EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 12 15

COM(2023) 792 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2023 m. pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ataskaita

1. ĮVADAS

Europos Sąjunga (ES) padarė didelę pažangą stiprindama savo pasirengimą atremti dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai. 2023 m. gruodžio mėn. sukanka ketveri metai nuo tada, kai pirmą kartą buvo aptiktas SARS-CoV-2 virusas, kuris galiausiai sukėlė didelio masto pandemiją ir precedento neturinčią pasaulinę sveikatos krizę. Nuo to laiko naujuose ES teisės aktuose įtvirtinta daug iniciatyvų ir įgytos patirties, kuriomis siekiama sustiprinti mūsų kolektyvinę gynybą ir pasirengimą pandemijoms ir kitoms didelėms grėsmėms sveikatai, pavyzdžiui, kylančioms dėl klimato kaitos.

2023 m. gruodžio mėn. taip pat bus minimos pirmosios svarbaus ES sveikatos saugumo sistemos teisės akto – Reglamento (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai 1 – įsigaliojimo metinės. Komisija šį reglamentą pasiūlė dar 2020 m. pagal Europos sveikatos sąjungos pirmąjį ramstį, kartu su pasiūlymais išplėsti dviejų pagrindinių ES sveikatos agentūrų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos vaistų agentūros (EMA) – įgaliojimus. Reglamentu atnaujinti esami ES lygmens visuomenės sveikatos prevencijos, parengties, priežiūros, ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo mechanizmai, ir jis tapo ES sveikatos saugumo struktūros pagrindu. Europos sveikatos sąjunga, kurios pamatai buvo padėti dar tebevykstant precedento neturinčiai COVID-19 krizei, dabar jau veikia ir duoda rezultatų, įskaitant 2021 m. rugsėjo mėn. įsteigtą Komisijos Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) 2 . Šioje ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi iki šiol įvykę pokyčiai.

2021 m. Komisijos komunikate „Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos“ 3 buvo paskelbtas politinis įsipareigojimas parengti metinę pasirengimo sveikatos srityje lygio ataskaitą, kad būtų atsižvelgta į bendrą kintančią rizikos aplinką ES ir pasirengimo sveikatos srityje lygį. Pirmoji pasirengimo sveikatos srityje lygio ataskaita 4 buvo paskelbta 2022 m. ir joje daugiausia dėmesio skirta su medicininėmis atsako priemonėmis susijusiems pasirengimo pajėgumams. Pagrindinis šių metų ataskaitos tikslas – apžvelgti ES veiksmus, kurių imtasi siekiant kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, daugiausia dėmesio skiriant tiems veiksmams, kuriais įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2022/2371 (pagal 9 straipsnį 5 iš tiesų reikalaujama teikti tokias ataskaitas). Antrasis tikslas – 2023 m. ataskaitoje apibūdinti atitinkamas šiuo metu vykdomas iniciatyvas ir darbą, kurie yra glaudžiai susiję, tačiau kuriuos, pavyzdžiui, koordinuoja Komisijos tarnybos, nesusijusios su visuomenės sveikatos politikos sritimi. Parodant šias sąsajas, ataskaitoje apžvelgiamos ES pastangos stipresnio sveikatos saugumo srityje ir pabrėžiama, kad svarbu laikytis bendros sveikatos koncepcijos 6 . Bendros sveikatos koncepcijos vertę pripažįsta ES ir daugelis vyriausybių, organizacijų bei pasaulio pramonės šakų, nes ji daro itin didelį poveikį bendriems prevencijos, pasirengimo ir rizikos vertinimo procesams.

2. PREVENCIJA

Prevencija yra vienas iš esminių krizių valdymo ciklo etapų, apimantis visą veiklą, kuria siekiama sumažinti grėsmių sveikatai naštą ir sušvelninti su jomis susijusius rizikos veiksnius. Reglamente (ES) 2022/2371 tvirtai kodifikuota ne tik parengties ir reagavimo, bet ir prevencijos sąvoka, taip suteikiant tvirtą teisinį pagrindą stiprinti darbą šioje srityje. Reglamentas (ES) 2022/2371 apima platų didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių visuomenės sveikatai spektrą: nuo užkrečiamųjų ligų iki cheminių, su aplinka susijusių ir nežinomos kilmės grėsmių 7 , taip sukuriant visa apimančią ir lanksčią parengties ir reagavimo sistemą. 

Skiepijimas kaip viena pagrindinių prevencijos priemonių

Skiepijimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui. Kaip parodė COVID-19 pandemija, ES vakcinų strategija 8 , kuria užtikrinta parama vakcinų kūrimui ir jų prieinamumas visoms valstybėms narėms, ir nacionalinės skiepijimo kampanijos galėjo iš esmės pakeisti įvykių eigą ir išgelbėti dešimtis milijonų gyvybių visame pasaulyje (vien per pirmuosius metus išgelbėta apie 20 mln. gyvybių  9 ). COVID-19 virusas nebelaikomas tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija 10 , tačiau ECDC pabrėžia, kad siekiant sumažinti sunkių susirgimų, hospitalizavimo ir mirčių nuo šio viruso atvejų skaičių, labai svarbu, kad šalys ir toliau naudotų COVID-19 vakcinas (visų pirma skiepytų vyresnio amžiaus žmones ir kitas medicinos požiūriu pažeidžiamas grupes) 11 . Komisija padeda valstybėms narėms užtikrinti nuolatinę prieigą prie pritaikytų COVID-19 vakcinų.

Komisija taip pat toliau vykdo aktyvią veiklą skiepijimo politikos srityje, dėmesį skirdama ne tik COVID-19 vakcinoms, ir padeda valstybėms narėms didinti skiepijimo aprėptį. Komisijos komunikate ir 2018 m. Tarybos rekomendacijoje dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant 12 , nurodyti keli šios srities prioritetai, kuriuos Komisija įgyvendino remdamasi viešai prieinamomis veiksmų gairėmis 13 . Pavyzdžiui, siekdama kovoti su gyventojų abejonėmis dėl skiepijimosi, kurios kelia vis didesnį pavojų visuomenės sveikatai, Komisija ėmėsi tokių iniciatyvų kaip elgsenos tyrimai 14 , 15 , Skiepijimo koalicija, vienijanti ES sveikatos priežiūros specialistų ir studentų asociacijas, propaguojančias skiepijimą, taip pat Europos skiepijimo informacijos portalas 16 , kuris yra tikslios informacijos apie skiepijimą šaltinis plačiajai visuomenei. Siekiant tęsti šias pastangas, skiepijimui skirtas Komisijos Visuomenės sveikatos ekspertų grupės pogrupis 17 . Be to, dabar ECDC savo virtualioje akademijoje 18 rengia internetinius mokymus visuomenei apie skiepų vengimą ir klaidingą informaciją ir toliau organizuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių Nacionalinės techninės imunizacijos patariamosios grupės, kuri vertina skiepijimo poreikius ir konsultuoja nacionalines vyriausybes skiepijimo strategijų klausimais, bendradarbiavimo veiklą.

Siekdama pažangos, Komisija rengia vakcinų strategiją, skirtą prioritetinėms grėsmėms, dėl kurių reikėtų kurti naujas vakcinas arba tobulinti esamas vakcinas. Be to, Komisijos darbas skiepijimo srityje taip pat glaudžiai susijęs su Europos kovos su vėžiu planu 19 , o tai rodo būsimas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijant.

Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemos sprendimas

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – tai mikrobų, pavyzdžiui, bakterijų, virusų ir grybų, gebėjimas įgauti atsparumą ir įveikti vaistus, skirtus jiems naikinti. AAM kelia pavojų šiuolaikinei medicinai. Artimiausi metai bus labai svarbūs siekiant užtikrinti apdairų veiksmingų antimikrobinių medžiagų naudojimą, prieigą prie jų ir jų kūrimą, todėl reikės geriau informuoti apie kovą su AAM. Apskaičiuota, kad kasmet ES / EEE mažiausiai 35 000 žmonių miršta tiesiogiai dėl atsparių infekcijų. Tai daugiau nei bendras mirčių nuo gripo, tuberkuliozės ir ŽIV / AIDS skaičius, ir šis skaičius vis didėja 20 . AAM nėra skiriama tiek daug visuomenės dėmesio kaip COVID-19 pandemijai, tačiau tai jau nebėra tylioji pandemija ir reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų išvengta šiuo metu prognozuojamų katastrofiškų padarinių.

Remdamasi 2017 m. ES atsparumo antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planu 21 , Komisija 2023 m. balandžio mėn. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos ir ji buvo priimta 2023 m. birželio mėn. 22 Joje rekomenduojamos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms priemonės žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos srityse taikant bendros sveikatos koncepciją. Rekomendacijoje pirmą kartą nustatyti ES ir nacionaliniai žmonių sveikatos srities tikslai mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą ir kontroliuoti kritinių patogenų plitimą. Šie rekomenduojami tikslai, parengti padedant ECDC, turėtų būti nacionalinių veiksmų ir pažangos stebėsenos artimiausiais metais varomoji jėga.

Siekiant spręsti didėjančio AAM problemą, būtina užtikrinti tiek esamų antimikrobinių medžiagų prieinamumą, tiek naujų veiksmingų antimikrobinių medžiagų kūrimą. 2023 m. balandžio 26 d. Komisija priėmė pasiūlymus dėl naujos direktyvos ir reglamento, kuriais peržiūrimi ir pakeičiami galiojantys Sąjungos bendrieji farmacijos srities teisės aktai 23 . Šiuose pasiūlymuose numatytos priemonės, kuriomis siekiama gerinti inovacijas ir galimybes gauti vaistų, įskaitant antimikrobines medžiagas, Europos Sąjungoje. Kai kuriomis priemonėmis kartu su pirmiau minėta Tarybos rekomendacija konkrečiai sprendžiamas AAM klausimas, jomis siekiama stiprinti apdairų antimikrobinių medžiagų naudojimą ir jose numatyti perleidžiami duomenų apsaugos kuponai 24 , kad būtų skatinama kurti naujus antibiotikus. Kuponų sistema būtų taikoma tik naujoms antimikrobinėms medžiagoms, kuriomis kovojama su AAM, ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintais prioritetiniais patogenais. Tarybos rekomendacijoje dėl ES kovos su AAM veiksmų stiprinimo taip pat palankiai įvertintas Komisijos ketinimas sukurti ES daugiašalę paskatų sistemą, pagal kurią būtų gerinamos inovacijos, naujų antimikrobinių medžiagų kūrimas ir prieiga prie esamų ir naujų antimikrobinių medžiagų, teikiant finansinę paramą pagal programą „ES – sveikatos labui“ 25 .

Kalbant apie esamų antibiotikų prieinamumą ir jų stygiaus prevenciją 2023 m. rudens ir žiemos sezonu, Komisija kartu su EMA stebi pagrindinių antibiotikų, naudojamų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, pasiūlą ir paklausą 26 . Remdamasi šios stebėsenos rezultatais, EMA vykdomoji iniciatyvinė grupė vaistų stygiaus ir saugumo klausimais paskelbė rekomendacijas, kaip užtikrinti antibiotikų, kuriems gali kilti stygiaus rizika, prieinamumą. Kaip paskelbta Komunikate dėl vaistų stygiaus ES problemos sprendimo 27 , Komisija ir EMA toliau atidžiai stebės padėtį.

Komisija savo darbu toliau remia prevencinių, diagnostinių ir terapinių medicininių atsako į AAM priemonių kūrimą ir prieigą prie jų. Ši parama apima tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, PSO, Pasaulinės antibiotikų mokslinių tyrimų ir plėtros partnerystės 28 ir jų bendros iniciatyvos SECURE 29 , kuria siekiama kurti naujus antibiotikus 30 ir vakcinas nuo AAM infekcijų 31 , finansavimą. AAM problemą padės spręsti ir programa „HERA Invest“, kuria 100 mln. EUR papildoma programa „InvestEU“ ir kuri skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kuriančioms medicinines atsako priemones.

Be to, įgyvendinant ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ siekiama 2017 m. ES veiksmų plano ir 2023 m. Tarybos rekomendacijos dėl AAM tikslų. Praėjusiais metais pagal šią programą, vykdant koordinavimo ir paramos veiksmą DESIGN OH AMR (angl. DESIGN One Health AntiMicrobial Resistance) 32 , buvo teikiama parama Europos bendro finansavimo partnerystei dėl OH AMR mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kuri bus pradėta įgyvendinti 2025 m. ir kuriai ES turėtų skirti 100 mln. EUR 33 . Nuo programos „Europos horizontas“ pradžios pagal šią programą taip pat toliau skirtas beveik 200 mln. EUR vertės finansavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams, susijusiems su OH AMR 34 .

Komisija ne tik deda pastangas žmonių ir gyvūnų sveikatos srityje, bet ir toliau pripažįsta, kad aplinka yra atsparumo rezervuaras, kurį reikia geriau pažinti, kaip pripažįstama ES strateginiame požiūryje į vaistus aplinkoje 35 . Įgyvendindama iniciatyvas pagal Europos žaliąjį kursą 36 , visų pirma Nulinės taršos veiksmų planą 37 , Komisija ėmėsi veiksmų keliose aplinkos srityse. Kalbant apie vandenį, Komisija siūlo peržiūrėti požeminio ir paviršinio vandens teršalų, įskaitant tam tikras AAM medžiagas ir AAM genus, sąrašą 38 . Komisijos pasiūlyme dėl Miesto nuotekų valymo direktyvos 39 išdėstymo nauja redakcija, be kitų priemonių, taip pat nustatyta miesto nuotekų sveikatos parametrų stebėsena, įskaitant privalomą AAM priežiūrą, siekiant sustiprinti ES pasirengimą pandemijoms ar kitoms didelėms grėsmėms visuomenės sveikatai, kaip šiuo metu daroma COVID-19 pandemijos atveju.

Kalbant apie dirvožemį, Komisija, atlikdama 2018 m. LUCAS dirvožemio tyrimą 40 , tiria žemės ūkio paskirties dirvožemyje esančių mikroorganizmų AAM genus; ataskaitas numatoma pateikti iki 2023 m. pabaigos. Iš preliminarių rezultatų matyti, kad daugiau kaip 600 ėminių buvo nustatytas aptinkamas AAM genų kiekis 41 . Komisija savo pasiūlymu dėl Gamtos atkūrimo teisės akto taip pat siekia imtis veiksmų, kad būtų padidintas atsparumas tokiems genams, atkuriant ekosistemų, kurios gali trukdyti AAM plitimui, būklę. Be to, atlikdama 2018 m. LUCAS dirvožemio tyrimą, Komisija tiria antibiotikų sintezės (ABG) genus dirvožemyje, kurie gali padėti kurti naujus vaistus. AAM ir ABG genų tyrimų rezultatai bus saugomi ES dirvožemio stebėjimo centre (EUSO) 42 .

Zoonozinių ligų, pvz., paukščių gripo, prevencija

Daugiau kaip 60 proc. naujų infekcinių ligų grėsmių yra zoonozinės kilmės 43 , todėl turime išlikti budrūs, nes kita pandemija gali kilti iš gyvūnų.

Siekdama mažinti gyvūnų keliamą infekcinių ligų riziką, ES rėmėsi dviem pagrindiniais teisės aktais. Tai yra Direktyva 2003/99/EB 44 , kuria užtikrinama tinkama zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir per maistą plintančių ligų protrūkių stebėsena ir vertinimas, ir Reglamentas (ES) 2016/429 45 (Gyvūnų sveikatos teisės aktas), kuriuo nustatomos zoonozių prevencijos ir kontrolės, įskaitant ankstyvą jų nustatymą, pranešimą apie jas ir ataskaitų teikimą, taisyklės.

Į bendros sveikatos koncepciją ES veiksmuose atsižvelgiama jau kelis dešimtmečius, tačiau COVID-19 pandemija dar kartą patvirtino šio požiūrio svarbą prevencijai, pasirengimui ir reagavimui bei poreikį optimaliai koordinuoti veiksmus įvairiuose sektoriuose. Reglamente (ES) 2022/2371 dabar aiškiai raginama laikytis bendros sveikatos koncepcijos atremiant dabartines ir kylančias krizes.

Per kelis mėnesius nuo Reglamento (ES) 2022/2371 priėmimo Sveikatos saugumo komitetas 46 – pagrindinė ES institucija, sprendžianti grėsmių visuomenės sveikatai klausimus, – surengė kelis bendrus susitikimus su ES vyriausiaisiais veterinarijos pareigūnais, kad aptartų labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) grėsmę ir gyvūnų bei žmonių sveikatos priemones, būtinas siekiant užkirsti kelią zoonozės perdavimo žmonėms rizikai. LPPG yra didelė grėsmė sveikatai, todėl reikalingas budrumas, ankstyvas nustatymas ir greitas bei ankstyvas reagavimas į bet kokį zoonozės perdavimą ankstyvame etape. 2022–2023 m. sezonu kilo viena didžiausių iki šiol buvusių laukinių paukščių ir naminių paukščių LPPG epidemijų ES ir dideli protrūkiai tarp žinduolių. Atitinkamuose ES teisės aktuose 47 nustatyta, kad visos valstybės narės turi vykdyti priežiūrą, kad būtų galima anksti nustatyti LPPG paukščių ir žinduolių populiacijose. Gyvūnų sveikatos teisės aktu užtikrinamas priemonių, kurias turi įgyvendinti visos valstybės narės, nustačiusios LPPG virusą laikomų paukščių populiacijoje, suderinimas, siekiant užkirsti kelią jo plitimui ir jį kontroliuoti, taip pat nustatomas teisinis pagrindas kompetentingoms institucijoms imtis būtinų priemonių, kai virusas nustatomas žinduolių populiacijoje.

Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija įgaliojo Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) ir ECDC kartu su ES etalonine paukščių gripo laboratorija gyvūnų sveikatos srityje 48 reguliariai vertinti LPPG epidemiologinę situaciją ir gyvūnų populiacijose nustatytų LPPG virusų genetinių savybių raidą. Mokslinės ataskaitos su šių vertinimų rezultatais skelbiamos kas 2–3 mėnesius 49 ir jose pateikiamos reagavimo į nustatytą riziką gyvūnų ir visuomenės sveikatai galimybės.

Kartu su kai kuriomis valstybėmis narėmis Komisija svarsto galimybę užtikrinti vakcinas nuo zoonozinio žmonių gripo taikant bendro pirkimo mechanizmą. Planuojama, kad pirmosios tokios vakcinos siuntos valstybėms narėms bus pristatytos 2024 m. pradžioje. Bendras zoonozinių vakcinų pirkimas sustiprintų valstybių narių pasirengimą (paukščių) gripo pandemijos atveju, papildant dvi galiojančias preliminariąsias sutartis, taip pat sudarytas pagal bendro pirkimo mechanizmą, dėl daugiau kaip 110 mln. pandeminių vakcinų dozių rezervavimo. Rezervavimo sutartis pasirašiusioms valstybėms narėms pandeminės vakcinos dozės būtų paskirstytos PSO paskelbus gripo pandemiją.

Su klimato kaita ir aplinka susijusių grėsmių sveikatai prevencija ir pasirengimas joms

Klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo poveikis buvo stipriai juntamas 2023 m. vasarą, kai ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sukėlė pražūtingus potvynius Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje, o dėl karščio bangos temperatūra buvo viena aukščiausių, kada nors užfiksuotų ES. Visuomenės sveikatos priežiūros veiksmai būtini visų pirma siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis ir užkirsti kelią kuo didesniam skaičiui su karščiu susijusių mirčių. Sparčiai šylantis ES klimatas taip pat tampa vis tinkamesnis tam tikroms klimatui jautrioms infekcinėms ligoms, ypač pernešėjų platinamoms ligoms. Be to, klimato kaita spartina daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimą, dėl kurio į aplinką gali patekti ilgą laiką buvę neaktyvūs mikroorganizmai, keliantys susirūpinimą.

HERA nustatė, kad pandeminiai patogenai, kurie taip pat yra platinami pernešėjų, pvz., geltonoji karštinė, dengės karštligė, Zikos virusinė liga, čikungunija ir Vakarų Nilo karštligė, yra prioritetinės grėsmės ir šiuo metu dirbama siekiant išplėsti medicininių atsako priemonių arsenalą investuojant į novatoriškų medicinos priemonių, skirtų pasirengti pandemijoms, mokslinius tyrimus ir plėtrą pagal programas „Europos horizontas“ ir „ES – sveikatos labui“. Pavyzdžiui, Komisija pagal programą „Europos horizontas“ finansuoja Pasirengimo epidemijoms inovacijų koaliciją (CEPI), kad galėtų atlikti veiksmingumo ir tolesnius mokslinius tyrimus siekiant išplėsti galimą licencijuotų čikungunijos vakcinų naudojimą vaikams, žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, ir nėščiosioms. Komisija taip pat ieško būdų, kaip paremti įvairias užkrato pernešėjų kontrolės priemones (pvz., sterilius vabzdžių metodus). 

Kiti naujausi darbai, kuriais siekiama remti parengtį sveikatos srityje, susijusią su klimato kaita ir rizika aplinkai, yra, be kita ko, šie:

·nauji Europos klimato ir sveikatos stebėjimo centro 50 , kurį valdo Europos aplinkos agentūra ir Europos Komisija, produktai, paskelbti 2023 m. (visų pirma kaitros keliamo pavojaus sveikatai, infekcinių ligų, darbuotojų sveikatos ir oro taršos rodikliai, duomenų suvestinės ir prognozės);

·2023 m. liepos mėn. Septintosios ministrų konferencijos aplinkos ir sveikatos klausimais deklaracija (Budapešto deklaracija) 51 , kurioje nustatyti politiniai įsipareigojimai ir veiksmai, kuriais siekiama mažinti klimato kaitos, taršos ir biologinės įvairovės nykimo keliamą riziką sveikatai;

·COP28 deklaracija dėl klimato ir sveikatos, pasirašyta 2023 m. gruodžio 2 d. 52 vykusioje 28-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos sesijoje (COP28) pirmosios Sveikatos dienos proga;

·iš esmės atnaujintos PSO Europos regiono kaitros keliamo pavojaus sveikatai veiksmų planų gairės 53 , kurias ES remia pagal programą LIFE 54 ;

·pirmojo ES klimato kaitos rizikos vertinimo 55 , į kurį bus įtraukti specialūs skyriai dėl sveikatos ir kurį Europos aplinkos agentūra turėtų paskelbti 2024 m. pavasarį, rengimas;

·2022 m. gruodžio mėn. paskelbta integruota nulinės taršos stebėsenos ir prognozių ataskaita, kurios kas dvejus metus atnaujinami duomenys bus reguliariai naudojami tvarkant Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą ir Demografijos atlasą, siekiant geriau nustatyti tendencijas, susijusias ir su kitomis su tarša susijusiomis ligomis, sudaryti sąlygas žmonėms palyginti, kokį poveikį tarša daro jų sveikatai visuose ES regionuose, ir padėti tikslingai parinkti intervencines priemones ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų padidintas išlaidų efektyvumas ir parengtis.

Įgyvendindama nulinės taršos veiksmų planą, Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų oro, vandens ir dirvožemio taršos problemai spręsti. Nepaisant to, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius oro kokybė gerokai pagerėjo, oro tarša tebėra didžiausia su aplinka susijusi rizika sveikatai, su kuria siejamas didelis mirtingumas (apskaičiuota, kad ES kasmet pirma laiko miršta daugiau kaip 230 000 žmonių) ir sergamumas 56 . 2022 m. spalio 26 d. Komisija pasiūlė ES oro kokybės standartus labiau suderinti su PSO rekomendacijomis, nes tai yra vienas pagrindinių jos nulinės taršos politikos dokumentų rinkinio elementų 57 .

Be jau minėtų pasiūlymų dėl nuotekų valymo ir vandens teršalų 58 , Komisija taip pat priėmė pasiūlymus dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 59 peržiūros, taip pat dėl naujos Geros dirvožemio būklės ir atsparumo direktyvos 60 , kuriais siekiama realios naudos sveikatai.

3. PASIRENGIMAS

Pasirengimas – nacionaliniu ir ES lygmenimis sukurtos struktūros ir pajėgumai, skirti veiksmingai numatyti grėsmes visuomenės sveikatai, į jas reaguoti ir atsigauti po jų, – yra vienas esminių ES sveikatos saugumo sistemos elementų. Nepasiruošti – tai pasiruošti nesėkmei.

Pasirengimas, ataskaitų teikimas ir vertinimas. Griežtesni reikalavimai

Neseniai priimtas Reglamentas (ES) 2022/2371 sudarė sąlygas sustiprinti pasirengimo veiklą ES lygmeniu ir tiek pačiose valstybėse narėse, tiek tarp jų. Visų pirma reglamente reikalaujama išplėsti nacionalinio parengties planavimo ataskaitų teikimą ir numatyta galimybė ES peržiūrėti ir vertinti nacionalinius parengties pajėgumus, siekiant užtikrinti, kad jie būtų tinkamai palaikomi. Nustatytas naujas ataskaitų teikimo ciklas: išplėstinis ataskaitų dėl valstybių narių parengties pajėgumų teikimas Komisijai, po to – ECDC atlikti vertinimai ir Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmasis įgyvendinimo aktas pagal reglamentą buvo priimtas 2023 m. rugsėjo mėn. ir jame nustatytos valstybių narių ataskaitų dėl prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo nacionaliniu lygmeniu specifikacijos 61 .

Reglamentu taip pat nustatomas Sąjungos prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planas, kuris bus parengtas 2024 m. Planas apims darbą ir veiklą, susijusius su pasirengimu sveikatos srityje ir reagavimu visose Komisijos tarnybose, Taryboje ir ES agentūrose bei įstaigose, taip pat sąveiką ir veiksmų koordinavimą su atitinkamomis tarptautinėmis įstaigomis.

Glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija taip pat stiprina ekstremaliųjų sveikatos situacijų planavimą pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) 62 . Tai daroma parengiant specialius pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas planus, pavyzdžiui, pasirengimo nudegimams planą 63 , kuriame išdėstytos medicininio evakavimo gairės, kurių reikia laikytis įvykus nelaimei, kuomet susiduriama su masiniais nudegimais. Be to, Komisija pagal SCSM ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis rengia du ES masto nelaimių scenarijus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ekstremaliajai sveikatos situacijai, pavyzdžiui, pandemijai ar branduolinei nelaimei 64 .

Be to, per 2023 m. Europos semestrą priimtame komunikate dėl 2023 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos 65 Komisija pabrėžė, kad visose valstybėse narėse reikia didesnio budrumo ir daugiau investicijų, siekiant užtikrinti, kad sveikatos sistemos būtų tinkamai parengtos reaguoti į būsimas sveikatos krizes.

Mokymas ir pasirengimo pajėgumų testavimas

Mokymas ir pajėgumų stiprinimas valstybėse narėse – tai pasirengimo aspektai, kurių atžvilgiu ES gali suteikti pridėtinės vertės. Mokymo veiklą organizuoja Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis ES agentūromis ir įstaigomis, taip pat profesinėmis ir pacientų organizacijomis. Vykdant šią veiklą sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos darbuotojams suteikiama žinių ir įgūdžių, reikalingų nacionaliniams prevencijos, parengties ir reagavimo planams parengti ir įgyvendinti.

Be to, sveikatos priežiūros sistemų atsparumo testavimas pagal konkrečius sukrėtimų scenarijus (pvz., pandemija, karščio bangos ir sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas) gali pagerinti pasirengimą krizėms. Įgyvendinant projektą, kuriam vadovauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) bei Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras ir kuris remiamas pagal programą „ES – sveikatos labui“, kuriama sveikatos priežiūros sistemų atsparumo testavimo metodika. Pagal šią metodiką valstybės narės galės reguliariai peržiūrėti pasirengimą sveikatos krizėms ir patikrinti savo sveikatos priežiūros sistemų atsparumą konkretiems didelės įtampos scenarijams ir ilgalaikėms struktūrinėms problemoms.

Pasirengimas medicininių atsako priemonių srityje

Pasirengimas medicininių atsako priemonių srityje apima strateginį jų kūrimo koordinavimą. 2022 m. liepos mėn. Komisija užbaigė pirmąjį prioritetų nustatymo procesą, kad nustatytų tris didžiausias grėsmes sveikatai, kurių atveju prireikus turėtų būti prieinamos medicininės atsako priemonės ir dėl kurių reikia koordinuoti priemones ES lygmeniu: 1) didelį pandemijos potencialą turintys patogenai; 2) cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės grėsmės ir 3) grėsmės, kylančios dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms 66 . Komisijos HERA buvo pavesta prisidėti prie medicininių atsako priemonių kūrimo, gamybos ir platinimo ekstremaliosios situacijos atveju. Veiksmingo medicininių atsako priemonių įsigijimo ir atsargų kaupimo užtikrinimas tebėra vieni pagrindinių geros parengties strategijos elementų.

Bendro medicininių atsako priemonių pirkimo susitarimas (BPS), kuris buvo sudarytas 2014 m. reaguojant į A/H1N1 gripo pandemiją, atliko esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms COVID-19 pandemijos metu įsigyti ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir atsargų (terapinių vaistų nuo COVID-19, asmeninių apsaugos priemonių, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, skiepijimo reikmenų, testavimo priemonių ir kt.) pagal daugiau kaip 200 sutarčių, kurių bendra vertė viršija 12 mlrd. EUR 67 . Komisija, valstybės narės ir kitos BPS pasirašiusios šalys šiuo metu remiasi šia bendradarbiavimo ekstremaliųjų situacijų metu patirtimi, kad būtų geriau naudojamasi BPS pasirengimo ir reagavimo tikslais. Kaip paskelbta Komunikate dėl vaistų stygiaus ES problemos sprendimo, Komisija taip pat apsvarstys galimybę iki 2024–2025 m. žiemos vykdyti bendrus antibiotikų ir kvėpavimo takų virusų sukeliamų ligų gydymo priemonių viešuosius pirkimus. 

BPS gali būti naudojamas lanksčiai ir taip atlikti svarbų vaidmenį pasirengimo sveikatos krizėms srityje, nes Komisijai ir valstybėms narėms sudaromos palankesnės sąlygos naudotis pasirengimui svarbiomis medicininėmis atsako priemonėmis, įskaitant naujas ar retas medicinines atsako priemones.

Reglamentu (ES) 2022/2371 nustatyta patobulinta bendrų viešųjų pirkimų sistema, įskaitant Komisijai suteiktą galimybę pasiūlyti išimties nuostatą dėl konkretaus bendro viešojo pirkimo (t. y. kai šalys nusprendžia dalyvauti ES bendruose viešuosiuose pirkimuose, jos turi susilaikyti nuo lygiagrečių nacionalinių tos pačios medicininės atsako priemonės viešųjų pirkimų vykdymo). Pagrįstais atvejais (ir jei visos dalyvaujančios valstybės narės ir kitos BPS šalys sutinka), išimties sąlygos taikymas turėtų sustiprinti ES derybinę poziciją ir tiekimo saugumą. Komisija turės atlikti preliminarų bendrų viešųjų pirkimų vertinimą, nurodydama bendrąsias numatomas bendrų viešųjų pirkimų procedūros sąlygas, įskaitant galimą išimtinumo poreikį kiekvienu konkrečiu atveju.

Galimų grėsmių medicininių atsako priemonių tiekimo grandinėms ir jų pažeidžiamumo numatymas yra svarbus pasirengimo veiksnys, kaip ir atsargų kaupimas ir naujų bei patobulintų medicininių atsako priemonių kūrimas. 2022 m. Komisija sukūrė ES FAB – nuolatinių vakcinų gamybos pajėgumų tinklą, kuris ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos atveju gali būti greitai aktyvuotas. 2023 m. birželio 30 d. su vaistų gamintojais pasirašytos keturios ES FAB sutartys, kuriomis rezervuojami pajėgumai kasmet pagaminti iki 325 mln. įvairių tipų vakcinų. Komisija taip pat kaupia medicininių atsako priemonių atsargas pagal „rescEU“ – ES finansuojamą kraštutinio atvejo strateginį rezervą, iš kurio valstybės narės ir asocijuotosios šalys gali prašyti pagalbos. Iki šiol į didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, įskaitant chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) grėsmes, atsargų kaupimą investuota 1,2 mlrd. EUR. 2022 m. įvykdžius pirmąjį konkursą, atsargoms laikyti buvo pasirinkta Prancūzija, Kroatija, Lenkija ir Suomija. Antrojo kvietimo teikti pasiūlymus rezultatai bus paskelbti 2023 m. pabaigoje.

3. PRIEŽIŪROS IR ANKSTYVOJO ĮSPĖJIMO SISTEMOS

Užkrečiamųjų ligų visuomenės sveikatos priežiūra

Be visuomenės sveikatos priežiūros negalėtume stebėti užkrečiamųjų ligų tendencijų, anksti nustatyti protrūkių arba įvertinti visuomenės sveikatos priemonių ir politikos veiksmingumo. Tai dar vienas svarbus visuomenės sveikatos aspektas, kurio svarba išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Neseniai atliktame tyrime 68 buvo nagrinėjama patirtis, įgyta vykdant priežiūrą ES COVID-19 pandemijos metu. Nepaisant ECDC pastangų teikti valstybėms narėms metodinę paramą ir ataskaitų teikimo protokolus, valstybių narių pateiktų duomenų kokybė įvairiose ligų srityse vis dar šiek tiek skiriasi. Nepaisant didelių pandemijos metais įdėtų pastangų, taip pat yra kur tobulėti, kai kalbama apie technologinę pažangą, pavyzdžiui, skaitmenines priežiūros platformas.

Reglamentu (ES) 2022/2371 nustatoma nauja veiksminga ES lygmens epidemiologinės priežiūros sistema. Ji apima dirbtinio intelekto ir skaitmeninių priemonių naudojimą duomenų patvirtinimui, analizei ir automatiniam ataskaitų teikimui, užtikrinant tikslų modeliavimą ir rizikos vertinimus. Siekiant papildyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, Reglamente (ES) 2022/2371 reikalaujama, kad valstybės narės aktyviau teiktų ataskaitas dėl sveikatos priežiūros sistemų rodiklių, įskaitant sveikatos priežiūros sistemos pajėgumus (pavyzdžiui, laisvų vietų ligoninėse skaičių, specialaus gydymo ir intensyviosios terapijos pajėgumus, medicininį pasirengimą turinčių darbuotojų skaičių). Komisija peržiūri užkrečiamųjų ligų ir specifinių sveikatos problemų (pvz., AAM), apie kurias reikia pranešti ES lygmeniu, sąrašą. Atnaujintą sąrašą planuojama parengti iki 2024 m. vidurio. Komisija remia valstybių narių nacionalinių priežiūros sistemų atnaujinimą, skirdama beveik 100 mln. EUR tiesioginių dotacijų infrastruktūros plėtrai, pajėgumų stiprinimui ir konkretiems nacionaliniams prioritetams.

Laboratorinių pajėgumų stiprinimas priežiūros ir medicininių atsako priemonių kūrimo srityje

ES etaloninės laboratorijos visuomenės sveikatos srityje

Kita Reglamentu (ES) 2022/2371 įvesta naujovė – ES etaloninių visuomenės sveikatos laboratorijų (ESEL), kurios teiks paramą nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, skatins gerąją praktiką ir savanoriškai derins diagnostikos, tyrimų metodus ir tam tikrų tyrimų naudojimą, kad valstybės narės vienodai prižiūrėtų ligas, apie jas praneštų ir teiktų su jas susijusias ataskaitas, sukūrimas. Komisija ir ECDC glaudžiai bendradarbiauja įgyvendindami su ESEL susijusią veiklą. Pirmosios šešios ESEL bus paskirtos 2024 m. pradžioje ir bus finansuojamos pagal programą „ES – sveikatos labui“ 69 .

Projektas DURABLE

Komisija pradėjo įgyvendinti laboratorijų tinklo projektą DURABLE (2023–2027 m.) 70 , kurį sudaro visuomenės sveikatos ir akademinės laboratorijos, siekdama remti medicininių atsako priemonių mokslinius tyrimus ir kūrimą. Projektu DURABLE, finansuojamu pagal programą „ES – sveikatos labui“, sutelkiami jo narių eksperimentiniai pajėgumai, kad būtų sparčiau kuriamos medicininės atsako priemonės, įskaitant diagnostikos priemones, terapinius vaistus ir vakcinas. Projektas DURABLE yra pasaulinio masto, nes jo veikloje dalyvauja nariai, turintys laboratorijų pajėgumų visame pasaulyje, ir juo papildoma ESEL veikla. 

Šiuolaikiškos patobulintos skaitmeninės priežiūros platformos

Sparčiai plėtojant skaitmenines priemones sudaromos palankesnės sąlygos laiku rinkti duomenis ir jais dalytis. Siekiant sustiprinti ES priežiūros sistemas, Reglamentu (ES) 2022/2371 taip pat skatinamas skaitmeninių platformų naudojimas.

2021 m. birželio mėn. ECDC paskelbė Europos infekcinių ligų priežiūros portalą („EpiPulse“) – platformą, kurioje galima tikruoju laiku stebėti infekcines ligas 71 . „EpiPulse“ yra ES ir EEE visuomenės sveikatos institucijų ir organizacijų partnerių internetinis portalas, kurio paskirtis – rinkti, analizuoti infekcinių ligų duomenis, jais dalytis ir juos aptarti. Ji padeda nustatyti grėsmes, jas stebėti, vertinti riziką ir reaguoti į protrūkius. Portalas „EpiPulse“ bus toliau plėtojamas siekiant atsižvelgti į Reglamento (ES) 2022/2371 reikalavimus ir jame taip pat bus integruotos kitos ataskaitų teikimo priemonės, pavyzdžiui, Europos rodikliais grindžiamos priežiūros sistema (TESSy) 72 . Kad būtų supaprastintas grėsmių nustatymo, stebėsenos ir vertinimo procesas, ECDC į portalą „EpiPulse“ siekia integruoti Atvirųjų šaltinių epideminę žvalgybą (EIOS) – vieną pagrindinių grėsmių nustatymo priemonių, sukurtą bendradarbiaujant su PSO 73 .

Komisija kuria IT sistemą ATHINA (sveikatos žvalgybos ir veiksmų pažangioji technologija) 74 , padėsiančią vykdyti kasdienę grėsmių vertinimo veiklą ir suteiksiančią naudingų įžvalgų priimant sprendimus. ATHINA padės Komisijai nustatyti atitinkamus signalus apie galimas grėsmes sveikatai, dėl kurių reikia imtis medicininių atsako priemonių, remiantis tiekimo grandinės analize, ir nustatytas medicininių atsako priemonių tiekimo silpnąsias vietas, įskaitant stygiaus riziką ir strateginę priklausomybę. Šiuo tikslu ATHINA rinks žvalgybos informaciją, keisdamasi duomenimis apie medicinines atsako priemones ir grėsmes visuomenės sveikatai su atitinkamomis duomenų bazėmis (pvz., ECDC ir EMA duomenų bazėmis), pakartotinai naudodama esamas sistemas (pvz., PSO EIOS platformą) bei kitus šaltinius ir užtikrindama skaitmeninių sprendimų sąveikumą. 

Integruotų bendros sveikatos koncepcija grindžiamų priežiūros sistemų stiprinimas

Komisija remia integruotas bendros sveikatos koncepcija grindžiamas priežiūros sistemas, apimančias žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos sąsajas. Viena iš jų – 7,8 mln. EUR vertės bendri veiksmai „Sąjungos ir nacionalinių pajėgumų stiprinimas siekiant integruotos priežiūros („UNITED4Surveillance“)“ 75 , finansuojami pagal programą „ES – sveikatos labui“ ir pradėti įgyvendinti 2023 m. vasario mėn. kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, siekiant skatinti priežiūros sistemų integravimą ES lygmeniu, remiant nacionalinių priežiūros sistemų tobulinimą. Projektu „UNITED4Surveillance“ daugiausia dėmesio skiriama įvairių elektroninių sveikatos duomenų šaltinių ir skaitmeninių registrų ir (arba) duomenų bazių integravimo gairių apibrėžimui, priežiūros pajėgumų stiprinimui ES ir už jos ribų bei pasaulinio sveikatos saugumo gerinimui.

Be to, valstybėms narėms skirta dar 20 mln. EUR tiesioginė dotacija koordinuotai bendros sveikatos koncepcija grindžiamai tarpvalstybinių patogenų priežiūros sistemai 76 . Ši dotacija padės valstybių narių valdžios institucijoms prisidėti prie zoonozių gyvūnų ir aplinkos priežiūros sistemos kūrimo ir plėtros, įskaitant sistemingą nuolatinį duomenų rinkimą ir vertinimą, kurį atlieka EFSA, bendradarbiaudama su ECDC. Ji užtikrins gyvūnų sveikatos ir aplinkos elementus, kuriais bus papildyti pirmiau minėti veiksmai, susiję su žmonėmis, siekiant integruotos bendros sveikatos priežiūros.

2024 m. pradžioje Komisija pradės galimybių studiją dėl žmonių, veterinarijos ir aplinkos sektorių integruotų AAM ir antimikrobinių medžiagų naudojimo priežiūros sistemų. Šis tyrimas padės valstybėms narėms kurti integruotas priežiūros sistemas, kad būtų galima veiksmingai ir greitai nustatyti atsirandančias atsparias infekcijas ir protrūkius, taip pat nustatyti AAM genų ir antimikrobinių medžiagų paplitimo dirvožemyje ir vandenyje tendencijas ir šių genų bei medžiagų toksiškumą. Taip bus pagerintas supratimas apie sudėtingą AAM epidemiologiją, kad ateityje būtų galima parengti politikos rekomendacijas, kaip reaguoti į AAM riziką prieš jai tampant didelio masto ekstremaliosiomis situacijomis.

Programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektai, kaip antai MOOD 77 ir VEO 78 , padėjo kurti novatoriškus metodus, kuriais siekiama gerinti ligų priežiūrą taikant bendros sveikatos koncepciją, naudojant iš daugelio šaltinių gautus didžiuosius duomenis ir duomenis apie ligų atsiradimo veiksnius, įskaitant žmonių judėjimą ir klimato kaitą. Vykdant projektą PHIRI 79 sukurtas sveikatos informacijos portalas, kuriame centralizuojami sveikatos ir sveikatos priežiūros duomenys bei sudaromos sąlygos tyrėjams susieti ir naudoti įvairius duomenų šaltinius iš visos ES.

Ankstyvojo įspėjimo sistemos

ES ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo sistema (AĮRS) buvo sukurta 1998 m. (Sprendimas Nr. 2119/98/EB) 80 . Tai ribotos prieigos priemonė, naudojama teikiant įspėjimus ir stebint grėsmes visuomenės sveikatai. Daugelį metų per ją buvo greitai perduodami tūkstančiai įspėjimų. Pirmąjį įspėjimą apie COVID-19 Komisija paskelbė 2020 m. sausio mėn. pradžioje. Siekiant AĮRS suderinti su Reglamentu (ES) 2022/2371, ji turi būti pertvarkyta pagal pagrindines grėsmių sveikatai kategorijas, t. y. susijusias su biologiniais, cheminiais ir aplinkos šaltiniais, taip pat nežinomos kilmės grėsmes.

Šiuo metu įgyvendinami parengiamieji veiksmai 81 , skirti naujai AĮRS plėtrai. Siekiama įgyvendinti tolesnės AĮRS plėtros prioritetus pagal Reglamentą (ES) 2022/2371: įdiegti naują valdymo sistemą, struktūrą ir funkcijas, siekiant remti struktūrų ir naujų naudotojų grupių bei vaidmenų plėtrą; sustiprinti saugumą ir duomenų apsaugą atlikus poveikio duomenų apsaugai vertinimą; kurti naujus modulius, kuriais būtų remiamas pasirengimo ir reagavimo planavimas, ataskaitų teikimas ir krizių valdymo pajėgumai, ir gerinti naudotojų aptarnavimo paslaugas (mokymą ir integruotas naudotojams skirtas gaires). Įgyvendinant šį veiksmą šiuo metu baigiamas rengti sąsajos su ES ir kitomis tarptautinėmis įspėjimo ir informavimo sistemomis galimybių vertinimas. Buvo įvertinta 13 tokių sistemų ir 10-iai iš jų bus teikiama pirmenybė būti susietoms su AĮRS. Siekiant užtikrinti sąveikumą su kitomis įspėjimų informacijos sistemomis, taip pat peržiūrima AĮRS biologinių, cheminių ir su aplinka susijusių grėsmių taksonomija.

Koordinavimas su kitomis įspėjimo sistemomis yra labai svarbus, kai susiduriama, pavyzdžiui, su per maistą plintančiais patogenais (pvz., atsparių salmonelių šokoladiniuose kiaušiniuose atvejis 2022 m.) arba zoonozėmis, pavyzdžiui, paukščių gripu (kaip jau minėta šioje ataskaitoje). Būsimi pokyčiai, kurių reikalaujama Reglamente (ES) 2022/2371, apima AĮRS sąveikumą su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, i) ES gyvūnų ligų informacine sistema (ADIS), siekiant stebėti infekcines gyvūnų ligas, ii) Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, susijusia su maisto grandinėje kylančiu pavojumi visuomenės sveikatai, iii) ES ankstyvojo pranešimo ir keitimosi informacija sistema „WebECURIE“ nepaprastosios radiologinės padėties, įskaitant branduolines avarijas, atveju, iv) sistema RASCHEM, susijusia su cheminio pobūdžio grėsmėmis, ir v) skubių įspėjimų sistema „Safety Gate“, susijusia su ne maisto vartojimo gaminių keliamomis biologinio ar cheminio pobūdžio grėsmėmis. AĮRS taip pat turi būti sąveiki su portalu „EpiPulse“, kad būtų galima teikti įspėjimus ir keistis epidemiologinėmis santraukomis arba rizikos vertinimais pagal AĮRS informuotumo apie padėtį modulį.

Komisijoje ARGUS yra pagrindinis krizių valdymo ir koordinavimo mechanizmas. Juo užtikrinama, kad atitinkama Komisijos tarnybų ir ES agentūrų, taip pat valstybių narių informacija būtų renkama ir naudojama siekiant laiku parengti naujausią padėties apžvalgą, kuris padėtų planuoti nenumatytus atvejus, tinkamai koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus. COVID-19 pandemijos metu ARGUS padėjo koordinuoti Komisijos dalyvavimą Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (IPCR) posėdžiuose, kuriuose Komisija ir valstybės narės išsamiai aptarė tokius pagrindinius klausimus kaip Skubios paramos teikimo ES priemonės naudojimas, žalieji koridoriai, transporto ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo sveikatos protokolai, kelionių į ES ir jos viduje priemonės, platforma „Re-Open EU“, bendri vakcinų viešieji pirkimai ir dalijimasis vakcinomis, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas ir komunikacija bei kova su dezinformacija. ARGUS ir AĮRS tarpusavio sąveika yra veiksminga nuo 2022 m., užtikrinant keitimąsi informacija apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai su ES krizių valdytojais. ARGUS taip pat buvo kanalas, per kurį buvo koordinuojamos integruoto informuotumo apie padėtį ir jos analizės (ISAA) ataskaitos, kurios buvo viena pagrindinių priemonių, naudojamų skatinant bendrą informuotumą apie padėtį COVID-19 pandemijos metu.

Sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas. Europos sietinio tinklų sietuvo paslauga ir keleivio buvimo vietos anketos

COVID-19 pandemijos metu 22 visuomenės sveikatos institucijos pradėjo naudoti nacionalines sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo ir įspėjimo programėles, kurios buvo viruso plitimo prevencijos priemonių rinkinio dalis. 2020 m. spalio mėn. ES valstybės narės ir Komisija pradėjo teikti Europos sietinio tinklo sietuvo paslaugą (EFGS), kad būtų užtikrintas nacionalinių programėlių sąveikumas visoje ES. Iki 2021 m. rudens 19 valstybių narių per EFGS keitėsi informacija apie riziką turėti sąlyti su liga, t. y. dešimtys milijonų aktyvių naudotojų ES ir likusioje Europos dalyje.

2022 m. balandžio mėn. EFGS buvo perkelta į ECDC. Taip buvo sustiprinti ES skaitmeninio sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo pajėgumai, atitinkantys naujus ECDC įgaliojimus, sutelkiant reikiamas ekspertines žinias ECDC. Nuo to laiko EFGS nebenaudojama, tačiau ECDC ir Komisija parengė naudojimo atnaujinimo procedūrą, kad prireikus ES valstybės narės ja galėtų naudotis.

Nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo sukurta keleivio buvimo vietos anketų mainų platforma (ePLF) 82 , kad būtų galima susieti valstybes nares ir sudaryti sąlygas saugiai keistis keleivių duomenimis tarpvalstybinio sąlytį turėjusių asmenų, keliaujančių bet kokiomis transporto priemonėmis, išaiškinimo tikslais ES 83 . Remdamasi iš valstybių narių gauta grįžtamąja informacija, Komisija pradėjo bendradarbiauti su ECDC dėl AĮRS selektyvaus keitimosi informacija funkcijos ir ePLF techninio integravimo, taip užtikrinant jų sąveikumą 84 . Nors pačios ePLF taikymas buvo nutrauktas, dėl įžvalgų, gautų ją plėtojant ir integruojant su AĮRS selektyvaus keitimosi informacija funkcija, ES gali geriau pasirengti būsimiems poreikiams.

4. ATSAKAS

Labai ankstyvais COVID-19 pandemijos etapais 2020 m. sausio 23 d. per ARGUS buvo sušauktas Krizių koordinavimo komitetas (KKK), kad aptartų naujausią informaciją apie padėtį ir galimas veiksmų kryptis. Šiems KKK posėdžiams pirmininkavo Komisijos narys J. Lenarčičius ir generalinis sekretorius, juose dalyvavo visi atitinkami generaliniai direktoratai ir ES agentūros. Vėliau pagal Komisijos krizių valdymo ir reagavimo į jas mechanizmą visais lygmenimis sušaukta daug papildomų koordinavimo posėdžių – nuo kasdienių Komisijos pirmininkės pokalbių su atitinkamais Komisijos nariais iki operatyvesnio koordinavimo generalinių direktorių ar tarnybų lygmeniu.

Po COVID-19 pandemijos buvo patobulinti ES reagavimo į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai mechanizmai. Pagrindiniai patobulinimai grindžiami Reglamentu (ES) 2022/2371 ir apima, be kita ko, sustiprintą ES sveikatos saugumo komiteto vaidmenį ir naujai sukurtus ES pajėgumus ES lygmeniu paskelbti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją.

ES Sveikatos saugumo komitetas

ES sveikatos saugumo komitetas (SSK) yra vienas pagrindinių forumų, kuriame keičiamasi informacija apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai ES lygmeniu. Jį sudaro valstybių narių sveikatos priežiūros institucijų atstovai. 2001 m. po rugsėjo 11 d. išpuolių įsteigtas SSK daugelį metų padėjo koordinuoti visuomenės sveikatos priemones visoje ES, o COVID-19 pandemijos įkarštyje rengė savaitinius posėdžius 85 . SSK atliko svarbų vaidmenį priimant sprendimus dėl visuomenės sveikatos priemonių. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu jis koordinavo vakcinacijos strategijas, testavimą, priežiūrą ir informavimą apie riziką. Vėlesnės sveikatos krizės, kurių metu SSK reguliariai posėdžiavo ir svariai prisidėjo prie atsako koordinavimo, yra, be kita ko, Ebolos viruso protrūkis Ugandoje ir beždžionių raupų protrūkis ES 2022 m., taip pat jis glaudžiai koordinavo veiksmus dėl paukščių gripo grėsmės 2023 m. (dažnai kartu su SSK kolegomis gyvūnų sveikatos srityje, pavyzdžiui, ES vyriausiaisiais veterinarijos pareigūnais).

Reglamentu (ES) 2022/2371 padarytas pakeitimas yra SSK įgaliojimas oficialiai priimti nuomones ir gaires. Pandemijos metu SSK paskelbė keletą nuomonių dokumentų, kuriuose apibendrino valstybių narių nuomones tam tikrais klausimais. Šiomis nuomonėmis buvo remiamasi priimant Tarybos IPCR sprendimus, pavyzdžiui, nustatant koordinuotas priemones dėl kelionių iš Kinijos į ES, reaguojant į COVID-19 pandemijos padėties Kinijoje pablogėjimą.

Naujausioje SSK nuomonėje 86 daugiausia dėmesio skiriama poreikiui ir toliau būti budriems dėl COVID-19 viruso, sezoninio gripo ir kitų rudens ir (arba) žiemos sezonu plintančių virusų.

Ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija Sąjungos lygmeniu

Iki 2022 m. ES visiškai pasikliovė PSO atliekamu pandeminių situacijų vertinimu ir tarptautiniu mastu susirūpinimą keliančios ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos paskelbimu. Dabar Reglamentu (ES) 2022/2371 Komisijai suteikti įgaliojimai oficialiai pripažinti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Sąjungos lygmeniu, kai manoma, kad didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai kelia pavojų visuomenės sveikatai ES. Pripažinus ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Sąjungos lygmeniu, gali būti aktyvinama viena ar daugiau Reglamente (ES) 2022/2372 nustatytų priemonių, jei tai tikslinga atsižvelgiant į ekonominę padėtį, įskaitant Sveikatos krizių valdybos įsteigimą, kad būtų užtikrintas požiūrio į krizės atveju reikalingas medicinines atsako priemones koordinavimas ir integravimas ES lygmeniu, taip pat gali būti sukurti mechanizmai, kurių paskirtis – vykdyti stebėseną, aktyvinti finansavimą ekstremaliosios situacijos atveju, vykdyti krizės atveju reikalingų medicininių atsako priemonių ir žaliavų viešuosius pirkimus ir jų įsigyti, gali būti aktyvinamos tinklo ES FAB priemonės, skubių mokslinių tyrimų ir inovacijų planai ir gali būti naudojamasi Sąjungos masto klinikinių tyrimų tinklais ir spartaus dalijimosi duomenimis priemonėmis bei platformomis, taip pat gali būti aktyvinamos priemonės, susijusios su krizės atveju reikalingų medicininių atsako priemonių gamyba. Pripažinus ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, taip pat galima pradėti taikyti Reglamente (ES) 2022/12 numatytas priemones, susijusias su vaistais ir medicinos priemonėmis, pradėti teikti ECDC paramą, siekiant sutelkti ir siųsti ekspertus į paveiktas vietoves pagal ES sveikatos darbo grupę, ir aktyvinti Tarybos IPCR.

Siekiant padėti Komisijai priimti sprendimus dėl oficialaus tokio įvykio pripažinimo, Reglamento (ES) 2022/2371 24 straipsnyje numatyta įsteigti Patariamąjį komitetą ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų klausimais. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiamas Patariamasis komitetas, buvo priimtas 2023 m. rugsėjo mėn. 87 , o galutinai paskirti komitetą planuojama 2024 m. pavasarį. Patariamasis komitetas bus daugiadalykė ekspertų grupė, galinti patarti Komisijai ir Sveikatos saugumo komitetui visuomenės sveikatos, biomedicinos, elgsenos, socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir tarptautiniais klausimais. Jame kaip nuolatiniai stebėtojai dalyvaus ECDC ir EMA atstovai. PSO atstovai taip pat gali dalyvauti stebėtojų teisėmis. Kitų ES agentūrų ir įstaigų, susijusių su konkrečia grėsme, atstovai gali dalyvauti Patariamajame komitete kaip nenuolatiniai stebėtojai. Be to, ad hoc pagrindu Komisija gali pakviesti arba valstybės narės gali pasiūlyti paskirti atitinkamų ekspertinių žinių turinčius ekspertus dalyvauti komiteto darbe, visų pirma ekspertus iš šalių, kuriose kilo grėsmė.

Be to, ES reagavimo į ekstremalias situacijas pajėgumai, susiję ne tik su visuomenės sveikata, palaikomi pagal SCSM, pagal kurį Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne tik užtikrina reagavimo į ekstremalias situacijas, susijusias su gaminiais ir medicinos priemonėmis, koordinavimą, bet ir koordinuoja visiškai aprūpintas ir savarankiškas greitosios medicinos pagalbos komandas ES lygmeniu. Jei nuo ekstremaliosios situacijos nukentėjusioje šalyje nepakanka medicininių pajėgumų, pagal SCSM gali būti sutelkta įvairi skubi medicininė parama iš Europos civilinės saugos rezervo (ECPP), įskaitant greitosios medicinos pagalbos komandas (EMT).

Iš rezervo „rescEU“ aštuonioms šalims naujoms „rescEU“ EMT sukurti skirta 106,2 mln. EUR. Tikslas – padidinti skubią medicininę paramą gyventojams, nukentėjusiems nuo didelio masto gaivalinių nelaimių ar žmogaus sukeltų nelaimių. Šie „rescEU“ EMT pajėgumai palaipsniui pradės veikti nuo 2024 m. ir sudarys sąlygas reaguoti į įvairius nelaimių scenarijus. Šios komandos galės veikti savarankiškai ir padėti esamoms nacionalinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, jei pastarosios nepajėgs susidoroti su tam tikra ekstremaliąja situacija. Be to, „rescEU“ taip pat apima medicininio evakavimo (MEDEVAC) pajėgumus, įskaitant specialius lėktuvus, neatidėliotinais atvejais, kai reikia skubiai evakuoti labai užkrečiamomis ligomis sergančius pacientus.

Saugūs ir veiksmingi vaistai ir medicinos priemonės

COVID-19 pandemija dar kartą parodė, kaip svarbu užtikrinti medicinos priemonių, diagnostikos priemonių ir vaistų saugumą, veiksmingumą ir prieinamumą sveikatos krizių metu.

Net ir ne ekstremaliųjų situacijų aplinkybėmis reglamentais (ES) 2017/745 ir 2017/746 dėl medicinos priemonių ir diagnostikos priemonių sukurta tvirta reglamentavimo sistema, kuria suderinami ir sugriežtinami gamintojams taikomi reikalavimai. Šiais reglamentais užtikrinama, kad ES rinkoje esančios medicinos priemonės būtų saugios ir veiksmingos. COVID-19 pandemijos metu ES rinka buvo užpildyta greitaisiais antigenų testais, kurių nepriklausoma trečioji šalis neturėjo įvertinti. Pagal naująją reglamentavimo sistemą (medicinos priemonėms taikomą nuo 2021 m. gegužės mėn., o diagnostikos priemonėms – nuo 2022 m. gegužės mėn.), prieš pateikiant medicinos priemones ES rinkai, turi būti atliekamas griežtesnis jų atitikties vertinimas. Be to, išimtiniais atvejais valstybės narės gali leisti taikyti nuo atitikties vertinimo nukrypti leidžiančias nuostatas, jei tai atitinka visuomenės sveikatos interesus (Reglamento (ES) 2017/745 59 straipsnis ir Reglamento (ES) 2017/746 54 straipsnis).

Be to, vaistų tiekimo problemos nuolat kelia susirūpinimą ES bei daro poveikį visoms ES valstybėms narėms ir tais atvejais, kai nėra paskelbta ekstremalioji visuomenės sveikatos situacija arba didelio masto nelaimė. Siekiant sumažinti stygių, įdiegta daugialypė sistema. Ši sistema taip pat buvo aktyvinta, kai 2022–2023 m. žiemą ES patyrė antibiotikų stygių. Siekdamos užtikrinti, kad panaši situacija nepasikartotų, Komisija ir EMA nuolat stebi planuojamą pagrindinių antibiotikų pasiūlą ir numatomą jų paklausą, kad galėtų iš anksto nustatyti tiekimo pajėgumų spragas. 2023 m. spalį Komisija priėmė komunikatą dėl vaistų stygiaus ES problemos sprendimo, kuriuo siekiama sustiprinti tiekimo saugumą ES, imantis papildomų veiksmų, kad būtų toliau gerinamas vaistų prieinamumas ir tiekimo saugumas.

Nuo 2022 m., kai EMA buvo suteikti didesni įgaliojimai 88 , EMA įsteigė naujas įstaigas ir įdiegė naujas struktūras, kad būtų galima greitai reaguoti į vaistų stygių. Siekiant koordinuoti ES veiksmus, kuriais siekiama sumažinti vaistų ir medicinos priemonių tiekimo problemas, buvo įsteigta Vykdomoji iniciatyvinė grupė vaistų stygiaus klausimais ir Vykdomoji iniciatyvinė grupė medicinos priemonių stygiaus klausimais. Be to, šiuo metu veikia dvi vieno langelio principo (SPOC) darbo grupės, kurios stebi vaistų ir medicinos priemonių stygių ir apie jį praneša. Taip pat veikia pramonės vieno langelio principo (i-SPOC) tinklas, kuris teikia rekomendacijas registruotojams. Numatoma, kad 2025 m. bus sukurta Europos vaistų stygiaus stebėsenos platforma, kuri padės rinkti informaciją apie vaistų stygių, vaistų pasiūlą ir paklausą.

Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir ypatingos svarbos subjektų atsparumo didinimas

Direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo 89  (YSSA direktyva) įsigaliojo 2023 m. sausio mėn. ir nuo 2024 m. spalio 18 d. ja bus pakeista Direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems 90 . YSSA direktyva taikoma 11-ai sektorių, taip didinant subjektų, teikiančių esmines paslaugas tuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūrą, atsparumą.

2023 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos 91 dėl plano koordinuoti Sąjungos lygmens reagavimą į didelę tarpvalstybinę reikšmę turinčius ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimus. Taip bus papildyta dabartinė ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir ypatingos svarbos subjektų atsparumo sistema, paaiškinant įvairių esamų ES lygmens priemonių sąveiką ir pateikiant koordinuoto ES lygmens atsako elementus didelio ypatingos svarbos infrastruktūros incidento atveju.

Ekstremaliųjų situacijų darbo grupės

ES sveikatos darbo grupė

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 851/2004, steigiantį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2022/2370, ECDC, bendradarbiaudamas su PSO, turi įsteigti ES sveikatos darbo grupę, kuri teiktų skubią prašomą pagalbą ekstremaliųjų situacijų atveju ir padėtų valstybėms narėms rengti planus, susijusius su prevencijos, parengties ir atsako planavimu, vietos reagavimu į užkrečiamųjų ligų protrūkius ir padėties atlikus veiksmus peržiūras ES ir ES nepriklausančiose šalyse. ES sveikatos darbo grupę sudarys valstybių narių ekspertai, ECDC darbuotojai, dabartiniai ir buvę Europos intervencinės epidemiologijos mokymo programos darbuotojai ir naujai sudarytas ekspertų sąrašas. ES sveikatos darbo grupė gali teikti pagalbą tiek ES, tiek ES nepriklausančioms šalims.

ECDC įsteigė ad hoc darbo grupę (sudarytą iš valstybių narių ekspertų, Komisijos ir PSO atstovų), kad ji konsultuotų ECDC dėl ES sveikatos darbo grupės įsteigimo. Kai ES sveikatos darbo grupė pradės veikti, ECDC įsteigs nuolatinę patariamąją grupę ir komandą Sveikatos darbo grupės darbui koordinuoti.

EMA ekstremaliųjų situacijų darbo grupė

EMA ekstremaliųjų situacijų darbo grupė (ESDG) yra patariamoji ir paramos įstaiga, vykdanti reguliavimo veiklą rengiantis ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai, pavyzdžiui, pandemijai, ir jai vykstant. Reglamentu (ES) 2022/123, kuriuo sustiprinti EMA įgaliojimai 92 ir kuris pradėtas taikyti nuo 2022 m. kovo 1 d., ESDG įsteigta kaip oficiali patariamoji ir paramos įstaiga, daugiausia dėmesio skirianti vaistams, reikalingiems ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų metu ir pasirengimui. 2022 m. balandžio mėn. ESDG perėmė EMA COVID-19 pandemijos klausimų darbo grupės, kurią EMA sušaukė 2020 m. kovo mėn. siekdama kovoti su COVID-19 pandemija, veiklą. Reglamentu (ES) 2022/123 grupė buvo paversta nuolatine ir jai patikėtas svarbus vaidmuo pasirengimo krizėms srityje. 2023 m. ESDG toliau rėmė EMA mokslinius komitetus vaistų rinkodaros leidimų suteikimo ir saugumo stebėsenos srityje, taip pat teikdama rekomendacijas dėl vaistų vartojimo prieš suteikiant rinkodaros leidimą. ESDG nagrinėjo galimas gydymo galimybes kovojant su COVID-19 pandemija ir beždžionių raupų protrūkiu, pavyzdžiui, sudarė palankesnes sąlygas atlikti klinikinius tyrimus ir bendradarbiavo su ES partneriais.

5. ATSIGAVIMAS

Rimtos sveikatos krizės padariniai gali būti gilūs ir ilgalaikiai. Dėl COVID-19 pandemijos sveikatos priežiūros sistemos patyrė didelį spaudimą ir joms netgi grėsė žlugimas. Labai svarbu remti valstybių narių ir jų atitinkamų sveikatos priežiūros sistemų atsigavimą visais lygmenimis. Tai galima padaryti teikiant ne tik finansinę pagalbą, bet ir tiesioginę pagalbą tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės metu taikytų priemonių. Kalbant apie COVID-19, žinoma, kad dėl pandemijos daugelio žmonių psichikos sveikata pablogėjo ir kad daugelis vis dar kenčia nuo ilgalaikio COVID sindromo. Be to, norint atsigauti taip pat reikia įvertinti praeities įvykius, kad sužinotume, kaip toliau gerinti didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas.

Visuomenės sveikatos priemonių atkūrimas ir veiksmingumas

ECDC toliau vertina COVID-19 pandemijos įrodymų bazę, atlikdamas sistemingas literatūros apžvalgas įvairiais pandemijos metu iškilusiais operatyviniais ir moksliniais klausimais, įskaitant nemedikamentinių intervencinių priemonių veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą, SARS-CoV-2 viruso plitimą orlaiviais, ilgalaikį COVID sindromą, kaukių dėvėjimą socialinėje aplinkoje ir kt. ECDC atliko kelias įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo ES / EEE ir ES kaimynystės priemonėje dalyvaujančiose šalyse COVID-19 pandemijos metu peržiūras, daugiausia dėmesio skirdamas ilgalaikės priežiūros įstaigoms ir mokyklų uždarymui. Jis taip pat paskelbė atitinkamas gaires 93 , kad padėtų šalims rengti savo padėties atlikus veiksmus peržiūras.

Sveikatos priežiūros sistemos atsigavimas

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę sveikatos priežiūrai stiprinti 27-iuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyta daugiau kaip 43 mlrd. EUR. Tai apima daugiau kaip 14 mlrd. EUR, skirtų sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninės pertvarkos spartinimo priemonėms. Be to, sveikatos sistemos reformos uždaviniai (pavyzdžiui, nustatyti 2019 ir 2020 m. Europos semestro konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose (KŠSR)), kurie nėra pakankamai sprendžiami pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, gali būti sprendžiami teikiant Europos semestro KŠSR. Šiomis KŠSR taip pat vadovaujamasi nustatant sanglaudos fondų investavimo prioritetus. Per naujausią Europos semestrą (2023 m.) šešios valstybės narės gavo KŠSR dėl sveikatos priežiūros, be kita ko, dėl problemų, susijusių su prieinamumu, darbo jėga ir pirmine sveikatos priežiūra. Be to, valstybės narės į sveikatos priežiūrą planuoja investuoti apie 16 mlrd. EUR 94 , įskaitant daugiau kaip 2 mlrd. EUR, skirtus sveikatos sistemų skaitmeninei pertvarkai. Kaip minėta dokumente „Apie sveikatą glaustai. Europa 2022 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2022) 95 , svarbu, kad sveikatos priežiūros sistemos atlaikytų pandemijos metu patirtą didelį sukrėtimą ir sumažėjusį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Kai kuriose šalyse vis dar yra daug vėluojamų atlikti operacijų.

Psichikos sveikata ir ilgalaikis COVID sindromas

Žinoma, kad ES vis daugiau žmonių susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Dar prieš COVID-19 pandemiją psichikos sveikatos problemų turėjo apie 84 mln. žmonių (1 iš 6 asmenų), o tai, kaip apskaičiuota, kainavo daugiau nei 600 mlrd. EUR (daugiau nei 4 proc. BVP). Be to, dėl pandemijos ir kitų pasaulinių krizių padarinių visame pasaulyje toliau didėja nerimo ir depresijos mastas. Pražūtingi COVID-19 pandemijos padariniai, Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, klimato krizė, didėjanti skaitmenizacija, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos dar labiau pablogino ir taip prastą psichikos sveikatos lygį. Pažeidžiamos grupės bei socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantys žmonės kenčia labiau nei kiti. Ataskaitoje „Apie sveikatą glaustai. Europa 2022 m.“ (angl. Health at a Glance: Europe 2022) pabrėžiama, kad pandemija ypač stipriai paveikė jaunuolių psichikos sveikatą – kas antras jaunas europietis nurodė, kad jo poreikiai nepatenkinti, o jaunuolių depresija išaugo daugiau nei dvigubai. 2022 m. PSO paskelbė visuotinį raginimą visoms šalims stiprinti psichikos sveikatos paslaugas ir paramą 96 .

ES nustatė aiškią atsigavimo kryptį, pradėdama taikyti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą 97 ir remdama mokslinių tyrimų veiklą, kuria siekiama geresnio pasirengimo sveikatos srityje 98 . 2022 m. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Pirmininkei U. von der Leyen paskelbus naują psichikos sveikatos iniciatyvą, 2023 m. birželio 7 d. Komisija priėmė komunikatą dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą 99 . Tai yra naujo požiūrio į psichikos sveikatą pradžia – jis apima ne tik sveikatą, bet ir tokias sritis kaip švietimas, skaitmenizacija, užimtumas, moksliniai tyrimai, miestų plėtra, aplinka ir klimatas. Komunikate numatyta 20 pavyzdinių iniciatyvų, nustatyta 1,23 mlrd. EUR vertės finansavimo galimybių ir daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamoms grupėms (vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms). Pavyzdžiui, viena iš pagrindinių pavyzdinių iniciatyvų yra susijusi su parama iš Ukrainos perkeltiems asmenims psichikos sveikatos srityje, o kita iniciatyva remiama būtinųjų paslaugų paketo sklaida siekiant teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliųjų humanitarinių situacijų atveju. Įgyvendinimo etape Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis (Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupis) ir suinteresuotaisiais subjektais (ES sveikatos politikos platformos tinklas). Be to, trys paeiliui Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės psichikos sveikatą įtraukė į savo darbotvarkę kaip vieną iš prioritetinių sričių , o pirmininkaujanti Ispanija parengs keturias Tarybos išvadas (vienoje bus išdėstytas bendras požiūris, o kitose trijose – aptariamos konkrečios mažų garantijų darbo, narkotikų ir jaunimo politikos sritys).

Komisija sukūrė aukšto lygio ilgalaikio COVID sindromo ekspertų tinklą (NELC), vienijantį nacionalines institucijas, kurios veikia kaip informacinis centras kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms. NELC tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas keistis aktualiausia ilgalaikio COVID sindromo valdymo informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus, susijusius su ilgalaikiu COVID sindromu, kuris yra didėjanti visuomenės sveikatos krizė 100 . Jis taip pat padės koordinuoti iniciatyvas nacionaliniu, ES ir PSO lygmenimis. 2023 m. gegužės 2 d. NELC pirmą kartą susitiko aptarti pradinių idėjų ir prioritetų. Nustatyta, kad du skubiausi spręstini klausimai yra mokslinių tyrimų poreikių ir trūkumų nustatymas, taip pat dalijimasis gairėmis ir žvalgybos informacija apie diagnozavimą ir gydymą. Be to, NELC pabrėžė, kad reikia gairių ir klinikinių rekomendacijų.

Pagal programą „Europos horizontas“ remiami projektai (įskaitant didelius COVID-19 kohortinius tyrimus), kuriais siekiama nustatyti ilgalaikes SARS-CoV-2 infekcijų pasekmes ir simptomus, kad būtų galima geriau suprasti, diagnozuoti ilgalaikį COVID sindromą ir užtikrinti geresnį galimą jo gydymą.

6. MOKSLINIAI TYRIMAI

Komisija finansuoja sveikatos saugumui svarbias inovacijas ir mokslinius tyrimus pagal programas „Europos horizontas“ ir „HERA Invest“ 101 įvairiose srityse, pavyzdžiui, pasirengimo ir reagavimo srityse.

Moksliniai tyrimai pasirengimo srityje

Pagal programą „Europos horizontas“ remiami projektai, kuriais siekiama gilinti žinias apie aktyvųjį skiepų dėka įgytą imunitetą didelį epidemijos ar pandemijos potencialą turintiems virusams, taip pat apibrėžti optimalią vakcinų nuo patogenų struktūrą, kai turima informacijos apie organizmo ir patogeno sąveiką ir viruso paviršiaus struktūras. Kitais medicininių atsako priemonių mokslinių tyrimų veiksmais daugiausia dėmesio skiriama plataus spektro antivirusinių junginių kūrimui ir naujiems tokių junginių, skirtų kovai su virusais, turinčiais didelį epidemijos ar pandemijos potencialą ES, kūrimo metodams.

Siekdama skatinti pažangius medicininių atsako priemonių ir susijusių technologijų, skirtų kovai su prioritetinėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, mokslinius tyrimus ir plėtrą, Komisija taip pat pradėjo iniciatyvą „HERA Invest“. Iniciatyva „HERA Invest“, kuri yra ES programos „InvestEU“ 102 , pagal kurią remiamos tvarios investicijos, 
inovacijos ir darbo vietų kūrimas Europoje, dalis, užpildoma itin svarbi spraga šioje srityje, skiriant 100 mln. EUR novatoriškoms MVĮ remti ankstyvaisiais ir paskutiniais klinikinių tyrimų etapais. Iniciatyva „HERA Invest“ siekiama sumažinti rinkos nepakankamumą ir padidinti ES strateginį savarankiškumą.

Pagal programą „Europos horizontas“ taip pat remiamas diagnostikos in vitro priemonių, skirtų pandemijos potencialą turintiems patogenams aptikti ir apibūdinti, kūrimas ir prieiga prie jų, taip pat remiama prieiga prie medicinos priemonių ir diagnostikos in vitro medicinos priemonių, skirtų tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai. Be to, Komisija, pasitelkdama Europos inovacijų tarybą 103  – pavyzdinę Europos inovacijų programą, sukurtą pagal programą „Europos horizontas“, skatina kurti ir komercializuoti technologinius epidemijos ir (arba) pandemijos valdymo sprendimus (įskaitant, pavyzdžiui, pažangias aerozolių surinkimo, patogenų deaktyvavimo ir oro cirkuliacijos optimizavimo sistemas, naujos kartos veido kaukes ir greito paviršiaus dezinfekavimo priemones).

Moksliniai tyrimai reagavimo ir ekstremaliųjų situacijų srityse

Programos „Europos horizontas“ sveikatos srities darbo programose ir toliau numatyta galimybė sutelkti mokslinių tyrimų lėšas ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų atveju. Šia galimybe 2022 m. pasinaudota siekiant paremti EU-RESPONSE 104 tinklą, kad būtų įgyvendintas klinikinis tyrimas siekiant įvertinti beždžionių raupų gydymą, taip pat projekto VERDI 105 kohortas, siekiant geriau suprasti ligą.

Komisija, įgyvendindama programą „Europos horizontas“, taip pat remsis esamais adaptyviaisiais daugiaetapiais klinikiniais tyrimais ir kohortiniais tyrimais, siekdama išlaikyti ir stiprinti strateginio koordinavimo mechanizmus ES ir už jos ribų. Šie tinklai sudaro sąlygas vykdyti nuolatinius daugiaetapius klinikinius tyrimus, kilus epidemijai perorientuoti nuolatines strategines kohortas į naujas ligas ir kaupti mokslinius įrodymus apie įvairias galimas medicinines atsako priemones.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, dalyvauja ES partnerystės pasirengimo pandemijoms srityje parengiamajame etape, kurio metu bus parengta konsoliduota pasirengimo pandemijoms mokslinių tyrimų darbotvarkė, kuria bus stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas, taip pat bus pasirengta valdyti mokslinių tyrimų atsaką krizės metu, sukuriant ES nuolatinių klinikinių tyrimų vietų tinklą ir suderinant investicijas, skirtas pasirengimui pandemijoms ir atsakui į jas – nuo pagrindinių mokslinių tyrimų iki ikiklinikinių ir klinikinių mokslinių tyrimų.

Atsižvelgiant į tai, kad pandemijos metu niekas nėra saugus, kol visi visur nėra saugūs, 2022 m. lapkričio mėn. pradėta įgyvendinti ES visuotinės sveikatos strategija 106 atspindi Europos sveikatos sąjungos išorės aspektą. ES investuoja į pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas pajėgumų gerinimą mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, ypatingą dėmesį skirdama Užsachario Afrikai, taikydama įvairias strategijos „Global Gateway“ 107 priemones. Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje bendroji įmonė 108 finansuoja medicininių atsako priemonių kūrimo ir testavimo mokslinius tyrimus, taip pat klinikinių tyrimų tinklų ir kohortų kūrimą, susiejant šių mokslinių tyrimų rezultatus su Europos komandos iniciatyva dėl vakcinų, vaistų ir sveikatos technologijų gamybos ir prieigos prie jų Afrikoje (MAV+) ir ES ir LAK partneryste vakcinų gamybos ir sveikatos sistemų atsparumo srityje.

7. TARPTAUTINIS ASPEKTAS

Tarptautinės partnerystės siekiant stiprinti visuotinę sveikatos saugumo sistemą

Ankstesnės ekstremaliosios sveikatos situacijos parodė, kad ligos nepaiso valstybių sienų. ES dalyvauja atremiant ekstremaliąsias sveikatos situacijas tarptautiniu lygmeniu, kad būtų sumažintas galimas rizikos sveikatai plitimas ES. Europos sveikatos sąjungos išorės aspektas – ES visuotinės sveikatos strategija – buvo priimtas 2022 m. lapkričio 30 d. ir juo siekiama reikiama linkme nukreipti visus ES veiksmus, kurių tikslas – užtikrinti geresnę žmonių sveikatą ir gerovę visą gyvenimą, viena vertus, stiprinant sveikatos sistemas ir gerinant visuotinę sveikatos apsaugą, kita vertus, užkertant kelią grėsmėms sveikatai, įskaitant pandemijas, ir kovojant su jomis, taikant bendros sveikatos koncepciją.

2023 m. rugsėjo mėn. Niujorke įvykusiuose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimuose dėl tuberkuliozės, visuotinės sveikatos apsaugos ir pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas priimtose trijose su sveikata susijusiose politinėse deklaracijose pabrėžiama, kad reikia skubiai imtis veiksmų nacionalinėms sveikatos sistemoms stiprinti ir visuotiniam sveikatos saugumui gerinti, kad būtų pasiekti su sveikata susiję darnaus vystymosi tikslai. Todėl ES toliau aktyviai dalyvauja vykstančiose derybose dėl PSO konvencijos, susitarimo ar kito tarptautinio dokumento dėl pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas (toliau – Susitarimas dėl pandemijos) priėmimo ir papildomose derybose dėl Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių peržiūros. ES pateikė plataus užmojo pasiūlymų, kuriais skatinamas teisingumas ir į kuriuos įtrauktos veiklos nuostatos dėl viso prevencijos, pasirengimo ir reagavimo ciklo, kad būtų pasiekta reikšmingų ir konkrečių patobulinimų, kurie atitiktų visų interesus ir būtų visiems naudingi. Vienas iš ES prioritetų – pasiekti sėkmingų abiejų procesų rezultatų iki 2024 m. gegužės mėn. įvyksiančio Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimo.

Be to, Komisija yra 2022 m. G20 įsteigto ir Pasaulio banko valdomo Pandemijų fondo narė steigėja ir įnešėja. Fondo lėšomis teikiamas ilgalaikis finansavimas siekiant stiprinti pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas pajėgumus ir pajėgumus mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse bei šalinti esminius trūkumus investuojant ir teikiant techninę paramą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis.

Pripažindama svarbią galimybę stiprinti pasaulinius įsipareigojimus kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ES, dalyvaudama derybose dėl PSO tarptautinio susitarimo dėl pandemijų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas, pateikė išsamų pasiūlymą dėl konkrečių nuostatų dėl AAM. ES yra įsipareigojusi pasauliniu mastu bendradarbiauti dėl AAM ir 2023 m. lapkričio 14–15 d. surengė Transatlantinės atsparumo antimikrobinėms medžiagoms darbo grupės susitikimą, kuriame dalyvavo ES, JAV, Kanados, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, siekdamos bendradarbiauti ir dalytis gerąja praktika, kad būtų sustiprintos vidaus ir pasaulinės pastangos. ES taip pat remia tarptautines pastangas kovoti su AAM G7 ir G20 lygmenimis ir dalyvauja rengiantis sėkmingam 2024 m. įvyksiančiam Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimui AAM klausimais. Teikdama finansinį įnašą į AAM įvairių partnerių patikos fondą, ES remia pastangas mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse stiprinti jų kovos su AAM pajėgumus.

ES civilinės saugos mechanizmas (SCSM)

SCSM yra įsipareigojęs teikti pagalbą bet kuriai jos prašančiai šaliai ES ir už jos ribų. Iki šiol 2023 m. per SCSM iš ES nepriklausančių šalių gauta 10 prašymų dėl su COVID-19 susijusių prekių (vakcinų, medicinos reikmenų ir kt.) ir visi jie buvo visiškai patenkinti ES valstybėms narėms ir SCSM dalyvaujančioms valstybėms narėms pateikus pasiūlymus. Be to, prireikus Komisija, pasitelkdama Europos humanitarinio reagavimo pajėgumus, taip pat gali tiesiogiai remti humanitarinės pagalbos sveikatos srityje partnerius, teikdama papildomus skubios pagalbos priemonių rinkinius (t. y. pastogę, higienos ir choleros priemonių rinkinius), taip pat siųsdama sveikatos priežiūros ekspertus (glaudžiai bendradarbiaudama su ECDC), jei kiltų ekstremali sveikatos situacija, kurioje reikėtų humanitarinės pagalbos.

Tarptautinis ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektas

Siekdama geriau koordinuoti pasirengimo pandemijoms ir reagavimo į jas mokslinius tyrimus, ES padėjo sukurti ir finansuoja Bendradarbiavimo pasaulinių mokslinių tyrimų, susijusių su pasirengimu infekcinėms ligoms, srityje iniciatyvą (GloPID-R). Jos klinikinių tyrimų koordinavimo veiksmų gairėse nustatyta, kad epidemijai parengti klinikinių tyrimų tinklai ir platformos, lankstus ir veiksmingas klinikinių tyrimų atsakas ir teisinga mokslinių tyrimų aplinka yra pagrindiniai gairių finansuotojams elementai. GloPID-R regioniniai centrai Afrikoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione remia glaudesnį koordinavimą regioniniu lygmeniu.

Siekdama skatinti pasaulinį bendradarbiavimą klinikinių tyrimų srityje, ES finansuojama EDCTP asociacija suburia 26 Afrikos šalis ir 15 Europos šalių į partnerystę klinikinių tyrimų srityje, kuri buvo sukurta 2003 m. siekiant skatinti daugiašalius klinikinių tyrimų tinklus Afrikoje ir bendradarbiavimą su Europa. Šiuo metu EDCTP, kaip bendroji įmonė, yra trečiajame savo etape ir ji sustiprino mokslinių tyrimų pajėgumus bei paspartino naujų ar patobulintų medicininių intervencijos priemonių, skirtų su skurdu susijusioms infekcinėms ligoms nustatyti, gydyti ir užkirsti joms kelią, įskaitant naujas ir vėl atsirandančias ligas Užsachario Afrikoje, plėtrą visais klinikinių tyrimų etapais, daugiausia dėmesio skiriant II ir III etapo tyrimams.

Siekiant stiprinti pasirengimą pandemijoms ir reagavimo į jas pastangas visame pasaulyje, labai svarbu įtraukti tarptautinius suinteresuotuosius subjektus ir glaudžiai su jais bendradarbiauti. Praėjusiais metais buvo toliau įgyvendinamas 2022 m. administracinis susitarimas su Jungtinių Valstijų strateginio pasirengimo ir reagavimo administracija (ASPR), be kita ko, keičiantis ekspertais ir plėtojant partnerystę, skirtą finansuoti inovacijoms diagnostikos sektoriuje, visų pirma ankstyvojo ligos protrūkio nustatymo technologijoms. HERA taip pat plečia bendradarbiavimą su partneriais Azijoje ir neseniai pasirašė administracinius susitarimus su Korėjos Respublikos sveikatos ir gerovės ministerija ir Japonijos medicinos mokslinių tyrimų ir plėtros agentūra.

Taip pat tęsiamas glaudus bendradarbiavimas su Ukraina ir kitomis kaimyninėmis šalimis, taip pat partneriais globaliuosiuose Pietuose, ypač Afrikoje. Pagrindiniai pasirengimo etapo tikslai – gerinti priežiūros sekoskaitos pajėgumus, sudaryti palankesnes sąlygas keistis duomenimis ir remti tvarius atitinkamų medicininių atsako priemonių gamybos ir platinimo pajėgumus, kad partneriai krizės metu galėtų greitai nustatyti ir apibūdinti susirūpinimą keliančius patogenus ir turėtų plačią ir greitą prieigą prie medicininių atsako priemonių.

Tai apima darbą pasitelkiant tarptautines partnerystes (pvz., GH-EDCTP3JU, siekiant paspartinti medicininių atsako priemonių, skirtų infekcinėms ligoms Afrikoje gydyti, kūrimą). Komisija, visų pirma atsižvelgdama į pasaulines, regionines ar nacionalines iniciatyvas pasirengimo pandemijoms srityje, iš programos „ES – sveikatos labui“ investavo apie 25 mln. EUR. Veiksmai apima paramą vėlesnio etapo vakcinų ir gydymo būdų, skirtų kovai su prioritetinėmis grėsmėmis sveikatai (pvz., Ebolos virusu ir Marburgo virusu), klinikiniams tyrimams; sekoskaitos pajėgumų Afrikoje stiprinimą bendradarbiaujant su Afrikos ligų kontrolės centru (CDC) ir duomenų apie naujus patogenus Afrikoje rinkimą bendradarbiaujant su PSO pandemijų centru ir PSO AFRO.

ES skaitmeniniai COVID pažymėjimai ir PSO pasaulinis skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklas

ES skaitmeninių COVID pažymėjimų kūrimas ir naudojimas buvo labai svarbūs kovojant su COVID-19 pandemija. Pandemijos metu ES skaitmeninis COVID pažymėjimas sudarė palankesnes sąlygas keliauti ES viduje, kai buvo nuspręsta, kad būtina taikyti kelionių apribojimus. Jis taip pat suteikė galimybę koordinuotai panaikinti šiuos apribojimus, kai tik tai buvo galima padaryti.

ES skaitmeninis COVID pažymėjimas taip pat turėjo svarbų tarptautinį aspektą. Remiantis atvirojo kodo technologijomis ir standartais, buvo sudarytos sąlygos prisijungti prie ES nepriklausančių šalių, kurios išdavė pažymėjimus pagal ES skaitmeninio COVID pažymėjimo standartus ir specifikacijas. ES skaitmeninių COVID sertifikatų sistema, sujungusi 78 šalis ir teritorijas, tapo plačiausiai naudojamu skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimo ir patvirtinimo sprendimu. Naudodamiesi šia sistema, daugiau kaip 1,8 mlrd. žmonių galėjo gauti sąveikius skaitmeninius pažymėjimus, o vien ES išduota daugiau kaip 2,3 mlrd. pažymėjimų.

Nuo pandemijos pradžios PSO bendradarbiavo su visais PSO regionais, kad nustatytų bendras COVID pažymėjimų gaires, pripažindama esamą spragą ir nuolatinį poreikį sukurti pasaulinį mechanizmą, kuris padėtų vykdyti dvišalį sveikatos dokumentų kilmės ir autentiškumo tikrinimą, kad būtų galima pasirengti pandemijoms ir užtikrinti priežiūros tęstinumą. Pasinaudodama ES skaitmeninio COVID pažymėjimo taikymo patirtimi, PSO 2023 m. birželio mėn. sukūrė Pasaulinį skaitmeninių sveikatos pažymėjimų tinklą (GDHCN), kuris veikia remdamasis tvirtais ES skaitmeninio COVID pažymėjimo sistemos, principų, specifikacijų ir atvirųjų technologijų pagrindais. PSO ir Komisija susitarė dėl partnerystės, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudoti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, ir dėl bendradarbiavimo GDHCN veikimo ir tolesnio plėtojimo srityje. GDHCN suteiks galimybę pasauliui pasinaudoti skaitmeninių pažymėjimų konvergencija, kartu gerbiant ir skatinant bendras vertybes ir skaidrumo bei atvirumo, įtraukumo, atskaitomybės, duomenų apsaugos ir privatumo, saugumo, masto kintamumo pasauliniu lygmeniu ir teisingumo principus. Komisijos ir PSO partnerystės tikslas – techniškai plėtoti PSO sistemą taikant laipsnišką požiūrį, kad ateityje ją būtų galima panaudoti papildomiems tikslams (tai gali būti, pavyzdžiui, tarptautinio skiepijimo ar prevencinio gydymo pažymėjimo skaitmeninimas). Tokių skaitmeninių sprendimų plėtra bus labai svarbi siekiant užtikrinti geresnę piliečių sveikatą visame pasaulyje.

ES atsakas remiant Ukrainą

Rusijos karas prieš Ukrainą buvo didelė humanitarinė krizė, kuri paveikė Ukrainos sveikatos priežiūros sistemą ir sukėlė pavojų visuomenės sveikatai tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų. ES valstybės narės ir Komisija per SCSM išsiuntė medicinines atsako priemones, skirtas apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių išpuolių ir ekstremalių situacijų Ukrainoje. Komisija taip pat sukūrė schemą, kuria siekiama palengvinti ES įmonių per SCSM Ukrainai dovanojamų medicinos prekių logistiką.

SCSM sukurta medicininio evakavimo (MEDEVAC) sistema veikia nuo 2022 m. kovo mėn. Iki šiol ji sudarė sąlygas tiek iš Ukrainos, tiek iš kaimyninių šalių į 21 Europos šalies ligonines saugiai evakuoti daugiau kaip 2 800 sužeistų ir sunkiai sergančių Ukrainos pacientų. Tokia kolektyvinė MEDEVAC sistema ES lygmeniu neturi precedento. Komisija taip pat įsteigė medicinos įstaigą Lenkijoje esančiame specialiai skirtame centre, kad pagerintų pacientų, laukiančių pervežimo į Europos ligonines, gerovę ir padidintų MEDEVAC patikimumą bei nuspėjamumą. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios iš „rescEU“ strateginio rezervo Ukrainai buvo išsiųsta daugiau kaip 56 mln. EUR vertės medicininių ir ChBRB prekių ir reikmenų, įskaitant kaukes, kalio jodido tabletes, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus ir kitas prekes.

8. IŠVADOS

Šioje ataskaitoje apžvelgti ES veiksmai ir pajėgumai, kurių imtasi siekiant kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai po COVID-19 pandemijos ir remiantis iki COVID-19 buvusia ES sveikatos saugumo struktūra. Daugiausia dėmesio skirta tiems veiksmams, kuriais įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2022/2371, atsižvelgiant į jo 9 straipsnyje nustatytą reikalavimą teikti ataskaitas dėl ES prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo. Be to, šioje ataskaitoje apžvelgtos vykdomos iniciatyvos ir darbas, glaudžiai susiję su visuomenės sveikata kitose ES politikos srityse, pvz., mokslinių tyrimų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, tarptautinio bendradarbiavimo ir kt. srityse.

COVID-19 pandemija lėmė didelius neramumus mūsų sveikatos priežiūros sistemose ir gyvenime, tačiau ji taip pat suteikė netikėtą galimybę pagerinti mūsų sveikatos saugumo sistemą, kad ji būtų geriau parengta atlaikyti būsimas dideles grėsmes sveikatai. Nors, nepaisant mūsų visų pastangų numatyti ir planuoti, galime nežinoti, kas mūsų laukia ateityje, ES įdiegė patobulintas prevencijos, pasirengimo ir reagavimo struktūras, kurios labai sustiprino mūsų kolektyvinius pajėgumus reaguoti į bet kokią būsimą ekstremaliąją situaciją. ES lygmens sveikatos saugumo sistema papildomos valstybių narių pagrindinės funkcijos sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje. Grėsmės sveikatai nepaiso valstybių sienų, tačiau visi kartu esame geriau pasirengę su jomis kovoti, be kita ko, dalyvaudami pasaulinio lygmens partnerystėse.

(1)

2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2371 dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES, OL L 314, 2022 12 6, p. 26 (https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2022/2371/oj) .

(2)

Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucija (HERA), COM(2021) 6712 final.

(3)

COM(2021) 380 final.

(4)

COM(2022) 669 final.

(5)

Reglamento (ES) 2022/2371 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 27 d., o vėliau kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ES lygmens prevencijos, parengties ir atsako veiksmų planavimo dabartinės padėties ir pažangos ataskaitą.

(6)

Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2371 3 straipsnio 7 dalyje:    

Bendros sveikatos koncepcija – daugiasektorinė koncepcija, pagal kurią pripažįstama, kad žmonių sveikata yra susijusi su gyvūnų sveikata bei su aplinka ir kad imantis kovos su grėsmėmis sveikatai veiksmų būtina atsižvelgti į tuos tris aspektus.

(7)

Žr. Reglamento (ES) 2022/2371 2 straipsnio 1 dalį.

(8)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/coronavirus-response/public-health/eu-vaccines-strategy_en  

(9)

  https://www.thelancet.com/journals/laninf/article/PIIS1473-3099(22)00320-6/fulltext  

(10)

  https://www.who.int/publications/i/item/9789241580496  

(11)

  https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/interim-public-health-considerations-covid-19-vaccination-roll-out-during-2023  

(12)

2018 m. gruodžio 7 d. Tarybos rekomendacija dėl sustiprinto bendradarbiavimo kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, OL C 466, 2018 12 28, p. 1–7 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32018H1228(01) ).

(13)

  https://health.ec.europa.eu/system/files/2022-12/2019-2022_roadmap_en.pdf  

(14)

  https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/8ba3bd75-7c38-11ed-9887-01aa75ed71a1/language-en  

(15)

  https://knowledge4policy.ec.europa.eu/projects-activities/behavioural-insights-eu-bi4eu_en  

(16)

  https://vaccination-info.europa.eu/lt  

(17)

  https://health.ec.europa.eu/non-communicable-diseases/expert-group-public-health_lt  

(18)

  https://eva.ecdc.europa.eu/  

(19)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2021:44:FIN  

(20)

  https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/Health-burden-infections-antibiotic-resistant-bacteria.pdf

(21)

  https://health.ec.europa.eu/system/files/2020-01/amr_2017_action-plan_0.pdf  

(22)

Tarybos rekomendacija dėl ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų stiprinimo laikantis bendros sveikatos koncepcijos (2023/C 220/01), OL C 220, 2023 6 22, p. 1–20.

( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32023H0622%2801%29 ).

(23)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/promoting-our-european-way-life/european-health-union/reform-eu-pharmaceutical-legislation_en

(24)

Kuponas suteiks kūrėjui papildomus metus, per kuriuos duomenys apie vaistą, kuriam naudojamas kuponas, bus apsaugoti nuo konkurencijos.

(25)

  https://health.ec.europa.eu/funding/eu4health-programme-2021-2027-vision-healthier-european-union_lt

(26)

Taip pat žr. tolesnį skirsnį dėl saugių ir veiksmingų vaistų ir medicinos priemonių.

(27)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Vaistų stygiaus ES problemos sprendimas“, COM(2023) 672 final ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=COM:2023:672:FIN ).

(28)

  https://gardp.org/  

(29)

  https://www.who.int/groups/secure-expanding-sustainable-access-to-antibiotics

(30)

Pagal CP-g-06.7 veiksmą iš viso skirta 8 mln. EUR: „Pasirengimo tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas stiprinimas pasauliniu lygmeniu“ (programos „ES – sveikatos labui“ 2021 m. darbo programa).

(31)

Komisija paskelbė 82 mln. EUR vertės kvietimą teikti pasiūlymus: „Spartinti novatoriškų medicininių atsako priemonių kūrimą ir prieigą prie jų“.

(32)

  https://www.jpiamr.eu/activities/one-health-amr/design-oh-amr/  

(33)

https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/opportunities/topic-details/horizon-hlth-2024-disease-09-01  

(34)

  Programa „Europos horizontas“ (europa.eu) .

(35)

  eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0128

(36)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

(37)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0400  

(38)

  https://environment.ec.europa.eu/publications/proposal-amending-water-directives_lt

(39)

  https://environment.ec.europa.eu/publications/proposal-revised-urban-wastewater-treatment-directive_lt

(40)

Žemės dangos ir žemės naudojimo statistinis tyrimas (LUCAS) yra reguliariai rengiamas suderintas tyrimas, kurį vykdo Europos statistikos tarnyba (EUROSTATAS), bendradarbiaudama su kitomis Komisijos tarnybomis, kad surinktų informaciją apie žemės naudojimą ir žemės dangą visose valstybėse narėse.

(41)

  https://esdac.jrc.ec.europa.eu/projects/lucas

(42)

  https://esdac.jrc.ec.europa.eu/

(43)

  https://www.nature.com/articles/nature06536  

(44)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EB, OL L 325, 2003 12 12, p. 31–40 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:32003L0099 ).

(45)

2006 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), OL L 84, 2016 3 31, p. 1–208.

( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32016R0429&qid=1699617422821 ).

(46)

Taip pat žr. tolesnį skirsnį dėl Sveikatos saugumo komiteto.

(47)

  https://eur-lex.europa.eu/eli/reg_del/2020/689/oj  

(48)

  https://www.izsvenezie.com/reference-laboratories/avian-influenza-newcastle-disease/  

(49)

 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės, OL L 174, 2020 6 3, p. 211–340 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32020R0689&qid=1699963567960 ).

(50)

  https://climate-adapt.eea.europa.eu/en/observatory  

(51)

  https://www.who.int/europe/publications/i/item/EURO-Budapest2023-6  

(52)

  https://www.cop28.com/en/cop28-uae-declaration-on-climate-and-health  

(53)

  https://www.who.int/publications/i/item/9789289071918  

(54)

  https://cinea.ec.europa.eu/programmes/life_lt  

(55)

  https://www.eea.europa.eu/en/about/who-we-are/projects-and-cooperation-agreements/european-climate-risk-assessment  

(56)

  Žr., pavyzdžiui, https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2022/health-impacts-of-air-pollution.

(57)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_22_6278    

(58)

Žr. pirmiau pateiktą skirsnį dėl AAM.

(59)

  https://environment.ec.europa.eu/publications/proposal-revision-industrial-emissions-directive_lt

(60)

  https://environment.ec.europa.eu/topics/soil-and-land/soil-health_lt

(61)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:L:2023:234:TOC

(62)

SCSM apima ir valstybes nares, ir 10 dalyvaujančiųjų valstybių, kurios nėra ES narės.

(63)

SWD(2020) 3 final.

(64)

Europos masto nelaimių scenarijai yra viena iš Komisijos 2023 m. vasario mėn. nustatytų ES atsparumo nelaimėms didinimo tikslų pavyzdinių iniciatyvų: https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/european-disaster-risk-management/european-disaster-resilience-goals_en .

(65)

COM(2022) 780 final.

(66)

  https://health.ec.europa.eu/publications/hera-factsheet-health-union-identifying-top-3-priority-health-threats_lt

(67)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/coronavirus-response/public-health_lt

(68)

Žr. „Surveillance during the COVID-19 epidemic and other epidemics: lessons learnt“ (liet. Priežiūra COVID-19 epidemijos ir kitų epidemijų metu. Įgyta patirtis), https://www.nivel.nl/en/project/1920 .

(69)

  https://health.ec.europa.eu/health-security-and-infectious-diseases/surveillance-and-early-warning/eu-reference-laboratories-public-health-calls-application_en

(70)

   https://www.pasteur.fr/en/home/institut-pasteur/institut-pasteur-throughout-world/international-research-programs/durable-large-scale-project-emerging-diseases-within-eu4health-european-program

(71)

  https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/epipulse-european-surveillance-portal-infectious-diseases

(72)

  https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/european-surveillance-system-tessy  

(73)

  https://www.who.int/initiatives/eios  

(74)

  https://health.ec.europa.eu/latest-updates/hera-it-system-athina-collect-intelligence-and-assess-threats-call-tender-published-2023-04-25_lt  

(75)

  https://united4surveillance.eu/  

(76)

CP-g-22-04.01. Numatoma, kad susitarimai dėl dotacijų bus pasirašyti 2023 m. pabaigoje.

(77)

  https://mood-h2020.eu/  

(78)

  https://www.veo-europe.eu/

(79)

  https://www.phiri.eu/  

(80)

1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo, OL L 268, 1998 10 3, p. 1–7 ( https://eur-lex.europa.eu/eli/dec/1998/2119/oj ).

(81)

 Konkreti sutartis su konsorciumu „Alboris“ pagal BEACON FWC DIGIT/2020/OP/0005 – BEACON 2 dalį.

(82)

Sukurta dviem įgyvendinimo aktais, kuriuos Komisija priėmė 2021 m. gegužės mėn. (C/2021/3921) ir liepos mėn. (C/2021/5595).

(83)

Didžiausio aktyvumo metu ePLF jungė penkias valstybes nares: Italiją, Maltą, Slovėniją, Ispaniją ir trumpam – Prancūziją. Vis dėlto faktinis jos naudojimas išliko labai ribotas – nuo 2021 m. pabaigos iki 2022 m. pradžios buvo apsikeista tik 256 pranešimais.

(84)

Dėl šių pastangų prie ePLF prisijungusių valstybių narių siunčiami pranešimai galėtų būti techniškai pristatomi valstybėms narėms naudojant AĮRS selektyvaus keitimosi pranešimais funkciją. ECDC vis dar dirba, kad per AĮRS selektyvaus keitimosi informacija funkciją išsiųstus pranešimus galėtų gauti ePLF besinaudojančios valstybės narės, jei sistema vėl būtų aktyvuota per būsimą krizę.

(85)

  https://health.ec.europa.eu/health-security-and-infectious-diseases/crisis-management/list-authorities-represented-health-security-committee/health-security-committee-reports_lt

(86)

  https://health.ec.europa.eu/publications/preparing-winter-20232024-address-respiratory-infections-caused-sars-cov-2-and-other-viruses_lt  

(87)

 2023 m. rugsėjo 11 d. Komisijos sprendimas, kuriuo įsteigiama ekspertų grupė „Patariamasis komitetas ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų klausimais“ (C(2023) 6017) ( https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/mex_23_4442 ).

(88)

2022 m. sausio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/123 dėl didesnio Europos vaistų agentūros vaidmens pasirengimo vaistų ir medicinos priemonių krizei ir jos valdymo srityje (OL L 20, 2022 1 31, p. 1–37 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022R0123 ).

(89)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB, OL L 333, 2022 12 27, p. 164 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32022L2557&qid=1699961915719 ).

(90)

2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo, OL L 345, 2008 12 23, p. 75 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32008L0114&qid=1699961985226 ).

(91)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52023DC0526  

(92)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32022R0123  

(93)

  https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/conducting-after-action-reviews-public-health-response-covid-19-update-0  

(94)

  https://cohesiondata.ec.europa.eu/2021-2027-Categorisation/2021-2027-Finances-details-categorisation-multi-fu/hgyj-gyin  

(95)

  https://www.oecd-ilibrary.org/social-issues-migration-health/health-at-a-glance-europe-2022_507433b0-en;jsessionid=-ZyVma6ABAN0VaaG5paqz-epR3sPXjuLlFsJ5MXW.ip-10-240-5-108  

(96)

  https://www.who.int/news/item/02-03-2022-covid-19-pandemic-triggers-25-increase-in-prevalence-of-anxiety-and-depression-worldwide  

(97)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/promoting-our-european-way-life/european-health-union/comprehensive-approach-mental-health_lt  

(98)

  https://research-and-innovation.ec.europa.eu/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/european-partnerships-horizon-europe/health_en  

(99)

  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52023DC0298  

(100)

  https://www.thelancet.com/journals/lanres/article/PIIS2213-2600(23)00268-0/fulltext  

(101)

  https://health.ec.europa.eu/health-emergency-preparedness-and-response-hera/hera-invest_en  

(102)

  https://investeu.europa.eu/index_en  

(103)

  https://eic.ec.europa.eu/system/files/2023-08/EIC-WP2023-amended.pdf  

(104)

  https://eu-response.eu/  

(105)

  https://verdiproject.org/  

(106)

  https://health.ec.europa.eu/system/files/2023-03/international_ghs-report-2022_en.pdf  

(107)

  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/global-gateway_en  

(108)

  https://research-and-innovation.ec.europa.eu/research-area/health/edctp_en