Briuselis, 2018 04 05

COM(2018) 171 final

2018/0081(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

{SWD(2018) 87 final}
{SWD(2018) 88 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šiuo pasiūlymu siekiama gerinti darbuotojų sveikatos apsaugą mažinant penkių cheminių kancerogenų profesinį poveikį, užtikrinti darbuotojams, darbdaviams ir vykdymo užtikrintojams daugiau aiškumo ir prisidėti sudarant vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams.

2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį 1 Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė poreikį vengti socialinio susiskaidymo ir socialinio dempingo Europoje, bendromis jėgomis susitelkus įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį 2 . Ramstis, kurio principus 2017 m. lapkričio 17 d. socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge bendrai paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, sukurtas kaip atnaujinto geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų kūrimo proceso visoje Sąjungoje kompasas. Jame nustatoma darbuotojų teisė į sveikas, saugias ir pritaikytas darbo sąlygas, kur vienas iš pagrindinių principų yra apsauga nuo kancerogenų. Darbuotojų sveikatos apsauga nuolatos mažinant kancerogeninių ir mutageninių medžiagų profesinį poveikį yra konkretus J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos veiksmas siekiant įgyvendinti šį pagrindinį prioritetą. Tai aiškiai paskelbta Komisijos komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems“ 3 .

Be to, Europos Sąjungos socialinių klausimų sprendimas pateikiant pasiūlymą dėl Direktyvos dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos sveikatai darbo vietoje (susijusios su kancerogenų ir mutagenų poveikiu), yra įtrauktas į Bendrą deklaraciją dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje 4 .

Taip pat numatoma tęsti šį svarbų darbą, kad būtų pasiūlytos privalomos kitų kancerogenų ir mutagenų ribinės vertės.

Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusi sveikatos problema ES 28 šalyse?, daranti darbuotojų gyvybei ir sveikatai beveik tiek pat žalos, kiek dvi toliau einančios problemos ( kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai ir kraujotakos ligos) kartu sudėjus 5 . Tačiau neigiama didelio kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio įtaka yra daug didesnė. Be vėžio, šis poveikis gali sukelti pačių įvairiausių rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo organų ligos ir neurologiniai sutrikimai. Visa tai sukelia kančių darbuotojams ir jų artimiesiems, blogina gyvenimo kokybę ir savijautą, o blogiausiu atveju sukelia mirtį.

Europos Komisija ėmėsi veiksmų šiems klausimams spręsti, priimdama du teisėkūros pasiūlymus, atitinkamai 2016 m. gegužės mėn. 6 ir 2017 m. sausio mėn. 7 atnaujindama Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (toliau – Direktyvą) 8 , iš viso įtraukdama 20 kancerogenų. Prie abiejų pasiūlymų pridėti atitinkami poveikio vertinimai 9 . Pirmąjį pasiūlymą teisės akto kūrėjai priėmė 2017 m. gruodžio 12 d. kaip Direktyvą (ES) 2017/2398 10 , o antrasis šiuo metu svarstomas Taryboje ir Parlamente. 2017 m. birželio 15–16 d. sesijoje Taryba pasiekė bendrą požiūrį 11 , o 2018 m. pirmoje pusėje numatomas pirmasis Parlamento svarstymas.

Prieš pateikdama šį trečią pasiūlymą Komisija 2017 m. surengė dviejų etapų konsultacijas su Europos socialiniais partneriais 12 : iš pradžių dėl galimos Europos Sąjungos veiksmų, pirmiausia susijusių su tolesnėmis Direktyvos peržiūromis, krypties, o paskui dėl jų galimo turinio pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 154 straipsnį.

Socialiniai partneriai, darbuotojų ir darbdavių organizacijos, patvirtino, kad trečiam daliniam Direktyvos pakeitimui atrinkti penki toliau išvardyti kancerogenai yra labai svarbūs darbuotojų apsaugai ir ragino Komisiją tęsti profesinio poveikio ribinių verčių (toliau – PPRV) nustatymo parengiamuosius darbus dėl:

(1)kadmio ir jo neorganinių junginių, kuriems taikoma ši direktyva;

(2)berilio ir neorganinių berilio junginių, kuriems taikoma ši direktyva;

(3)arseno rūgšties ir jo druskų, taip pat neorganinių arseno junginių, kuriems taikoma ši direktyva;

(4)formaldehido;

(5)4,4'-metilen-bis(2-chloranilino) (MOCA) 13 .

Tai patvirtino valstybių narių institucijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal trišalę Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto (ACSH) sistemą.

Pagal Direktyvos 16 straipsnį Direktyvos III priede turi būti nustatytos ribinės vertės remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, apie visus kancerogenus ir mutagenus, kuriems tai įmanoma padaryti. Kaip nustatyta Direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos III priedas gali būti keičiamas tik SESV 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (įprasta teisėkūros procedūra).

Direktyvoje nustatyta daug bendrųjų būtiniausių reikalavimų panaikinti ar sumažinti visų kancerogenų ir mutagenų, kuriems ji taikoma, poveikį. Darbdaviai turi nustatyti ir įvertinti darbuotojų riziką, susijusią su konkrečių kancerogenų ir mutagenų profesiniu poveikiu, ir privalo užkirsti kelią poveikiui ten, kur esama rizikos. Jei techniškai įmanoma, reikalaujama pakeisti juos nepavojingais ar ne tokiais pavojingais procesais arba cheminėmis medžiagomis. Jei pakeisti techniškai neįmanoma, cheminius kancerogenus būtina, kiek tai leidžia techninės galimybės, gaminti ir naudoti uždaroje sistemoje, siekiant užkirsti kelią jų poveikiui. Jei tai techniškai neįmanoma, poveikį darbuotojams būtina sumažinti iki techniškai įmanomo žemiausio lygio. Tai Direktyvos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta maksimalaus sumažinimo prievolė.

Be šių bendrųjų būtiniausių reikalavimų, Direktyvoje aiškiai nurodoma, kad kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio įkvepiant ribinių verčių nustatymas, kai tai techniškai įmanoma, yra esminė darbuotojų apsaugos mechanizmo dalis 14 . Dar reikia nustatyti šias vertes tų cheminių medžiagų, kurioms jos dar nenustatytos, ir atlikti jų peržiūrą, kai tik tai įmanoma atsižvelgiant į naujausius mokslo duomenis 15 . Konkrečių kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio ribinės vertės nustatytos Direktyvos III priede. Šiuo metu III priede yra keturiolika 16 pozicijų.

Mažinant kancerogenų ir mutagenų poveikį darbo vietoje nustatant profesinio poveikio ribines vertes visoje ES veiksmingai prisidedama prie vėžinių susirgimų bei kitų šių medžiagų sukeliamų sunkių nevėžinių sutrikimų prevencijos. Taigi taip gerinama darbuotojų ir jų artimųjų gyvenimo kokybė ir gerovė, ilginamas darbingas amžius, prisidedama prie didesnio ES našumo ir konkurencingumo ir gerinamos vienodos sąlygos ES verslo įmonėms. Remiantis vertinimais, priėmus šį pasiūlymą ilgesniuoju laikotarpiu pagerės daugiau kaip 1 000 000 darbuotojų darbo sąlygos ir bus užkirstas kelias daugiau kaip 22 000 su darbu susijusių sveikatos sutrikimų (vėžinių ir nevėžinių susirgimų) 17 .

Turima informacija, įskaitant mokslinius duomenis, patvirtina poreikį įtraukti į III priedą šių kancerogeninių medžiagų profesinio poveikio ribines vertes ir patvirtino poreikį prie MOCA įtraukti užrašą „oda“, prie formaldehido įtraukti įrašą dėl odos jautrinimo, o prie berilio ir jo neorganinių junginių įtraukti įrašą dėl odos ir kvėpavimo organų jautrinimo 18 .

