1

2002 m. lapkričio 29 d.SESVanderhave NV, įstojusi į bylą šalis, pateikė Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT) paraišką dėl augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje pagal 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390). Augalų veislė, kuriai paprašyta suteikti teisinę apsaugą, yra veislė M 02205, t. y. Beta vulgaris L. ssp. Vulgaris var. altissima Döll rūšiai priklausančių cukrinių runkelių veislė.

2

BAVT pavedė Statens utsädeskontroll (Sėklų kontrolės ir sertifikavimo tarnyba, Švedija, toliau – ekspertizę atlikusi tarnyba) pagal Reglamento Nr. 2100/94 55 straipsnio 1 dalį atlikti prašomos apsaugoti veislės techninę ekspertizę. Šiai tarnybai buvo pavesta, be kita ko, išnagrinėti, ar prašoma apsaugoti veislė skiriasi nuo panašiausių veislių, apie kurių egzistavimą buvo visuotinai žinoma paraiškos dėl augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje pateikimo dieną (toliau – referencinės veislės), kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu runkelių veislės Dieck 3903 ir KW 043 buvo laikomos į prašomą apsaugoti veislę panašiausiomis veislėmis.

3

2004 m. gruodžio 10 d. ekspertizę atlikusi tarnyba išsiuntė BAVT galutinę techninę ataskaitą, prie kurios buvo pridėtas veislės aprašymas ir dokumentas „Informacija apie išskirtinumą“ (toliau – lyginamasis išskirtinumų sąrašas). Pastarajame dokumente buvo pateikta tokia informacija:

4

Remdamasi šia ataskaita, 2005 m. balandžio 18 d. BAVT suteikė įstojusiai į bylą šaliai prašomą augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje veislei M 02205 (registracijos Nr. UE 15118). Prie to sprendimo buvo pridėti ekspertizę atlikusios tarnybos pateikti dokumentai su augalų veislės aprašymu ir lyginamuoju išskirtinumų sąrašu.

5

2012 m. balandžio 20 d. ieškovė Aurora Srl informavo BAVT, kad, pirma, Italijos teismuose vyksta procesas dėl teisių pažeidimo, kurį prieš ją pradėjo įstojusi į bylą šalis, ir, antra, veislės M 02205 registracijos sertifikate buvo nustatytas prieštaravimas – būtent tai, kad raiškos laipsniai, susiję su augalų veislės aprašyme nurodytais požymiais „lapo spalva“ ir „lapas: banguotas kraštas“, neatitinka raiškos laipsnių, nurodytų lyginamajame išskirtinumų sąraše (atitinkamai 4 vietoj 5 ir 5 vietoj 4).

6

2012 m. balandžio 23 d. BAVT pateikus prašymą dėl paaiškinimų, ekspertizę atlikusi tarnyba patvirtino, kad lyginamajame išskirtinumų sąraše išties buvo padaryta klaida. Tačiau, ekspertizę atlikusios tarnybos nuomone, minėta klaida nepaneigia išvados dėl prašomos apsaugoti veislės skiriamojo požymio, tuo labiau kad augalų veislės aprašyme pateikta informacija buvo tiksli.

7

2012 m. gegužės 4 d. BAVT pateikė ieškovei ištaisytą lyginamojo išskirtinumų sąrašo versiją ir nurodė, kad tai yra iš oficialaus augalų veislės aprašymo paimtos informacijos perteikimo klaida.

8

Vėliau ieškovė informavo BAVT apie tai, kad ištaisytoje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijoje buvo nustatyta kitų klaidų, būtent tai, kad pakeistoje minėto dokumento versijoje žyma apie „lapo spalvos“ požymį nebuvo pataisyta. 2012 m. gegužės 11 d. BAVT patvirtino, kad veislės M 02205 raiškos laipsnis, susijęs su minėtu požymiu, yra 4, o ne 5. Kadangi atlikus pastarąjį taisymą „lapo spalvos“ požymis nebebuvo svarbus siekiant atskirti prašomą apsaugoti veislę nuo veislės KW 043, nes jų raiškos laipsniai tapo identiški, šis požymis iš lyginamojo išskirtinumų sąrašo buvo pašalintas.

9

Ekspertizę atlikusiai tarnybai ir BAVT keičiantis informacija šiuo klausimu, pastaroji taip pat iškėlė klausimų, susijusių su dviejų veislių M 02205 ir KW 043 identišku raiškos laipsniu, kiek tai susiję su požymiu „daigumas“.

10

2012 m. balandžio 27 d. siųsdama BAVT ištaisytą lyginamojo išskirtinumų sąrašo versiją, ekspertizę atlikusi tarnyba paliko nuorodą į požymį „daigumas“ ir prie jos raiškos laipsnio pridėjo procentinį pokytį, būtent 29 % prašomai apsaugoti veislei ir 94 % referencinei veislei KW 043.

11

Atlikus šiuos paskesnius taisymus, lyginamasis išskirtinumų sąrašas buvo toks:

12

2012 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė pateikė prašymą pripažinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, suteiktą įstojusiai į bylą šaliai pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnį, negaliojančia, motyvuodama tuo, kad vėliau atlikti lyginamojo išskirtinumų sąrašo taisymai rodo, jog veislė M 02205 neatitinka „išskirtinumo“ sąlygos, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalį. Konkrečiai kalbant, pareiškime, kuriame buvo nurodyti apeliacijos, kurią ieškovė pateikė BAVT, argumentai, ieškovė ginčijo tai, kad atlikus minėtus taisymus vienintelis veislių M 02205 ir KW 043 skirtumas yra požymio „daigumas“ raiškos laipsnio procentinis pokytis, t. y. 29 % – veislės M 02205 ir 94 % – referencinės veislės KW 043 pokytis. Ieškovės manymu, dėl šios aplinkybės šio požymio pasirinkimas tapo netinkamas šiai išvadai dėl prašomos apsaugoti veislės išskirtinumo paremti, nes, vadovaujantis paaiškinimais, pateiktais šiuo atveju taikytiname 2001 m. lapkričio 15 d. BAVT priimto protokolo dėl augalų veislės Beta vulgaris L. ssp. Vulgaris var. altissima Döll (toliau – 2001 m. lapkričio 15 d. protokolas) 1 priede, prašomos apsaugoti veislės išskirtinumas pagal požymį „daigumas“ galėjo būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu tarp šios veislės ir referencinės veislės vertinimo būtų 2 taškų skirtumas, o taip šiuo atveju nebuvo ir tai nebuvo ginčyta.

