52014DC0335

Deramas gyvenimas visiems.

Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų

1. Įžanga

Skurdo panaikinimas ir darnaus vystymosi užtikrinimas yra pagrindiniai visuotiniai uždaviniai, turintys įtakos dabartinių ir būsimų kartų gyvenimui ir visos planetos ateičiai. Šiuos visiems aktualius ir tarpusavyje susijusius uždavinius būtina spręsti pasauliniu mastu. Tam būtinas tvirtas politinis įsipareigojimas ir visų lygmenų bei visų suinteresuotųjų subjektų ryžtingi veiksmai.  

Tokia darbotvarkė turi būti pritaikyta prie mūsų globalaus ir tarpusavyje susijusio pasaulio, nes laikantis įprastinės veiklos scenarijaus nebeįmanoma užtikrinti žmogaus orumo, nešališkumo, lygybės ir tvarumo. ES ir jos valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą bendradarbiauti su visais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų susitarta dėl naujos pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės. Europos Sąjunga ir JT Darnaus vystymosi tikslų atvirai darbo grupei priklausančios valstybės narės jau prisideda prie šios grupės darbo ir toliau tai darys teikdamos pasiūlymus dėl būsimų veiksmų.

Šis komunikatas grindžiamas dabartine ES pozicija, nustatyta 2013 m. birželio mėn. Tarybos išvadose. Juo siekiama toliau plėtoti laikotarpio po 2015 m. programos pagrindinius principus, nustatyti galimas prioritetines sritis ir potencialias tikslines temas, siūlyti būdus, kaip sugrupuoti šias prioritetines sritis, taip pat atsižvelgiama į tai, kad būtina užmegzti naują visuotinę partnerystę.  Be to, siekiama išsaugoti galimybę lanksčiai reaguoti į būsimus tarptautinių diskusijų pokyčius. Šis komunikatas turėtų padėti tobulinti ES ir jos valstybių narių požiūrį per visą šį procesą iki pat galutinių atviros darbo grupės ir Darnaus vystymosi finansavimo ekspertų grupės darbo etapų. Juo taip pat bus prisidedama prie diskusijų būsimoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kuri vyks prieš pradedant derybas rengiantis 2015 m. vyksiančiam aukščiausiojo lygio susitikimui.

Šis komunikatas pagrįstas rezultatais neseniai vykusių susijusių tarptautinių diskusijų darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo klausimais, įskaitant Konferenciją Rio+20, Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) peržiūros procesą, JT Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio grupės dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės ataskaitą ir JT Generalinio Sekretoriaus pranešimą „A life of dignity for all“ (Orus gyvenimas visiems). Jame taip pat panaudoti diskusijų su ES valstybėmis narėmis rezultatai. Komunikate taip pat atsižvelgiama į pagrindinius tarptautiniu lygmeniu pateiktus pasiūlymus, įskaitant iki šiol vykusias darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės diskusijas ir konsultacijų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais rezultatus.

2. Vizija ir principai

ES[1] vizijos esmė yra ta, kad pasaulyje esama technologijų ir išteklių, kuriuos pasitelkus galima per kelis dešimtmečius panaikinti ypač didelį skurdą ir grąžinti pasaulį į tvaraus vystymosi kelią, kad iki 2030 m. būtų užtikrintas deramas gyvenimas visiems. Šiai vizijai įgyvendinti būtina tinkama programa. Tokia visoms šalims taikoma programa turėtų apimti visuotinius siekius, ja turėtų būti numatyta šalių atsakomybė, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą šalių padėtį, pajėgumus ir išsivystymo lygį. Programa turėtų būti pagrįsta teisėmis ir orientuota į žmones. Ja turėtų būti pripažįstama, kad skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi uždaviniai papildo vieni kitus ir kad jie turėtų būti sprendžiami bendrai. Programoje turėtų būti subalansuoti trys darnaus vystymosi aspektai (socialinis, aplinkos apsaugos ir ekonominis).

1. Universalumas ir diferencijavimas pagal aplinkybes šalyse

Skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi uždaviniai yra ir bendri, nes jie kelia visuotinį susirūpinimą ir yra aktualūs visoms šalims ir visiems žmonėms, įskaitant ateities kartas, ir visuotiniai, nes tarpusavyje susijusiame pasaulyje daugeliui uždavinių spręsti būtini kolektyviniai veiksmai ir visuotiniai problemų sprendimo būdai. Visuotinė ir pokyčius skatinanti darbotvarkė turėtų būti pagrįsta tikslais ir siektinais rezultatais, kurie yra svarbūs ir aktualūs visoms šalims. Be to, įgyvendinant šią darbotvarkę turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai.

Ja būtina atsižvelgti į kintančią padėtį pasaulyje. Nuo tada, kai buvo nustatyti TVT, visuotiniai uždaviniai tapo dar labiau tarpusavyje susiję, o šalyse įvyko ekonominių, socialinių ir su pajėgumais prisidėti prie visuotinės darbotvarkės įgyvendinimo susijusių pokyčių. ES toliau laikysis 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje konferencijoje priimtos deklaracijos principų. Kadangi bendros, tačiau diferencijuotos atsakomybės principas susijęs tik su pasaulinės aplinkos būklės blogėjimo problema, ši koncepcija nėra naudinga siekiant spręsti platesnius laikotarpio po 2015 m. programos uždavinius. Drauge ES yra pasirengusi padėti šalims partnerėms prisitaikyti prie konkrečių programos padarinių ir ją įgyvendinti laikantis universalumo bei diferencijavimo principų, atsižvelgdama į tai, kad negalima nuošalyje palikti mažiausiai išsivysčiusių ir kitų pažeidžiamų šalių.

Taigi nors į tikslų ir siektinų rezultatų nustatymo procesą turėtų būti įtrauktos visos šalys ir suinteresuotieji subjektai, įgyvendinant visuotinę programą turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą uždavinių svarbą šalims, jų nevienodą padėtį ir nacionalinę politiką bei prioritetus. Tokį diferencijavimą galima užtikrinti įvairiais būdais, pvz., nustatant skirtingus rezultatų įgyvendinimo požiūrius arba diferencijuotus rodiklius pažangai vertinti. Atsižvelgiant į tai, universalumo ir diferencijavimo principai siekiant darnaus vystymosi tikslų galėtų būti priderinti prie šiame komunikate pateiktų tikslinių temų. Galiausiai veiksmai siektinų rezultatų lygmeniu, įskaitant rodiklių nustatymą, galėtų būti nustatomi taip, kad skirtingą išsivystymo lygį pasiekusiose šalyse būtų skatinami visi būtini pokyčiai, kurių reikia norint pasiekti visuotinių tikslų. Tam būtina atsižvelgti į šalių skirtingą dabartinę padėtį ir jų pajėgumus, taip pat būtina garantuoti, kad tikslai būtų realistiški, kad būtų prisiimama atsakomybė ir kad būtų galima įvertinti rezultatus.

2. Pokyčius skatinanti darbotvarkė, į kurią įtraukti trys darnaus vystymosi aspektai ir kuria taip pat sprendžiami nauji uždaviniai

Kad būtų tinkamai sprendžiami nauji uždaviniai, naująja visuotine programa turi būti skatinami pokyčiai. Tam būtina spręsti tokius visuotinės svarbos klausimus, į kuriuos nebuvo pakankamai atsižvelgta TVT, kaip integracinis ir tvarus augimas, nelygybė, tvarus vartojimas ir gamyba, migracija ir judumas, deramas darbas, e. įtrauktis, sveikatos ir socialinė apsauga, tvarus gamtinių išteklių valdymas, kova su klimato kaita, atsparumo nelaimėms didinimas ir rizikos valdymas, žinios ir inovacijos. Laikotarpio po 2015 m. programa taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi teisėmis pagrįsto požiūrio, kuris apimtų visas žmogaus teises, ir ja būtų siekiama spręsti tokius klausimus kaip teisingumas, lygybė ir nešališkumas, geras valdymas, demokratija ir teisinė valstybė, be to, ja turėtų būti užtikrinama taika visuomenėje ir laisvė nepatirti smurto. Atsižvelgiant į vis didesnį klimato kaitos poveikį uždaviniams, susijusiems tiek su skurdo panaikinimu, tiek su darniu vystymusi, pagal naująją programą kova su klimato kaita turėtų būti laikoma kompleksiniu klausimu. Pagal naująją laikotarpio po 2015 m. programą turėtų būti numatyti kovos su klimato kaita veiksmai, o visi tikslai ir uždaviniai turėtų apimti kovos su klimato kaita priemones, visų pirma tarptautiniu mastu sutartą tikslą, kad vidutinė temperatūra nekiltų daugiau kaip 2 C. Programa turėtų remti ir papildyti šiuo metu vykstančias su klimato kaita susijusias derybas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.

Programos tikslai ir siektini uždaviniai turėtų subalansuotai apimti visus tris darnaus vystymosi aspektus ir su jais susijusius klausimus. Pripažinus šiuos susijusius klausimus ir tinkamai juos sprendžiant bus užtikrinta labiau integruota ir nuoseklesnė programa. Daugiau pastangų reikės dėti tam, kad būtų užtikrintas politikos suderinamumas visais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu).

3. Atskaitomybė

Pagrindiniai būsimos programos principai turėtų būti atskaitomybė, skaidrumas ir veiksminga pažangos peržiūra. Į naująją programą turėtų būti įtraukti veiksmai, padedantys pastebimai didinti piliečių gebėjimus dalyvauti priimant jiems įtakos turinčius politinius sprendimus, taip pat reikalauti vyriausybių ir kitų dalyvių atskaitomybės už pažangą. Šiuo požiūriu bus svarbu nustatyti deramas taisykles ir sukurti tinkamas institucijas. Atskaitomybės užtikrinimas taip pat reiškia, kad laikomasi nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinti patikimą politiką, veiksmingai naudoti finansinius išteklius ir  pasiekti realių ir apčiuopiamų rezultatų gerinant žmonių gyvenimą.

Naujoji programa taip pat suteikia galimybę sukurti aukščiausiu politiniu lygmeniu patvirtintą ir remiamą visuotinį mechanizmą, kuris padėtų užtikrinti nacionalinių vyriausybių ir kitų dalyvių, įskaitant privatųjį sektorių, atskaitomybę už programos įgyvendinimą, griežtą pažangos peržiūrą, spartesnius veiksmus ir spaudimą imtis papildomų priemonių, kai to reikia. Pilietinei visuomenei, vietos valdžios institucijoms ir privačiajam sektoriui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo skatinant veiksmus ir užtikrinant atskaitomybę. Užtikrinant skaidrumą svarbiausia nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu rinkti, skelbti bei vertinti duomenis ir informaciją, susijusius su pažangos tempu, ir sudaryti galimybes lengvai su jais susipažinti.

Tai reiškia, kad būtinos tvirtos institucijos, apimančios visus suinteresuotuosius subjektus, kurios reguliariai peržiūrėtų pažangą, įsipareigojimus ir įgyvendinimą. Tam savo ruožtu būtinas veiksmingas duomenų rinkimas ir analizė, įtraukiant mokslo bendruomenę ir šalių nacionalines statistikos institucijas. Siekiant užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje, reikėtų rinkti tinkamai išskaidytus duomenis.

3. Skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi užtikrinimo prioritetinės sritys ir siektini rezultatai

1. Siektinais rezultatais pagrįsta pokyčius skatinanti programa

Tarptautinėse diskusijose konkrečiau aptarinėjami pagrindiniai teminiai prioritetai, įskaitant siektinus rezultatus, kurie turėtų būti įtraukti į laikotarpio po 2015 m. programą. Siekiant bendro požiūrio į prioritetines sritis, 2013 m. Tarybos išvadose pateikti plataus masto teminiai orientyrai. Taryba paragino sukurti programą, kuria būtų užtikrintas būtinas gyvenimo lygis, propaguojami ekologišką ekonomiką skatinantys veiksniai darnaus vystymosi sąlygomis, įskaitant struktūrinius ekonomikos pokyčius, taip pat garantuojamas tausus pasaulio gamtinių išteklių ir jais užtikrinamų ekosistemų naudojimas, valdymas ir apsauga. Laikotarpio po 2015 m. programa taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų laikomasi teisėmis pagrįsto požiūrio ir siekiama spręsti tokius klausimus kaip teisingumas, lygybė ir nešališkumas, geras valdymas, demokratija ir teisinė valstybė, be to, ja turėtų būti užtikrinama taika, saugumas ir laisvė nepatirti smurto.

Remdamasi šiais orientyrais, taip pat atsižvelgdama į diskusijas JT, visų pirma atviroje darbo grupėje, Komisija nustatė pagrindines prioritetines sritis, kurios dėl jų svarbaus indėlio siekiant nurodytų visa apimančių skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi tikslų galėtų būti įtrauktos į laikotarpio po 2015 m. programą. Šios sritys nustatytos atsižvelgiant į įvairius tarptautiniu ir Europos lygmeniu parengtus technikos ir mokslo leidinius ir informacinę medžiagą, įskaitant įvairių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatus, kuriuose pateikiama išsamesnės informacijos apie didelę šių sričių svarbą siekiant skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi tikslų. Atsižvelgiant į šias sritis turėtų būti formuojami visuotiniai veiksmai, kurie paskatintų pokyčius visais lygmenimis. Šių prioritetinių sričių nustatymas yra tarpinis etapas siekiant nustatyti ribotą siektinų rezultatų skaičių.

Šiame skyriuje taip pat nurodytos galimos tikslinės temos, atitinkančios prioritetines sritis. Pagal šias tikslines temas numatomi pagrindiniai veiksmai ir pažanga, kurios siekiama kiekvienoje konkrečioje srityje. Tikslinės temos yra simboliškai svarbios, nes jos padeda atskleisti svarbiausius klausimus, kuriuos naudinga žinoti siekiant rezultatų, ir jos turėtų padėti skatinti pokyčius.

2. Galimi siektini rezultatai ir prioritetinės sritys

Skurdas

Skurdo panaikinimas yra pagrindinis Tūkstantmečio deklaracijos siekis.  Darbas, pradėtas įgyvendinant TVT, turi būti papildytas ir sustiprintas nustatant įvairiapusę skurdo panaikinimo viziją, pagal kurią būtų šalinamos įvairialypės šios problemos priežastys visose šalyse. Galimos tikslinės temos:

· panaikinti ypač didelį skurdą:

· sumažinti ypač didelį skurdą patiriančių ir už mažiau kaip 2 USD per dieną pragyvenančių žmonių dalį;

· sumažinti asmenų, gyvenančių žemiau nustatytos nacionalinės skurdo ribos, įskaitant pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis, dalį;

· sumažinti perlaidų įkainius ir sumažinti migracijos, įskaitant įdarbinimą, išlaidas;

· užtikrinti teises į žemę, nuosavybę ir kitą turtą;

· didinti atsparumą ir sumažinti dėl nelaimių mirštančių žmonių skaičių ir ekonominius nuostolius.

Nelygybė

Taikaus sambūvio, ilgalaikio bei darnaus vystymosi ir augimo, taip pat spartesnio atsigavimo po ekonomikos nuosmukio tikimybė didesnė įtraukties ir lygybės principo besilaikančiose visuomenėse. Augimas ir vystymasis turėtų būti naudingas visiems visuomenės nariams. Turėtų būti sprendžiama pajamų ir turto skirtumų problema. Laikotarpio po 2015 m. programa remiantis lygių teisių ir galimybių principais reikia skatinti tinkamas investicijas į visus žmones, ypač esančius nepalankioje padėtyje, suteikiant pajamų garantijas ir galimybes visiems naudotis socialinėmis paslaugomis nepatiriant diskriminacijos. Galimos tikslinės temos:

· užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupės turėtų tokios pačios naudos iš didesnių nacionalinių pajamų, palyginti su didesnes pajamas gaunančių asmenų grupėmis;

· išspręsti diskriminacijos ir nelygybės naudojantis viešosiomis paslaugomis ir ekonominėmis galimybėmis problemą;

· suteikti daugiau galių socialiai atskirtų asmenų grupėms, įskaitant etnines mažumas, migrantus ir pabėgėlius, ir užtikrinti jų įtrauktį.

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba ir tvarus žemės ūkis

Išsprendus maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą būtų užkirstas kelias iš kartos į kartą perduodamam skurdui. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu reikia, kad smulkieji ūkininkai, ypač moterys, galėtų naudotis žeme, ištekliais, investicijomis bei patekti į rinkas; taip pat būtina užtikrinti galimybes gauti maistingo maisto ir sukurti deramas sveikatos priežiūros sistemas, taip pat įvairiuose sektoriuose imtis su elgesio ir mitybos modelio keitimu susijusių veiksmų. Šia programa būtina skatinti tvarius žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros metodus, efektyviai naudoti išteklius ir stiprinti atsparumą. Tvarus žemės ūkis, įskaitant tausią žuvininkystę, yra svarbiausia siekiant darnaus vystymosi ir apsirūpinimo maistu saugumo, taip pat sėkmingo prisitaikymo prie klimato kaitos. Taip pat būtina spręsti po derliaus nuėmimo patiriamų nuostolių ir maisto atliekų problemą. Galimos tikslinės temos:

· siekiant panaikinti badą užtikrinti galimybes visus metus gauti pakankamai saugaus, įperkamo ir maistingo maisto;

· spręsti netinkamos mitybos, sutrikusio vaikų vystymosi ir išsekimo problemą;

· tvariai didinti žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros našumą;

· sumažinti maisto nuostolius ir maisto švaistymą.

Sveikata

Sveikata, apibūdinama kaip gerovė, o ne tik kaip ligos nebuvimas, yra išankstinė ekonominio ir socialinio vystymosi sąlyga ir rezultatas. Siekiant užtikrinti, kad praktiškai būtų garantuota visų piliečių aukščiausio lygio sveikatos apsauga, būtina visiems lygiomis teisėmis teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugoti nuo asmeninės finansinės rizikos dėl pernelyg didelių sveikatos priežiūros išlaidų. Pagrindiniai uždaviniai: užtikrinti vienodas, visiems prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugą nuo finansinės rizikos, kai patiriama netikėtų sveikatos priežiūros išlaidų. Būtina spręsti (užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų) ligų problemą šalinant su gyvenimo būdu susijusius, socialinius ir aplinkos veiksnius, darančius poveikį sveikatai, taip pat šalinti ligų priežastis sveikatos klausimą įtraukiant į visas politikos sritis. Galimos tikslinės temos:

· mažinti vaikų mirtingumą, motinų mirtingumą ir užtikrinti visuotinę lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

· sumažinti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų naštą;

· užtikrinti, kad visiems asmenims, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pvz., neįgaliuosius arba vyresnio amžiaus žmones, lygiomis teisėmis būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos;

· užtikrinti, kad dėl patirtų sveikatos priežiūros išlaidų asmenys nenuskurstų arba nepatirtų ilgalaikio skurdo.

Švietimas

Galimybės naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis ir visų vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų mokymas yra pagrindinė žmogaus teisė, būtina sąlyga norint užkirsti kelią iš kartos į kartą perduodamam skurdui, ir būtina priemonė skatinant aktyvų pilietiškumą ir sudarant sąlygas kurtis žiniomis pagrįstai ir inovacijas diegiančiai visuomenei. Pagrindiniai uždaviniai: sudaryti vienodas galimybes lankyti visų lygių švietimo įstaigas, jas užbaigti, taip pat gerinti švietimo kokybę laikantis mokymosi visą gyvenimą požiūrio. Be to, atitinkamas profesinis lavinimas ir mokymas bei įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant parengti jaunimą ir suaugusiuosius darbo rinkai. Vis dar sudėtinga pasiekti užribyje atsidūrusius asmenis, taip pat nuo konflikto nukentėjusius asmenis, iki šiol neišspręsta lyčių nelygybės ir suaugusiųjų raštingumo užtikrinimo visose šalyse problema. Galimos tikslinės temos:

· užtikrinti, kad tiek berniukai, tiek mergaitės galėtų lankyti kokybiškas švietimo paslaugas teikiančias pagrindinio ugdymo įstaigas, įskaitant žemesniosios pakopos vidurinio mokslo įstaigas;

· užtikrinti, kad visi asmenys įgytų visapusiškų pagrindinių, perduodamų ir techninių įgūdžių, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

· sumažinti suaugusiųjų neraštingumo lygį;

· panaikinti nelygybę švietimo srityje imantis konkrečių priemonių, skirtų nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir grupėms, kuriems gresia diskriminacija, pvz., neįgaliesiems, etninėms mažumoms, migrantams ir pabėgėliams;

· stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas ir skatinti kurti žinias ir jomis dalytis.

Lyčių lygybė ir didesnių galių moterims suteikimas

Lyčių lygybė, didesnių galių moterims suteikimas ir visapusiškas moterų ir mergaičių naudojimasis savo teisėmis visose šalyse yra būtina darnaus vystymosi, skurdo mažinimo ir nepasiektų TVT įgyvendinimo sąlyga. Pagrindiniai uždaviniai: išlaikyti aukšto lygio politinį įsipareigojimą ir pripažinti visuotinę atsakomybę už lyčių lygybės, didesnių galių moterims suteikimo ir mergaičių žmogaus teisių užtikrinimą; stiprinti teisinę valstybę, demokratiją ir valdymą; didinti investicijas lyčių lygybės didinimo ir didesnių galių moterims ir mergaitėms suteikimo srityje. Pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas padės siekti tikslo į kitas politikos sritis integruoti lyčių aspektą. Galimos tikslinės temos:

· užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites ir panaikinti tokį smurtą;

· užkirsti kelią visų formų diskriminacijai prieš moteris ir mergaites;

· skatinti moterų atstovavimą, dalyvavimą ir vadovavimą priimant sprendimus visais lygmenimis ir visose srityse;

· užtikrinti moterų ir mergaičių visuotines ir lygias teises naudotis pagrindinėmis paslaugomis;

· mažinti ir galiausiai panaikinti vyrų ir moterų užmokesčio skirtumus viešajame ir privačiajame sektoriuose.

Vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės

Programa būtina užtikrinti galimybes gauti saugaus geriamojo vandens ir naudotis sanitarijos priemonėmis, skatinti integruotą vandentvarką, įskaitant vandens naudojimo efektyvumą, spręsti klimato kaitos ir vandens trūkumo problemas. Galimos tikslinės temos:

· visiems užtikrinti galimybes gauti saugaus geriamojo vandens;

· visiems užtikrinti galimybes naudotis sanitarijos ir higienos priemonėmis;

· tobulinti integruotą vandens išteklių valdymą;

· didinti vandens vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose;

· gerinti vandens kokybę ir mažinti taršą.

Tvarioji energetika

Perėjimas prie anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos tvarios energijos sistemos gali labai prisidėti prie skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi užtikrinimo; be to, tai yra vienas svarbiausių kovos su klimato kaita elementų. Pagrindiniai uždaviniai: galimybė naudotis švariomis, įperkamomis ir tvarios energijos paslaugomis, didinti energijos vartojimo efektyvumą, tobulinti atsparią infrastruktūrą ir didinti visuotinio energijos derinio atsinaujinančiajai energijai tenkančią dalį (laikantis iniciatyvos „Tvari energija visiems“). Svarbu panaikinti žalingas kuro subsidijas, kuriomis, užuot teikus paramą skurdžiausiems, skatinamos netvarios energetikos sistemos. Galimos tikslinės temos:

· visiems užtikrinti galimybes naudotis šiuolaikiškomis energijos paslaugomis;

· padidinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo rodiklį;

· padidinti visuotinio energijos derinio atsinaujinančiajai energijai tenkančią dalį;

· laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas iškastinio kuro subsidijas.

Visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems

Užimtumas padeda išvengti skurdo ir prisideda prie lygybės, nešališkumo, teisingumo, taikos ir saugumo. Kuriamos deramo darbo vietos, ypač pagal ilgalaikio vystymosi perspektyvą, stiprina augimą. Pagrindiniai uždaviniai: nedarbas, visų pirma jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, taip pat asmenų su negalia, oficialaus ir neoficialaus darbo kokybė. Pastaroji sritis apima užmokesčius, darbo sąlygas, darbuotojų sveikatą ir saugą, socialinę apsaugą, taip pat poreikį kurti ekologiškas deramo darbo vietas. Galimos tikslinės temos:

· kurti daugiau deramo darbo vietų, taip pat skatinti tvarius jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir grupių, kurioms kyla diskriminacijos pavojus, pragyvenimo šaltinius;

· laikantis deramo darbo darbotvarkės didinti našaus užimtumo ir deramo darbo dalį, tenkančią bendram užimtumui;

· plačiau taikyti minimalią socialinę apsaugą ir laipsniškai įgyvendinti aukštesnius socialinių garantijų standartus;

· apsaugoti darbuotojų migrantų ir perkeltųjų asmenų teises laikantis TDO normų bei standartų.

Integracinis ir tvarus augimas

Ilgalaikio skurdo mažinimo ir bendro visų klestėjimo galima pasiekti tik užtikrinus integracinį ir tvarų augimą. Augimas turėtų padėti kurti deramas darbo vietas veiksmingai panaudojant išteklius ir atsižvelgiant į planetos galimybes, taip pat remti pastangas, kuriomis skatinama sušvelninti klimato kaitos padarinius. Pagrindiniai uždaviniai: kurti verslininkystei, įmonėms, prekybai, investicijoms ir naujovėms palankią aplinką, įskaitant reglamentavimo, teismų ir veiksmingas mokesčių sistemas, skatinti viešąsias investicijas, sukurti galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą, skatinti naujas technologijas. Galimos tikslinės temos:

· skatinti struktūrinius ekonomikos pokyčius ir kurti naujovėms, verslininkystei, įmonėms ir prekybai palankią aplinką;

· sukurti galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą, taip pat naudotis informacijos ir ryšių technologijomis ir tinklais;

· skatinti viešąsias investicijas atsparios infrastruktūros srityje;

· palaikant glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą lengvinti saugią, tinkamai valdomą ir teisėtą migraciją;

· mažiausiai išsivysčiusioms šalims leisti teikti jų kilmės produktus į rinką be muitų ir kvotų.

Tvarūs miestai ir gyvenvietės

Vis labiau urbanizuoto pasaulio miestuose kyla pagrindinių darnaus vystymosi uždavinių.  Būtina užtikrinti tvarius planavimo ir plėtros procesus, kuriuos lengvintų veiksmingos viešosios valdžios institucijos. Tai apima nelaimių rizikai mažinti ir valdyti skirtus planavimo ir įgyvendinimo darbus, taip pat darbus, atliekamus su miestais susijusiose kaimo vietovėse. Pagrindinės priemonės: lūšnynų gyventojų skaičiaus mažinimas, kova su oro tarša, atsparių gyvenamųjų namų ir infrastruktūros statymas, tinkamesnis atliekų tvarkymas. Kad miestų planavimas ir valdymas būtų tinkamesnis ir tvarus, sprendimus būtina priimti laikantis demokratijos, skaidrumo ir atskaitomybės principų. Taip pat svarbu tvarus transportas miestuose ir kaimo vietovėse. Galimi siektini rezultatai:

· tobulinti saugaus ir tvaraus transporto sistemas, įskaitant įperkamas visuomeninio transporto paslaugas;

· sumažinti lūšnynų gyventojų skaičių suteikiant saugų, prieinamą ir atsparų būstą ir užtikrinant žemėnaudos saugumą;

· kurti tvarių ir neįgaliesiems pritaikytų miestų bei teritorijų planus ir juos įgyvendinti;

· gerinti oro kokybę.

Tvarus vartojimas ir gamyba

Dabartiniai gamybos ir vartojimo modeliai nėra tvarūs. Svarbiausi su vartojimu susiję veiksmai: skatinti naudoti energiją ir išteklius taupančius ir ekologiškus produktus, laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas subsidijas ir skatinti tvariuosius viešuosius pirkimus. Gamybos srityje svarbiausi uždaviniai: parama naujoviškiems ir tausiai išteklius naudojantiems gamybos būdams, įmonių teikiamos tvarumo ataskaitos, produktų gyvavimo ciklo analizė, tvarus statybos sektorius, atliekų ir cheminių medžiagų valdymas, ekoverslininkystės ir ekologinių inovacijų skatinimas.  Galimos tikslinės temos:

· mažinti atliekų, pakartotinai jas panaudoti ir perdirbti;

· didinti išteklių naudojimo efektyvumą;

· sumažinti vartojimo sukeliamą poveikį aplinkai;

· užtikrinti patikimą cheminių medžiagų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą;

· mažinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį žmonėms ir riboti šių medžiagų patekimą į aplinką;

· padidinti bendrovių veiklos, produktų ir paslaugų tvarumą.

Vandenynai ir jūros

Tausus vandenynų valdymas žmonijai teikia ekonominės ir socialinės naudos.  Būtina imtis veiksmų, kad laikantis ekosistemomis pagrįsto požiūrio į visos žmogaus veiklos, darančios poveikį vandenynams, valdymą, būtų užtikrintas vandenynų gyvybingumas, laikytis atsargumo principo, taip pat skatinti tausią žuvininkystę. Spręstini uždaviniai: tarša, rūgštėjimas, jūros lygio kilimas, vietove grindžiamų valdymo priemonių, be kita ko, saugomuose jūrų rajonuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, kūrimas, peržvejojimo ir išteklių pereikvojimo problemos sprendimas, neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, neigiamo poveikio ekosistemoms ir aplinkai mažinimas, galimybės smulkiems žvejams vykdyti žvejybos veiklą ir patekti į rinkas.  Galimos tikslinės temos:

· apsaugoti ir atkurti vandenynų gyvybingumą ir išsaugoti jūrų biologinę įvairovę, sumažinant žmogaus veiklos poveikį;

· užtikrinti tausią žuvininkystę (sveikų žuvų ištekliai);

· užtikrinti teisę smulkiems žvejams vykdyti žvejybos veiklą vietos, regioniniu ir pasauliniu lygiu;

· sumažinti jūrų taršą ir šiukšlių, taip pat patenkančių iš sausumoje esančių šaltinių, kiekį.

Biologinė įvairovė ir miškai

Biologinė įvairovė yra esminis gyvybės žemėje palaikymo sistemos, kuriai ypač pavojinga klimato kaita, elementas. Reikia imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas natūralių buveinių ir nykstančių rūšių (įskaitant nykstančias dėl neteisėtos prekybos ir brakonieriavimo) nykimas, ir biologinės įvairovės klausimus įtraukti į pagrindines politikos sritis (įskaitant žemės ūkį ir žuvininkystę). Turėtų būti išspręstos miškų nykimo visame pasaulyje, neliestų miškų nykimo, neteisėto kirtimo ir su juo susijusios prekybos problemos. Galimos tikslinės temos:

· apsaugoti ir atkurti pagrindines funkcijas atliekančias ekosistemas;

· užkirsti kelią žinomų nykstančių rūšių išnykimui ir pagerinti jų apsaugos būklę;

· stabdyti visų natūralių buveinių nykimą, būklės prastėjimą ir susiskaidymą;

· spręsti miškų naikinimo ir alinimo klausimą laikantis tvarios miškotvarkos principų;

· sumažinti neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir mediena apimtį.

Dirvožemio blogėjimas, įskaitant dykumėjimą ir sausras

Didelį visuotinį susirūpinimą keliančią dirvožemio blogėjimo, įskaitant dykumėjimą ir sausras, problemą dar labiau paaštrina klimato kaita. Prioritetas yra užtikrinti, kad pasaulyje dirvožemio būklė nekistų. Tam reikia stabdyti žemės gamtinio kapitalo praradimą, gerinti valdymą (įskaitant prieigos ir žemėnaudos valdymą) ir padidinti atsparumą. Galimos tikslinės temos:

· siekti, kad pasaulyje dirvožemio būklė nekistų;

· apsaugoti dirvožemį;

· užkirsti kelią sausroms ir sušvelninti jų padarinius.

Žmogaus teisės, teisinė valstybė, geras valdymas ir veiksmingos institucijos

Teisėmis pagrįstas požiūris, kuris apimtų visas žmogaus teises, padėtų pastebimai gerinti valdymo kokybę, mažinti nelygybę ir atskirtį, pasiekti nustatytų darbotvarkės tikslų ir vykdyti veiksmus remiantis dalyvavimo, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Pagrindiniai uždaviniai: stiprinti dalyvaujamąsias politines sistemas, kuriomis žmonėms, visų pirma nuo visuomenės atskirtoms ir pažeidžiamoms grupėms, suteikiama galimybė dalyvauti formuojant politiką ir priimant jiems įtakos darančius sprendimus, taip pat užtikrinti atsakingų asmenų atskaitomybę. Glaudžiai susietame pasaulyje toks požiūris tampa vis svarbesnis. Tai padės žmonėms kurti savo gyvenimą, pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, taigi konstruktyviai ir taikiai dalyvauti politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Galimos tikslinės temos:

· užtikrinti laisvą ir visuotinę civilinę registraciją ir tobulinti svarbiausias statistikos sistemas;

· užtikrinti saviraiškos laisvę, laisvę jungtis į asociacijas, dalyvauti socialiniame dialoge, taikiuose protestuose, visuomenės gyvenime;

· užtikrinti skaidrumą ir garantuoti, kad visuomenė turėtų teisę susipažinti su informacija, vyriausybės duomenimis, naudotis nepriklausomos žiniasklaidos priemonėmis ir atviru internetu;

· priimti tinkamą teisinę sistemą, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamų grupių ir asmenų, įskaitant pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, teises;

· užtikrinti, kad būtų priimta ir įgyvendinta tinkama kovos su korupcija teisinė sistema ir nacionalinė politika;

· užtikrinti, kad būtų galima kreiptis į teisingumo institucijas ir kad jos būtų nešališkos, nepriklausomos ir laikytųsi tinkamų procesinių teisių.

Taikios visuomenės

Taika – tai išankstinė darnaus vystymosi ir ilgalaikio skurdo panaikinimo sąlyga.  Pagrindinės konfliktų priežastys ir smurtas yra glaudžiai susiję su prastu valdymu, politine ir socialine atskirtimi, nelygybe, korupcija ir pagrindinių paslaugų stygiumi. Prioritetai apima smurto atvejų ir smurtinių mirčių skaičiaus mažinimą ir tarpvalstybinių grėsmių, pvz., organizuoto nusikalstamumo ir neteisėtos prekybos, šalinimą. Tinkamų įstaigų kūrimas yra labai svarbus siekiant spręsti šiuos uždavinius. Galimos tikslinės temos:

· sumažinti smurtinių mirčių ir smurtą patiriančių žmonių skaičių;

· gerinti policijos, teisingumo ir saugumo institucijų gebėjimus, ugdyti profesionalumą ir atskaitomybę;

· sumažinti neteisėtų šaulių ginklų ir mirtinų ginklų srautus;

· spręsti tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, įskaitant neteisėtus finansinius srautus ir prekybą narkotikais, žmonėmis, laukiniais gyvūnais ir gamtiniais ištekliais, problemą.

Laikotarpio po 2015 m. programa taip pat reikia atsižvelgti į tokius įvairius tarpusavyje susijusius klausimus kaip klimato kaita, nelaimės ir atsparumas, demografiniai pokyčiai ir migracija. Visa tai gali turėti didelį poveikį ekonomikai ir piliečių gerovei bei saugumui; tokie uždaviniai būsima programa turi būti sprendžiami nedubliuojant atitinkamų tarptautinių procesų ir susitarimų arba jiems netrukdant. Susijusių aspektų integravimo būdai aptarti pirmiau nurodytuose tikslinių temų, kuriomis siekiama spręsti šiuos kritinius klausimus, pasiūlymuose.

Kalbant apie klimato kaitą, pagal būsimą programą reikėtų numatyti būtinas pastangas ir veiksmus, visų pirma tuos, kurie nepatenka į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) taikymo sritį. Galiausiai laikotarpio po 2015 m. prioritetinėmis sritimis ir siektinais rezultatais turėtų būti remiamas klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai.

Priede apibendrintos tikslinės temos ir su kiekviena iš jų susiję pagrindiniai elementai.

3. Siektinų rezultatų nustatymas ir susijusių klausimų sprendimas

Ankstesnėje dalyje aptartos prioritetinės sritys ir tikslinės temos, kurios laikomos svarbiomis siekiant parengti pokyčius skatinančią laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę.  Kadangi vyksta konkrečių siektinų rezultatų nustatymo darbai, būtina atsižvelgti į toliau nurodytus kriterijus.

Siektini rezultatai turėtų būti konkretūs, išmatuojami, įgyvendintini per tam tikrą laikotarpį ir svarbūs (angl. specific, measurable, achievable, relevant and time-bound, SMART). Jie turi būti grindžiami įrodymais ir turimais duomenimis arba duomenimis, kuriuos tikimasi gauti netolimoje ateityje, taip pat pagrįsti rodikliais, pagal kuriuos pažanga gali būti vertinama kiekybiškai ir rezultatai išreiškiami konkrečiais skaičiais, terminais ir procentinėmis dalimis. Nors siekiant rezultatų bus atsižvelgta į svarbiausius prioritetus, kai kurie konkretūs įgyvendinimo aspektai turėtų būti išreiškiami rodikliais, pagal kuriuos galima vertinti pažangą. Reikės rasti kompromisą tarp visapusiškos aprėpties ir politinio bei veiklos poveikio, todėl kai kuriais atvejais siektini rezultatai turės atspindėti svarbiausių problemų pakaitinius rodiklius.

Nustatant siektinus rezultatus reikėtų užtikrinti, kad jie būtų visuotinai svarbūs, nepamirštant, kad skirtingomis aplinkybėmis jų gali būti siekiama skirtingais būdais, pvz., laikantis skirtingų terminų arba įgyvendinimo metodų. Kai kurie siektini rezultatai arba kai kurios jų dalys gali būti labiau taikytini tam tikromis aplinkybėmis ir į tai reikėtų atsižvelgti tinkamai pasirenkant rodiklius. Šalims neturėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kokių rezultatų jos sieks; tai svarbu siekiant užtikrinti, kad šalių bendrų pastangų pakaktų visuotiniams tikslams ir siektiniems rezultatams įgyvendinti, taip užtikrinant didžiausią galimą pažangą kiekvienoje šalyje pagal jos pajėgumus. Už siektinus rezultatus iš esmės turėtų būti atsakingos šalys, tačiau prie jų įgyvendinimo turės prisidėti visi suinteresuotieji subjektai.

Nustatant siektinus rezultatus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į įvairias laikotarpio po 2015 m. programos skirtingų sričių sąsajas. Nustačius tokias sąsajas ir į jas atsižvelgiant bus lengviau išvengti izoliuoto darbo ir užtikrinti subalansuotą pažangą pagal tris darnaus vystymosi aspektus. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena prioritetinė sritis yra susijusi su beveik visomis kitomis sritimis, imantis veiksmų siektinų rezultatų lygmeniu tokias sąsajas būtina prasmingai ir veiksmingai išnaudoti.

Pagal konkrečius prioritetus (pvz., galimybės gauti saugaus geriamojo vandens bei naudotis sanitarijos priemonėmis) nustatyti siektini rezultatai taip pat bus tiesiogiai susiję su kitais prioritetais (pvz., sveikatos apsauga). Tai reiškia, kad be pagrindinių siektinų rezultatų, nustatytų kiekvienam tikslui, laikotarpio po 2015 m. programoje turėtų būti pateiktos nuoseklios kryžminės nuorodos. Pavyzdžiui, į tikslą, susijusį su apsirūpinimo maistu saugumu ir tvariu žemės ūkiu, be atrinktų pagrindinių siektinų rezultatų būtų galima įtraukti nuorodas į kitus siektinus rezultatus, pvz., vandens vartojimo efektyvumo, kovos su dirvožemio blogėjimu, lyčių lygybės ir valdymo.    

4. Galimas prioritetinių sričių grupavimas

Pirminiais darbais ES viduje iš pradžių daugiausia dėmesio skirta prioritetinių sričių ir susijusių tikslinių temų nustatymui. Siekiant suformuluoti ribotą skaičių tikslų, kaip susitarta Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Tautose, kitas žingsnis yra prioritetinių sričių grupavimas. Pagrindinis grupavimo kriterijus turėtų būti tvirtos susijusių prioritetinių sričių ir susijusių tikslinių temų tarpusavio sąsajos, kartu atsižvelgiant į tai, kaip jomis prisidedama prie skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi. Pripažinus, kad laikotarpio po 2015 m. programoje esama daug tokių sąsajų, būtų užtikrintas didesnis lankstumas siekiant bendro sutarimo dėl riboto skaičiaus tikslų.

Tokio grupavimo pavyzdžiai: integracinio tvaraus augimo sritis galėtų būti derinama su užimtumo sritimi, biologinės įvairovės ir miškų sritis galėtų būti derinama su kovos su dykumėjimu, dirvožemio blogėjimu ir sausromis sritimi, o tvarių miestų aspektai galėtų būti integruoti į visą programą.

5. Nauja visuotinė partnerystė

Nauja ir tvirtesnė visuotinė partnerystė turėtų būti įtrauki ir ja būtų skatinami visų šalių ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę, mokslo ir žinių institucijas, parlamentus ir vietos valdžios institucijas, lygmens veiksmai. ES, kuri ir toliau turėtų būti viena iš varomųjų jėgų, skatinančių veiksmus tiek jos viduje, tiek visame pasaulyje, jau ne kartą išreiškė pritarimą naujai visuotinei partnerystei.

Pirma, turime nustatyti, kurios pagrindinės priemonės padeda skatinti pažangą siekiant tikslų ir uždavinių, ir, antra, aptarti, kokiais būdais užtikrinti, kad šioms pagrindinėms priemonėms būtų skiriamas deramas dėmesys tiek šalyse, tiek tarptautiniu mastu. Esminio klausimo pavyzdys – palanki aplinka ir patikimos bei nuoseklios politikos vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis.

Palanki politinė aplinka

ES ir toliau laikosi įsipareigojimo užtikrinti didesnį politikos suderinamumą vystymosi labui, atsižvelgdama į vystymosi tikslus tose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. Visi partneriai tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse skatinami siekti didesnio politikos suderinamumo ir atitinkamai peržiūrėti savo politiką, kad būtų užtikrintas jos derėjimas su pastangomis panaikinti skurdą ir siekti darnaus vystymosi, ir taip reikšmingai prisidėti įgyvendinant visuotinę programą.

Pavyzdžiui, būdama atviriausia pasaulyje besivystančių šalių eksporto rinka, ES taip pat skatina atsakingą, tausų ir skaidresnį gamtinių išteklių ir žaliavų pirkimą, prekybą jais ir jų naudojimą. 2013 m. birželio mėn. ES priėmė teisės aktus dėl skaidrumo ir atskaitomybės, pagal kuriuos didelės gavybos pramonės ir miškininkystės sektoriaus įmonės turi atskleisti informaciją apie mokėjimus kiekvienos šalies valdžios institucijoms. Šie teisės aktai yra veiksminga priemonė, padedanti ES ir besivystančioms šalims kovoti su korupcija, o tai savo ruožtu turėtų paskatinti daugiau vidaus išteklių skirti vystymuisi. Be to, neseniai pateiktas pasiūlymas dėl integruoto požiūrio į atsakingą naudingųjų iškasenų pirkimą konfliktinėse ir didelės rizikos zonose.

Kaip kitas politikos suderinamumo vystymosi labui pavyzdys, nauja visuotine partneryste turėtų būti skatinamas tvirtesnis valstybių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dialogas ir bendradarbiavimas, kad būtų kuriama palanki aplinka siekiant didinti tarptautinės migracijos naudą žmogaus socialinės raidos srityje, pvz., imantis veiksmų tokiose srityse kaip migracijos ir perlaidų išlaidų mažinimas arba kova su migrantų diskriminacija. ES toliau stengsis palaikyti partnerystės ryšius su besivystančiomis šalimis, kad būtų užtikrintas kuo didesnis migracijos poveikis vystymuisi laikantis visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą.

Naikinant skurdą ir siekiant darnaus vystymosi svarbus vaidmuo tenka patikima vidaus politika ir reformomis skatinamai prekybai ir prekybos atvirumui. Šiuo požiūriu reikėtų dar kartą patvirtinti, kad didelė svarba teikiama pagal PPO nustatytai taisyklėmis pagrįstai sistemai. Vykdydama tikslinius veiksmus, pvz., taikydama bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą, įskaitant iniciatyvą „Viskas išskyrus ginklus“ ir specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+), teikdama pagalbą prekybai ir įgyvendindama dvišalius ir regioninius prekybos susitarimus, ES toliau įgyvendina skurdžiausių šalių rinkos integracijos rėmimo iniciatyvas. Mes skatiname ir mūsų partnerius, visų pirma išsivysčiusias ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalis, atverti savo rinkas mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kad jų kilmės prekės į šias rinkas būtų teikiamos be muitų ir be kvotų. Palaikant visuotinę partnerystę turėtų būti pripažįstama, jog svarbu šalinti šiaurės ir pietų šalių tarpusavio prekybos, pietų šalių tarpusavio prekybos ir regioninės prekybos, kuri yra ne mažiau svarbi užtikrinant integraciją į pasaulio ekonomiką, kliūtis. Šioje srityje reikėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, pagrįstą išsamiais statistiniais duomenimis.

Mokslas, technologijos ir inovacijos (MTI) ir gebėjimų stiprinimas turėtų būti svarbiausi pažangą skatinantys laikotarpio po 2015 m. programos veiksniai. Politika, kuria siekiama kurti ir skleisti žinias, yra vienas pagrindinių darbotvarkės elementų. ES remia integruotą ir veiksmingą požiūrį į MTI, atitinkantį strategijos „Europa 2020“ viziją. Pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą („Horizontas 2020“) skatinamas ES ir tarptautinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Svarbu stiprinti MTI pajėgumus. ES skatino švarių ir ekologiškų technologijų plėtotę ir perdavimą mažindama prekybos kliūtis ir taikydama paskatas, palaikydama mokslinį ir technologinį bendradarbiavimą ir stiprindama gebėjimus. Yra daug galimybių pasinaudoti esamais mechanizmais, siekiant išvengti pastangų dubliavimosi. Be MTI, gebėjimų stiprinimas – tai sritis, kurioje būtina pasinaudoti esamomis žiniomis ir užtikrinti, kad pažanga siekiant laikotarpio po 2015 m. programos tikslų būtų tvari. Todėl reikėtų išsamiai apsvarstyti Balio strateginį technologijų paramos ir gebėjimų stiprinimo planą, kurį 2005 m. priėmė Jungtinių Tautų aplinkos programos (JTAP) valdančioji taryba.

Būtinų finansinių išteklių sutelkimas

Taip pat bus svarbu sutelkti finansinius išteklius. Atsižvelgiant į pasaulyje kylančias problemas, reikės panaudoti visus turimus išteklius (vidaus ir užsienio, viešuosius ir privačiuosius). Šalių vyriausybėms tenka pagrindinė atsakomybė vykdant nacionalinę politiką sutelkti ir tinkamiausiai panaudoti savo išteklius. ES yra pasirengusi remti šalių, kurioms pagalbos reikia labiausiai, pastangas. Šiomis aplinkybėmis ji pripažįsta oficialios paramos vystymuisi (OPV) svarbą ir patvirtino savo įsipareigojimą iki 2015 m. OPV skirti 0,7 proc. BVP.

Vykstant diskusijoms dėl laikotarpio po 2015 m. programos finansavimo reikia visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimą, kaip nurodyta 2013 m. komunikate ir atitinkamose Tarybos išvadose. Šie elementai ypač svarbūs šiuo atžvilgiu:

§ vidaus ištekliai yra pagrindinis politikos tikslų finansavimo šaltinis. Prioritetais turėtų būti laikomi mokesčių politikos ir administravimo stiprinimas, kova su neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija, taip pat gamtinių išteklių valdymo stiprinimas;

§ tarptautinis viešasis finansavimas ir toliau bus svarbus šaltinis papildyti nepakankamus vidaus išteklius ir prireikus pritraukti papildomų išteklių ir investicijų. OPV skatinamasis potencialas turėtų būti geriau išnaudojamas taikant tokius mechanizmus kaip mišrus finansavimas;

§ labiausiai integracinis ir tvarus augimas skatinamas privačiajame sektoriuje. Vyriausybės turėtų iki galo išnaudoti privačiojo sektoriaus ES ir tarptautiniu lygmeniu teikiamas galimybes, taip pat tinkamiausiai pasinaudoti reglamentavimo ir veiklos svertais, kad šis sektorius labiau prisidėtų prie viešųjų tikslų.

Diskusijos dėl finansavimo pagal naująją visuotinę partnerystę turėtų būti pagrįstos Tarpvyriausybinio ekspertų darnaus vystymosi finansavimo klausimais komiteto darbu, glaudžiai koordinuojamos su parengiamaisiais kitos vystymosi finansavimo konferencijos darbais; jomis turėtų būti atsižvelgiama į susijusius procesus kituose forumuose, kaip antai veiksmus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvenciją ir tarptautinę nelaimių rizikos mažinimo programą laikotarpiu po 2015 m. (programą dėl laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programos), taip pat turi būti užtikrinamas šių procesų tarpusavio derėjimas. 

Veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas laikotarpiu po 2015 m. turėtų būti paremtas įsipareigojimais, prisiimtais 2011 m. Pusane vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais ir 2014 m. visuotinės partnerystės pirmajame aukšto lygio susitikime. Pusano partnerystės principai, kurių taip pat turi laikytis netradiciniai donorai, leis pasiekti konkretesnių vystymosi rezultatų. ES ir toliau vykdys politiką, kuria didinamas vystomojo bendradarbiavimo poveikis ir veiksmingumas.

Pažangos stebėsena ir atskaitomybė

Kad laikotarpio po 2015 m. programa būtų sėkmingai įgyvendinta, turėtų būti įdiegti griežti atskaitomybės ir pažangos stebėsenos mechanizmai. Tarpusavio atskaitomybė nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, įskaitant laikotarpio po 2015 m. programos tikslų ir siektinų rezultatų įgyvendinimo pažangos stebėseną, turėtų būti pagrindinis šio mechanizmo elementas.  Turėtų būti stebima, kaip šalių vyriausybių veiksmais ir finansavimo šaltiniais, tarptautinio lygmens veiksmais ir privačiojo sektoriaus įnašais prisidedama prie šalių pastangų siekti visuotinių tikslų.

Pažangos stebėsenos pagrindas – atskaitomybė nacionaliniu lygmeniu ir atitinkamos nacionalinės statistikos institucijos parengti oficialūs statistiniai duomenys. Bus svarbu tarptautiniu lygmeniu, taip pat aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje, periodiškai stebėti pažangą. Reikėtų užtikrinti, kad nebūtų dubliuojami veiksmai pagal kitus tarptautinius tarpusavio atskaitomybės procesus, pvz., vystymosi finansavimo procesą.

Be to, svarbu bus atlikti išsamią metinę pažangos stebėseną, pagrįstą Tarpagentūrinės TVT rodiklių ekspertų grupės darbu. Svarbu tinkamiau panaudoti esamus duomenis ir užtikrinti, kad būtų surenkama daugiau ir kokybiškesnių duomenų, išnaudojamos naujos technologijos ir programinė įranga. Tolesni veiksmai turėtų būti pagrįsti esamais mechanizmais ir strateginiais planais, kuriais siekiama stiprinti gebėjimus statistikos srityje, pavyzdžiui, EBPO iniciatyva „Paris21“, Pusano veiksmų planu dėl statistikos ir nacionalinėmis statistikos plėtojimo strategijomis.

6. Tolesni veiksmai

Šiame komunikate apžvelgtas požiūris apima įvairius aspektus, kurie bus svarbūs galutiniu atviros darbo grupės darbo etapu, į šį požiūrį bus atsižvelgta vykstant ekspertų darnaus vystymosi finansavimo klausimais komiteto darbui ir diskusijoms dėl laikotarpio po 2015 m. programos, kurios nuo 2014 m. rugsėjo mėn. vyks JT Generalinės Asamblėjos 69-ojoje sesijoje. Pateiktas požiūris grindžiamas pernai priimtomis Tarybos išvadomis ir juo remdamasi Taryba galės toliau formuoti ES poziciją. Šis požiūris apima esminius elementus, kurie turėtų būti naudingi vidutinės trukmės laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad ES pozicija turės būti toliau formuojama vadovaujantis galutinėmis atviros darbo grupės ir ekspertų komiteto išvadomis, taip pat suvestine JT Generalinio Sekretoriato ataskaita, kuri bus parengta 2014 m. pabaigoje.

ES bei jos valstybės narės ir toliau tvirtai pasiryžusios atlikti aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį diskusijose dėl laikotarpio po 2015 m. programos ir jos toliau prisidės nustatydamos prioritetinius klausimus ir problemas vykstant tolesniems programos rengimo darbams. Visa apimančia ES pozicija turėtų būti numatyta galimybė palaikyti ryšius su šalimis partnerėmis, suinteresuotaisiais subjektais bei piliečiais ir konstruktyviai bendradarbiauti.

[1] 2013 m. birželio mėn. Tarybos išvados dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės;  2013 m. vasario mėn. Komisijos komunikatas „Deramas gyvenimas visiems“; Komisijos komunikatas „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“; 2013 m. gruodžio mėn. Tarybos išvados dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m. 

Prioritetinės sritys || Galimos tikslinės temos (ir elementų, kuriuos jos apima, pavyzdžiai)

Skurdo panaikinimas || Panaikinti ypač didelį skurdą Galimi elementai: itin skurdžios pajamos ir daugiamatis skurdas || Sumažinti ypač didelį skurdą patiriančių ir už mažiau kaip 2 USD per dieną pragyvenančių žmonių dalį Galimi elementai: pavojaus patirti skurdą ribos ir aukštesnės skurdo ribos || Sumažinti asmenų, gyvenančių žemiau nustatytos nacionalinės skurdo ribos, įskaitant pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis, dalį Galimi elementai: absoliutaus ir santykinio skurdo ribos, nustatytos pagal nacionalines skurdo apibrėžtis || Sumažinti perlaidų įkainius ir sumažinti migracijos, įskaitant įdarbinimą, išlaidas Galimi elementai: sandorių išlaidos, įdarbinimo išlaidos, migrantų ir jų šeimų finansinė įtrauktis || Užtikrinti teises į žemę, nuosavybę ir kitą turtą Galimi elementai: žemėnauda, infrastruktūra, finansinė įtrauktis ir pajamų sezoniškumas || Didinti atsparumą ir sumažinti dėl nelaimių mirštančių žmonių skaičių ir ekonominius nuostolius Galimi elementai: rizikos vertinimas ir nelaimių rizikos valdymas; ankstyvojo perspėjimo sistemos; finansiniai mechanizmai ir gaivinimo sistemos, pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimas

Nelygybė || Užtikrinti, kad mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupės turėtų tokios pačios naudos iš didesnių nacionalinių pajamų, palyginti su didesnes pajamas gaunančių asmenų grupėmis Galimi elementai: gyventojų grupių palyginimas pagal pajamų kvintilį ir santykinis skurdas || Išspręsti diskriminacijos ir nelygybės naudojantis viešosiomis paslaugomis ir ekonominėmis galimybėmis problemą Galimi elementai: diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, lytinės orientacijos, negalios, pilietybės ir kitų motyvų || Suteikti daugiau galių socialiai atskirtų asmenų grupėms, įskaitant etnines mažumas, migrantus ir pabėgėlius, ir užtikrinti jų įtrauktį Galimi elementai: migrantų ir pabėgėlių (palyginti su šalies piliečiais) galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis paslaugomis, migrantų ir pabėgėlių integracijos rodikliai || || ||

Apsirūpinimo maistu saugumas, mityba ir tvarus žemės ūkis || Siekiant panaikinti badą užtikrinti galimybes visus metus gauti pakankamai saugaus, įperkamo ir maistingo maisto Galimi elementai: kaimo ir miesto vietovės, nepalankioje padėtyje esančios grupės, maisto tiekimo grandinių atsparumas || Spręsti netinkamos mitybos, sutrikusio vaikų vystymosi ir išsekimo problemą Galimi elementai: sutrikęs vaikų vystymasis, išsekimas ir nutukimas || Tvariai didinti žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros našumą Galimi elementai: našumas, drėkinimo sistemos, technologijos, smulkūs ūkininkai, konkurencingumas, kainų svyravimai, moterys, tvarus žemės ūkis, dirvožemis, vandens ištekliai, tarša, biologinė įvairovė, atsparumas (įskaitant atsparumą klimato kaitai), miškų naikinimas, tradiciniai metodai || Sumažinti maisto nuostolius ir maisto švaistymą Galimi elementai: po derliaus nuėmimo ir perdirbimo etapu patiriami nuostoliai, transportas, saugojimas, platinimas ir mažmeninė prekyba, vartotojų švaistomas maistas || ||

Sveikata || Mažinti vaikų mirtingumą, motinų mirtingumą ir užtikrinti visuotinę lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises Galimi elementai: vaikų ir motinų mirtingumas, paauglių vaisingumas ir galimybė naudotis šeimos planavimo paslaugomis || Sumažinti užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų naštą Galimi elementai: pagrindinės užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos || Užtikrinti, kad visiems asmenims, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pvz., neįgaliuosius arba vyresnio amžiaus žmones, lygiomis teisėmis būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos Galimi elementai: sveikatos ugdymas, prevencinės priemonės, gydymas, reabilitacija, sveikatos srities darbuotojų profesionalumas ir jų skaičius || Užtikrinti, kad dėl patirtų sveikatos priežiūros išlaidų asmenys nenuskurstų arba nepatirtų ilgalaikio skurdo Galimi elementai: nuskurdimas dėl patirtų sveikatos priežiūros išlaidų, kurias reikia patiems padengti || ||

Švietimas || Užtikrinti, kad tiek berniukai, tiek mergaitės galėtų lankyti kokybiškas švietimo paslaugas teikiančias pagrindinio ugdymo įstaigas, įskaitant žemesniosios pakopos vidurinio mokslo įstaigas Galimi elementai: ankstyvasis vaiko vystymasis, pagrindinio ugdymo įstaigų, įskaitant žemesniosios pakopos vidurinio mokslo įstaigų lankymas, perėjimas iš pradinio mokslo įstaigų į vidurinio mokslo įstaigas || Užtikrinti, kad visi asmenys įgytų visapusiškų pagrindinių, perduodamų ir techninių įgūdžių, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime Galimi elementai: mokymosi rezultatai, mokytojų skaičius ir jų kvalifikacija, perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, galimybės suaugusiems naudotis švietimo ir mokymo paslaugomis || Sumažinti suaugusiųjų neraštingumo lygį Galimi elementai: suaugusiųjų ir jaunimo raštingumas, skirtumai tarp lyčių || Panaikinti nelygybę švietimo srityje imantis konkrečių priemonių, skirtų nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir grupėms, kuriems gresia diskriminacija, pvz., neįgaliesiems, etninėms mažumoms, migrantams ir pabėgėliams Galimi elementai: švietimo įstaigų lankymo, užbaigimo ir mokymosi rezultatų skirstymas pagal lytį, kaimo ir miesto vietoves, turto kvintilį, geografinę padėtį, kitos konkrečios pažeidžiamos grupės pagal aplinkybes šalyje, taip pat švietimo išlaidos || Stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų sąsajas ir skatinti kurti žinias ir jomis dalytis Galimi elementai: verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas, naujoviškos švietimo programos ir mokymo planai, susiję su ekologiška, skaitmenine ir tvaria ekonomika ir visuomene ||

Lyčių lygybė ir didesnių galių moterims suteikimas || Užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites ir panaikinti tokį smurtą Galimi elementai: seksualinis smurtas, vaikų santuokos, moterų lytinių organų žalojimas ir moterų žudymas dėl lyties, teisė kreiptis į teismus || Užkirsti kelią visų formų diskriminacijai prieš moteris ir mergaites Galimi elementai: naudojimasis ekonominėmis galimybėmis, gamybos priemonėmis ir pajamomis, teisės aktai ir teisės, moterų ir vyrų pareigų atskyrimas || Skatinti moterų atstovavimą, dalyvavimą ir vadovavimą priimant sprendimus visais lygmenimis ir visose srityse Galimi elementai: politinis atstovavimas, moterų užimamos vadovaujamos pareigos ir moterų pareigos tokiuose sektoriuose kaip teismai, policija ir akademinė bendruomenė || Užtikrinti moterų ir mergaičių visuotines ir lygias teises naudotis pagrindinėmis paslaugomis Galimi elementai: galimybės naudotis sveikatos priežiūros ir šeimos planavimo paslaugomis, švietimo paslaugomis, naudotis energijos, vandens tiekimo paslaugomis ir sanitarijos priemonėmis, taip pat kitomis paslaugomis, įskaitant IRT ir susijusias mokymo paslaugas || Mažinti ir panaikinti vyrų ir moterų užmokesčio skirtumus viešajame ir privačiajame sektoriuose Galimi elementai: moterų darbo užmokesčio lygis, palyginti su vyrų darbo užmokesčiu, dalyvavimas darbo rinkoje ||

Vandens tiekimas ir sanitarijos priemonės || Visiems užtikrinti galimybes gauti saugaus geriamojo vandens Galimi elementai: su kaimo vietovėmis ir miestais susiję aspektai, nepalankioje padėtyje esančių asmenų grupės, viešosios įstaigos, pvz., ligoninės, mokyklos ir pabėgėlių stovyklos, kokybės parametrai || Visiems užtikrinti galimybes naudotis sanitarijos ir higienos priemonėmis Galimi elementai: galimybės naudotis sanitarijos priemonėmis ir atvirų tuštinimosi vietų naikinimas || Tobulinti integruotą vandens išteklių valdymą Galimi elementai: upių baseino valdymo planai, potvynių ir sausrų valdymo planai, dėl nelaimių patiriami nuostoliai, sandėliavimo pajėgumai ir dalyvaujamasis sprendimų priėmimas || Didinti vandens vartojimo efektyvumą visuose svarbiausiuose sektoriuose Galimi elementai: upių baseinai, kuriuose jaučiamas vandens trūkumas, tvarus vandens telkinių naudojimas, vandens naudojimo efektyvumas svarbiausiuose sektoriuose (žemės ūkio, energetikos, pramonės sektoriuose, namų ūkiuose) ir sąnaudų susigrąžinimas || Gerinti vandens kokybę ir mažinti taršą Galimi elementai: vandens išteklių būklė, svarbiausi vandenį teršiantys sektoriai, tarša cheminėmis ir maistinėmis medžiagomis, nuotekos  ||

Darni energetika || Visiems užtikrinti galimybes naudotis šiuolaikiškomis energijos paslaugomis Galimi elementai: šiuolaikinės energijos tiekimo paslaugos ir infrastruktūros atsparumas || Padidinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo rodiklį Galimi elementai: investicijos energijos vartojimo efektyvumui didinti atskiruose sektoriuose, naujos technologijos, politika ir institucinė sistema, pastatų renovacija, efektyvios šildymo ir kondicionavimo sistemos, efektyviai energiją vartojantys produktai || Padidinti visuotinio energijos derinio atsinaujinančiajai energijai tenkančią dalį Galimi elementai: atsinaujinančių energijos šaltinių dalis, investicijos pagal sektorių, naujos technologijos, paskatos, politika ir institucinė sistema || Laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas iškastinio kuro subsidijas Galimi elementai: subsidijų lygiai, sektoriai ir regionai, galimybės naudotis subsidijomis, kaina, laipsniško subsidijų naikinimo strategijos || ||

Visiškas ir našus užimtumas ir deramas darbas visiems || Kurti daugiau kokybiškų darbo vietų ir skatinti tvarius ir deramus visų pirma jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir grupių, kurioms kyla diskriminacijos pavojus, pragyvenimo šaltinius Galimi elementai: nedeklaruotas darbas, nesimokantis jaunimas ir mergaitės ir (arba) moterys, našus užimtumas arba mokymas || Laikantis deramo darbo darbotvarkės didinti našaus užimtumo ir deramo darbo dalį, tenkančią bendram užimtumui Galimi elementai: samdomas darbas, nedeklaruotas darbas, vaikų darbas, priverstinis darbas ir pagrindiniai darbo standartai || Plačiau taikyti minimalią socialinę apsaugą ir laipsniškai įgyvendinti aukštesnius socialinių garantijų standartus Galimi elementai: parama bedarbiams, šeimoms su vaikais ir skurdžiausiems gyventojams, socialinė apsauga ir pensijos, nelaimių rizikos valdymo priemonės || Apsaugoti darbuotojų migrantų ir perkeltųjų asmenų teises laikantis TDO normų bei standartų Galimi elementai: vienodas požiūris į migrantus ir jų galimybės gauti deramą darbą, oficialiam užimtumui, palyginti su visu užimtumu, tenkanti migrantų dalis || ||

Integracinis ir tvarus augimas || Skatinti struktūrinius ekonomikos pokyčius ir kurti naujovėms, verslininkystei, įmonėms ir prekybai palankią aplinką Galimi elementai: reglamentavimo ir mokesčių sistemos reforma, ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos nacionalinių sąskaitų naudojimas, mažai aplinką teršiančių vystymosi strategijų skatinimas, didesnis labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių našumas oficialiame ir neoficialiame sektoriuje, galimybės gauti su žemės ūkiu nesusijusį darbą, tobulesnės vietos lygmens vertės grandinės || Sukurti galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą, taip pat naudotis informacijos ir ryšių technologijomis ir tinklais Galimi elementai: galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, fizine infrastruktūra, elektroninėmis ryšių priemonėmis ir internetu kuriant palankią, sąžiningą ir skaidrią reguliavimo aplinką, galimybės naudotis atspariomis ir rizika pagrįstomis investicijomis, investicijos mokslo, technologijų ir inovacijų srityse || Skatinti viešąsias investicijas tvarios ir atsparios infrastruktūros srityje  Galimi elementai: transporto, energetikos, drėkinimo ir kt. sektoriai, investicijų lygiai ir kokybė, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės ryšiai, nepatenkinti poreikiai, atsparumas || Palaikant glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą lengvinti saugią, tinkamai valdomą ir teisėtą migraciją Galimi elementai: darbuotojų judumo susitarimų, pensijų ir kitų socialinių išmokų teisių perkeliamumo susitarimų sudarymas ir įgyvendinimas, pažangos rodikliai, susiję su įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimu || Mažiausiai išsivysčiusioms šalims leisti teikti jų kilmės produktus į rinką be muitų ir kvotų Galimi elementai: muitai ir kvotos pagal sektorius, importo ir kilmės šalis ||

Tvarūs miestai ir gyvenvietės || Tobulinti saugaus ir tvaraus transporto sistemas, įskaitant įperkamas visuomeninio transporto paslaugas Galimi elementai: transportas, triukšmas, kelių saugumas ir paslaugų prieinamumas || Sumažinti lūšnynų gyventojų skaičių suteikiant saugų, prieinamą ir atsparų būstą ir užtikrinant žemėnaudos saugumą Galimi elementai: aprūpinimas tvariu būstu, žemėnaudos saugumas || Kurti tvarių ir neįgaliesiems pritaikytų miestų bei teritorijų planus ir juos įgyvendinti Galimi elementai: tvarių miestų kūrimo planai, integruotas nelaimių rizikos mažinimas, miestų atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitas, miestų žaliosios zonos, miestų ir kaimo vietovių jungtys, neįgaliesiems pritaikyta miesto aplinka || Gerinti oro kokybę Galimi elementai: smulkiosios kietosios dalelės ir ozono sluoksnis, patalpų ir lauko oro tarša || ||

Tvarus vartojimas ir gamyba || Mažinti atliekų, jas pakartotinai panaudoti ir perdirbti Galimi elementai: prevencija, galimybės naudotis atliekų surinkimo sistemomis, atliekų perdirbimas ir sąvartynų mažinimas || Didinti išteklių naudojimo efektyvumą  Galimi elementai: BVP ir žaliavų suvartojimo santykis, mažesnis anglies dvideginio intensyvumas, aplinkai nekenkiantys metodai || Sumažinti vartojimo sukeliamą poveikį aplinkai Galimi elementai: aplinkosauginiai pėdsakai, ekonominės priemonės, toksinis poveikis, šiukšlės || Užtikrinti patikimą cheminių medžiagų valdymą per visą jų gyvavimo ciklą Galimi elementai: žaliavų naudojimo ciklu pagrįstas požiūris į produktus, cheminių medžiagų registracija ir leidimai, pavojingos atliekos, reguliavimo sistemos ir atliekų tvarkymo infrastruktūra || Mažinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį žmonėms ir riboti šių medžiagų patekimą į aplinką Galimi elementai: teršalų lygis žmonių organizmuose ir (arba) maiste, aplinkoje, toksinių atliekų aikštelių skaičiaus mažinimas || Padidinti bendrovių veiklos, produktų ir paslaugų tvarumą Galimi elementai: įmonių teikiamos tvarumo ataskaitos, tvarūs viešieji pirkimai, sertifikuotas ženklinimas, investicijos ekologiškuose sektoriuose

Vandenynai ir jūros || Apsaugoti ir atkurti vandenynų gyvybingumą ir išsaugoti jūrų biologinę įvairovę, sumažinant žmogaus veiklos poveikį Galimi elementai: ekosistemomis pagrįstas požiūris į veiklos valdymą, natūralių buveinių būklės blogėjimas, nykstančios rūšys, jūrų rajonų apsauga ir tvarus valdymas nacionalinei jurisdikcijai priklausančiose ir nepriklausančiose teritorijose || Užtikrinti tausią žuvininkystę (sveikų žuvų ištekliai) Galimi ištekliai: atkurti žuvų išteklius, kad būtų gaunamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, pertekliniai laivyno pajėgumai, neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, priegauda ir išmetimas į jūrą, ekosistemomis pagrįstų požiūrių laikymasis || Užtikrinti teisę smulkiems žvejams vykdyti žvejybos veiklą vietos, regioniniu ir pasauliniu lygiu Galimi elementai: smulkūs žvejai ir tradicinius žvejybos įrankius naudojantys žvejai, žuvininkystės sektoriuje dirbančios moterys, taip pat čiabuviai ir jų bendruomenės || Sumažinti jūrų taršą ir šiukšlių, taip pat patenkančių iš sausumoje esančių šaltinių, kiekį Galimi elementai: sausumoje ir jūroje esantys taršos šaltiniai, vandenynus ir jūras teršiančios šiukšlės || ||

Biologinė įvairovė ir miškai || Apsaugoti ir atkurti pagrindines funkcijas atliekančias ekosistemas Galimi elementai: saugomos teritorijos, atkūrimo veiksmai, pagrindinės rūšys ir ekosistemų funkcijos || Užkirsti kelią žinomų nykstančių rūšių išnykimui ir pagerinti jų apsaugos būklę Galimi elementai: pagrindinių nykstančių rūšių apsauga ir išsaugojimas, kova su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba || Stabdyti visų natūralių buveinių nykimą, būklės prastėjimą ir susiskaidymą Galimi elementai: saugomos teritorijos ir natūralių buveinių susiskaidymas || Spręsti miškų naikinimo ir alinimo klausimą laikantis tvarios miškotvarkos principų Galimi elementai: miškų alinimas, miškingumo pokyčiai, neteisėtas miškų kirtimas, saugomos teritorijos ir tvari miškotvarka || Sumažinti neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir mediena apimtį Galimi elementai: paklausos mažinimas, teisės aktų vykdymo užtikrinimo gebėjimai, teisės aktų įgyvendinimas, organizuotas nusikalstamumas ||

Dirvožemio blogėjimas, įskaitant dykumėjimą ir sausras || Siekti, kad pasaulyje dirvožemio būklė nekistų Galimi elementai: dirvožemio blogėjimo prevencija ir nualinto ar labai užteršto dirvožemio normalios būklės atkūrimas || Apsaugoti dirvožemį Galimi elementai: dirvožemio kokybė, dirvožemio erozija, dirvožemio organinės medžiagos, dirvožemio derlingumo išsaugojimas || Užkirsti kelią sausroms ir sušvelninti jų padarinius Galimi elementai: upių baseinų ir sausros rizikos planavimas, vandens vartojimo efektyvumo didinimo priemonės || || ||

Žmogaus teisės, teisinė valstybė, geras valdymas ir veiksmingos institucijos || Užtikrinti laisvą ir visuotinę civilinę registraciją ir tobulinti svarbiausias statistikos sistemas Galimi elementai: gimimo registravimas ir vaikų teisinė tapatybė || Užtikrinti saviraiškos laisvę, laisvę jungtis į asociacijas, dalyvauti socialiniame dialoge, taikiuose protestuose, visuomenės gyvenime Galimi elementai: dalyvavimas politiniame gyvenime ir priimant sprendimus, laisvė jungtis į asociacijas, saviraiškos laisvė, galimybės kreiptis į viešąsias ir valstybinės įstaigas ir naudotis viešosiomis paslaugomis, socialinis dialogas || Užtikrinti skaidrumą ir garantuoti, kad visuomenė turėtų teisę susipažinti su informacija, vyriausybės duomenimis, naudotis nepriklausomos žiniasklaidos priemonėmis ir atviru internetu Galimi elementai: galimybės susipažinti su informacija ir vyriausybės duomenimis, žiniasklaidos laivė ir atviras internetas || Priimti tinkamą teisinę sistemą, siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamų grupių ir asmenų, įskaitant pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, teises Galimi elementai: galimybė kreiptis į teismą ir naudotis viešosiomis paslaugomis, saviraiškos laisvė ir pažeidžiamų asmenų grupių informavimas || Užtikrinti, kad būtų priimta ir įgyvendinta tinkama korupcijos mažinimo teisinė sistema ir nacionalinė politika Galimi elementai: korupcija, viešųjų finansų valdymas, atskaitomybės mechanizmų diegimas || Užtikrinti, kad būtų galima kreiptis į teisingumo institucijas ir kad jos būtų nešališkos, nepriklausomos ir laikytųsi tinkamų procesinių teisių Galimi elementai: teisės viršenybe pagrįstas sprendimų priėmimas nediskriminuojant, nuspėjama ir skaidri teisėkūra, teisėsauga, galimybės kreiptis į teismą

Taikios visuomenės || Sumažinti smurtinių mirčių ir smurtą patiriančių žmonių skaičių Galimi elementai: žmogžudystės ir konfliktų sukeltos mirtys, smurtas prieš pažeidžiamų asmenų grupes || Gerinti policijos, teisingumo ir saugumo institucijų gebėjimus, ugdyti profesionalumą ir atskaitomybę Galimi elementai: visuomenės pasitikėjimas teisingumo, policijos ir saugumo institucijų veikla || Sumažinti neteisėtų šaulių ginklų ir mirtinų ginklų srautus Galimi elementai: ginklų perdavimas ir kontrabanda || Spręsti tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, įskaitant neteisėtus finansinius srautus ir prekybą narkotikais, žmonėmis, laukiniais gyvūnais ir gamtiniais ištekliais, problemą Galimi elementai: narkotikų, prekių ir laukinių gyvūnų neteisėta prekyba ir su tuo susijęs organizuotas nusikalstamumas, neteisėtų pinigų srautų ir mokesčių slėpimo mažinimas, pavogto turto susigrąžinimas || ||