Tuo remiantis siūloma imtis konkrečių priemonių siekiant III priede nustatyti penkių papildomų kancerogenų ribines vertes, pridedant prie MOCA, formaldehido ir berilio ir jo neorganinių junginių susijusius įrašus, kaip nurodyta pirmiau.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Ši iniciatyva dėl Direktyvos 2004/37 pakeitimo atitinka Europos socialinių teisių ramstį. Ja įgyvendinamas 10-tas principas dėl sveikų, saugių ir pritaikytų darbo sąlygų ir tiesiogiai prisidedama prie aukšto lygio darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos.

Teisinės sistemos modernizavimas nustatant atnaujintas kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio ribines vertes taip pat priskirtas pagrindiniams darbuotojų saugos ir sveikatos (OSH) srities prioritetams 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems“.

Direktyva 89/391/EEB 19 (toliau - Pagrindų direktyva) dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti ir Direktyva 98/24/EB 20 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, taikomos kaip bendri teisės aktai nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių Direktyvoje pateikiamų nuostatų.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Gerinti darbo sąlygas ir užkirsti kelią darbuotojų sunkiems sužalojimams arba profesinėms ligoms, ugdyti darbuotojų sveikatą visą jų darbingą amžių yra pagrindinis principas, atitinkantis siekį visoje Europoje užtikrinti socialinį AAA reitingą, kurį nustatė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris savo politinėse gairėse. Be to, tai teigiamai veikia našumą ir konkurencingumą ir iš esmės reikalinga skatinant ilgesnį darbingą amžių įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus 21 .

Šio pasiūlymo tikslai atitinka pagrindines teises, išdėstytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 22 , visų pirma 2 straipsnyje (teisė į gyvybę) ir 31 straipsnyje (tinkamos ir teisingos darbo sąlygos).

Dvi medžiagos iš penkių šiame pasiūlyme aptariamų kancerogenų (arseno rūgštis ir jos druskos ir MOCA 23 ) yra įtrauktos į REACH reglamento 24 XIV priedą, ir dėl to prieš pateikiant jas rinkai arba naudojant reikia įsigyti leidimą. Kadmis priskirtas prie labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (SVHC) ir įtrauktas į REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą medžiagų, kurios gali būti įtrauktos į REACH reglamento XIV priedą, sąrašą. Berilis ir formaldehidas šiuo metu nėra priskirti prie labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų ir jiems netaikomi apribojimai pagal REACH reglamentą. Tačiau Komisijos tarnybos pateikė prašymą Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) parengti XV priede nurodytą dokumentaciją atsižvelgiant į galimą formaldehido ir formaldehidą išskiriančių medžiagų apribojimą vartojimui skirtuose mišiniuose ir gaminiuose. Šalia šios XV priede nurodytos dokumentacijos rengimo ECHA paprašyta surinkti esamą informaciją, kad būtų galima įvertinti formaldehido ir formaldehidą išskiriančių medžiagų galimą poveikį darbe, įskaitant pramoninį ir profesinį jų naudojimą 25 .

Direktyva ir REACH reglamentas papildo vienas kitą. Pagrindų direktyvoje, kuri taikoma kaip bendras teisės aktas šios direktyvos aprėpties srityje, nustatyta, kad ji taikoma nepažeidžiant esamų ar būsimų nacionalinės ar ES teisės nuostatų, kuriomis tinkamiau saugoma darbuotojų sveikata ir sauga darbo vietoje. Reglamente REACH teigiama, kad kad jis taikomas neatsižvelgiant į darbuotojų apsaugos teisės aktus, įskaitant Direktyvą.

Dėl formaldehido, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/183 26 reglamentuojamas konkretus formaldehido kaip maisto papildo naudojimas, atsižvelgiant į tai, kad leidimo suteikimo sąlygos šiam konkrečiam naudojimui nėra įvykdytos, ir turint galvoje, kad esama prieinamų pakaitalų ir, be kita ko, taikant atsargumo principą.

Siūloma Direktyvoje nustatyti ribines vertes dėl šių priežasčių:

Direktyva apima visus kancerogeno ar mutageno naudojimo darbe per visą jo gyvavimo ciklą atvejus, taip pat apima šių medžiagų, į aplinką išsiskiriančių dėl bet kokios darbinės veiklos, ir gaunamų to siekiant arba ne, juos pateikiant rinkai arba ne, poveikį darbuotojams.

Pagal Direktyvą 2004/37/EB darbdavių atliekamas rizikos vertinimas susijęs su darbo vieta ir procesu, be to, jį atliekant reikėtų atsižvelgti į bendrą darbuotojų patirtą poveikį dėl visų darbo aplinkoje esančių kancerogenų.

Kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio ribinės vertės nustatomos taikant patikimą procesą –kuris galiausiai perduodamas patvirtinti vienam iš teisės aktų leidėjų – remiantis turima informacija, taip pat moksliniais ir techniniais duomenimis ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

Profesinio poveikio ribinės vertės yra svarbi Direktyvos ir platesnio DSS požiūrio į cheminių medžiagų rizikos valdymą dalis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

SESV 153 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, „atsižvelgdami į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles, gali šio straipsnio [SESV 153 straipsnio] 1 dalies a–i punktuose nurodytose srityse direktyvomis nustatyti būtiniausius laipsniško įgyvendinimo reikalavimus. Tokiose direktyvose vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir plėtojimą.“ SESV 153 straipsnio 1 dalies a punkte teigiama, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą „visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga“ srityje.

Direktyva 2004/37/EB buvo priimta remiantis SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktu siekiant gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą. 16 straipsnyje nustatyta visų kancerogenų ir mutagenų, kuriems tai įmanoma padaryti, ribinių verčių priėmimo tvarka pagal SESV 153 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

Šio pasiūlymo tikslas yra stiprinti darbuotojų sveikatos apsaugą laikantis SESV 153 straipsnio 1 dalies a punkto, nustatant ribines vertes ir įrašus į Direktyvos III priedą. Taigi SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktas sudaro tinkamą Komisijos pasiūlymo teisinį pagrindą/

Laikantis SESV 153 straipsnio 2 dalies, ES remia ir papildo valstybių narių veiklą vykdydama socialinę politiką „visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga“ srityje.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kadangi pavojai darbuotojų sveikatai ir saugai iš esmės panašūs visoje ES, ES tenka aiškus vaidmuo remti valstybes nares sprendžiant šios rizikos problemą.

Parengiamaisiais darbais surinkti duomenys rodo, kad pagal šį pasiūlymą nustatomos kancerogenų ir mutagenų ribinės vertės valstybėse narėse labai skiriasi 27 .

ES mastu nėra nustatytos šiame pasiūlyme dėl Direktyvos nagrinėjamų penkių kancerogenų PPRV, ir nacionalinių lygmeniu apsaugos lygis yra įvairus. Yra įvairių nacionalinių kiekvienos iš medžiagų PPRV, o kai kuriose valstybėse narėse dar nenustatyta nė vienos iš aptariamų medžiagų PPRV 28 .

Dėl skirtingų PPRV užtikrinamas nevienodas darbuotojų apsaugos lygis ES ir iškraipoma konkurencija. Gali būti, kad vienoje valstybėje narėje veikiančioms bendrovėms teks laikytis daug kartų mažesnių (t.y., griežtesnių) PPRV negu kitose valstybėse narėse veikiančioms bendrovėms, ir dėl to joms gali kilti didesnių išlaidų investuojant į apsaugos priemones ir (arba) įrangą. Be to, dėl šių nacionalinių skirtumų gali kilti teisinių, administracinių ir (arba) organizacinių sunkumų verslo įmonėms, veikiančioms vienu metu keliose skirtingose valstybėse narėse.

Tokiomis sąlygomis vien tik valstybių narių atliekamais veiksmais neįmanoma užtikrinti būtiniausių visų ES darbuotojų sveikatos apsaugos nuo šių kancerogenų profesinio poveikio pavojų priemonių visose valstybėse narėse.

