Informacija vartotojams, teisė atsisakyti sutarties ir kitos vartotojų teisės
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių
Direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 93/13/EEB ir direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, susijusios su ES vartotojų apsaugos taisyklių geresniu vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu
KOKS ŠIŲ DIREKTYVŲ TIKSLAS?
Direktyva 2011/83/ES siekiama:
- padidinti vartotojų apsaugą suderinant kelis pagrindinius nacionalinės teisės aktų dėl vartotojų ir pardavėjų sutarčių aspektus;
- paskatinti prekybą tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, ypač kalbant apie internetu perkančius vartotojus.
Šia direktyva pakeista Nuotolinės prekybos direktyva (97/7/EB) ir Direktyva dėl sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose (85/577/EEB).
Direktyva (ES) 2019/2161 dėl geresnio ES vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir modernizavimo iš dalies pakeičiama Direktyva 2011/83/ES. Pakeitimais didinama ES vartotojų apsauga kai kuriose srityse, kaip antai perkant prekes elektroninėse prekyvietėse* užtikrinant kainos individualizavimo* skaidrumą ir sudarant internetinės pasiūlos reitingą bei vartotojų teises naudojantis „nemokamomis“ interneto paslaugomis.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Taikymo sritis
- Su tam tikromis išimtimis, kaip antai dėl sveikatos priežiūros, socialinių ir finansinių paslaugų (pavyzdžiui, vartojimo kredito ir draudimo), Direktyva 2011/83/ES, iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2019/2161, apima platų spektrą sutarčių, sudarytų tarp prekiautojų ir vartotojų, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis*, paslaugų sutartis*, skaitmeninio turinio teikimo sutartis ir sutartis dėl vandens, dujų, elektros energijos arba centralizuoto šilumos tiekimo. Ji taikoma sutartims, sudarytoms parduotuvėse, ir sutartims, sudarytoms ne prekybai skirtose patalpose (pavyzdžiui, vartotojo namuose) arba nuotolinės prekybos atveju (pavyzdžiui, internetu).
- Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2019/2161 išplečiama Direktyvos 2011/83/ES taikymo sritis, kad į ją patektų sutartys, pagal kurias prekiautos vartotojui teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninę paslaugą* arba skaitmeninį turinį*, o vartotojas pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis*. Ja taip pat nustatomos papildomos informacijos teikimo pareigos elektroninių prekyviečių teikėjams, taikomos sutartims, kurias vartotojai sudaro su skirtingais teikėjais elektroninėse prekyvietėse.
Informacijos teikimo pareigos
- Prieš sudarant sutartį prekiautojai turi aiškiai ir suprantamai pateikti vartotojams informaciją, pavyzdžiui:
- savo tapatybę ir kontaktinius duomenis;
- pagrindines prekės ypatybes;
- taikomas sąlygas, įskaitant apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką ir sutarties trukmę bei jos nutraukimo sąlygas.
- Parduotuvėse turi būti teikiama tokia informacija, kuri nėra akivaizdi.
- Informacijos reikalavimai, pirmiausia susiję su teise atsisakyti sutarties, yra išsamesni sutartims, sudarytoms nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, internetu, telefonu ar paštu) ir sutartims, sudarytoms ne prekybai skirtose patalpose (pavyzdžiui, kai prekiautojas apsilanko vartotojo namuose).
- Iš dalies keičiančioje Direktyvoje (ES) 2019/2161 įtraukti konkretūs informacijos pateikimo reikalavimai sutartims, sudarytoms elektroninėse prekyvietėse. Elektroninių prekyviečių teikėjai turi:
- informuoti vartotojus, ar trečioji šalis yra prekiautojas ar ne prekiautojas (t. y. kitas vartotojas);
- įspėti vartotoją, kad su ne prekiautojais sudarytoms sutartims netaikomos ES vartotojų apsaugos taisyklės;
- paaiškinti, kas atsakingas už sutarties vykdymą: trečioji šalis, prekiautojas ar elektroninės prekyvietės teikėjas.
- Be to, iš dalies keičiančioje Direktyvoje (ES) 2019/2161 reikalaujama, kad prekiautojai informuotų vartotojus, ar kaina individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą.
Teisė atsisakyti sutarties
- Vartotojai gali atsisakyti nuotoliniu būdu ir ne prekybai skirtose patalpose sudaromų sutarčių per 14 dienų nuo prekių* pristatymo ar paslaugų sutarties sudarymo, taikant tam tikras išimtis, nepateikus paaiškinimų ar nepatiriant išlaidų. Tam pakanka prekiautojo pateiktos standartinės atsisakymo formos. Jei vartotojai nesupažindinami su savo teisėmis, sutarties atsisakymo laikotarpis pratęsiamas 12 mėnesių.
- Išimtys taikomos kai kuriomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, gendančioms prekėms, vartotojų atidarytoms supakuotoms prekėms, kurios negali būti grąžintos sveikatos ar higienos sumetimais, ir viešbučių ar automobilių nuomos rezervacijoms, susietoms su konkrečiomis datomis. Be to, tam tikromis aplinkybėmis išimtys taikomos sutartims dėl tiekiamo skaitmeninio turinio, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, jei teikimas pradėtas.
- Jei vartotojai atsisako sutarties, jie negali naudoti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos ir negali teikti jos trečiosioms šalims.
Jokių nepagrįstų išlaidų ar papildomų mokesčių
- Prekiautojams draudžiama imti iš vartotojų mokesčius už naudojimąsi mokėjimo priemonėmis, kurie viršija prekiautojo patiriamas išlaidas naudojantis tokia priemone. Daugeliu atvejų pagal mokėjimo paslaugų direktyvą (Direktyva (ES) 2015/2366, žr. santrauką) visiškai draudžiama imti tokius mokesčius.
- Skambinant prekiautojui ir teikiant skundus dėl sudarytos sutarties vartotojas neturi mokėti didesnio mokesčio, nei bazinis pokalbių telefonu mokestis.
- Prekiautojai privalo gauti vartotojo aiškų sutikimą, kai jam siūlomos papildomos mokamos paslaugos. Tokiems mokėjimams negali būti naudojamos užsakymo formos su jau pažymėtais langeliais.
Sankcijos
- Direktyva 2011/83/ES reikalaujama, kad valstybės narės numatytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikomas už nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, pažeidimus.
- Iš dalies keičiančioje Direktyvoje (ES) 2019/2161 nustatomas kriterijų, taikomų skiriant sankcijas, sąrašas. Joje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų galimybes skirti baudas, kurios sudarytų bent 4 proc. prekiautojo metinės apyvartos arba 2 mln. eurų, jei nėra duomenų apie prekiautojo apyvartą. Tokios baudos turi būti skiriamos valstybių narių vyriausybėms imantis bendrų veiksmų didelių tarpvalstybinių pažeidimų, kurie sukelia neigiamą poveikį vartotojams keliose valstybėse narėse, atvejais taikant vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo reglamentą (Reglamentas (ES) 2017/2394, žr. santrauką).
NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS DIREKTYVOS?
Direktyva 2011/83/ES taikoma sutartims, sudarytoms po 2014 m. birželio 13 d.
Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2019/2161 turi būti perkelta į valstybių narių teisę ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. ir pradėta taikyti nuo 2022 m. gegužės 28 d.
KONTEKSTAS
Daugiau informacijos žr.:
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Elektroninė prekyvietė – paslauga, naudojanti programinę įrangą, įskaitant interneto svetainę, svetainės dalį ar taikomąją programą, kurią naudoja prekiautojas arba kuri yra naudojama jo vardu, leidžiančią vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su kitais prekiautojais ar vartotojais.
Kainos individualizavimas – kai prekiautojas gali nustatyti kainas, kurios individualiai taikomos skirtingiems vartotojams arba vartotojų grupėms naudojant automatizuotą tų vartotojų teikiamos pirmenybės ir noro mokėti analizę.
Pirkimo–pardavimo sutartis – sutartis, pagal kurią prekiautojas perduoda ar įsipareigoja perduoti prekių nuosavybės teises vartotojui, įskaitant sutartis, kurių dalykas gali būti ir prekės, ir paslaugos.
Paslaugų sutartis – bet kuri sutartis, kuri nėra pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią prekiautojas vartotojui teikia arba įsipareigoja teikti paslaugą, taip pat ir skaitmeninę paslaugą.
Skaitmeninė paslauga – tai yra:
- paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų;
- paslauga, leidžianti skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba kitaip su tais duomenimis sąveikauti.
Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.
Asmens duomenys – bet kokia informacija apie asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti.
Prekės – tai yra:
- bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, įskaitant vandenį, dujas ir elektros energiją, jeigu jie paruošti pardavimui ribotu tūriu arba nustatytu kiekiu;
- bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, į kuriuos įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kurie yra su jais tarpusavyje susieti taip, kad be to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijų (skaitmeninių elementų turinčios prekės).
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64–88).
Vėlesni Direktyvos 2011/83/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7–28).
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Komisijos pranešimas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių aiškinimo ir taikymo gairės (OL L 525, 2021 12 29, p. 1–85).
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28–50).
Žr. konsoliduotą versiją.
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1–27).
Žr. konsoliduotą versiją.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Naujos galimybės vartotojams (COM(2018) 183 final, 2018 4 11).
2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1–26).
Žr. konsoliduotą versiją.
2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).
Žr. konsoliduotą versiją.
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1–33).
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66–92).
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 03.02.2022