EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 12 03
COM(2018) 777 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Antroji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (2018 m.), parengta pagal Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnio reikalavimus
{SWD(2018) 473 final}
I. APLINKYBĖS
Prekyba žmonėmis – nuolat kintanti, sunki daugiausia organizuoto nusikalstamumo forma. Ji nusikaltimų vykdytojams, kurie piktnaudžiauja asmenų pažeidžiamumu ir tenkina aukų teikiamų paslaugų paklausą, duoda didelį pelną. Prekyba žmonėmis jos aukoms, mūsų visuomenei ir ekonomikai daro nepataisomą žalą.
Vis geriau suprantama prekybos žmonėmis ir kitų sunkių nusikaltimų tarpusavio sąsaja. Dėl sudėtingos nusikaltimų vykdytojų, smurtautojų, iš tokios veikos besipelnančių subjektų, išnaudotojų ir paslaugų naudotojų pasiūlos ir paklausos sąveikos atsiranda ilga dalyvių grandinė, į kurią jie įtraukiami sąmoningai arba nesąmoningai. Norint sustabdyti šiuos žiaurius nusikaltimus ir jiems veiksmingai užkirsti kelią, šią grandinę reikia nutraukti.
Atsižvelgdama į tai, Komisija įgyvendino 2012–2016 m. Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 1 (toliau – ES strategija). Be to, 2017 m. gruodžio mėn. savo komunikate „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo ataskaita ir konkretūs tolesni veiksmai“ (toliau – 2017 m. komunikatas) 2 Komisija taip pat nustatė konkrečius tolesnius prevencijos gerinimo veiksmus. Komisija toliau stebi, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 3 (toliau – Kovos su prekyba žmonėmis direktyva).
Ši ataskaita – antroji Komisijos kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita. Ji grindžiama įvairiais šaltiniais, be kita ko:
·nacionalinių pranešėjų sistemos arba lygiaverčių mechanizmų surinkta informacija, kurią valstybės narės pagal Kovos su prekyba žmonėmis direktyvos 19 ir 20 straipsnius 4 perdavė ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriui 5 ;
·veiksmais, kurių Komisija ir kiti suinteresuotieji subjektai ėmėsi pagal ES strategiją ir 2017 m. komunikatą;
·ES pilietinės visuomenės platformos ir Kovos su prekyba žmonėmis e. platformos 6 veikloje dalyvaujančių pilietinės visuomenės organizacijų suteikta informacija;
·atitinkamų ES agentūrų, taip pat tarptautinių ir regioninių organizacijų suteikta informacija.
Šioje ataskaitoje, taip pat prie jos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, remiantis duomenimis ir tendencijomis, pristatomi naujausi prekybos žmonėmis būdai, veiksmai, kurių imtasi pagal ES strategiją, ir pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. komunikatą, atsižvelgiant į juo prisiimtus įsipareigojimus. Šioje ataskaitoje taip pat nagrinėjami valstybių narių pateikti statistiniai duomenys ir pateikiama naujos informacijos apie Direktyvos 2004/81/EB 7 dėl leidimų gyventi šalyje išdavimo prekybos žmonėmis aukoms įgyvendinimą. Valstybių narių pateikta aprašomoji informacija daugiausia apima 2014–2016 m. laikotarpį, o šioje ataskaitoje ir Komisijos tarnybų darbiniame dokumente remiamasi tokių šaltinių kaip valstybės narės, pilietinė visuomenė, tarptautinės organizacijos ir Komisijos leidiniai informacija.
II. NAUJAUSI PREKYBOS ŽMONĖMIS BŪDAI IR TENDENCIJOS
Šioje antrojoje pažangos ataskaitoje pristatomu ketvirtuoju statistinių duomenų apie prekybą žmonėmis rinkimo etapu (kurio metu daugiausia dėmesio skirta 2015–2016 m. laikotarpiui) 8 sukaupta daugiau duomenų negu ankstesniais etapais. Statistinius duomenis, nors ir nevienodai išsamius, pateikė visos valstybės narės. 2013 ir 2014 m. Eurostatas paskelbė du darbinius dokumentus dėl ES lygmens statistikos, kurie buvo atnaujinti 2015 m. Paskui Komisija surinko tam tikrus 2013–2014 m. duomenis, kurie apibendrinami pirmojoje pažangos ataskaitoje 9 .
Iš 2015–2016 m. duomenų matyti, kad užregistruotų aukų ir prekiautojų žmonėmis, patekusių į policijos ir baudžiamosios teisenos sistemos akiratį, tendencijos panašios kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Šie duomenys susiję su asmenimis, susidūrusiais su institucijomis ir kitomis organizacijomis. Yra priežasčių manyti, kad daug aukų ir prekiautojų žmonėmis nenustatoma, todėl jie neįtraukti į čia pateikiamus duomenis. Valstybės narės labai skirtingai renka ir registruoja duomenis, todėl šiuos duomenis lyginti ir jų pokyčius ilgainiui vertinti reikia atsargiai.
2015–2016 m.:
·ES užregistruotos 20 532 prekybos žmonėmis aukos;
·dėl prekybos žmonėmis pradėtos 5 979 baudžiamojo persekiojimo procedūros ir paskelbti 2 927 apkaltinamieji nuosprendžiai;
·su policija arba baudžiamosios teisenos sistema oficialiai susidūrė 7 503 asmenys (t. y. jiems buvo pareikšti įtarimai, jie buvo sulaikyti arba įspėti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su prekyba žmonėmis);
·daugiau kaip pusė (56 proc.) prekybos žmonėmis atvejų buvo susiję su seksualiniu išnaudojimu – tai tebėra labiausiai paplitusi išnaudojimo forma. Maždaug ketvirtadalis (26 proc.) prekybos žmonėmis atvejų buvo susiję su išnaudojimu darbe, o likusią dalį (18 proc.) sudarė prekyba žmonėmis kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant priversti elgetauti, išimti organus). Dauguma (61 proc.) prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukų užregistruota Jungtinėje Karalystėje, taigi dėl Jungtinės Karalystės duomenų iš esmės keičiasi ES lygmeniu nustatyta prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais dalis. Jei neįtrauktume Jungtinės Karalystės duomenų, prekybos žmonėmis aukų pasiskirstymas ES lygmeniu pasikeistų taip: seksualinio išnaudojimo tikslais – 65 proc., išnaudojimo darbe tikslais – 15 proc. ir kitais tikslais – 20 proc.;
·daugiau kaip du trečdaliai (68 proc.) užregistruotų aukų buvo moterys ir mergaitės (jei neįtrauktume Jungtinės Karalystės duomenų, šis skaičius padidėtų iki 77 proc.);
·beveik ketvirtadalis (23 proc.) užregistruotų aukų buvo vaikai;
·44 proc. užregistruotų aukų buvo ES piliečiai;
·penkios ES valstybės narės, kurių piliečių tarp užregistruotų aukų buvo daugiausia, yra Rumunija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija ir Bulgarija. Tai – tos pačios šalys kaip ir 2010–2012 m. laikotarpiu bei pirmojoje Komisijos pažangos ataskaitoje nurodytos šalys;
·penkios ES nepriklausančios šalys, kurių piliečių tarp užregistruotų aukų buvo daugiausia, yra Albanija, Eritrėja, Kinija, Nigerija ir Vietnamas.
Siekdama tobulinti turimus duomenis, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Eurostatu ir statistikos institucijomis. Sukaupta išsamesnių duomenų, taip pat naujos informacijos apie įvairius valstybės tarnybų bendradarbiavimo, paramos aukoms ir veiksmų, kuriais siekiama mažinti prekiautojų žmonėmis nebaudžiamumą, būdus. Atliekant šį darbą buvo, be kita ko, prašoma pateikti informaciją apie aukas, pavyzdžiui, naudojimąsi suteikta tarptautine apsauga, ir apie nebaudžiamumo mažinimą, pavyzdžiui, naudojimosi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis kriminalizavimą. Vis dėlto tebėra spragų, susijusių su valstybių narių teikiamais duomenimis, dėl kurių mažėja informacijos patikimumas ir galimybės ją palyginti.
Valstybės narės turėtų ne tik tobulinti duomenų registravimo procesą ir didinti duomenų patikimumą, prieinamumą ir palyginamumą, bet ir užtikrinti, kad juos būtų galima suskirstyti pagal lytį, amžių, išnaudojimo formas, aukų ir nusikaltimų vykdytojų pilietybę, taip pat pagal teikiamos pagalbos ir apsaugos rūšis. Patikimi duomenys yra būtina tinkamos stebėsenos ir geresnio politikos formavimo užtikrinimo sąlyga.
1.Išnaudojimo formos
Prekyba žmonėmis – sudėtingas nusikaltimas, kurio raida dažnai priklauso nuo paklausos ir prekiautojų žmonėmis išradingumo. Pagrindinis jos požymis yra išnaudojimas, kuris gali būti įvairių formų.
·Prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais
Prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir toliau yra prekybos žmonėmis forma, apie kurią pranešama dažniausiai. 2015–2016 m. buvo užregistruotos 9 759 seksualinio išnaudojimo aukos, t. y. daugiau kaip pusė (56 proc.) visų užregistruotų išnaudojimo aukų, daugiausia – moterys ir mergaitės (95 proc. užregistruotų seksualinio išnaudojimo aukų). Labai padaugėjo moterų ir mergaičių, kurios seksualinio išnaudojimo tikslais į ES buvo parduotos centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu 10 . Aukos išnaudojamos sekso ir pramogų paslaugų versle, o šį procesą palengvina sparti technologinė plėtra ir naudojimasis internetu reklamos paslaugoms teikti ir aukoms verbuoti. Pranešta apie tokius naujus išnaudojimo būdus kaip pornografija, naudojimasis tiesioginio vaizdo interneto kameromis ir tiesioginė seksualinės prievartos prieš vaikus transliacija internetu.
Europolo išvada 11 , kad „esama valstybių narių, kuriose prostitucija laikoma teisėta veikla, todėl prekiautojams žmonėmis tampa daug lengviau pasinaudoti teisėta aplinka savo aukoms išnaudoti“, patvirtinama valstybių narių pranešimais, kad prekiautojai žmonėmis yra linkę nukreipti savo aukas į tas šalis, kuriose prostitucija reglamentuojama ir laikoma teisėta praktika. Šiuo klausimu Europolas teigia 12 , kad kai kuriose ES valstybėse narėse, kuriose prostitucija yra teisėta, įtariamieji teisėtose paslaugų teikimo vietose, pavyzdžiui, viešnamiuose, raudonųjų žibintų kvartaluose ar sekso paslaugų klubuose, dažnai pasitelkdami verslo vadovus, kartu su suaugusiomis aukomis galėjo išnaudoti vaikus, nes nepilnamečių prostitucija gali būti labai pelninga veikla, mat vadinamieji klientai už lytinius santykius su vaiku paprastai yra linkę mokėti daugiau.
Nors daugumoje valstybių narių ataskaitų prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais nurodoma kaip dažniausia išnaudojimo forma, iš informacijos apie veiksmus, kurių imtasi valstybėse narėse, matyti tendencija daugiausia dėmesio skirti kitoms išnaudojimo formoms.
Valstybės narės turėtų toliau dėti ir stiprinti pastangas kovoti su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir šiam tikslui teikti pirmenybę. Jos turi įdiegti priemones, kuriomis būtų didinami jų pajėgumai nustatyti visų formų išnaudojimo aukas, tačiau dėl to seksualinio išnaudojimo aukoms neturėtų būti skiriama mažiau dėmesio.
·Prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais
Apytiksliai ketvirtadalis (26 proc.) užregistruotų aukų buvo prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukos. Darbe dažniausiai išnaudojami vyrai (80 proc. užregistruotų aukų), nors tam tikruose sektoriuose (pavyzdžiui, namų ūkio darbų) išnaudojimo darbe aukos daugiausia yra moterys. Keletas valstybių narių pranešė, kad didėja prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais mastas.
Europolo duomenimis 13 , „organizuotos nusikalstamos grupės tenkina daugelyje valstybių narių didėjančios pigios darbo jėgos paklausą ir naudojasi darbo teisės aktų neatitiktimis, siekdami išnaudoti aukas vadinamojoje pilkojoje zonoje tarp teisėto darbo ir išnaudojimo darbe“.
Aukos išnaudojamos statybos, žemės ūkio ir miškininkystės, gamybos, maitinimo paslaugų, priežiūros paslaugų, valymo paslaugų ir namų ūkio darbų, pramogų, žvejybos, apgyvendinimo paslaugų, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriuose. Daugelyje valstybių narių ataskaitų ir pilietinės visuomenės pateiktų pranešimų atkreipiamas dėmesys į darbo inspektorių vaidmenį nustatant aukas ir (arba) būtinybę stiprinti teisėsaugos institucijų ir darbo inspekcijų tarpusavio bendradarbiavimą.
Vilčių teikia pažanga, daroma identifikuojant prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukas, ypač atsižvelgiant į Komisijos kovai su šia išnaudojimo forma skirtą finansavimą. Komisija toliau stebės, kaip įgyvendinama Direktyva dėl sankcijų darbdaviams ir Kovos su prekyba žmonėmis direktyva.
Vis dėlto Komisija pažymi, kad ne visi išnaudojimo ES darbo rinkoje atvejai susiję su prekyba žmonėmis.
·Kitos išnaudojimo formos
2015–2016 m. apie ketvirtadalis (18 proc.) užregistruotų aukų susidūrė su kitų formų išnaudojimu. Tai – prekyba žmonėmis, be kita ko, priverstinių santuokų, priverstinio elgetavimo ir priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiką tikslais. Šios kitos išnaudojimo formos susijusios su smulkiais nusikaltimais, turtiniais nusikaltimais ir sukčiavimu išmokų srityje. Pranešta, kad daugėja prekybos žmonėmis priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiką ir priverstinio elgetavimo tikslais atvejų.
Valstybės narės pranešė, kad daugėja atvejų, kai aukos sudaro fiktyvias arba priverstines santuokas. Tokios aukos taip pat patiria seksualinį išnaudojimą, verčiamos gimdyti vaikus ir (arba) išnaudojamos darbe, taip pat verčiamos sudaryti santuoką su ES nepriklausančių šalių piliečiais, kad jie įgytų teisę likti atitinkamoje šalyje. Europolas 14 šią tendenciją sieja su pastaraisiais metais padidėjusiu neteisėtų migrantų, kurie, atmetus jų prašymus suteikti prieglobstį, siekia įgyti teisėto gyventojo statusą, skaičiumi. Tokios formos prekybos žmonėmis aukos dažnai verčiamos imti paskolas arba kreiptis dėl socialinių išmokų.
Valstybės narės turėtų stiprinti veiksmus, įskaitant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kuriais siekiama kovoti su visų formų išnaudojimu. Jos taip pat turėtų pradėti organizuoti tikslinį civilinių registrų tvarkytojų ir kitų pareigūnų, galinčių susidurti su prekybos žmonėmis aukomis, mokymą.
2.Nauji prekybos žmonėmis būdai
Pranešta, kad didėja vidaus prekybos žmonėmis, t. y. prekybos žmonėmis tam tikros valstybės narės teritorijoje, mastas. Valstybės narės pranešė, kad identifikuojamos vis jaunesnio amžiaus aukos. Itin pažeidžiami tebėra vaikai iš Rytų Europos šalių ir romų bendruomenių, nes prekiautojai žmonėmis naudojasi giminystės ryšiais.
Kiti nauji prekybos žmonėmis būdai yra prekyba nėščiomis moterimis, siekiant parduoti jų naujagimius, prekyba žmonėmis siekiant išimti organus arba pašalinti žmogaus audinius, taip pat vaikų santuokų tikslais. Prekiautojų žmonėmis taikiniu taip pat vis dažniau tampa vystymosi ir fizinę negalią turintys asmenys.
3.Prekyba žmonėmis migracijos sąlygomis
Pranešta, kad dėl migracijos krizės didėja prekybos žmonėmis rizika. Savo 2018 m. rizikos analizėje Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pažymėjo, kad, „nors prekyba žmonėmis iš Nigerijos dešimtmečius aprūpina Europos sekso paslaugų rinką, dėl itin padidėjusio Nigerijos moterų, mišriuose migracijos srautuose atvykstančių į Italiją (ir kiek mažesniu mastu į Ispaniją), skaičiaus išryškėjo prekybos žmonėmis iš Nigerijos reiškinys“ 15 .
Valstybės narės pranešė apie prekybos žmonėmis aukas, nustatytas nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, taip pat apie prieglobsčio procedūromis piktnaudžiaujančias organizuotas nusikalstamas grupes. Valstybės narės taip pat pranešė, kad prekiautojai žmonėmis, siekdami įteisinti aukų statusą, reikalauja, kad jos kreiptųsi dėl tarptautinės apsaugos.
Su prekyba žmonėmis reikėtų kovoti atsižvelgiant į migraciją, taip pat į naujas prekybos žmonėmis tendencijas, pavyzdžiui, į tai, kad itin daug moterų ir mergaičių parduodama seksualinio išnaudojimo tikslais. Reikėtų toliau stengtis užtikrinti, kad visos aukos būtų identifikuojamos ir kad joms būtų suteikiama jų lytį, amžių ir išnaudojimo formą atitinkanti pagalba ir apsauga.
4.Prekiautojų žmonėmis profilis ir veikimo būdai
Valstybės narės pranešė, kad prekiautojai žmonėmis nuolat keičia veikimo būdus – naudoja mažiau fizinės jėgos, tačiau daugiau psichologinio ir emocinio smurto. Valstybės narės taip pat pranešė, kad didėja jų piliečių, laikomų įtariamaisiais, taip pat nusikaltimų vykdytojomis paverstų moterų skaičius. Nusikaltėlių tinklai yra itin judūs ir dažnai veikia tarptautiniu lygmeniu, taip pat turi savo grupuočių aukų kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse. Valstybių narių duomenimis, prekiautojai žmonėmis naudojasi internetu ir socialinės tinklaveikos priemonėmis aukoms verbuoti, logistikos operacijoms vykdyti ir siekdami sudaryti sąlygas aukų išnaudojimui, taip pat kaip prostitucijos reklamos platforma. Valstybės narės taip pat pranešė, kad dėl naudojamų šifravimo technologijų tyrimų institucijoms kyla sunkumų. Jos taip pat atkreipė dėmesį į sąsajas su prekyba narkotikais, dokumentų klastojimu, valiutos klastojimu, turtiniais nusikaltimais, neteisėtu migrantų gabenimu, neteisėta prekyba ginklais ir tabako gaminiais.
Atsižvelgiant į vis labiau pritaikomus prekiautojų žmonėmis naudojamus metodus, valstybės narės turėtų užtikrinti specializuotą specialistų, galinčių susidurti su aukomis, mokymą, kuris būtų pritaikytas prie naujų informacinių technologijų atliekamo vaidmens ir prekybos žmonėmis prevencijos iniciatyvų.
III. KOVA SU NEBAUDŽIAMUMU IR PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJA
Remiantis 2017 m. Komisijos komunikatu, kova su nebaudžiamumu ir prekybos žmonėmis prevencija yra svarbiausi jos prioritetai. Komisija taip pat toliau daug dėmesio skirs pastangoms suardyti prekybos žmonėmis modelį, šiuo tikslu sekdama lėšas ir nutraukdama prekybos žmonėmis grandinę. Šiame skirsnyje nagrinėjama pažanga, padaryta išaiškinant nusikaltimų vykdytojus, juos traukiant baudžiamojon atsakomybėn ir jiems skelbiant apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat priemonės, kurių imtasi siekiant gerinti prevenciją ir mažinti paklausą.
1. Paskatos kriminalizuoti naudojimąsi aukų teikiamomis paslaugomis
Toliau skatinti tas ES valstybes nares, kurios to dar nepadarė, kriminalizuoti sąmoningą naudojimąsi aukų paslaugomis – vienas iš svarbiausių 2017 m. komunikate išdėstytų Komisijos prekybos žmonėmis prevencijos prioritetų. Kovos su prekyba žmonėmis direktyvos 18 straipsnio 4 dalyje valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę kriminalizuoti naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis žinant, kad jas teikia prekybos žmonėmis aukos. Be to, iš analizės, įtrauktos į Komisijos vadinamąją Naudotojų ataskaitą 16 , kurioje vertinamas nacionalinės teisės aktų, kuriais kriminalizuojamas naudojimasis prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, poveikis, matyti, kad teisinės sąlygos ES nevienodos.
Tik trys valstybės narės pateikė statistinius duomenis apie susidūrimus su policija, baudžiamąjį persekiojimą ir apkaltinamuosius nuosprendžius, susijusius su tokių paslaugų naudotojų kriminalizavimu. Atitinkamai 2015–2016 m., kalbant apie naudojimąsi paslaugomis, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos, ES pranešta apie du įtariamuosius (asmenis, kurie oficialiai susidūrė su institucijomis), 135 baudžiamojo persekiojimo atvejus ir 18 apkaltinamųjų nuosprendžių.
Valstybės narės daugiausia informavo apie priemones, susijusias su naudojimusi paslaugomis, kurias teikia prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe tikslais aukos. Valstybės narės taip pat pranešė apie veiksmus, kuriais siekiama kovoti su asmenų, besinaudojančių prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukomis, nebaudžiamumu, daugiausia dėmesio skiriant, be kita ko, subrangovams, tarpininkams ir tiekimo grandinėms.
Nors pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamos politinės valios įgyvendinti atitinkamus įstatymus, valstybės narės pranešė apie naujus teisės aktus, susijusius su sąmoningo naudojimosi prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis kriminalizavimu.
Kaip pažymėta ankstesnėse Komisijos ataskaitose, reikia toliau stengtis kovoti su nebaudžiamumu užtikrinant, kad aukas išnaudojantys ir prieš jas smurtaujantys asmenys būtų patraukiami atsakomybėn. Komisija toliau ragina tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pradėti kriminalizuoti sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis.
2. Baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių veiksmingumo didinimas
Valstybės narės pranešė, kad 2015–2016 m. dėl prekybos žmonėmis buvo pradėtos 5 979 baudžiamojo persekiojimo procedūros ir paskelbti 2 927 apkaltinamieji nuosprendžiai. Iš esmės sustiprėjo Europolo ir Eurojusto kanalais palaikomas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. 2016–2017 m. Europolui buvo perduotos 2 476 naujos bylos ir pateikta 8 411 naujų operatyvinių pranešimų. 2014–2015 m. Eurojuste buvo sudaryta daug jungtinių tyrimų grupių.
Nors pastaraisiais metais baudžiamojo persekiojimo procedūrų ir apkaltinamųjų nuosprendžių šiek tiek padaugėjo, bendras jų lygis tebėra labai žemas. Dėl sudėtingo tokių tyrimų pobūdžio dažnai nepakanka įrodymų, kad būtų galima tęsti baudžiamąjį persekiojimą ir bylą perduoti teismui. Todėl nusikalstamą veiką padariusiems asmenims pateikiami kaltinimai dėl kitų nusikaltimų, pavyzdžiui, dėl pinigų plovimo arba su prostitucija susijusios nusikalstamos veikos.
Nustatyta, kad padidėjo informuotumas apie finansų tyrimus ir kad tokie tyrimai atliekami dažniau, taip pat imamasi tyrimų veiksmingumo didinimo priemonių. Eurojustas savo 28 atvejų analizės ataskaitoje 17 teigia, kad 75 proc. tokių atvejų nagrinėjo jungtinės tyrimų grupės ir kad jie buvo susiję su tokiais klausimais kaip pinigų plovimo tyrimai ir pinigų srautų stebėsena. Jis taip pat nustatė, kad patobulintos ir dažniau vykdomos pajamų iš nusikaltimų įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo operacijos ir kad tokios pajamos naudojamos aukoms paremti.
Pilietinės visuomenės pateiktuose pranešimuose pabrėžiama būtinybė pirmenybę teikti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui, taip pat spręsti problemas, susijusias su aukoms teikiant parodymus tenkančia pernelyg didele našta ir baudžiamojo proceso trukme.
Komisija aktyviai remia nacionalinių valdžios institucijų pastangas daugiausia dėmesio skirti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumo ir efektyvumo didinimui imantis priemonių, kuriomis joms sudaromos sąlygos stebėti su prekyba žmonėmis susijusius pinigų srautus ir iš tokios veikos gaunamą pelną, ir kriminalizuojant naudojimąsi aukų teikiamomis paslaugomis.
3. Bendri veiksmai ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas
Organizuotų nusikalstamų grupių grandinė dažnai driekiasi už valstybių sienų, todėl, atliekant tyrimus, reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas.
ES agentūros ir valstybės narės pranešė apie aktyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir dažnesnius bendrus tyrimus, taip pat apie tai, kad kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, ypač Vakarų Balkanų šalimis, sudaroma daugiau jungtinių tyrimų grupių. Valstybės narės pabrėžė būtinybę stiprinti tarptautinį žvalgybos, teisėsaugos, baudžiamojo persekiojimo ir teisminių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą, kad būtų galima aktyviau keistis informacija ir supaprastinti tyrimus.
Valstybės narės turėtų toliau stiprinti tarptautinį teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis turi būti toliau stiprinamas stiprinant jungtinių tyrimų grupių gebėjimus.
4. Informuotumo didinimas, mokymas ir prekybos žmonėmis grandinė
Valstybėse narėse įgyvendinama daug iniciatyvų, įskaitant informuotumo didinimo veiklą, mokymo kursus, veiksmus teisėkūros srityje ir kitų rūšių konsultacijas 18 . Mokymo klausimais valstybės narės bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat naudojasi tokiais ES tinklais kaip Europos teisėjų mokymo tinklas arba Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL).
Organizuojant informuotumo didinimo kampanijas valstybėse narėse daugiausia dėmesio skiriama prekybos žmonėmis aukų teikiamų paslaugų paklausos mažinimui, tačiau apie jų poveikį pateikta nedaug informacijos. Be to, pilietinės visuomenės organizacijos daugiausia dėmesio skiria būtinybei rengti kampanijas arba švietimo programas, kuriomis siekiama mažinti seksualinio išnaudojimo paklausą, ir ragina organizuoti klientams skirtas informuotumo didinimo kampanijas.
Valstybės narės pranešė, kad, siekdamos didinti juridinių asmenų atsakomybę platesnio masto prekybos žmonėmis grandinėje, imasi teisinių ir kitokių priemonių, įskaitant bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi.
Informuotumo didinimo ir mokymo priemonės turėtų būti tikslinės. Jomis turėtų būti siekiama konkrečių rezultatų, ypač užkirsti kelią nusikalstamumui. Valstybės narės raginamos geriau įvertinti tokių priemonių poveikį. Užtikrinti atskaitomybę aukoms taip pat reiškia užtikrinti įmonių atskaitomybę už jų veiksmus arba neveikimą.
IV. TEISĖ KREIPTIS Į TEISMĄ IR AUKŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS
ES teisės aktais nustatyta visapusiška pagalbos ir paramos aukoms bei jų apsaugos užtikrinant jų teises sistema, tačiau tebėra jos įgyvendinimui trukdančių kliūčių 19 .
Valstybės narės pranešė, kad glaudžiau bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis, o pilietinė visuomenė pabrėžė būtinybę oficialiai įtvirtinti procedūras, kuriomis palengvinami, skatinami ir stiprinami visų susijusių subjektų informacijos mainai.
Kovos su prekyba žmonėmis direktyva stiprinamos aukų apsaugos ir pagalbos joms teikimo taisyklės, nustatytos Direktyva 2004/81/EB dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Vis dėlto nuo 2014 m., kai buvo paskelbta vėliausia Komisijos įgyvendinimo ataskaita 20 , valstybės narės patvirtino nedaug atitinkamų teisėkūros iniciatyvų, kuriomis daugiausia siekiama aukoms užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir gerinti leidimų gyventi išdavimo mechanizmo veikimą 21 .
1.Prekybos žmonėmis aukų identifikavimas
Pirmojoje pažangos ataskaitoje pažymima, kad aukos turi mažiau galimybių pasinaudoti savo teisėmis todėl, kad jos neidentifikuojamos arba tinkamai nenukreipiamos. Valstybių narių duomenimis, Europos Sąjungoje skiriasi pirminiam aukų identifikavimui taikomos ribos lygis ir tokių procedūrų trukmė. Valstybės narės taip pat pabrėžė vietos valdžios institucijų vaidmenį, atliekamą identifikuojant aukas. Konkrečių sunkumų kyla identifikuojant mišriuose migracijos srautuose keliaujančias aukas ir aukas, kurioms taikomos tarptautinės apsaugos suteikimo procedūros, įskaitant atvejus, kai aukos buvo išnaudojamos už valstybės narės jurisdikcijos ribų.
Apie aukų identifikavimo, pagalbos ir paramos joms ir jų apsaugos priemonių poveikį neturima daug informacijos. Pilietinės visuomenės organizacijos pranešė apie sunkumus, susijusius su prieglobsčio procedūromis ir leidimų gyventi išdavimu prekybos žmonėmis aukoms, kurios nėra ES piliečiai.
Nepaisant šių sunkumų, valstybės narės mano, kad aukų identifikavimo srityje padaryta pažanga, ypač dėl aktyvesnio įvairių susijusių nacionalinių valdžios institucijų ir sektorių bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiavimo tarpvalstybiniu lygmeniu.
Užkertant kelią nusikalstamumui ir apsaugant aukas, labai svarbu anksti identifikuoti prekybos žmonėmis aukas pasitelkiant nacionalines nukreipimo sistemas, kurios turėtų apimti prieglobsčio sistemas.
2.Nacionaliniai ir tarptautiniai nukreipimo mechanizmai
Valstybėse narėse įdiegta daug oficialių arba neoficialių nacionalinių nukreipimo mechanizmų. Jos stengiasi užtikrinti, kad šie mechanizmai veiktų sklandžiau ir veiksmingiau.
Valstybės narės pranešė apie aktyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, su ES nepriklausančiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene. Be to, jos pripažįsta, kad bendradarbiavimas ir sukurti tinklai padeda sparčiau atlikti procedūras, taip pabrėždamos ES finansavimo teikiamą paramą.
Pilietinės visuomenės organizacijos pažymėjo nuolatinius trūkumus užtikrinant daugiadalykį požiūrį. Jos taip pat atkreipė dėmesį į tokius klausimus kaip neįtraukiama pilietinė visuomenė, tinkamo visų susijusių subjektų mokymo ir jų gebėjimų stiprinimo stoka, taip pat nepakankamai vienodi sprendimai dėl aukų nukreipimo.
Vadovaudamasi savo 2017 m. komunikatu, Komisija pradėjo valstybių narių nacionalinių ir tarptautinių nukreipimo mechanizmų veikimo peržiūros tyrimą.
3.Pagalba prekybos žmonėmis aukoms ir jų apsauga
Nors valstybės narės pranešė apie pažangą, padarytą aukoms teikiamos pagalbos ir paramos ir jų apsaugos srityje, taip pat spartinant procedūras, ne visada užtikrinama, kad aukos galėtų besąlygiškai ir veiksmingai pasinaudoti šiomis teisėmis. Keletas iš patobulinimų pavyzdžių yra naudojimasis šiuolaikinėmis technologijomis, siekiant išvengti antrinės viktimizacijos per baudžiamąjį procesą, taip pat prieglaudų ir aukoms tinkamų gyvenamųjų patalpų įrengimas.
Vis dar sudėtinga identifikuoti aukomis tapusius vaikus, neatsižvelgiant į jų kilmės šalį, ir padėti jiems pasinaudoti savo teisėmis. Valstybės narės pranešė, kad, be kita ko, priimdamos teisės aktus, nustatė konkrečias procedūras, kuriomis siekiama kovoti su prekyba vaikais, įskaitant mišriuose migracijos srautuose keliaujančius vaikus. Pilietinės visuomenės organizacijos pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą visų susijusių subjektų, įskaitant globėjus, socialinius ir sveikatos priežiūros darbuotojus, kompetenciją ir mokymą ir stiprinti jų gebėjimus.
Komisija yra pateikusi rekomendacijų valstybėms narėms dėl vaikų migrantų apsaugos stiprinimo.
4.Žalos atlyginimas aukoms ir nebaudimo principas
Atlyginti žalą aukoms dažnai trukdo tokie aspektai kaip nacionalinių žalos atlyginimo sistemų sudėtingumas ir įvairovė, taip pat kompensacinių išmokų skirtumai valstybėse narėse. Kai kurios valstybės narės pranešė, kad aukoms žala atlyginama. Vis dėlto pilietinės visuomenės pranešimuose dėmesys atkreipiamas į visų pirma prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukoms kylančius sunkumus, nes jos negali patenkinti reikalavimų pateikti patikrinamų išlaidų ar prarasto darbo įrodymus.
Dėl nebaudimo valstybės narės Komisijai pateikė nedaug informacijos. Pilietinės visuomenės pranešimuose teigiama, kad visų pirma prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo ir priverstinio išnaudojimo nusikalstamoje veikoje tikslais aukoms kyla didelis pavojus būti nubaustoms už nusikaltimus, kuriuos jos buvo priverstos padaryti.
Valstybės narės raginamos įgyvendinti nacionalinės teisės aktus užtikrinant, kad būtų įdiegtos žalos atlyginimo aukoms priemonės, įskaitant tinkamą atitinkamų specialistų mokymą ir jų gebėjimų stiprinimą.
V. KOORDINUOTA IR KONSOLIDUOTA KOVA ES IR UŽ JOS RIBŲ
ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorius, siekdamas tiek ES, tiek ES nepriklausančių šalių atžvilgiu užtikrinti nuoseklią politiką, nustato jos strateginę kryptį. 2017 m. komunikate nustatytas prioritetas užtikrinti koordinuotą ir konsoliduotą kovą su prekyba žmonėmis tiek ES, tiek už jos ribų 22 .
Atsižvelgdamos į 2017 m. komunikatą, dešimt ES agentūrų pasirašė bendrą įsipareigojimų bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis pareiškimą 23 . Nacionalinės valdžios institucijos paragino ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių apsilankyti konkrečiose šalyse, kuriose surengta daug pasikeitimo nuomonėmis su vyriausybiniais ir nevyriausybiniais suinteresuotaisiais subjektais susitikimų. Be to, pradėti trys 2017 m. komunikate numatyti tyrimai 24 .
Prekybos žmonėmis klausimas įtrauktas į keletą išorės politikos sričių, partnerystės susitarimų ir dialogų su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, į Chartumo ir Rabato procesus, tolesnius veiksmus pagal Bendrą Valetos veiksmų planą ir bendros AS, ES ir JT darbo grupės darbotvarkę, taip pat sprendžiamas vykdant BSGP misijas ir operacijas. Be to, ES savo išorės finansavimo priemonių lėšomis ES nepriklausančiose šalyse finansuoja įvairius kovos su prekyba žmonėmis veiksmus.
ES lėšų paskirstymą kovos su prekyba žmonėmis politikos srityje Komisija patikrino atlikusi visapusišką politikos peržiūrą 25 . Komisija toliau skelbia kvietimus teikti pasiūlymus dėl Vidaus saugumo fondo ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis finansuojamų kovos su prekyba žmonėmis srities projektų. ES finansavimu jau galima naudotis įgyvendinant nacionalines programas, kai lėšos valdomos pagal pasidalijamojo valdymo principą arba skiriamos kaip tiesioginės dotacijos. Savo ataskaitose daug valstybių narių nurodo, kad 2014–2017 m. įgyvendindamos kovos su prekyba žmonėmis iniciatyvas naudojosi nacionaliniu ir ES finansavimu. ES finansavimo nuostatos dėl kovos su prekyba žmonėmis politikos paramos įtrauktos į Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos reglamentų 26 . Nacionalinis finansavimas skiriamas veiksmams, susijusiems su tokiais klausimais kaip pagalba ir parama aukoms, tačiau valstybės narės pranešė, kad sudėtinga nustatyti tikslias sumas. Pilietinės visuomenės organizacijos neigiamai vertina finansinės paramos nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamoms aukų paramos programoms trūkumą ir nepakankamą tvarumą.
Komisija ragina valstybes nares paramos aukoms tarnyboms skirti pakankamai išteklių ir kovoti su prekyba žmonėmis kaip su sunkios formos ir organizuotu nusikalstamumu. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės toliau raginamos kuo geriau naudotis pagal pasidalijamojo valdymo principą skiriamu finansavimu ir tiesioginėmis dotacijomis, skiriamomis pagal įvairias Komisijos finansavimo priemones.
VI. IŠVADOS
Iš informacijos, kuria grindžiama ši ataskaita, matyti, kad padaryta tam tikra pažanga, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su pilietine visuomene, atliekamų finansų tyrimų, jungtinių tyrimų grupių steigimo ir nacionalinių ir tarptautinių nukreipimo mechanizmų kūrimo srityse.
Vis dėlto prekyba žmonėmis tebėra vienas iš nusikaltimų, kurių vykdytojai ir aukų išnaudotojai lieka nenubausti. Remiantis šios ataskaitos išvadomis negalima teigti, kad prekybos žmonėmis mastas sumažėjo. Be to, išnagrinėjus duomenis matyti tendencija identifikuoti tik tam tikrų išnaudojimo formų aukas: tam tikrų kategorijų aukoms teikiama pirmenybė, o kitoms skiriama mažiau dėmesio. Iš valstybių narių pateiktos informacijos matyti, kad pagrindinėse srityse dar kyla sunkumų ir daroma nedidelė pažanga. Todėl valstybės narės pirmiausia turi imtis visų būtinų priemonių.
Valstybės narės taip pat raginamos imtis ryžtingų priemonių ir įgyvendinti visapusišką strategiją, kuri apimtų visus prekybos žmonėmis grandinės aspektus, kad būtų užkirstas kelias nebaudžiamumui ir skatinama mažinti paklausą, ypač kriminalizuojant sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis. Aukos ir toliau turi nedaug galimybių naudotis joms pagal ES teisės aktus užtikrinamomis teisėmis į apsaugą ir paramą, žalos atlyginimą ir nebaudimą.
Iš nedidelio apkaltinamųjų nuosprendžių ir baudžiamojo persekiojimo procedūrų, taip pat aukų, kurios yra ES piliečiai, skaičiaus matyti, kad reikia toliau sparčiau identifikuoti aukas, atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kaupti duomenis ir tobulinti jų registravimo procesus, taip pat aktyviau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir didinti informuotumą.
Komisija kovos su prekyba žmonėmis srityje imasi įvairių veiksmų ir įgyvendino daugelį iš 2017 m. komunikate nustatytų konkrečių veiksmų. Ji toliau visais įmanomais būdais, be kita ko, skirdama finansinę paramą politinių ir veiklos priemonių kūrimui, padės naikinti prekybą žmonėmis.
COM(2012) 286.
COM(2017) 728.
2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, OL L 101, 2011 4 15.
Pagal Direktyvos 2011/36/ES 19 straipsnį nacionalinių pranešėjų sistemos ar lygiaverčių mechanizmų užduotys yra, be kita ko, „analizuoti prekybos žmonėmis tendencijas, vertinti kovos su prekyba žmonėmis rezultatus, taip pat rinkti statistinius duomenis glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis šioje srityje veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, ir teikti informaciją“. Direktyvos 2011/36/ES 20 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „valstybės narės perduoda koordinatoriui 19 straipsnyje nurodytą informaciją, kuria remdamasis jis prisideda prie Komisijos kas dvejus metus rengiamos pažangos, padarytos kovojant su prekyba žmonėmis, ataskaitos“.
https://ec.europa.eu/anti-trafficking/eu-anti-trafficking-coordinator_en.
https://ec.europa.eu/anti-trafficking/media-outreach-els/eu-civil-society-e-platform_en.
2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis, OL L 261, 2004 8 6.
Išsamesnė informacija pateikiama pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente ir susijusiame duomenų analizės tyrime, į kurį įtraukti atnaujinti statistiniai ir metodologiniai duomenys.
COM(2016) 267.
https://frontex.europa.eu/assets/Publications/Risk_Analysis/Risk_Analysis/Risk_Analysis_for_2018.pdf
2016 m. vasario mėn. Europolo ataskaita dėl prekybos žmonėmis padėties Europos Sąjungoje.
https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-serious-and-organised-crime-threat-assessment-2017
https://www.europol.europa.eu/activities-services/main-reports/european-union-serious-and-organised-crime-threat-assessment-2017
Eurojustas (2017), Implementation of the Eurojust action plan against trafficking in human beings 2012-2016.
Valstybėms narėms pagal Kovos su prekyba žmonėmis direktyvos 18 straipsnio 3 dalį nustatytas teisinis įpareigojimas.
Komisijos Perkėlimo į nacionalinę teisę ataskaitoje padaryta išvada, kad nacionalinės valdžios institucijos deda daug pastangų, tačiau vis dar esama daug galimybių tobulinti padėtį, ypač kiek tai sietina su apsaugos ir paramos priemonėmis. Europos Komisijos ataskaita, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi Direktyvos 2011/36/ES, pagal 23 straipsnio 1 dalį, COM(2016) 722 final.
COM(2014) 635.
Daugiau informacijos apie šios direktyvos taikymą pateikiama Komisijos tarnybų darbinio dokumento I priede.
Šio tikslo siekiama bendradarbiaujant su Nacionalinių pranešėjų sistemos ar lygiaverčių mechanizmų ES tinklu, ES pilietinės visuomenės kovos su prekyba žmonėmis platforma, ES institucijomis (Europos Komisijos padaliniais, Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba) ir ES agentūromis, įskaitant teisingumo ir vidaus reikalų agentūras, taip pat su strateginiais tarptautiniais partneriais per daugiašalius procesus.
Pateikiama adresu https://ec.europa.eu/anti-trafficking/eu-policy/heads-ten-eu-agencies-commit-working-together-against-trafficking-human-beings_en.
1) Valstybių narių nacionalinių ir tarptautinių nukreipimo mechanizmų veikimo peržiūros tyrimas, 2) Prekybos žmonėmis ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų tyrimas ir 3) ES kovos su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais metodo poveikio tyrimas. Informacija apie konkursą pateikiama adresu https://etendering.ted.europa.eu/cft/cft-display.html?cftId=3932.
https://publications.europa.eu/lt/web/general-publications/eu_budget_for_the_future ir https://ec.europa.eu/commission/publications/factsheets-long-term-budget-proposals_lt .