Apsaugos lygių skirtumas gali taip pat skatinti bendroves perkelti savo gamybos pajėgumus į tas valstybes nares, kuriose laikomasi žemesnių standartų. Visais atvejais darbo standarto skirtumai daro poveikį konkurencingumui, kadangi dėl jų veiklos vykdytojai patiria skirtingas išlaidas. Šį poveikį bendrajai rinkai galima sumažinti nustatant aiškius ir konkrečius būtiniausius darbuotojų apsaugos reikalavimus valstybėse narėse.

Be to, šiuo pasiūlymu skatinamas lankstesnis tarpvalstybinis užimtumas, nes darbuotojai gali būti tikri, kad būtiniausių jų sveikatos apsaugos reikalavimų laikomasi ir jos lygis užtikrinamas visose valstybėse narėse.

Taigi daroma išvada, kad norint pasiekti šio pasiūlymo tikslus yra būtini ES lygmens veiksmai pagal Europos Sąjungos sutarties (ESS) 5 straipsnio 3 dalį.

Iš dalies pakeisti Direktyvą galima tik ES lygmeniu ir surengus dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais (administracija ir darbuotojais) pagal SESV 154 straipsnį.

Proporcingumas

Šis pasiūlymas – dar vienas žingsnis į priekį siekiant tikslų gerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas.

Nustatant siūlomas ribines vertes, po aktyvių diskusijų su visais suinteresuotaisiais subjektais (darbuotojų organizacijų atstovais, darbdavių organizacijų atstovais ir vyriausybių atstovais) atsižvelgta į socialinio ir ekonominio tikslingumo veiksnius.

Vadovaujantis SESV 153 straipsnio 4 dalimi, šio pasiūlymo nuostatomis nė vienai valstybei narei netrukdoma išsaugoti griežtesnių apsaugos priemonių arba patvirtinti naujų griežtesnių priemonių, suderinamų su Sutartimis, pavyzdžiui, nustatant žemesnes ribines vertes. SESV 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė narė gali patikėti administracijai ir darbuotojams jų bendru prašymu įgyvendinti direktyvas, priimtas pagal SESV 153 straipsnio 2 dalį, taigi atsižvelgiama į galiojančią nacionalinę šios srities tvarką.

Tai reiškia, kad pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Priemonės pasirinkimas

SESV 153 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad tik būtiniausi darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos reikalavimai nustatomi direktyvomis.

3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Dviejų etapų konsultacijos su Europos socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį

Prieš pateikdama šį teisėkūros pasiūlymą, kuriuo trečią kartą iš dalies keičiama J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos pateikta Direktyva, Komisija 2017 m. surengė dviejų etapų konsultacijas su Europos socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnio 2 dalį, surinko jų atsakymus apie galimą ES veiksmų šioje srityje, susijusių su tolesnių privalomų PPRV nustatymu ir (arba) peržiūra Direktyvos III priede, kryptį ir turinį, taip pat apie būsimas Direktyvos peržiūras.

Pirmo konsultacijų etapo rezultatai patvirtino, kad reikia imtis ES lygmens veiksmų ir nustatyti geresnius standartus visoje ES bei spręsti situacijas, susijusias su medžiagų profesiniu poveikiu darbuotojams.

Visos trys darbuotojų organizacijos, pateikusios konsultacijų atsakymus, pripažino esamų teisės aktų svarbą ir tolesnių veiksmų poreikį. Iš esmės jos pritarė klausimams, aprašytiems konsultacijų dokumente, patvirtino, kad laiko svarbia darbuotojų apsaugą nuo pavojų sveikatai, susijusių su kancerogenų ir mutagenų profesiniu poveikiu, ir pabrėžė poreikį nuolat įtraukti naujas medžiagas į III priedą. Be to, jos pabrėžė, kad iki 2020 m. reikia išplėsti medžiagų, kuriems taikomos PPRV, skaičių iki 50 pozicijų, laikantis Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sudaryto sąrašo.

Keturios konsultacijų atsakymus pateikusios darbdavių organizacijos pritarė tikslui veiksmingai apsaugoti darbuotojus nuo profesinių susirgimų vėžiu, įskaitant ir ES lygmens PPRV nustatymą. Dėl konsultacijų dokumentuose nustatytų klausimų darbdaviai iš esmės pritarė tolesniems daliniams Direktyvos pakeitimams tam tikromis sąlygomis. Jų manymu, privalomos PPRV turi būti nustatytos tik prioritetinėms medžiagoms. Nustatant PPRV turi būti remiamasi patikimais moksliniais duomenimis, techniniu ir ekonominiu tikslingumu, socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimu ir trišalio Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto nuomone.

Vėliau Komisija pradėjo antrą konsultacijų su socialiniais partneriais etapą. Konsultacijų dokumentuose buvo svarstomi įvairūs galimi ES veiksmai siekiant gerinti darbuotojų apsaugą nuo kancerogenų ar mutagenų.

Trys antrame konsultacijų etape atsakymus pateikusios darbuotojų organizacijos pripažino tolesnio esamos teisinės sistemos gerinimo svarbą diegiant Komisijos pasiūlytus veiksmus ir ne tik juos, kad būtų nuolatos sprendžiama rizikos, kurią kelia kancerogenų ir mutagenų profesinis poveikis, problema. Jos pakartojo, kad reikia pasiekti tikslą iki 2020 m. nustatyti 50 kancerogenų ir mutagenų PPRV.

Keturios darbdavių organizacijos, pateikusios atsakymus antrame konsultacijų etape, patvirtino pritariančios veiksmams, kuriais siekiama veiksmingai apsaugoti darbuotojus nuo profesinio vėžio, įskaitant privalomų PPRV nustatymą ES lygmeniu, bet pabrėžė poreikį užtikrinti, kad šios vertės būtų proporcingos ir kad jas būtų įmanoma užtikrinti techniškai. Darbdaviai manė, kad Komisijos taikomi prioritetinių medžiagų nustatymo kriterijai yra svarbūs, tačiau pateikė konkretų pasiūlymą įtraukti taip pat techninio ir ekonominio tikslingumo kriterijus.

Šiomis konsultacijomis su socialiniais partneriais nustatyta, kad trečią kartą iš dalies keičiant Direktyvą būtų tikslinga įtraukti naujas penkių kancerogenų PPRV.

Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto konsultacija

Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas priėmė nuomones dėl visų trečiame daliniame Direktyvos pakeitime numatytų prioritetinių medžiagų 29 . Jis pasiūlė pateikti baigtą III priedą, įtraukiant į jį visų jų PPRV ir kai kurioms iš jų skirtus papildomus susijusius užrašus (užrašą „oda“, įrašą dėl kvėpavimo organų ir odos jautrinimo) 30 . Be to, jis pabrėžė problemas, kurių trumpuoju laikotarpiu gali kilti pradėjus praktiškai taikyti kai kurias PPRV.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Atlikdama Direktyvos peržiūrą arba nustatydama naujas ribines vertes, Komisija laikosi konkrečios tvarkos, be kita ko, kreipiasi dėl mokslinių rekomendacijų ir konsultuojasi su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu. Visus veiksmus profesinės saugos ir sveikatos srityse, visų pirma susijusius su kancerogenais ir mutagenais, būtina pagrįsti patikimais moksliniais duomenimis. Siekdama integruoti mokslines rekomendacijas ir laikydamasi 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikato „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems“, Komisija šioje srityje kreipiasi rekomendacijų ir į Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinį komitetą (SCOEL), ir į Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetą (RAC) 31 . Komisija taip pat gali remtis kitur gauta moksline informacija, jei tik šie duomenys pakankamai patikimi ir yra viešai prieinami (pvz., IARC monografijos, nacionaliniai moksliniai komitetai).

Mokslinius duomenis apie medžiagas, kurioms taikoma ši iniciatyva, pateikė SCOEL (dėl kadmio ir jo neorganinių junginių, berilio ir jo neorganinių junginių, formaldehido) ir RAC (dėl arseno rūgšties ir jo druskų, dėl neorganinių arseno junginių ir MOCA).