13

2013 m. gegužės 13 d. – tiek, kiek paaiškėjo, kad, atlikus minėtus taisymus, vienintelis veislių M 02205 ir KW 043 skirtumas faktiškai buvo susijęs su požymio „daigumas“ procentine dalimi, BAVT kreipėsi į ekspertizę atlikusią tarnybą ir paprašė jos patikrinti, ar požymis „daigumas“ yra vienintelis požymis, pagal kurį išsiskiriama iš minėtų veislių, ar atliekant techninę ekspertizę buvo pastebėta ir kitų šios rūšies požymių.

14

2013 m. gegužės 14 d. ekspertizę atlikusi tarnyba pateikė atnaujintą lyginamojo išskirtinumų sąrašo versiją; joje buvo nurodyti nauji požymiai, kuriais, minėtos tarnybos nuomone, buvo galima pateisinti atitinkamų veislių išskirtinumą. Šioje versijoje buvo nurodyta:

15

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, BAVT 2013 m. gegužės 16 d. apsaugos pripažinimo negaliojančia procedūros šalims patvirtino, kad veislė M 02205 skiriasi nuo visų visuotinai žinomų veislių, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnį. Be to, ji nurodė, kad požymiai buvo pakeisti dėl to, jog atskirų ekspertizes atliekančių tarnybų praktika skiriasi ir dėl būdo, kuriuo jos rengia išskirtinumo ataskaitas, ir dėl požymių, kurie, jų manymu, yra svarbūs siekiant pateisinti prašomos apsaugoti veislės išskirtinumą, pasirinkimo. Be to, BAVT buvo pateisinusi požymio „daigumas“ pasirinkimą, būtent remdamasi šia įvairia atskirų ekspertizes atliekančių tarnybų praktika. Tačiau, kadangi paaiškėjo, kad šis požymis negali pateisinti išvados dėl išskirtinumo, galiausiai jis buvo pašalintas iš požymių sąrašo, esančio galutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijoje, patvirtintoje 2013 m. rugsėjo 9 d. Ši versija buvo suformuluota taip:

16

Dėl atliktų įvairių lyginamojo išskirtinumų sąrašo pakeitimų ieškovė savo žodinėse pastabose, pateiktose per BAVT vykusį posėdį, pateikė papildomų argumentų, siekdama įrodyti, kad ginčijamos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo metu veislė M 02205 nesiskyrė nuo referencinės veislės KW 043.

17

Ji, be kita ko, tvirtino, kad priešpaskutinėje ir paskutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijose nurodyta, jog jame pateikti raiškos vertinimai, kiek tai susiję su referencinėmis veislėmis KW 043 ir Dieck 3903, neišplaukia iš 2003 ir 2004 m. atliktų lyginamųjų auginimo bandymų rezultatų, o buvo paimti iš minėtų veislių oficialių aprašymų tokie, kokie buvo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo šioms veislėms metu. Ieškovės teigimu, tokia praktika yra ne tik nepriimtina, bet ir neteisėta, nes prieštarauja bet kokioms šioje srityje taikomoms taisyklėms, pagal kurias prašomos apsaugoti veislės išskirtinumas turėtų būti grindžiamas tik duomenimis, gautais tiesiogiai iš lyginamųjų auginimo bandymų, atliktų per du nepriklausomus vegetacijos ciklus po paraiškos įregistruoti prašomą apsaugoti veislę pateikimo. Jos nuomone, yra tik vienintelis galimas paaiškinimas, kuriuo galima pateisinti BAVT sprendimą pagrįsti išvadą dėl veislės M 02205 išskirtinumo oficialiu referencinių veislių KW 043 ir Dieck 3903 aprašymu. Paaiškinimas yra toks, kad, iš lyginamojo išskirtinumų sąrašo pašalinus požymius „lapo spalva“ ir „daigumas“, joks kitas duomuo, susijęs su 2003 ir 2004 m. atliktų lyginamųjų auginimo bandymų rezultatais, negali net pagrįsti prašomos apsaugoti veislės išskirtinumo.

18

Siekdama išsklaidyti abejones šiuo klausimu, ieškovė 2013 m. gegužės 23 d. paprašė BAVT pateikti jai visus iš ekspertizę atlikusios tarnybos gautus dokumentus, susijusius su veislės M 02205 byla. 2013 m. birželio 5 d. raštu BAVT atsakė į ieškovės prašymą, bet tai padarė tik iš dalies ir pateikė tik veislių, kurios buvo išnagrinėtos atliekant techninę ekspertizę 2003 ir 2004 m., sąrašus, kokius jai buvo pateikusi ekspertizę atlikusi tarnyba.

19

Ieškovė pateikė BAVT kelis kitus prašymus pateikti papildomos informacijos, siekdama gauti minėtų auginimo bandymų rezultatus. Vis dėlto šie prašymai nebuvo patenkinti vykstant administracinei procedūrai BAVT, motyvuojant tuo, kad šiuos duomenis turi saugoti ekspertizę atlikusi tarnyba. BAVT minėtų auginimo bandymų rezultatus ieškovei išsiuntė tik 2015 m. kovo 2 d.

20

2013 m. rugsėjo 23 d. Sprendimu NN 010 BAVT atmetė ieškovės pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktą pateiktą prašymą pripažinti apsaugą negaliojančia, motyvuodama tuo, kad veislė M 02205 gerokai skiriasi nuo referencinių veislių, tarp kurių yra veislė KW 043. Ji nurodė, kad ekspertizę atlikusi tarnyba galutinės ataskaitos pateikimo metu žinojo apie teisingus raiškos vertinimus, kiek tai susiję su visais prašomos apsaugoti veislės požymiais, todėl perteikimo klaidos lyginamajame išskirtinumų sąraše neturėjo įtakos išvadai dėl šios veislės skiriamojo požymio; be to, šią aplinkybę patvirtino ekspertizę atlikusi tarnyba.

