AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

·Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2017 m. lapkričio mėn. Geteborge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais diskusijose dalyvavę valstybių ar vyriausybių vadovai išreiškė norą švietimo ir kultūros srityje nuveikti daugiau. Komisija prisidėjo prie diskusijos komunikatu „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ 1 , kuriame pateikiama Europos švietimo erdvės, kuri turėtų būti sukurta iki 2025 m., vizija. Komunikate aprašoma Europa, kurioje sienos netrukdo užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus, Europa, kurioje įprasta studijuoti, mokytis ar dirbti kitoje valstybėje narėje, Europa, kurioje beveik kiekvienas, be gimtosios kalbos, kalba dviem užsienio kalbomis, o žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę.

Gerinant Europos kalbų mokymąsi prisidedama prie tarpusavio supratimo ir judumo Sąjungoje, be to, padedama didinti našumą, konkurencingumą ir ekonominį atsparumą. Kalba yra vaiko pažintinio ir socialinio vystymosi pagrindas, o mokėti daug kalbų naudinga visose gyvenimo srityse.

Kalbinė kompetencija bus labai svarbi kuriant Europos švietimo erdvę. Todėl valstybių ar vyriausybių vadovai 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 2 pakartojo siekį „stiprinti kalbų mokymąsi, kad daugiau jaunų žmonių, be savo gimtosios kalbos, kalbėtų bent dviem Europos kalbomis“.

Nepakankamas kalbų mokėjimas trukdo užtikrinti judumą Sąjungoje ir visame pasaulyje, kalbant tiek apie švietimą ir mokymą, tiek apie galimybę patekti į Europos darbo rinką. 2017 m. metinėje judumo Europos Sąjungoje ataskaitoje nurodoma, kad kalbinės kliūtys gali trukdyti pasinaudoti įvairių valstybių darbo rinkų teikiamomis ekonominėmis galimybėmis 3 . Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo 4 teisingai nurodoma, kad „tarpusavyje labiau susijusiame pasaulyje atsivėrė naujų galimybių. Dabar žmonės keliauja, dirba, mokosi ir gyvena skirtingose šalyse. Jie tarpusavyje bendrauja internetu, dalijasi idėjomis, kultūromis ir patirtimis. Studentai gali internetu dalyvauti kursuose, kuriuos rengia geriausi universitetai visame pasaulyje“. Kalbinė kompetencija yra labai svarbi norint pasinaudoti šiomis naujomis galimybėmis. Siekiant ugdyti jaunimo kalbinę kompetenciją visoje Sąjungoje, reikia apsvarstyti, kaip galima tobulinti kalbų mokymą ir mokymąsi visose privalomojo švietimo srityse.

Šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama kalbų mokymui ir mokymuisi privalomojo švietimo sistemoje (tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinėse mokyklose); daugiakalbystės kompetencija vėliau gali būti ugdoma visą gyvenimą.

Dabartinė valstybių narių pažanga siekiant 2002 m. Barselonoje Europos Vadovų Tarybos iškelto tikslo, kuriuo raginama imtis papildomų veiksmų, kad „nuo labai ankstyvo amžiaus būtų mokoma bent dviejų užsienio kalbų“, yra nepakankama 5 . Nors dauguma Sąjungos mokinių pirmosios užsienio kalbos pradeda mokytis anksčiau nei prieš kelis dešimtmečius, antrosios užsienio kalbos mokymosi lygis tebėra žemas. Mokinių, kurie pirmosios užsienio kalbos pradeda mokytis pradinėje mokykloje, dalis yra 83,8 proc. – tai 16,5 procentinio punkto daugiau nei 2005 m. Tačiau vienuolikoje šalių bendrojo vidurinio lavinimo sistemoje antroji užsienio kalba nėra privaloma, o šešiolikoje švietimo sistemų profesinį ugdymą pasirinkę asmenys užsienio kalbų mokosi gerokai mažiau nei tie, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose 6 .

Kalbant ne apie dalyvavimą mokymosi procese, o apie faktinį kompetencijos įgijimą, tyrimai 7 rodo, kad privalomojo švietimo programą baigusių mokinių kalbų mokėjimo lygis apskritai yra žemas, be to, esama labai didelių skirtumų tarp valstybių narių. 2012 m. Komisija pateikė kalbinės kompetencijos Europoje analizę 8 . Pirmosios kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos 9 analizė parodė, kad nepaisant investicijų į kalbų mokymąsi ir mokymą, švietimo sistemose vis dar kyla sunkumų ugdant kalbinę kompetenciją.

Nors apskritai sutariama, kad kalbinės kompetencijos vertinimas galėtų padėti skatinti daugiakalbystę ir prisidėti prie to, kad mokykloje būtų veiksmingiau mokoma ir mokomasi kalbų, palyginamų duomenų apie kalbų mokėjimą Sąjungoje nėra. Tyrimas, kuriuo siekta palyginti kalbų mokėjimo testavimą valstybėse narėse, parodė, kad dabartiniai vertinimo ir pažangos stebėjimo metodai neleidžia susidaryti išsamaus asmens kalbinės kompetencijos vaizdo. Norint susidaryti tikslesnį ir palyginamą kalbinės kompetencijos lygio Sąjungoje vaizdą, reikėtų reguliariai rinkti papildomus duomenis 10 .

Šiame pasiūlyme aptariama a) reikmė investuoti į kalbų mokymąsi, daugiausia dėmesio skiriant mokymosi rezultatams, ir b) kalbų mokymosi privalomojo švietimo sistemoje gerinimo galimybes, didinant kalbinį sąmoningumą mokyklinio ugdymo sistemoje.

Mokyklose, kurios supranta kalbų mokėjimo svarbą, kalbų – tiek užsienio kalbų, tiek vietos kalbos, – mokomasi taikant tarpdalykinį metodą, kurio esmė – vertinti besimokančių asmenų kalbinę kompetenciją ir padėti išmokti kalbų atsižvelgiant į asmens poreikius, aplinkybes, gebėjimus ir interesus 11 .

Mokyklos ir mokymo centrai, suprantantys kalbų mokėjimo svarbą, galėtų būti svarbiausi Europos švietimo erdvės elementai; šios įstaigos geba paskatinti domėtis kitomis šalimis, kultūromis ir kalbomis, pakloti judumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo pamatus. Siūlomoje rekomendacijoje pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip tobulinti kalbų mokymosi procesą ir sudaryti sąlygas daugiau jaunuolių kalbėti dviem kalbomis įgudusio vartotojo lygiu, o antrąją užsienio kalbą mokėti pažengusio vartotojo lygiu 12 .

Be to, svarstoma galimybė parengti Europos kalbinės kompetencijos lyginamąjį standartą, kuris skatintų kurti veiksmingas ir efektyvias kalbos strategijas ir apskritai gerinti kalbų mokėjimą visoje Sąjungoje.

·Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Kalbų mokymosi klausimas nagrinėjamas įvairiose švietimo ir mokymo politikos srityse.

2006 m. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų 13 apibrėžtos dvi su kalbų mokymusi susijusios kompetencijos: bendravimas gimtąja kalba (dažnai laikoma, kad gimtoji kalba ir ta kalba, kuria mokoma mokykloje, sutampa) ir bendravimas užsienio kalbomis. Naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje 14 nurodyta, kad ši rekomendacija bus peržiūrėta. 2018 m. sausio 17 d. Komisijos priimtame pasiūlyme dėl naujos Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų 15 , siūloma apibrėžti raštingumą ir kalbų mokėjimą, taip užtikrinant, kad gimtosios kalbos ir kalbos, kuria mokoma mokykloje, santykis būtų suprantamas lanksčiau. Taikant šį naują požiūrį būtų sprendžiamos tiek žemo raštingumo lygio Europoje 16 , tiek kalbinių įgūdžių trūkumo problemos.

Glaudus raštingumo ir kalbų mokėjimo ryšys rodo, kad gebėjimus reikia toliau ugdyti kalba, kuria mokoma mokykloje, nepriklausomai nuo to, ar ta kalba yra besimokančio asmens gimtoji kalba, ar užsienio kalba.

Skatinimu mokytis kalbų taip pat palaikomos Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo 17 pateiktos idėjos, nes tai padeda užtikrinti judumą, tarpkultūrinius mainus bei supratimą ir prisidedama prie bendrų vertybių supratimo.

Komisijos komunikate dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano 18 aptarta galimybė veiksmingiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymosi, įskaitant kalbų, procese. Komunikate

pabrėžiamas skaitmeninių technologijų vaidmuo stiprinant tarpusavio ryšius, parengiant specialaus turinio įvairiomis kalbomis ir naudojantis tam skirtomis pagrindinėmis ES platformomis, pavyzdžiui, „School Education Gateway“ ar „Teacher Academy“ 19 .

·Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pagrindinis šios rekomendacijos tikslas papildo kitus Komisijos vykdomus darbus, susijusius su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu – ja toliau remiama kiekvieno asmens teisė „į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti kompetenciją, leidžiančią visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje“ 20 . Kalbų mokėjimas – vienas svarbiausių gebėjimų šioje srityje.

Komisijos komunikate „Ekonomikos augimas ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ 21 tvirtinama, kad pasienio regionuose reikia skatinti daugiakalbystę. Valstybės narės, regionai ir savivaldybės raginami „naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis, kad padidintų pastangas skatinti dvikalbystę pasienio regionuose“.

Be to, 2018 m. Užimtumo gairėse 22 nurodoma, kad „turėtų būti skatinamas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumas, siekiant didinti galimybes įsidarbinti ir visapusiškai pasinaudoti Europos darbo rinkos potencialu. Turėtų būti pašalintos judumo kliūtys švietimo ir mokymo, profesinių ir asmeninių pensijų ir kvalifikacijų pripažinimo srityse“. Kalbinės kompetencijos trūkumas gali būti laikomas pagrindine kliūtimi judumui, tačiau šią kliūtį galima pašalinti švietimo ir mokymo, įskaitant privalomąjį, sistemoje.

2016 m. Komisijos priimtame Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane 23 pabrėžiama, kad švietimas ir mokymas yra bene galingiausios integracijos priemonės. Teigiama, kad „trečiosios šalies piliečiams labai svarbu išmokti paskirties šalies kalbą, tuomet jų integracijos procesas bus sėkmingas. <...> Visi bet kurios lyties vaikai, kad ir iš kokios šeimos ar kultūrinės aplinkos būtų kilę, turi teisę į mokslą, kad būtų užtikrintas jų vystymasis. Visai tikėtina, kad pabėgėlių vaikai kurį laiką nesimokė arba tam tikrais atvejais apskritai negalėjo lankyti mokyklos, todėl jiems reikės konkrečios paramos, įskaitant atsiradusių mokymo spragų užpildymą. Mokytojams reikia būtinų įgūdžių, kad padėtų tokiems vaikams, be to, jiems reikėtų padėti dirbti daugiatautėse klasėse, taip pat užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir segregacijai švietimo srityje“.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

·Teisinis pagrindas

Ši rekomendacija dera su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsniais. 165 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga prisideda prie geros kokybės švietimo plėtojimo skatindama valstybes nares bendradarbiauti, o prireikus – paremdama ir papildydama jų veiksmus, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už jų švietimo sistemų turinį ir organizavimą. Taip pat nustatyta, kad Sąjunga siekia plėtoti europinį švietimo aspektą, ypač mokant valstybių narių kalbų ir jas populiarinant.

166 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga įgyvendina profesinio mokymo politiką, kuria remiami ir papildomi valstybių narių veiksmai, kartu visiškai pripažindama valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą. Taip pat nustatyta, kad Sąjunga siekia „skatinti instruktorių ir apmokomų asmenų, ypač jaunimo, judėjimą“. Remiant kalbų mokymąsi ir mokymą prisidedama prie šio tikslo.

Šia rekomendacija nesiūloma išplėsti Sąjungos reguliavimo įgaliojimų ir nereikalaujama nustatyti valstybėms narėms privalomų įpareigojimų. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, pačios nuspręs, kaip jos įgyvendins šią Tarybos rekomendaciją.

·Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Komisija imasi šių veiksmų siekdama paskatinti, paremti ir papildyti valstybių narių veiklą kalbų mokymo srityje ir atsižvelgdama į jų atsakomybę už savo švietimo sistemas.

Kalbų mokymosi privalomojo švietimo sistemoje pažanga atsilieka nuo 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadose iškeltų tikslų. Nepakankami kalbiniai įgūdžiai tebelaikomi laisvo judėjimo ir tarpvalstybinės prekybos prekėmis bei paslaugomis kliūtimi 24 .

Veiksmų, kurių imamasi ES lygmeniu, pridėtinė vertė priklauso nuo Sąjungos sugebėjimo:

·užtikrinti, kad skirtingų šalių organizacijoms būtų paprasčiau keistis ir dalytis gerąja patirtimi, siekiant didinti kalbinį sąmoningumą ir tobulinti kalbų mokymo ir mokymosi procesus; taip pat

·rengti iniciatyvas, kuriomis būtų toliau prisidedama prie kalbų mokymosi iniciatyvų Europos švietimo erdvėje, padėti mokytojams ir mokyklų vadovams vykdyti savo užduotis ir toliau plėtoti kalbines strategijas ir daugiakalbius metodus, skatinant kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą.

·Proporcingumo principas

Pasiūlyme pateikiama gerosios patirties pavyzdžių ir padedama valstybėms narėms dalytis gerąja patirtimi bei informacija ir nustatyti politikos priemones tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmenimis. Kadangi valstybės narės įsipareigojimus prisiims savanoriškai ir kiekviena valstybė narė pati spręs, kokiu požiūriu vadovautis gerinant kalbų mokymo ir mokymosi procesus, ši priemonė laikoma proporcinga.

·Priemonės pasirinkimas

Tarybos rekomendacija yra tinkama švietimo ir mokymo srities priemonė, nes šioje srityje Sąjungai tenka papildomoji kompetencija ir tokia priemone dažnai naudojamasi siekiant Sąjungos lygmeniu imtis veiksmų švietimo ir mokymo srityje. Kaip teisinė priemonė, ji atspindi valstybių narių įsipareigojimą imtis šiame dokumente išdėstytų priemonių ir yra tvirtesnis politinis bendradarbiavimo šioje srityje, visiškai pripažįstant valstybių narių kompetenciją švietimo ir mokymo srityje, pagrindas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

·Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šioje rekomendacijoje remiamasi atitinkamais konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais dėl su kalba susijusių Rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų 25 aspektų elementais. Kalbant apie kalbinę kompetenciją, interneto konsultacijose, pozicijos dokumentuose ir konsultaciniuose posėdžiuose bei konferencijose pabrėžta, kad reikia atsižvelgti į tai, kokių raštingumo, kalbinių ir bendravimo gebėjimų reikia šiuolaikinėje daugiakalbėje ir daugiakultūrėje visuomenėje, ir taikyti labiau integruotą požiūrį.

Be to, raštingumui ir kalbų žinioms apskritai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Be kita ko, reikėtų plačiau suprasti, kas šiuo metu sudaro kalbinę kompetenciją, atsižvelgiant į specializuotos arba akademinės kalbos ypatumus arba skaitmeninės komunikacijos raidą.

Siekdama surinkti daugiau duomenų ir aptarti kelias pirmines idėjas, pagal kurias vėliau parengtas šis pasiūlymas, 2018 m. vasario mėn. pradžioje Komisija surengė suinteresuotųjų subjektų posėdį, kuriame dalyvavo atstovai iš maždaug 60 pilietinės visuomenės ir akademinių organizacijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių ir apie 20 valstybių narių švietimo ministerijų atstovų.

Konsultaciniame posėdyje patvirtinta, kad apskritai Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymąsi Sąjungos mokyklose yra aktualus. Keli dalyviai pabrėžė, kad nuo 2002 m. padaryta tik nedidelė pažanga ir kad rekomendacijoje turėtų būti pasiūlyta iniciatyvų, kurios turėtų potencialo iš tikrųjų pagerinti kalbų mokymąsi. Buvo laikomasi nuomonės, kad mokyklos lygmens kalbinės strategijos yra naudingos, nes mokyklos susiduria su įvairiausiais sunkumais ir turi tenkinti skirtingus kalbų mokymosi poreikius (pasienio regionuose ar dėl didelio mokinių migrantų arba tautinių mažumų atstovų skaičiaus).

Keli posėdžio dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad universitetuose uždaromi šiuolaikinių užsienio kalbų skyriai, todėl vis labiau trūksta kvalifikuotų kalbų mokytojų. Mokytojų trūkumas kelia pavojų šiuolaikinių užsienio kalbų mokymui privalomojo švietimo sistemoje.

Taip pat nurodytos tokios problemos:

–reikia sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje būtų puoselėjamos kalbos, atsižvelgiama į kalbų mokymosi paklausą ir didinama motyvacija mokytis kalbų, užtikrinant, kad pedagogikos metodai būtų orientuoti į besimokantį asmenį ir būtų skatinamas jo savarankiškumas;

–mokytojams ir mokyklų vadovams reikia pagalbos ir išteklių; mokytojų rengimas ir švietimas laikomi pagrindiniais klausimais, kuriuos reikia spręsti siekiant keisti suvokimą ir tobulinti kalbų mokymąsi Europoje;

–reikia atkreipti dėmesį į ypatingą migrantų arba tautinių mažumų atstovų vaikų padėtį; be kita ko, reikia persvarstyti, kaip vertinti kalbinę kompetenciją, nes tai gali padėti geriau mokytis, ypač atsižvelgiant į vaikų daugiakalbystę;

–reikia pripažinti į mokymosi programą neįtrauktų kalbų ankstesnį mokymąsi ir žinias; reikia remti mokyklose siūlomų mokytis kalbų įvairovę, kad būtų mokomasi ne tik anglų kalbos.

·Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rekomendacijoje remiamasi ankstesnės Darbo grupės kalbų švietimo ir mokymo sistemoje klausimais atliktu darbu pagal Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“) 26 .

2016 m. ir 2017 m. Komisija subūrė kelias temines ekspertų grupes ir surengė du tarpusavio mokymosi užsiėmimus, siekdama dviejų tarpusavyje susijusių tikslų: sukaupti duomenų apie raštingumą ir kalbinę kompetenciją, kad būtų galima peržiūrėti Europos bendrųjų gebėjimų orientacinius metmenis ir ištirti, kaip valstybės narės padeda migrantų vaikams greitai išmokti kalbą, kuria mokoma mokykloje (tai dabartinis strateginės programos „ET 2020“ prioritetas) 27 .

Naujausioje ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ taip pat pateikta vertingų įžvalgų apie kalbų mokymo visoje Europoje tendencijas, įskaitant (pirmą kartą pateikiamus) duomenis apie struktūrizuotą kalbinę pagalbą migrantų vaikams 28 .

·Poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma veikla tik papildys valstybių narių iniciatyvas, taip pat į savanorišką siūlomos veiklos pobūdį ir numatomo poveikio aprėptį, poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Pasiūlymas parengtas remiantis anksčiau atliktais tyrimais, konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir viešomis konsultacijomis.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

·Pagrindinės teisės

Rekomendacijoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir principus, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į mokslą, pagarbą kultūrinei, religinei ir kalbinei įvairovei ir nediskriminavimo principą. Visų pirma rekomendacijoje propaguojamos vaiko teisės, kaip nustatyta 24 straipsnyje, ir atsižvelgiama į JT Vaiko teisių konvenciją, visų pirma į 29 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame nurodyta, kad vaiko lavinimo tikslas turi būti ugdyti vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms, šalies, kurioje vaikas gyvena, šalies, iš kurios jis kilęs, nacionalinėms vertybėms ir civilizacijoms, kurios skiriasi nuo jo paties civilizacijos 29 . Ši rekomendacija turi būti įgyvendinama remiantis šiomis teisėmis ir principais.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šioje rekomendacijoje siūlomi veiksmai, darantys poveikį biudžetui, bus remiami turimais programos „Erasmus+“ ištekliais, taip pat galbūt programos „Horizontas 2020“ arba Europos struktūrinių ir investicijų fondų ištekliais, jei susijusių pagrindinių aktų nuostatose tokia parama yra numatyta. Ši iniciatyva nedaro poveikio deryboms dėl būsimos daugiametės finansinės programos ir būsimų programų. Papildomų išteklių iš ES biudžeto nereikės.

5. KITI ELEMENTAI

·Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Siekdama paremti įgyvendinimą, Komisija siūlo kartu su valstybėmis narėmis parengti pagalbines gaires, kurios padėtų užpildyti į gebėjimus orientuoto mokymo ir mokymosi įgyvendinimo spragas.

Ataskaitas dėl rekomendacijos taikymo Komisija ketina teikti naudodamasi Europos bendradarbiavimo švietimo, mokymo ir mokymosi srityje priemonėmis.

·Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Netaikoma.

·Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Su valstybėmis narėmis susijusios nuostatos

Siekiant padėti visiems vaikams ir jaunimui pasiekti dar bent vienos Europos kalbos įgudusio vartotojo lygį ir papildomos (trečios) kalbos pažengusio vartotojo lygį, pasiūlyme rekomenduojama, kad valstybės narės:

·taikytų visapusišką požiūrį tobulinant kalbų mokymo ir mokymosi procesus visais lygmenimis ir visuose švietimo ir mokymo sektoriuose;

·atsižvelgdamos į rekomendacijos priede pateiktas gaires, kurtų kalbų mokėjimo svarbą suprantančias mokyklas, ir suteiktų mokytojams atitinkamų švietimo ir rėmimo priemonių;

·skatintų visų būsimų kalbų mokytojų judumą mokymosi tikslais ir siektų, kad dalį mokymosi laikotarpio jie praleistų užsienyje;

·nustatytų ir skatintų naujoviškus, įtraukius ir daugiakalbius pedagogikos metodus, prireikus pasitelkiant Europos priemones ir platformas;

·siektų plėtoti kalbinės kompetencijos pažangos stebėjimo skirtingais švietimo ir mokymo etapais metodus.

Su Komisija susijusios nuostatos

Rekomendacijoje siūloma pritarti Komisijos ketinimui:

·prisidėti prie rekomendacijos ir jos priedo įgyvendinimo, skatinant valstybių narių tarpusavio mokymąsi ir rengiant tinkamą informacinę medžiagą bei priemones;

·skirti Europos Sąjungos lėšų kalbų mokymui ir mokymuisi remti, visų pirma siekiant skatinti besimokančių asmenų judumą pagal ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“;

·glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba ir Europos šiuolaikinių kalbų centru jų kompetencijos srityje.

2018/0128 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 ir 166 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ 30 Europos Komisija išdėsto Europos švietimo erdvės, kurioje kokybiškas, įtraukus švietimas, mokymas ir moksliniai tyrimai yra nevaržomi sienų, viziją; studijuoti, mokytis arba dirbti kitoje valstybėje narėje yra tapę įprasta; Europa, kurioje beveik kiekvienas, be gimtosios kalbos, kalba dviem užsienio kalbomis, žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia Europos kultūros paveldą ir jo įvairovę;

(2)Geteborge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais neoficialiame darbo posėdyje valstybių ar vyriausybių vadovai aptarė švietimo ir kultūros vaidmenį Europos ateičiai. 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 31 valstybės narės, Taryba ir Komisija, atsižvelgiant į jų atitinkamą kompetenciją, paragintos daryti pažangą šioje srityje;

(3)kalbinė kompetencija – Europos švietimo erdvės vizijos pagrindas. Sąjungoje didėjant su švietimu, mokymu ir darbu susijusiam judumui, augant migracijai į Sąjungą iš trečiųjų šalių ir apskritai vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, švietimo ir mokymo sistemos turi dar kartą apsvarstyti kalbų mokymo bei mokymosi sunkumus ir Europos kalbų įvairovės teikiamas galimybes;

(4)skatinant ir tobulinant kalbų mokymąsi galėtų sustiprėti europinis mokymo aspektas 32 . Tai galėtų paskatinti europinės tapatybės ir visos jos įvairovės raidą, papildant vietos, regiono ir nacionalines tapatybes ir tradicijas, taip pat geriau suprasti Sąjungą ir jos valstybes nares;

(5)beveik pusė Europos piliečių nurodo, kad, be gimtosios kalbos, jie negalėtų susikalbėti jokia kita kalba 33 . Dėl nepakankamos kalbinės kompetencijos kyla sunkumų, kurie trukdo vykdyti prasmingus viešojo administravimo institucijų ir asmenų mainus tarp Sąjungos šalių 34 ;

(6)tik keturi iš dešimties vidurinės mokyklos moksleivių mokydamiesi pirmosios užsienio kalbos pasiekia pažengusio vartotojo lygį, kuris rodo gebėjimą palaikyti nesudėtingą pokalbį. Tik ketvirtadalis moksleivių pasiekia šį lygį mokydamiesi antrosios užsienio kalbos 35 . Atlikus lyginamąją kalbų mokymo švietimo ir mokymo sistemose analizę 36 , paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių susiduria su sunkumais užtikrindamos tinkamus kalbų mokymosi rezultatus. Nors sunkumų patiriama visuose švietimo sektoriuose, jie ypač reikšmingi profesinio mokymo srityje, kur kalbų mokymuisi skiriama mažiau dėmesio;

(7)ribota kalbinė kompetencija išlieka viena didžiausių kliūčių, trukdančių naudotis Europos švietimo, mokymo ir jaunimo programų 37 teikiamais privalumais. Geresnis kalbų mokėjimas leistų geriau naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, kaip antai laisvu darbuotojų judėjimu, taip pat priimti pagrįstesnius ir teisingesnius sprendimus dėl galimybių kitose ES šalyse;

(8)kalbų mokėjimas (jeigu jis yra didesnio naudingų gebėjimų rinkinio dalis) suteikia konkurencinių pranašumų ir įmonėms, ir darbo ieškantiems asmenims 38 . Nustatyta teigiama užsienio kalbų mokėjimo ir tikimybės gauti darbą koreliacija 39 . Tačiau iš naujausios Tęstinio profesinio mokymo apžvalgos (CVTS 2016) rezultatų matyti, kad tik 7,9 proc. savo darbuotojams mokymosi galimybę teikiančių įmonių siunčia juos į kalbų kursus (nuo 22,1 proc. Slovakijoje iki 0,5 proc. Airijoje);

(9)norint išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį ir aukštą užimtumo lygį ir skatinti socialinę sanglaudą atsižvelgiant į ateities visuomenę ir darbo sąlygas, žmonėms reikia tinkamo įgūdžių ir gebėjimų rinkinio 40 . Tai taip pat labai svarbu siekiant užtikrinti visišką imigrantų vaikų, besimokančių asmenų ir suaugusiųjų integraciją 41 . Reikia išnagrinėti naujus mokymosi būdus, kuriuos būtų galima naudoti vis judesnėje ir labiau skaitmeninėje visuomenėje 42 . Geresnės kalbinės kompetencijos įgijimas galėtų padėti didinti judumą ir bendradarbiavimą Sąjungos viduje. Taikant skaitmenines naujoves galima mokytis vis daugiau kalbų ir praktikuotis ne tik pamokose ar pagal mokymo programas. Dabartinės vertinimo procedūros ne visai atspindi šias naujoves;

(10)pagal pirmąjį Europos socialinių teisių ramsčio 43 principą kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti gebėjimus, kurie leistų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai įveikti permainas darbo rinkoje. Kalbų mokėjimas – vienas pagrindinių gebėjimų, galinčių padidinti galimybes įsidarbinti, asmens pasitenkinimą, aktyvų pilietiškumą ir socialinę įtrauktį; šis gebėjimas apibrėžiamas kaip sugebėjimas bendraujant tinkamai ir veiksmingai vartoti įvairias kalbas 44 ;

(11)daugiau kaip pusė valstybių narių savo teritorijoje teisiniais arba administraciniais tikslais oficialiai pripažįsta regionines arba mažumų kalbas, įskaitant nacionalines gestų kalbas. Kai kurios šių kalbų peržengia nacionalines sienas. Imigrantų kalbos papildo Europos lingvistinį paveikslą 45 ;

(12)mokyklos vis geriau suvokia, jog būtina užtikrinti, kad vaikai, nepriklausomai nuo jų kilmės ir pirmosios kalbos, pasiektų labai gerą kalbos, kuria mokoma mokykloje, lygį, prireikus pasitelkiant specialias pagalbos priemones. Tai padeda užtikrinti nešališkumą ir lygias galimybes ir sumažina mokyklos nebaigimo pavojų 46 ;

(13)mokyklų kalbinis sąmoningumas galėtų apimti visų mokinių kalbinės kompetencijos (įskaitant kalbų, kurių nemokoma mokykloje, žinias) suvokimą ir supratimą. Priklausomai nuo aplinkybių ir tikslo, mokyklos gali atskirti skirtingus reikiamos kalbinės kompetencijos lygius, atitinkančius kiekvieno besimokančio asmens poreikius, aplinkybes, gebėjimus ir interesus;

(14)kai kurių mokomųjų dalykų, įskaitant šiuolaikines užsienio kalbas, mokytojų trūkumas laikomas problema daugiau nei pusėje Europos Sąjungos švietimo sistemų 47 ; kelios valstybės narės įgyvendino reformas arba ėmėsi paskatų, kad išspręstų kalbų mokytojų trūkumo problemą. Šios reformos ir paskatos galėtų apimti stipendijas, siekiant pritraukti kalbų studijų absolventus, dirbančius kitose srityse, dirbti mokytojais, arba mokytojų rengimo sistemų pertvarką 48 ;

(15)pradėjus įgyvendinti iniciatyvas, skirtas pagrindiniams gebėjimams mokyklinio ugdymo etapu gerinti 49 , be kita ko, geriau susiejant gyvenimo patirtį ir akademinį mokymąsi, naudojant skaitmenines technologijas ir remiant inovacijas mokyklose, imta skirti daugiau dėmesio mokymosi rezultatams 50 . Šiomis iniciatyvomis taip pat prisidedama prie kalbinės kompetencijos įgijimo;

(16)nustatyta, kad integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas, t. y. dalyko mokymas užsienio kalba, ir kalbų mokymasis pasitelkiant skaitmenines ir internetines priemones yra veiksmingas įvairiausiems besimokantiems asmenims 51 . Kalbų mokytojai visoje Europoje galėtų naudotis tęstinio profesinio tobulėjimo galimybėmis tiek atnaujindami savo skaitmeninius gebėjimus, tiek mokydamiesi, kaip geriausiai papildyti mokymo praktiką naudojant skirtingus metodus ir naująsias technologijas. Šioje srityje jiems gali praversti atvirųjų švietimo išteklių 52 rinkinys;

(17)prie kalbinės kompetencijos nustatymo ir plėtotės buvo prisidedama įvairiomis Europos iniciatyvomis. Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema – skaidri, nuosekli ir išsami orientacinė priemonė, skirta kompetencijos lygiui įvertinti ir palyginti 53 . Šioje sistemoje išskiriami pradedančiojo vartotojo, pažengusio vartotojo ir įgudusio vartotojo lygiai, o paskutinį lygį pasiekęs vartotojas gali dirbti arba studijuoti ta kalba. Siekiant, kad sistema būtų lengviau prieinama didesnei visuomenės daliai, 2018 m. ši priemonė buvo papildyta naujais tarpininkavimo, jaunų besimokančių asmenų ir gestų kalbų aprašais 54 ;

(18)Europos kalbų ženklu 55 įvertinamas meistriškumas ir inovacijos visų dalyvaujančių šalių kalbų mokymo srityje. Šia iniciatyva mokyklos skatinamos naudoti naujus metodus ir strategijas, siekiant įgyvendinti vietos, regiono, nacionalinio arba Europos lygmens prioritetus. Šis ženklas padėjo didinti informuotumą apie Europos bendradarbiavimą kalbų mokymo ir mokymosi srityje ir skatinti daugiakalbę dinamiką švietimo sektoriuose 56 ;

(19)visos valstybės narės pripažįsta, kad Sąjungoje reikia skatinti daugiakalbystę ir ugdyti kalbinę kompetenciją 57 . Siekdama sudaryti tikslesnį kalbinės kompetencijos lygio Sąjungoje vaizdą, Europos Komisija parengs pasiūlymą dėl naujo Europos kalbinės kompetencijos lyginamojo standarto, įskaitant duomenų rinkimo galimybes;

(20)nors pažymima, kad kalbinė kompetencija įgyjama per visą gyvenimą ir galimybių reikėtų teikti visais gyvenimo etapais, šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio skiriama privalomajam švietimui ir mokymui ir visapusiškai atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus šioje srityje,

REKOMENDUOJA VALSTYBĖMS NARĖMS:

Atsižvelgiant į nacionalinius ir Europos teisės aktus, turimus išteklius ir šalies aplinkybes ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais:

(1)ieškoti galimybių padėti visiems jaunuoliams iki vidurinės mokyklos baigimo pasiekti bent vienos Europos kalbos įgudusio vartotojo lygį (be kalbos, kuria dėstoma mokykloje), taip pat skatinti pasiekti papildomos (trečios) kalbos pažengusio vartotojo lygį;

(2)taikyti visapusišką požiūrį siekiant pagerinti kalbų mokymą ir mokymąsi atitinkamai nacionaliniu, regiono, vietos arba mokyklos lygmenimis, pasinaudojant Priede pateiktais politikos pavyzdžiais;

(3)užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į visus privalomojo švietimo ir mokymo sektorius, pradedant kuo anksčiau ir įtraukiant pirminį profesinį mokymą;

(4)įgyvendinant tokias visapusiškas strategijas, remti kalbinio sąmoningumo plėtotę mokyklose ir mokymo centruose tokiomis priemonėmis kaip:

(a)aktyvus besimokančių asmenų judumo rėmimas, be kita ko, išnaudojant atitinkamų ES finansavimo programų teikiamas galimybes;

(b)galimybė kiekvienam mokytojui atsižvelgti į konkrečios kalbos vartojimą savo mokomojo dalyko srityje;

(c)kalbos, kuria mokoma mokykloje, kompetencijos kaip tolesnio visų mokinių, ypač iš migrantų arba mažiau galimybių turinčių šeimų, mokymosi ir pasiekimų pagrindo, gerinimas;

(d)mokinių kalbų įvairovės branginimas ir naudojimasis ja kaip mokymosi šaltiniu, be kita ko, į kalbų mokymo procesą įtraukiant tėvus ir platesnę vietos bendruomenę;

(e)galimybė įvertinti ir patvirtinti kalbinę kompetenciją, kuri nėra įtraukta į mokymo programą, tačiau kurią mokiniai įgijo kitur, be kita ko, plečiant kalbų, kurias būtų galima įtraukti į mokyklą baigiančių asmenų kvalifikaciją, spektrą;

(5)padėti mokytojams, instruktoriams ir mokyklų vadovams mokyklose ir mokymo centruose ugdyti kalbinį sąmoningumą:

(a)investuojant į kalbos mokytojų pirminį ir tęstinį rengimą, siekiant išlaikyti platesnę kalbų mokymosi pasiūlą privalomojo švietimo ir mokymo sistemoje;

(b)į mokytojų ir mokyklos vadovų pirminį rengimą ir tęstinį profesinį tobulėjimą įtraukiant pasirengimą kalbų įvairovei klasėje;

(c)remiant studentų, siekiančių įgyti pedagogo diplomą, studijų laikotarpį užsienyje ir kartu skatinant visų mokytojų ir instruktorių judumą;

(d)integruojant judumą mokymosi tikslais į visų kalbų mokytojų rengimo programą, kad kiekvienas absolventas būtų praleidęs ne mažiau kaip šešis mėnesius mokydamasis arba mokydamas užsienyje;

(e)rekomenduojant dalyvauti iniciatyvoje „eTwinning“ 58 , siekiant praturtinti mokymosi patirtį mokyklose ir ugdyti mokytojų ir mokinių kalbinę kompetenciją;

(6)skatinti novatoriškos, įtraukios ir daugiakalbės pedagogikos mokslinius tyrimus ir naudojimąsi ja, be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir integruotai mokant dalyko ir užsienio kalbos;

(7)rengti metodus, skirtus stebėti skirtingais švietimo ir mokymo etapais įgyjamą kalbinę kompetenciją, ir taip papildyti turimą informaciją apie kalbų mokymosi procesą;

(8)naudojantis turimomis sistemomis ir priemonėmis pranešti apie patirtį ir pažangą propaguojant kalbų mokymąsi.

PALANKIAI VERTINA KOMISIJOS KETINIMĄ:

1.remti šios rekomendacijos įgyvendinimą sudarant valstybėms narėms palankesnes sąlygas mokytis vienoms iš kitų ir drauge su valstybėmis narėmis rengiant:

(a)gaires, padedančias susieti kalbų mokymą ir vertinimą su Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacine sistema 59 ;

(b)įrodymais grindžiamas gaires dėl naujų mokymosi formų ir rėmimo metodų;

(c)skaitmenines priemones, skirtas kalbų mokymuisi ir mokytojų profesiniam tobulėjimui kalbų mokymosi srityje, kaip antai atviri masinio nuotolinio mokymo kursai, įsivertinimo priemonės 60 , tinklai, įskaitant „eTwinning“ ir internetinėje Europos mokyklinio ugdymo platformoje „School Education Gateway“ siūlomą iniciatyvą „Teacher Academy“;

(d)metodus ir priemones, padedančius stebėti kalbinę kompetenciją Europos Sąjungoje;

2.remti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokinių judumą pagal programą „Erasmus+“ ir apskritai remti Europos Sąjungos lėšų, pvz., programų „Erasmus+“, „Horizontas 2020“, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų, naudojimą, įgyvendinant šią rekomendaciją ir jos priedą, nedarant poveikio deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos;

3.stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba ir Europos šiuolaikinių kalbų centru kalbų mokymosi srityje, siekiant paskatinti novatoriškų metodų naudojimą mokant ir mokantis kalbų, taip pat didinti informuotumą apie svarbų kalbų mokymosi vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje;

4.pranešti apie rekomendacijos įgyvendinimo pažangą, visų pirma per turimas sistemas ir priemones.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

(1) Komisijos komunikatas „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ ( COM(2017) 673 final ).

(2) 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-19-2017-REV-1/lt/pdf .

(3) Europos Komisija (2017 m.). 2017 m. metinė judumo Europos Sąjungoje ataskaita, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8066&furtherPubs=yes .

(4) Europos Komisija (2017 m.). Diskusijoms skirtas dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-globalisation_lt.pdf .

(5) Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados, Barselona, 2002 m. kovo mėn., http://ec.europa.eu/invest-in-research/pdf/download_en/barcelona_european_council.pdf .

(6) Europos Komisija, EACEA, Europos švietimo informacijos tinklas (2017 m.). „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, 2017 m. leidimas, https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/images/0/06/KDL_2017_internet.pdf .

(7) Pavyzdžiui, „Kalbinė kompetencija – geresnių galimybių įsidarbinti, judumo ir ekonomikos augimo veiksnys“ (SWD(2012) 372), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012SC0372&from=EN . Kalbų mokėjimui skirta Europos apklausa buvo atlikta 2011 m. o jos rezultatai paskelbti 2012 m. birželio mėn. http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/languages/library/studies/executive-summary-eslc_en.pdf .

(8) „Kalbinė kompetencija – geresnių galimybių įsidarbinti, judumo ir ekonomikos augimo veiksnys“ (SWD(2012) 372), https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52012SC0372&from=EN .

(9) Kalbų mokėjimui skirta Europos apklausa buvo atlikta 2011 m. o jos rezultatai paskelbti 2012 m. birželio mėn. http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/languages/library/studies/executive-summary-eslc_en.pdf.

(10) Europos Komisija (2015 m.). „Study on comparability of language testing in Europe“, http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/education/library/reports/language-test-summary_en.pdf . 2014 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos kalbinės kompetencijos lyginamojo standarto, tačiau Taryba jį atmetė.

(11) Žr., pvz., Carl James ir Peter Garrett „Language awareness in the classroom“ .

(12) Įgudusio ir pažengusio vartotojo lygių aprašymus galima rasti Bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės sistemos skalėje: https://www.coe.int/en/web/common-european-framework-reference-languages/table-1-cefr-3.3-common-reference-levels-global-scale .

(13) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų ( 2006/962/EB ).

(14) Komunikate „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ ( COM(2016) 381 ) kelis kartus nurodyta, kaip svarbu įgyti kalbinių įgūdžių įgyvendinant bendrą Europos įgūdžių ugdymo politiką.

(15) Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ( COM(2018) 24 ). Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ( SWD(2018) 14 ).

(16) EBPO (2016 m.), 2015 m. PISA tyrimo rezultatai, https://www.oecd.org/pisa/pisa-2015-results-in-focus.pdf .

(17) Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo ( COM(2018) 23 final ).

(18) Komisijos komunikatas dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano ( COM(2018) 22 ).

(19) „Teacher Academy“, https://www.schooleducationgateway.eu/en/pub/teacher_academy.htm .

(20) Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų: https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_en .

(21) Komisijos komunikatas „Ekonomikos augimas ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ ( COM(2017) 534 ).

(22) Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ( COM(2017) 677 final ) priedas.

(23) Komisijos komunikatas „Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planas“ ( COM(2016) 377 ).

(24) Komisijos komunikatas „Ekonomikos augimas ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ ( COM(2017) 534 ).

(25) Europos Komisija (2017 m.). Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatų ataskaita, https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/96e12ad1-8b9b-11e7-b5c6-01aa75ed71a1/language-en .

(26) Visas ataskaitas galima rasti adresu http://ec.europa.eu/education/library_en?field_eac_eat_event_categories_value=language_teaching_learning&field_eac_eat_type_of_documentr_value=All&field_eac_eat_year_value=2014&=Apply.

(27) Visas ataskaitas galima rasti adresu https://ec.europa.eu/education/policy/multilingualism/multilingual-classrooms_lt .

(28) Europos Komisija, Europos švietimo informacijos tinklas (2017 m.). „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/images/0/06/KDL_2017_internet.pdf .

(29) 1989 m. lapkričio 20 d. priimta JT Vaiko teisių konvencija, http://www.ohchr.org/EN/ProfessionalInterest/Pages/CRC.aspx .

(30) Komisijos komunikatas „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ ( COM(2017) 673 final ).

(31) 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, http://www.consilium.europa.eu/media/32204/14-final-conclusions-rev1-lt.pdf .

(32) Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo ( COM(2018) 23 final ).

(33) „Europiečiai ir jų kalbos“. Speciali 2012 m. „Eurobarometro“ ataskaitos santrauka, http://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/archives/ebs/ebs_386_sum_en.pdf .

(34) Komisijos komunikatas „Ekonomikos augimas ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ ( COM(2017) 534 ).

(35) Europos Komisija (2012 m.). Pirmosios kalbų mokėjimui skirtos Europos apklausos santrauka: http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/languages/library/studies/executive-summary-eslc_en.pdf .

(36) Europos Komisija (2014 m.). Lyginamoji kalbų švietimo ir mokymo srityse analizė , http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/languages/library/studies/lang-eat_en.pdf .

(37) Pagal programą „Erasmus+“ internetu teikiama kalbinė pagalba veikia kaip kompensacinė priemonė, https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/online-linguistic-support_en .

(38) Europos Komisija (2015 m.). „Study on Foreign Language Proficiency and Employability“ .

(39) Europos Komisija (2015 m.). „Languages and employability“ .

(40) Žr. Europos Komisijos (2017 m.) diskusijoms skirtą dokumentą dėl socialinio Europos aspekto, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflection-paper-social-dimension-europe_lt.pdf .

(41) Komisijos komunikatas „Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų planas“ ( COM(2016) 377 ).

(42) Žr. Europos Komisijos (2017 m.) diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo, https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-harnessing-globalisation_en .

(43) Komisijos komunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo ( COM(2017) 250 ).

(44) Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ( COM(2018) 24 ).

(45) Europos Komisija, EACEA, Europos švietimo informacijos tinklas (2017 m.). „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“, 2017 m. leidimas, https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/images/0/06/KDL_2017_internet.pdf .

(46) Europos Komisija (2017 m.). Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, http://ec.europa.eu/education/policy/strategic-framework/et-monitor_lt .

(47) Europos Komisija, EACEA, Europos švietimo informacijos tinklas (2018 m.), „Mokytojo profesija Europoje. Galimybės, paaukštinimas ir parama“, https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/mwikis/eurydice/images/b/b9/220EN_teaching_careers_N_cert.pdf .

(48) Europos Komisija (2014 m.). Kalbos švietimo ir mokymo srityse. Galutinė lyginamoji analizė, žr. 36 išnašą.

(49) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ( SWD(2018) 14 ).

(50) Komisijos komunikatas „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas“ ( COM(2017) 248 ).

(51) Europos Komisija (2014 m.), Kalbų mokymosi efektyvumo gerinimo ataskaita, http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/repository/languages/library/studies/clil-call_en.pdf .

(52) Europos šiuolaikinių kalbų centras ICT-Rev, https://ict-rev.ecml.at/ .

(53) Europos Taryba (2001 m.). Bendra Europos kalbų mokėjimo orientacinė sistema, https://www.google.com/search?hl=en&q=Global+levels+https%3A%2F%2Fwww.coe.int%2Fen%2Fweb%2Fcommon-european-framework-reference-languages%2Ftable-1-cefr-3.3-common-reference-levels-global-scale&gws_rd=ssl .

(54) Europos Taryba (2018 m.), CEFR. Papildomas tomas su naujais aprašais, https://rm.coe.int/cefr-companion-volume-with-new-descriptors-2018/1680787989 .

(55) Europos kalbų ženklas teikiamas pagal Europos Komisijos programą „Erasmus+“.

(56) Europos kalbų ženklas, http://ec.europa.eu/education/initiatives/language-label_lt .

(57) 2014 m. gegužės mėn. Tarybos išvados dėl daugiakalbystės ir kalbinių kompetencijų tobulinimo, http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/educ/142692.pdf .

(58) „eTwinning“ – mokytojų (nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų iki vidurinių mokyklų) bendruomenė, veikianti saugioje interneto platformoje https://www.etwinning.net .

(59) Remiantis patirtimi ir žiniomis, kurias įgijo Europos Taryba, kurdama ir naujindama sistemą, ir Europos šiuolaikinių kalbų centras ir Europos Komisija, taikydami šį darbą mokytojų rengimui per bendrai finansuojamus projektus, https://relang.ecml.at/Home/tabid/4079/language/en-GB/Default.aspx .

(60) Šiuo metu pateikiama kalbinės kompetencijos įsivertinimo priemonę siūlo Europass, o jos veikimas ir veiksmingumas bus vertinamas įgyvendinant naują sprendimą dėl Europass ( https://europass.cedefop.europa.eu/documents/european-skills-passport/language-passport ).