Tai atitinka REACH REFIT programos 32 , kuria siekiama supaprastinti mokslinių rekomendacijų teikimo procesą, įgyvendinimą. Be to, 2018 m. kovo 5 d. Komisijos komunikate dėl REACH reglamento įgyvendinimo 33 siūloma didinti RAC vaidmenį pateikiant mokslines nuomones dėl profesinio poveikio ribinių verčių.

Šiame pasiūlyme abu komitetai įvertina cheminių medžiagų poveikį darbuotojų sveikatai, remdamiesi patikimais moksliniais duomenimis. Jie padėjo Komisijai, visų pirma, įvertinti naujausius turimus mokslinius duomenis ir pasiūlyti darbuotojų apsaugai nuo cheminio pavojaus skirtas PPRV, kurios bus nustatytos ES lygmeniu laikantis Tarybos Direktyvos 98/24/EB ir Direktyvos.

Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas grindžiamas poveikio vertinimu. Poveikio vertinimo ataskaitą peržiūrėjo Reglamentavimo patikros valdyba ir 2018 m. vasario 23 d. buvo pateikta teigiama nuomonė 34 .

Buvo išnagrinėtos tokios kiekvieno iš penkių kancerogenų skirtingų ribinių verčių ir (arba) įrašų (įrašo „oda“ ir įrašo dėl kvėpavimo organų ir odos jautrinimo) galimybės.

·1 galimybė – pagrindinis scenarijus, kai šioje iniciatyvoje nesiimama jokių ES lygmens veiksmų dėl kiekvienos cheminės medžiagos.

·Papildomai prie pagrindinio scenarijaus, nagrinėtos Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto siūlomo lygmens PPRV su vienu ar dviem papildomais atskaitos taškais (pvz., griežčiausia iš visų valstybėse narėse taikomų ribinių verčių).

Ankstyvuoju laikotarpiu atmestos kelios kitos galimybės, nes nuspręsta, kad jos yra neproporcingos arba ne tokios veiksmingos siekiant šios iniciatyvos tikslų, inter alia, uždrausti kancerogeninių cheminių medžiagų naudojimą; suteikti kiekvienai pramonės sričiai savitą mokslinę informaciją ir gaires kaip paramą darbdaviams laikytis Direktyvoje nustatytų prievolių; siūlyti rinkos veikimu grindžiamas priemones, kaip antai subsidijas, mokesčių lengvatas ar mažesnes socialinio draudimo įmokas, siekiant skatinti verslo įmones laikytis sveikatos ir saugos taisyklių; skatinti pramonės savireguliaciją, kaip antai savanoriškos gaminių priežiūros programas arba autonomiškus socialinių partnerių susitarimus; reglamentuoti PPRV kitomis ES priemonėmis (pvz., REACH reglamentu ); arba tiesiogiai priimti griežčiausias nacionalines PPRV.

Buvo atlikta skirtingų politikos galimybių kiekvienos cheminės medžiagos ekonominio, socialinio ir aplinkos poveikio analizė. Tyrimo duomenys pateikiami prie šio pasiūlymo pridedame Poveikio vertinime. Politikos galimybės lygintos ir tinkamiausia galimybė pasirinkta laikantis šių kriterijų: efektyvumo, veiksmingumo ir nuoseklumo. Sąnaudos ir nauda apskaičiuotos 60 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į numatomą būsimą vėžio naštą tuo pačiu laikotarpiu, tinkamai atsižvelgiant į vėžio latentinį periodą. Visi analitiniai veiksmai atlikti laikantis geresnio reglamentavimo gairių 35 .

Priemonės, pasiūlytos Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto nuomonėse, paliktos kaip politikos galimybės visų šiame pasiūlyme minimų cheminių medžiagų atveju, įskaitant pereinamojo laikotarpio taikymą trims medžiagoms (kadmiui, beriliui ir arseno rūgščiai). Kadmiui nedelsiant pritaikius pasirinktą vertę gali būti padarytas neigiamas poveikis labai ribotam verslo įmonių skaičiui, kai kur susijęs su darbo vietų praradimu. Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto siūlomas septynerių metų pereinamasis laikotarpis 36 padėtų sumažinti šią problemą. Dėl berilio darbdavių interesų grupė išreiškė susirūpinimą, kad gali kilti techninių sunkumų iškart pradėti taikyti pasirinktą vertę. Todėl Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas pasiūlė penkerių metų pereinamąjį laikotarpį 37 . Taikant šioms medžiagoms aukštesnės ribinės vertės pereinamąjį laikotarpį, bendrovės galėtų pasirengti pokyčiams, laipsniškai įvesti patobulinimus ir planuoti būtinas investicijas; taip būtų galima išvengti įmonių uždarymo ir darbo vietų praradimo. Dėl arseno rūgšties vienam sektoriui – vario pirminio lydymo – gali kilti techninių problemų pradėti taikyti pasirinktą vertę, nustatytą Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto 38 , todėl jam reikės pereinamojo laikotarpio. Remdamasi pirmiau pateikto pasiūlymo analize ir išorės tyrimais gautais duomenimis, Komisija mano esant tikslinga, kad trims susijusioms medžiagoms būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis 39 .

Poveikis darbuotojams: pasirinkta politikos galimybė dėl penkių nagrinėjamų medžiagų turėtų atnešti naudos, išreiškiamos kaip išvengtos su darbu susijusios sveikatos problemos ir vėžio susirgimų atvejai, bei susijusios pinigais išreiškiamos naudos sveikatai, taip pat mažinti tokius rezultatus, kaip darbuotojų ir juos slaugančių šeimos narių kančios, blogesnė gyvenimo kokybė arba prastesnė savijauta.

Skaičiuojama, kad priėmus pasiūlymą ilgesniuoju laikotarpiu daugiau kaip 1 000 000 ES darbuotojų gaus naudos dėl pagerėjusios prevencijos ir apsaugos, susijusios su kancerogeninių ir mutageninių medžiagų profesiniu poveikiu, galinčiu prisidėti sukeliant įvairių tipų vėžinius susirgimus, pvz., plaučių, pūslės, inkstų, nosiaryklės ir kitų organų vėžį; bus išvengta 22 000 susirgimų atvejų 40 .

Poveikis darbdaviams: daugelio kancerogenų atveju tikimasi, kad verslo išlaidos apsiribos smulkiais pakeitimais, kuriuos reikės atlikti konkrečiais atvejais siekiant užtikrinti visapusišką atitiktį. Pasiūlyme nepridedama informacinė prievolė, tad dėl jo nebus didinama įmonių administracinė našta. Investicijos į apsaugos priemones dar labiau padės bendrovėms išvengti išlaidų, susijusių su darbuotojų praleistomis darbo dienomis ir sumažėjusiu našumu, kuriuos priešingu atveju sukeltų susirgimai.

Poveikis valstybėms narėms ir (arba) nacionalinėms institucijoms: atsižvelgiant į dideles ekonomines išlaidas, susijusias su pavojingų medžiagų profesiniu poveikiu darbuotojams, šiuo pasiūlymu bus taip pat prisidedama prie valstybių narių socialinės apsaugos sistemų patiriamų finansinių nuostolių sumažinimo. Ekonominiu požiūriu ES masto ribinių verčių taikymas ir jų tinkamumas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis, kam atiteks dėl profesinių susirgimų susidariusių išlaidų našta.

Administracinės ir vykdymo užtikrinimo išlaidos valstybėse narėse bus nevienodos ir priklausys nuo kiekvienos cheminės medžiagos dabartinės padėties kiekvienoje valstybėje narėse, bet jos neturėtų būti didelės. Be to, ES lygmeniu įvedus PPRV, kai kurioms valstybėms narėms nebebus reikalo atlikti atskirus kiekvieno kancerogeno vertinimus ir taip bus pašalintas neveiksmingas tapačių užduočių kartojimas.