21

BAVT teigimu, prašoma apsaugoti veislė aiškiai išsiskyrė iš visų kitų visuotinai žinomų cukrinių runkelių veislių ir taip buvo dėl kelių požymių. Pirmiausia BAVT priminė, kad atnaujintoje 2013 m. gegužės 14 d. lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijoje patvirtinta išvada, jog veislė M 02205 nuo referencinės veislės KW 043 skiriasi keturiais kitais požymiais. Be to, ji teigė, jog aplinkybė, kad lyginamajame išskirtinumų sąraše iš pradžių buvo paminėtas požymis „daigumas“, nepaisant to, kad nėra svarbus prašomos apsaugoti veislės išskirtinumui pagrįsti, deja, neturėjo įtakos galutinei išvadai. Tuo labiau kad ekspertizes atliekančios tarnybos lyginamuosius išskirtinumų sąrašus pateikia tik papildomai, vien informacijos tikslais. Galiausiai BAVT nurodė, kad tuomet, kai suprato, jog požymis „daigumas“ nėra svarbus požymis, kuris turi būti paminėtas ataskaitoje, ji ekspertizę atlikusios tarnybos paprašė ne „papildomų“ ar „naujų“ požymių, kaip tvirtino ieškovė, o parinkti kitą požymį, kuris buvo pastebėtas per lyginamuosius auginimo bandymus ir kuris būtų svarbus siekiant parodyti prašomos apsaugoti veislės išskirtinumą.

22

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, BAVT atsisakė pripažinti nagrinėjamą augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia.

23

2013 m. spalio 4 d. ieškovė dėl sprendimo atmesti jos prašymą augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje pripažinti negaliojančia pateikė apeliaciją BAVT apeliacinei tarybai pagal Reglamento Nr. 2100/94 67–72 straipsnius.

24

Pareiškime, kuriame išdėstyti apeliacijos pagrindai, ieškovė, be kita ko, išreiškė abejones dėl su referencine veisle KW 043 susijusių duomenų, įterptų į priešpaskutinę ir paskutinę lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijas, kilmės.

25

Kaip ir nagrinėjant pirmąja instancija BAVT, ieškovė toliau tvirtino, kad veislės M 02205 išskirtinumas, palyginti su referencinėmis veislėmis KW 043 ir Dieck 3903, buvo nustatytas ne remiantis duomenimis, surinktais atlikus lyginamąjį auginimo bandymą, bet, labiau tikėtina, remiantis referencinių veislių sertifikatuose esančiais vertinimais, gautais atlikus lyginamuosius auginimo bandymus įvairiais laikotarpiais, būtent 2001 ir 2002 m., kiek tai susiję su veisle KW 043, ir 2002 ir 2003 m., kiek tai susiję su veisle Dieck 3903. Šiuo klausimu ieškovė nurodė, kad lyginamajame išskirtinumų sąraše veislei KW 043 suteikti raiškos vertinimai yra identiški oficialiame šios veislės aprašyme minėtiems vertinimams. Ekspertizes atliekančioms tarnyboms yra aišku, kad dėl to, jog runkeliams būdingų požymių raiškos vertinimams itin didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tikimybė gauti tuos pačius raiškos vertinimus per lyginamuosius auginimo bandymus skirtingais metais yra itin menka.

26

2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimu A 010/2013 (toliau – skundžiamas sprendimas) Apeliacinė taryba atmetė ieškovės apeliaciją kaip nepagrįstą, be kita ko, nusprendusi, kad ieškovė pervertino lyginamojo išskirtinumų sąrašo svarbą, nors iš tiesų šiame dokumente pateikiama tik papildoma, su lyginamųjų auginimo bandymų rezultatais susijusi informacija. Todėl tai, kad šis dokumentas buvo taisytas tris kartus, savaime nelėmė nagrinėjamos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje pripažinimo negaliojančia.

27

Dėl lyginamųjų auginimo bandymų klausimo Apeliacinė taryba nusprendė, kad ieškovė tik tvirtino, jog nebuvo atlikta jokio tiesioginio prašomos apsaugoti veislės ir referencinių veislių palyginimo. Pripažinusi tokį tiesioginį veislių palyginimą „pagrindine taisykle“ per tokius bandymus, Apeliacinė taryba nusprendė, kad, kaip per jos posėdį patvirtino ekspertizę atlikusios tarnybos ekspertas C., nagrinėjamu atveju palyginimas buvo atliktas.

28

Be to, Apeliacinė taryba nurodė, kad į lyginamąjį išskirtinumų sąrašą įterpti duomenys galėjo būti gauti tik atlikus lyginamuosius prašomos apsaugoti veislės ir veislių, laikomų panašiausiomis į ją, auginimo bandymus. Šiuo klausimu ji pirmiausia paaiškino, kad prašomos apsaugoti veislės dėl aplinkos poveikio požymių raiškai negali būti lyginamos su anksčiau užfiksuotais ir surinktais rezultatais. Remiantis viena iš pagrindinių taisyklių, atliekant lyginamuosius auginimo bandymus tiesioginis prašomos apsaugoti veislės ir referencinių veislių palyginimas yra išankstinė sąlyga suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje. Be to, Apeliacinė taryba nurodė, jog tai, kad toks tiesioginis gyvosios medžiagos palyginimas buvo atliktas nagrinėjamu atveju, jai per posėdį patvirtino ekspertizę atlikusios tarnybos ekspertas. Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, kad BAVT ir ekspertizę atlikusi tarnyba tinkamai vykdė ekspertizės procedūrą, kokia numatyta 2001 m. lapkričio 15 d. protokole.

29

Dėl ieškovės argumento, kuriuo BAVT priekaištaujama, kad ši ieškovei nepateikė 2003 ir 2004 m. vykusių lyginamųjų auginimo bandymų rezultatų, nors šiuo klausimu buvo pateikti keli prašymai leisti su jais susipažinti, Apeliacinė taryba nusprendė, kad jie turėtų likti ekspertizę atlikusioje tarnyboje. Todėl ji padarė išvadą, kad už aplinkybių, susijusių su minėtu atsisakymu leisti susipažinti, nėra jokio neaiškaus motyvo ir kad, labai tikėtina, jos buvo nesusipratimo tarp BAVT ir ekspertizę atlikusios tarnybos rezultatas.

30

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

31

BAVT Bendrojo Teismo prašo:

32

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

33

Bendrajame Teisme pateiktame įstojimo į bylą paaiškinime ir triplike įstojusi į bylą šalis pirmiausia teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovė negrindė savo ieškinio pagrindų Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktu, kuris yra vienintelis teisinis pagrindas, taikytinas pripažįstant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia.

34

Be to, įstojusi į bylą šalis mano, kad 15–18 priedai, pirmą kartą pateikti dublike, turi būti pripažinti nepriimtinais, nes ieškovė nenurodė priežasčių, galinčių pateisinti pavėluotą minėtų priedų pateikimą.

35

Galiausiai įstojusi į bylą šalis priekaištauja ieškovei, kad ši nepateikė dubliko aiškiai ir tiksliai ir taip pažeidė iš jurisprudencijos išplaukiančius reikalavimus. Konkrečiai, ji tvirtina, kad ieškovės pateikti argumentai neturi logiškos struktūros ir nėra sistemiški, jie persipina ir persidengia, todėl ji negali užtikrintai nustatyti neigimo, kurį ieškovė ketina išreikšti, esmės. Todėl įstojusi į bylą šalis palieka Bendrajam Teismui nuspręsti, ar dublikas, atsižvelgiant į minėtus trūkumus, gali būti laikomas nepriimtinu.

36

Rašytinėse pastabose, pateiktose 2017 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai dėl dokumento, kurį ieškovė per posėdį pateikė Bendrajam Teismui, įstojusi į bylą šalis ginčijo papildomų įrodymų, kuriuos šiuo atveju pateikė ieškovė, priimtinumą, motyvuodama tuo, kad jie nebuvo pateikti Apeliacinei tarybai.

37

Ieškovė ginčija įstojusios į bylą šalies pateiktus argumentus.

38

Pirma, dėl įstojusios į bylą šalies teiginio, susijusio su aiškios nuorodos į Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktą nebuvimu, pirmiausia pažymėtina, kad nereikalaujama, jog šalis aiškiai įvardytų nuostatas, kuriomis grindžia nurodytus pagrindus. Pakanka, kad šios šalies prašymo dalykas ir pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ieškinyje būtų nurodyti pakankamai aiškiai (žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Gigabyte Technology / VRDT – Haskins (Gigabyte), T‑451/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:13, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši jurisprudencija mutatis mutandis taikoma klaidos, padarytos nurodant nuostatas, kuriomis grindžiami ieškinio reikalavimai, atveju (žr. 2013 m. sausio 15 d. Sprendimo Gigabyte Technology / VRDT – Haskins (Gigabyte), T‑451/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:13, 27–30 punktus).

39

Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad ieškovė nepadarė klaidos, kai savo ieškinį Bendrajame Teisme grindė SESV 263 straipsniu ir Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsniu, o ne šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punktu. Iš atitinkamo Reglamento Nr. 2100/94 20 ir 73 straipsnių teksto matyti, kad pirmame straipsnyje nurodyti atvejai, kuriais BAVT turi pripažinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia ir nustatyti su tokiu negaliojimo pripažinimu susijusias pasekmes, o antrasis straipsnis taikomas tuo atveju, kai Sąjungos teisme pareiškiamas ieškinys dėl apeliacinių tarybų sprendimų panaikinimo. Todėl ieškovė pagrįstai grindė šį ieškinį minėto reglamento 73 straipsniu. Taigi įstojusios į bylą šalies teiginys, susijęs su ieškinio nepriimtinumu dėl aiškios nuorodos į Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktą nebuvimo, turi būti atmestas.

40

Antra, reikia atmesti įstojusios į bylą šalies teiginį dėl aiškumo ir tikslumo trūkumo dublike. Iš tiesų dublike pateikti ieškovės argumentai yra pakankamai aiškūs ir suprantami – tai taip pat patvirtina aplinkybė, kad BAVT pateikė detalią šių argumentų santrauką nenurodžiusi jokių galimų supratimo problemų.

41

Vėliau Bendrasis Teismas analizuos, ar reikia išsakyti savo poziciją dėl įstojusios į bylą šalies argumentų, susijusių su tariamu 15–18 priedų, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė dublike, ir papildomų įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė per posėdį Bendrajame Teisme, nepriimtinumu.

42

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus. Pirma, ji iš esmės teigia, kad Apeliacinė taryba nepagrįstai nusprendė, jog veislė M 02205 skiriasi nuo referencinės veislės KW 043. Jos nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Reglamento Nr. 2100/94 6 ir 7 straipsnius, nes esminė sąlyga, kad augalų veislė, kuriai prašoma suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, turi „skirtis“ nuo referencinių veislių, nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta. Antra, ieškovė mano, kad Apeliacinė taryba pažeidė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes nusprendė, kad BAVT gali atgaline data pakeisti požymius, kurie buvo naudoti siekiant pateisinti augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimą. Šiuo klausimu ieškovė taip pat nurodo teisės klaidą, kurią, jos teigimu, Apeliacinė taryba padarė, kai aiškino Reglamento Nr. 2100/94 87 straipsnio 4 dalį.

43

Trečia, nurodydama trečiąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant skaidrumo principą ir teisę susipažinti su dokumentais. Šiuo klausimu ji remiasi trimis argumentų grupėmis.

44

Pirma, atsižvelgdama į priešpaskutinę ir paskutinę lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijas, ieškovė tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiga prašomos apsaugoti veislės ir referencinių veislių palyginimą grįsti duomenimis, gautais iš lyginamųjų auginimo bandymų.

45

Antra, ieškovė tvirtina, kad ekspertizės procedūra nebuvo skaidri, nes per administracinę procedūrą, nepaisydama kelių prašymų, BAVT ieškovei nepateikė dokumentų, susijusių su lyginamųjų auginimo bandymų, kuriuos ekspertizę atlikusi tarnyba vykdė 2003 ir 2004 m. ir kurie leidžia patikrinti, ar buvo laikytasi šio sprendimo 44 punkte nurodytos pareigos, rezultatais. Dėl tų pačių priežasčių ieškovė nurodo teisės susipažinti su dokumentais pažeidimą.

46

Trečia, ieškovė iš esmės kaltina Apeliacinę tarybą, kad ši neatliko reikiamų patikrinimų, nors ieškovė ir pateikė ekspertizę atlikusios tarnybos padarytų klaidų įrodymus, o tik pasitenkino žodiniais C. pareiškimais, kad lyginamieji auginimo bandymai vyko 2003 ir 2004 m. Tokiais veiksmais ekspertizę atlikusi tarnyba pažeidė iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies išplaukiantį nešališkumo reikalavimą.

47

Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės nurodytą trečiąjį pagrindą, tiksliau – pirmąją ir trečiąją argumentų grupes, kuriomis grindžiamas šis pagrindas.

48

Kaip pažymėta šio sprendimo 44 punkte, pateikdama pirmąją argumentų grupę ieškovė, be kita ko, tvirtino, kad iš priešpaskutinės ir paskutinės lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijų matyti, kad veislės M 02205 išskirtinumas iš dalies buvo grindžiamas duomenimis, surinktais ne vykdant lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m. – taip buvo pažeistos taikytinos taisyklės, pagal kurias prašomos apsaugoti veislės palyginimas su referencinėmis veislėmis turi būti grindžiamas tik duomenimis, gautais iš lyginamųjų auginimo bandymų.

49

Tiksliau sakant, ieškovė reiškia abejones dėl požymių, kurie buvo įterpti į šias paskutines lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijas, kiek tai susiję su referencine veisle KW 043, kilmės. Ji teigia, kad išsamus šiose paskutinėse versijose nurodytų raiškos vertinimų, kiek tai susiję su veisle KW 043, nagrinėjimas rodo, kad šie raiškos vertinimai yra identiški duomenims, užfiksuotiems oficialiame veislės KW 043 aprašyme, parengtame 2002 m. po to, kai 2001 ir 2002 m. buvo atlikti lyginamieji auginimo bandymai. Tačiau atsižvelgiant į poveikį, kurį sezonai gali turėti fenotipinei raiškai, toks sutapimas labai mažai tikėtinas.

50

Iš to ieškovė daro išvadą, kad priešpaskutinėje ir paskutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijose pateikta informacija, kiek tai susiję su referencine veisle KW 043, neišplaukia iš lyginamųjų auginimo bandymų, o buvo paimta iš oficialaus minėtos referencinės veislės aprašymo tokia, kokia buvo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo šiai veislei metu.

51

Ieškovė neginčija to, kad lyginamieji auginimo bandymai vyko 2003 ir 2004 m. Tačiau pateikdama trečiąją argumentų grupę ji, be kita ko, priekaištauja BAVT dėl to, kad, nors ji ir pateikė įrodymų, Apeliacinė taryba pasitenkino žodiniais ekspertizę atlikusios tarnybos eksperto C. pareiškimais ir neatliko net minimalaus nurodytų šios tarnybos klaidų patikrinimo.

52

BAVT ginčija ieškovės argumentus. Pirmiausia ji iš esmės teigia, kad ieškovė tvirtina, jog ekspertizę atlikusi tarnyba tiesiogiai nepalygino prašomos apsaugoti veislės su referencinėmis veislėmis. Šiuo klausimu ji nurodo, kad, priešingai ieškovės nurodytiems argumentams, per posėdį Apeliacinėje taryboje ekspertizę atlikusios tarnybos ekspertas, kuris nagrinėjamu atveju atliko techninę analizę, patvirtino, jog, pirma, veislės M 02205 ekspertizė buvo atlikta pagal 2001 m. lapkričio 15 d. protokolą ir, antra, prašoma apsaugoti veislė buvo palyginta su visomis referencinėmis veislėmis per du iš eilės auginimo bandymų ciklus.

53

Be to, BAVT tvirtina, kad Apeliacinė taryba neturėjo jokio pagrindo suabejoti per jos posėdį padarytų C. pareiškimų dėl techninės ekspertizės atlikimo, ypač jo patvirtinimo, kad per lyginamuosius auginimo bandymus veislė M 02205 buvo tiesiogiai palyginta su visomis kitomis visuotinai žinomomis runkelių veislėmis, patikimumu.

54

Įstojusi į bylą šalis savo ruožtu iš esmės teigia, kad ieškovė, nepateikusi įrodymų, tvirtino, jog paskutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijoje užfiksuotos informacijos, susijusios su veisle KW 043, šaltinis nebuvo 2003 ir 2004 m. atlikti lyginamieji auginimo bandymai. Iš 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT (C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 57 punktas) matyti, kad šalis, reikalaujanti augalų veislės teisinę apsaugą pripažinti negaliojančia, turi pateikti įrodymų ir nurodyti esmines faktines aplinkybes, kurie galėtų pagrįsti rimtas abejones, ar ginčijama augalų veislės teisinė apsauga Bendrijoje buvo suteikta teisėtai. Todėl, jos nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kuriuos turėjo pateikti.

55

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktą BAVT pripažįsta augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia, jei nustatoma, kad augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo metu nebuvo laikytasi 7 ar 10 straipsniuose keliamų reikalavimų. Be to, to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį, visuotinai žinomos veislės“.

56

Taip pat pažymėtina, kad Teisingumo Teismas šiuo klausimu yra nurodęs, jog pagal šio reglamento 6 straipsnį sąlygos, susijusios su, be kita ko, išskirtinumu, yra teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo sąlygos sine qua non. Todėl, nesant šių sąlygų, suteikta apsauga yra neteisėta ir, siekiant bendrojo intereso, turi būti pripažinta negaliojančia (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 52 punktas).

57

Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad BAVT turi didelę vertinimo diskreciją pripažįstant apsaugą negaliojančia pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnį. Todėl tik kilus rimtų abejonių, ar šio reglamento 7 ar 10 straipsniuose nustatytos sąlygos buvo tenkinamos minėto reglamento 54 ir 55 straipsniuose numatytos ekspertizės metu, gali būti pateisinta pakartotinė saugomos veislės ekspertizė taikant apsaugos pripažinimo negaliojančia procedūrą pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 56 punktą).

58

Tokiomis aplinkybėmis trečioji šalis, reikalaujanti pripažinti augalų veislės teisinę apsaugą negaliojančia, turi pateikti esminių įrodymų ir nurodyti esmines faktines aplinkybes, kurie galėtų pagrįsti rimtas abejones dėl atlikus minėto reglamento 54 ir 55 straipsniuose numatytą ekspertizę suteiktos augalų veislės teisinės apsaugos teisėtumo (šiuo klausimu žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 57 punktą).

59

Taigi ieškovė, grįsdama savo prašymą pripažinti apsaugą negaliojančia, turėjo pateikti esminių įrodymų arba nurodyti esmines faktines aplinkybes, kurie galėtų sukelti Apeliacinei tarybai rimtų abejonių dėl nagrinėjamu atveju suteiktos augalų veislės teisinės apsaugos teisėtumo.

60

Todėl reikia išnagrinėti, ar Apeliacinėje taryboje ieškovės šiuo klausimu pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pakako, kad sukeltų rimtų abejonių Apeliacinei tarybai, ir ar dėl to jos galėjo pateisinti pakartotinę veislės M 02205 ekspertizę taikant apsaugos pripažinimo negaliojančia procedūrą pagal Reglamento Nr. 2100/94 20 straipsnio 1 dalies a punktą.

61

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia reikia patikrinti nagrinėjamais teisės aktais nustatytus raiškos vertinimų, kuriais turi būti grindžiamos išvados dėl augalų veislės išskirtinumo, rengimo reikalavimus. Be to, reikia išnagrinėti, ar ieškovės šiuo klausimu nurodyti argumentai galėjo sukelti rimtų abejonių Apeliacinei tarybai. Galiausiai reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba tinkamai atliko savo pareigas, kai kilo tokių rimtų abejonių.

62

Pirma, dėl nagrinėjamais teisės aktais nustatytų reikalavimų pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalį bet kuri techninė ekspertizė atliekama pagal Administracinės tarybos nustatytas tyrimų gaires ir bet kuriuos BAVT nurodymus. Pažymėtina, kad BAVT turima didelė vertinimo diskrecija vykdant savo funkcijas negali leisti jai nesilaikyti techninių taisyklių, reglamentuojančių techninių ekspertizių atlikimą, nepažeidžiant gero administravimo pareigos ir jai tenkančios rūpestingumo ir nešališkumo pareigos. Be to, šių taisyklių privalomumą, taip pat jų privalomumą BAVT, patvirtina Reglamento Nr. 2100/94 56 straipsnio 2 dalis, kurioje reikalaujama, kad techninė ekspertizė būtų atliekama laikantis šių taisyklių (2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Schniga / BAVT, C‑625/15 P, EU:C:2017:435, 79 punktas).

63

Šiuo klausimu pažymėtina, kad BAVT pagal minėto 56 straipsnio 2 dalį priėmė 2001 m. lapkričio 15 d. protokolą, siekdama patvirtinti tyrimų gaires, reglamentuojančias techninę analizę ir runkelių rūšiai Beta vulgaris L. ssp. Vulgaris var. altissima Döll priklausančių veislių įregistravimo sąlygas. Pagal šio protokolo III 2 punktą „Nagrinėtina medžiaga“ (material to be examined) ir III 5 punktą „Bandymų koncepcijos ir augimo sąlygos“ (trial designs and growing conditions) prašomos apsaugoti veislės ir referencinės veislės turi būti tiesiogiai lyginamos paprastai auginant bent jau per du nepriklausomus vegetacijos ciklus. Be to, ginčijamame sprendime pati Apeliacinė taryba pažymėjo, kad labai svarbu laikytis šio reikalavimo, kuris, kaip ji pati sako, yra viena iš išankstinių sąlygų suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje (žr. šio sprendimo 28 punktą).

64

Tai reiškia, kad lyginamajame išskirtinumų sąraše esantys raiškos vertinimai, kuriais remiantis nustatomas prašomos apsaugoti veislės išskirtinumas, turi atitikti vertinimus, gautus atlikus lyginamuosius auginimo bandymus per du metinius vegetacijos ciklus po to, kai buvo pateikta paraiška suteikti prašomai apsaugoti veislei augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje.

65

Antra, kiek tai susiję su ieškovės nurodytais argumentais, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Apeliacinėje taryboje ieškovė tvirtino, jog tai, kad lyginamajame išskirtinumų sąraše veislei KW 043 suteikti raiškos vertinimai yra identiški oficialiame šios veislės aprašyme minėtiems vertinimams, patvirtina prielaidą, kad šie vertinimai paimti iš minėto oficialaus aprašymo, o ne iš lyginamųjų auginimo bandymų, atliktų 2003 ir 2004 m. ketinant veislei M 02205 suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje. Be to, remdamasi konkrečiais pavyzdžiais, paimtais iš kitų veislių oficialių aprašymų, ieškovė stengėsi įrodyti, kad tikimybė, jog konkreti cukrinių runkelių veislė skirtingais metais gaus tuos pačius vertinimus, yra labai menka.

66

Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip buvo pažymėta šio sprendimo 18 ir 19 punktuose, nors ieškovė kelis kartus prašė leisti susipažinti su veislės M 02205 bylos medžiaga, įskaitant 2003 ir 2004 m. atliktų lyginamųjų auginimo bandymų rezultatus, šiuos rezultatus BAVT ieškovei pateikė tik 2015 m. kovo 2 d., t. y. po to, kai Apeliacinė taryba priėmė ginčijamą sprendimą. Todėl konstatuotina, kad ieškovė galėjo remtis tik tais įrodymais, kuriuos ji pateikė BAVT instancijoms, t. y. lyginamajame išskirtinumų sąraše pateiktų duomenų ir duomenų, užfiksuotų atitinkamuose oficialiuose veislių M 02205 ir KW 043 aprašymuose, taip pat, pavyzdžiui, duomenų, paimtų iš kitų veislių oficialių aprašymų, palyginimu.

67

Be to, ieškovė Apeliacinėje taryboje galėjo pagrįstai remtis dideliu skaičiumi lyginamajame išskirtinumų sąraše padarytų klaidų, kurios nurodytos šio sprendimo 5–15 punktuose ir dėl kurių šis sąrašas buvo kelis kartus taisomas; šios klaidos taip pat galėjo sukelti rimtų abejonių Apeliacinei tarybai bent jau dėl raiškos vertinimų, susijusių su į lyginamąjį išskirtinumų sąrašą įtrauktais požymiais, patikimumo. Kaip iš esmės tvirtino ieškovė Apeliacinėje taryboje, faktas, kad šie taisymai buvo atlikti vėlai, taip pat galėjo sustiprinti šias abejones.

68

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia manyti, kad ieškovė Apeliacinėje taryboje nurodė esmines faktines aplinkybes, kurių pakanka tam, kad kiltų rimtų abejonių dėl to, ar referencinei veislei KW 043 panaudoti duomenys buvo paimti iš oficialaus šios veislės aprašymo. Todėl Apeliacinė taryba turėjo patikrinti šio teiginio pagrįstumą ir iš to padaryti išvadas dėl ieškovės ieškinio.

69

Be to, reikia pridurti, kad savo atsakymuose į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus BAVT pripažino, jog priešpaskutinėje ir paskutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijose įtraukti referencinės veislės KW 043 raiškos vertinimai neatitinka duomenų, surinktų atlikus lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m., tačiau buvo paimti iš oficialaus veislės KW 043 aprašymo.

70

Trečia, dėl to, ar Apeliacinė taryba tinkamai atliko savo pareigas, susidūrus su tokiomis rimtomis abejonėmis, pirma, reikia priminti, kad BAVT užduotis pasižymi paraiškų suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje nagrinėjimo sąlygų moksliniu ir techniniu sudėtingumu, todėl šiai tarnybai turi būti suteikta diskrecija vykdant jai patikėtas funkcijas (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši diskrecija apima, be kita ko, veislės išskirtinumo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnio 1 dalį, patikrinimą (žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Schniga / BAVT, C‑625/15 P, EU:C:2017:435, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71

Antra, BAVT, kaip Europos Sąjungos įstaigai, taikomas gero administravimo principas, pagal kurį ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas paraiškos suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje aplinkybes ir surinkti visus faktinius ir teisinius įrodymus, reikalingus jos diskrecijai įgyvendinti. Be to, ji turi užtikrinti sklandžią jos vykdomų procedūrų eigą ir veiksmingumą (žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Schniga / BAVT, C‑625/15 P, EU:C:2017:435, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

72

Trečia, primintina, kad Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnyje numatyta, jog „[a]tlikdama jai pavestus procesinius veiksmus, [BAVT] tiria tik tuos faktus, kurie jai pačiai pateikiami ekspertizei pagal 54 ir 55 straipsnius“.

73

Galiausiai konstatuotina, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2009, nustatančio Reglamento Nr. 2100/94 nuostatų, susijusių su BAVT atliekamomis procedūromis, įgyvendinimo taisykles (OL L 251, 2009, p. 3), 51 straipsnį su BAVT atliekamomis procedūromis susijusios nuostatos mutatis mutandis taikomos apeliacinėms procedūroms (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 46 punktas).

74

Taigi, viena vertus, faktų tyrimo savo iniciatyva principas taip pat taikytinas per tokią procedūrą Apeliacinėje taryboje (2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑546/12 P, EU:C:2015:332, 46 punktas). Kita vertus, Apeliacinei tarybai taip pat taikomas gero administravimo principas, pagal kurį ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias faktines ir teisines jos nagrinėjamos konkrečios bylos aplinkybes.

75

Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba tik išsakė poziciją dėl klausimo, ar lyginamieji auginimo bandymai vyko 2003 ir 2004 m.; jos manymu, šią aplinkybę per jos posėdį patvirtino ekspertizę atlikusios tarnybos ekspertas C. Kaip matyti iš šio sprendimo 25 punkto, ieškovės apeliacijos Apeliacinei tarybai motyvai aiškiai rodo, kad ji apskritai neginčija paties lyginamųjų auginimo bandymų egzistavimo, o ginčija būtent tai, kad veislės M 02205 išskirtinumas buvo konstatuotas remiantis minėtų bandymų rezultatais. Be to, pažymėtina, kad nei iš ginčijamo sprendimo, nei iš Apeliacinės tarybos posėdžio protokolo nematyti, jog per minėtą posėdį C. būtų buvęs apklaustas kitu nei procedūros, kurios ekspertizę atlikusi tarnyba paprastai laikosi lygindama cukrinius runkelius, klausimu.

76

Todėl esant tokiam teiginiui, kurio pagrįstumą BAVT vėliau patvirtino Bendrajame Teisme, ekspertizę atlikusios tarnybos eksperto tvirtinimų, kuriais patvirtinamas 2003 ir 2004 m. lyginamųjų auginimo bandymų egzistavimas, akivaizdžiai negalėjo pakakti tam, kad Apeliacinė taryba galėtų nuspręsti, jog išskirtinumo sąlyga buvo nustatyta remiantis taikytinas technines taisykles atitinkančiais duomenimis, ir atmesti ieškovės apeliaciją.

77

Priešingai, ji privalėjo pasinaudoti plačiais tyrimo įgaliojimais, kuriuos turi pagal Reglamento Nr. 2100/94 76 straipsnį, aiškinamą atsižvelgiant į šio sprendimo 74 punkte minėtą jurisprudenciją, kad patikrintų referencinės veislės KW 043 raiškos vertinimų, pateiktų priešpaskutinėje ir paskutinėje lyginamojo išskirtinumų sąrašo versijose, kilmę ir padarytų atitinkamas išvadas. Vadovaudamasi gero administravimo principu, įtvirtintu Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje, Apeliacinė taryba turėjo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias aplinkybes, kad įvertintų atitinkamos apsaugos Bendrijoje galiojimą, ir surinkti visą faktinę ir teisinę informaciją, reikalingą šiai diskrecijai įgyvendinti (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo Schniga / BAVT, C‑625/15 P, EU:C:2017:435, 84 punktą).

78

Taigi Apeliacinė taryba turėjo įsitikinti, kad ji, priimdama ginčijamą sprendimą, turi visą svarbią informaciją – būtent 2003 ir 2004 m. atliktų lyginamųjų auginimo bandymų rezultatus, – kad galėtų, remdamasi svarbiais duomenimis, įvertinti, ar veislės M 02205 išskirtinumo, palyginti su referencine veisle KW 043, vertinimas buvo atliktas pagal taikytinas technines taisykles.

79

Vis dėlto reikia pažymėti, kad BAVT per posėdį Bendrajame Teisme pripažino, jog priimdama ginčijamą sprendimą Apeliacinė taryba neturėjo 2003 ir 2004 m. atliktų lyginamųjų auginimo bandymų rezultatų. Šie duomenys buvo išsiųsti BAVT tik po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

80

Tai reiškia, kad neatlikusi tinkamo nagrinėjimo, kad įsitikintų, jog veislės M 02205 išskirtinumas, palyginti su referencine veisle KW 043, buvo nustatytas remiantis duomenimis, gautais atlikus lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m., Apeliacinė taryba tinkamai neatliko savo pareigų.

81

Šios išvados nepaneigia BAVT pateikti argumentai.

82

Pirma, savo atsakymuose į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus BAVT remiasi argumentais, kurie susiję, viena vertus, su vėlesniais kriterijaus „šaknies ilgis“ vertinimais, kaip antai išplaukiančiais iš skaičiavimo metodo, grindžiamo vadinamuoju mažiausio svarbaus skirtumo testu ir pirmą kartą pateikto Bendrajame Teisme, ir, kita vertus, su tuo, kad neginčytina, jog, remiantis rezultatais, gautais atlikus lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m., veislės M 02205 ir KW 043 pagal požymį „lapo spalva“ bet kuriuo atveju skiriasi.

83

Tiek, kiek šie argumentai susiję su ginčijamo sprendimo teisėtumo kontrole, pakanka priminti, kad ginčijamų aktų teisėtumas gali būti vertinamas tik remiantis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu šie aktai buvo priimti, todėl Bendrasis Teismas negali pritarti BAVT raginimui galiausiai pakeisti motyvus, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas (žr. 2013 m. lapkričio 12 d. Sprendimo North Drilling / Taryba, T‑552/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:590, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tiek, kiek šie argumentai susiję su Bendrojo Teismo teise pakeisti sprendimą, primintina, kad teisė pakeisti sprendimą iš esmės turi apsiriboti situacijomis, kai, išstudijavęs Apeliacinės tarybos motyvus, Bendrasis Teismas, remdamasis konstatuotomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti sprendimą, kurį turėjo priimti Apeliacinė taryba (žr. 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Schräder / BAVT – Hansson (LEMON SYMPHONY), T‑133/08, T‑134/08, T‑177/08 ir T‑242/09, EU:T:2012:430, 250 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kadangi Apeliacinė taryba neįvertino skaičiavimo metodo, grindžiamo vadinamuoju mažiausio svarbaus skirtumo testu, ir rezultatų, gautų atlikus lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m., Bendrasis Teismas neturi vertinti šių argumentų naudodamasis savo teise pakeisti sprendimą.

84

Be to, dėl požymio „lapo spalva“ pažymėtina, kad BAVT argumentas prieštarauja ankstesnei jos pačios išvadai (ji minima šio sprendimo 8 punkte), kad požymis „lapo spalva“ buvo nesvarbus nustatant prašomos apsaugoti veislės išskirtinumo sąlygą. Todėl šiuos BAVT argumentus bet kuriuo atveju reikia atmesti.

85

Antra, šio sprendimo 63 punkte nurodyto reikalavimo taip pat negali paneigti BAVT argumentas, kad dėl „darnumo“ priežasčių lyginamuosiuose išskirtinumų sąrašuose pateikti vertinimai, kiek tai susiję su referencinėmis veislėmis, turėtų būti perimti iš oficialių šių veislių aprašymų.

86

Taigi pirmoji ir trečioji argumentų grupės, kuriomis paremtas trečiasis pagrindas, yra pagrįstos. Todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą ir Bendrasis Teismas neturi išsakyti pozicijos dėl kitų argumentų grupių ir pagrindų, kuriuos ieškovė nurodė grįsdama pirmąjį savo reikalavimą.

87

Pateikdama antrąjį reikalavimą, ieškovė Bendrojo Teismo prašo pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą ir pripažinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje (registracijos Nr. UE 15118) negaliojančia.

88

BAVT ir įstojusi į bylą šalis nesutinka su tuo, kad Bendrasis Teismas nagrinėjamu atveju gali pakeisti ginčijamą sprendimą. Be to, BAVT ginčija pačią Bendrojo Teismo diskreciją išsakyti poziciją dėl antrojo ieškovės reikalavimo. Jos nuomone, tiek, kiek augalų veislės išskirtinumo vertinimas pagal Reglamento Nr. 2100/94 7 straipsnį yra toks sudėtingas techniniu ir moksliniu atžvilgiais, kad gali būti pateisintas teisminės kontrolės apimties apribojimas, ieškovės prašymas, susijęs su ginčijamo sprendimo pakeitimu, turėtų būti pripažintas nepriimtinu.

89

Pirmiausia primintina, kad pagal aiškų Reglamento Nr. 2100/94 73 straipsnio 3 dalies tekstą Bendrasis Teismas turi kompetenciją ne tik panaikinti, bet ir pakeisti ginčijamą sprendimą.

90

Iš esmės primintina, kad Bendrojo Teismo turima kompetencija keisti sprendimus nesuteikia jam teisės keisti BAVT apeliacinės tarybos vertinimo savuoju ir vertinti klausimų, dėl kurių Apeliacinė taryba dar nepareiškė nuomonės (pagal analogiją žr. 2016 m. liepos 21 d. Sprendimo Apple and Pear Australia ir Star Fruits Diffusion / EUIPO, C‑226/15 P, EU:C:2016:582, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91

Todėl naudojimasis teise pakeisti sprendimą iš esmės turi apsiriboti situacijomis, kai, išstudijavęs Apeliacinės tarybos motyvus, Bendrasis Teismas, remdamasis konstatuotomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti sprendimą, kurį turėjo priimti Apeliacinė taryba (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo LEMON SYMPHONY, T‑133/08, T‑134/08, T‑177/08 ir T‑242/09, EU:T:2012:430, 250 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

92

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Apeliacinė taryba tik išsakė poziciją, ar lyginamieji auginimo bandymai vyko 2003 ir 2004 m. Tačiau ji nenagrinėjo ieškovės teiginio, kad veislės M 02205 išskirtinumas buvo nustatytas remiantis su referencine veisle KW 043 susijusiais duomenimis, paimtais iš oficialaus jos aprašymo, o ne remiantis rezultatais, gautais atlikus lyginamuosius auginimo bandymus 2003 ir 2004 m.

93

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas negali pats atlikti tokio vertinimo. Todėl byla turi būti grąžinta Apeliacinei tarybai, kad ši, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, išsakytų savo poziciją dėl ieškovės apeliacijos dėl BAVT sprendimo, kuriuo atmestas jos prašymas pripažinti apsaugą negaliojančia. Todėl ieškovės antrasis reikalavimas, susijęs su ginčijamo sprendimo pakeitimu, turi būti atmestas.

94

Atsižvelgiant į šiuos svarstymus, nereikia išsakyti pozicijos dėl 15–18 priedų, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė dublike, ir papildomų įrodymų, kuriuos ieškovė pateikė per posėdį Bendrajame Teisme, priimtinumo.

95

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

96

Nagrinėjamu atveju BAVT ir įstojusi į bylą šalis iš esmės pralaimėjo bylą. Kadangi ieškovė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš BAVT, reikia pirma nurodyti, kad BAVT, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia ieškovės bylinėjimosi išlaidas, ir tada nuspręsti, kad įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia: