EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 16

COM(2018) 301 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaita

1 PRIEDAS. ES pagalbos Afrikai patikos fondas

Valstybių narių įnašai

	Patvirtinti įnašai (EUR)				Gauti įnašai (EUR)
Šalis	Visos programos	Skirta pagal programą			2018 m. gegužės 8 d.
		Sahelis ir Čado ežeras	Somalio pusiasalis	Šiaurės Afrika	Iš viso
Austrija	6 000 000		3 000 000	3 000 000	6 000 000
Belgija	10 000 000	5 500 000	500 000	4 000 000	6 000 000
Bulgarija	550 000	220 000	220 000	110 000	550 000
Kroatija	300 000	100 000	100 000	100 000	300 000
Čekija	10 411 624	-	740 000	9 671 624	10 411 624
Danija	10 032 933	2 400 768	2 400 768	5 231 396	10 032 932
Estija	1 450 000	-	-	1 450 000	1 450 000
Suomija	5 000 000	1 000 000	3 000 000	1 000 000	5 000 000
Prancūzija	9 000 000	7 200 000	1 200 000	600 000	9 000 000
Vokietija	157 500 000	39 600 000	1 200 000	116 700 000	139 500 000
Vengrija	9 450 000		700 000	8 750 000	9 450 000
Airija	6 000 000	1 200 000	4 200 000	600 000	2 600 000
Italija	104 000 000	86 000 000	5 000 000	11 000 000	102 000 000
Latvija	300 000	20 000	20 000	260 000	300 000
Lietuva	200 000	20 000	20 000	160 000	200 000
Liuksemburgas	3 100 000	3 000 000	100 000		3 100 000
Мalta	325 000	-	125 000	200 000	175 000
Nyderlandai	26 362 000	3 000 000	13 362 000	10 000 000	23 362 000
Norvegija (NOK ekvivalentas eurais)	8 865 381	2 695 547	4 061 018	2 108 815	8 865 381
Lenkija	10 550 748	-	1 100 000	9 450 748	10 550 748
Portugalija	1 800 000	855 000	180 000	765 000	1 800 000
Rumunija	100 000	40 000	40 000	20 000	100 000
Slovakija	10 350 000	700 000	300 000	9 350 000	10 350 000
Slovėnija	100 000	40 000	40 000	20 000	100 000
Ispanija	9 000 000	7 200 000	1 200 000	600 000	9 000 000
Švedija	3 000 000	1 200 000	1 200 000	600 000	3 000 000
Šveicarija	4 100 000	1 640 000	1 640 000	820 000	3 600 000
Jungtinė Karalystė	6 000 000		3 000 000	3 000 000	1 200 000
Bendra išorės įnašo suma	413 847 685	163 631 316	48 648 787	199 567 583	377 997 685

Patvirtinti projektai pagal ES pagalbos Afrikai patikos fondo strateginius tikslus (mln. EUR)

ES patikos fondo strateginiai tikslai	Sahelio ir Čado ežero regionas	Somalio pusiasalis	Šiaurės Afrika	Susietosios programos	Iš viso
1.Didesnės ekonominės ir užimtumo galimybės	383,6	184	0	0	567,6
2.Bendruomenių atsparumo didinimas	397	335,2	0	0	732,2
3.Geresnis migracijos valdymas	182,5	114,15	335	123,6	755,25
4.Geresnis valdymas ir konfliktų prevencija	328,1	174,8	0	0	502,9
5.Kiti ir kompleksiniai klausimai	2,2	12,1	0	21,5	35,8
Iš viso	1293*	820.3*	335*	145.1*	2 593*

* Suapvalinti skaičiai

2 PRIEDAS. Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

Kalbant apie veiklą, numatyta paskirti visa Priemonės finansinio paketo suma – 3 mlrd. EUR – ir iki 2017 m. pabaigos sudarytos sutartys dėl 72 projektų 1 . Visos šios sutartys jau pradėtos įgyvendinti. Nuo tada, kai 2018 m. kovo mėn. buvo pateikta paskutinė ataskaita, išmokos padidėjo nuo 1,85 mlrd. EUR iki daugiau kaip 1,93 mlrd. EUR (arba 64 % viso finansinio paketo); likutis bus išmokamas pagal Priemonę įgyvendinant projektus, o galutiniai mokėjimai bus atlikti ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos. Daugiau informacijos galima gauti iš internete pateiktos atnaujintos projektų lentelės 2 . Dėl vykdomos veiklos jau matyti reikšmingas poveikis vietoje.

Humanitarinė pagalba 3

Šiuo metu, įgyvendinant programą, pagal neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą daugiau kaip 1,3 mln. pabėgėlių kas mėnesį pervedama grynųjų pinigų. Pagal sąlyginio švietimui skirtų grynųjų pinigų pervedimo programą dabar parama teikiama daugiau kaip 290 000 pabėgėlių vaikų, kurie visi reguliariai lanko mokyklą, šeimoms.

Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą ir sąlyginio švietimui skirto grynųjų pinigų pervedimo programą papildo kiti projektai, skirti sveikatai, įskaitant specializuotas paslaugas, neformalųjį švietimą ir apsaugą. Vykdant kitus projektus daugiausia dėmesio skiriama informavimui apie valdžios sektoriaus paslaugas ir informacijos apie jas gavimo bei prieigos prie jų palengvinimui. Iš viso pagal Priemonę susitarta dėl 45 humanitarinės pagalbos projektų.

Nehumanitarinė pagalba

Pagal tiesioginę dotaciją Sveikatos apsaugos ministerijai veikia 12 migrantų sveikatos centrų, kurie padeda gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuose ir kituose jau įsteigtuose 86 centruose dirba 813 darbuotojų. Pabėgėliams suteiktos 763 963 pirminės sveikatos priežiūros konsultacijos ir paskiepyta 217 511 sirų pabėgėlių vaikų 4 . Be to, Kilise ir Hatajuje pradėti įgyvendinti dviejų ligoninių, kuriose būtų atitinkamai 300 ir 250 vietų, statybos projektai .

Pagal tiesioginę dotaciją Nacionalinio švietimo ministerijai 312 151 vaikas dalyvavo turkų kalbos mokymo kursuose, kuriuos vedė 5 486 pagal Priemonę įdarbinti turkų kalbos mokytojai. Pradėta dalyti kanceliarines priemones ir vadovėlius 500 000 mokinių ir pradėti 175 mokyklų statybos darbai.

Antroji Priemonės dalis

2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškime teigiama, kad „kai tik šie ištekliai bus visiškai panaudoti“, ES „iki 2018 m. pabaigos sutelks papildomą [...] 3 mlrd. EUR finansavimą“. Šiuo metu mobilizuojama antroji 3 mlrd. EUR dalis. Siekiant išvengti priemonės finansavimo spragų, reikės skubiai pradėti ją įgyvendinti, todėl pirmosios sutartys pagal kitą finansavimo dalį gali būti pasirašytos 2018 m. vasarą. Rengiamas atnaujintas poreikių vertinimas turėtų būti baigtas iki 2018 m. birželio mėn.

3 PRIEDAS. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos

1.Dislokavimas

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra toliau padeda pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms. Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje, taip pat Vakarų Balkanuose Europos sienų ir pakrančių apsaugos būriuose dirba apie 1 300 asmenų. Žemėlapyje pateikiama 2018 m. gegužės 14–18 d. buvusi padėtis.

* Vakarų Balkanai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d. valstybių narių indėliai sudarė daugiau kaip 75 272 vieno žmogaus darbo dienas.

VN / ŠAV 5	ESPAB 6 dislokavimas, vieno žmogaus darbo dienos (išskyrus vidaus dislokavimą)	Įgula ir (arba) techniniai darbuotojai, koordinuojantys darbuotojai ir vertėjai žodžiu, vieno žmogaus darbo dienos (išskyrus vidaus dislokavimą)	Vieno žmogaus darbo dienos, vidaus dislokavimas	Dislokavimas Vakarų Balkanuose	Iš viso
Austrija	2 725			931	3 656
Belgija	486				486
Bulgarija	712		3 024	29	3 765
Kroatija	196	257		367	820
Kipras	26				26
Čekija	1 514	212		1 210	2 936
Danija	2 014	406			2 420
Estija	1 672	272		157	2 101
Suomija	568	268		6	842
Prancūzija	6 213	159		167	6 539
Vokietija	8 318	378		1 714	10 410
Graikija	244	6	6 323	29	6 602
Vengrija	276			122	398
Islandija		126		-	126
Italija	450	193	3 283	138	4 064
Latvija	967	676		731	2 374
Lietuva	2 018	198		12	2 228
Liuksemburgas	302	156		6	464
Мalta		313		48	361
Nyderlandai	3 659	3 653		414	7 726
Norvegija	372	-		6	378
Lenkija	3 101	157		867	4 125
Portugalija	1 161	754		306	2 221
Rumunija	1 860	167		432	2 459
Slovakija	961			87	1 048
Slovėnija	260			512	772
Ispanija	470		2 033	301	2 804
Švedija	672			57	729
Šveicarija	95			250	345
Jungtinė Karalystė*	1 163	884			2 047
Iš viso	42 475	9 235	14 663	8 899	75 272

* Nėra oficiali ESPAB dalyvė.

Tačiau nustatyta didelių trūkumų, susijusių su įsipareigojimais, prisiimtais dėl žmogiškųjų ir techninių išteklių, reikalingų operatyvinei veiklai 2018 m. vykdyti. Nepaisant dviejų atvirų kvietimų teikti paraiškas dėl papildomos įrangos, didelis trūkumas gali labai apriboti gegužės–gruodžio mėn. planuojamos veiklos sausumoje, jūroje ir ore įgyvendinimą.

Sausumos sienos
	Prašoma žmogaus darbo dienų	Suteikta žmogaus darbo dienų	Žmogaus darbo dienų trūkumas	Žmogaus darbo dienų trūkumas %
Žmogiškieji ištekliai (skirtingi ESPAB profiliai)	106045	48232	57847	55 %
	Prašoma įrangos naudojimo dienų	Suteikta įrangos naudojimo dienos	trūkumas Įrangos naudojimo dienų	trūkumas % Įrangos naudojimo dienų
Patruliniai automobiliai	21061	8372	12689	60 %
Transporto priemonės su šiluminio vaizdo perdavimo įranga	2368	1209	1159	49 %
Transporto priemonės	786	0	786	100 %
CO2 detektoriai	1320	1603	0	0 %
Širdies plakimo detektoriai	338	0	338	100 %
Kilnojamoji laboratorija	169	0	169	100 %
Iš viso	26042	11184	15141	58 %
Jūrų sienos
	Prašoma žmogaus darbo dienų	Suteikta žmogaus darbo dienų	Žmogaus darbo dienų trūkumas	Žmogaus darbo dienų trūkumas %
Žmogiškieji ištekliai (skirtingi ESPAB profiliai)	112176	88623	23553	21 %
	Prašoma įrangos naudojimo dienų	Suteikta įrangos naudojimo dienų	Įrangos naudojimo dienų trūkumas	Įrangos naudojimo dienų trūkumas %
Jūrų patruliniai laivai	1711	899	812	47 %
Pakrančių patruliniai laivai	1778	510	1268	71 %
Pakrančių patruliniai kateriai	3554	2048	1506	42 %
Orlaiviai su fiksuotaisiais sparnais	1220	814	406	33 %
Sraigtasparniai	1102	630	472	43 %
Transporto priemonės su šiluminio vaizdo perdavimo įranga	736	1106	0	0 %
Patruliniai automobiliai	4725	887	3838	81 %
Transporto priemonės	2376	2376	0	0 %
Iš viso	17202	9270	8302	48 %
Oro sienos
	Prašoma žmogaus darbo dienų	Suteikta žmogaus darbo dienų	Žmogaus darbo dienų trūkumas	Žmogaus darbo dienų trūkumas %
Žmogiškieji ištekliai (skirtingi ESPAB profiliai)	11111	7942	3169	29 %

2.Greitojo reagavimo pajėgumai, įskaitant privalomą išteklių telkimą

Iki 2018 m. balandžio 30 d. bendras į greitojo reagavimo rezervą įtrauktų sienos apsaugos pareigūnų, kuriuos galima dislokuoti, skaičius bus 1482, o tai sudaro 99 % rezervo; dvi valstybės narės pareigūnų nepaskyrė, dar dvi turi paskirti likusius pareigūnus.

Valstybės narės	Austrija	Belgija	Bulgarija	Kroatija	Kipras	Čekija	Danija	Estija	Suomija	Prancūzija	Vokietija	Graikija	Vengrija	Islandija	Italija	Latvija	Lietuva	Liuksemburgas	Мalta	Nyderlandai	Norvegija	Lenkija	Portugalija	Rumunija	Slovakija	Slovėnija	Ispanija	Švedija	Šveicarija
Sienos apsaugos pareigūnai, nurodyti duomenų bazėje OPERA	55	83	40	96	0	147	28	175	57	400	377	87	65	0	130	30	52	8	14	93	13	284	68	196	56	36	146	53	49
Privalomam dislokavimui iš greitojo reagavimo rezervo (GRR) turimų pareigūnų skaičius	34	30	40	65	0	20	28	18	30	170	225	50	65	0	125	30	39	8	6	50	12	100	47	75	35	35	111	17	16
Įnašai pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento I priedą	34	30	40	65	8	20	29	18	30	170	225	50	65	2	125	30	39	8	6	50	20	100	47	75	35	35	111	17	16

Nors situacija šiek tiek pagerėjo, Greitojo reagavimo įrangos rezervui vis dar trūksta nemažai daugelio rūšių įrangos, o dabartinius įnašus toliau skiria tik 15 valstybių narių / asocijuotųjų valstybių:

Įrangos tipas	Įrangos-mėnesių skaičius, kurio paprašyta valdybos sprendimu	Įrangos-mėnesių skaičius, kurį pasiūlė VN/ŠAV	Trūkumas	Prisidedančios valstybės
Pakrančių patruliniai kateriai	67	24	43	Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Italija, Portugalija, Slovėnija, Suomija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija
Pakrančių patruliniai laivai	33	14	19
Orlaiviai su fiksuotaisiais sparnais	19	5	14
Sraigtasparniai	20	3	17
Jūrų patruliniai laivai	28	14	14
Patruliniai automobiliai	167	453	0
Širdies plakimo detektoriai	6	1	5
Transporto priemonės su šiluminio vaizdo perdavimo įranga	55	35	20
CO2 detektoriai	54	0	54
Kilnojamoji laboratorija	3	0	3

3.Pažeidžiamumo vertinimas

Iki 2018 m. balandžio 27 d. pagal 2017 m. vertinimus Agentūra rekomendavo iš viso 53 priemones 21 valstybės narės pažeidžiamumui mažinti įvairiose srityse. Dar gali būti pateikta keletas papildomų rekomendacijų.

Pažeidžiama sritis	Rekomenduojamos priemonės	Valstybių narių skaičius
Patikrinimai kertant sieną	·Pritaikyti informacijos paieškos duomenų bazėje atliekant sistemingus patikrinimus procedūras ·Nustatyti apytikrį neaptiktų dokumentų klastojimo ir (arba) neteisėto sienos perėjimo atvejų skaičių ir atlikti tikslinius patikrinimus	21
Nenumatytų atvejų planavimas	·Rengti ir (arba) atnaujinti nenumatytų atvejų planą ir jį išbandyti	10
Registracijos ir aprūpinimo būstu pajėgumai	·Didinti aprūpinimo būstu pajėgumus ·Parengti išsamų EURODAC pirštų atspaudų ėmimo prietaisų aprašą	7
Sienų kontrolės personalas	·Padidinti faktinį darbuotojų skaičių	2
Rizikos analizė	·Įgyvendinti bendrosios integruotos rizikos analizės modelį	1
Antrinis judėjimas	·Atlikti patikrinimus, kad būtų išvengta antrinio judėjimo	1
Sienų stebėjimas	·Registruoti reagavimo laiką po aptikimo	11

4 PRIEDAS. Perkėlimas. Padėtis 2018 m. gegužės 4 d.

Valstybė narė / asocijuotoji valstybė	Įsipareigota 7 pagal 2015 m. liepos 20 d. Išvadas	Perkelta 8 pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas	Įsipareigota pagal vadinamąjį 50 000 mechanizmą	Perkelta pagal vadinamąjį 50 000 mechanizmą	Perkelta 9 pagal ES ir Turkijos pareiškimą	Bendras pagal ES mechanizmus perkeltų asmenų skaičius (2015–2018)
Austrija	1 900	1 900	0		210 (210)	1 900
Belgija	1 100	1 100	2 000	360	823 (252)	2 031
Bulgarija	50	0	110		0	0
Kroatija	150	40	200	41	81 (81)	81
Kipras	69	0	69		0	0
Čekija	400	52	0		0	52
Danija	1 000	481	0		0	481
Estija	20	20	80		59 (20)	59
Suomija	293	293	1 670	163	1,002 (5)	1 453
Prancūzija	2 375	2 375	10 200	1 425	1,681 (730)	4 751
Vokietija	1 600	1 600	10,200 10		4,840 (1,600)	4 840
Graikija	354	0	0		0	0
Vengrija			0		0	0
Islandija	50	50				50
Airija	520	520	1 200		0	520
Italija	1 989	1 612	1 000	94	327 (327)	1 706
Latvija	50	46	0		46 (46)	46
Lichtenšteinas	20	20				20
Lietuva	70	32	74	52	84 (84)	84
Liuksemburgas	30	28	200		206	234
Мalta	14	14	20		17 (14)	17
Nyderlandai	1 000	1 000	3 000	24	2,602 (570)	3 056
Norvegija	3 500	3 500				3 500
Lenkija	900	0	0		0	0
Portugalija	191	136 11	1 010	43	142 (142)	179
Rumunija	80	43	146		0	43
Slovakija	100	0	0		0	0
Slovėnija	20	0	60		0	0
Ispanija	1 449	1 360	2 250	64	440 (440)	1 424
Švedija	491	491	8 750	1 986	753 (269)	2 961
Šveicarija	519	519				519
Jungtinė Karalystė	2 200	2 200	7 800		0	2 200
IŠ VISO	22 504	19 432	50, 039	4 252	13,313 (4,790)	32 207

5 PRIEDAS. Statistiniai grąžinimo duomenys

	2014				2015				2016				2017
	Neteisėtai esantys asmenys	Nurodyta išvykti	Grąžinta į trečiąją šalį	Grąžinimo procentas	Neteisėtai esantys asmenys	Nurodyta išvykti	Grąžinta į trečiąją šalį	Grąžinimo procentas	Neteisėtai esantys asmenys	Nurodyta išvykti	Grąžinta į trečiąją šalį	Grąžinimo procentas	Neteisėtai esantys asmenys	Nurodyta išvykti	Grąžinta į trečiąją šalį	Grąžinimo procentas
Europos Sąjunga (28 valstybės)	672,215	470,080	170,415	36,25 %	2.154.675	533,395	196,190	36,78 %	983,860	493,785	226,150	45,80 %	550,670	516,115	188,920	36,60 %
Belgija	15,540	35,245	5,250	14,90 %	16,275	31,045	5,550	17,88 %	19,320	33,020	6,920	20,96 %	18,285	32,235	5,255	16,30 %
Bulgarija	12,870	12,870	1,090	8,47 %	20,810	20,810	540	2,59 %	14,125	14,120	1,105	7,83 %	2,595	2,600	1,250	48,08 %
Čekija	4,430	2,460	315	12,80 %	8,165	4,510	330	7,32 %	4,885	3,760	390	10,37 %	4,360	6,090	680	11,17 %
Danija	515	2,905	910	31,33 %	2,165	3,925	1,040	26,50 %	1,390	3,050	930	30,49 %	1,105	3,185	1,115	35,01 %
Vokietija	128,290	34,255	19,060	55,64 %	376,435	54,080	53,640	99,19 %	370,555	70,005	74,080	105,82 %	156,710	97,165	44,960	46,27 %
Estija	720	475	100	21,05 %	980	590	40	6,78 %	665	505	380	75,25 %	755	645	580	89,92 %
Airija	900	970	335	34,54 %	2,315	875	205	23,43 %	2,315	1,355	245	18,08 %	2,780	1,105	270	24,43 %
Graikija	73,670	73,670	27,055	36,72 %	911,470	104,575	14,390	13,76 %	204,820	33,790	19,055	56,39 %	:	45,765	18,060	39,46 %
Ispanija	47,885	42,150	14,155	33,58 %	42,605	33,495	12,235	36,53 %	37,295	27,845	9,530	34,23 %	44,625	27,340	10,165	37,18 %
Prancūzija	96,375	86,955	13,030	14,98 %	109,720	79,950	12,195	15,25 %	91,985	81,000	10,930	13,49 %	115,085	84,675	12,720	15,02 %
Kroatija	2,500	3,120	2,150	68,91 %	3,295	3,910	1,405	35,93 %	3,320	4,730	1,720	36,36 %	3,495	4,400	1,980	45,00 %
Italija	25,300	25,300	5,310	20,99 %	27,305	27,305	4,670	17,10 %	32,365	32,365	5,715	17,66 %	36,230	36,240	7,045	19,44 %
Kipras	4,980	3,525	2,985	84,68 %	4,215	2,250	1,840	81,78 %	3,450	1,575	1,035	65,71 %	4,090	1,850	760	41,08 %
Latvija	265	1,555	1,550	99,68 %	745	1,190	1,030	86,55 %	745	1,450	1,355	93,45 %	400	1,350	1,275	94,44 %
Lietuva	2,465	2,245	1,925	85,75 %	2,040	1,870	1,685	90,11 %	1,920	1,740	1,545	88,79 %	2,210	2,080	1,860	89,42 %
Liuksemburgas	440	775	605	78,06 %	190	700	720	102,86 %	140	655	405	61,83 %	300	915	435	47,54 %
Vengrija	56,170	5,885	3,440	58,45 %	424,055	11,750	5,755	48,98 %	41,560	10,765	780	7,25 %	25,730	8,730	685	7,85 %
Мalta	990	990	495	50,00 %	575	575	465	80,87 %	450	415	420	101,20 %	530	470	470	100,00 %
Nyderlandai	2,645	33,735	7,655	22,69 %	2,340	23,765	8,380	35,26 %	2,685	32,950	11,980	36,36 %	2,165	31,565	8,310	26,33 %
Austrija	33,055	:	:	:	86,220	9,910	:	:	49,810	11,850	5,895	49,75 %	26,660	8,850	5,715	64,58 %
Lenkija	12,050	10,160	9,000	88,58 %	16,835	13,635	12,750	93,51 %	23,375	20,010	18,530	92,60 %	28,470	24,825	22,165	89,28 %
Portugalija	4,530	3,845	760	19,77 %	5,145	5,080	565	11,12 %	6,500	6,200	0	0,00 %	6,005	5,760	0	0,00 %
Rumunija	2,335	2,030	2,085	102,71 %	2,010	1,930	1,995	103,37 %	2,430	2,070	1,865	90,10 %	3,340	1,975	1,815	91,90 %
Slovėnija	1,025	1,025	150	14,63 %	1,025	1,025	155	15,12 %	2,475	1,375	205	14,91 %	4,180	1,220	120	9,84 %
Slovakija	1,155	925	655	70,81 %	1,985	1,575	970	61,59 %	2,035	1,735	1,390	80,12 %	2,590	2,375	1,725	72,63 %
Suomija	2,930	3,360	2,855	84,97 %	14,285	4,905	2,980	60,75 %	2,130	17,975	5,610	31,21 %	930	7,255	3,565	49,14 %
Švedija	72,835	14,280	6,230	43,63 %	1,445	18,150	9,695	53,42 %	1,210	17,585	10,160	57,78 %	2,145	20,525	6,845	33,35 %
Jungtinė Karalystė	65,365	65,365	41,265	63,13 %	70,020	70,020	40,965	58,50 %	59,895	59,895	36,445	60,85 %	54,910	54,910	29,090	52,98 %
Islandija	:	:	:	:	:	:	:	:	30	:	:	:	15	:	:	:
Lichtenšteinas	0	15	5	33,33 %	110	15	0	0,00 %	40	15	5	33,33 %	35	:	:	:
Norvegija	3,720	13,305	3,755	28,22 %	5,455	13,705	3,540	25,83 %	5,330	14,540	3,540	24,35 %	3,850	9,795	2,345	23,94 %
Šveicarija	13,800	3,335	:	:	15,555	3,730	0	0,00 %	15,765	:	:	:	:	:	:	:

Iš EUROSTATO duomenų bazės gauti duomenys:

Neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai. Metiniai duomenys (suapvalinti) [migr_eipre]                                

Trečiųjų šalių piliečiai, kuriems nurodyta išvykti. Metiniai duomenys (suapvalinti) [migr_eiord]                                        

Trečiųjų šalių piliečiai, grąžinti į trečiąją šalį po nurodymo išvykti. Metiniai duomenys (suapvalinti) [migr_eirtn]                            

Apskaičiuotas grąžinimo procentas                                                            

                                                               

Paskutinis atnaujinimas    2018 04 17                                                        

Duomenys gauti    2018 04 17                                                        

Duomenų šaltinis    Eurostatas                                                            

VIENETAS    Asmuo     

(1)      Pagal Finansinį reglamentą sutartys dėl administracinių išlaidų, techninės paramos, taip pat stebėsenos, vertinimo ir audito gali būti sudarytos vėliau nei 2017 m.

(2)       https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/news_corner/migration_en

(3)      Humanitarinė pagalba pagal Priemonę teikiama laikantis ES humanitarinės pagalbos teisės ir vadovaujantis principais, išdėstytais Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos.

(4)      2017 m. spalio 31 d. duomenimis.

(5)      Valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys.

(6)      Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrys.

(7)      Kelios valstybės narės dalį savo neįvykdytų įsipareigojimų perkėlė į 2018 m. Pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos rekomendaciją dabar jie skaičiuojami pagal naująjį vadinamąjį 50 000 mechanizmą.

(8)      Per tą patį laikotarpį kai kurios valstybės narės ir asocijuotosios valstybės perkėlė papildomų asmenų ne pagal ES mechanizmą.

(9)      Skliausteliuose nurodytas pagal ES ir Turkijos pareiškimą perkeltų asmenų skaičius, kuris jau įskaitytas į 2015 m. liepos 20 d. ES mechanizmą arba naująjį vadinamąjį 50 000 mechanizmą.

(10)    Vokietija įsipareigojimo oficialiai dar nepateikė.

(11)      Galutiniai Portugalijos duomenys pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas dar nepatvirtinti.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 16

COM(2018) 301 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo pažangos ataskaita

1.ĮVADAS

Šioje ataskaitoje apžvelgiama su visais Europos migracijos darbotvarkės darbo aspektais susijusi pažanga ir pokyčiai, atsiradę nuo paskutinės Komisijos ataskaitos, pateiktos 2018 m. kovo mėn. 1 Joje taip pat apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. gruodžio mėn. ES vadovų susitikimui pateiktą Komisijos veiksmų planą 2 . Iš to matyti išsamus veiklos pobūdis ir poreikis išlaikyti bendrai dedamų ES pastangų intensyvumą.

Be to, ataskaitoje taip pat nustatyti konkretūs svarbiausi veiksmai, kurių reikia tam, kad būtų užtikrinta, jog ES atsakas visą laiką būtų veiksmingas. Tam, be kita ko, reikia papildomų bendrų valstybių narių ir ES finansinių investicijų ES migracijos politikos išorės aspekto veiksmams remti.

Iš šios ataskaitos matyti, kad reikalingi nuolatiniai veiksmai migracijos problemoms spręsti, ir joje nustatyta, kuriose srityse dabartinių veiksmų nepakanka ir reikia dėti daugiau pastangų. Ankstesnėse ataskaitose nurodyta, kad iš dabartinės padėties matyti, jog migracijos spaudimą Europai keliantys veiksniai yra struktūrinio pobūdžio. Tokie ilgalaikiai konfliktai, kaip konfliktas Sirijoje, greičiausiai nesusilpnės. Nauja priežastis asmenims judėti yra klimato kaita. Iš demografinių duomenų matyti ilgalaikė ES kaimyninių šalių gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija 3 . Todėl ES dar svarbiau apsirūpinti priemonėmis, kad būtų galima tinkamai reaguoti į susiklosčiusią padėtį.

2.PADĖTIS PAGRINDINIUOSE MIGRACIJOS MARŠRUTUOSE

Pirmaisiais 2018 metų mėnesiais migracijos spaudimas kai kuriuose maršrutuose išaugo, o tam tikrose vietovėse buvo juntamas staigus, kartais smarkus padidėjimas. Nors spaudimas išlieka didelis, pirmus tris 2018 metų mėnesius centrinės Viduržemio jūros dalies maršrute jis ir toliau mažėjo kaip ir 2017 metais. Iš patirties matyti, kad vasarą pagerėjus oro sąlygoms staigiai išauga migrantų srauto padidėjimo tikimybė ir ypač daug dėmesio reikia skirti maršrutams, kuriuose pastaruosius keletą metų tendencijos kito. Taip pat patirtis rodo, kad srautas iš vieno maršruto nukrypsta į kitą ir kad visose srityse reikia būti budriems bei koordinuoti veiksmus.

Neteisėto sienos kirtimo atvejai pagrindiniuose migracijos maršrutuose (2014–2017 m.)

Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas

Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute 2017 m. vasarą atvykstančių asmenų skaičius buvo didžiausias, tačiau nepaisant to, kad bendras migrantų judėjimas išlieka nedidelis, palyginti su laikotarpiu iki ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimo pradžios 2016 m. kovo mėn., nuo 2018 m. kovo mėn. atvykstančių asmenų skaičius vėl gerokai išaugo. Per 18 savaičių iki gegužės 6 d. Graikijos salose buvo užfiksuoti 9 349 atvykę asmenys, palyginti su 5 582 per tą patį laikotarpį 2017 metais 4 . Trys šalys, iš kurių 2018 m. yra atvykę daugiausia migrantų, tebėra tos pačios, kaip ir 2017 metais: Sirija (41 %), Irakas (23 %) ir Afganistanas (11 %) 5 . Jūra daugiausia asmenų atvyko į Lesbo salą (58 % visų jūra atvykusių asmenų) ir Samą 6 . Nuo 2018 m. pradžios iki gegužės 6 d. Egėjo jūroje užfiksuota 19 žūčių ir dingimo atvejų – kaip ir 2017 m., jų skaičius toliau mažėja 7 .

Nors sienos kirtimo atvejų vykstant iš Turkijos į Italiją, Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją pastaruoju metu nebuvo daug, gerokai padaugėjo neteisėto sausumos sienos kirtimo atvejų vykstant iš Turkijos į Graikiją. Didėjanti augančio neteisėtos migracijos spaudimo ties šia siena tendencija jau pastebėta paskutiniais 2017 metų mėnesiais ir išlieka iki šiol. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, pirmaisiais 2018 metų mėnesiais neteisėto sienos kirtimo atvejų padaugėjo daugiau kaip devynis kartus – iki gegužės 6 d. užfiksuoti 6 108 neteisėto sienos kirtimo atvejai. Iš pradžių pagausėjusią šiuo maršrutu vykstančių migrantų grupę sudarė daugiausia Turkijos piliečiai (beveik 50 %), bet nuo 2018 m. kovo mėn. šalys, iš kurių atvyko daugiausia migrantų, yra Sirija (48 %), Turkija (18 %) ir Irakas (15 %). 2017 metais šią sieną kirtusių Turkijos piliečių dalis sudarė 39,6 % 8 .

Vakarų Balkanų maršrutas

Ėmusis suderintų veiksmų, kuriais siekiama spręsti neteisėto tranzito per centrinį Vakarų Balkanų koridorių problemą, dėmesys sutelktas į galimus alternatyvius maršrutus. 2018 m. pirmą ketvirtį užfiksuotas padidėjęs judėjimas per Albaniją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną Kroatijos sienos link ir toliau į Slovėniją. Be to, esama įrodymų, kad Serbijoje esantys migrantai keliauja šiuo maršrutu, kad išvengtų griežtesnės kontrolės Serbijos ir Kroatijos, Vengrijos bei Rumunijos pasienyje. Pirmą metų ketvirtį Bosnija ir Hercegovina pranešė apie 533 nustatytus neteisėto sienos kirtimo atvejus vykstant į šalies teritoriją. Pagrindinės šalys, iš kurių migrantų atvyko daugiausia, yra Sirija, Libija, Pakistanas ir Afganistanas.

Neįprastas reiškinys – Irano piliečių mėginimas neteisėtai atvykti į ES – tęsėsi toliau, tačiau jo mastas išliko stabilus. Serbija pranešė, kad nuo to laiko, kai 2017 m. rugsėjo mėn. buvo panaikinti vizų apribojimai, į jos teritoriją atvyko 11 305 Irano piliečiai, užregistruoti 9 052 išvykimo atvejai, o mažiau kaip 30 atvejų pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Pranešama, kad Irano piliečiai siekia per Graikiją atvykti į Vidurio ir Vakarų Europą naudodamiesi padirbtais dokumentais. Kadangi 2018 m. kovo mėn. pradėta vykdyti tiesioginius skrydžius iš Teherano į Belgradą, gali prireikti atidžiau stebėti šiuos pokyčius.

Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas

Nuo 2018 m. pradžios iki gegužės 6 d. užfiksuota 9 567 atvykimo atvejai – tai 77 % mažiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais. Vis dėlto pastarosiomis savaitėmis būta staigaus atvykusių asmenų skaičiaus padidėjimo – per paskutines dvi balandžio savaites ir pirmą gegužės savaitę atvyko 2 072 asmenys. Be to, palyginti su 2017 metais, matyti pastebimų pokyčių, susijusių su šalimis, iš kurių atvyksta daugiausia migrantų. 2018 m. pagrindinės šalys, iš kurių atvyksta daugiausia migrantų, yra Tunisas (20 %), Eritrėja (19 %) ir Nigerija (7 %), o 2017 m. tokios šalys buvo Nigerija, Gvinėja ir Dramblio Kaulo Krantas 9 .

Iš Tuniso Italijos link atplaukia didelis skaičius laivų – jais atplaukia 22 % šiais metais iki balandžio 26 d. atvykusių migrantų (didžioji dauguma iš Tuniso atvykstančių asmenų yra Tuniso piliečiai).

Šiame maršrute ir toliau mažėjo migrantų žūčių. Šiais metais iki gegužės 6 d. jūroje užfiksuota 358 žūtys ir asmenų dingimo atvejai. Nuo 2016 m. vasario 1 d. per ES pagalbos Italijos pakrančių apsaugos tarnybai operacijas išgelbėta beveik 290 000 migrantų. ES ėmusis veiksmų taip pat sustiprinti Libijos pakrančių apsaugos tarnybos pajėgumai, susiję su migrantų gelbėjimu Libijos teritoriniuose vandenyse, – preliminariais Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per pirmus keturis 2018 metų mėnesius Libijos valdžios institucijos išgelbėjo 4 964 migrantus 10 . 2018 m. pirmą ketvirtį Nigerio teritorijoje esančioje dykumoje Tarptautinė migracijos organizacija išgelbėjo 2 963 migrantus.

Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno maršrutas

Pastebima vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Atlanto vandenyno maršrutu atvykstančių asmenų skaičiaus didėjimo tendencija; ji taip pat matoma iš žuvusių ir dingusių asmenų skaičiaus (jų šiais metais iki gegužės 6 d. užfiksuota 217). Bendras nuo 2018 m. pradžios iki balandžio 29 d. į Ispaniją atvykusių asmenų skaičius (vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, Atlanto vandenyno maršrutu ir per Seutą ir Melilją) sudaro 6 623 ir yra 22 % didesnis nei per tą patį laikotarpį 2017 metais atvykusių asmenų skaičius (5 429) 11 . 2018 m. pagrindinės šalys, iš kurių šiuo maršrutu atvyksta daugiausia migrantų, yra Marokas (17 %), Gvinėja (14 %), Malis (10 %), Dramblio Kaulo Krantas (7 %) ir Gambija (6 %).

Prieglobstis

Nepaisant to, kad atvykusių asmenų skaičius nesiekė 2015 m. didžiausio masto, nagrinėjamų prašymų suteikti prieglobstį skaičius vis dar išlieka didelis, dėl to didėja nacionalinėms prieglobsčio sistemoms tenkantis spaudimas. Siekdama pakeisti šią padėtį, ES toliau remia valstybes nares. 2017 metais ES pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičius (685 000, įskaitant 160 000 vaikų prašymus 12 ) buvo 43 % mažesnis nei 2016 metais. 2018 m. iki balandžio 29 d. ES valstybėse narėse pateikti 186 522 tarptautinės apsaugos prašymai, įskaitant 5 257 nelydimų nepilnamečių paraiškas 13 .

Prašymų suteikti prieglobstį skaičius ES (2008 m. – 2018 m. pirmas ketvirtis)

Didelę dalį bendro prašymų suteikti prieglobstį skaičiaus sudaro tik kelių valstybių narų gauti prašymai. 2015 metais trijų valstybių narių, kurioms pateikta daugiausia prašymų suteikti prieglobstį, gauti prašymai sudarė 62 % visų ES pateiktų prašymų (2016 m. ši dalis sudarė 76 %, 2017 m. – 64 %).

Nuo 2015 metų pagrindinės šalys, kurių piliečiai pateikė daugiausia prašymų suteikti prieglobstį ES, pasikeitė. Nuo 2015 m. tarp penkių pagrindinių šalių patenka Sirija, Afganistanas ir Irakas, bet 2016 m. Kosovą ir Albaniją pakeitė Pakistanas ir Nigerija. Pagal piliečių pateiktų prašymų suteikti prieglobstį skaičių pirmauja Sirija. Vidutinė patenkintų prašymų suteikti prieglobstį Sirijos piliečiams dalis išliko stabili – nuo 97 % 2015 metais iki 94 % 2017 metais.

2017 m. bendra pirmosios instancijos sprendimų patenkinti prašymą suteikti prieglobstį dalis ES sudarė 46 % (palyginti su 61 % 2016 metais ir 52 % 2015 metais). Kaip ir Sirijos piliečių atveju, patenkintų prašymų suteikti prieglobstį Eritrėjos ir Somalio piliečiams dalis irgi buvo didelė (atitinkamai 92 % ir 69 %). Mažiausiai patenkinta prašymų suteikti prieglobstį Vakarų Balkanų šalių piliečiams.

Vaikų migrantų apsauga

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2017 metais į Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Bulgariją atvyko 32 963 vaikai, iš kurių 60 % buvo nelydimi arba atskirti vaikai. Apskritai, palyginti su 2016 metais, 2017 m. atvykusių vaikų sumažėjo 67 %, bet nelydimų arba atskirtų vaikų dalis padidėjo nuo 34 % 2016 m. iki 60 % 2017 m. 14 Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinamas Komunikatas dėl vaikų migrantų apsaugos 15 , visų pirma kiek tai susiję su priėmimo sąlygų gerinimu ir galimybės gauti paslaugas užtikrinimu, vaikų dingimo prevencija ir su vaikais susijusių procedūrų, visų pirma šeimų susijungimo, trukmės mažinimu, taip pat apskritai siekti, kad priimant visus su vaikais susijusius sprendimus būtų griežtai paisoma vaiko interesų. 2018 m. gegužės 2 d. vykusioje Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje Komisija jį informavo apie pažangą, padarytą įgyvendinant komunikatą, ir tolesnius iššūkius.

3.ES PARAMA MIGRACIJOS VALDYMO SRITYJE

ES nuolat intensyviai teikė paramą pabėgėlių ir migracijos krizei valdyti. Parama buvo veiksmingiausia tada, kai ji buvo sutelkta kuo platesniu mastu. Tiesioginė ES bei jos agentūrų parama ir finansavimas buvo veiksmingiausi dirbant kartu su vietoje dislokuotais valstybių narių ekspertais ir ištekliais. Be to, suintensyvinti reikiamą veiklos koordinavimą ir didinti bendrų ES veiksmų efektyvumą bus lengviau atlikus Komisijos siūlomą teisės aktų, reglamentuojančių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiklą 16 , peržiūrą. Iš toliau išdėstytų veiksmų matyti, kodėl svarbu išlaikyti paramos intensyvumą ir dar labiau koordinuoti veiksmus.

Šiuo metu Komisija taip pat siūlo 17 peržiūrėti Vizų informacinę sistemą reglamentuojančius teisės aktus ir, patobulinus prašymų išduoti vizą nagrinėjimo patikras pasinaudojant sąveikumo galimybėmis bei šalinant likusius informacijos trūkumus, padidinti ES sienų ir teritorijos saugumą. Komisija toliau atlieka neteisėtos migracijos keliamų problemų stebėseną šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, ir prireikus aktyviai imasi priemonių.

Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas. Parama Graikijai ir Bulgarijai

Vienas pagrindinių ES paramos Graikijai elementų išlieka migrantų antplūdžio valdymo požiūris. Buvo toliau teikiama parama papildomiems priėmimo pajėgumams užtikrinti. Koso migrantų antplūdžio valdymo centre įrengus papildomų vietų, bendri priėmimo pajėgumai šiek tiek padidėjo (nuo 6 292 iki 6 338 vietų) 18 . Apgyvendinimo prieš išsiuntimą vietų skaičius (710 vietų) nepasikeitė, o šiuose centruose laikoma daugiau kaip 200 sulaikytųjų.

Vis dėlto priėmimo sąlygos tebekelia didelį susirūpinimą. Iki gegužės 6 d. penkiose Rytų Egėjo jūros salose iš viso buvo 16 565 migrantai, taigi centrai yra nuolat smarkiai perpildyti. Todėl, siekdamos sutalpinti naujai atvykusius migrantus, Lesbo valdžios institucijos tiek migrantų antplūdžio valdymo centre, tiek už jo ribų įrengė palapinių. Taip pat kyla didelių sunkumų, susijusių su infrastruktūra, medicinos paslaugomis ir atliekų tvarkymu, o įtampa tarp bendruomenių ir migrantų bei dalies vietos gyventojų išaugo. Kad salose patenkintų neatidėliotinus poreikius, Graikijos valdžios institucijos investuoja 3 mln. EUR į atliekų ir vandens išteklių valdymą, taip pat toliau vykdo ES finansuojamus infrastruktūros gerinimo ir paslaugų teikimo bei ne maisto produktų tiekimo projektus (jų biudžetas – atitinkamai 15 mln. ir 63 mln. EUR).

Ypač didelių problemų kelia nelydimų nepilnamečių aprūpinimas tinkamu būstu tiek salose, tiek žemyninėje šalies dalyje. Šiuo metu būsto laukia daugiau kaip 2 000 nepilnamečių (taip pat ir atskirtų vaikų), įskaitant gyvenančius migrantų antplūdžio valdymo centruose arba tuos, kuriems skirta globa jų apsaugai užtikrinti. Paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus ir gauta pasiūlymų dėl 1 785 apgyvendinimo vietų. Graikijos valdžios institucijos yra pasirašiusios keletą sutarčių, bet tam, kad būtų sukurta tvari nacionalinė sistema, visiems partneriams – įskaitant savivaldybes ir NVO – reikia dėti daugiau pastangų. Šias pastangas papildytų nauji teisės aktai dėl globos, kurie būtų taikomi ir nelydimiems nepilnamečiams migrantams, – šiuo metu jie pateikti Graikijos parlamentui. Įdarbinta, parengta ir migrantų antplūdžio valdymo centruose dislokuota vaiko apsaugos pareigūnų.

Šie poreikiai atspindi didelį spaudimą, atsiradusį migrantams atvykus prie sausumos sienos, todėl Graikijos valdžios institucijos rengia nenumatytų atvejų planą, skirtą galimai padidėjusio atvykstančių migrantų srauto problemai spręsti artėjant vasarai. Vadovaujantis šiuo planu turėtų būti rengiama išsami tvarios nacionalinės priėmimo sistemos strategija, grindžiama esamais ir prognozuojamais srautais, potencialių asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, skaičiumi, spartesniu prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir gausesniu grįžtančių migrantų skaičiumi.

ES toliau teikia didelę finansinę paramą Graikijai su migracija susijusioms problemoms spręsti – pagal šiuo metu vykdomą 2018 m. finansinį planą nacionalinėms programoms toliau vykdyti skirta 561 mln. EUR. Be to, siekiant padėti pabėgėliams sudaryti saugesnes ir įprastesnes gyvenimo sąlygas ir juos geriau integruoti į vietos ekonomiką bei bendruomenę, pagal Skubios paramos priemonę bendradarbiaujama su humanitariniais partneriais. Šiuo metu pagal šią priemonę teikiama daugiau kaip 24 500 nuomojamų būstų ir kas mėnesį mokama piniginė išmoka, kad pabėgėliai galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, taip pat kad prieglobsčio prašytojams bei pabėgėliams Graikijoje būtų užtikrinta būtiniausia socialinė apsauga ir būtų padedama vietos ekonomikai. Šiuo metu paramą pagal šią sistemą gauna beveik 45 000 asmenų.

Ypač svarbų darbą teikiant pagalbą Graikijos valdžios institucijoms toliau dirbo ES agentūros. Balandžio 30 d. Europos prieglobsčio paramos biuras Graikijoje buvo dislokavęs 63 nacionalinius ekspertus, kuriems talkino 27 laikinieji darbuotojai ir 85 vertėjai žodžiu, dirbantys pagal bendrąsias sutartis. Gegužės 7 d. duomenimis, penkiose Graikijos vietovėse buvo dislokuota 13 Europolo pakviestųjų pareigūnų ir du Europolo darbuotojai, kuriems pavesta atlikti antrinę saugumo kontrolę. Be to, Europolo darbas bus vykdomas pagal veiksmų planą, kuriuo įgyvendinamos naujausio vertinimo rekomendacijos. Gegužės 14 d. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra buvo dislokavusi iš viso 573 pareigūnus. Šios paramos vis dar nepakanka ir esant netikrumui dėl to, ar bus pakeisti valstybių narių rotacijos tvarka paskirti pareigūnai, ilgainiui tampa sudėtinga užtikrinti pagalbos, kurią ES gali suteikti, stabilumą.

Padidėjęs spaudimas ties Graikijos ir Turkijos sausumos siena rodo, kad reikia intensyvinti paramą pasienyje. Be esamo Turkijos ir Graikijos bendradarbiavimo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra yra pasirengusi aktyviau dalyvauti ir didinti jungtinių operacijų mastą. Žinoma, tam prireiks papildomų valstybių narių įsipareigojimų.

Tęsiama stambi paramos Bulgarijai programa – be 97,2 mln. EUR nacionalinėms programoms ir nuo 2015 m. pradžios skirtos 172 mln. EUR skubios pagalbos, 2018 metams jai papildomai numatyta 13 mln. EUR suma. Nors dėl viešųjų pirkimų procedūrų kai kurių dotacijų panaudojimas pagal skubios pagalbos priemonę gausiai sienų kontrolės įrangai įsigyti užtruko ilgai, lėšos pagal nacionalines programas naudojamos tinkamu tempu. Be to, Bulgarijoje tebetrūksta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros dislokuojamų darbuotojų: šiuo metu šalyje yra 130 ekspertų, tačiau atsižvelgiant į nustatytą poreikį dar trūksta 57 ekspertų.

ES ir Turkijos pareiškimas

ES ir Turkijos pareiškimas tebeturi ypač didelę reikšmę mažinant pavojingo neteisėto sienos kirtimo vykstant į Graikijos salas atvejų, gelbstint žmones jūroje ir skatinant Sirijos piliečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimą į ES. Tolesnė šio pareiškimo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo visų dalyvaujančių šalių bendradarbiavimo ir nuolatinių pastangų. Ypač svarbu, kad Turkijos teisėsaugos institucijos toliau intensyviai dirbtų, siekdamos išardyti žmonių gabenimo tinklus ir sustabdyti neteisėtą sienos kirtimą vykstant į Graikijos žemyninę dalį ir salas, taip pat kad Turkija toliau bendradarbiautų su Graikija grąžinimo ir readmisijos srityse įgyvendindama ES ir Turkijos pareiškimą arba Graikijos ir Turkijos dvišalį protokolą.

Turkija padarė puikią pažangą: būstu aprūpinta ir parama suteikta daugiau kaip 3,5 mln. registruotų Sirijos pabėgėlių, o ES pademonstravo įsipareigojimą remti Turkiją šiai sprendžiant minėtą problemą. Glaudžiai bendradarbiaujant su Turkijos valdžios institucijomis, pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę toliau teikiama parama pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių Turkijoje poreikiams patenkinti 19 . Ši priemonė tapo vienu iš sparčiausių ir veiksmingiausių ES paramos mechanizmų, o iš jos lėšų jau skirta 1,9 mlrd. EUR. Pagal šią priemonę pagalba teikiama 1,3 mln. pabėgėlių – jiems kas mėnesį pervedama pinigų, ir šimtai tūkstančių asmenų gauna paramą švietimui ir sveikatos priežiūrai. Šiuo metu telkiamos lėšos antrajai 3 mlrd. EUR daliai. Spartus priemonės įgyvendinimas užtikrins, kad būtų sklandžiai imtasi tolesnių veiksmų, susijusių su iš pirmos priemonės dalies lėšų suteikta parama, visų pirma būtų užtikrintas papildomas paramos švietimui finansavimas, kuris turi būti numatytas dar neprasidėjus naujiems mokslo metams.

Dėl lėto prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tempo Graikijoje tebėra kliūčių, susijusių su asmenų grąžinimu į Turkiją pagal Pareiškimą. Kadangi esama pavojaus, kad vasarą gali padidėti atvykstančių migrantų skaičius, ypač svarbu, kad Graikijos valdžios institucijos šią problemą spręstų kuo greičiau. ES toliau teikia paramą Graikijos prieglobsčio tarnybai ir apeliaciniams komitetams 20 .

Be to, balandžio mėn. Graikijos Valstybės Taryba priėmė nutartį, kuria buvo panaikinti bendrieji geografiniai apribojimai, taikomi Egėjo jūros salose esantiems prieglobsčio prašytojams. Teismas padarė išvadą, kad apribojimai neturi reikiamo teisinio pagrindimo, ir pripažino, kad juos taikant saloms tenka nemaža našta. Graikijos valdžios institucijos sparčiai sureagavo į teismo sprendimą ir Graikijos prieglobsčio tarnyba priėmė naują sprendimą, kuriuo, pasak Graikijos valdžios institucijų, sprendžiamos Valstybės Tarybos nustatytos problemos. Graikija taip pat pateikė naujo teisės akto projektą, kuriuo siekiama užbaigti Priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir užtikrinti tvirtesnį šios naujos direktyvos teisinį pagrindą. Šiuo metu rengiama galutinė naujojo įstatymo redakcija, kuri bus priimta Graikijos Parlamente.

Kadangi Turkija dar nėra pradėjusi veiksmingai įgyvendinti ES ir Turkijos readmisijos susitarimo nuostatų dėl trečiosios šalies piliečių, Turkija ir Graikija raginamos užtikrinti veiksmingą atitinkamų Graikijos ir Turkijos dvišalio readmisijos susitarimo nuostatų taikymą tiems atvykusiems asmenims, kuriems netaikomas ES ir Turkijos pareiškimas.

Svarbus prioritetas išlieka parama Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse. Nuo krizės pradžios ES Jordanui ir Libanui yra skyrusi daugiau kaip 1 mlrd. EUR pažeidžiamiausiems asmenims remti humanitarinės finansinės pagalbos priemonėmis, švietimui ir sveikatos priežiūrai užtikrinti ir pabėgėlių bei priimančiųjų bendruomenių pragyvenimui remti. Dėl paramos Libanui taip pat buvo pritarta dviejose tarptautinėse ministrų lygio konferencijose saugumo ir investicijų klausimais 21 . 2018 m. balandžio mėn. surengtoje 2-ojoje Briuselio konferencijoje dėl būsimos paramos Sirijai ir regionui, kuriai bendrai pirmininkavo ES ir Jungtinės Tautos, buvo dar kartą patvirtinta ES parama politiniam sprendimui Sirijoje ir jos įsipareigojimas užtikrinti, kad būtų patenkinti būtiniausi poreikiai, – 2018 m. patvirtinta 560 mln. EUR suma ir 2019 m. papildomai skirta 560 mln. EUR. Iš viso konferencijoje sutelkta tarptautinės bendruomenės dotacijų, kurių suma iki 2020 m. sudarys 6,2 mlrd. EUR, o tris ketvirtadalius šios sumos skyrė ES ir jos valstybės narės.

Vakarų Balkanų maršrutas

Šiuo metu Komisija yra bebaigianti vidaus procedūras, reikalingas dar 2018 m. vasario mėn. parafuotam susitarimui su Albanija pasirašyti; susitarimas sudarys sąlygas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai teikti paramą išorės sienų valdymo srityje ir esant staigiam migracijos srautų pokyčiui Albanijos teritorijoje greitai dislokuoti operatyvines grupes. Balandžio 30 d. buvo pasiektas techninio lygio susitarimas dėl panašaus susitarimo su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija. Šiuo metu vyksta derybos su Serbija, be to, Komisija pasiūlė derybas dėl tokių susitarimų pradėti su Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina.

Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras toliau teikė paramą operatyviniam bendradarbiavimui, kuriuo siekiama spręsti neteisėto migrantų gabenimo Vakarų Balkanų maršrutu problemą. 2018 m. pirmą ketvirtį Europolas surengė 11 operatyvinių posėdžių ir 28 prioritetiniais atvejais suteikė paramą. Vakarų Balkanų šalyse surengtos 7 bendros operacijos dienos, per kurias sėkmingai suimta neteisėtai žmones gabenančių asmenų. Europolas ir toliau stebėjo augančią neteisėto migrantų gabenimo sunkvežimiais ir didelėmis transporto priemonėmis tendenciją. Regiono šalys sustiprino savo sienų kontrolės ir stebėjimo pajėgumus ir patrulius perkėlė į tas sienos atkarpas, kuriose juntama ta tendencija.

Kartu ES toliau teikia paramą Vakarų Balkanų maršruto šalims, daugiausia dėmesio skirdama migrantų bei pabėgėlių priėmimo ir apgyvendinimo sąlygų gerinimui ir pajėgumų didinimui, siekiant stiprinti migracijos valdymo sistemas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti ir keistis informacija apie migracijos padėtį Vakarų Balkanų maršrute, toliau du kartus per savaitę buvo rengiamos reguliarios vaizdo konferencijos, kuriose dalyvavo Komisija, valstybės narės, ES agentūros ir Vakarų Balkanų partneriai. 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos priimtame metiniame plėtros dokumentų pakete pabrėžta, jog šalims būtina dėti didesnes pastangas, kad būtų veiksmingai išspręstos su migracija susijusios problemos 22 .

Centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas

-    Parama Italijai

ES toliau teikia paramą Italijai, skirtą migrantų antplūdžio valdymo požiūriui įgyvendinti. Laikinai sustabdyta Taranto migrantų antplūdžio valdymo centro veikla, kad būtų galima atlikti einamąjį remontą, o renovacijos darbai Lampedūzos migrantų antplūdžio valdymo centre irgi riboja jo veiklą. Be to, Italijos valdžios institucijos patvirtino įsipareigojimą dar šiais metais atidaryti tris papildomus migrantų antplūdžio valdymo centrus Kalabrijoje ir Sicilijoje. Vyksta migrantų antplūdžio valdymo centrų standartinių veiklos procedūrų peržiūra.

ES agentūros imasi priemonių savo darbuotojų skaičiui ir pagrindinei veiklos sričiai Italijoje pritaikyti, kad jie atitiktų esamus poreikius. Balandžio 30 d. Europos prieglobsčio paramos biuras Italijoje buvo dislokavęs 38 nacionalinius ekspertus, kuriems talkino 54 laikinieji darbuotojai ir 98 kultūriniai tarpininkai. Dirbti su naujai atvykusiais migrantais padeda 428 Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ekspertai. 2018 m. gegužės 7 d. penkiose Italijos vietovėse dislokuota iš viso 15 Europolo pakviestųjų pareigūnų ir trys Europolo darbuotojai, kuriems pavesta atlikti antrinę saugumo kontrolę. Italija taip pat padidino sulaikymo pajėgumus, o Potencos sulaikymo centre pasiekti maksimalūs pajėgumai (96 vietos).

ES toliau teikia didelę finansinę paramą Italijai. Italijos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti veiksmus pagal finansinį paketą, skirtą Italijai lapkričio mėn., medicinos pagalbos ir tarpkultūrinio tarpininkavimo srityse, taip pat migrantų antplūdžio valdymo centruose esančių migrantų patikros įrangai įsigyti ir jūrų sienų stebėjimo ir paieškos bei gelbėjimo operacijoms vykdyti. Atsižvelgdamos į 2017 m. liepos 25 d. Ministro Pirmininkui P. Gentiloni nusiųstą raštą, Komisija ir Italijos vidaus reikalų ministerija tęsė diskusijas, siekdamos nustatyti, kokie veiksmai turėtų būti finansuojami iš skubios pagalbos priemonės, skirtos integracijai vietos lygmeniu remti, apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir stiprinti prieglobsčio bei sugrąžinimo procedūrų veiksmingumą. Italijai suteiktos skubios pagalbos suma daugiau kaip 654 mln. EUR papildo Italijos nacionalinėms programoms vykdyti skirtą ES paramą 23 .

Tęsiant jungtinę operaciją Themis Italijai buvo teikiama parama neteisėtos imigracijos problemai centrinėje Viduržemio jūros dalyje spręsti, žmonėms jūroje gelbėti ir užkirsti kelią tarpvalstybiniams nusikaltimams bei juos išaiškinti. Dabar jos veikimo sritis apima Adrijos jūrą, o jos teisėsaugos komponentas, visų pirma kiek tai susiję su kova su terorizmu ir užsienio kovotojais, buvo sustiprintas. Šiuo metu, gavusi 27 valstybių narių indėlį, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra teikia paramą Italijai – dislokuota 428 sienos apsaugos pareigūnai ir įgulos nariai, du orlaiviai, vienas sraigtasparnis, vienas jūrų patrulinis laivas, septyni pakrančių patruliniai laivai, keturi pakrančių patruliniai kateriai ir 14 mobiliųjų biurų.

-    Libija ir regionas bei šalys, per kurias eina maršrutas

ES toliau imasi priemonių siaubingoms daugelio migrantų ir pabėgėlių gyvenimo sąlygoms Libijoje gerinti ir kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu. Vykdomos ES finansuojamos programos, skirtos būtiniausiems migrantų ir pabėgėlių poreikiams patenkinti, padėti migrantams grįžti į gimtąją šalį arba pagal perkėlimo į ES iniciatyvą pagalbos reikalingiems asmenims saugiai nukakti į Europą ir imtis ilgalaikių priemonių bendruomenėms stabilizuoti.

Iki šiol, remiant ES, Tarptautinė migracijos organizacija išsilaipinimo vietose, sulaikymo centruose ir priimančiosiose bendruomenėse Libijoje antklodėmis, čiužiniais ir higienos reikmenimis aprūpino beveik 41 000 migrantų. Daugiau kaip 14 500 pažeidžiamų migrantų suteikta medicinos pagalba. Be to, virš 950 migrantų gavo paramą pagal Libijos pietuose veikiantį Migracijos išteklių ir reagavimo mechanizmą. Iš Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF taip pat gauta konkrečios pagalbos, kad sulaikymo centruose esantys asmenys būtų aprūpinti žieminiais drabužiais bei būtiniausiais daiktais ir kad jiems būtų sudarytos orios gyvenimo sąlygos, įskaitant rekreacinę bei švietimo veiklą. Taip pat dedamos bendros pastangos agituoti už vaikų paleidimą ir alternatyvas jų sulaikymui 24 . Be to, siekiant padėti jauniesiems verslininkams, pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą įsteigta Verslumo komplekso iniciatyva 25 .

ES toliau teikė paramą Libijos savivaldybėms visoje šalyje ir ėmėsi priemonių, kad būtų atkurti pagrindiniai infrastruktūros objektai, siekiant sudaryti galimybę vietos gyventojams ir migrantams gauti pagrindinių paslaugų. Tęsiamos ES ir įgyvendinančiųjų partnerių (Italijos bendradarbiavimo programos, Jungtinių Tautų vystymosi programos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF) diskusijos, siekiant užtikrinti, kad pradėtų veikti 2018 m. kovo mėn. patvirtinta naujoji savivaldybių rėmimo programa, kurios biudžetą sudaro 50 mln. EUR. Taip bus padidintas Libijos savivaldybių pajėgumas teikti tokias pagrindines paslaugas, kaip sveikatos priežiūra, švietimas, sanitarinių sąlygų užtikrinimas ir vandens tiekimas.

Gegužės 4 d. duomenimis, 2018 m. įsikišus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR), paleisti 1 006 sulaikyti pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai – 2017 m. bendras jų skaičius buvo 1 428. 2018 metais iki šiol agentūra surengė 486 stebėsenos vizitus į sulaikymo centrus. ES parama taip pat sudarė sąlygas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) suteikti 15 216 medicininių konsultacijų pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams ir agituoti už jų paleidimą.

Remiama ES, Tarptautinė migracijos organizacija tęsia remiamo savanoriško grįžimo programą – nuo 2018 m. pradžios iki balandžio 24 d. į gimtąją šalį saugiai grįžo 6 185 asmenys. Evakavimo etapu 2017 m. lapkričio 28 d. – 2018 m. kovo 1 d. savanoriškai į gimtąją šalį grįžo iš viso 15 391 asmuo 26 . Taigi gruodžio mėn. Komisijos nustatytas tikslas 27 įvykdytas. Nuo 2017 m. gegužės mėn. 27 138 grąžintiems asmenims teikiama reintegracijos parama.

ES glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR), siekdama užtikrinti, kad iš Libijos į Nigerį būtų evakuota ir skubiai į ES perkelta kuo daugiau pažeidžiamų asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Kovo mėn. pradžioje dėl Nigerio vyriausybės susirūpinimo, kad iš Nigerio į kitas šalis išvyksta mažiau asmenų, nei jų atvyksta, laikinai sustabdžius evakavimą, gegužės 10 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) atnaujino Skubaus tranzito mechanizmo taikymą ir oru pervežė 132 pažeidžiamus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus 28 . Gegužės 13 d. duomenimis, iš 1 152 asmenų, iš Libijos evakuotų į Nigerį, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) yra pateikęs 475 kandidatų būti perkeltiems į ES sąrašą 29 , o iš jų 108 asmenys jau išvyko iš Nigerio 30 . Perkėlimą į ES vykdančios valstybės priėmė dar 71 asmenį, ir šie jau laukia išvykimo 31 . Tai reiškia, kad perkėlimą į ES vykdančios valstybės jau perkėlė į ES apie 38 % visų pateiktame sąraše nurodytų asmenų. Nors dar reikia pateikti papildomų įsipareigojimų dėl perkėlimo į ES iš Nigerio, pateikti įsipareigojimai iš Nigerio į ES perkelti tam tikrą skaičių asmenų nėra ribojamasis veiksnys, nes jau įsipareigota perkelti 2 681 asmenį 32 . Svarbu, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) kreipimusis dėl perkėlimo į ES teiktų sparčiau, kad būtų galima įgyvendinti įsipareigojimus ir kuo greičiau evakuoti asmenis iš Libijos ir juos perkelti į ES valstybes nares 33 . ES visapusiškai remia šias pastangas ir esamą finansinę paramą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) papildys 20 mln. EUR. Valstybių narių, kurios dar nėra pateikusios įsipareigojimų dėl asmenų perkėlimo iš Nigerio, prašoma tai padaryti, o tos, kurios jau ėmėsi perkelti asmenis į ES, turėtų ir toliau užtikrinti, kad kreipusis dėl perkėlimo į ES, jis vyktų sparčiai. Reikėtų paraginti UNHCR, šiam kreipiantis dėl perkėlimo iš Nigerio į ES, daugiausia dėmesio skirti visų pirma iš Libijos evakuotiems asmenims.

Po vasario mėn. surengtos trišalės aukšto lygio Afrikos Sąjungos, ES ir Jungtinių Tautų misijos 34 į Tripolį Komisija bendradarbiavo su Libijos valdžios institucijomis, kad užtikrintų, jog prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti. Šie įsipareigojimai yra tokie: sudaryti palankesnes sąlygas humanitarinio evakavimo operacijai, panaikinant išvykimo vizas; leisti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) visapusiškai vykdyti pavestas funkcijas nepaisant su tautybe susijusių apribojimų; gerinti sulaikymo centruose esančių migrantų ir pabėgėlių galimybę gauti paslaugų ir jų gyvenimo sąlygas; pereiti prie šiuo metu veikiančių sulaikymo centrų uždarymo; apsvarstyti alternatyvas neteisėtų migrantų kriminalizavimui; užtikrinti, kad visi išsilaipinę migrantai būtų užregistruoti nurodant išsamius duomenis ir kad juos būtų galima atsekti.

ES toliau teikė paramą Libijos pakrančių apsaugos tarnybai. Surengus kombinuotus mokymus jūroje ir sausumoje, pagal EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA iki šiol parengtas 191 Libijos pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnas, įskaitant 5 patrulinių laivų įgulas. Graikijoje tebevyksta mokymai 22 Libijos pareigūnams ir numatyta 2018 m. liepos pradžioje Ispanijoje surengti tolesnį mokymo modulį 34 kandidatams. Kovo mėn. pateiktoje pirmoje stebėsenos ataskaitoje pabrėžta, kad pajėgumai ir profesionalumas didėja, tačiau stebėsena būtų dar veiksmingesnė, jei EUNAVFOR MED personalas Libijos pakrančių apsaugos tarnybos operacijų centruose būtų nuolat.

Šiuo metu Viduržemio jūros regione beveik baigtas kurti saugaus ryšių tinklas Seahorse, skirtas keistis informacija apie neteisėtą migraciją jūra, ir 2018 m. antroje pusėje jis turėtų pradėti veikti.

2018 m. kovo mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje ministrai pritarė bandomajam projektui, kuriuo stiprinamas ES agentūrų ir EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA bendradarbiavimas, šiems tiesiogiai bendradarbiaujant operacijos SOPHIA pavyzdinės iniciatyvos klausimais informacijos apie nusikalstamumą padalinyje. Padalinys turėtų pradėti veikti kuo greičiau. ES integruoto sienų valdymo pagalbos misija Libijoje svarsto galimybę iki 2018 m. gegužės mėn. vietos pajėgumus Tripolyje padidinti iki 17 nuolatinių ar rotuojančių darbuotojų ir nuo 2017 m. gruodžio mėn., kai buvo įkurdinta nedidelė dalis personalo, stengiasi palaikyti kuo glaudesnius ryšius su Libijos valdžios institucijomis.

-    Finansavimas

ES vykdant veiklą, ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo vaidmuo išlieka ypač svarbus. 2018 m. gegužės 8 d. jau buvo susitarta dėl 147 programų, kurių bendras biudžetas sudaro apie 2 593,4 mln. EUR sumą, paskirstytą trims programoms: Sahelio ir Čado ežero regiono programai – 1 293 mln. EUR (79 programos), Somalio pusiasalio programai – 820,3 mln. EUR (50 programų) ir Šiaurės Afrikos programai – 335 mln. EUR (14 programų). Ši suma taip apima ir 4 susietąsias programas (145,1 mln. EUR). Iki šiol su programas įgyvendinančiais subjektais pasirašyta iš viso 235 sutartys, kurių bendra vertė siekia 1 611,2 mln. EUR, ir iš viso skirta 650 mln. EUR lėšų.

Šiuo metu ES pagalbos Afrikai patikos fondui skirta 3,39 mlrd. EUR, įskaitant daugiau kaip 2,98 mlrd. EUR iš Europos plėtros fondo ir ES biudžeto. ES valstybės narės ir kitos donorės (Norvegija ir Šveicarija) yra skyrusios iš viso 413,8 mln. EUR, iš kurių 378 mln. EUR jau išmokėta. Pagrindinės donorės išlieka Vokietija (157,5 mln. EUR) ir Italija (104 mln. EUR). Valstybių narių indėlis į ES patikos fondo Šiaurės Afrikos programą buvo ypač reikšmingas padedant Libijos atveju imtis naujų veiksmų: po Europos Vadovų Tarybos diskusijų valstybės narės įsipareigojo skirti 178,6 mln. EUR, pirmiausia Šiaurės Afrikos programos biudžetui papildyti.

Vis dėlto tikėtina, kad jau 2018 metais atsiras didelių finansavimo spragų. Ši problema buvo aptarta 2018 m. balandžio 24 d. vykusiame strateginės tarybos posėdyje. Numatoma, kad pagal visas tris programas planuojamos veiklos, kuri apima tokius būtiniausius veiksmus, kaip tolesnė veikla Libijoje ir remiamo savanoriško grįžimo bei evakavimo tempo palaikymas, finansavimas sudarys apie 2 mlrd. EUR. Nors likusių išteklių gali pakakti kai kuriems prioritetams finansuoti, nustatyta, kad jei bus išlaikytas dabartinis užmojo lygis, bendra visų trijų programų finansavimo spraga sudarys 1,2 mlrd. EUR. Įgyvendinant Šiaurės Afrikos programos prioritetinius veiksmus ir toliau bus prisidedama prie veiksmingo migracijos valdymo, įskaitant pažeidžiamų migrantų apsaugą, savanorišką grįžimą, bendruomenių stabilizavimą, integruotą sienų valdymą ir paramą darbo jėgos migracijai. Veiksmai Somalio pusiasalyje ir Sahelio ir Čado ežero regione turi tiesioginį poveikį ES veiksmų Šiaurės Afrikoje veiksmingumui, todėl būtina užtikrinti, kad ES veiksmai yra išties visapusiški. Valstybės narės pripažino planuojamos veiklos svarbą ir susitarė toliau nustatyti prioritetinius veiksmus šiose srityse: grąžinimas ir reintegracija, visapusiško atsako į pabėgėlių problemą sistema, saugieji dokumentai ir civilinė metrikacija, kova su prekyba žmonėmis, svarbiausia stabilizavimo veikla Somalyje, Sudane ir Pietų Sudane, taip pat parama dialogui migracijos srityje. Kartu taryba susitarė, kad Patikos fondas tęstų veiklą ir po 2018 m. ir kad tuo tikslu būtina papildyti jo išteklius.

Pagal Išorės investicijų plano pirmojo ramsčio – Europos darnaus vystymosi fondo – garantiją iš viso 12 reikalavimus atitinkančių finansų įstaigų pateikė pasiūlymus dėl daugiau kaip 46 investicijų programų, įgyvendinamų pagal penkias investicines programas, kurių garantijų lėšų suma yra 1,5 mlrd. EUR. Bendra gautų pasiūlymų pagal visas penkias programas vertė viršija 3,5 mlrd. EUR 35 . Tikimasi, kad pirmuosius sprendimus dėl programų patvirtinimo Komisija priims vasaros pradžioje. Netrukus bus pradėtos derinimo operacijos pagal Investicijų plano Afrikos ir Kaimynystės investavimo platformas.

-    Šalys, per kurias eina maršrutas

Bendradarbiavimas su keliomis partnerėmis Afrikoje suintensyvėjo. Nepaisant politinių neramumų, tolesnis darbas su Etiopijos valdžios institucijomis, susijęs su penkiais Valetos deklaracijos ramsčiais, vyko sklandžiai. Dialogo migracijos klausimais ir bendradarbiavimas su Gvinėja ir Gambija pažanga išlieka stabili – kovo mėn. sėkmingai surengtas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros seminaras geriausios praktikos organizuojant su grąžinimu susijusią veiklą klausimais. Atnaujintas dialogas su Dramblio Kaulo Krantu migracijos klausimais. Su Nigerija tęsiamos diskusijos dėl migracijos ir judumo dokumentų rinkinio, kurios apima ekonomikos augimą ir investicijas, sienų valdymą ir skaitmeninį identifikavimą, neteisėtą asmenų gabenimą, prekybą žmonėmis ir reintegraciją bei readmisiją.

Be toliau vykdomo operatyvinio bendradarbiavimo, Nigeriui teikiama papildoma parama daugiausia bus susijusi su veiksmais, kuriais siekiama spręsti netoli Nigerijos sienos atsirandančių migracijos maršrutų problemą ir stiprinti ekonominio pakeičiamumo programas. 2018 m. kovo mėn. visi pagrindiniai subjektai dalyvavo Nigeryje surengtoje ministrų lygio konferencijoje, skirtoje bendradarbiavimui kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu bei prekyba žmonėmis aptarti ir skatinti 36 . Be to, Čadas, Libija, Nigeris ir Sudanas pasiekė naują susitarimą užmegzti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti bendrų sienų saugumą ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

Taip pat suintensyvinta kova su neteisėto žmonių gabenimo tinklais Somalio pusiasalyje ir tęsiamas ES patikos fondo finansuojamo Chartumo proceso regioninės veiklos centro, skirto bendriems tyrimams Somalio pusiasalio šalyse ir už jų ribų spartinti, kūrimas. Somalio pusiasalyje pagal migracijos valdymo gerinimo programą migracijos ir sienų valdymo srityse parengta daugiau kaip 400 valstybės tarnautojų, o apie 150 valstybinių ir nevyriausybinių subjektų surengti migrantų teisių srities mokymai.

Migracijos klausimas įtrauktas į kovo 15 d. Kaire vykusio ES ir Egipto stabilumo grupės posėdžio darbotvarkę. Šiame posėdyje atsižvelgta į 2017 m. gruodžio mėn. surengto ES ir Egipto dialogo migracijos klausimais pirmojo posėdžio rezultatus ir įvertinta ES ir Egipto dvišalio bendradarbiavimo migracijos klausimais pažanga, padaryta įvairiose srityse. Taip pat aptartas intensyvesnio bendradarbiavimo su ES agentūromis klausimas.

Vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutas

Marokas toliau deda pastangas užkirsti kelią neteisėtai migracijai, bendradarbiaudamas sienų stebėjimo srityje, visų pirma su Ispanija. Palaikomi techniniai ryšiai, siekiant parengti paramos paketą, skirtą sienų valdymo pajėgumams stiprinti, ir atnaujinti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. 2017 m. gruodžio mėn. Komisija ir Marokas pasirašė paramos biudžetui programą, skirtą Maroko migracijos politikai (35 mln. EUR). Gegužės 2 d. Marakeše vykusioje 5-ojoje Rabato proceso ministrų konferencijoje dar kartą patvirtintas įsipareigojimas pagal bendrai priimtą veiksmų planą tęsti bendradarbiavimą šalinant pagrindines migracijos priežastis, kovoti su neteisėtu asmenų gabenimu ir stiprinti grąžinimą bei readmisiją 37 .

2016–2017 metais 43 % padidėjęs neteisėtai į Europą atvykstančių Alžyro piliečių skaičius 2018 m. pirmą ketvirtį sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais 38 . Alžyras taip pat išlieka neteisėtų migrantų, mėginančių pasiekti Maroką ir Libiją, tranzito šalis. Be to, Alžyro valdžios institucijos praneša apie didėjantį iš Užsachario šalių į Alžyrą atvykstančių asmenų skaičių. ES ir Alžyras susitarė gerinti keitimąsi informacija apie neteisėtai atvykstančius asmenis, teisėtas judumo galimybes ir grąžinimą, tačiau susitarimas dar neperaugo į konkretų bendradarbiavimą.

4.GRĄŽINIMAS IR READMISIJA

Iš statistinių duomenų apie grąžinimą 2017 metais matyti, kad, palyginti su 2016 metais (493 785 sprendimai dėl grąžinimo), 2017 m. ES priimtų sprendimų dėl grąžinimo padaugėjo 4 % (516 115 sprendimų). Šis padidėjimas iš esmės gali būti dėl to, kad šiuo metu baigiama daug prieglobsčio (apskundimo) procedūrų, įskaitant daugybę procedūrų, pradėtų masinio imigrantų į ES antplūdžio laikotarpiu, ir daugeliu atvejų priimamas neigiamas sprendimas. Nuolat daugėja sprendimų dėl grąžinimo, priimtų valstybėse narėse, į kurias imigrantų srautas buvo didžiausias, visų pirma, Vokietijoje ir Graikijoje.

Tačiau, nors sprendimų dėl grąžinimo daugėja, panašaus faktiškai įgyvendintų grąžinimo sprendimų skaičiaus didėjimo nėra. Atvirkščiai, iš Eurostatui pateiktos valstybių narių informacijos aiškiai matyti, kad 2017 m. įgyvendintų grąžinimo sprendimų skaičius sumažėjo beveik 20 % – nuo 226 150 2016 metais iki 188 920 2017 metais. Tai reiškia, kad visoje ES grąžinamų asmenų procentinė dalis 39 gerokai sumažėjo nuo 45,8 % 2016 metais iki tik 36,6 % 2017 metais.

Šią neigiamą tendenciją iš dalies paaiškina tai, kad žymiai sumažėjo potencialių grąžinamų asmenų iš Vakarų Balkanų šalių. Per pastaruosius dvejus metus bendradarbiavimas su šiomis šalimis jų piliečių readmisijos srityje buvo ypač sėkmingas, be to, palankesnes sąlygas tam sudarė veiksmingas ES readmisijos susitarimų įgyvendinimas. Taigi 2015 ir 2016 metais išspręsta iš anksčiau tebesitęsianti problema – buvo grąžinti visi asmenys, kurie turėjo būti sugrąžinti anksčiau, todėl vidutinė ES grąžinamų asmenų procentinė dalis padidėjo.

Vis dėlto, nors bendri duomenys apie grąžinimą 2017 m. neapima Vakarų Balkanų šalių duomenų, grąžinamų asmenų procentinė dalis vis tiek yra sumažėjusi nuo 34,5 % 2016 metais iki 29,2 % 2017 metais. Tai galima paaiškinti tuo, kad proporcingai padaugėjo sprendimų dėl neteisėtų migrantų į ES kilmės šalių, kurios mažiau linkusios bendradarbiauti, piliečių grąžinimo, bet faktiškai tokių asmenų grąžinta mažiau. Iš to aiškiai matyti, kad valstybėse narėse reikia dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl grąžinimo būtų veiksmingai įgyvendinami, pasinaudojant partnerystės modelio ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų įdirbiu – tai būtų atitinkamai atsparos taškas ir pagrindinė priemonė, kuria užtikrinama, kad grąžinimas būtų veiksmingas.

Nors trečiųjų šalių bendradarbiavimas savo piliečių readmisijos srityje išlieka vienas iš ES kylančių iššūkių, 2017 metais sudarius keletą naujų praktinių susitarimų padaryta didelė pažanga. Įgyvendintas 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos veiksmų plane nustatytas tikslas su trimis šalimis partnerėmis pasiekti susitarimą dėl grąžinimo ir readmisijos tvarkos 40 . Be to, suintensyvinti reikiamą veiklos koordinavimą šioje srityje bus lengviau atlikus Komisijos siūlomą teisės aktų, reglamentuojančių imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų veiklą, peržiūrą 41 .

Kartu su pasiūlymu dėl Vizų kodekso pakeitimų 42 Komisija pasiūlė sugriežtinti vizų politikos taikymą – tai padėtų daryti pažangą bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis grąžinimo ir readmisijos srityse. Bus nustatytos griežtesnės ES nepriklausančių šalių, su kuriomis bendradarbiavimas grąžinimo ir readmisijos srityse nėra patenkinamas, piliečių prašymų išduoti vizą nagrinėjimo sąlygos.

Tačiau gerokai didesnis grąžinamų asmenų skaičius pirmiausia priklauso nuo to, ar valstybės narės dalyvaus vykdant šį bendradarbiavimą ir ar bus išnaudotas visas šių priemonių potencialas. Ši praktika kol kas nevienoda: kai kurios valstybės narės aktyviai ir veiksmingai naudojasi esamomis priemonėmis ir pradedama matyti rezultatų, tačiau kitos valstybės naująsias procedūras dar turi integruoti į savo darbotvarkę ir nėra pradėjusios jų įgyvendinti. Komisija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybėms narėms teikia konkrečią paramą, kad jos galėtų veiksmingai pasinaudoti naujos tvarkos teikiamais privalumais, pavyzdžiui, organizuojami informaciniai seminarai apie naująsias procedūras, kuriuose dalyvauja trečiosios šalys. Ilguoju laikotarpiu reikšmingų rezultatų turėtų duoti kai kurie konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, elektroninių platformų kūrimas (Pakistanas) arba esamų platformų atnaujinimas (Šri Lanka), arba pilietybės tikrinimo procedūros naudojantis elektroninėmis priemonėmis (Bangladešas).

Vykdant vis daugiau grąžinimo operacijų, operatyvinę pagalbą teikė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra – 2018 metais iki balandžio pabaigos agentūra surengė ar koordinavo 111 operacijų, palyginti su 39 operacijomis per tą patį laikotarpį 2016 metais ir 108 operacijomis 2017 metais 43 . Vis dėlto valstybės narės turėtų geriau pasinaudoti privalumais, kuriuos teikia nauji išplėsti agentūros įgaliojimai grąžinimo srityje. Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad būtų tinkamai tenkinami didėjantys poreikiai, didinant turimus pajėgumus grąžinimo vykdymo, grąžinamų asmenų fizinio prieinamumo užtikrinimo ir sparčių bei veiksmingų grąžinimo procedūrų taikymo srityse.

Įgyvendindama įsipareigojimą 44 užtikrinti aiškumą dėl galimo subjektų, teikiančių tikrą humanitarinę pagalbą nelaimės ištiktiems migrantams, kriminalizavimo pavojaus, gegužės 3 d. Komisija surengė pirmą pasikeitimą nuomonėmis su pagrindinėmis procese dalyvaujančiomis NVO ir Pagrindinių teisių agentūra, kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl esamos padėties ir būtų aptarti galimi būsimi veiksmai.

Tam, kad grąžinimo stebėsena būtų veiksminga, ypač svarbu dažniau ir laiku gauti išsamesnių statistinių duomenų apie prieglobstį ir valdomą migraciją, įskaitant duomenis apie grąžinimą ir readmisiją. Tokie statistiniai duomenys suteiktų galimybę išsamiau ir reguliariau apžvelgti padėtį prieglobsčio ir valdomos migracijos srityse. Todėl, kaip buvo nurodžiusi 2017 m. lapkričio mėn. pažangos ataskaitoje 45 , Komisija siūlo šalinti svarbiausius trūkumus padarant migracijos ir tarptautinės apsaugos statistikos srities teisės aktų pakeitimų 46 . Tam, kad bendradarbiavimas grąžinimo srityje dar pagerėtų, turi būti pasinaudota visomis vidaus ir išorės politikos paskatomis bei poveikio priemonėmis.

5.SUSTIPRINTAS IŠORĖS SIENŲ VALDYMAS

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra toliau remia valstybes nares vykdydama jungtines operacijas pagrindiniuose rytinės, centrinės ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalių ir Vakarų Balkanų migracijos maršrutuose, kur yra dislokavusi daugiau kaip 1 300 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų. Agentūra pasiūlė patrigubinti prie Graikijos sausumos sienos su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija dislokuotų operatyvinių pareigūnų skaičių.

Nustatyta didelių įsipareigojimų, susijusių su operatyvinės veiklos vykdymu 2018 m., trūkumų. Nepaisant to, kad 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. kovo 23 d. paskelbti du kvietimai teikti pasiūlymus, didelių pokyčių nebūta. Įvykdžius visus įsipareigojimus, pateiktus iki 2018 m. balandžio pabaigos, būtų galima patenkinti tik 49 % nustatytų operatyvinių ekspertų ir 44 % techninių išteklių, reikalingų veiklai prie sausumos sienų vykdyti 2018 m. gegužės–birželio mėn., poreikių. Jūrų sienų operacijoms būtų galima skirti 85 % ekspertų, bet tik 51 % techninių išteklių.

Dėl šių didelių trūkumų kyla pavojus, kad gali būti smarkiai apribotas iki 2018 m. gruodžio mėn. planuojamos veiklos įgyvendinimas. 2018 m. balandžio 17 d. agentūra surengė aukšto lygio susitikimą su valstybėmis narėmis ir Komisija, siekdama pagerinti 2019 m. metinių įsipareigojimų teikimo procesą, numatant daugiau lankstumo ir skaidrumo, taip pat paspartinant įsipareigojimų teikimo proceso pradžią, kad būtų galima atlikti reikiamų patikslinimų ir imtis kitų rizikos mažinimo priemonių (pavyzdžiui, pasinaudoti nuosavais techniniais ištekliais).

Iki 2018 m. balandžio 30 d. į greitojo reagavimo rezervą įrašyta iš viso 1 482 sienos apsaugos pareigūnai, kuriuos bus galima skirti iš to rezervo, – tai sudaro 99 % rezervo. Iki šiol sienos apsaugos pareigūnų į rezervą nėra įrašiusios tik dvi valstybės narės. Nuo to laiko, kai buvo pateikta paskiausia ataskaita, valstybės narės dar nepašalino didelių Europos greitojo reagavimo įrangos rezervo problemų.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Joje numatyta didelę lėšų dalį skirti būsimai Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtrai remti, be kita ko, sudaryti nuolatinėms 10 000 sienos apsaugos pareigūnų pajėgoms, kurias Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra galės pasitelkti tam, kad ji galėtų teikti paramą ES išorės sienų apsaugai, užtikrindama visapusišką veiksmingumą.

Tolesni veiksmai: ·Valstybės narės turėtų sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti 2017 m. pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijas. ·Valstybės narės turėtų nedelsdamos užpildyti įsipareigojimų, susijusių su 2018 m. prie ES išorės sienų planuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operatyvine veikla, spragas. ·Per ateinančius mėnesius Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų nustatyti techninę ir operatyvinę Europos integruoto sienų valdymo strategiją, o valstybės narės – užtikrinti, kad būtų patvirtintos atitinkamos nacionalinės strategijos.

6.PERKĖLIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE, PERKĖLIMAS Į ES, VIZOS IR TEISINĖS PRIEMONĖS

Iki 2018 m. kovo pabaigos iš Graikijos į kitas valstybes nares buvo perkelti visi reikalavimus atitinkantys prašytojai – iš viso jų buvo 21 999, įskaitant į 24 šalis 47 perkeltus 546 nelydimus nepilnamečius. 2018 m. gegužės 7 d. duomenimis iš Italijos Europos Sąjungoje perkelta 12 691 asmuo (įskaitant 256 nelydimus nepilnamečius), o 31 asmens (įskaitant 26 nelydimus nepilnamečius) prašymai jau patenkinti, ir laukiama, kol jie bus perkelti. Italija yra išsiuntusi keturis prašymus Europos Sąjungoje perkelti nelydimus nepilnamečius, bet į juos dar neatsakyta 48 . Perkėlimas Europos Sąjungoje buvo sėkmingas – iš viso perkelta 96 % reikalavimus atitinkančių asmenų.

Atsižvelgdama į Graikijai ir Italijai tebetenkantį migracijos spaudimą, 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija paprašė visų valstybių narių apsvarstyti galimybę savanoriškai tęsti perkėlimą Europos Sąjungoje ne tik pagal skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą ir įsipareigojo teikti reikalingą finansinę paramą. Komisija ragina visas valstybes nares bendradarbiauti su Graikija ir Italija ir atitinkamai pasinaudoti šia galimybe.

Pirmasis perkėlimo į ES mechanizmas baigtas taikyti 2015 m. liepos mėn. 49  Nuo tada pagal visus perkėlimo į ES mechanizmus į ES perkelta iš viso 32 207 asmenys, įskaitant Sirijos piliečius, perkeltus iš Turkijos pagal ES ir Turkijos pareiškimą. Šiuo metu perkėlimo į ES srityje valstybės narės daugiausia dėmesio skiria pagal naują ES mechanizmą pateiktų įsipareigojimų vykdymui. Neseniai Vokietijos vyriausybė priėmė sprendimą įsipareigoti į šalį perkelti dar 10 200 asmenų, o 20 valstybių narių 50 įsipareigojo į ES perkelti daugiau kaip 50 000 asmenų – iki šiol tai didžiausias kolektyvinis ES ir jos valstybių narių įsipareigojimas dėl perkėlimo į ES 51 . Schemai remti iš ES biudžeto skirta 500 mln. EUR, ir 10 valstybių narių 52 pagal šį naują perkėlimo į ES mechanizmą jau yra perkėlusios 4 252 asmenis. Tai didelė pažanga: nuo to laiko, kai kovo mėn. buvo pateikta pažangos ataskaita, į ES perkelti 2 397 asmenys.

Tai apima asmenis, perkeltus į ES po evakavimo iš Libijos į Nigerį, ir Sirijos piliečius, perkeltus iš Turkijos pagal ES ir Turkijos pareiškimą 53 . 2017 m. vasarą į ES perkeltas rekordinis skaičius Sirijos piliečių, tačiau perkėlimas į ES iš Turkijos pagal ES ir Turkijos pareiškimą vyksta lėčiau. Šiais metais prie perkėlimo į ES iš Turkijos yra prisidėjusios tik septynios valstybės narės, be to, nuo to laiko, kai buvo pateikta paskiausia pažangos ataskaita, prie proceso neprisidėjo nė viena nauja valstybė narė. Nuo to laiko, kai kovo mėn. buvo pateikta paskiausia pažangos ataskaita, į ES buvo perkelti 837 Sirijos piliečiai, taigi iš viso nuo Pareiškimo įgyvendinimo pradžios dienos į ES perkelta 13 313 asmenų.

Komisija ragina valstybes nares iki spalio mėn. įgyvendinti 50 % įsipareigojimų pagal naująjį ES mechanizmą – šis tikslinis rodiklis yra nustatytas 2017 m. gruodžio mėn. Komisijos veiksmų plane. Nuoseklus perkėlimas į ES iš visų prioritetinių regionų turėtų vykti kartu skubiai skiriant dėmesį iš Libijos į Nigerį pagal Skubaus tranzito mechanizmą evakuotų asmenų perkėlimui į ES.

Be to, Komisija yra beveik užbaigusi privataus rėmimo programų, kaip galimų saugių būdų priimti asmenis į ES, tikslingumo ir pridėtinės vertės tyrimą, kuriuo siekiama atrasti galimų paramos valstybėms narėms šaltinių, toliau imantis alternatyvių teisinių apsaugos priemonių. Tikimasi, kad tyrimas bus baigtas iki 2018 m. liepos mėn.

Komisija toliau valstybėms narėms teikė paramą teisėtos migracijos srities bandomiesiems projektams vykdyti kartu su kai kuriomis Afrikos šalimis. Balandžio 16 d. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus pagal Partnerystės judumo srityje iniciatyvą 54 . Be šio kvietimo, kitame Šiaurės Afrikos programos valdymo komiteto posėdyje bus patvirtinta regioninė programa teisėtai migracijai Šiaurės Afrikos regione remti, kuriai iš ES patikos fondo bus skirta 15 mln. EUR.

2018 m. pirmą ketvirtį pradėta vykdyti Komisijos ir ekonominių ir socialinių partnerių partnerystė pabėgėlių integracijai į darbo rinką skatinti (partnerystės dokumentai pasirašyti 2017 m. gruodžio mėn.). Ji apėmė ekonominių ir socialinių partnerių ryšius su atitinkamomis grupėmis, pavyzdžiui, valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, Europos integracijos tinklu ir Europos socialinio fondo komitetu. 2018 m. antrą pusmetį bus įvertinta padaryta pažanga.

Pastangos skatinti trečiųjų šalių piliečių integraciją yra ypač svarbios atsižvelgiant į specialios Eurobarometro apklausos apie integraciją 55 (atlikta 2017 m. spalio pabaigoje) rezultatus. Iš apklausos matyti, kad didžioji dalis ES gyventojų (69 %) mano, kad integracija yra „būtina ilgalaikė investicija savo šalies labui“. Keturi respondentai iš penkių (o visose valstybėse narėse – dauguma) mano, kad ES tenka svarbus vaidmuo užtikrinant imigrantų integraciją, o valstybių narių keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, visų dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimo skatinimas ir jiems teikiama finansinė parama turi ypač didelę pridėtinę vertę. Norint sėkmingai integruoti daugybę pripažintų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, laukiančių, kol bus išnagrinėti jų prašymai, atitinkamų investicijų reikės dar keletą ateinančių metų.

7.IŠVADOS IR TOLESNI VEIKSMAI

Šioje ataskaitoje nurodyta, kad praėjusiais metais padaryta pažanga iš esmės išliko ir įdiegta priemonių, kurios toliau duoda rezultatų. Tačiau iš patirties matyti, kad migracijos srautai kinta stipriai ir staigiai. Be to, ES tenkantis pagrindinis struktūrinis migracijos spaudimas iš kaimyninių regionų išlieka stiprus. Taigi padėtis tebėra nestabili, todėl veiklą reikia tęsti. ES turi parodyti reikiamą apdairumą ir pasirengimą reaguoti į bet kokį sezoninį srauto padidėjimą ar spaudimo pokyčius, be kita ko, nuokrypius nuo vieno maršruto į kitą.

Šiuo atžvilgiu šioje ataskaitoje nustatyta, kuriose srityse šiuo metu reikia stiprinti atsaką. Visų pirma, Komisija dar kartą atkreipia dėmesį, kad valstybės narės turi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus remti esminę reikšmę turintį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbą prie išorės sienų. Ataskaitoje taip pat akcentuojamos problemos, su kuriomis susiduriama didinant faktiškai grąžinamų asmenų procentinę dalį. Taip pat esama sričių, kuriose būtina intensyvinti pastangas, kad būtų įtvirtinta iki šiol padaryta pažanga: tai migrantų apsauga ir kova su neteisėtu asmenų gabenimu Libijoje bei centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrute, perkėlimas į ES ir ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimas. Paaiškėjo, kad šioje srityje sparčiai veikiančios ir veiksmingos priemonės buvo ES pagalbos Afrikai patikos fondas ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, bet tam, kad ir toliau būtų sėkmingai daroma pažanga, taip pat prireiks adekvataus valstybių narių finansavimo. ES, kuri tarptautiniuose forumuose reiškia vieną bendrą poziciją, vaidmuo išlieka esminis siekiant veiksmingų rezultatų ir remiant esamą regioninį, tarpžemyninį ir pasaulinį dialogą migracijos srityje. Komisija taip pat pabrėžia nuolatinio reguliaraus ir veiksmingo migracijos valdymo koordinavimo svarbą tiek ES institucijose, tiek su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis.

Šioje pažangos ataskaitoje dar kartą akcentuojama ES visapusiško požiūrio į migracijos valdymą reikšmė. Europos migracijos darbotvarkė grindžiama keliais tikslais, kurie stiprina vienas kitą ir visi kartu yra stabilus ilgalaikis atsakas į migracijos problemą. Pagrindinė šio požiūrio dalis yra reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema, be to, negalima nuvertinti spartaus susitarimo dėl reformos reikšmės. Siūlomoje daugiametėje finansinėje programoje ypač daug dėmesio skiriama migracijos ir sienų valdymui 56 , taigi kartu su tuo reformuota bendra Europos prieglobsčio sistema yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad ateityje ES būtų tinkamai pasirengusi spręsti bet kokią migracijos krizę.

Birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime bus surengtos diskusijos dėl susitarimo dėl vidaus ir išorės migracijos politikos, prie kurių prisidės Komisija.

(1)      COM(2018) 250 final, 2018 3 14.

(2)      COM(2017) 820 final, 2017 12 7.

(3)      Žr., pavyzdžiui, du Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro leidinius: Demographic and Human Capital Scenarios for the 21st Century: 2018 assessment for 201 countries ir Many more to come? Migration from and within Africa (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018).

(4)      Graikijos policijos duomenys.

(5)      Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenys.

(6)      Graikijos policijos duomenys.

(7)      Šaltinis – Tarptautinės migracijos organizacijos projektas Missing Migrants Project ( https://missingmigrants.iom.int/region/mediterranean ).

(8)      Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenys.

(9)      Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenys.

(10)      Tarptautinės migracijos organizacijos 2018 m. sausio 1 d. – kovo 31 d. duomenys. https://www.iom.int/sites/default/files/situation_reports/file/libya_sr_20180301-31.pdf .

(11)      Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros duomenys apie vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu jūra atvykusius asmenis.

(12)      Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenys.

(13)      Europos prieglobsčio paramos biuro duomenys.

(14)     https://data2.unhcr.org/en/documents/download/63435 .

(15)      COM(2017) 211 final, 2017 4 12.

(16)      COM(2018) 303 final, 2018 5 16.

(17)      COM(2018) 302 final, 2018 5 16.

(18)      Graikijos vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinio sienų kontrolės, imigracijos ir prieglobsčio koordinavimo centro (NCCBCIA-ESKESMA) duomenys.

(19)    Išsamią informaciją galima rasti internetinėje projektų lentelėje https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/facility_table.pdf .

(20)      Į Europos prieglobsčio paramos biurą buvo išsiųsti 57 valstybių narių ekspertai, kurie padeda Graikijoje įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą.

(21)      Konferencijos vyko 2018 m. kovo 15 d. Romoje (dėl paramos Libano ginkluotosioms pajėgoms ir vidaus saugumo pajėgoms) ir 2018 m. balandžio 6 d. Paryžiuje (dėl paramos investicijoms ir ekonominėms reformoms).

(22)      Žr. COM(2018) 450 final, 2018 4 17, ir atskirų šalių ataskaitas. Vakarų Balkanams skirtos strategijos (COM(2018) 65 final, 2018 2 6) 2‑ojoje pavyzdinėje iniciatyvoje (Saugumo ir migracijos srities įsipareigojimų stiprinimas) patvirtintas įsipareigojimas tęsti bendradarbiavimą ir keistis informacija maršrute. Ji bus konkrečių veiksmų, kurių ES imsis kitais metais siekdama remti regiono šalis, pagrindas.

(23)

     2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo parama siekia 387,7 mln. EUR, įskaitant 43,6 mln. EUR perkėlimui Europos Sąjungoje ir į ES, Vidaus saugumo fondo parama – 266 mln. EUR, įskaitant 201,5 mln. EUR sienų ir vizų programai ir 64,5 mln. EUR policijos programai.

(24)       https://blogs.unicef.org/blog/invisible-child-migrants-libya/  

(25)    Daugiau informacijos pateikiama adresu http://tec.ly/ .

(26)     https://eeas.europa.eu/headquarters/headquarters-homepage/40705/joint-au-eu-un-taskforce-assists-16000-people_en .

(27)    COM(2017) 820 final, 2017 12 7.

(28)      Nuo to laiko, kai 2017 m. pabaigoje pradėtas evakavimas iš Libijos, iš viso evakuoti 1 474 asmenys: 1 152 į Nigerį, 312 į Italiją ir 10 į Skubaus tranzito centrą Rumunijoje.

(29)      Į Kanadą, Nyderlandus, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Šveicariją ir Vokietiją.

(30)      Į Prancūziją, Švediją ir Šveicariją.

(31)      Be to, į Prancūziją perkelti 97 pabėgėliai, kurie jau buvo užregistruoti Nigeryje, o 42 asmenys iš Libijos perkelti tiesiogiai į Nyderlandus, Prancūziją ir Švediją.

(32)      Iki ES valstybės narės ir ES nepriklausančios valstybės (Jungtinė Karalystė, Kanada, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Vokietija) yra pateikusios įsipareigojimų iš Nigerio perkelti 2 680 asmenų (iš Libijos evakuotus asmenis ir jau Nigeryje užregistruotus pabėgėlius).

(33)      Siekiant paspartinti darbą šioje srityje, balandžio 9–11 d. suorganizuota vietos misija Nigeryje, kuri yra Pagrindinės geresnio perkėlimo į ES centriniame Viduržemio jūros regione grupės dalis ir kurioje dalyvavo kai kurios perkėlimą į ES vykdančios valstybės ir Europos Komisija.

(34)      Afrikos Sąjungos, ES ir Jungtinių Tautų darbo grupė buvo įsteigta per penktąjį Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyko 2017 m. lapkričio 29–30 d. Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas).

(35)      Dauguma pasiūlymų (2,5 mlrd. EUR) pateikta pagal labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių programą (15 pasiūlymų) ir tvarios energetikos ir junglumo programą (15 pasiūlymų). Be to, gauta pasiūlymų (daugiau kaip 1 mlrd. EUR) pagal tris kitas programas: tvaraus žemės ūkio, kaimo verslininkų ir žemės ūkio verslo; tvarių miestų; skaitmeninimo vystymosi labui.

(36)      Konferencijos priimta deklaracija: http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-18-2067_en.htm .  

(37)      https://ec.europa.eu/home-affairs/sites/homeaffairs/files/20180503_declaration-and-action-plan-marrakesh_en.pdf.

(38)      Alžyro piliečiai vyksta tiek centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu (2017 m. atvyko 1 980 asmenų, 2018 m. pirmą ketvirtį – 114), tiek vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu (2017 atvyko 3 687 asmenys, 2018 m. pirmą ketvirtį – 125).

(39)      Grąžinamų asmenų procentinė dalis yra asmenų, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl grąžinimo, skaičiaus ir faktiškai grąžintų asmenų skaičiaus (neatsižvelgiant į tai, ar tai savanoriško grįžimo, ar priverstinio grąžinimo atvejis) santykis.

(40)      Bendradarbiavimas su Azijos šalimis migracijos srityje išlieka pozityvus. Surengta svarbių susitikimų su Afganistanu, Pakistanu ir Bangladešu. Konkretūs rezultatai: kartu Pakistanu sukurta elektroninė platforma, skirta readmisijos prašymams nagrinėti, ir vykdomos grąžinimo operacijos pagal standartinę veiklos procedūrą su Bangladešu. Palaikomas dialogas siekiant užmegzti panašaus lygio bendradarbiavimą su kitomis šalimis, įskaitant Tunisą ir Nigeriją.

(41)      COM(2018) 303 final, 2018 5 16.

(42)      COM(2018) 252 final, 2018 3 14.

(43)      Duomenų šaltinis – Frontex Application Return.

(44)      SWD(2017) 117 final, 2017 3 22, ir COM(2017) 558 final, 2017 9 27.

(45)    COM(2017) 669 final, 2017 11 15.

(46)      COM(2018) 307, 2018 5 16.

(47)      Airiją, Belgiją, Bulgariją, Čekiją, Estiją, Ispaniją, Kiprą, Kroatiją, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Šveicariją ir Vokietiją.

(48)      Prašymas išsiųstas Portugalijai.

(49)      2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvados dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES taikant daugiašales ir nacionalines programas, dok. 11130/15.

(50)      Belgija, Bulgarija, Vokietija, Estija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

(51)      2017 m. rugsėjo 27 d. Rekomendacija C(2017) 6504 buvo paprašyta iki 2019 m. spalio 31 d. į ES perkelti bent 50 000 asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

(52)      Belgija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Suomija ir Švedija.

(53)      Iki šiol valstybės narės į ES perkėlė asmenis iš daugiau kaip 25 trečiųjų šalių. Daugiausia asmenų į ES perkelta iš Libano, Turkijos, Jordanijos, Ugandos, Čado ir Nigerio.

(54)    https://www.icmpd.org/our-work/capacity-building/multi-thematic-programmes/mobility-partnership-facility-mpf/pilot-projects-on-legal-migration-call-for-proposals-application-package/.

(55)    http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/survey/getsurveydetail/instruments/special/surveyky/2169.

(56)      Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. COM(2018) 321 final, 2018 5 2.