Remiantis patirtimi, įgyta Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto (SLIC) veikloje, ir atsižvelgiant į tai, kaip įvairiose valstybėse narėse organizuojama vykdymo užtikrinimo veikla, mažai tikėtina, kad Direktyvoje nustačius naujas ribines vertes, tai turėtų kokį nors poveikį bendroms patikrinimo vizitų išlaidoms. Jie dažniausiai nesusiję su šiuo pasiūlymu ir rengiami per tam tikrus metus gavus skundų ir (arba) atsižvelgiant į tam tikros institucijos parengtą patikrinimų strategiją ir gali būti skirti susijusioms pramonės šakoms, kuriose esama atitinkamų cheminių medžiagų. Reikėtų pridurti, kad nustačius PPRV ir didžiausią profesinio poveikio lygį inspektoriams bus suteikiama paranki atitikties vertinimo priemonė, o tai palengvins jų darbą.

Institucijos gali patirti papildomų administracinių išlaidų, susijusių su tuo, kad darbuotojus būtina informuoti ir rengti jiems mokymus, taip pat su tuo, kad reikės pataisyti atitikties kontrolinius sąrašus. Tačiau šios išlaidos labai nedidelės, palyginti su bendromis veiklos išlaidomis, kurias patiria nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos.

Palyginus galimybes ir išanalizavus sąnaudas ir naudą, galima daryti išvadą, kad pasiūlymu nustatyti tikslai pasiekiami pagrįstomis bendromis sąnaudomis, o pasiūlymas yra tinkamas.

Taikant mažesnes ribines vertes nesitikima padidėjusio medžiagų poveikio aplinkai, todėl pasiūlymas nedaro reikšmingo poveikio aplinkai.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Poveikis MVĮ

Šiuo pasiūlymu labai mažoms įmonėms ir MVĮ nenustatoma švelnesnė tvarka. Pagal direktyvą MVĮ neatleidžiamos nuo prievolės šalinti arba iki minimumo mažinti rizikos, kylančios dėl kancerogenų arba mutagenų profesinio poveikio.

Daugelio su šia iniciatyva susijusių kancerogenų PPRV jau nustatytos nacionaliniu lygmeniu, net jeigu tos vertės ir skiriasi įvairiose valstybėse narėse. Tuo, kad šiuo pasiūlymu nustatomos ribinės vertės, neturėtų būti daromas poveikis toms MVĮ, kurios yra tose valstybėse narėse, kuriose nacionalinės ribinės vertės atitinka siūlomas vertes arba yra mažesnės už jas. Tačiau valstybės narės, kuriose dabar nustatytos didesnės į šį pasiūlymą įtrauktų kancerogenų profesinio poveikio ribinės vertės, (ir jose veikiantys veiklos vykdytojai) pajus ekonominį poveikį.

Kalbant apie daugumą kancerogenų, poveikis įmonių veiklos sąnaudoms (įskaitant MVĮ) būtų ribotas, nes reikėtų labai mažai ką pakeisti, kad būtų galima laikytis visų reikalavimų. Pasiūlyme nepridedama informacinė prievolė ir juo nebus didinama įmonių administracinė našta. Be to, kai kurioms iš medžiagų nustačius pereinamąjį laikotarpį, MVĮ bus lengviau spręsti konkrečius techninius klausimus ir pakaks laiko iš anksto numatyti investicijas.

Poveikis ES konkurencingumui arba tarptautinei prekybai

Rizikos prevencija bei saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų užtikrinimo skatinimas yra labai svarbūs ne tik gerinant darbo kokybę ir darbo sąlygas, bet ir skatinant konkurencingumą. Kai darbuotojai yra sveiki, tai turi tiesioginį ir išmatuojamą teigiamą poveikį darbo našumui bei padeda didinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą. Įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas, tai turėtų teigiamą poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje. Konkurenciniai įmonių, esančių valstybėse narėse, kuriose yra skirtingos nacionalinės ribinės vertės, skirtumai gali būti sumažinti nustatant visoje ES galiojančias tų medžiagų ribines vertes.

Pasiūlymas neturėtų daryti didelio poveikio ES įmonių išorės konkurencingumui. ES nepriklausančiose šalyse nustatytos labai įvairios profesinio poveikio medžiagų ribinės vertės, tačiau pasirinktos ribinės vertės neprieštarauja tarptautinei praktikai (pvz., JAV, Kanadoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Australijoje).

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Dėl šio pasiūlymo ES biudžete arba ES įsteigtiems subjektams nereikia papildomų biudžeto ir darbuotojų išteklių.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Numatyta kelių profesinių ligų ir susijusių profesinio vėžio atvejų stebėsena naudojantis turimais duomenų šaltiniais 41 , taip pat ekonominės veiklos vykdytojų ir socialinės apsaugos sistemų patiriamų sąnaudų, susijusių su profesiniu vėžiu (pvz., prarandamas darbo našumas), stebėsena.

Bus atliktas dviejų etapų visų ribinių verčių perkėlimo atitikties vertinimas (perkėlimo ir atitikties patikros). Siūlomų dalinių pakeitimų praktinis įgyvendinimas bus vertinamas Komisijai atliekant reguliarius sisteminius vertinimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnio a punktą. Taikymo ir vykdymo užtikrinimo stebėjimą vykdys nacionalinės valdžios institucijos, visų pirma nacionalinės darbo inspekcijos.

ES lygmeniu Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (SLIC) ir toliau informuos Komisiją apie praktines problemas, susijusias su Direktyvos 2004/37/EB įgyvendinimu, įskaitant sunkumus dėl privalomų ribinių verčių atitikties. Be to, SLIC toliau vertins atvejus, apie kuriuos pranešta, keisis šios srities informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, ir prireikus kurs paramai reikalingas priemones, kaip antai, gaires.

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. Aiškios informacijos apie naujųjų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę reikia tam, kad būtų užtikrinta atitiktis būtiniausiems šiuo pasiūlymu nustatytiems reikalavimams. Apskaičiuota papildoma administracinė našta, atsirandanti dėl to, kad reikia teikti aiškinamuosius dokumentus, yra proporcinga (tai vienkartinis veiksmas, jį vykdant nereikia įtraukti daugybės organizacijų). Valstybės narės gali veiksmingiau parengti aiškinamuosius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad valstybės narės įsipareigotų Komisijai pranešti apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, t. y. pateiktų vieną ar kelis dokumentus, kuriais būtų paaiškintas Direktyvos sudedamųjų dalių ir atitinkamų perkėlimo į nacionalinę teisę dokumentų dalių ryšys.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnis

Į III priedą įtraukiamos penkios naujos medžiagos, išplečiamas privalomų ES ribinių verčių sąrašas, prie MOCA įtraukiant įrašą „oda“, prie formaldehido įtraukiant įrašą dėl odos jautrinimo, o prie berilio ir jo neorganinių junginių įtraukiant įrašą dėl odos ir kvėpavimo takų jautrinimo.

2–4 straipsniai

2–4 straipsniuose pateiktos įprastos perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę nuostatos. Konkrečiai 3 straipsnyje nurodyta Direktyvos įsigaliojimo diena.

Priedas

Priede vartojama sąvoka „ribinė vertė“ apibrėžta Direktyvos 2 straipsnio c punkte. Nustatant ribines vertes, susijusias su profesiniu poveikiu įkvepiant, nurodoma didžiausia ore esanti tam tikros pirmiau minėtos cheminės medžiagos koncentracija per vidutinį apibrėžtą laikotarpį negali būti didesnė, kad darbuotojai nepatirtų profesinio poveikio.

Įrašas „oda“ turi būti nurodytas vienai cheminei medžiagai, tai yra MOCA, kai RAC nustatyta, kad jai patekus per odą galėtų gerokai padidėti jos bendras kiekis organizme ir dėl to atsirasti galimas susirūpinimą keliantis poveikis sveikatai. Įrašas „oda“ reiškia, kad per odą gali patekti didelis kiekis. Įrašas dėl odos jautrinimo turi būti nurodytas dviem cheminėms medžiagoms, tai yra formaldehidui ir beriliui ir jo neorganiniams junginiams, kai RAC nustatyta, kad profesinis jų poveikis gali sukelti nepageidaujamų odos reakcijų. Įrašas dėl kvėpavimo organų jautrinimo turi būti nurodytas vienai cheminei medžiagai, tai yra beriliui ir jo neorganiniams junginiams, kai SCOEL nustatyta, kad profesinis jų poveikis įkvepiant gali sukelti nepageidaujamų kvėpavimo organų reakcijų. Darbdaviams nustatyta prievolė į tokius įrašus atsižvelgti atliekant rizikos vertinimą ir pagal šią direktyvą įgyvendinant prevencines ir apsaugines priemones dėl konkretaus kancerogeno arba mutageno.

2018/0081 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 153 straipsnio 1 dalies a punktu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 42 ,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio 43 10 principu nustatoma, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į sveikas, saugias ir pritaikytas darbo sąlygas. Teisė į aukšto lygio sveikatos ir saugos apsaugą darbe ir į prie profesinių darbuotojo reikmių pritaikytas darbo sąlygas leidžia jam ilgiau dalyvauti darbo rinkoje; ši teisė aprėpia ir apsaugą nuo kancerogenų ir mutagenų darbo vietoje;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB 44 siekiama darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus jų sveikatai ir saugai, gresiančio dėl kancerogenų arba mutagenų poveikio darbo vietoje. Direktyvoje 2004/37/EB numatytas nuoseklus apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenais ir mutagenais, lygis taikant bendrųjų principų sistemą, kad valstybės narės galėtų užtikrinti nuoseklų būtiniausių reikalavimų taikymą. Privalomos profesinio poveikio ribinės vertės, nustatytos remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, ekonomines galimybes, išsamų socialinio ir ekonominio poveikio įvertinimą ir galimybes naudotis poveikio matavimo protokolais ir metodais darbo vietoje, yra svarbūs Direktyva 2004/37/EB nustatytų bendrųjų darbuotojų apsaugos priemonių komponentai. Direktyvoje 2004/37/EB numatytais būtiniausiais reikalavimais siekiama apsaugoti darbuotojus Sąjungos lygmeniu. Griežtesnes privalomas profesinio poveikio ribines vertes gali nustatyti valstybės narės;

(3)profesinio poveikio ribinės vertės yra pagal Direktyvą 2004/37/EB nustatyto rizikos valdymo dalis. Tų ribinių verčių laikymasis nedaro poveikio kitoms Direktyvoje 2004/37/EB nustatytoms darbdavių pareigoms, visų pirma kancerogenų ir mutagenų naudojimo darbo vietoje mažinimui, kancerogenų ir mutagenų poveikio darbuotojams prevencijai ar mažinimui ir priemonėms, kurios tuo tikslu turėtų būti įgyvendinamos. Tos priemonės, kiek tai techniškai įmanoma, turėtų apimti kancerogeno arba mutageno pakeitimą darbuotojo sveikatai nepavojinga arba mažiau pavojinga chemine medžiaga, mišiniu ar procesu, uždaros sistemos naudojimą ar kitas priemones, kuriomis siekiama sumažinti poveikio darbuotojams lygį. Tokiomis aplinkybėmis, kai esama neaiškumų, būtina atsižvelgti į atsargumo principą;

(4)daugelio kancerogenų ir mutagenų atveju moksliškai neįmanoma nustatyti lygio, kurio neviršijus poveikis nebūtų kenksmingas. Nors pagal Direktyvą 2004/37/EB nustačius kancerogenų ir mutagenų ribines vertes darbo vietoje visiškai nepanaikinama rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, kurią kelia jų poveikis darbo vietoje (likutinė rizika), visgi tai padeda žymiai sumažinti su tokiu poveikiu susijusią riziką, taikant laipsnišką ir tikslų nustatymu grindžiamą požiūrį remiantis Direktyva 2004/37/EB. Kitų kancerogenų ir mutagenų atveju gali būti moksliškai įmanoma nustatyti lygį, kurio neviršijus poveikis neturėtų būti kenksmingas;

(5)maksimalūs kai kurių kancerogenų arba mutagenų poveikio darbuotojams lygiai yra nustatyti vertėmis, kurios pagal Direktyvą 2004/37/EB neturi būti viršijamos;

(6)šia direktyva gerinama darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga jų darbo vietoje. Direktyvoje 2004/37/EB reikėtų nustatyti naujas ribines vertes atsižvelgiant į turimą informaciją, įskaitant naujus mokslinius ir techninius duomenis ir įrodymais pagrįstus geriausios praktikos pavyzdžius, metodus ir protokolus poveikio lygiui darbo vietoje matuoti. Ta informacija, jei įmanoma, turėtų apimti duomenis apie likutinę riziką darbuotojų sveikatai ir Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto (SCOEL) bei Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) rizikos vertinimo komiteto (RAC), taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto (ACSH)) nuomones. Su likutine rizika susijusi informacija, viešai skelbiama Sąjungos lygmeniu, yra vertinga būsimam darbui siekiant apriboti kancerogenų ir mutagenų keliamą profesinio poveikio riziką. Tokios informacijos skaidrumas turėtų būti toliau skatinamas;

(7)kad būtų galima užtikrinti geriausią galimą apsaugos lygį, būtina atsižvelgti ir į kitus negu įkvėpimas visų kancerogenų ir mutagenų patekimo būdus, įskaitant galimybę įsiskverbti per odą; šioje direktyvoje numatyti Direktyvos 2004/37/EB III priedo pakeitimai yra pirmieji veiksmai atliekant Direktyvos 2004/37/EB atnaujinimą ilgesniu laikotarpiu;

(8)į šį pasiūlymą įtrauktų kancerogenų poveikio sveikatai vertinimas buvo grindžiamas susijusiais moksliniais duomenimis, pateiktais Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto ir Rizikos vertinimo komiteto;

(9)Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas, kurio veikla reglamentuojama Komisijos sprendimu 2014/113/ES 45 , padeda Komisijai visų pirma nustatant, vertinant ir išsamiai analizuojant naujausius turimus mokslinius duomenis ir siūlant profesinio poveikio ribines vertes, kuriomis siekiama darbuotojus apsaugoti nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos, ir kurios pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB 46 ir Direktyvą 2004/37/EB turi būti nustatytos Sąjungos lygmeniu;

(10)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą EB Nr. 1907/2006 47 Rizikos vertinimo komitetas pateikia Europos cheminių medžiagų agentūros nuomones, susijusias su cheminių medžiagų rizika žmonių sveikatai ir aplinkai. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Rizikos vertinimo komitetas pateikė savo nuomonę kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 77 straipsnio 3 dalies c punkte;

(11)kadmis ir daug jo neorganinių junginių atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenai kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenai pagal Direktyvą 2004/37/EB. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, tinkama nustatyti tos kancerogenų grupės ribinę vertę. Todėl reikia nustatyti kadmio ir jo neorganinių junginių, esančių kancerogenais pagal Direktyvą 2004/37/EB, ribinę vertę. Be to, kadmis, kadmio nitratas, kadmio hidroksidas ir kadmio karbonatas buvo įvardyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos (SVHC) pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a punktą ir įtrauktos į to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje minimą kandidatinį sąrašą medžiagų, įtrauktų į REACH reglamentą leidimo suteikimo tikslais;

(12)kalbant apie kadmį, kai kuriuose sektoriuose trumpuoju laikotarpiu gali būti sunku laikytis 0,001 mg/m3 ribinės vertės. Todėl turėtų būti nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, kuriuo turėtų būti taikoma 0,004 mg/m3 ribinė vertė;

(13)berilis ir dauguma neorganinių berilio junginių atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenai kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenai pagal Direktyvą 2004/37/EB. Yra žinoma, kad berilis ne tik turi kancerogeninių savybių, bet ir sukelia lėtinę berilio ligą (CBD) ir provokuoja berilio sukeltą jautrinimą (BeS). Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti tos kancerogenų grupės ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti berilio ir neorganinių berilio junginių, kuriems taikoma Direktyva 2004/37/EB, ribinę vertė ir priskirti įrašą dėl odos ir kvėpavimo organų jautrinimo;

(14)kalbant apie berilį, kai kuriuose sektoriuose trumpuoju laikotarpiu gali būti sunku laikytis 0,0002 mg/m3 ribinės vertės. Todėl turėtų būti nustatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, kuriuo turėtų būti taikoma 0,0006 mg/m3 ribinė vertė;

(15)arseno rūgštis ir jos druskos, kaip ir dauguma neorganinių arseno junginių, atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenai kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenai pagal Direktyvą 2004/37/EB. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, tikslinga nustatyti to kancerogeno ribinę vertę. Todėl tikslinga nustatyti arseno rūgšties ir jos druskų ir neorganinių arseno junginių ribinę vertę pagal Direktyvą 2004/37/EB. Be to, arseno rūgštis, diarseno pentoksidas ir diarseno trioksidas buvo įvardyti kaip labai didelį susirūpinimą keliančios medžiagos (SVHC) pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a punktą ir įtraukti į to reglamento XIV priedą, todėl jų naudojimui reikia leidimo;

(16)kalbant apie arseno rūgštį, vario lydymo sektoriuje gali būti sunku laikytis 0,01 mg/m3 ribinės vertės, todėl turi būti nustatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis;

(17)formaldehidas atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvą 2004/37/EB. Tai vietinio poveikio genotoksiškas kancerogenas. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti to kancerogeno ribinę vertę ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu. Formaldehidas taip pat yra odos kontaktinis alergenas (odą jautrinanti medžiaga). Todėl tikslinga nustatyti formaldehido ribinę vertę ir priskirti įrašą dėl odos jautrinimo. Be to, Komisijos prašymu Europos cheminių medžiagų agentūra renka esamą informaciją, kad būtų galima įvertinti formaldehido ir formaldehidą išskiriančių medžiagų galimą poveikį darbe, įskaitant pramoninį ir profesinį jų naudojimą 48 ;

(18)4,4'-metilen-bis(2-chloranilinas) (MOCA) atitinka klasifikavimo kaip (1B kategorijos) kancerogenas kriterijus laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, todėl tai yra kancerogenas pagal Direktyvą 2004/37/EB. Nustatyta, kad didelis MOCA kiekis gali patekti per odą. Todėl tikslinga nustatyti MOCA ribinę vertę ir priskirti įrašą „oda“. Be to, jis buvo įvardytas kaip labai didelį susirūpinimą kelianti medžiaga (SVHC) pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnio a punktą ir įtrauktas į to reglamento XIV priedą, todėl jo naudojimui arba pateikimui rinkai reikia leidimo. Remiantis turima informacija, įskaitant mokslinius ir techninius duomenis, galima nustatyti MOCA ribinę vertę;

(19)Komisija konsultavosi su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu. Taip pat ji surengė dviejų etapų konsultacijas su administracija bei darbuotojais Sąjungos lygmeniu vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 154 straipsniu. Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamasis komitetas priėmė nuomones dėl visų prioritetinių medžiagų, numatytų šiame pasiūlyme, ir pasiūlė kiekvienos iš jų privalomą profesinio poveikio ribinę vertę bei pritarė kai kurioms iš jų priskiriamiems įrašams 49 ;

(20)šia direktyva užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisė į gyvybę ir teisė į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, nustatytos atitinkamai jos 2 ir 31 straipsniuose;

(21)šioje direktyvoje nustatytos ribinės vertės bus nuolat peržiūrimos siekiant užtikrinti jų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1907/2006 50 , visų pirma siekiant atsižvelgti į ribinių verčių, nustatytų pagal Direktyvą 2004/37/EB, ir išvestinių ribinių poveikio nesukeliančių verčių, nustatytų pavojingoms cheminėms medžiagoms pagal tą reglamentą, sąsają siekiant veiksmingai apsaugoti darbuotojus;

(22)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti darbuotojų sveikatą nuo konkrečių pavojų, kylančių dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(23)įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turėtų vengti nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, kuriais būtų varžomas mažų ir vidutinių įmonių kūrimas ir plėtra. Todėl valstybės narės raginamos įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę poveikį MVĮ, kad užtikrintų, jog MVĮ nebūtų daromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms bei administracinei naštai, ir paskelbti tokių vertinimų rezultatus;

(24)kadangi ši direktyva susijusi su darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga jų darbo vietoje, ji turėtų būti perkelta į nacionalinę teisę per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos;

(25)todėl Direktyva 2004/37/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2004/37/EB III priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [dvejus metus…] 51 . Šių priemonių tekstą jos nedelsdamos pateikia Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

(1)    2017 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį https://ec.europa.eu/commission/state-union-2017_lt
(2)    Europos Socialinių teisių ramstis, 2017 m. lapkričio mėn. https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_lt
(3)    Komisijos komunikatas „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas“, COM/2017/012 final. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=2709
(4)     https://ec.europa.eu/commission/publications/joint-declaration-eus-legislative-priorities-2018_en
(5)    EU-OSHA, 2017 m. Kokios pagrindinės su darbu susijusios ligos ir sužalojimai, sukeliantys mirtį ir dėl sveikatos sutrikimų prarastus sveiko gyvenimo metus? Galima rasti svetainėje https://visualisation.osha.europa.eu/osh-costs
(6)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, COM(2016) 248 final, 2016 m. gegužės 13 d.
(7)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, COM(2017) 11 final, 2017 m. sausio 10 d.
(8)    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, kodifikuota redakcija) (tekstas svarbus EEE), OL L 158, 2004 4 30, p. 50.
(9)    SWD(2016) 152 final, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1516268356986&uri=CELEX:52016SC0152 ir SWD(2017) 7 final, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1516268483171&uri=CELEX:52017SC0007 , atitinkamai.
(10)    2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2398, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, (OL L 345, 2017 12 27, p. 87).
(11)    Dokumentą galima rasti svetainėje  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CONSIL:ST_10438_2017_INIT&from=EN  
(12)    2017 m. liepos 26 d. konsultacijų dokumentas. Pirmo etapo konsultacijos su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl Direktyvos 2004/37/EB peržiūros siekiant įtraukti privalomas papildomų kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio ribines vertes, C(2017)5191 final. 2017 m. lapkričio 10 d. konsultacijų dokumentas. Antro etapo konsultacijos su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl Direktyvos 2004/37/EB peržiūros siekiant įtraukti privalomas papildomų kancerogenų ir mutagenų profesinio poveikio ribines vertes, C(2017)7466 final.
(13)    Trys pirmi kancerogenai yra medžiagų grupės, kurioms priklauso daug prioritetinių junginių (atitinkamai kadmiui – 11, beriliui – 9 ir arsenui – 26 junginiai).
(14)    Direktyvos 1 straipsnio 1 dalis ir 13 konstatuojamoji dalis.
(15)    Direktyvos 16 straipsnio 1 dalis ir 13 konstatuojamoji dalis.
(16)    Su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2017/2398; žr. 10 išnašą pirmiau.
(17)    RPA(2018) galutinė ataskaita. Trečias tyrimas dėl naujausios informacijos apie tam tikrą medžiagų skaičių rinkimo siekiant analizuoti poveikį sveikatai, socialinėms ir ekonominėms sąlygoms ir aplinkai rengiant galimus Direktyvos 2004/37/EB pakeitimus.
(18)    Žr. 3 punktą dėl tiriamųjų duomenų rinkimo ir naudojimo.
(19)    1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, OL L 183, 1989 6 29, p.1.
(20)    1998 m. balandžio 7 d. Tarybos Direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 131, 1998 5 5, p. 11.
(21)    COM(2010) 2020 ir COM(2014) 130 final.
(22)    Galima rasti http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:12016P/TXT
(23)    MOCA pabaigos terminas, po kurio jo nebegalima pateikti rinkai naudojimui arba naudoti, jei nesuteikiamas leidimas, buvo 2017 m. lapkričio 22 d.
(24)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH).
(25)    ECHA interneto svetainė https://echa.europa.eu/registry-of-current-restriction-proposal-intentions/-/substance-rev/18148/term
(26)    2018 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/183 dėl atsisakymo suteikti leidimą formaldehidą naudoti kaip pašarų priedą, priklausantį konservantų ir higieninių savybių stipriklių funkcinėms grupėms, OL L 2018 2 8, p. 6.
(27)    Žr. prie šio pasiūlymo pridedamo Poveikio vertinimo 5 priedą, kuriame pateikiama šioje Direktyvoje nagrinėjamų cheminių medžiagų nacionalinių PPRV ES valstybėse narėse apžvalga.
(28)    Žr. prie šio pasiūlymo pridedamo Poveikio vertinimo 3 lentelę.
(29)    Visą nuomonių tekstą galima rasti CIRCA-BC, https://circabc.europa.eu
(30)    Priimtos Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto nuomonės santrauką ir siūlomas visų susijusių medžiagų PPR vertes galima rasti poveikio vertinimo II priede.
(31)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), OL L 396, 2006 12 30, p. 1, 77 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Komisija turi galimybę kreiptis dėl nuomonės dėl bet kurios medžiagos saugos, įskaitant ir susijusias su profesine sveikata ir sauga.
(32)    REACH REFIT įvertinimas (REACH peržiūra 2017 m.), daugiau informacijos galima rasti čia https://ec.europa.eu/growth/sectors/chemicals/reach/review_en
(33)    COM(2018) 116 final
(34)    Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė skelbiama adresu http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/ia_carried_out/cia_2016_en.htm .
(35)     https://ec.europa.eu/info/better-regulation-guidelines-and-toolbox_en
(36)    ACSH, 2017 m. Nuomonę dėl kadmio ir jo neorganinių junginių ES profesinio poveikio ribinės vertės pagal Direktyvą 2004/37/EB (KMD) galima rasti čia https://circabc.europa.eu/sd/a/937cca1a-c6ff-4a17-9d8a-6c7aa00107a9/Doc.663-17-EN_WPC%20Opinion%20Cadmium_Adopted%2031.05.2017%20.pdf  
(37)    ACSH, 2017 m. Nuomonę dėl berilio ir jo neorganinių junginių ES profesinio poveikio ribinės vertės pagal Direktyvą 2004/37/EB (KMD) galima rasti čia https://circabc.europa.eu/sd/a/2d61770f-7b5d-45bc-b2b4-4c8460e78c93/Doc.662-17-EN_WPC_Opinion%20on%20Be_Adopted%2031.05.2017.pdf  
(38)    ACSH, 2017 m. Nuomonę dėl arseno rūgšties ir jos druskų ir dėl neorganinių arseno junginių ES profesinio poveikio ribinės vertės pagal Direktyvą 2004/37/EB (KMD) galima rasti čia https://circabc.europa.eu/sd/a/9813acc5-604a-49f9-9d4b-afaeceb12705/Doc.1334_01_EN_WPC_Opinion%20Arsenic_Adopted%2019102017.pdf  
(39)    Žr. 17 išnašą pirmiau.
(40)    Žr. 17 išnašą pirmiau.
(41)    Tai duomenys, kuriuos Eurostatas galėtų rinkti apie profesines ligas, taip pat duomenys apie kitas su darbu susijusias sveikatos problemas ir susirgimus, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1338/2008, duomenys, kuriuos valstybės narės pagal Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnio a punktą teikia nacionalinėse ES profesinės sveikatos ir saugos acquis įgyvendinimo ataskaitose, ir duomenys, kuriuos, atsižvelgiant į visus nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką, kompetentingai institucijai apie visus kancerogeno ar mutageno profesinio poveikio atvejus praneša darbdaviai, kaip nustatyta Direktyvos 2004/37/EB 14 straipsnio 8 dalyje, ir kuriais Komisija gali naudotis pagal Direktyvos 2004/37/EB 18 straipsnį.
(42)    OJ C ,, p. 
(43)    Europos Socialinių teisių ramstis, 2017 m. lapkričio mėn. https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_lt  
(44)    2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Tarybos direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 158, 2004 4 30, p. 50.
(45)    2014 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiamas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas ir panaikinamas Sprendimas 95/320/EB, OL L 62, 2014 3 4, p. 18.
(46)    1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), OL L 131, 1998 5 5, p. 11 .
(47)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), OL L 396, 2006 12 30, p. 1, 77 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad Komisija turi galimybę kreiptis dėl nuomonės dėl bet kurios medžiagos saugos, įskaitant ir susijusias su profesine sveikata ir sauga.
(48)    https://echa.europa.eu/documents/10162/13641/formaldehyde_cion_reqst_axvdossier_en.pdf/11d4a99a-7210-839a-921d-1a9a4129e93e
(49)    Visą nuomonių tekstą galima rasti CIRCA-BC, https://circabc.europa.eu
(50)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB,  OL L 396, 2006 12 30, p. 1 .
(51)    Dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

Briuselis, 2018 04 05

COM(2018) 171 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS,
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe


{SWD(2018) 87 final}
{SWD(2018) 88 final}


PRIEDAS

III priedas iš dalies keičiamas taip: A punkte įterpiama ši lentelė:

Cheminės medžiagos pavadinimas

EC Nr. ( I )

CAS Nr. ( II )

Ribinės vertės

Įrašas

Pereinamojo laikotarpio priemonės

8 val. ( III )

Trumpalaikis ( IV )

mg/m3 ( V )

ppm ( VI )

f/ml

( VII )

mg/m3

ppm

f/ml

Kadmis ir jo neorganiniai junginiai

0.001

Ribinė vertė 0,004 mg/m3 ikixx yyyy 202z [7 metai]

Berilis ir neorganiniai berilio junginiai

0,0002

odos ir kvėpavimo organų jautrinimas ( VIII )

Ribinė vertė 0,0006 mg/m3 ikixx yyyy 202z [5 metai]

Arseno rūgštis ir jos druskos, taip pat neorganiniai arseno junginiai

0,01

Vario lydymo sektoriuje ribinė vertė bus pradėta taikyti nuo xx yyyy 202z [2 metai]

Formaldehidas

200-001-8

50-00-0

0,37

0,3

0.738

0,6

odos jautrinimas

( IX )

4,4'-metilen-bis-(2-chloranilinas)

202-918-9

101-14-4

0,01

oda ( X )

(I)

()    EC Nr.: Einecs, ELINCS arba NLP, yra oficialus cheminės medžiagos numeris Europos Sąjungoje, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo 1 dalies 1.1.1.2 skirsnyje.

(II)

()    CAS Nr.– Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registro numeris.

(III)

()    Per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį išmatuotas ar apskaičiuotas dinaminis svertinis vidurkis (DSV).

(IV)

()    Trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV) – poveikio per 15 minučių ribinė vertė, kuri neturėtų būti viršijama, jei nenurodyta kitaip.

(V)

()    mg/m3 = miligramais viename kubiniame metre oro esant 20 °C temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui (760 mm Hg).

(VI)

()    ppm = milijoninės dalys, padalytos iš oro tūrio (ml/m3).

(VII)

()    f/ml = pluoštų milimetre.

(VIII)

()    Medžiaga gali sukelti odos ir kvėpavimo organų jautrinimą.

(IX)

()    Medžiaga gali sukelti odos jautrinimą.

(X)

()    Bendras kiekis organizme gali žymiai padidėti dėl poveikio per odą.