuose ir ugdymo paslaugas);
(j)skatinti keistis geriausia patirtimi, susijusia su romų visuomenės sveikata, ir šią patirtį perduoti, pavyzdžiui, naudojantis Komisijos ir valstybių narių visuomenės sveikatos sistema Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje.
Galimybė gauti tinkamą būstą ir pagrindines paslaugas aplinkoje, kurioje nėra segregacijos
10.Valstybės narės turėtų užtikrinti romams vienodas sąlygas gauti tinkamą būstą ir pagrindines paslaugas aplinkoje, kurioje nėra segregacijos, be kita ko, taikant priemones, kuriomis būtų:
a)užtikrinama galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, gauti vandentiekio vandens, saugaus ir švaraus geriamojo vandens 85 , naudotis tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis, atliekų surinkimo ir tvarkymo, aplinkos apsaugos, elektros ir dujų tiekimo, transporto bei finansinėmis paslaugomis ir skaitmeniniais ryšiais, taip pat fizine infrastruktūra, užtikrinant pagrindinių viešųjų paslaugų teikimo tęstinumą tiek įprastomis sąlygomis, tiek pandemijų, ekologinių katastrofų ir kitų krizių metu;
b)stebima, šalinama bet kokia erdvinė segregacija bei jos išvengiama ir skatinamas segregacijos panaikinimas, rengiant konkrečius planus, kaip spręsti aprūpinimo būstu klausimus dalyvaujant vietos bendruomenėms ir nukentėjusioms romų bendruomenėms;
c)remiamos ir stiprinamos valdžios institucijos, atsakingos už aprūpinimą būstu, pagrindines paslaugas ir aplinkos standartus, taip pat kiti susiję šios srities subjektai, be kita ko, suteikiant jiems reikiamus įgaliojimus ir išteklius būsto poreikiams nustatyti, segregacijai stebėti ir išsamioms reguliavimo arba paramos priemonėms įgyvendinti;
d)užkertamas kelias priverstiniam iškeldinimui iš anksto apie tai pranešant ir tarpininkaujant, organizuojamas paramos teikimas asmenims, kuriems gresia iškeldinimas, ir jie aprūpinami kitu tinkamu būstu, ypatingą dėmesį skiriant šeimoms;
e)gerinamos romų gyvenimo sąlygos, užkertamas kelias neigiamam taršos ir užterštumo poveikiui sveikatai ir jis šalinamas;
f)teikiama socialinė parama ir galimybė naudotis bendrosiomis paslaugomis benamiams romams;
(g)užtikrinamos vienodos galimybės gauti socialinį būstą, nustatant prieinamumo kriterijus, kuriais pirmenybė teikiama socialiniams poreikiams;
h)remiamos marginalizuotiems romams skirtos integruotos būsto programos, derinant mikrokreditus būstui statyti bei prižiūrėti ir finansinio raštingumo bei taupymo programas, statybų srities mokymus ir aktyvumo skatinimo priemones;
i)remiama klajoklių sustojimo vietų statyba ir priežiūra.
Partnerystės ir instituciniai gebėjimai
Nacionalinių romų informacijos centrų dalyvavimas ir jiems teikiama parama
11.Valstybės narės turėtų suteikti nacionaliniams romų informacijos centrams pakankamų ir reikalingų išteklių, darbuotojų, įgaliojimų ir politinės reikšmės, kad jie galėtų veiksmingai derinti ir stebėti nacionalinę romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo politiką, įskaitant informavimo veiklą vietos lygmeniu.
12.Valstybės narės turėtų suteikti nacionaliniams romų informacijos centrams galimybę sudaryti palankesnes sąlygas romų pilietinei visuomenei dalyvauti ir prisidėti kuriant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint romų integracijos nacionalinius strateginius planus ir vietos veiksmų planus, pasitelkiant reformuotos nacionalinės romų platformos procesus.
13.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai romų informacijos centrai dalyvautų rengiant socialinės įtraukties politiką ir teikiant universaliąsias paslaugas, kad būtų padidintas jų aktualumas romams ir jų siūlomo informavimo mastas, be kita ko, prireikus priimant sprendimus dėl Sąjungos fondų programavimo ir stebėsenos.
Vienodą požiūrį skatinančių įstaigų dalyvavimas
14.Valstybės narės turėtų remti vienodą požiūrį skatinančias įstaigas (toliau – lygybės įstaigos), kad jos galėtų efektyviai ir nepriklausomai veikti ir bendradarbiauti su visais atitinkamais subjektais, įskaitant nacionalinius romų informacijos centrus, valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių. Tokia parama lygybėms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė:
a)nagrinėti diskriminacijos, neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų atvejus ir siekti strateginio ginčų nagrinėjimo;
b)spręsti nepakankamo pranešimo apie diskriminaciją, neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus problemą ir didinti romų informuotumą apie jų teises;
c)vykdyti tyrimus ir rinkti duomenis apie lygybę ir romų diskriminaciją;
d)stiprinti romų pilietinės visuomenės pajėgumus ir su ja bendradarbiauti, daugiausia dėmesio skiriant galimybei kreiptis į teismą ir teisės aktų dėl lygybės įgyvendinimui;
e)teikti gaires ir mokymus viešosioms ir privačiosioms organizacijoms bei žiniasklaidai.
15.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lygybės įstaigos aktyviai dalyvautų ir galėtų veiksmingai prisidėti rengiant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo nacionalinius strateginius planus bei atitinkamas Sąjungos fondų programas, taip pat ir:
a)remiantis lygybės įstaigų patarimais dėl nacionalinių strateginių planų įgyvendinimo standartų, siekiant užtikrinti didesnį dėmesį kovai su diskriminacija ir jos prevencijai, be kita ko, kovojant su priešiškumu romams, rengiant ir įgyvendinant šiuos standartus, įskaitant pastangas panaikinti struktūrinę diskriminaciją;
b)įtraukiant lygybės įstaigas į struktūrų, įsteigtų romų integracijos nacionalinių strateginių planų įgyvendinimui, stebėsenai ir peržiūrai prižiūrėti, taip pat į atitinkamų Sąjungos fondų stebėsenos komitetų veiklą.
Vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų sutelkimas
16.Valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas ir vietos pilietinę visuomenę į nacionalinių strateginių planų kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą.
17.Valstybės narės turėtų skatinti regionines ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, rengti arba atnaujinti vietos veiksmų arba segregacijos panaikinimo planus arba romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginius planus. Į tuos veiksmų arba strateginius planus turėtų būti įtrauktos priemonės, pagrindiniai principai, lyginamieji standartai, išmatuojami tikslai ir finansavimo paskirstymas.
18.Valstybės narės turėtų užtikrinti centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant Sąjungos finansavimo programas, susijusias su romų diskriminacijos prevencija ir kova su ja, siekiant užtikrinti, kad romų lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas būtų numatyti visais programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, ir pagerinti Sąjungos lėšų nukreipimą į vietos lygmenį.
19.Valstybės narės turėtų skatinti įtrauktį, įvairovę ir pozityvius veiksmus, siekdamos užtikrinti, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos įdarbintų romų tautybės specialistus.
20.Valstybės narės turėtų įgalinti romus ir pripažinti jų atstovus vietos lygmeniu, šiuo tikslu sutelkdamos bendruomenę, t. y. užtikrinti bendruomenės vadovaujamą vietos plėtrą.
Bendradarbiavimas su pilietine visuomene
21.Valstybės narės turėtų skatinti socialines inovacijas, viešųjų institucijų ir romų bei jų interesus ginančios pilietinės visuomenės partnerystę ir bendradarbiavimą.
22.Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis nacionalinėmis romų platformomis arba kitais bendradarbiavimo ir dialogo palaikymo kanalais valstybėse narėse, kad romai ir jų interesus ginanti pilietinė visuomenė bei kiti suinteresuotieji subjektai būtų skaidriai įtraukti į romų integracijos nacionalinių strateginių planų ir vietos veiksmų planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą.
23.Valstybės narės turėtų remti pilietinę visuomenę stebint ir pranešant apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą prieš romus ir padėti nukentėjusiesiems pranešti apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą.
24.Valstybės narės turėtų užtikrinti finansavimą romų ir jų interesus ginančios pilietinės visuomenės, įskaitant romų jaunimo organizacijas, pliuralizmui ir nepriklausomumui remti, kad jie galėtų teikti ataskaitas dėl romų integracijos nacionalinių strateginių planų ir vykdyti jų stebėseną kaip nepriklausomos stebėtojų organizacijos, taip pat išlaikyti jų administracinius gebėjimus.
25.Valstybės narės turėtų įtraukti pilietinę visuomenę ir romų bendruomenes į Sąjungos fondų programų ciklą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis (be kita ko, kaip atitinkamų Sąjungos fondų stebėsenos komitetų narius).
26.Valstybės narės turėtų skatinti romų pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimo organizacijas, pajėgumų stiprinimą ir lyderystę, kad atitinkamos įstaigos ir organizacijos galėtų dalyvauti visuose politikos ciklo etapuose ir apskritai visuomeniniame gyvenime.
27.Valstybės narės turėtų skatinti darbą įvairiuose sektoriuose, taip pat platesnio masto lygybės ir įtraukties aljansus, įtraukdamos vyriausybę, pilietinę visuomenę, verslo ir pramonės sektorius, akademinę ir mokslo bendruomenę. Dėl to subjektai, skatinantys lyčių lygybę, kovą su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija arba ginantys vaikų, vyresnių asmenų, romų, LGBTI+ asmenų, neįgaliųjų, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų bei asmenų be pilietybės teises, galėtų imtis bendrų veiksmų.
Finansavimas
28.Valstybės narės, ypač tos, kuriose susiduriama su didesniais sunkumais romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityse ir (arba) kuriose gyvena didesnė romų bendruomenė, turėtų visapusiškai ir kuo geriau panaudoti bendrąsias ir tikslines Sąjungos ir nacionalinių fondų lėšas, kad galėtų užkirsti kelią romų diskriminacijai ir su ja kovoti, be kita ko, nustatydamos konkrečius tikslus skatinti palankių sąlygų neturinčių grupių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, socialinę ir ekonominę integraciją 86 ir užtikrinti veiksmingą Sąjungos ir nacionalinių finansavimo šaltinių, skirtų romų lygybei ir jų socialinei ir ekonominei įtraukčiai skatinti, derinimą.
29.Valstybės narės turėtų užtikrinti regioninių, vietos, miestų ir kitų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir atitinkamų pilietinei visuomenei atstovaujančių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir įstaigų, atsakingų už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių ir nediskriminavimo skatinimą, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos programas, įskaitant dalyvavimą stebėsenos komitetų veikloje.
30.Valstybės narės turėtų skirti pakankamai nacionalinių išteklių ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano ir nacionalinių strateginių planų politikos priemonėms įgyvendinti, užtikrinant, kad jos atitiktų faktinius romų bendruomenių poreikius ir būtų proporcingos romų bendruomenių dydžiui ir patiriamiems sunkumams.
31.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose 87 būtų skatinama pažeidžiamų grupių, įskaitant romus ir kitus pagal rasę ar etninę kilmę mažumai priklausančius asmenis, įtrauktis.
32.Valstybės narės turėtų tobulinti ES programų arba struktūrinių reformų, skirtų mažumų socialinei ir ekonominei įtraukčiai užtikrinti, rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, pavyzdžiui, prašydamos techninės paramos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą.
33.Valstybės narės turėtų skatinti naudoti nacionalines ir Sąjungos lėšas, kad būtų stiprinami centrinės ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai ir sudarytos sąlygos joms keistis gerąja patirtimi, kad šios institucijos ir organizacijos galėtų prisidėti prie kovos su romų diskriminacija priemonių įgyvendinimo spartindamos lygybę ir įtrauktį, be kita ko, kovodamos su segregacija ir skatindamos romų dalyvavimą.
34.Valstybės narės turėtų tenkinti vietos lygmens, įskaitant miestų vietovių, finansavimo poreikius, siekdamos tvariai remti ES judžius romus, be kita ko, numatydamos kalbų mokymą, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, švietimą, viešąsias užimtumo tarnybas, socialinius darbuotojus, tarpininkus ir t. t.
Romų integracijos nacionalinių strateginių planų stebėsena ir ataskaitų teikimas
35.Valstybės narės turėtų stebėti ir vertinti nacionalinių strateginių planų įgyvendinimą, tinkamai naudodamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (toliau – Agentūra), nacionalinių romų informacijos centrų, nacionalinių statistikos tarnybų ir Agentūros koordinuojamos Komisijos darbo grupės su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais parengtą rodiklių rinkinį 88 .
36.Atsižvelgdamos į Komunikate nustatytus Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius, valstybės narės turėtų įtraukti nacionalinius kiekybinius ir (arba) kokybinius tikslus į romų integracijos nacionalinius strateginius planus, pritaikydamos juos prie nacionalinių aplinkybių ir esamų etniniu požiūriu išskaidytų (arba tarpinių) duomenų apie lygybę rinkimo galimybių ir turimų įrodymų.
37.Iki 2023 m. birželio mėn. valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją. Vėliau kas dvejus metus valstybės narės turėtų teikti Komisijai ataskaitą apie vykdomas ir naujas priemones, įskaitant informaciją apie pažangą įgyvendinant romų integracijos nacionalinius strateginius planus kiekvienoje teminėje srityje. Valstybių narių ataskaitos bus naudojamos rengiant Komisijos kas dvejus metus teikiamas vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano įgyvendinimo.
38.Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės ataskaitos dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo būtų skelbiamos viešai, siekiant padidinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas formuoti geresnę politiką ir, kai tinkama, užtikrinti, kad nacionaliniuose parlamentuose būtų aptariama nacionalinė strategija ir užbaigtos įgyvendinimo ataskaitos.
39.Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra 2020 m., 2024 m. ir 2028 m. turėtų atlikti reguliarią romų apklausą, kad būtų pateikti duomenys, būtini pradiniams, tarpiniams ir galutiniams rezultatams, atspindintiems bet kokius romų padėties pokyčius. Agentūra taip pat turėtų remti valstybių narių pastangas rinkti atitinkamus duomenis apie lygybę, remti Komisiją vykdant stebėseną ir analizę, taip pat padėti nacionaliniams romų informacijos centrams teikti ataskaitas padedant darbo grupei su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais.
Šia rekomendacija pakeičiama 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse 89 .
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkė