EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 04 26

COM(2023) 240 final

2023/0138(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2022 m. lapkričio 9 d. komunikate Komisija pateikė ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gaires 7 , kuriomis siekiama užtikrinti skolos tvarumą ir skatinti tvarų bei integracinį augimą visose valstybėse narėse. Gairėse numatyta didesnė nacionalinė atsakomybė, supaprastinta sistema ir perėjimas prie didesnio dėmesio vidutiniam laikotarpiui, taip pat griežtesnis ir nuoseklesnis vykdymo užtikrinimas. Šiose gairėse taip pat atsižvelgta į pastabas, pateiktas per 2021 m. spalio mėn. paskelbtas viešas konsultacijas, į kurias buvo pakviestos kitos ES institucijos ir visos pagrindinės suinteresuotosios šalys, kad jos galėtų dalyvauti nagrinėjant šią temą 8 .

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Atsižvelgiant į pakeitimų, reikalingų 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos gairėms dėl ES valdymo sistemos reformos įgyvendinti, mastą, pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros siekiama pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1466/97.

Šiais trimis teisės aktais siekiama sukurti reformuotą sistemą, grindžiamą orientavimu į vidutinį laikotarpį ir nacionaline atsakomybe, siekiant patikimai ir iš esmės sumažinti didelį skolos lygį ir skatinti tvarų bei integracinį augimą. Taigi reformuotoje ekonomikos valdymo sistemoje išlaikomi pagrindiniai biudžetinės drausmės ir ekonomikos augimo skatinimo tikslai, nustatyti Stabilumo ir augimo pakte (SAP) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose, kuriomis jis grindžiamas.

Kartu reformuota sistema, kuria siekiama patikimų ir tvarių viešųjų finansų ir ekonomikos augimo skatinimo, taip pat atitinka pagrindinius fiskalinio susitarimo, išdėstyto Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) 9 III antraštinėje dalyje, tikslus. Be to, fiskalinio susitarimo esmė išlaikoma ir kituose siūlomų teisės aktų elementuose. Orientavimas į vidutinį laikotarpį grindžiamas konkrečios šalies valstybės skolos problemomis, taigi šiame reglamente iš dalies atspindėtas fiskalinio susitarimo reikalavimas dėl konvergencijos siekiant vidutinio laikotarpio tikslo ir kad šis laikotarpis turi būti pasiūlytas atsižvelgiant į konkrečios šalies valstybės skolos problemas (SSKV 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Fiskaliniame susitarime pabrėžiamas struktūrinis balansas, tačiau jame taip pat reikalaujama atlikti išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizę, kad būtų galima atlikti bendrą atitikties vertinimą (SSKV 3 straipsnio 1 dalies b punktas), ir ši analizė patvirtinama šiame reglamente. Pagal fiskalinį susitarimą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba koregavimo plano jam pasiekti tik išskirtinėmis aplinkybėmis (SSKV 3 straipsnio 1 dalies c punktas), kaip numatyta šiame reglamente. Fiskaliniame susitarime nustatyta, kad pastebėtų didelių nukrypimų nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba jo koregavimo plano atveju turi būti įgyvendintos priemonės tiems nukrypimams ištaisyti per nustatytą laikotarpį (SSKV 3 straipsnio 1 dalies e punktas). Pagal reformuotą sistemą taip pat reikalaujama ištaisyti nukrypimus nuo Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano. Be to, kai dėl nukrypimų deficitas viršija 3 % BVP, valstybei narei galėtų būti taikoma perviršinio deficito procedūra. Jeigu valstybės narės skola viršija 60 % BVP, jai taikoma skolos kriterijumi grindžiama perviršinio deficito procedūra būtų sustiprinta: daugiausia dėmesio būtų skiriama nukrypimams nuo grynųjų išlaidų plano, pakeičiant dabartinį skolos mažinimo kriterijų (vadinamąją „1/20-osios dalies taisyklę“), kuriuo buvo užkrauta pernelyg didelių fiskalinių pastangų našta. Pagal fiskalinį susitarimą nacionalinėms nepriklausomoms fiskalinėms institucijoms pavedama stebėti, kaip laikomasi jo taisyklių, o nuostatos dėl tų priežiūros institucijų vaidmens ir nepriklausomumo, kurios turėjo būti išsamiai išdėstytos bendruosiuose principuose, kuriuos Komisija pasiūlė 10 pagal SSKV 3 straipsnio 2 dalį, dabar yra visiškai įtrauktos į pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES. Fiskaliniame susitarime nustatyta, kad Komisija ir Taryba atlieka tam tikrą vaidmenį per vykdymo užtikrinimo procesą (SSKV 5 straipsnis), kaip nurodyta pasiūlyme dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97.

Fiskalinio susitarimo ir reformuotos ekonomikos valdymo sistemos bendrumas taip pat atsiranda dėl fiskalinio susitarimo įgyvendinimo nacionalinėse teisinėse sistemose. Dauguma SSKV susitariančiųjų šalių perkėlė SSKV nuostatas į nacionalinę teisę, įterpdamos tiesioginį saitą su atitinkamais ES teisės aktais 11 . Tai pasakytina apie vidutinio laikotarpio tikslą ir konvergencijos planą, taip pat didelio nukrypimo vertinimą arba nuostatas, pagal kurias reikalaujama laikytis Tarybos priimtų rekomendacijų (visos parengtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97).

Atsižvelgiant į šį bendrumą, galima laikyti, kad pagal siūlomą reformuotą ekonomikos valdymo sistemą SSKV fiskalinių nuostatų esmė įtraukta į ES teisinę sistemą, kaip nustatyta SSKV 16 straipsnyje.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2020 m. vasario mėn. 15 ir 2021 m. spalio mėn. 16 buvo paskelbti praeities rezultatais grindžiami ES ekonomikos valdymo sistemos vertinimai.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

·konsultacijos internetu siekiant sužinoti suinteresuotųjų šalių, pilietinės visuomenės ir piliečių nuomones. Šių konsultacijų rezultatų suvestinė ataskaita paskelbta 2022 m. kovo mėn.;

·išsamios teminės diskusijos su valstybėmis narėmis Taryboje (ECOFIN), Euro grupėje, Ekonomikos ir finansų komitete ir Ekonominės politikos komitete.

Priėmusi 2022 m. lapkričio 9 d. komunikatą, Komisija pateikė valstybėms narėms papildomos medžiagos apie siūlomos reformos poveikį ir vyko tolesnės diskusijos su valstybėmis narėmis Taryboje ir su Europos Parlamentu, į kurias atsižvelgta šiame pasiūlyme:

·2023 m. kovo 15 d. Europos Parlamentas priėmė metines ataskaitas dėl Europos semestro, kuriose taip pat daug dėmesio skirta ES ekonomikos valdymo sistemos reformai ir Europos semestro ateičiai;

·2023 m. kovo 14 d. Taryba (ECOFIN) priėmė išvadas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių ir Europos Vadovų Taryba jas patvirtino per 2023 m. kovo 23–24 d. susitikimą.

•Poveikio vertinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomo reglamento I–VII prieduose pateikti šie elementai: valstybių narių, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP arba kurių valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP, vidutinio laikotarpio techninės trajektorijos nustatymo kriterijai; informacija, kurią valstybės narės turi pateikti vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūros planuose; informacija, kurią valstybės narės turi pateikti metinėse pažangos ataskaitose; kontrolės sąskaitos veikimas; metodika, pagal kurią Komisija vertina tikėtinumą; Sąjungos bendrų prioritetų sąrašas ir reformų bei investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo sistema.

2023/0138 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio banko nuomonę (išnaša),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) numatytas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas reiškia, kad laikomasi pagrindinių principų, o tai yra stabilios kainos, patikimi viešieji finansai ir monetarinės sąlygos bei tvarus mokėjimų balansas;

(2)Stabilumo ir augimo paktas (SAP), kurį iš pradžių sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 19 , Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 20 ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto 21 , grindžiamas patikimų ir tvarių valstybės finansų tikslu, kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir tvirtam, tvariam bei integraciniam augimui, grindžiamam finansiniu stabilumu, ir taip padeda siekti Sąjungos tvaraus bei integracinio augimo ir užimtumo tikslų;

(3)fiskalinio valdymo sistema, kuri yra šio reglamento dalykas, yra Europos semestro, kuris taip pat apima platesnės valstybių narių ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimą ir priežiūrą pagal SESV 121 ir 148 straipsnius, dalis;

(4)socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas Europos semestre yra labai svarbus užtikrinant atsakomybę ir skaidrų bei įtraukų politikos formavimą;

(5)Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į didėjantį fiskalinės būklės nevienalytiškumą, valstybės skolos problemas ir kitus pažeidžiamumo veiksnius valstybėse narėse. Tvirtas politinis atsakas į COVID-19 pandemiją pasirodė esąs labai veiksmingas mažinant ekonominę ir socialinę krizės žalą, tačiau dėl krizės labai padidėjo viešojo ir privačiojo sektorių skolos santykis, kuris akivaizdžiai parodė, kad svarbu laipsniškai, tvariai ir ekonomikos augimui palankiu būdu mažinti skolos santykį iki apdairaus lygio ir spręsti makroekonominio disbalanso problemą, kartu skiriant deramą dėmesį užimtumo ir socialiniams tikslams. Be to, Sąjungos ekonomikos valdymo sistema turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų spręsti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius Sąjungos uždavinius, be kita ko, įgyvendinti teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, įskaitant Klimato teisės aktą 22 , užtikrinti energetinį saugumą, atvirą strateginį savarankiškumą, spręsti demografinių pokyčių klausimą, didinti socialinį ir ekonominį atsparumą ir įgyvendinti saugumo ir gynybos strateginio kelrodžio dokumentą, o visiems šiems uždaviniams įvykdyti ateinančiais metais reikės reformų ir tvarių didelių investicijų;

(6)Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skolos tvarumui ir tvariam bei integraciniam augimui, todėl valstybės narės turėtų būti diferencijuojamos, atsižvelgiant į jų valstybės skolos problemas ir sudarant sąlygas taikyti konkrečioms šalims skirtas fiskalines trajektorijas;

(7)taikant SESV 121 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 148 straipsnio 4 dalyje nustatytą daugiašalės priežiūros procedūrą pagal išsamesnes taisykles kiekvienoje valstybėje narėje ir Sąjungoje turėtų būti stebimi visi pokyčiai ekonomikos ir užimtumo srityse. Tai apima makroekonominių disbalansų nustatymą ir perviršinio disbalanso prevenciją bei naikinimą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 1174/2011 23 ir (ES) Nr. 1176/2011 24 . Tokių pokyčių ekonomikos ir užimtumo srityse stebėsenos tikslais valstybės narės turėtų teikti informaciją vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų forma;

(8)todėl turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, susijusios su nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų turiniu, pateikimu, vertinimu ir stebėsena, siekiant skatinti skolos tvarumą ir tvarų bei integracinį augimą valstybėse narėse ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, vykdant vidutinio laikotarpio planavimą;

(9)nacionaliniai vidutinio laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai turėtų apimti kiekvienos valstybės narės fiskalinius, struktūrinių reformų ir investicijų įsipareigojimus ir šie planai turėtų būti Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos esminis elementas. Kiekviena valstybė narė turėtų pateikti vidutinio laikotarpio planą, kuriame būtų nustatyta jos fiskalinė trajektorija, taip pat prioritetiniai viešųjų investicijų ir reformų įsipareigojimai, kuriais kartu užtikrinamas tvarus ir laipsniškas skolos mažinimas ir tvarus bei integracinis augimas, vengiant procikliškos fiskalinės politikos, taip pat platesnio masto reformų ir investicijų įsipareigojimai, be kita ko, susiję su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, socialiniu ir ekonominiu atsparumu ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės 25 įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose prisiimtus įsipareigojimus;

(10)sanglaudos politikos fondai taip pat yra sinchronizuoti su Europos semestro procesu. Rengiant nacionalinius vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ES biudžeto ilgalaikių investicijų politiką, sanglaudos politikos investicijas ir reformas. Kiekviena valstybė narė taip pat turėtų paaiškinti, kaip jos nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas padės užtikrinti suderinamumą su ES programų išlaidomis, kurios visiškai atitinka ES fondų pajamas ir atitinkamą nacionalinį bendrą finansavimą;

(11) prieš pateikiant nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, turėtų būti surengtos techninės diskusijos su Komisija, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų. Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba turėtų atitinkamai nustatyti grynųjų išlaidų planą ir patvirtinti reformų ir investicijų įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl galimo koregavimo laikotarpio pratęsimo;

(12)siekiant supaprastinti Sąjungos fiskalinę sistemą ir padidinti skaidrumą, nustatant kiekvienos valstybės narės fiskalinį planą ir vykdant metinę fiskalinę priežiūrą turėtų būti remiamasi vienu skolos tvarumu grindžiamu veiklos rodikliu. Tas bendras veiklos rodiklis turėtų būti grindžiamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis grynosiomis pirminėmis išlaidomis, t. y. išlaidomis atėmus diskrecines pajamų priemones ir neįskaitant palūkanų išlaidų, taip pat ciklinio nedarbo išlaidų ir Sąjungos programų išlaidų, visiškai atitinkančių Sąjungos fondų pajamas. Šis rodiklis sudaro sąlygas makroekonominiam stabilizavimui, nes automatinių stabilizavimo priemonių veikimas, įskaitant pajamų ir išlaidų svyravimus, kurių vyriausybė negali tiesiogiai kontroliuoti, jam neturi įtakos;

(13)kad valstybėms narėms būtų pateiktos gairės, kaip joms rengti savo vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, Komisija turėtų pateikti techninę trajektoriją, grindžiamą minimaliu fiskaliniu koregavimu, kurį taikant valstybės narės skolos trajektorija tikėtinai mažinama arba tebėra apdairaus lygio. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad valstybės skolos santykis planavimo laikotarpio pabaigoje būtų mažesnis, palyginti su jo lygiu metais, einančiais prieš techninės trajektorijos pradžią. To skolos mažinimo tvarumas turėtų būti užtikrintas vykdant tinkamą fiskalinę politiką;

(14)Komisijos pateikta technine trajektorija taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas, kad neviršytų 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinės vertės, ir toks išliktų;

(15)siekdama įvertinti, ar nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ketverių metų įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje reikia tolesnių koregavimų, Komisija turėtų iš naujo įvertinti padėtį ir pasiūlyti naują techninę trajektoriją, jei valstybės narės valstybės skola vis dar viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba jos valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę;

(16)kiekviename nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane turėtų būti nurodyta jo būklė pagal nacionalines procedūras, visų pirma tai, ar planas buvo pateiktas nacionaliniam parlamentui ir ar parlamentas jį patvirtino. Nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane taip pat turėtų būti nurodyta, ar nacionalinis parlamentas turėjo galimybę aptarti Tarybos rekomendaciją dėl ankstesnio plano ir, jei aktualu, bet kurią kitą Tarybos rekomendaciją ar sprendimą arba bet kokį Komisijos įspėjimą;

(17)kai valstybės narės savo vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane naudoja prielaidas, kurios skiriasi nuo Komisijos standartinės vidutinio laikotarpio skolos prognozavimo sistemos, jos turėtų skaidriai paaiškinti ir tinkamai pagrįsti skirtumus, remdamosi patikimais ekonominiais argumentais;

(18)kadangi pasibaigus vidutinio laikotarpio fiskalinio ir struktūrinio plano įgyvendinimui valstybės narės galėtų patirti papildomų išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su visuomenės senėjimu arba nepalankiu palūkanų ir augimo skirtumu, jos turėtų užtikrinti, kad nominalus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje būtų pakankamas, siekiant užtikrinti, kad deficitas nuolat išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

(19)siekiant sudaryti sąlygas tinkamai bendros Sąjungos sistemos ir nacionalinių biudžeto sistemų tarpusavio sąveikai, Komisija savo vertinimą turėtų grįsti tik nacionalinėmis lėšomis finansuojamais grynųjų pirminių išlaidų pokyčiais. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti savo nacionalinius biudžeto tikslus pagal kitą rodiklį, pavyzdžiui, struktūrinį balansą, jei to reikalaujama pagal jų nacionalinę biudžeto sistemą;

(20)Komisijos atliktame nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų vertinime visų pirma turėtų būti išnagrinėtas makroekonominių ir fiskalinių prielaidų tikėtinumas tiek, kiek jos skiriasi nuo prielaidų, kuriomis grindžiama techninė trajektorija. Visų pirma skolos projekcijos nesikeičiant politikai, kurios turi būti įtrauktos į planą, turėtų būti nuoseklios ir palyginamos su Komisijos projekcijomis;

(21)siekdamos užtikrinti vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų įgyvendinimą, Komisija ir Taryba turėtų stebėti pagal Europos semestrą šiuose planuose prisiimtus reformų ir investicijų įsipareigojimus, remdamosi valstybių narių pateiktomis metinėmis pažangos ataskaitomis ir laikydamosi SESV 121 ir 148 straipsnių nuostatų. Šiuo tikslu jos turėtų dalyvauti Europos semestro dialoge su Europos Parlamentu;

(22)siekiant užtikrinti, kad skola būtų mažinama laipsniškiau, koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip trejiems metams, jei valstybė narė savo vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą grindžia patikrinamomis ir per nustatytą laiką įvykdytinomis reformomis ir investicijomis, kuriomis bendrai: skatinamas ekonomikos augimas, remiamas fiskalinis tvarumas, atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus, atsižvelgiama į atitinkamas konkrečiai valstybei narei skirtas rekomendacijas pagal Europos semestrą ir įgyvendinami konkrečios šalies investavimo prioritetai, koregavimo laikotarpiu nesumažinant kitų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, kad būtų užtikrintas investicijų makroekonominis poveikis ir išvengta kitų investavimo prioritetų išstūmimo;

(23)siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų būti vertinami taikant bendrą Sąjungos sistemą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo laikotarpiu vertinant prašymą pratęsti koregavimo laikotarpį, atitinkamais atvejais galima atsižvelgti į nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytus įsipareigojimus. Reformos ir investicijos, kuriomis grindžiamas fiskalinio koregavimo plano laikotarpio pratęsimas, turėtų atitikti valstybės skolos problemų mastą, nustatytą naujausioje atnaujintoje Skolos tvarumo stebėsenos ataskaitoje, ir valstybės narės vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo iššūkius. Tikimasi, kad valstybių narių, kuriose valstybės skolos problemos yra susijusios su dideliais vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo iššūkiais, tos reformos ir investicijos taip pat padės pašalinti vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo kliūtis;

(24)nacionaliniuose vidutinio laikotarpio fiskaliniuose ir struktūros planuose pateikti reformų ir investicijų įsipareigojimai turėtų būti suderinti su bendrais Sąjungos prioritetais. Tie reformų ir investicijų įsipareigojimai taip pat turėtų būti suderinti su atitinkamos valstybės narės pateiktų nacionalinių strategijų, kuriomis siekiama įgyvendinti atitinkamus Sąjungos prioritetus, įgyvendinimu. Kai aktualu, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiu turėtų būti daromos kryžminės nuorodos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad būtų užtikrintas politikos nuoseklumas;

(25)jei iki nustatyto termino neįvykdomi patikrinami ir per nustatytą laiką įvykdytini reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas laipsniškesnis grynųjų išlaidų planas, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali rekomenduoti staigesnį koregavimą, t. y. sutrumpinti grynųjų išlaidų plano pratęsimo laikotarpį;

(26)siekdama pagrįsti vykdymo užtikrinimo veiksmus, visų pirma ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Komisija turėtų sukurti kiekvienos valstybės narės kontrolės sąskaitą, kad būtų galima stebėti valstybėje narėje nustatytus metinius grynųjų išlaidų nukrypimus nuo Tarybos nustatytos grynųjų išlaidų plano, apibendrinant tuos nukrypimus per tam tikrą laikotarpį;

(27)nepriklausomos fiskalinės institucijos įrodė, kad yra pajėgios skatinti fiskalinę drausmę ir stiprinti valstybių narių viešųjų finansų patikimumą. Siekiant sustiprinti nacionalinę atsakomybę, nepriklausomų fiskalinių institucijų, tradiciškai įgaliotų stebėti, kaip laikomasi nacionalinės sistemos, vaidmuo turėtų būti išplėstas ir apimti Sąjungos ekonomikos valdymo sistemą;

(28)teikdama nuomonę dėl biudžeto planų projektų, pateiktų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 26 6 straipsnį, Komisija turėtų įvertinti, ar biudžeto planų projektai atitinka grynųjų išlaidų planus pagal šį reglamentą;

(29)ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didelei rizikai, kad biudžeto būklė skirsis nuo Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano. Todėl SESV 121 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą daugiašalės priežiūros procedūrą tikslinga papildyti išankstinio perspėjimo sistema, kurią taikant Komisija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį ankstyvame etape įspėja valstybę narę apie būtinybę imtis būtinų biudžeto taisomųjų veiksmų, kad jos valdžios sektoriaus deficitas netaptų perviršinis. Be to, nuolatinio biudžeto nesilaikymo atveju Taryba turėtų sugriežtinti savo rekomendaciją ir ją paskelbti viešai;

(30)didelių sukrėtimų euro zonoje arba visoje Sąjungoje atveju būtina nustatyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, kad būtų galima reaguoti į didelį ekonomikos nuosmukį euro zonoje arba visoje Sąjungoje, leidžiant nukrypti nuo grynųjų išlaidų plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

(31)taip pat turėtų būti numatyta konkrečiai šaliai skirta nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią būtų leidžiama nukrypti nuo grynųjų išlaidų plano, jeigu toks nukrypimas nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., nenuspėjamų išorės įvykių atvejais, kuriems nebuvo galima užkirsti kelio ir kuriems įvykus reikia imtis anticiklinių fiskalinių priemonių, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį valstybės narės viešiesiems finansams. Dėl tokio didelio poveikio bendras sukrėtimo mastas turėtų viršyti „įprastas“ ribas: pavyzdžiui, planuojant biudžetą tam tikru mastu turėtų būti atsižvelgiama į gaivalinių nelaimių išlaidas. Bendrųjų ir konkrečioms šalims skirtų nukrypti leidžiančių išlygų taikymo pradžia ir pratęsimas priklauso nuo Tarybos rekomendacijos;

(32)šis reglamentas kartu su Tarybos direktyva [XXX, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES] ir Tarybos reglamentu [XXX, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97] yra teisės aktų rinkinio dalis. Kartu jais nustatoma reformuota Sąjungos ekonomikos valdymo sistema, pagal kurią, vadovaujantis tarpvyriausybinės Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (SSKV) ekonominėje ir pinigų sąjungoje 27 16 straipsniu, į Sąjungos teisę įtraukiamas šios sutarties III antraštinės dalies „Fiskalinis susitarimas“ turinys. Remiantis patirtimi, įgyta valstybėms narėms įgyvendinant SSKV, siūlomame teisės aktų rinkinyje išlaikyta fiskalinio susitarimo nuostata dėl orientavimo į vidutinį laikotarpį kaip priemonės biudžetinei drausmei ir ekonomikos augimui skatinti. Į teisės aktų rinkinį įtrauktas sustiprintas konkrečioms šalims skirtas aspektas, kuriuo siekiama stiprinti nacionalinę atsakomybę, be kita ko, sustiprinant nepriklausomų fiskalinių institucijų vaidmenį, ir kuris iš esmės grindžiamas Komisijos pagal SSKV 3 straipsnio 2 dalį pasiūlytais fiskalinio susitarimo bendraisiais principais 28 . Šiame reglamente pateikta išlaidų, atėmus diskrecines pajamų priemones, analizė, kurios reikia siekiant atlikti pagal fiskalinį susitarimą reikalaujamą bendrą atitikties vertinimą. Kaip ir fiskaliniame susitarime, šiame reglamente laikini nukrypimai nuo vidutinio laikotarpio plano leidžiami tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Panašiai kaip ir pagal fiskalinį susitarimą, didelių nukrypimų nuo vidutinio laikotarpio plano atveju per nustatytą laikotarpį turėtų būti įgyvendintos priemonės nukrypimams ištaisyti. Teisės aktų rinkiniu sustiprinamos fiskalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo procedūros, kad būtų įvykdytas įsipareigojimas skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus ir tvarų bei integracinį augimą. Taigi vykdant ekonomikos valdymo sistemos reformą išlaikomi SSKV nustatyti pagrindiniai biudžetinės drausmės ir skolos tvarumo tikslai;

(33)siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą ir tinkamą stebėseną, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl: informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti savo vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose, informacijos, kurią valstybės narės turi pateikti savo metinėse pažangos ataskaitose, kontrolės sąskaitos veikimo, Komisijos atliekamo tikėtinumo vertinimo metodikos, bendrų Sąjungos prioritetų sąrašo sudarymo ir reformų bei investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo sistemos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 29 nustatytais principais. Visų pirma, kad būtų užtikrintos vienodos galimybės dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(34)daugiašalė priežiūra turėtų būti grindžiama aukštos kokybės ir nepriklausomais statistiniais duomenimis, parengtais laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 30 nustatytų principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas ir taip padedama siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo tikslų.

Juo nustatomos išsamios nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų turinio, pateikimo, vertinimo ir stebėsenos taisyklės, kurios yra dalis Tarybos ir Komisijos vykdomos daugiašalės biudžeto priežiūros, kuria vykdant vidutinio laikotarpio planavimą siekiama valstybėse narėse skatinti skolos tvarumą ir tvarų bei integracinį augimą ir neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)konkrečiai šaliai skirta rekomendacija – Tarybos valstybei narei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 121 ir 148 straipsnius kasmet teikiamos ekonominės, biudžeto, užimtumo ir struktūrinės politikos gairės;

(2)grynosios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus palūkanų išlaidas, diskrecines pajamų priemones ir kitus biudžeto kintamuosius, kurių vyriausybė negali kontroliuoti, ir kurie nustatyti II priedo a punkte;

(3)techninė trajektorija – Komisijos pasiūlyta grynųjų išlaidų trajektorija, kuria valstybėms narėms, kurių valstybės skola viršija 60 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) pamatinę vertę arba valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, pateikiamos nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų rengimo gairės;

(4)grynųjų išlaidų planas – Tarybos nustatyta daugiametė valstybės narės grynųjų išlaidų trajektorija;

(5)nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas – dokumentas, kuriame išdėstyti valstybės narės fiskaliniai, reformų ir investicijų įsipareigojimai;

(6)metinė pažangos ataskaita – valstybės narės dokumentas, kuriame ji atsiskaito už grynųjų išlaidų plano ir reformų bei investicijų įsipareigojimų, įtrauktų į jos nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, įgyvendinimą;

(7)koregavimo laikotarpis – valstybė narės vykdomo fiskalinio koregavimo laikotarpis, apimantis minimalų nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ketverių metų koregavimo laikotarpį ir galimą jo pratęsimą;

(8)kontrolės sąskaita – valstybės narės sukauptų faktinių grynųjų išlaidų nukrypimų nuo grynųjų išlaidų plano apskaitos informacija;

(9)struktūrinis balansas – pagal ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, atėmus laikinąsias priemones;

(10)struktūrinis pirminis balansas – pagal ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, atėmus laikinąsias priemones ir palūkanų išlaidas.

II SKYRIUS

EUROPOS SEMESTRAS

3 straipsnis

Europos semestras

Kad užtikrintų glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės ir socialinės veiklos rezultatų konvergenciją, Taryba ir Komisija, vadovaudamosi SESV nustatytais tikslais ir reikalavimais, per Europos semestrą vykdo daugiašalę priežiūrą. Daugiašalė priežiūra grindžiama aukštos kokybės ir nepriklausomais statistiniais duomenimis, parengtais laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 nustatytų principų.

Europos semestrą sudaro:

(a)valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos formulavimas ir įgyvendinimo priežiūra;

(b)užimtumo gairių, į kurias valstybės narės turi atsižvelgti pagal SESV 148 straipsnio 2 dalį, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, ir susijusių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimas ir įgyvendinimo priežiūra;

(c)valstybių narių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų pateikimas, vertinimas ir tvirtinimas, taip pat jų stebėsena rengiant metines pažangos ataskaitas;

(d)priežiūra, kuria siekiama neleisti susidaryti makroekonominiams disbalansams ir juos panaikinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011;

(e)kitos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 121 straipsnio 6 dalį nustatytos daugiašalės priežiūros procedūros.

4 straipsnis

Europos semestro įgyvendinimas

1.Prireikus, pagal šį reglamentą įvertinusi atitinkamų valstybių narių vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, metines pažangos ataskaitas ir socioekonominę padėtį, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, toms valstybėms narėms teikia rekomendacijas visapusiškai naudodamasi SESV 121 ir 148 straipsniuose ir susijusiuose antrinės teisės aktuose numatytomis teisinėmis priemonėmis.

2.Valstybės narės, prieš priimdamos pagrindinius sprendimus dėl savo ekonominės, užimtumo ir biudžeto politikos plėtojimo, deramai atsižvelgia į bendras valstybių narių ekonominės politikos gaires, užimtumo gaires ir 3 straipsnio antros pastraipos a ir b punktuose nurodytas rekomendacijas. Komisija stebi pažangą.

3.Jeigu valstybė narė gautų gairių nesilaiko, jai gali būti:

(a)pateikta papildomų jai skirtų rekomendacijų;

(b)pateiktas Komisijos įspėjimas arba Tarybos rekomendacija pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį;

(c)taikomos priemonės pagal šį reglamentą, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 31 arba Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011.

III SKYRIUS

TECHNINĖ TRAJEKTORIJA

5 straipsnis

Techninė trajektorija

Pranešime Ekonomikos ir finansų komitetui Komisija pateikia kiekvienos valstybės narės, kurios valstybės skola viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba kurios valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, techninę grynųjų išlaidų trajektoriją, apimančią minimalų nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ketverių metų koregavimo laikotarpį ir galimą jo pratęsimą ne ilgiau kaip trejiems metams pagal 13 straipsnį. Komisija pranešimą skelbia viešai.

6 straipsnis

Techninei trajektorijai taikomi reikalavimai

Technine trajektorija užtikrinama, kad:

a) valstybės skolos santykis būtų tikėtinai mažinamas arba būtų toliau tikėtinai mažinamas, arba išliktų apdairaus lygio;

b) valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP pamatinę vertę ir toks išliktų; 

c) fiskalinio koregavimo pastangos nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu būtų bent proporcingos bendroms pastangoms per visą koregavimo laikotarpį;

d) valstybės skolos santykis planavimo laikotarpio pabaigoje būtų mažesnis už valstybės skolos santykį metais, einančiais prieš techninės trajektorijos pradžią, ir

e) nacionalinių grynųjų išlaidų augimas paprastai plano įgyvendinimo laikotarpiu vidutiniškai išliktų mažesnis už vidutinio laikotarpio gamybos apimties augimą.

Techninės trajektorijos diferencijuojamos kiekvienai valstybei narei. Techninių trajektorijų nustatymo kriterijai išdėstyti I priede.

7 straipsnis

Išankstinės Komisijos gairės

1.Ne vėliau kaip [xxxx] metų, kuriais valstybės narės turi pirmą kartą pateikti vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, [kovo 1 d.], arba atitinkamais atvejais per tris savaites nuo valstybės narės prašymo pateikti naują planą Komisija paskelbia:

(a)pagrindinę vidutinio laikotarpio valstybės skolos projekcijų sistemą ir rezultatus;

(b)makroekonominę prognozę ir prielaidas;

(c)techninę trajektoriją, jei to reikalaujama pagal 5 straipsnį, ir atitinkamą struktūrinį pirminį balansą.

2.Valstybėms narėms, kurių valdžios sektoriaus deficitas yra mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, o valstybės skola mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę, Komisija pateikia techninę informaciją apie struktūrinį pirminį balansą, būtiną siekiant užtikrinti, kad 10 metų laikotarpiu po nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano pabaigos mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę nominalusis deficitas būtų išlaikytas be jokių papildomų politikos priemonių.

3.Komisija technines trajektorijas ir kiekybines gaires atnaujina bent kartą per ketverius metus, kad būtų galima pateikti kito ciklo vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus.

8 straipsnis

Tikėtinumo vertinimas

Siekdama įvertinti, ar numatomas atitinkamos valstybės narės valstybės skolos santykis tikėtinai mažinamas arba išlieka apdairaus lygio, Komisija taiko V priede nurodytą metodiką. Komisija viešai paskelbia atliktą tikėtinumo analizę ir pagrindinius duomenis.

IV SKYRIUS

NACIONALINIAI VIDUTINIO LAIKOTARPIO FISKALINIAI STRUKTŪRINIAI PLANAI

9 straipsnis

Nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų pateikimas

Po šio reglamento įsigaliojimo iki balandžio mėn. pabaigos kiekviena valstybė narė Tarybai ir Komisijai pateikia nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti šį terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu.

Valstybė narė nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą paskelbia viešai.

10 straipsnis

Techninės diskusijos

Prieš pateikdama nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, atitinkama valstybė narė su Komisija surengia technines diskusijas, kurių tikslas – užtikrinti, kad nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas atitiktų 11, 12 ir 14 straipsnius.

11 straipsnis

Nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano turinys

1.Nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane pateikiama II priede išvardyta informacija. Parodant, kad planas atitinka 12 straipsnio reikalavimus, jame visų pirma pateikiama grynųjų išlaidų trajektorija, apimanti ne trumpesnį kaip ketverių metų laikotarpį, taip pat pagrindinės makroekonominės prielaidos ir planuojamos fiskalinės struktūrinės priemonės.

Nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane taip pat aprašomi atitinkamos valstybės narės veiksmai, kuriais įgyvendinamos jai skirtos rekomendacijos, įskaitant su makroekonominio disbalanso procedūra susijusias rekomendacijas, ir pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį pateikti Komisijos įspėjimai, kai taikytina, arba Tarybos rekomendacijos, kai taikytina.

2.Jeigu nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane numatyta didesnė grynųjų išlaidų trajektorija nei Komisijos pagal 5 straipsnį pateiktoje techninėje trajektorijoje, valstybė narė savo plane pateikia patikimus ir patikrinamus ekonominius argumentus, kuriais paaiškinamas skirtumas.

12 straipsnis

Reikalavimai

Nacionaliniu vidutinio laikotarpio fiskaliniu struktūriniu planu:

(a)užtikrinamas fiskalinis koregavimas, būtinas, kad ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos valstybės skola būtų tikėtinai mažinama arba toliau tikėtinai mažinama, arba išliktų apdairaus lygio, ir vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP pamatinę vertę ir toks išliktų;

(b)paaiškinama, kaip juo bus užtikrinamas investicijų ir reformų, kuriomis reaguojama į pagrindinius uždavinius, nustatytus per Europos semestrą konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, įgyvendinimas, bus panaikinamas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą, jei taikytina, nustatytas makroekonominis disbalansas ir bus įgyvendinami šio reglamento VI priede nurodyti bendri Sąjungos prioritetai, įskaitant Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir skaitmeninį dešimtmetį, kartu užtikrinant jo derėjimą su atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir nacionalinėmis skaitmeninio dešimtmečio veiksmų gairėmis;

(c)jei taikytina, paaiškinama, kaip juo bus užtikrinama, kad būtų įgyvendintos 13 straipsnyje nurodytos atitinkamos reformos ir investicijos, pagrindžiant valstybės narės koregavimo laikotarpio pratęsimą ne ilgiau kaip trejiems metams;

(d)paaiškinama, kaip juo bus užtikrinamas suderinamumas su atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo laikotarpiu pagal Reglamentą (ES) 2021/241.

13 straipsnis

Koregavimo laikotarpio pratęsimo sąlygos

1.Koregavimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas pagal 2 dalyje nustatytus kriterijus.

2.Reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turi būti proporcingi valstybės skolos problemų ir vidutinio laikotarpio augimo problemų atitinkamoje valstybėje narėje mastui.

Visi kartu reformų ir investicijų įsipareigojimai turi atitikti šiuos kriterijus:

i)skatinti augimą;

ii)remti fiskalinį tvarumą;

iii)atliepti VI priede nurodytus bendrus Sąjungos prioritetus;

iv)atliepti atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, įskaitant, kai taikytina, rekomendacijas, pateiktas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;

v)užtikrinti, kad bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis per nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo laikotarpį būtų didesnis už vidutinio laikotarpio lygį iki to plano įgyvendinimo laikotarpio.

3.Kiekvienas reformų ir investicijų įsipareigojimas, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turi būti pakankamai išsamus, sutelktas laikotarpio pradžioje, įvykdomas per nustatytą laiką ir patikrinamas.

4.Pagal Reglamentą (ES) 2021/241 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo laikotarpiu pratęsiant koregavimo laikotarpį galima atsižvelgti į įsipareigojimus, įtrauktus į atitinkamos valstybės narės patvirtintą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

5.Vertinimas, ar visi reformų ir investicijų įsipareigojimai atitinka 2 dalyje nustatytus kriterijus ir ar kiekvienas reformų ir investicijų įsipareigojimas atitinka 3 dalyje nustatytas sąlygas, atliekamas pagal VII priede nustatytą vertinimo sistemą.

14 straipsnis

Patikslintas nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas

1.Valstybė narė gali kreiptis su prašymu pateikti Komisijai patikslintą nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą iki jai taikomo koregavimo laikotarpio pabaigos, jeigu yra objektyvių aplinkybių, trukdančių įgyvendinti pradinį nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, arba jeigu su prašymu pateikti naują nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą kreipiasi nauja vyriausybė.

2.Iki patikslinto nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano pateikimo Komisija Ekonomikos ir finansų komitetui skirtame pranešime pateikia naują techninę trajektoriją.

3.Atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės anksčiau taikytą koregavimą arba jo nebuvimą, naująja technine trajektorija neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje ir dėl jos fiskalinio koregavimo pastangos neturi būti mažinamos.

4.Kai pateikiamas patikslintas nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, taikomi 12 ir 15–19 straipsniai.

5.Komisija visų pirma, jei taikytina, įvertina, ar koregavimo laikotarpio pratęsimas turi būti toliau taikomas pagal patikslintą nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, atsižvelgdama į reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas pratęsimas pagal pradinį planą, įgyvendinimą ir pokyčius, susijusius su valstybės skolos problemomis pagal patikslintą nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą.

15 straipsnis

Komisijos vykdomas nacionalinių vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų vertinimas

1.Komisija įvertina kiekvieną nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą per du mėnesius nuo jo pateikimo. Atitinkama valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti vertinimo laikotarpį pagrįstos trukmės laikotarpiu.

2.    Vertindama nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, Komisija išnagrinėja, ar visų valstybių narių:

a) nacionaliniais vidutinio laikotarpio fiskaliniais struktūriniais planais užtikrinama, kad ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos valstybės skola būtų tikėtinai mažinama arba toliau tikėtinai mažinama, arba išliktų apdairaus lygio;

b) valdžios sektoriaus deficitas išlaikomas mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę visą plano įgyvendinimo laikotarpį arba valdžios sektoriaus deficitas greitai nukrenta žemiau 3 % BVP pamatinės vertės ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos, kai nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano pateikimo metu deficitas viršija šią pamatinę vertę;

c) valdžios sektoriaus deficitas išlaikomas mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, jeigu 10 metų laikotarpiu nebūtų imtasi papildomų biudžeto priemonių;

d) fiskalinio koregavimo pastangos nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu yra bent proporcingos bendroms pastangoms per visą koregavimo laikotarpį;

e) tais metais, kai numatoma, kad atitinkamos valstybės narės deficitas viršys 3 % BVP pamatinę vertę, o perviršis nėra artimas tai vertei ir laikinas, fiskalinis koregavimas atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su pakeitimais, padarytais Reglamentu [X], 3 straipsnyje nurodytą lyginamąjį dydį ir

f) valstybės skolos santykis planavimo laikotarpio pabaigoje yra mažesnis už valstybės skolos santykį metais, einančiais prieš techninės trajektorijos pradžią.

3.    Be to, Komisija išnagrinėja, ar atitinkamos valstybės narės:

a) reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, atitinka 13 straipsnyje nustatytas sąlygas;

b) kiti plane numatyti reformų ir investicijų įsipareigojimai atitinka 12 straipsnio b punkto reikalavimus.

16 straipsnis

Tarybos vykdomas nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano tvirtinimas

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, paprastai per keturias savaites nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo priima rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, jei taikytina, patvirtinami reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio, įtraukto į jos nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, pratęsimas.

Jeigu nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas naudojamas kaip taisomųjų veiksmų planas, reikalingas perviršiniam makroekonominiam disbalansui panaikinti, kaip numatyta 30 straipsnyje, Taryba toje rekomendacijoje taip pat patvirtina disbalansui panaikinti būtinas reformas ir investicijas.

17 straipsnis

Tarybos rekomendacija dėl patikslinto nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano

Jeigu Taryba mano, kad planas neatitinka 15 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a punkte nustatytų reikalavimų, ji, remdamasi Komisijos rekomendacija, rekomenduoja, kad atitinkama valstybė narė pateiktų patikslintą nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą.

18 straipsnis

Tarybos rekomendacija, jeigu valstybė narė nesilaiko įsipareigojimų

Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, rekomenduoja atitinkamai valstybei narei, kad Komisijos pateikta techninė trajektorija būtų valstybės narės grynųjų išlaidų planas, jeigu:

(a)atitinkama valstybė narė per vieną mėnesį nuo Tarybos rekomendacijos pateikimo nepateikia patikslinto nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano;

(b)Taryba mano, kad patikslintas nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas neatitinka 15 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies a punkte nustatytų reikalavimų;

(c)laikotarpio, kurį apima ankstesnis nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, pabaigoje valstybė narė nepateikia naujo nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano.

19 straipsnis

Atvejis, kai valstybė narė patenkinamai nevykdo savo įsipareigojimų, kuriais grindžiamas jai taikomo koregavimo laikotarpio pratęsimas

Jeigu buvo pratęstas valstybei narei taikomas koregavimo laikotarpis, tačiau ji patenkinamai nevykdo reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas pratęsimas, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali rekomenduoti patikslintą grynųjų išlaidų planą su trumpesniu koregavimo laikotarpiu.

V SKYRIUS

NACIONALINIŲ VIDUTINIO LAIKOTARPIO FISKALINIŲ STRUKTŪRINIŲ PLANŲ ĮGYVENDINIMAS

20 straipsnis

Pažangos ataskaita

1.Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 d. Komisijai pateikia metinę nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

2.1 dalyje nurodytoje metinėje pažangos ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant grynųjų išlaidų planą, įgyvendinant platesnio masto reformų ir investicijų įsipareigojimus Europos semestro kontekste ir, jei taikytina, įgyvendinant reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas.

3.1 dalyje nurodytoje metinėje pažangos ataskaitoje taip pat pateikiama informacija, nurodyta III priede.

4.Kiekviena valstybė narė metinę pažangos ataskaitą skelbia viešai.

   21 straipsnis

Komisijos vykdoma stebėsena

Komisija stebi, kaip įgyvendinamas nacionalinis vidutinio laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, visų pirma grynųjų išlaidų planas.

Komisija sukuria kontrolės sąskaitą, veikiančią pagal IV priedą, ir stebi sukauptus faktinių grynųjų išlaidų nukrypimus aukštyn ir žemyn nuo grynųjų išlaidų plano.

22 straipsnis

Nepriklausomų fiskalinių institucijų vaidmuo

Kiekviena Tarybos direktyvos [...] [dėl nacionalinių biudžeto sistemų] 32 8 straipsnyje nurodyta nacionalinė nepriklausoma fiskalinė institucija pateikia vertinimą, ar 20 straipsnyje nurodytoje pažangos ataskaitoje pateikti biudžeto rezultatų duomenys atitinka grynųjų išlaidų planą. Kai taikytina, kiekviena nacionalinė nepriklausoma fiskalinė institucija taip pat analizuoja veiksnius, kuriais grindžiamas nukrypimas nuo grynųjų išlaidų plano.

23 straipsnis

Komisijos įspėjimas ir Tarybos rekomendacija dėl politikos priemonių

1.Kilus didelei nukrypimo nuo grynųjų išlaidų plano rizikai arba rizikai, kad valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti 3 % BVP pamatinę vertę, Komisija gali atitinkamai valstybei narei pateikti įspėjimą pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį.

2.Remdamasi Komisijos rekomendacija, pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį Taryba per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodyto Komisijos įspėjimo priima atitinkamai valstybei narei skirtą rekomendaciją dėl būtinų politikos priemonių.

24 straipsnis

Didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje

Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali priimti rekomendaciją, kuria valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo savo grynųjų išlaidų planų esant dideliam ekonomikos nuosmukiui euro zonoje arba visoje Sąjungoje, jeigu tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Taryba nustato tokio nukrypimo terminą.

Kol didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje tęsiasi, Komisija toliau stebi skolos tvarumą ir užtikrina politikos koordinavimą bei nuoseklų politikos priemonių derinį, kuriame atsižvelgiama į euro zonos ir Sąjungos aspektą.

Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali pratęsti laikotarpį, per kurį valstybėms narės gali nukrypti nuo grynųjų išlaidų planų, jeigu didelis ekonomikos nuosmukis euro zonoje arba visoje Sąjungoje tęsiasi. Laikotarpis gali būti pratęstas daugiau nei vieną kartą. Tačiau kiekvienas pratęsimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

25 straipsnis

Išskirtinės aplinkybės, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams

Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali priimti rekomendaciją, kuria valstybei narei leidžiama nukrypti nuo savo grynųjų išlaidų plano esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams, jeigu tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Taryba nustato tokio nukrypimo terminą.

Remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba gali pratęsti laikotarpį, per kurį valstybė narė gali nukrypti nuo grynųjų išlaidų plano, jeigu išskirtinės aplinkybės išlieka. Laikotarpis gali būti pratęstas daugiau nei vieną kartą. Tačiau kiekvienas pratęsimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieni metai.

VI SKYRIUS

DIALOGAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

26 straipsnis

Europos semestro dialogas

Siekiant padidinti priimamų sprendimų skaidrumą, taip pat politinę atsakomybę ir atskaitomybę už juos, Europos Parlamentas tinkamai įtraukiamas į Europos semestro veiklą, ypač per dialogą ekonomikos klausimais. Vykdant Europos semestro veiklą, jei tikslinga, konsultuojamasi su Ekonomikos ir finansų komitetu, Ekonominės politikos komitetu, Užimtumo komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu. Atitinkami suinteresuotieji subjektai, ypač socialiniai partneriai, įtraukiami, jei tikslinga, vykdant Europos semestro veiklą, susijusią su pagrindiniais politikos klausimais, vadovaujantis SESV nuostatomis ir nacionalinėmis teisinėmis bei politinėmis nuostatomis.

Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti skaidrumą bei atskaitomybę, Europos Parlamentas gali pakviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir atitinkamais atvejais Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba Euro grupės pirmininką atvykti į jį aptarti Komisijos valstybėms narėms teikiamas politikos gaires, Europos Vadovų Tarybos išvadas ir pagal šį reglamentą vykdomos daugiašalės priežiūros rezultatus.

Tarybos pirmininkas ir Komisija pagal SESV 121 straipsnį bei, jei tikslinga, Euro grupės pirmininkas kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai daugiašalės priežiūros rezultatų ataskaitą.

27 straipsnis

Principas „laikykis taisyklių arba paaiškink“

Tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją.

28 straipsnis

Dialogas su valstybe nare

Jeigu Taryba valstybei narei pateikia rekomendaciją pagal 23 straipsnio 2 dalį, iškilus didelei nukrypimo nuo grynųjų išlaidų plano rizikai, Europos Parlamentas gali suteikti tai valstybei narei galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

29 straipsnis

Reguliarus Europos Parlamento informavimas

1.Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.

2.Taryba ir Komisija į Europos Parlamentui ruošiamą ataskaitą įtraukia pagal šį reglamentą vykdomos daugiašalės priežiūros rezultatus.

VII SKYRIUS

SĄVEIKA SU REGLAMENTU (ES) Nr. 1176/2011

30 straipsnis

Sąveika su makroekonominio disbalanso procedūra

1. Jeigu valstybė narė nevykdo reformų ir investicijų įsipareigojimų, įtrauktų į jos nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą, kad įgyvendintų jai skirtas rekomendacijas, susijusias su Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 nustatyta makroekonominio disbalanso procedūra, ir jeigu Komisija mano, kad atitinkamoje valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis disbalansas pagal to reglamento 7 straipsnio 1 dalį, taikoma Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra.

2. Tokiu atveju valstybė narė, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 7 straipsnio 2 dalį pradėta perviršinio disbalanso procedūra, pagal šio reglamento 14 straipsnį pateikia patikslintą planą. Patikslintas planas parengiamas atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 7 straipsnio 2 dalį. Patikslintą planą turi patvirtinti Taryba pagal šio reglamento 16–19 straipsnius. Patikslintas planas vertinamas pagal šio reglamento 15 straipsnį.

3. Jeigu valstybė narė pateikia patikslintą vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą pagal 2 dalį, tas patikslintas planas naudojamas kaip taisomųjų veiksmų planas, kurio reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 1 dalį, ir jame išdėstomi konkretūs politikos veiksmai, kuriuos atitinkama valstybė narė įgyvendino arba ketina įgyvendinti, ir pateikiamas tų veiksmų tvarkaraštis.

Tokiu atveju pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 8 straipsnio 2 dalį Taryba, remdamasi Komisijos vertinimu, įvertina patikslintą planą per du mėnesius nuo jo pateikimo. Patikslinto plano įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas atliekami pagal šio reglamento 21 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 9 ir 10 straipsnius.

VIII SKYRIUS

SĄVEIKA SU REGLAMENTU (ES) Nr. 472/2013

31 straipsnis

Sąveika su griežtesnės priežiūros procedūra

Valstybė narė, kuriai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 33 2 straipsnį taikoma griežtesnė priežiūra, pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalį priimdama priemones, kuriomis siekiama pašalinti sunkumų priežastis ar galimas jų priežastis, atsižvelgia į visas jai pagal šio reglamento 23 straipsnį skirtas rekomendacijas.

Jeigu valstybei narei taikoma makroekonominio koregavimo programa ir jos pakeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnį, ji neprivalo pateikti vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano pagal šio reglamento 9 straipsnį ir metinės pažangos ataskaitos pagal šio reglamento 20 straipsnį.

IX SKYRIUS

DELEGUOTIEJI ĮGALIOJIMAI

32 straipsnis

Priedų dalinis pakeitimas

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami II–VII priedai, kad jie būtų pritaikyti siekiant tinkamai atsižvelgti į tolesnius pokyčius ar poreikius, susijusius su informacija, pateikta nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane (II priedas) arba metinėse pažangos ataskaitose (III priedas), kontrolės sąskaitos veikimu (IV priedas), tikėtinumo vertinimo metodika (V priedas), bendrais Sąjungos prioritetais (VI priedas) arba vertinimo sistema (VII priedas).

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.32 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo XXX.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 32 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 32 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Dialogas su valstybėmis narėmis

Vadovaudamasi šio reglamento tikslais, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, skirtus socioekonominei padėčiai valstybėje narėje įvertinti ir rizikai ar sunkumams, su kuriais susiduriama siekiant šio reglamento tikslų, nustatyti.

35 straipsnis

Nuodugnios priežiūros vizitai

1.Stebėsenos vietoje tikslais Komisija gali vykdyti nuodugnios priežiūros vizitus valstybėse narėse, kurioms skirtos rekomendacijos pagal 23 straipsnį.

2.Kai atitinkama valstybė narė yra valstybė narė, kurios valiuta yra euro, arba valstybė narė, kuri dalyvauja VKM II, Komisija, jei tikslinga, priežiūros vizituose gali pakviesti dalyvauti Europos Centrinio Banko atstovus.

36 straipsnis

Ataskaita

1.Komisija iki [2030 m. gruodžio 31 d.], o po to kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą, prie kurios prideda, kai tinkama, pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą. Komisija tą ataskaitą skelbia viešai.

2.1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apžvelgiama:

(a)šio reglamento veiksmingumas, visų pirma tai, ar pasitvirtino, kad nuostatos, kuriomis reglamentuojamas sprendimų priėmimas, yra pakankamai veiksmingos užtikrinant, kad valstybės skolos santykis būtų mažinamas arba išlaikomas apdairaus lygio pagal atitinkamas Tarybos rekomendacijas;

(b)pažanga, padaryta užtikrinant glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją.

3.Ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

37 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1466/97 panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1466/97 panaikinamas.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)     OL L 209, 1997 8 2, p. 1 .

(2)     OL L 209, 1997 8 2, p. 6 .

(3)    OL L 306, 2011 11 23, p. 41.

(4)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ( OL L 306, 2011 11 23, p. 12 ).

(5)    2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo ( OL L 306, 2011 11 23, p. 33 ).

(6)    2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“, COM(2020) 55 final.

(7)    2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatas dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos gairių, COM(2022) 583 final.

(8)    2022 m. kovo 28 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Online public consultation on the review of the EU economic governance framework - Summary of responses - Final Report“ (liet. „Viešos konsultacijos internetu dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros. Atsakymų santrauka. Galutinė ataskaita“), SWD(2022) 104 final.

(9)    Siekdamos stiprinti biudžetinę drausmę per visą ekonominį ciklą, 2012 m. kovo 2 d. 25 valstybės narės ratifikavo tarpvyriausybinį SSKV. SSKV 2 straipsnio pirmoje dalyje primenama, kad „Susitariančiosios Šalys taiko ir aiškina šią Sutartį laikydamosi Sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, visų pirma Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies, ir Europos Sąjungos teisės, taip pat proceso teisės, kai to reikia priimant antrinės teisės aktus“. SSKV 2 straipsnio antroje dalyje primenama, kad ši Sutartis „taikoma, jei ji atitinka Sutartis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ir Europos Sąjungos teisę. Ja nesikėsinama į Sąjungos kompetenciją veikti ekonominės sąjungos srityje.“ SSKV III antraštinė dalis „Fiskalinis susitarimas“ yra taikoma privaloma tvarka valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, ir savanoriškai – kitoms valstybėms narėms (SSKV 1 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsnio 5 dalis). SSKV 16 straipsnyje nustatyta, kad „ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos, remiantis jos vykdymo vertinimu, pagal Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo imamasi būtinų priemonių, kad šios Sutarties esminės nuostatos būtų įtrauktos į Europos Sąjungos teisinę sistemą“.

(10)    Žr. 2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Bendrieji nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principai“, COM(2012) 342 final.

(11)     https://economy-finance.ec.europa.eu/system/files/2017-02/c20171201_en.pdf

(12)

   Šiuo atžvilgiu pagrindiniai veiksniai yra geras valdymas ir teisinės valstybės principų laikymasis, visų pirma nepriklausomos, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos, veikiančios ir veiksmingos mokesčių sistemos, taip pat veiksmingos nemokumo ir tvirtos kovos su korupcija ir sukčiavimu sistemos.

(13)    OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(14)    OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(15)    2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (ES) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013 ir 473/2013 taikymo ir Tarybos direktyvos 2011/85/ES tinkamumo ataskaita“, COM(2020) 55 final.

(16)    2021 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatas „ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui“, COM(2021) 662 final.

(17)    COM(2022) 583 final.

(18)    2015 m. spalio 21 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/1937, kuriuo įsteigiama nepriklausoma patariamoji Europos fiskalinė valdyba (OL L 282, 2015 10 28, p. 37).

(19)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1).

(20)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(21)    1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto, patvirtinta Amsterdame (OL C 236, 1997 8 2, p. 1).

(22)    Europos klimato teisės akte nustatytas Sąjungos masto 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslas ir reikalaujama, kad Sąjungos institucijos ir valstybės narės darytų pažangą didindamos gebėjimą prisitaikyti, o tam reikia didelių viešųjų investicijų, kad būtų sumažintas neigiamas socialinis ir ekonominis klimato kaitos poveikis ES ir jos valstybėms narėms, įskaitant neigiamą poveikį ekonomikos augimui ir fiskaliniam tvarumui.

(23)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniam makroekonominiam disbalansui naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8).

(24)    2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(25)    2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(26)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013 5 27, p. 11).

(27)    2012 m. kovo 2 d. Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

(28)    2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatas „Bendrieji nacionalinių fiskalinio koregavimo mechanizmų principai“, COM(2012) 342 final.

(29)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(30)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(31)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(32)    [...] Tarybos direktyva [...], [kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms] (OL ..., ..., p. ).

(33)    2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013 5 27, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 04 26

COM(2023) 240 final

PRIEDAI

prie
x0009

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97

I PRIEDAS

Valstybių narių, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, techninės trajektorijos nustatymo kriterijai

Valstybių narių, kurių valstybės skola viršija 60 % BVP pamatinę vertę arba valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 % BVP pamatinę vertę, technine trajektorija užtikrinama, kad:

(a)ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos, jei nebus imtasi papildomų biudžeto priemonių, 10 metų skolos trajektorija tikėtinai mažėtų arba išliktų apdairaus lygio;

(b)valdžios sektoriaus deficitas būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP pamatinę vertę ir toks išliktų, jei per tą patį 10 metų laikotarpį nebus imtasi papildomų biudžeto priemonių;

(c)tais metais, kuriais, kaip numatoma, atitinkamos valstybės narės deficitas viršys 3 % BVP pamatinę vertę, o perviršis nebus artimas pamatinei vertei ir laikinas, techninė trajektorija taip pat atitiktų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su pakeitimais, padarytais Reglamentu [X], 3 straipsnyje nurodytą kriterijų;

(d)koregavimo pastangos nebūtų nukeliamos į paskutinius koregavimo laikotarpio metus, t. y. fiskalinio koregavimo pastangos nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpiu būtų bent proporcingos bendroms pastangoms per visą koregavimo laikotarpį;

(e)valstybės skolos santykis planavimo laikotarpio pabaigoje būtų mažesnis nei prieš techninės trajektorijos pradžią einančiais metais ir

(f)nacionalinių grynųjų išlaidų augimas vidutiniškai išliktų mažesnis nei vidutinio laikotarpio gamybos apimties augimas, paprastai plano įgyvendinimo laikotarpiu.

II PRIEDAS

Nacionaliniuose vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose pateiktina informacija

Nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane pateikiama ši informacija:

(a)11 straipsnyje nurodytas nacionalinis grynųjų išlaidų planas. Kitus biudžeto kintamuosius, kurių vyriausybė negali kontroliuoti ir kurie yra įtraukti į 2 straipsnyje pateiktą grynųjų išlaidų apibrėžtį, sudaro Sąjungos programų išlaidos, kurias visiškai atitinka Sąjungos fondų pajamos ir cikliniai išlaidų bedarbio pašalpoms elementai;

(b)prognozuojama valdžios sektoriaus pajamų augimo trajektorija pagal nesikeičiančios politikos scenarijų;

(c)prognozuojama valstybės skolos santykio raidos trajektorija;

(d)informacija apie netiesioginius įsipareigojimus, susijusius su visuomenės senėjimu, ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie gali turėti didelį poveikį valdžios sektoriaus biudžetams, įskaitant valdžios sektoriaus garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl viešųjų bendrovių veiklos, įskaitant jos mastą, galimas šių bendrovių išlaidas ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl teismo bylų, ir, jeigu įmanoma, informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su nelaimėmis ir klimatu;

(e)pagrindinės prielaidos apie numatomus ekonominius pokyčius ir pagrindinius ekonominius kintamuosius, kurie yra svarbūs užtikrinant suderinamumą su valstybės skolos konvergencija siekiant apdairaus lygio ir tai, kad valdžios sektoriaus deficitas ir toliau išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

(f)jei valstybė narė pasinaudoja e punkte nurodytomis prielaidomis, kurios skiriasi nuo Komisijos prielaidų, naudojamų nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano koregavimo laikotarpiu ir vėlesniu 10 metų laikotarpiu, jei nėra imamasi papildomų biudžeto priemonių, – tinkami paaiškinimai ir pagrindimai, remiantis patikimais ekonominiais šių skirtumų argumentais.

(g)pagrindinių ekonominių prielaidų pokyčių poveikio valstybės narės biudžeto ir skolos būklei analizė;

(h)jei taikoma, tinkamai pagrįstos priežastys (su atitinkamais pagrįstais ir patikrinamais ekonominiais argumentais), dėl kurių nukrypta nuo Komisijos pateiktos techninės trajektorijos;

(i)reformų ir investicijų prioritetai, kuriais siekiama spręsti pagrindines tai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytas problemas, atsižvelgiant į tai, kaip tai šaliai skirtos rekomendacijos įgyvendinamos;

(j)bendros viešųjų investicijų išlaidos, taip pat reformų ir viešųjų investicijų išlaidos, kuriomis siekiama VI priede nurodytų bendrų Sąjungos prioritetų;

(k)jei taikoma, informacija apie konkrečius, per nustatytą laiką įvykdytinus ir patikrinamus reformų ir investicijų įsipareigojimus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas pagal 13 straipsnį, jų įgyvendinimo tvarkaraštis, taip pat pagrįsti ekonominiai argumentai, kad šie reformų ir investicijų įsipareigojimai atitinka 13 straipsnyje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į VII priede nustatytus vertinimo kriterijus;

(l)jeigu įmanoma, kiekybiškai įvertinamas tikėtinas k punkte nurodytų reformų ir investicijų poveikis fiskaliniam tvarumui, augimui ir užimtumui, kai taikytina, laikantis bendrai sutartų metodikų;

(m)kai įmanoma, tų k punkte nurodytų reformų ir investicijų įsipareigojimų poveikis vidutinio laikotarpio biudžetui ir galimam vidutinio laikotarpio augimui;

(n)jei taikytina, reformos ir investicijos, kuriomis siekiama panaikinti nustatytą makroekonominį disbalansą pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;

(o)planuojamas bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų, apimančių nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano laikotarpį, lygis;

(p)valstybių narių, turinčių mažas valstybės skolos problemas, bet dėl visuomenės senėjimo prisiimtus didelius netiesioginius įsipareigojimus, nacionalinėje grynųjų išlaidų trajektorijoje ir nacionaliniuose vidutinio laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose numatytomis reformomis turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ilgojo laikotarpio iššūkius, susijusius su viešųjų finansų fiskaliniu tvarumu;

(q)informacija apie rengiant planą vykusias konsultacijas su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis.

III PRIEDAS

Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti metinėse pažangos ataskaitose

Metinėse pažangos ataskaitose valstybės narės pateikia šią informaciją:

(a)planuojamų grynųjų išlaidų, pagrįstų Tarybos nustatytu grynųjų išlaidų planu, ir grynųjų išlaidų, pagrįstų rezultatų duomenimis, palyginimą;

(b)nuo pat nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo pradžios tame plane pateiktų pagrindinių ekonominių kintamųjų prognozių ir tų kintamųjų rezultatų duomenų palyginimą, taip pat poveikį Tarybos nustatyto grynųjų išlaidų plano laikymuisi ir tame plane nurodytą poveikį prognozuojamai valstybės skolos santykio raidos trajektorijai;

(c)diskrecinių pajamų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais analizę;

(d)informaciją apie pažangą ir planuojamą nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane prisiimtų reformų ir investicijų įsipareigojimų įgyvendinimą kitais metais, remiantis informacija, kuri turi būti pateikta pagal II priedo i ir j punktus ir, jei taikytina, k ir n punktus;

(e)informaciją apie tai, kaip valstybė narė kitais metais ketina įgyvendinti konkrečiai jai skirtas praėjusių metų rekomendacijas, įskaitant, kai taikytina, rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos;

(f)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiu – informaciją apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangą, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų per Europos semestrą du kartus per metus teikti ataskaitas;

(g)informaciją apie nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane nurodytų ir II priedo d punkte minimų neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir, kai aktualu, su visuomenės senėjimu susijusių netiesioginių įsipareigojimų pokyčius ir informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir netiesioginius įsipareigojimus kitais metais;

(h)pagrindines prielaidas apie numatomus ekonominius pokyčius ir pagrindinius ekonominius kintamuosius vėlesniais koregavimo laikotarpio metais, įskaitant valstybės skolos santykį;

(i)valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų bei jų pagrindinių sudedamųjų dalių, įskaitant viešųjų investicijų išlaidas, prognozes ateinantiems koregavimo laikotarpio metams, parengtas pagal nesikeičiančios politikos scenarijų;

(j)planuojamas valdžios sektoriaus išlaidas ir pajamas, išreikštas BVP procentine dalimi, ir jų pagrindines sudedamąsias dalis vėlesniais koregavimo laikotarpio metais, atsižvelgiant į Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą;

(k)išlaidų ir pajamų priemonių, kurios turi būti įgyvendintos siekiant panaikinti atotrūkį tarp i punkte nurodytų išlaidų ir pajamų prognozių, parengtų pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, ir j punkte nurodytų planuojamų išlaidų ir pajamų, aprašymą ir kiekybinį įvertinimą;

(l)informaciją apie pagal makroekonominio disbalanso procedūrą nustatyto makroekonominio disbalanso pokyčius ir, kai taikytina, atitinkamų reformų ir investicijų, apie kurias pranešta nacionaliniame vidutinio laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane pagal II priedo n punktą, įgyvendinimo poveikio jam analizę;

(m)informaciją apie Komisijos įspėjimo arba Tarybos rekomendacijos, pateiktų pagal SESV 121 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimą;

(n)informaciją apie darbo rinkos, įgūdžių ir socialinės politikos pokyčius, taip pat apie politikos priemonių, kuriomis skatinama aukštynkryptė valstybių narių socialinė konvergencija siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, įgyvendinimą, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir užimtumo gairių pagal SESV 148 straipsnį principų. Tai apima numatomą priemonių poveikį, susijusį su pažanga siekiant nacionalinių užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslų iki 2030 m.;

(o)22 straipsnyje nurodytų nepriklausomų fiskalinių institucijų vertinimą.

IV PRIEDAS

Kontrolės sąskaitos veikimas

Kiekvienos valstybės narės kontrolės sąskaitoje, nurodytoje 21 straipsnyje, bus įrašoma debeto suma, kai faktinės grynosios išlaidos valstybėje narėje atitinkamais metais viršys Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą.

Kontrolės sąskaitoje bus įrašoma kredito suma, kai faktinės grynosios išlaidos valstybėje narėje atitinkamais metais bus mažesnės už Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą.

Per atitinkamą laikotarpį sukauptas kontrolės sąskaitos likutis yra suma, gauta sudėjus per tą laikotarpį užregistruotas metines debeto ir kredito sumas.

V PRIEDAS

Komisijos naudojama tikėtinumo vertinimo metodika

Pagal 8 straipsnį atliekamo tikėtinumo vertinimo metodika grindžiama šiomis sąlygomis:

·valstybės skolos santykis turėtų mažėti arba toliau būti apdairaus lygio pagal 2022 m. skolos tvarumo stebėsenos ataskaitoje aprašytus apibrėžiamojo pobūdžio scenarijus, kuriuos Komisija parengė pagal vidutinio laikotarpio valstybės skolos prognozavimo sistemą;

·rizika, kad valstybės skolos santykis nemažės penkerius metus po nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano koregavimo laikotarpio, yra pakankamai maža. Rizika vertinama remiantis Komisijos tikimybine analize.

VI PRIEDAS

Bendri Sąjungos prioritetai

12 straipsnio b punkte nurodyti šie bendri Sąjungos prioritetai:

(a)Europos žaliasis kursas 1 , įskaitant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. 2 ir jo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

(b)Europos socialinių teisių ramstis 3 , įskaitant susijusius 2030 m. užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo tikslus;

(c)2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programa 4 , kuri nacionaliniu lygmeniu atspindėta nacionaliniuose skaitmeninio dešimtmečio strateginiuose veiksmų planuose;

(d) „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis. Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“ 5 .

VII PRIEDAS

Reformų ir investicijų įsipareigojimų, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas, vertinimo sistema

1.Taikymo sritis

Šios vertinimo sistemos paskirtis:

–ja remdamasi Komisija vertina, ar reformų ir investicijų įsipareigojimai, įtraukti į nacionalinius vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, kuriais grindžiamas jų koregavimo laikotarpio pratęsimas, atitinka 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Taigi, siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ši vertinimo sistema yra pagrindas, kuriuo remiantis taikomi 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti vertinimo kriterijai;

–ja remiantis vertinama, ar kiekvienas iš tų reformų ir investicijų įsipareigojimų atitinka 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas. Taigi ši vertinimo sistema taip pat yra pagrindas, kuriuo remiantis tuo pačiu tikslu taikomos 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

2.Vertinimo kriterijai

Pagal 13 straipsnio 2 dalį reformų ir investicijų įsipareigojimai, įtraukti į nacionalinius vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turi atitikti valstybės skolos problemų mastą, nustatytą naujausioje skolos tvarumo stebėsenos ataskaitoje, ir vidutinio laikotarpio augimo iššūkius valstybėje narėje. Tikimasi, kad valstybių narių, kuriose valstybės skolos problemos yra susijusios su dideliais vidutinio laikotarpio augimo iššūkiais, atveju tos reformos ir investicijos taip pat padės pašalinti vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo kliūtis.

Reformų ir investicijų įsipareigojimai bendrai turi atitikti šiuos kriterijus:

2.1.reformų ir investicijų įsipareigojimais skatinamas augimas;

–tikimasi, kad dėl reformų ir investicijų įsipareigojimų, pagrįstų patikimomis, tinkamai dokumentuotomis ir apdairiomis prielaidomis, bus reikšmingu mastu tvariai padidintas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas;

2.2.reformų ir investicijų įsipareigojimais remiamas fiskalinis tvarumas;

–tikimasi, kad dėl reformų ir investicijų įsipareigojimų vidutiniu laikotarpiu bus pasiekta reikšmingų struktūrinių patobulinimų viešųjų finansų srityje, struktūriškai sumažinant viešąsias išlaidas arba padidinant viešąsias pajamas;

2.3.reformų ir investicijų įsipareigojimais atsižvelgiama į VI priede nurodytus Sąjungos prioritetus;

–reformų ir investicijų įsipareigojimai labai padeda siekti bent vieno iš VI priede nurodytų Sąjungos prioritetų;

2.4. reformų ir investicijų įsipareigojimais bendrai atsižvelgiama į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, įskaitant, kai taikytina, rekomendacijas, pateiktas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą;

–tikimasi, kad atitinkami reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, bendrai padės spręsti problemas, nustatytas atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant rekomendacijas, atitinkamais atvejais pateikiamas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą, atsižvelgiant į konkrečios šalies problemų sritį ir mastą ir, kai aktualu, į įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus;

2.5.reformų ir investicijų įsipareigojimais užtikrinama, kad bendras nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis nacionalinio vidutinio laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano įgyvendinimo laikotarpiu būtų didesnis nei vidutinio laikotarpio lygis prieš to plano laikotarpį;

–ar planuojamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų viešųjų investicijų lygis plano įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnis nei vidutinio laikotarpio lygis prieš plano laikotarpį.

Be to, visi valstybių narių prisiimti reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas koregavimo laikotarpio pratęsimas, turėtų būti pakankamai išsamūs, nustatyti iš anksto, įvykdytini per nustatytą laiką ir patikrinami;

–reformų ir investicijų įsipareigojimų aprašymas yra aiškus ir jame išsamiai išdėstyti kiekvienos reformos ir investicijų elementai, kad Komisija galėtų įvertinti 2.1–2.5 punktuose nurodytus kriterijus, be kita ko, susijusius su jų įgyvendinimu ir stebėsena;

–reformos bus įgyvendintos per plano laikotarpį;

–investicijos bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki koregavimo laikotarpio pabaigos;

–į nacionalinį vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą įtraukti aiškūs, realistiški, aktualūs ir patikimi rodikliai, pagal kuriuos galima patikrinti pažangą, padarytą veiksmingai įgyvendinant reformų ir investicijų įsipareigojimus.

(1)    2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, ir 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L 114, 2022 4 12, p. 22).

(2)    2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas).

(3)    (2017/C 428/09) Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).

(4)    2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2022/2481, kuriuo nustatoma 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programa (OL L 323, 2022 12 19, p. 4).

(5)    Europos Sąjungos Taryba, COPS 130.