Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32022L2464

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 2022 m. gruodžio 14 d. kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (Tekstas svarbus EEE)

    PE/35/2022/REV/1

    OL L 322, 2022 12 16, p. 15–80 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2464/oj

    2022 12 16   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 322/15


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/2464

    2022 m. gruodžio 14 d.

    kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

    kadangi:

    (1)

    savo 2019 m. gruodžio 11 d. priimtame komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Žaliasis kursas) Europos Komisija įsipareigojo peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (3) nuostatas dėl nefinansinės informacijos atskleidimo. Žaliasis kursas yra naujoji Europos Sąjungos augimo strategija. Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti Sąjungos piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Taip Žaliuoju kursu siekiama atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai ir regionai dalyvautų socialiai teisingoje pertvarkoje kuriant tvarią ekonomikos sistemą, nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepaliekant nuošalyje. Šiuo kursu bus padėta siekti tokių tikslų kaip žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas stiprinant Sąjungos socialinės rinkos ekonomiką ir padedant užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateičiai ir sudarytų sąlygas stabilumui, darbo vietų kūrimui, augimui bei tvarioms investicijoms.

    Šie tikslai ypač svarbūs atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltą socialinę ir ekonominę žalą ir siekiant tvaraus, integracinio ir teisingo atsigavimo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (4) 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslas Sąjungoje padarytas teisiškai privalomu. Be to, savo 2020 m. gegužės 20 d. komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ Komisija įsipareigojo užtikrinti, kad iki 2050 m. visos pasaulio ekosistemos būtų atkurtos, jos būtų atsparios ir tinkamai apsaugotos. Ta strategija siekiama iki 2030 m. užtikrinti Europos biologinės įvairovės atsigavimo procesą;

    (2)

    savo 2018 m. kovo 8 d. komunikate „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (toliau – Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas) Komisija nustatė priemones, kuriomis siekiama šių tikslų: nukreipti kapitalą į tvarias investicijas siekiant tvaraus integracinio augimo, valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, didinti skaidrumą ir skatinti atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą. Būtina tų tikslų įgyvendinimo sąlyga – tam tikrų kategorijų įmonių atskleidžiama aktuali, palyginama ir patikima informacija apie tvarumą. Įgyvendindami Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė keletą teisėkūros procedūra priimamų aktų. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2088 (5) reglamentuojama, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai turi atskleisti informaciją apie tvarumą galutiniams investuotojams ir turto savininkams.

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852 (6) sukuriama aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, taip siekiant pritraukti daugiau tvarių investicijų ir kovoti su ekomanipuliavimu, susijusiu su finansiniais produktais, kurie be pagrindo vadinami tvariais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2089 (7), papildytu Komisijos deleguotaisiais reglamentais (ES) 2020/1816 (8), (ES) 2020/1817 (9) ir (ES) 2020/1818 (10), nustatomi aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos atskleidimo reikalavimai, taikomi lyginamųjų indeksų administratoriams, ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji standartai.

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 (11) didelės įstaigos, išleidusios vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, įpareigojamos nuo 2022 m. birželio 28 d. atskleisti informaciją apie ASV riziką. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 (13) nustatytoje investicinių įmonių riziką ribojančioje sistemoje yra nuostatų dėl ASV rizikos aspekto įtraukimo į kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP) ir pateikiami investicinėms įmonėms skirti ASV rizikos atskleidimo reikalavimai, taikytini nuo 2022 m. gruodžio 26 d. 2021 m. liepos 6 d. Komisija, įgyvendindama Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, taip pat priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žaliųjų obligacijų;

    (3)

    savo 2019 m. birželio 17 d. komunikate „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“ (toliau – Gairės dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo) Komisija pabrėžė su klimatu susijusios informacijos teikimo naudą įmonėms, visų pirma didinant informuotumą ir supratimą apie su klimatu susijusią riziką ir galimybes įmonėje, įvairinant investuotojų bazę, kuriant mažesnes kapitalo sąnaudas ir gerinant konstruktyvų dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais. Be to, įvairovė bendrovių valdybose gali turėti įtakos sprendimų priėmimui, įmonių valdymui ir atsparumui;

    (4)

    savo 2019 m. gruodžio 5 d. išvadose dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo Taryba pabrėžė patikimos, palyginamos ir aktualios informacijos apie riziką tvarumui, tvarumo galimybes ir poveikį svarbą ir paragino Komisiją apsvarstyti galimybę parengti europinį nefinansinės informacijos atskleidimo standartą;

    (5)

    savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliucijoje dėl tvarių finansų (14) Europos Parlamentas paragino toliau rengti nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimus pagal Direktyvą 2013/34/ES. Savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvaraus įmonių valdymo (15) Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Direktyvą 2013/34/ES ir pabrėžė poreikį sukurti visapusišką Sąjungos nefinansinės informacijos atskleidimo sistemą, apimančią privalomus Sąjungos nefinansinės informacijos atskleidimo standartus. Europos Parlamentas paragino į informacijos atskleidimo reikalavimų taikymo sritį įtraukti papildomų kategorijų įmones ir nustatyti audito reikalavimą;

    (6)

    savo 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.) Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė naują visuotinę darnaus vystymosi programą. Esminė Darbotvarkės iki 2030 m. dalis yra JT darnaus vystymosi tikslai ir ji apima tris darnumo aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkos. 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ darnaus vystymosi tikslai siejami su Sąjungos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų nuo pat pradžių į šiuos tikslus būtų atsižvelgiama. Savo 2017 m. birželio 20 d. išvadose „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ Taryba patvirtino Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

    (7)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES (16) iš dalies pakeistos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės informacijos atskleidimo. Direktyva 2014/95/ES nustatytas reikalavimas įmonėms teikti informaciją bent apie aplinkos, socialinius ir darbuotojų reikalus, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu aspektus. Šiuo atžvilgiu Direktyva 2014/95/ES įmonės įpareigotos atskleisti informaciją apie šias atskaitomybės sritis: verslo modelį, politiką (įskaitant išsamių patikrinimų procesus), taikant tą politiką pasiektus rezultatus, riziką ir rizikos valdymą, su veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

    (8)

    daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomone, terminas „nefinansinė informacija“ yra netikslus, visų pirma todėl, kad leidžia manyti, jog konkreti informacija nėra aktuali finansiniu požiūriu. Tačiau tokia informacija įgyja vis daugiau svarbos finansiniu požiūriu. Daugelis organizacijų, iniciatyvų ir specialistų, veikiančių informacijos apie tvarumą teikimo srityje, tai vadina „informacija apie tvarumą“. Todėl vietoje „nefinansinės informacijos“ tinkamiau naudoti terminą „informacija apie tvarumą“. Taigi, siekiant atsižvelgti į tą pasikeitusią terminologiją, Direktyvą 2013/34/ES reikėtų iš dalies pakeisti;

    (9)

    jei įmonės geriau teiktų informaciją apie tvarumą, galutiniai naudos gavėjai būtų pavieniai piliečiai ir santaupų turėtojai, įskaitant profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus, kurie būtų tinkamai informuojami ir todėl galėtų tinkamiau dalyvauti socialiniame dialoge. Pageidaujantys tvarių investicijų santaupų turėtojai turės galimybę investuoti tvariai, o visi piliečiai gautų naudos iš stabilios, tvarios ir integracinės ekonomikos sistemos. Siekiant tokios naudos įmonių metinėse ataskaitose atskleidžiama informacija apie tvarumą turi pirmiausia pasiekti dvi pagrindines naudotojų grupes. Pirmąją naudotojų grupę sudaro investuotojai, įskaitant turto valdytojus, pageidaujantys geriau suprasti tvarumo aspektų keliamą riziką ir teikiamas galimybes jų investicijoms, taip pat tų investicijų poveikį žmonėms ir aplinkai. Antrąją naudotojų grupę sudaro pilietinės visuomenės subjektai, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir socialinius partnerius, pageidaujantys didesnės įmonių atskaitomybės už jų poveikį žmonėms ir aplinkai. Metinėse ataskaitose atskleidžiama informacija apie tvarumą taip pat galėtų pasinaudoti kiti suinteresuotieji subjektai, visų pirma siekdami skatinti palyginamumą tarp rinkos sektorių ir juose.

    Šia informacija apie tvarumą galėtų kliautis įmonių verslo partneriai ir, be kita ko, klientai, siekdami suprasti ir prireikus pateikti informaciją apie savo tvarumo riziką ir poveikį jų pačių vertės grandinėse. Tokia informacija, visų pirma apibendrinta forma, gali naudotis politikos formuotojai bei aplinkosaugos agentūros, siekdami stebėti aplinkos ir socialines tendencijas, papildyti aplinkos sąskaitas ir turėti žinių formuojant viešąją politiką. Retas pilietis ar vartotojas tiesiogiai skaito įmonių ataskaitas, tačiau informacija apie tvarumą jie galėtų pasinaudoti netiesiogiai, pavyzdžiui, svarstydami finansų patarėjų ar nevyriausybinių organizacijų rekomendaciją ar nuomonę. Daugelis investuotojų ir turto valdytojų informaciją apie tvarumą įsigyja iš duomenis teikiančių trečiųjų asmenų, kurie surenka informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant viešas įmonių ataskaitas;

    (10)

    informacijos apie tvarumą rinka sparčiai auga, o dėl naujų pareigų, kurias turi vykdyti investuotojai ir turto valdytojai, trečiųjų šalių duomenų teikėjų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Didėjant suskirstytų duomenų prieinamumui, informacija apie tvarumą turėtų būti teikiama už priimtinesnę kainą. Šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje numatyti Direktyvos 2013/34/ES pakeitimai turėtų padėti pagerinti duomenų palyginamumą ir suderinti standartus. Tikimasi, kad patobulės trečiųjų šalių duomenų teikėjų praktika ir kad šioje srityje bus sukaupta daugiau ekspertinių žinių, o tai reikš darbo vietų kūrimo potencialą;

    (11)

    pastaraisiais metais įmonių informacijos apie tvarumą paklausa smarkiai išaugo, visų pirma dėl investuotojų bendruomenės poreikių. Tokį paklausos augimą skatina kintantis įmonių rizikos pobūdis ir didėjantis investuotojų suvokimas apie tokios rizikos finansines pasekmes. Tai ypač pasakytina apie su klimatu susijusią finansinę riziką. Taip pat auga suvokimas apie įmonėms ir investicijoms kylančią riziką bei galimybes dėl kitų aplinkos problemų, pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimo ir sveikatos bei socialinių problemų, įskaitant problemas, susijusias su vaikų darbu ir priverstiniu darbu. Informacijos apie tvarumą paklausą taip pat didina investicinių produktų, kuriais kryptingai siekiama atitikti tam tikrus tvarumo standartus ar pasiekti tam tikrus tvarumo tikslus bei užtikrinti suderinamumą su 2015 m. gruodžio 12 d. priimto Paryžiaus susitarimo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), JT Biologinės įvairovės konvencijos ir Sąjungos politikos krypčių užmojais, gausėjimas. Iš dalies tą gausėjimą lemia anksčiau priimti Sąjungos teisės aktai, ypač reglamentai (ES) 2019/2088 ir (ES) 2020/852. Tam tikras gausėjimas būtų įvykęs bet kuriuo atveju, nes piliečių sąmoningumas, vartotojų prioritetai ir rinkos praktika sparčiai kinta. COVID-19 pandemija dar labiau paspartino naudotojų poreikio gauti informacijos augimą, nes jos metu ypač paaiškėjo darbuotojų ir įmonių vertės grandinių pažeidžiamumas. Informacija apie poveikį aplinkai aktuali ir siekiant mažinti pandemijų tikimybę ateityje, kadangi žmonių kišimasis į ekosistemas vis labiau siejamas su ligų atsiradimu ir plitimu;

    (12)

    naudos iš aukštos kokybės informacijos apie tvarumo klausimus teikimo gaus ir pačios įmonės. Investicinių produktų, kuriais siekiama tvarumo tikslų, gausa auga, vadinasi, tinkamai pateikta informacija apie tvarumą gali padidinti įmonės galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu. Teikiama informacija apie tvarumą gali padėti įmonėms nustatyti ir valdyti savo pačių riziką ir galimybes, susijusias su tvarumo klausimais. Pasitelkus šią informaciją gali pagerėti įmonių ir jų suinteresuotųjų subjektų dialogas ir komunikacija, be to, įmonės gali pagerinti savo reputaciją. Be to, nustačius nuoseklų pagrindą teikti informaciją apie tvarumą, t. y. parengus tvarumo informacijos teikimo standartus, užtikrinamas svarbios ir pakankamos informacijos teikimas, tad ad hoc prašymų pateikti informaciją gerokai sumažėtų;

    (13)

    2021 m. balandžio 21 d. Komisijos ataskaitoje dėl direktyvų 2013/34/ES, 2014/95/ES ir 2013/50/ES peržiūros nuostatų ir pridedame dokumente dėl ES sistemos, pagal kurią bendrovės teikia viešas ataskaitas, tinkamumo patikros (toliau – Komisijos ataskaita dėl peržiūros nuostatų ir pridedamas dokumentas dėl tinkamumo patikros) nustatyta Direktyvos 2014/95/ES veiksmingumo problemų. Esama rimtų įrodymų, kad daugelis įmonių neatskleidžia reikšmingos informacijos visais pagrindiniais su tvarumu susijusiais klausimais, įskaitant su klimatu susijusią informaciją, pavyzdžiui, visą išmetamą ŠESD kiekį ir biologinei įvairovei įtakos turinčius veiksnius. Kaip esminės problemos ataskaitoje taip pat nurodytas nepakankamas informacijos apie tvarumą palyginamumas ir patikimumas. Be to, dauguma įmonių, kurių informacijos apie tvarumą reikia naudotojams, nėra įpareigotos tokios informacijos pateikti. Todėl akivaizdu, kad būtina patikima ir prieinama informacijos teikimo sistema, kurią papildytų veiksminga audito praktika, kad būtų galima užtikrinti duomenų patikimumą ir išvengti ekomanipuliavimo bei dvigubos apskaitos;

    (14)

    nesiėmus politikos priemonių, atotrūkis tarp naudotojų poreikio gauti informacijos ir įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą greičiausiai didės. Tas atotrūkis turi reikšmingų neigiamų pasekmių. Investuotojai, priimdami investavimo sprendimus, negali pakankamai atsižvelgti į su tvarumu susijusią riziką. Daugelio investavimo sprendimų, kuriais tinkamai neatsižvelgiama į su tvarumu susijusią riziką, sankaupa gali sukelti sisteminę riziką finansiniam stabilumui. Europos Centrinis Bankas (ECB) ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Finansinio stabilumo taryba, atkreipė dėmesį į šią sisteminę riziką, visų pirma susijusią su klimatu. Be to, investuotojai turi mažiau galimybių nukreipti finansinius išteklius įmonėms ir ekonominei veiklai, kuria užuot aštrinus socialines ir aplinkosaugos problemas jos sprendžiamos, o tai trukdo siekti Žaliojo kurso, Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai, įmonių veiklos paveiktos bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai yra mažiau pajėgūs siekti įmonių atskaitomybės už jų veiklos poveikį žmonėms ir aplinkai. Tai lemia atskaitomybės trūkumą ir galėtų pakirsti piliečių pasitikėjimą įmonėmis, o tai galėtų sumažinti socialinės rinkos ekonomikos veikimo veiksmingumą. Visuotinai priimtų rodiklių ir metodų su tvarumu susijusiai rizikai matuoti, įvertinti ir valdyti trūkumas taip pat trukdo įmonių pastangoms užtikrinti, kad jų verslo modeliai ir veikla būtų tvarūs. Įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą trūkumas taip pat riboja suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės subjektus, profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus, galimybes užmegzti dialogą su įmonėmis tvarumo klausimais;

    (15)

    Komisijos ataskaitoje dėl peržiūros nuostatų ir pridedamame dokumente dėl tinkamumo patikros taip pat nustatyta, kad, siekiant reaguoti į susidariusį informacijos atotrūkį tarp naudotojų poreikio gauti informacijos ir turimos įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą, smarkiai išaugo įmonėms teikiamų prašymų pateikti informaciją apie tvarumą skaičius. Be to, įmonių nuolatos patiriamas spaudimas laikytis įvairiausių sistemų ir standartų greičiausiai nesumažės, o gali net padidėti, nes informacijos apie tvarumą vertė nuolat auga. Nesiėmus politikos priemonių bendram susitarimui dėl įmonių teiktinos informacijos pasiekti, informaciją teikiančių įmonių ir tokios informacijos naudotojų išlaidos ir jiems tenkanti našta smarkiai išaugs;

    (16)

    turint omenyje esamą informacijos atotrūkį, didėja tikimybė, kad atskiros valstybės narės nustatys dar įvairesnes nacionalines taisykles ar standartus. Įvairių valstybių narių taikomi skirtingi informacijos teikimo reikalavimai įmonėms, veikiančioms tarpvalstybiniu mastu, galėtų sukelti papildomų išlaidų ir painiavos, todėl vidaus rinka susilpnėtų ir galėtų būti pakenkta įsisteigimo teisei bei laisvam kapitalo judėjimui Sąjungoje. Be to, tokie skirtingi informacijos teikimo reikalavimai galėtų trukdyti palyginti skirtingose šalyse teikiamą informaciją ir silpninti kapitalo rinkų sąjungą;

    (17)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniai taikomi atitinkamai didelėms viešojo intereso įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, ir viešojo intereso įmonėms, kurios yra didelių grupių, kurių konsoliduotas vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, patronuojančiosios įmonės. Išaugus naudotojų poreikiui gauti informacijos apie tvarumą, reikėtų papildomų kategorijų įmones įpareigoti teikti informaciją apie tvarumą. Todėl teikti išsamią informaciją apie tvarumą derėtų įpareigoti visas dideles įmones ir visas įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones. Šios iš dalies keičiančios direktyvos nuostatose, iš dalies keičiančiose Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnius, aiškiai nustatyta informacijos teikimo reikalavimų taikymo sritis nurodant Direktyvos 2013/34/ES 2 ir 3 straipsnius. Taigi tais straipsniais nėra supaprastinamas arba keičiamas dar vienas reikalavimas ir nėra taikomas Direktyvos 2013/34/ES 40 straipsnyje numatytas išimčių apribojimas viešojo intereso įmonėms. Visų pirma, viešojo intereso įmonės neturėtų būti laikomos didžiosiomis įmonėmis informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų taikymo tikslais. Atitinkamai mažosioms ir vidutinėms viešojo intereso įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, turėtų būti leidžiama teikti informaciją laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Be to, grupės lygmens informaciją apie tvarumą turėtų rengti visos įmonės, kurios yra didelių grupių patronuojančiosios įmonės. Be to, kadangi Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje daroma nuoroda į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnius, įmonės, kurioms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, taip pat turės laikytis Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnio;

    (18)

    šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatytas reikalavimas taip pat ir dideles įmones, kurių vertybiniais popieriais neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, įpareigoti atskleisti informaciją apie tvarumą iš esmės pagrindžiamas nerimu dėl tokių įmonių, įskaitant jų vertės grandines, poveikio ir atskaitomybės. Taigi visos didelės įmonės turėtų laikytis to paties reikalavimo viešai teikti informaciją apie tvarumą. Be to, tų didelių įmonių, kurių vertybiniais popieriais neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, informacijos reikia ir finansų rinkos dalyviams;

    (19)

    šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatytu reikalavimu įpareigoti trečiosios valstybės įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, taip pat atskleisti informaciją apie tvarumo klausimus siekiama tenkinti finansų rinkos dalyvių poreikius gauti tokių įmonių informaciją, kad galėtų suprasti savo investicijų riziką bei poveikį ir laikytis Reglamente (ES) 2019/2088 išdėstytų informacijos atskleidimo reikalavimų;

    (20)

    turėtų būti reikalaujama, kad trečiųjų valstybių įmonės, vykdančios reikšmingą veiklą Sąjungos teritorijoje, taip pat teiktų informaciją apie tvarumą, visų pirma apie savo poveikį socialiniams ir aplinkos klausimams, siekiant užtikrinti, kad tokios trečiųjų valstybių įmonės būtų atskaitingos už savo poveikį žmonėms ir aplinkai ir kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų sudarytos vienodos sąlygos. Todėl trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynosios pajamos Sąjungoje viršija 150 mln. EUR ir kurios turi patronuojamąją įmonę arba filialą Sąjungos teritorijoje, turėtų būti taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai. Siekiant užtikrinti tokių reikalavimų proporcingumą ir vykdytinumą, 40 mln. EUR grynąsias pajamas viršijančios ribinės vertės turėtų būti taikomos trečiųjų valstybių įmonių filialams, o ribinės vertės, susijusios su tuo, kad įmonės laikomos didelėmis įmonėmis ar mažosiomis ar vidutinėmis įmonėmis, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones, turėtų būti taikomos trečiųjų valstybių patronuojamosioms įmonėms, nes tokie filialai ir tokios patronuojamosios įmonės turėtų būti atsakingi už trečiosios valstybės įmonės informacijos apie tvarumą paskelbimą. Trečiosios valstybės įmonės patronuojamosios įmonės arba filialo skelbiama informacija apie tvarumą turėtų būti parengta laikantis standartų, kuriuos Komisija deleguotaisiais aktais turi patvirtinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

    Trečiosios valstybės įmonės patronuojamoji įmonė ar filialas taip pat turėtų galėti teikti tokią informaciją pagal standartus, taikomus Sąjungoje įsisteigusioms įmonėms, arba pagal standartus, kurie remiantis įgyvendinimo aktu laikomi lygiaverčiais. Jei trečiosios valstybės įmonė pateikia ne visą pagal šią iš dalies keičiančią direktyvą reikalaujamą informaciją, nepaisant visų tos trečiosios valstybės įmonės patronuojamosios įmonės ar filialo pastangų gauti būtiną informaciją, ta patronuojamoji įmonė arba filialas turėtų pateikti visą turimą informaciją ir pareiškimą, kuriame nurodoma, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė likusios reikalaujamos informacijos. Siekiant užtikrinti teikiamos informacijos kokybę ir patikimumą, trečiųjų valstybių įmonių informacija apie tvarumą turėtų būti skelbiama kartu su užtikrinimo nuomone, kurią pateikia asmuo arba įmonė, įgalioti pareikšti tokią nuomonę pagal trečiosios valstybės įmonės arba valstybės narės nacionalinę teisę. Jei tokia užtikrinimo nuomonė nepateikiama, trečiosios valstybės įmonės patronuojamoji įmonė arba filialas turėtų pateikti pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė būtinos užtikrinimo nuomonės. Informacija apie tvarumą turėtų būti nemokamai prieinama visuomenei valstybių narių centrinių, komercinių arba bendrovių registrų sistemoje arba trečiosios valstybės įmonės patronuojamosios įmonės ar filialo interneto svetainėje.

    Valstybės narės turėtų turėti galimybę kasmet informuoti Komisiją apie trečiosios valstybės įmonių patronuojamąsias įmones ar filialus, kurie įvykdė informacijos skelbimo reikalavimą, ir apie atvejus, kai informacija apie tvarumą buvo paskelbta, tačiau trečiosios valstybės įmonės patronuojamoji įmonė arba filialas nurodė, kad negalėjo gauti reikiamos informacijos iš trečiosios valstybės įmonės. Komisija turėtų viešai paskelbti savo interneto svetainėje informaciją apie tvarumą paskelbusių trečiųjų valstybių įmonių sąrašą;

    (21)

    atsižvelgiant į augantį su tvarumu susijusios rizikos aktualumą ir tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, sudaro reikšmingą dalį visų Sąjungos įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, investuotojų apsaugai užtikrinti derėtų įpareigoti mažąsias ir vidutines įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones, atskleisti informaciją apie tvarumo klausimus. Tokiu nauju reikalavimu bus sudarytos geresnės sąlygos užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai galėtų įtraukti mažesnes įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, į investicijų portfelius tuo pagrindu, kad pastarosios teikia finansų rinkos dalyviams reikalingą informacija apie tvarumą.

    Tai padės išsaugoti ir pagerinti mažesnių įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu ir išvengti finansų rinkos dalyvių taikomos diskriminacijos. Priimti reikalavimą, kuriuo mažosios ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones, įpareigojamos atskleisti informaciją apie tvarumo klausimus, būtina ir siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai turėtų reikalingos informacijos apie įmones, į kurias investuojama, kad galėtų įvykdyti jiems patiems taikomus informacijos apie tvarumą atskleidimo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2019/2088. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, reikėtų suteikti galimybę teikti informaciją pagal jų pajėgumams ir ištekliams proporcingus standartus, atitinkančius jų veiklos mastą ir sudėtingumą. Galimybę savanoriškai taikyti šiuos proporcingus standartus turėtų turėti ir mažosios ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje.

    Mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtais informacijos apie tvarumą teikimo standartai nustatys, kokios standartinės informacijos į šia iš dalies keičiančia direktyva nustatytų reikalavimų taikymo sritį patenkančios įmonės galėtų pagrįstai reikalauti iš mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra tų įmonių vertės grandinių tiekėjai arba klientai. Be to, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, dėl jų mažesnio dydžio ir menkesnių išteklių, taip pat dėl sudėtingų ekonominių aplinkybių, susiklosčiusių dėl COVID-19 pandemijos, turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti taikyti nuostatas, kuriomis reikalaujama teikti informaciją apie tvarumą. Todėl, kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones, nuostatos dėl įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą turėtų būti taikomos finansiniais metais, prasidedančiais 2026 m. sausio 1 d. arba po tos dienos. Nuo tos datos dvejų metų trukmės pereinamuoju laikotarpiu mažosios ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, turėtų turėti galimybę netaikyti šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų, jei jų vadovybės pranešime trumpai nurodoma, kodėl informacija apie tvarumą nebuvo pateikta;

    (22)

    valstybės narės turėtų galėti įvertinti savo nacionalinių priemonių, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiant užtikrinti, kad joms nebūtų daromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir vengiant nereikalingos administracinės naštos. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, taikančios informacijos apie tvarumą teikimo standartus;

    (23)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB (17) taikoma įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, įskaitant trečiųjų valstybių emitentus, būtų taikomi vienodi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, Direktyvoje 2004/109/EB reikėtų pateikti reikalingas kryžmines nuorodas į visus reikalavimus pateikti informaciją apie tvarumą metinėse finansinėse ataskaitose;

    (24)

    Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos i punkte ir 23 straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis būtų sukurtas pagal tą direktyvą reikalaujamos informacijos apie tvarumą lygiavertiškumo nustatymo mechanizmas, ir atitinkamai nustatyti bendrieji apskaitos standartų lygiavertiškumo kriterijai. Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje Komisija taip pat įgaliojama priimti reikalingus sprendimus dėl trečiųjų valstybių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo. Siekiant atsižvelgti į informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų įtraukimą į Direktyvą 2004/109/EB, Komisiją reikėtų įgalioti sukurti trečiųjų valstybių emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą, panašiai kaip numatyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 1569/2007 (18), kuriuo nustatomi trečiųjų valstybių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo kriterijai. Dėl tos pačios priežasties Komisiją taip pat reikėtų įgalioti priimti būtinus sprendimus dėl trečiųjų valstybių emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo. Šia iš dalies keičiančia direktyva padarytais pakeitimais būtų užtikrintas informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų ir finansinės atskaitomybės reikalavimų, susijusių su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, lygiavertiškumo tvarkos nuoseklumas;

    (25)

    pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 3 dalį ir 29a straipsnio 3 dalį pareiga teikti nefinansinę informaciją nėra taikoma visoms patronuojamosioms įmonėms, kai tokios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į jų patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą su sąlyga, kad pranešime yra pagal tą direktyvą pateikta nefinansinė informacija. Vis dėlto būtina užtikrinti, kad naudotojams būtų lengva susipažinti su informacija apie tvarumą, ir suteikti skaidrumo nurodant patronuojamosios įmonės, kuriai reikalavimai netaikomi, patronuojančiąją įmonę, teikiančią grupės lygmeniu informaciją. Todėl tas patronuojamąsias įmonės reikia įpareigoti savo vadovybės pranešime nurodyti patronuojančiosios įmonės, kuri teikia informaciją apie tvarumą grupės lygmeniu, pavadinimą ir registruotą buveinę, įtraukti interneto nuorodas į jų patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą ir savo vadovybės pranešime pateikti nuorodą į faktą, kad joms pačioms informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai netaikomi. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad patronuojančioji įmonė skelbtų konsoliduotąjį vadovybės pranešimą joms priimtinomis kalbomis ir pateiktų būtiną vertimą į tokias kalbas. Tokia išimtis taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai grupės lygmeniu informaciją teikianti patronuojančioji įmonė yra trečiosios valstybės įmonė, teikianti informaciją apie tvarumą pagal lygiaverčius informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

    Direktyvoje 2004/109/EB su pakeitimais, padarytais šia iš dalies keičiančia direktyva, turėtų būti numatyti tinkami mechanizmai informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumui nustatyti, o įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, ir įmonės, kurių vertybiniais popieriais neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, turėtų būti įpareigotos teikti ataskaitas pagal tuos pačius informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Šiame kontekste turėtų būti taikomi Komisijos priimti įgyvendinimo aktai pagal Direktyvos 2001/109/EB 23 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos i punktą ir 23 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą, nustatantys mechanizmą standartų lygiavertiškumui įvertinti, siekiant nustatyti, ar galima trečiųjų valstybių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms taikyti išimtį pagal Direktyvoje 2013/34/ES nustatytą režimą. Todėl išimtis patronuojamajai įmonei turėtų būti taikoma, kai teikiama konsoliduota informacija apie tvarumą yra parengta laikantis Komisijos pagal Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnį priimtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal šią iš dalies keičiančią direktyvą, arba būdu, lygiaverčiu informacijos apie tvarumą teikimo standartams, nustatytiems pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo priimtą pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą. Siekiant užtikrinti didesnį įmonių, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus Sąjungoje, skaidrumą, tokia išimtis dėl investuotojų apsaugos priežasčių neturėtų būti taikoma didelėms įmonėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje;

    (26)

    pagal Direktyvos 2013/34/ES 23 straipsnį pareiga rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą netaikoma patronuojančiosioms įmonėms, kai jos yra kitos patronuojančiosios įmonės, kuri tą pareigą vykdo, patronuojamosios įmonės. Tačiau reikėtų paaiškinti, kad išimties tvarka, galiojanti konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotiesiems vadovybės pranešimams, taikoma atskirai nuo išimties tvarkos, galiojančios konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimui. Todėl įmonei gali būti netaikomi reikalavimai teikti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tačiau taikomi reikalavimai teikti konsoliduotą informaciją apie tvarumą, kai jos pagrindinė patronuojančioji įmonė teikia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal Sąjungos teisę arba pagal lygiaverčius reikalavimus, jeigu įmonė yra įsisteigusi trečiojoje valstybėje, tačiau neteikia konsoliduotos informacijos apie tvarumą pagal Sąjungos teisę arba pagal lygiaverčius reikalavimus, jeigu įmonė yra įsisteigusi trečiojoje valstybėje. Būtina, kad patronuojančiosios įmonės, teikiančios grupės lygmeniu informaciją, tinkamai suprastų patronuojamosioms įmonėms galinčią kilti riziką ir jų poveikį, įtraukdamos, kai tinkama, informaciją apie jų išsamaus patikrinimo procesus. Gali būti atvejų, kai grupės ir jos atskirų patronuojamųjų įmonių padėties skirtumai arba atskirų patronuojamųjų įmonių padėties skirtingose teritorijose skirtumai yra ypač dideli ir, nesant papildomos informacijos apie atitinkamą atskirą patronuojamąją įmonę, informacijos naudotojas gali padaryti iš esmės kitokią išvadą dėl tai patronuojamajai įmonei galinčios kilti rizikos ar tos įmonės poveikio;

    (27)

    pagal Žaliąjį kursą pereinant prie visiškai tvarios ir integracinės ekonomikos ir finansų sistemos, svarbus vaidmuo tenka kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. Vykdydamos skolinimo, investavimo ir rizikos draudimo veiklą jos gali daryti reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi tam tikrus dydžio kriterijus atitinkančioms kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms, išskyrus tas, kurios jau yra įpareigotos laikytis Direktyvos 2013/34/ES, įskaitant kooperatines bendroves ir savidraudos įmones. Tokiu būdu informacijos apie tvarumą naudotojai galėtų įvertinti tiek tokių kredito įstaigų ir draudimo įmonių poveikį visuomenei ir aplinkai, tiek tokioms kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms galinčią kilti riziką, susijusią su tvarumo klausimais. Direktyvoje 2013/34/ES numatyti trys galimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įmonė turėtų būti laikoma „didžiąja įmone“, t. y. bendras balansas, grynosios pajamos ir vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais.

    Grynųjų pajamų kriterijus kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms turi būti pritaikytas remiantis Tarybos direktyvose 86/635/EEB (19) ir 91/674/EEB (20) pateikta grynosios apyvartos apibrėžtimi, o ne Direktyvoje 2013/34/ES nustatyta bendrąja apibrėžtimi. Siekdamos užtikrinti suderinamumą su Direktyvos 86/635/EEB reikalavimais, valstybės narės turėtų galėti nuspręsti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų netaikyti kredito įstaigoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (21) 2 straipsnio 5 dalyje;

    (28)

    tvarumo klausimų, apie kuriuos įmonės įpareigotos teikti informaciją, sąrašas turėtų būti kuo labiau suderintas su termino „tvarumo veiksniai“ apibrėžtimi, pateikta Reglamente (ES) 2019/2088, ir turėtų padėti užkirsti kelią informacijos, kuri yra reikalinga duomenų naudotojams, ir informacijos, kurią turi teikti įmonės, neatitikimams. Tas sąrašas taip pat turėtų atitikti naudotojų ir įmonių, kurie dažnai terminų „aplinkos klausimai“, „socialiniai klausimai“ ir „valdymo klausimai“ apibrėžtis vartoja trims pagrindiniams tvarumo klausimams kategorizuoti, poreikius. Vis dėlto, Reglamente (ES) 2019/2088 pateiktoje termino „tvarumo veiksnių“ apibrėžtyje valdymo klausimai nėra aiškiai įtraukti. Todėl Direktyvoje 2013/34/ES su pakeitimais, padarytais šia direktyva, pateikta termino „tvarumo klausimų“ apibrėžtis turėtų apimti aplinkos, socialines bei žmogaus teises ir valdymo veiksnius ir į ją turėtų būti įtraukta Reglamente (ES) 2019/2088 pateikta termino „tvarumo veiksnių“ apibrėžtis. Direktyvoje 2013/34/ES nustatyti informacijos teikimo reikalavimai neturėtų daryti poveikio nacionalinėms informacijos teikimo pareigoms;

    (29)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įpareigojama ne tik teikti tiek informacijos, kiek tai reikalinga siekiant suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę, bet ir teikti informaciją, reikalingą siekiant suprasti įmonės veiklos poveikį aplinkos, socialiniams ir darbuotojų klausimams, pagarbai žmogaus teisėms, kovai su korupcija ir kyšininkavimu. Todėl tuose straipsniuose reikalaujama, kad įmonės teiktų informaciją tiek apie įmonės veiklos poveikį žmonėms ir aplinkai, tiek apie tai, kokį poveikį tvarumo klausimai daro įmonei. Tai vadinama dvejopu požiūriu į reikšmingumą – iš vienos pusės atsižvelgiama į riziką įmonei, iš kitos – į įmonės poveikį. Atlikus įmonių atskaitomybės tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad šie du požiūriai dažnai netinkamai suprantami ar taikomi. Todėl būtina paaiškinti, kad įmonės turėtų atskirai apsvarstyti kiekvieną požiūrį į reikšmingumą ir atskleisti informaciją, kuri yra reikšminga abiem požiūriais, bei informaciją, kuri yra reikšminga tik vienu požiūriu;

    (30)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įmonės įpareigojamos atskleisti informaciją apie penkias atskaitomybės sritis: verslo modelį, politiką, įskaitant įgyvendinamus išsamių patikrinimų procesus, taikant šių sričių politiką pasiektus rezultatus, riziką ir rizikos valdymą, su veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalyje nėra aiškių nuorodų į kitas atskaitomybės sritis, kurias informacijos naudotojai laiko aktualiomis ir iš kurių kai kurios sutampa su atskleidžiama informacija pagal tarptautines sistemas, įskaitant Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijas. Siekiant užtikrinti, kad įmonės pateiktų informaciją apie savo atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais, informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti nurodyti pakankamai išsamiai. Todėl, be Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi nustatytų atskaitomybės sričių, įmonės turėtų būti įpareigotos atskleisti informaciją apie savo verslo strategiją ir verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais. Jų taip pat turėtų būti reikalaujama atskleisti visus taikomus planus, kuriais jos galėtų užtikrinti, kad jų verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir su tikslais apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, laikantis Paryžiaus susitarimo, ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, neviršijant šios nustatytos temperatūros arba ribojant jos viršijimą.

    Ypač svarbu, kad su klimatu susiję planai būtų grindžiami naujausiais moksliniais duomenimis, įskaitant Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitas ir Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitas. Pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį atskleista informacija apie kapitalo išlaidas arba veiklos sąnaudas, susijusias su taksonomiją atitinkančia veikla, kai tinkama, galėtų būti pasitelkiama su tokiais pertvarkos planais susijusiems finansiniams ir investicijų planams paremti. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad įmonės atskleistų tai, ar ir kaip jų verslo modeliu ir strategija yra atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų interesus; visas įmonės galimybes, atsiradusias dėl tvarumo klausimų; verslo strategijos aspektų, kurie daro poveikį arba kuriems daro poveikį tvarumo klausimai, įgyvendinimą; visus įmonės užsibrėžtus tvarumo tikslus ir jų siekiant padarytą pažangą; valdybos ir vadovybės vaidmenį tvarumo klausimų atžvilgiu; pagrindinį faktinį ir galimą neigiamą poveikį, susijusį su įmonės veikla; tai, kaip įmonė nustatė teikiamą informaciją. Įpareigojus atskleisti informaciją apie tokius elementus kaip tikslai ir jų siekiant padaryta pažanga, atskiras reikalavimas atskleisti politikos rezultatus tampa nebereikalingas;

    (31)

    siekiant užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais dokumentais, pavyzdžiui, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų programa „Apsaugoti, gerbti ir padėti“ (toliau – JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai), EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo verslo, išsamaus patikrinimo atskleidimo reikalavimai turėtų būti nurodyti išsamiau, nei dabar yra nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalies b punkte ir 29a straipsnio 1 dalies b punkte. Išsamus patikrinimas – procesas, kurį vykdo įmonės, siekdamos nustatyti, stebėti, sušvelninti, ištaisyti arba nutraukti pagrindinį faktinį ir galimą neigiamą poveikį, susijusį su jų veikla, taip pat užkirsti tokiam poveikiui kelią; pagal šį procesą nustatoma, kaip įmonės į tą neigiamą poveikį reaguoja. Su įmonės veikla susijęs poveikis apima tiesiogiai įmonės daromą poveikį, poveikį, prie kurio įmonė prisideda, ir poveikį, kuris kitaip susietas su įmonės vertės grandine. Išsamaus patikrinimo procesas apima visą įmonės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandines. Remiantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, faktinis ar galimas neigiamas poveikis laikomas pagrindiniu poveikiu, kai jis prilygsta didžiausiam su įmonės veikla susijusiam poveikiui vertinant pagal šiuos aspektus: poveikio rimtumą žmonėms ar aplinkai; asmenų, kuriems padarytas ar gali būti padarytas poveikis, skaičių arba žalos aplinkai mastą; galimybę žalą ištaisyti, atkuriant aplinką ar grąžinant žmones į jų pradinę būklę;

    (32)

    Direktyva 2013/34/ES nereikalaujama atskleisti informaciją apie nematerialiuosius išteklius, išskyrus balanse pripažintą nematerialųjį turtą. Plačiai pripažįstama, kad pateikiama nepakankamai informacijos apie nematerialųjį turtą ir kitus nematerialius veiksnius, įskaitant įmonės viduje sukurtus nematerialiuosius išteklius, ir tai trukdo tinkamai įvertinti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir stebėti investicijas. Siekiant padėti investuotojams geriau suprasti gilėjantį atotrūkį tarp daugelio įmonių apskaitinės vertės ir rinkos vertės, stebimą daugelyje ekonomikos sektorių, reikėtų reikalauti, kad informaciją apie nematerialiuosius išteklius teiktų visos didžiosios įmonės ir visos įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, išskyrus labai mažas įmones. Vis dėlto tam tikra informacija apie nematerialiuosius išteklius yra neatsiejama tvarumo klausimų dalis, todėl ji turėtų būti įtraukiama į teikiamą informaciją apie tvarumą. Pavyzdžiui, informacija apie darbuotojų įgūdžius, gebėjimus, patirtį, lojalumą įmonei ir motyvaciją tobulinti procesus, prekes ir paslaugas yra informacija apie tvarumą socialiniais klausimais, kuri taip pat galėtų būti laikoma informacija apie nematerialiuosius išteklius. Be to, informacija apie įmonės ir jos suinteresuotųjų subjektų, įskaitant klientus, tiekėjus ir bendruomenes, kuriems įmonės veikla daro poveikį, santykių kokybę yra informacija apie tvarumą, reikšminga socialiniams ar valdymo klausimams, kuri taip pat galėtų būti laikoma informacija apie nematerialiuosius išteklius. Iš šių pavyzdžių matyti, kad kai kuriais atvejais informacijos apie nematerialiuosius išteklius neįmanoma atskirti nuo informacijos apie tvarumo klausimus;

    (33)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalyje ir 29a straipsnio 1 dalyje nenurodoma, ar teiktina informacija turi būti orientuota į ateitį, ar susijusi su ankstesnės veiklos rezultatais. Šiuo metu trūksta į ateitį orientuotos atskleidžiamos informacijos, kurią informacijos apie tvarumą naudotojai ypač vertina. Todėl Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniuose reikėtų nurodyti, kad teikiama informacija apie tvarumą turi apimti tiek į ateitį orientuotą, tiek retrospektyvią informaciją, taip pat tiek kokybinę, tiek kiekybinę informaciją. Kai tinkama, informacija turėtų būti grindžiama įtikinamais moksliniais įrodymais. Informacija taip pat turėtų būti suderinta, palyginama ir, kai tinkama, grindžiama vienodais rodikliais, kartu sudarant galimybę teikti atskiroms įmonėms būdingą informaciją, nekeliant pavojaus įmonės komercinei padėčiai. Be to, turėtų būti teikiama informacija apie trumpąjį, vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius, taip pat apie visą įmonės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir, jei aktualu, tiekimo grandinę. Informacija apie visą įmonės vertės grandinę apimtų informaciją, susijusią su jos vertės grandine Sąjungoje, ir informaciją, apimančią trečiąsias šalis, jeigu įmonės vertės grandinė yra ir už Sąjungos ribų. Pagal šią iš dalies keičiančią direktyvą valstybių narių priimtų teisės aktų pirmuosius trejus taikymo metus, jei nebus visos būtinos informacijos apie vertės grandinę, įmonė turėtų paaiškinti, kokių pastangų įdėta siekiant gauti informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, dėl kurių tos informacijos nebuvo galima gauti, ir įmonės planus, kaip tokią informaciją bus galima gauti ateityje;

    (34)

    šia iš dalies keičiančia direktyva nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad įmonės atskleistų informaciją apie intelektinį kapitalą, intelektinę nuosavybę, praktinę patirtį arba inovacijų rezultatus, kurie būtų laikomi komercinėmis paslaptimis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 (22). Todėl šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai neturėtų daryti poveikio Direktyvai (ES) 2016/943;

    (35)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įmonės įpareigojamos į savo teikiamą nefinansinę informaciją įtraukti nuorodas į metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas sumas ir jas papildomai paaiškinti. Tačiau šiais straipsniais įmonės nėra įpareigojamos pateikti nuorodas į kitą informaciją vadovybės pranešime ar papildomai tą informaciją paaiškinti. Todėl šiuo metu teikiama nefinansinė informacija ir likusi informacija, atskleista vadovybės pranešime, nėra suderinta. Šiuo klausimu būtina nustatyti aiškius reikalavimus;

    (36)

    Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įmonės įpareigojamos aiškiai ir pagrįstai paaiškinti, kodėl jos nesilaiko politikos vienu ar kitu tuose straipsniuose išvardytu klausimu, jei jos tos politikos nesilaiko. Skirtinga tvarka, taikoma atskleidžiamai informacijai apie galimą įmonės politiką ir kitoms šiuose straipsniuose nurodytoms atskaitomybės sritims, sukėlė sumaištį informaciją teikiančių įmonių gretose ir nepaskatino gerinti teikiamos informacijos kokybės. Todėl nebėra poreikio toje direktyvoje palikti tokią skirtingą tvarką, taikomą politikos sritims. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nustatyta, kurią informaciją reikia atskleisti apie kiekvieną iš atskaitomybės sričių, nurodytų Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniuose su pakeitimais, padarytas šia iš dalies keičiančia direktyva;

    (37)

    į Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalies ir 29a straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenkančios įmonės gali kliautis nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis atskaitomybės sistemomis ir joms tereikia nurodyti, kuriomis sistemomis kliovėsi. Tačiau Direktyva 2013/34/ES įmonės nėra įpareigotos naudotis bendra atskaitomybės sistema ar standartu ir joms nedraudžiama nuspręsti nesinaudoti jokia atskaitomybės sistema ar standartais. Kaip įpareigota pagal Direktyvos 2014/95/ES 2 straipsnį, 2017 m. liepos 5 d. Komisija priėmė komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (nefinansinės informacijos teikimo metodika)“ (toliau – Gairės dėl nefinansinės informacijos teikimo), kuriame pateikiamos neprivalomos gairės įmonėms, patenkančioms į tos direktyvos taikymo sritį.

    2019 m. birželio 17 d. Komisija priėmė Gaires dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo, kuriose pateikiamos papildomos gairės, specialiai skirtos su klimatu susijusios informacijos teikimui. Į tas Gaires dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo įtrauktos Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijos. Iš turimų įrodymų matyti, kad Gairės dėl nefinansinės informacijos teikimo nepadarė reikšmingo poveikio įmonių, patenkančių į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnių taikymo sritį, teikiamos nefinansinės informacijos kokybei. Savanoriškas rekomendacijų pobūdis reiškia, kad įmonės gali pačios nuspręsti, ar jas taikyti, ar ne. Todėl vien gairėmis užtikrinti skirtingų įmonių teikiamos informacijos palyginamumo arba tos informacijos naudotojams aktualios informacijos atskleidimo neįmanoma. Todėl, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų palyginama ir būtų teikiama visa aktuali informacija, reikalingi privalomi bendri atskaitomybės standartai. Į standartus turėtų būti įtraukta visa tos informacijos naudotojams reikšminga informacija, remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą. Bendri atskaitomybės standartai taip pat reikalingi ir siekiant sudaryti sąlygas teikiamos informacijos apie tvarumą auditui ir skaitmeninimui bei palengvinti jų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą.

    Rengiant privalomus bendrus informacijos apie tvarumą teikimo standartus būtina sudaryti sąlygas, kuriomis informacija apie tvarumą įgytų statusą, panašų į finansinės informacijos statusą. Deleguotaisiais aktais priėmus informacijos apie tvarumą teikimo standartus būtų užtikrintas darnus informacijos apie tvarumą teikimas visoje Sąjungoje. Taigi Direktyvos 2013/34/ES informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus atitiktų įmonė, teikianti informaciją pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Nustatant tokius standartus labai svarbu kuo tinkamiau atsižvelgti į pagrindinius visame pasaulyje taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kartu nemažinant šios iš dalies keičiančios direktyvos ir pagal ją priimtų deleguotųjų aktų užmojo;

    (38)

    Sąjungos poreikio gauti teikiamą informaciją apie tvarumą savaime netenkina joks galiojantis standartas ar sistema. Informacija, teiktina pagal Direktyvą 2013/34/ES, turi susidėti iš kiekvienu požiūriu reikšmingos informacijos, apimti visus tvarumo klausimus ir būti suderinta, kai aktualu, su kitomis pareigomis teikti informaciją apie tvarumą pagal Sąjungos teisę, įskaitant reglamentuose (ES) 2019/2088 ir (ES) 2020/852 nustatytas pareigas. Be to, Sąjungos įmonėms taikomi privalomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų atitikti Žaliuoju kursu užsibrėžtų tikslų mastą ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, taip pat tarpinius tikslus pagal Reglamentą (ES) 2021/1119. Todėl būtina suteikti Komisijai įgaliojimus priimti Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, sudaryti sąlygas juos skubiai priimti ir užtikrinti, kad tų informacijos apie tvarumą teikimo standartų turinys derėtų su Sąjungos poreikiais;

    (39)

    Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG) yra pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno asociacija, kuri tarnauja viešajam interesui konsultuodama Komisiją tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patvirtinimo klausimu. EFRAG yra įtvirtinusi savo, kaip Europos įmonių atskaitomybės kompetencijos centro, reputaciją ir turi puikių galimybių skatinti Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų ir tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama parengti visame pasaulyje nuosekliai taikomus standartus, koordinavimą. 2021 m. kovo mėn. EFRAG suburta įvairių suinteresuotųjų subjektų darbo grupė paskelbė rekomendacijas dėl galimo Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimo. Tose rekomendacijose pateikiami pasiūlymai parengti nuoseklius ir išsamius informacijos apie tvarumą teikimo standartus, apimančius visus tvarumo klausimus remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą. Jose taip pat pateikiamas išsamus tokių standartų rengimo planas ir pasiūlymai stiprinti pasaulinių ir Sąjungos standartų nustatymo iniciatyvų vykdytojų abipusį bendradarbiavimą. 2021 m. kovo mėn. EFRAG valdybos pirmininkas paskelbė rekomendacijas dėl galimų EFRAG valdymo pakeitimų, kurių prireiktų, jei šios grupės būtų paprašyta parengti technines rekomendacijas dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų. EFRAG valdybos pirmininko rekomendacijos apima naujo informacijos apie tvarumą teikimo ramsčio sukūrimą EFRAG, kartu reikšmingai nekeičiant esamo finansinės atskaitomybės ramsčio. 2022 m. kovo mėn. EFRAG generalinė asamblėja paskyrė naujai įsteigtos EFRAG informacijos apie tvarumą teikimo valdybos narius. Priimdama informacijos apie tvarumą teikimo standartus, Komisija turėtų atsižvelgti į EFRAG parengsimas technines rekomendacijas.

    Siekiant užtikrinti aukštos kokybės standartus, kuriais būtų prisidedama prie Europos visuomenės gerovės ir tenkinami įmonių ir teikiamos informacijos naudotojų poreikiai, EFRAG turėtų turėti pakankamą viešąjį finansavimą, kad užtikrintų savo nepriklausomumą. Jos techninės rekomendacijos turėtų būti rengiamos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų, remiantis atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant įmones, investuotojus, pilietinės visuomenės organizacijas ir profesines sąjungas, ekspertinėmis žiniomis ir užtikrinant subalansuotą atstovavimą jiems, be to, kartu turėtų būti pateikiamos sąnaudų ir naudos analizės. Dalyvavimas EFRAG darbe techniniu lygmeniu turėtų priklausyti nuo ekspertinių žinių informacijos apie tvarumą teikimo srityje ir neturėtų priklausyti nuo jokio finansinio įnašo, nedarant poveikio viešojo sektoriaus įstaigų ir nacionalinių standartus nustatančių organizacijų dalyvavimui tame darbe. Turėtų būti užtikrintas skaidrus procesas siekiant išvengti interesų konfliktų. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartuose būtų atsižvelgta į valstybių narių nuomones, prieš priimdama tuos standartus Komisija dėl EFRAG techninių rekomendacijų turėtų konsultuotis su valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, nurodyta Reglamente (ES) 2020/852 (toliau – Valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais), ir Apskaitos reguliavimo komitetu, nurodytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1606/2002 (23) (toliau – Apskaitos reguliavimo komitetas).

    Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) dalyvauja rengiant techninius reguliavimo standartus pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 ir tie standartai turi būti suderinti su informacijos apie tvarumą teikimo standartais. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 (24) ESMA taip pat prisideda skatinant priežiūros konvergenciją užtikrinant, kad įmonės teiktų informaciją, kiek tai susiję su emitentais, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje ir kurie bus įpareigoti teikti informaciją pagal tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Todėl ESMA, EBI ir EIOPA turėtų būti įpareigotos pateikti nuomonę dėl EFRAG techninių rekomendacijų. Tokios nuomonės turėtų būti pateiktos per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Be to, siekdama užtikrinti, kad informacijos apie tvarumą teikimo standartai derėtų su atitinkama Sąjungos politika ir teisės aktais, Komisija turėtų konsultuotis su Europos aplinkos agentūra, Europos pagrindinių teisių agentūra, ECB, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma. Jei kuris nors iš tų subjektų nuspręstų pateikti nuomonę, jis tai turėtų padaryti per du mėnesius nuo konsultacijų su Komisija dienos;

    (40)

    siekiant skatinti demokratinę kontrolę, užtikrinti geresnį tikrinimą ir didesnį skaidrumą, dėl EFRAG darbo programos, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimu, Komisija turėtų bent kartą per metus konsultuotis su Europos Parlamentu ir bendrai konsultuotis su Valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais ir Apskaitos reguliavimo komitetu;

    (41)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų derėti su kitais Sąjungos teisės aktais. Šie standartai visų pirma turėtų būti suderinti su Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais, juose turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinius rodiklius bei metodikas, nustatytus įvairiuose deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852, jie turėtų būti suderinti su lyginamųjų indeksų administratoriams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 (25) taikomais informacijos atskleidimo reikalavimais, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų sudarymo minimaliaisiais standartais ir su EBI atliktu darbu įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 III ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimus.

    Šiuose standartuose turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos aplinkos teisę, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (26) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (27), Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (28) ir jos priedus bei jų atnaujinimus. Be to reikėtų atsižvelgti į kitą atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (29), ir kitus Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus įmonėms, kiek tai susiję su direktorių pareigomis ir išsamiu patikrinimu;

    (42)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos nefinansinių ataskaitų teikimo gaires ir Gaires dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo. Juose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitus Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus atskaitomybės reikalavimus, kurie nėra tiesiogiai susiję su tvarumu, tam, kad teikiamos informacijos naudotojai geriau suprastų įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir poveikį, taip kuo labiau sustiprinant informacijos apie tvarumą ir kitos informacijos, teikiamos pagal Direktyvą 2013/34/ES, sąsajas;

    (43)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų būti proporcingi ir neturėtų užkrauti nereikalingos administracinės naštos įmonėms, kurios privalės juos taikyti. Siekiant, kad įmonių, kurios jau teikia informaciją apie tvarumą, veikla būtų kuo mažiau sutrikdyta, informacijos apie tvarumą teikimo standartuose prireikus turėtų būti atsižvelgiama į galiojančius informacijos apie tvarumą teikimo ir apskaitos standartus bei sistemas. Tokie galiojantys standartai ir sistemos yra Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos, Tvarumo apskaitos standartų valdybos, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos, Tarptautinių apskaitos standartų valdybos, Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės, Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo standartų valdybos ir CDP, anksčiau žinomo kaip Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo projekto, standartai.

    Sąjungos standartuose turėtų būti atsižvelgiama į visus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, parengtus remiant Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondui. Siekiant išvengti nereikalingo reguliavimo susiskaidymo, kuris galėtų turėti neigiamų padarinių pasauliniu mastu veikiančioms įmonėms, Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartais turėtų būti prisidedama prie informacijos apie tvarumą teikimo standartų konvergencijos pasauliniu lygmeniu, remiant Tarptautinių tvarumo standartų valdybos (ISSB) darbą. Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartai, integruodami pasaulinių bazinių standartų, kuriuos turi parengti ISSB, turinį tiek, kiek tų bazinių standartų turinys atitinka Sąjungos teisinę sistemą ir Žaliojo kurso tikslus, turėtų sumažinti riziką, kad pasauliniu mastu veikiančioms įmonėms bus taikomi nenuoseklūs atskaitomybės reikalavimai;

    (44)

    Europos žaliajame kurse Komisija, siekdama užtikrinti, kad aplinkai keliama rizika ir jos švelninimo galimybės būtų tinkamai valdomos, o susijusios sandorių sąnaudos sumažėtų, įsipareigojo padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams standartizuoti gamtinio kapitalo apskaitos metodus tiek Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu.

    Įgyvendinant pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/783 (30) nustatytą Aplinkos ir klimato politikos programą (programa LIFE) remiamą projektą „Skaidrus“, kuriama pirmoji gamtinio kapitalo apskaitos metodika, kuri padės lengviau palyginti esamus metodus ir padidinti jų skaidrumą, be to, pagal ją bus sumažinta riba, kurią pasiekusios įmonės galėtų priimti ir naudoti sistemas, padedančias užtikrinti, kad jų veikla būtų pritaikyta prie ateities poreikių. Gamtinio kapitalo apskaitos srityje taip pat svarbus dokumentas – Gamtinio kapitalo protokolas. Nors gamtinio kapitalo apskaitos metodai iš esmės padeda stiprinti vidaus valdymo sprendimus, į juos turėtų būti tinkamai atsižvelgiama nustatant informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Kai kuriomis gamtinio kapitalo apskaitos metodikomis siekiama įmonių veiklos poveikį aplinkai įvertinti pinigine išraiška, o tai gali padėti informacijos apie tvarumą naudotojams geriau suprasti tokį poveikį. Todėl prireikus būtų tinkama į informacijos apie tvarumą teikimo standartus įtraukti pinigine išraiška išreikštus poveikio tvarumui rodiklius;

    (45)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principus ir sistemas, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl atsakingo verslo ir susijusias sektorių gaires, Pasaulinį susitarimą, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000 ir JT atsakingo investavimo principus;

    (46)

    reikėtų užtikrinti, kad pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus įmonių teikiama informacija atitiktų naudotojų poreikius, o informaciją teikiančioms įmonėms bei įmonėms, kurioms kyla netiesioginis poveikis kaip tų įmonių vertės grandinės daliai, nebūtų užkraunama neproporcinga našta, susijusi su pastangomis bei sąnaudomis. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie visus pagrindinius aplinkos veiksnius, įskaitant jų poveikį klimatui, orui, žemei, vandeniui bei biologinei įvairovei ir priklausomybę nuo jų. Reglamente (ES) 2020/852 nustatyta Sąjungos aplinkos tikslų klasifikacija.

    Siekiant nuoseklumo tikslinga taikyti panašią klasifikaciją aplinkos veiksniams, kurie turėtų būti įtraukti į informacijos apie tvarumą teikimo standartus, nustatyti. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti atsižvelgiama į bet kokią geografinę ar kitą kontekstinę informaciją, kurią įmonės turėtų atskleisti, kad būtų galima suprasti jų pagrindinį poveikį tvarumo klausimams ir joms kylančią pagrindinę riziką dėl tvarumo klausimų, ir ši informacija turėtų būti konkrečiai nurodyta. Nurodant informaciją apie aplinkos veiksnius, kurią įmonės turi atskleisti, turėtų būti užtikrinamas suderinamumas su Reglamento (ES) 2020/852 2 straipsnyje pateiktomis apibrėžtimis ir to reglamento 8 straipsnyje bei pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytais informacijos teikimo reikalavimais;

    (47)

    kalbant apie su klimatu susijusią informaciją, naudotojai nori žinoti apie įmonių fizinę riziką bei perėjimo riziką ir apie jų atsparumą įvairiems klimato kaitos scenarijams, taip pat prisitaikymo prie jų planus ir Sąjungos poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslą. Juos taip pat domina nustatytas įmonės išmetamas ir absorbuojamas ŠESD kiekis ir apimtis, įskaitant tai, kokiu mastu įmonė naudoja kompensavimo priemones ir koks yra jų šaltinis. Siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia suderinti ŠESD apskaitos ir kompensavimo standartus. Naudotojams reikia patikimos informacijos apie kompensavimo priemones, paaiškinančios susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimo dvigubo skaičiavimo ir pervertinimo, atsižvelgus į riziką nepasiekti su klimatu susijusių tikslų dėl tokio dvigubo skaičiavimo ir pervertinimo. Naudotojai taip pat nori žinoti apie įmonių pastangas, dedamas siekiant užtikrinti veiksmingą absoliučiojo ŠESD kiekio mažinimą, įgyvendinant jų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijas, įkaitant 1, 2 ir, kai tinkama, 3 lygio išmetamuosius teršalus.

    Kalbant apie 3 lygio išmetamuosius teršalus, naudotojų prioritetas – gauti informaciją apie tai, kurių kategorijų 3 lygio išmetamieji teršalai yra reikšmingi įmonei, ir apie kiekvienos iš tų kategorijų 3 lygio išmetamus teršalus. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų pranešti tokiais klausimais;

    (48)

    siekiant neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos be pasklidosios taršos reikalingas aktyvus visų ekonomikos sektorių dalyvavimas. Šiuo atžvilgiu labai svarbu mažinti energijos vartojimą ir didinti jos vartojimo efektyvumą, nes energija naudojama visose tiekimo grandinėse. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti deramai atsižvelgiama į energetikos aspektus, visų pirma susijusius su aplinkos apsaugos klausimais, įskaitant su klimatu susijusius klausimus;

    (49)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti apie socialinius veiksnius, įskaitant susijusius su darbo sąlygomis, socialinių partnerių dalyvavimu, kolektyvinėmis derybomis, lygybe, nediskriminavimu, įvairove, įtrauktimi ir žmogaus teisėmis. Tokia informacija turėtų apimti įmonės poveikį žmonėms, įskaitant darbuotojus, ir žmonių sveikatai. Informacija apie žmogaus teises, kurią įmonės atskleidžia, prireikus turėtų apimti informaciją apie priverstinį darbą ir vaikų darbą jų vertės grandinėse. Informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai priverstinio darbo atžvilgiu neturėtų lemti to, kad valdžios institucijos yra atleidžiamos nuo pareigos prekybos politikos ir diplomatijos priemonėmis spręsti prekių, pagamintų pažeidžiant žmogaus teises, įskaitant priverstinį darbą, importo problemą. Įmonės taip pat turėtų galėti pranešti apie galimą riziką ir tendencijas, susijusias su užimtumu ir pajamomis.

    Socialiniams veiksniams skirtuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti pagal įmonėms aktualius Europos socialinių teisių ramsčio principus, įskaitant informaciją apie lygias galimybes visiems ir darbo sąlygas. 2021 m. kovo 4 d. Komisijos priimtame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane raginama nustatyti griežtesnius reikalavimus įmonėms teikti informaciją socialiniais klausimais. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose taip pat turėtų būti nurodyta įmonių atskleistina informacija apie žmogaus teises, pagrindines laisves, demokratinius principus ir standartus, nustatytus Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir kitose pagrindinėse JT žmogaus teisių konvencijose, įskaitant JT neįgaliųjų teisių konvenciją, JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, JT vaiko teisių konvenciją, TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, pagrindinėse TDO konvencijose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Informacijos apie socialinius veiksnius, taip pat apie aplinkos ir valdymo veiksnius, teikimas turėtų būti proporcingas šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo sričiai ir tikslams. Atsižvelgiant į kitą atitinkamą Sąjungos teisę, informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su lyčių lygybe ir vienodu užmokesčiu už vienodos vertės darbą, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su asmenų su negalia užimtumu ir įtrauktimi, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie prieinamumo užtikrinimo priemones, kurių ėmėsi įmonė.

    Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su mokymu ir įgūdžių ugdymu, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie mokymo procese dalyvaujančių darbuotojų dalį ir pasiskirstymą. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su kolektyvinėmis derybomis, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie esamas įmonių tarybas, taip pat esamas kolektyvines sutartis ir darbuotojų, kuriems taikomos tokios sutartys, dalį. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su darbuotojų dalyvavimu, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie darbuotojų dalyvavimą administracinių tarybų ir stebėtojų tarybų veikloje. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose, susijusiuose su įvairove, turėtų būti nurodyta, be kita ko, pateiktina informacija apie lyčių įvairovę vyresniojoje vadovybėje ir nepakankamai atstovaujamos lyties narių skaičių jų valdybose;

    (50)

    naudotojams yra reikalinga informacija apie valdymo veiksnius. Naudotojams svarbiausi valdymo veiksniai yra išvardyti patikimose informacijos teikimo srities sistemose, pavyzdžiui, Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos ir Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės normatyvuose, taip pat tokiuose patikimuose pasauliniuose normatyvuose, kaip Tarptautinio įmonių valdymo tinklo visuotiniai valdymo principai ir G20 bei EBPO įmonių valdymo principai. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti apie valdymo veiksnius. Tokia informacija turėtų apimti informaciją apie įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį tvarumo klausimais, ekspertines žinias ir įgūdžius, kurių reikia tam vaidmeniui atlikti, arba apie tokių organų galimybę naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, tai, ar bendrovė turi paskatų, kurios siūlomos tų organų nariams ir yra susijusios su tvarumo klausimais, politiką, taip pat informaciją apie įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimo procesu. Naudotojams taip pat reikalinga informacija apie įmonės kultūrą ir požiūrį į verslo etiką, kurie yra pripažinti patikimų įmonių valdymo sistemų, pavyzdžiui, Tarptautinio įmonių valdymo tinklo visuotinių valdymo principų, elementai, įskaitant informaciją apie kovą su korupcija ir kyšininkavimu, taip pat apie įmonės veiklą ir įsipareigojimus, kuriais ji siekia daryti politinę įtaką, įskaitant jos lobistinę veiklą.

    Informacija apie įmonės valdymą ir santykių su klientais, tiekėjais ir bendruomenėmis, kuriems įmonės veikla daro poveikį, kokybę padeda naudotojams suprasti įmonės riziką, susijusią su tvarumo klausimais, ir poveikį jiems. Informacija apie santykius su tiekėjais apima mokėjimo praktiką, susijusią su mokėjimo data arba laikotarpiu, delspinigių už pavėluotą mokėjimą norma arba išieškojimo išlaidų kompensavimu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/7/ES (31). Kiekvienais metais tūkstančiams įmonių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), tenka administracinė ir finansinė našta, nes joms sumokama pavėluotai arba nesumokama visai. Galiausiai dėl pavėluotų mokėjimų jos tampa nemokios arba bankrutuoja, sukeldamos žalingą poveikį ištisoms vertės grandinėms. Teikiant daugiau informacijos apie mokėjimo praktiką, kitoms įmonėms būtų suteikta galimybė nustatyti laiku atsiskaitančius ir patikimus mokėtojus, aptikti nesąžiningą mokėjimo praktiką, gauti informacijos apie įmones, su kuriomis jos turi verslo ryšių, ir susitarti dėl sąžiningesnių mokėjimo sąlygų;

    (51)

    informacijos apie tvarumą teikimo standartais turėtų būti skatinama labiau integruotai vertinti visą vadovybės pranešime įmonių skelbiamą informaciją, kad jos naudotojai galėtų geriau suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir poveikį. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose prireikus turėtų būti atskiriama įmonės lygmens informacija ir grupės lygmens informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti. Į informacijos apie tvarumą teikimo standartus taip pat turėtų būti įtrauktos gairės įmonėms dėl proceso, kurio reikia laikytis siekiant nustatyti informaciją apie tvarumą, įtrauktiną į vadovybės pranešimą, nes iš įmonės turėtų būti reikalaujama atskleisti tik informaciją, kurios reikia siekiant suprasti jos poveikį tvarumo klausimams, ir informaciją, kurios reikia siekiant suprasti, kokį poveikį tvarumo klausimai daro jos raidai, veiklos rezultatams ir būklei;

    (52)

    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad informacija tvarumo klausimais būtų teikiama paisant darbuotojų teisių į informaciją ir konsultacijas. Todėl įmonės vadovybė turėtų tinkamu lygmeniu informuoti darbuotojų atstovus ir su jais aptarti atitinkamą informaciją ir informacijos apie tvarumą gavimo bei patikrinimo būdus. Tai reiškia, kad šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslais turi būti užmegztas dialogas ir keičiamasi nuomonėmis tarp darbuotojų atstovų ir centrinės administracijos ar bet kurio kito valdymo lygmens, kuris galėtų būti tinkamesnis, struktūros tokiu laiku, tokiu būdu ir tokiu turiniu, kad darbuotojų atstovai galėtų pareikšti savo nuomonę. Jų nuomonė prireikus turėtų būti perduota atitinkamiems administraciniams, valdymo ar priežiūros organams;

    (53)

    to paties sektoriaus įmonėms dažnai kyla panaši su tvarumu susijusi rizika ir jos dažnai daro panašų poveikį visuomenei ir aplinkai. Galimybė palyginti tame pačiame sektoriuje veikiančias įmones yra ypač vertinga investuotojams ir kitiems informacijos apie tvarumą naudotojams. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta tiek informacija, kurią turėtų atskleisti visų sektorių įmonės, tiek informacija, kurią turėtų atskleisti įmonės, priklausomai nuo jų veiklos sektoriaus. Konkretiems sektoriams skirti informacijos apie tvarumą teikimo standartai yra ypač svarbūs sektoriams, susijusiems su didele tvarumo rizika aplinkai, žmogaus teisėms ir valdymui arba poveikiu šioms sritims, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (32) I priedo A–H ir L skirsniuose išvardytus sektorius, ir atitinkamai tuose sektoriuose vykdomai veiklai. Priimdama konkretiems sektoriams skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, Komisija turėtų užtikrinti, kad informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nustatyta informacija būtų proporcinga su kiekvienam sektoriui būdingais tvarumo klausimais susijusios rizikos ir poveikio mastui, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių sektorių rizika ir poveikis yra didesni nei kitų. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad tokiuose sektoriuose nebūtinai visa veikla yra susijusi su didele tvarumo rizika ar poveikiu. Įmonėms, vykdančioms veiklą sektoriuose, kurie yra ypač priklausomi nuo gamtos išteklių, pagal konkretiems sektoriams skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus būtų reikalaujama atskleisti su gamta susijusį poveikį ir riziką biologinei įvairovei ir ekosistemoms.

    Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių, ypač iš tiekėjų, kurie yra mažosios arba vidutinės įmonės, ir tiekėjų iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodoma atskleistina informacija apie vertės grandines ir ji turi būti proporcinga ir atitikti įmonių veiklos mastą bei sudėtingumą, taip pat vertės grandinėse dalyvaujančių įmonių, ypač įmonių, kurioms nėra taikomi šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, pajėgumus ir ypatumus. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose neturėtų būti nurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonės turėtų iš savo vertės grandinėje dalyvaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių gauti platesnės apimties informacijos nei ta, kuri yra atskleistina pagal mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Tai neturėtų daryti poveikio Sąjungos reikalavimams įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

    (54)

    siekiant laiku patenkinti naudotojų informacijos poreikius, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai patenkinti finansų rinkų dalyvių, kuriems taikomi pagal Reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnio 6 ir 7 dalis priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikalavimai, informacijos poreikius, Komisija turėtų deleguotaisiais aktais priimti pirmąjį informacijos apie tvarumą teikimo standartų rinkinį ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. Tame informacijos apie tvarumą teikimo standartų rinkinyje turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti apie visas atskaitomybės sritis ir tvarumo klausimais, ir nustatyta, kad finansų rinkų dalyviai turi laikytis Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytų pareigų atskleisti informaciją. Komisija turėtų ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. deleguotaisiais aktais priimti antrą informacijos apie tvarumą teikimo standartų rinkinį, kuriame būtų nurodyta papildoma informacija, kurią įmonės prireikus turėtų atskleisti tvarumo klausimais ir apie atskaitomybės sritis, taip pat specifinė įmonės sektoriaus informacija. Komisija turėtų kas trejus metus peržiūrėti tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, įskaitant mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kad atsižvelgtų į aktualius pokyčius, taip pat į rengiamus tarptautinius standartus;

    (55)

    Direktyvoje 2013/34/ES nereikalaujama, kad įmonė savo vadovybės pranešimą pateiktų skaitmenine forma, o tai trukdo pateiktą informaciją rasti ir naudoti. Informacijos apie tvarumą naudotojai vis dažniau tikisi tokią informaciją lengvai rasti, palyginti ir naudoti kompiuterio skaitoma skaitmenine forma. Valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad įmonės, kurioms taikomi Direktyvos 2013/34/ES informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, savo interneto svetainėse nemokamai viešai skelbtų savo vadovybės pranešimus. Skaitmeninimas suteikia galimybių veiksmingiau naudoti informaciją ir gerokai sumažinti tiek naudotojų, tiek įmonių išlaidas. Skaitmeninimas taip pat sudaro sąlygas centralizuotai tvarkyti duomenis Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis atviru ir prieinamu formatu, kuris palengvina skaitymą ir leidžia palyginti duomenis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad įmonės savo vadovybės pranešimus parengtų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 (33) 3 straipsnyje numatytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu ir ženklintų informaciją apie jų tvarumą, įskaitant pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį reikalaujamą atskleisti informaciją apie tvarumą, laikydamosi Deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 nurodyto elektroninio ataskaitų teikimo formato, kai tik jis bus nustatytas.

    Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartams prireiks skaitmeninės taksonomijos, kad teikiamą informaciją būtų galima ženklinti pagal tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Tie reikalavimai turėtų būti įtraukti į skaitmeninimo srities veiklą, apie kurią Komisija paskelbė 2020 m. vasario 19 d. komunikate „Europos duomenų strategija“ ir savo 2020 m. rugsėjo 24 d. komunikate dėl ES skaitmeninių finansų strategijos. Šiais reikalavimais taip pat būtų padedama kurti Europos bendrą prieigos prie viešos įmonių informacijos punktą (ESAP), kaip numatyta 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“, kuriame taip pat numatomas struktūrizuotų duomenų poreikis;

    (56)

    kad pateiktą informaciją apie tvarumą būtų galima įtraukti į ESAP, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, skelbtų savo vadovybės pranešimą, įskaitant informaciją apie tvarumą, Deleguotojo reglamento (ES) 2018/815 3 straipsnyje nustatytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu;

    (57)

    pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 4 dalį valstybėms narėms leidžiama atleisti įmones nuo pareigos į vadovybės pranešimą įtraukti nefinansinę ataskaitą, kurios reikalaujama pagal to direktyvos 19a straipsnio 1 dalį. Valstybėms narėms leidžiama tai daryti tuo atveju, kai atitinkama įmonė parengia atskirą pranešimą, kuris skelbiamas kartu su vadovybės pranešimu pagal tos direktyvos 30 straipsnį, arba kai tas pranešimas paskelbiamas viešai įmonės interneto svetainėje per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 6 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos, ir vadovybės pranešime į jį pateikiama nuoroda. Tokia pati galimybė taikoma ir konsoliduotosios nefinansinės ataskaitos, nurodytos Direktyvoje 2013/34/ES, atžvilgiu. Šia galimybe pasinaudojo dvidešimt valstybių narių. Tačiau galimybė skelbti atskirą pranešimą trukdo gauti informaciją, kuri susieja finansinę informaciją ir informaciją tvarumo klausimais. Tai taip pat trukdo rasti ir gauti informaciją naudotojams, ypač investuotojams, kurie domisi tiek finansine informacija, tiek informacija apie tvarumą. Tą problemą dar labiau apsunkina tai, kad finansinė informacija ir informacija apie tvarumą gali būti skelbiama skirtingu metu. Dėl to, kad skelbiamas atskiras pranešimas, įmonėje ir už jos ribų taip pat gali susidaryti įspūdis, kad informacija apie tvarumą priklauso mažiau svarbios informacijos kategorijai, o tai gali menkinti pasitikėjimą informacija. Todėl informaciją apie tvarumą įmonės turėtų pateikti atskirame aiškiai atpažįstamame vadovybės pranešimo skirsnyje, o valstybėms narėms nebeturėtų būti leidžiama atleisti įmonių nuo pareigos į vadovybės pranešimą įtraukti informaciją tvarumo klausimais.

    Tokia pareiga taip pat padėtų patikslinti nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį prižiūrint informacijos apie tvarumą, kuri pagal Direktyvą 2004/109/EB rengiama kaip vadovybės pranešimo dalis, teikimą. Be to, įmonėms, privalančioms teikti informaciją apie tvarumą, jokiu būdu neturėtų būti leista nesilaikyti pareigos skelbti vadovybės pranešimą, nes tai svarbu siekiant užtikrinti, kad informacija apie tvarumą būtų viešai prieinama;

    (58)

    Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje reikalaujama, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, į savo vadovybės pranešimą įtrauktų įmonės valdymo pareiškimą, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams taikomos įvairovės politikos aprašymas. Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje įmonėms paliekama galimybė lanksčiai nuspręsti, apie kuriuos įvairovės aspektus pranešti. Juo įmonės nėra aiškiai įpareigojamos įtraukti informaciją apie kurį nors konkretų įvairovės aspektą. Siekiant didesnės lyčių pusiausvyros ekonominių sprendimų priėmimo procese, būtina užtikrinti, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, visada teiktų informaciją apie savo lyčių įvairovės politiką ir jos įgyvendinimą. Tačiau, siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, tokioms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pranešti tam tikrą informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnį, kartu su kita informacija apie tvarumą. Jei jos nusprendžia tai padaryti, įmonės valdymo pareiškime turėtų būti nuoroda į įmonės pateiktą informaciją apie tvarumą, o pagal Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnį reikalaujamai informacijai ir toliau turėtų būti taikomi įmonės valdymo pareiškime nustatyti užtikrinimo reikalavimai;

    (59)

    Direktyvos 2013/34/ES 33 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad metinės finansinės ataskaitos, konsoliduotosios finansinės ataskaitos, vadovybės pranešimas, konsoliduotasis vadovybės pranešimas, įmonės valdymo pareiškimas ir konsoliduotasis įmonės valdymo pareiškimas būtų rengiami ir skelbiami laikantis tos direktyvos reikalavimų. Ta kolektyvinė pareiga turėtų apimti ir Deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 nustatytus skaitmeninimo reikalavimus, reikalavimą laikytis Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų ir reikalavimą ženklinti informaciją apie tvarumą;

    (60)

    užtikrinimo srityje daromas skirtumas tarp riboto užtikrinimo užduočių ir pakankamo užtikrinimo užduočių. Paprastai riboto užtikrinimo užduoties išvada išreiškiama neiginiu, nurodant, kad specialistas nenustatė nieko, kad būtų galima daryti išvadą, jog tikrinta informacija pateikta iš esmės klaidingai. Riboto užtikrinimo užduoties atveju auditorius atlieka mažiau testų, nei atlikdamas pakankamo užtikrinimo užduotį. Todėl atliekant riboto užtikrinimo užduotį reikia įdėti mažiau darbo, nei atliekant pakankamo užtikrinimo užduotį. Darbas atliekant pakankamo užtikrinimo užduotį apima išsamias procedūras, įskaitant informaciją teikiančios įmonės vidaus kontrolės priemonių nagrinėjimą ir pagrindinių testų atlikimą, todėl yra daug didesnės apimties, nei atliekant riboto užtikrinimo užduotį.

    Paprastai šios riboto užtikrinimo užduoties išvada išreiškiama teiginiu ir ją atlikus pateikiama nuomonė apie tikrintos informacijos įvertinimą pagal anksčiau nustatytus kriterijus. Direktyvoje 2013/34/ES reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė patikrintų, ar buvo pateikta nefinansinė ataskaita arba atskira ataskaita. Nereikalaujama, kad informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, nors valstybėms narėms leidžiama tokio patikrinimo reikalauti, jei jos to pageidauja. Nenustačius informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo reikalavimo, nors yra taikomas reikalavimas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui atlikti pakankamo užtikrinimo užduotimi grindžiamą teisės aktų nustatytą auditą, būtų sumenkintas atskleistos informacijos apie tvarumą patikimumas, todėl netenkintų numatomų tos informacijos naudotojų poreikių. Nors siekiama užtikrinti panašų finansinės atskaitomybės ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo lygį, nesant bendrai suderinto informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standarto kyla rizika, kad bus skirtingai suprantama, kas turėtų sudaryti skirtingų kategorijų informacijos apie tvarumą, ypač atskleidžiamos į ateitį orientuotos ir kokybinės informacijos, pakankamo užtikrinimo užduotį, ir su tuo susiję lūkesčiai bus nevienodi.

    Todėl reikėtų apsvarstyti laipsnišką požiūrį, kaip pagerinti su informacija apie tvarumą susijusio užtikrinimo lygį, visų pirma nustatant pareigą teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atlikus riboto užtikrinimo užduotį, pareikšti nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo atitikties Sąjungos reikalavimams. Toje nuomonėje turėtų būti aptariama informacijos apie tvarumą teikimo atitiktis Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartams, įmonės taikomas procesas nustatant informaciją, teiktiną pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, ir atitiktis reikalavimui ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą. Auditorius taip pat turėtų įvertinti, ar įmonės teikiama informacija atitinka Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti bendrą sutarimą ir bendrus lūkesčius dėl to, kas turėtų sudaryti pakankamo užtikrinimo užduotį, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų būti įpareigoti pareikšti nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo atitikties Sąjungos reikalavimams, parengtą atlikus pakankamo užtikrinimo užduotį, kai ne vėliau kaip 2028 m. spalio 1 d., įvertinus, ar būtų pagrįsta auditoriams ir įmonėms garantuoti pakankamo užtikrinimo užduotimi grindžiamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, Komisija priims pakankamo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartus.

    Laipsniškas perėjimas nuo riboto užtikrinimo prie pakankamo užtikrinimo požiūrio taip pat sudarytų sąlygas palaipsniui plėtoti informacijos apie tvarumą užtikrinimo rinką ir įmonių atskaitomybės praktiką. Galiausiai, laikantis šio laipsniško požiūrio, laipsniškai išaugtų ir informaciją teikiančių įmonių išlaidos atsižvelgiant į tai, kad pakankamo užtikrinimo užduotimi grindžiamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas yra brangesnis nei riboto užtikrinimo užduotimi grindžiamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas. Įmonės, kurioms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, turėtų turėti galimybę nuspręsti, jei jos to pageidauja, kad užtikrinimo nuomonė dėl jų informacijos apie tvarumą būtų parengta atlikus pakankamo užtikrinimo užduotį, ir tokiais atvejais būtų laikoma, kad jos įvykdė pareigą pateikti nuomonę, parengtą atlikus riboto užtikrinimo užduotį. Nuomonė dėl į ateitį orientuotos informacijos, parengta atlikus pakankamo užtikrinimo užduotį, tėra tik užtikrinimas, kad tokia informacija buvo parengta pagal taikytinus standartus;

    (61)

    finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimą jau tikrina teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių atliekamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas padėtų užtikrinti finansinės informacijos ir informacijos apie tvarumą ryšį ir nuoseklumą, o tai ypač svarbu informacijos apie tvarumą naudotojams. Tačiau kyla tolesnės audito rinkos koncentracijos rizika, dėl kurios gali kilti pavojus auditorių nepriklausomumui ir padidėti audito arba informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo mokesčiai.

    Atsižvelgdama į esminį teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių vaidmenį informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo ir informacijos apie tvarumą patikimumo užtikrinimo srityje, Komisija paskelbė, kad ji imsis veiksmų, kuriais toliau gerinama audito kokybė ir sukuriama atviresnė ir įvairesnė audito rinka, o tai yra sėkmingo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo sąlygos. Be to, pageidautina leisti įmonėms rinktis iš didesnio skaičiaus nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, galinčių atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (34) akredituoti nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo, kuri turėtų būti skelbiama kartu su vadovybės pranešimu. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui nei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius (-iai), kuris atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo. Be to, jei valstybės narės leidžia nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, jos taip pat turėtų leisti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui nei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius (-iai), kuris atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo.

    Valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimus, kuriais būtų garantuojama nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo kokybė ir nuoseklūs informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatai. Todėl visiems nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (35) nustatytiems reikalavimams, susijusiems su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, pritaikytiems prie teisės aktų nustatyto audito neatliekančių nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų ypatumų. Visų pirma valstybės narės turėtų nustatyti lygiaverčius reikalavimus dėl nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų mokymo ir egzaminų, tęstinio švietimo, kokybės užtikrinimo sistemų, profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties, skyrimo ir atleidimo, darbo organizavimo, tyrimų ir sankcijų, taip pat dėl pranešimo apie pažeidimus. Tai taip pat užtikrintų vienodas sąlygas visiems asmenims ir įmonėms, kuriems valstybės narės leidžia teikti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo, įskaitant teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius. Jei įmonė siekia gauti akredituoto nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo, kuris nėra teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, nuomonę apie savo informacijos apie tvarumą teikimą, neturėtų būti reikalaujama papildomai prašyti, kad užtikrinimo nuomonę dėl jos informacijos apie tvarumą teikimo pateiktų ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius.

    Nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams, kuriuos valstybė narė jau yra akreditavusi informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais, turėtų būti leidžiama toliau vykdyti šią veiklą. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams, kurių akreditavimo procesas iki naujų mokymo ir egzaminų reikalavimų taikymo pradžios dienos dar nėra užbaigtas, tie nauji akreditavimo reikalavimai nebūtų taikomi su sąlyga, kad jie šį procesą užbaigs per dvejus metus nuo tų naujų reikalavimų taikymo pradžios. Tačiau valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai, kurie informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais valstybėje narėje yra akredituoti per dvejus metus nuo naujų akreditavimo reikalavimų taikymo pradžios dienos, dalyvaudami tęstinio profesinio švietimo sistemoje įgytų reikalingų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    (62)

    siekdamos skatinti laisvą paslaugų judėjimą, valstybės narės turėtų leisti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams savo teritorijoje vykdyti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Tai taip pat skatintų užtikrinimo rinkos atvėrimą, net jei ne visos valstybės narės leistų savo teritorijoje akredituoti nepriklausomus draudimo paslaugų teikėjus. Tais atvejais, kai nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai vykdo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą priimančiosios valstybės narės teritorijoje, ta priimančioji valstybė narė turėtų turėti galimybę nuspręsti prižiūrėti nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į galimybę daryti įtaką įgyvendintai auditorių, atliekančių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, priežiūros sistemai;

    (63)

    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad įmonės teikiamos informacijos apie tvarumą elementus patikrintų akredituota nepriklausoma trečioji šalis, tos akredituotos nepriklausomos trečiosios šalies ataskaita turėtų būti pateikiama vadovybės pranešimo priede arba bet kokiomis kitomis viešai prieinamomis priemonėmis. Toks tos ataskaitos prieinamumas neturėtų nulemti užtikrinimo nuomonės, kurios patikrinimas, atliekamas trečiosios šalies, turėtų išlikti nepriklausomas, rezultato. Jis neturėtų lemti auditoriaus ir užtikrinimo nuomonę teikiančio paslaugų teikėjo, kuris pareiškia užtikrinimo nuomonę, ir akredituotos nepriklausomos trečiosios šalies darbo dubliavimo;

    (64)

    Direktyvoje 2006/43/EB nustatytos metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotosios finansinės atskaitomybės audito taisyklės. Būtina užtikrinti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus atliekamam finansinių ataskaitų auditui ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui taikomos taisyklės būtų nuoseklios. Direktyva 2006/43/EB turėtų būti taikoma, kai užtikrinimo nuomonę apie pateiktą informaciją apie tvarumą teikia teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė;

    (65)

    teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių patvirtinimo ir pripažinimo taisyklės turėtų leisti teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams įgyti kvalifikaciją ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo srityje. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, norintys įgyti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo kvalifikaciją, turėtų reikalingų teorinių žinių apie informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo aspektus ir gebėtų tokias žinias pritaikyti praktiškai.

    Todėl teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai turėtų baigti bent aštuonių mėnesių praktinius mokymus, susijusius su metinės ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu arba kitomis su tvarumu susijusiomis paslaugomis, atsižvelgiant į ankstesnę jų darbo patirtį. Tačiau valstybės narės jau patvirtintiems arba pripažintiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams turėtų būti toliau leidžiama atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduotis. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad fiziniams asmenims, kurių patvirtinimo procesas šia iš dalies keičiančia direktyva reikalavimų dėl informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo taikymo pradžios dieną dar nėra užbaigtas, tie reikalavimai nebūtų taikomi su sąlyga, kad jie šį procesą užbaigs per ateinančius dvejus metus. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, kurie buvo patvirtinti dar nepaėjus dvejiems metams nuo tų reikalavimų taikymo pradžios dienos ir kurie pageidauja vykdyti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduotis, dalyvaudami tęstinio profesinio mokymosi programose įgytų reikiamų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Fiziniams asmenims, kurie nusprendžia būti patvirtinti tik kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, turėtų galėti vėliau nuspręsti taip pat įgyti kvalifikaciją informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo srityje. Kad galėtų tai padaryti, tokie asmenys turėtų atitikti reikiamus valstybių narių nustatytus reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta, kad jie taip pat turėtų reikalingų teorinių žinių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui reikšmingais klausimais ir gebėtų tokias žinias pritaikyti praktiškai;

    (66)

    turėtų būti užtikrinta, kad auditoriams taikomi reikalavimai dėl jų atliekamo teisės aktų nustatyto audito ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo būtų nuoseklūs. Todėl turėtų būti bent vienas paskirtasis asmuo, kuris aktyviai dalyvautų atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą (toliau – pagrindinis tvarumo partneris). Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, atlikdami informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, turėtų skirti užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių ir ekspertinių žinių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Duomenyse apie klientą turėtų būti nurodyti mokesčiai, imami už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, taip pat turėtų būti sudaroma užtikrinimo byla, kurioje pateikiama informacija, susijusi su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu. Tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, turėtų būti įmanoma užtikrinimo bylą įtraukti į audito bylą. Tačiau teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams nustatyti reikalavimai, susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, turėtų būti taikomi tik tiems teisės aktų nustatytiems auditoriams, kurie atlieka informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    (67)

    teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės, atliekantys informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, turėtų turėti aukšto lygio techninių ir specializuotų ekspertinių žinių tvarumo srityje;

    (68)

    Direktyvoje 2006/43/EB įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms nustatyti tinkamas taisykles, pagal kurias informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo mokesčiai negalėtų nei priklausyti nuo to, ar audituojamam subjektui yra teikiamos papildomos paslaugos, arba būti pagal tai nustatomi, nei būti grindžiami jokiais nenumatytais atvejais. Toje direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai laikytųsi profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių. Siekiant nuoseklumo, tikslinga tas taisykles taikyti ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams, atliekantiems informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    (69)

    siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti vienodą užtikrinimo praktiką ir aukštą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo kokybę, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija deleguotaisiais aktais nustatys tai pačiai sričiai taikomą užtikrinimo standartą. Tokiuose užtikrinimo standartuose turėtų būti nustatytos procedūros, kurias auditorius turi vykdyti, kad galėtų parengti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadas. Todėl Komisija turėtų anksčiau nei 2026 m. spalio 1 d. deleguotaisiais aktais priimti ribotam užtikrinimui taikomus užtikrinimo standartus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo suderinimui visose valstybėse narėse, Europos audito priežiūros įstaigų komitetas turėtų būti paragintas priimti neprivalomas gaires, kuriose būtų nustatytos procedūros, kurios turi būti vykdomos pareiškiant užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo, kol Komisija priims tai pačiai sričiai taikomą užtikrinimo standartą;

    (70)

    Direktyvoje 2006/43/EB išdėstytos teisės aktų nustatyto įmonių grupės audito taisyklės. Panašios taisyklės turėtų būti nustatytos ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimui;

    (71)

    Direktyvoje 2006/43/EB reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės savo atlikto teisės aktų nustatyto audito rezultatus pateiktų audito išvadoje. Panašios taisyklės turėtų būti nustatytos ir informacijos apie tvarumą užtikrinimui. Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatai turėtų būti pateikti užtikrinimo išvadoje. Tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, turėtų būti įmanoma informaciją apie informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą pateikti audito išvadoje;

    (72)

    Direktyvoje 2006/43/EB reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūros sistemą. Siekiant užtikrinti, kad būtų atliekama ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo kokybės užtikrinimo peržiūra ir kad asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turėtų reikiamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo srityse, tas reikalavimas sukurti kokybės užtikrinimo peržiūros sistemą turėtų būti taikomas ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui. Pereinamuoju laikotarpiu, iki 2025 m. gruodžio 31 d., asmenys, atliekantys informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo kokybės užtikrinimo peržiūras, turėtų būti atleidžiami nuo reikalavimo turėti atitinkamos patirties informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo arba kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse;

    (73)

    Direktyvoje 2006/43/EB reikalaujama, kad valstybės narės teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms taikytų tyrimo ir sankcijų tvarką. Tos direktyvos VIII skyriuje valstybės narės įpareigojamos organizuoti veiksmingą viešosios priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad susitarimai dėl viešosios priežiūros sistemų reguliavimo leistų Sąjungos lygmeniu veiksmingai bendradarbiauti vykdant priežiūros veiklą valstybėse narėse. Tokie reikalavimai turėtų būti taikomi ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, kad būtų užtikrintas tyrimo, sankcijų ir priežiūros sistemų, taikomų auditą atliekančio auditoriaus darbui atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, nuoseklumas;

    (74)

    Direktyvoje 2006/43/EB nustatytos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių teisės aktų nustatytą auditą, skyrimo ir atleidimo taisyklės. Tos taisyklės turėtų būti taikomos ir atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, siekiant užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams taikomų taisyklių, susijusių su jų darbu atliekant auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, nuoseklumą;

    (75)

    pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/36/EB (36) 6 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti, kad įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, akcininkai, veikdami individualiai ar kolektyviai, turėtų teisę įtraukti klausimus į visuotinio susirinkimo darbotvarkę su sąlyga, kad su kiekvienu tokiu klausimu yra pateikiamas paaiškinimas arba sprendimo, kuris turi būti priimtas visuotiniame susirinkime, projektas, ir kad jie turėtų teisę teikti sprendimų projektus dėl klausimų, kurie yra įtraukti ar bus įtraukti į visuotinio susirinkimo darbotvarkę. Tais atvejais, kai toms teisėms taikoma sąlyga, kad atitinkamas akcininkas arba akcininkai turėtų minimalų akcijų paketą įmonėje, toks minimalus akcijų paketas neturi viršyti 5 % akcinio kapitalo. Kalbant apie informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, akcininkams turėtų būti leidžiama naudotis Direktyvos 2007/36/EB 6 straipsnyje nustatytomis teisėmis siekiant pateikti sprendimų projektų, tvirtinamų visuotiniame susirinkime, kuriuose nustatomas reikalavimas, kad, pirma, akredituota trečioji šalis, nepriklausanti tai pačiai audito įmonei ar tinklui kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, parengtų ataskaitą dėl tam tikrų teikiamos informacijos apie tvarumą elementų ir, antra, kad tokia ataskaita būtų pateikta visuotiniam susirinkimui.

    Įmonių, kurioms taikomi šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatyti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai ir kurioms netaikomas Direktyvos 2007/36/EB 6 straipsnis, akcininkams, turintiems daugiau kaip 5 % balsavimo teisių arba 5 % įmonės kapitalo, veikiantiems individualiai ar kolektyviai, taip pat turėtų būti suteikta teisė pateikti sprendimo projektą, tvirtinamą visuotiniame susirinkime, kuriuo nustatomas reikalavimas, kad, pirma, akredituota trečioji šalis, nepriklausanti tai pačiai audito įmonei ar tinklui kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė, parengtų ataskaitą dėl tam tikrų informacijos apie tvarumą elementų ir, antra, kad tokia ataskaita būtų pateikta visuotiniam susirinkimui;

    (76)

    Direktyvoje 2006/43/EB reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad kiekviena viešojo intereso įmonė turėtų audito komitetą, ir nurodomos jo užduotys, susijusios su teisės aktų nustatytu auditu. Tam audito komitetui turėtų būti pavestos tam tikros užduotys, susijusios su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu. Tos užduotys turėtų apimti pareigą informuoti viešojo intereso subjekto administracinį arba priežiūros organą apie informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatus ir paaiškinti, kaip audito komitetas padėjo pagerinti informacijos apie tvarumą teikimo vientisumą ir kokią funkciją audito komitetas atliko tame procese. Valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti, kad audito komitetui pavestas funkcijas, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimu ir informacijos apie tvarumą užtikrinimu, vykdytų visas administracinis ar priežiūros organas arba tam skirtas administracinio ar priežiūros organo įsteigtas organas;

    (77)

    Direktyvoje 2006/43/EB nustatyti reikalavimai dėl trečiųjų valstybių auditorių ir audito subjektų registravimo ir priežiūros. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta nuosekli sistema, skirta teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių darbui jiems atliekant auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, būtina tuos reikalavimus taikyti ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui;

    (78)

    teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (37). Siekiant užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumą atliekant teisės aktų nustatytą auditą, tuo reglamentu nustatoma mokesčių už kitas paslaugas, kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius gali gauti, riba. Svarbu patikslinti, kad apskaičiuojant tą apribojimą neturėtų būti atsižvelgiama į informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Be to, Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 draudžia tam tikrais laikotarpiais teikti tam tikras ne audito paslaugas, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą auditą. Su teikiamos informacijos apie tvarumą rengimu susijusios paslaugos, įskaitant bet kokias konsultavimo paslaugas, taip pat turėtų būti laikomos per Reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytą laikotarpį draudžiamomis paslaugomis. Tokių paslaugų teikimo draudimas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą.

    Siekiant užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumą, taip pat turėtų būti uždraustos tam tikros ne audito paslaugos, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytas reikalavimas, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai apie pažeidimus informuotų audituojamą įmonę ir tam tikromis aplinkybėmis – institucijas, kurias valstybės narės yra paskyrusios atsakingomis už tokių pažeidimų tyrimą. Tokia pareiga taip pat turėtų būti atitinkamai taikoma teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, kiek tai susiję su jų darbu atliekant viešojo intereso įmonių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    (79)

    Direktyva 2004/109/EB nacionalinėms priežiūros institucijoms pavedama užtikrinti, kad įmonės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, laikytųsi įmonių atskaitomybės reikalavimų. Tos direktyvos 4 straipsnyje nurodytas turinys, kuris turi būti įtrauktas į metines finansines ataskaitas, tačiau jame nėra aiškios nuorodos į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnius, pagal kuriuos reikalaujama parengti (konsoliduotąją) nefinansinę ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kai kurių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos neturi teisinių įgaliojimų prižiūrėti tas nefinansines ataskaitas, ypač kai tos nefinansinės ataskaitos yra skelbiamos atskiru pranešimu, o ne įtrauktos į metinę finansinę ataskaitą, ką šiuo metu valstybės narės gali leisti. Todėl į Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 5 dalį reikia įtraukti nuorodą į informacijos apie tvarumą teikimą. Taip pat būtina reikalauti, kad emitento atsakingi asmenys metinėje finansinėje ataskaitoje patvirtintų, kad, kiek jiems žinoma, vadovybės pranešimas yra parengtas pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

    Be to, atsižvelgiant į tai, kad informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai yra nauji, ESMA turėtų parengti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas gaires, kad būtų skatinama emitentų, kuriems taikoma Direktyva 2004/109/EB, informacijos apie tvarumą teikimo priežiūros konvergencija. Tos gairės turėtų būti taikomos tik įmonių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Sąjungoje, priežiūrai;

    (80)

    siekiant patikslinti reikalavimus, nustatytus šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (38) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (81)

    Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šios iš dalies keičiančios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir į ją įtraukti, inter alia: įvertinimą, kaip pasiekti šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslai, įskaitant valstybių narių informacijos teikimo praktikos konvergenciją; mažųjų ir vidutinių įmonių, taikančių informacijos apie tvarumą teikimo standartus savanoriškai, skaičiaus vertinimą; vertinimą, ar ir kaip reikėtų dar labiau išplėsti informacijos teikimo reikalavimų taikymo sritį, visų pirma kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir trečiųjų valstybių įmonėmis, kurios tiesiogiai veikia Sąjungos vidaus rinkoje be patronuojamosios įmonės ar filialo Sąjungos teritorijoje; šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, taikomų trečiųjų valstybių įmonių patronuojamosioms įmonėms ir filialams, įgyvendinimo vertinimą, įskaitant trečiųjų valstybių įmonių, turinčių patronuojamąją įmonę ar filialą, kuriems taikomi ataskaitų teikimo reikalavimai pagal Direktyvą 2013/34/ES, skaičiaus vertinimą; vykdymo užtikrinimo mechanizmo ir Direktyvoje 2013/34/ES nustatytų atitinkamų ribų vertinimą; vertinimą, ar ir kaip užtikrinti įmonių, kurioms taikoma ši iš dalies keičianti direktyva, paskelbtos teikiamos informacijos apie tvarumą prieinamumą asmenims su negalia.

    Šios iš dalies keičiančios direktyvos įgyvendinimo ataskaita turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip 2029 m. balandžio 30 d., o vėliau skelbiama kas trejus metus, ir prireikus prie jos turėtų būti pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti tvarumo užtikrinimo rinkos koncentracijos lygį ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu. Atliekant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams taikomą nacionalinę tvarką ir įvertinta, ar ir kokiu mastu tokia nacionalinė tvarka prisideda prie užtikrinimo rinkos atvėrimo. Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti galimas teisines priemones, kuriomis užtikrinamas pakankamas tvarumo užtikrinimo rinkos diversifikavimas ir tinkama informacijos apie tvarumą teikimo kokybė. Ataskaita apie tvarumo užtikrinimo rinkos koncentracijos lygį turėtų būti perduota Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d., o prireikus prie jos turėtų būti pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

    (82)

    kadangi šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia iš dalies keičiančia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

    (83)

    todėl Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

    (84)

    buvo konsultuojamasi su ECB ir jis pateikė nuomonę 2021 m. rugsėjo 7 d.,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Direktyvos 2013/34/ES daliniai pakeitimai

    Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:

    1)

    1 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

    „3.   Šios direktyvos 19a, 29a, 29d, 30 ir 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 51 straipsnyje nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su toliau nurodytomis įmonėmis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą, su sąlyga, kad tos įmonės yra didžiosios įmonės arba mažosios ar vidutinės įmonės, išskyrus labai mažas įmones, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje:

    a)

    draudimo įmonėmis, kaip tai suprantama Tarybos direktyvos 91/674/EEB (*1) 2 straipsnio 1 dalyje;

    b)

    kredito įstaigomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (*2) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

    Valstybės narės gali nuspręsti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų derinimo priemonių netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (*3) 2 straipsnio 5 dalies 2–23 punktuose išvardytoms įmonėms.

    4.   19a, 29a ir 29d straipsniuose nustatytos derinimo priemonės netaikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 (*4) 2 straipsnio 12 punkto b ir f papunkčiuose nurodytiems finansiniams produktams.

    5.   40a–40d straipsniuose nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su įmonių, kurių nereglamentuoja valstybės narės teisė, tačiau kurių teisinė forma yra panaši į I priede išvardytas įmonių rūšis, patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais.

    (*1)   1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7)."

    (*2)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1)."

    (*3)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338)."

    (*4)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019.12.9, p. 1).“;"

    2)

    2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    5 punktas pakeičiamas taip:

    „5)

    grynosios pajamos – sumos, gautos už parduotas prekes arba suteiktas paslaugas, atėmus pardavimo nuolaidas, pridėtinės vertės mokestį ir kitus su apyvarta tiesiogiai susijusius mokesčius; tačiau šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų draudimo įmonių atveju terminas „grynosios pajamos“ apibrėžiamas pagal Tarybos direktyvos 91/674/EEB (*5) 35 straipsnį ir 66 straipsnio 2 punktą; šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytų kredito įstaigų atveju terminas „grynosios pajamos“ apibrėžiamas pagal Tarybos direktyvos 86/635/EEB (*6) 43 straipsnio 2 dalies c punktą; ir įmonių, kurioms taikoma šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalis, atveju „grynosios pajamos“ – tai pajamos, kaip apibrėžta arba suprantama finansinės atskaitomybės pagrinduose, kuria remiantis rengiamos įmonės finansinės ataskaitos;

    (*5)   1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7)."

    (*6)   1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).“;"

    b)

    papildoma šiais punktais:

    „17)

    tvarumo klausimai – aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksniai, įskaitant tvarumo veiksnius, apibrėžtus Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte;

    18)

    informacijos apie tvarumą teikimas – su tvarumo klausimais susijusios informacijos teikimas pagal 19a, 29a ir 29d straipsnius;

    19)

    pagrindiniai nematerialieji ištekliai – fizinio pavidalo neturintys ištekliai, nuo kurių iš esmės priklauso įmonės verslo modelis ir kurie yra įmonės vertės kūrimo šaltinis;

    20)

    nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas – atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (*7) konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, vykdyti.

    (*7)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).“;"

    3)

    19 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Didžiosios įmonės ir mažosios ir vidutinės įmonės kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, išskyrus labai mažas įmones, teikia informaciją apie pagrindinius nematerialiuosius išteklius ir paaiškina, kaip įmonės verslo modelis iš esmės priklauso nuo tokių išteklių ir kaip tokie ištekliai yra įmonės vertės kūrimo šaltinis.“;

    4)

    19a straipsnis pakeičiamas taip:

    „19a straipsnis

    Informacijos apie tvarumą teikimas

    1.   Didžiosios įmonės ir mažosios ir vidutinės įmonės, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, išskyrus labai mažas įmones, į vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą įmonės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija turi būti aiškiai identifikuojama specialiame vadovybės pranešimo skirsnyje.

    2.   1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

    a)

    trumpas įmonės verslo modelio bei strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

    i)

    įmonės verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

    ii)

    įmonės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

    iii)

    įmonės planus, įskaitant įgyvendinimo veiksmus ir susijusius finansinius ir investicijų planus, kuriais užtikrinama, kad įmonės verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimu priimtu Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (Paryžiaus susitarime) nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C ir poveikio klimatui neutralumo tikslu iki 2050 m., kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (*8), ir, kai aktualu, tai, kokį poveikį įmonei daro su anglimis, nafta ir dujomis susijusi veikla;

    iv)

    tai, kaip įmonės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į įmonės suinteresuotųjų subjektų interesus ir įmonės poveikį tvarumo klausimams;

    v)

    tai, kaip įmonės strategija įgyvendinta atsižvelgiant į tvarumo klausimus;

    b)

    įmonės per tam tikrą laiką pasiektinų nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, įskaitant, kai aktualu, absoliutaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus bent 2030 ir 2050 m. ir padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas ir pareiškimas, ar įmonės tikslai, susiję su aplinkos veiksniais, yra pagrįsti įtikinamais moksliniais įrodymais;

    c)

    administracinio, valdymo ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimais aprašymas ir jų ekspertinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia tam vaidmeniui atlikti, arba tokių organų galimybės naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, aprašymas;

    d)

    įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

    e)

    informacija apie esamas paskatų sistemas, siūlomas su tvarumo klausimais susijusių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams;

    f)

    toliau nurodytų dalykų aprašymas:

    i)

    išsamaus patikrinimo proceso, įmonės įgyvendinamo tvarumo klausimais ir, kai taikytina, laikantis Sąjungos reikalavimų įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

    ii)

    pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės veikla ir jos vertės grandine, įskaitant jos produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę, veiksmus, kurių imtasi tam poveikiui nustatyti ir stebėti, ir kito neigiamo poveikio, kurį įmonė turi nustatyti pagal kitus Sąjungos reikalavimus įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

    iii)

    visų veiksmų, kurių įmonė ėmėsi siekdama užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti, ištaisyti ir pašalinti, ir tokių veiksmų rezultatų;

    g)

    pagrindinės rizikos įmonei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant įmonės pagrindinę priklausomybę nuo tų klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

    h)

    rodikliai, susiję su a–g punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

    Įmonės pateikia informaciją apie procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima informaciją, susijusią su atitinkama trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyva.

    3.   Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie įmonės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2464 (*9) 5 straipsnio 2 dalį valstybių narių priimtų teisės aktų pirmuosius trejus taikymo metus ir tuo atveju, kai įmonė neturi visos reikiamos informacijos apie savo vertės grandinę, ji paaiškina, kokias pastangas deda siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo gauta visa reikiama informacija, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti reikiamą informaciją.

    Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal 19 straipsnį, ir į sumas, nurodytas metinėse finansinėse ataskaitose.

    Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracinio, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionalinės teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos įmonės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir proporcingai suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ir būklę ir jos veiklos poveikį.

    4.   Įmonės šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša laikydamosi pagal 29b straipsnį priimtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų.

    5.   Įmonės vadovybė tinkamu lygmeniu informuoja darbuotojų atstovus ir su jais aptaria susijusią informaciją ir informacijos apie tvarumą gavimo bei patikrinimo būdus. Darbuotojų atstovų nuomonė prireikus perduodama atitinkamiems administraciniams, valdymo ar priežiūros organams.

    6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2–4 dalių ir nedarant poveikio šio straipsnio 9 ir 10 dalims, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mažosios ir vidutinės įmonės, mažos ir nesudėtingos įstaigos, apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, priklausomos draudimo įmonės, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (*10) 13 straipsnio 2 punkte, ir priklausomos perdraudimo įmonės, apibrėžtos tos direktyvos 13 straipsnio 5 punkte, gali nuspręsti, kad teikiant informaciją apie tvarumą bus teikiama tik ši informacija:

    a)

    trumpas įmonės verslo modelio ir strategijos aprašymas;

    b)

    įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

    c)

    pagrindinis faktinis arba galimas neigiamas įmonės poveikis tvarumo srityje ir visi veiksmai, kurių imamasi siekiant nustatyti ir stebėti tokį faktinį arba galimą neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti arba ištaisyti;

    d)

    įmonei kylanti pagrindinė rizika, susijusi su tvarumo klausimais, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

    e)

    pagrindiniai rodikliai, reikalingi a–d punktuose nurodytai informacijai atskleisti.

    Mažosios ir vidutinės įmonės, mažos ir nesudėtingos įstaigos ir priklausomos draudimo bei perdraudimo įmonės, kurios naudojasi pirmoje pastraipoje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, teikia informaciją laikydamosi 29c straipsnyje nurodytų mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų.

    7.   Finansiniais metais, prasidedančiais iki 2028 m. sausio 1 d., nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, mažosios ir vidutinės įmonės, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, gali nuspręsti į savo vadovybės pranešimą neįtraukti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos. Vis dėlto tokiais atvejais įmonė savo vadovybės pranešime trumpai paaiškina, kodėl informacija apie tvarumą nebuvo pateikta.

    8.   Laikoma, kad įmonės, kurios laikosi šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, ir įmonės, kurios naudojasi šio straipsnio 6 dalyje nurodyta nukrypti leidžiančia nuostata, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytą reikalavimą.

    9.   Jei tenkinamos šios dalies antroje pastraipoje nustatytos sąlygos, įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1–4 dalyse nurodytų reikalavimų (toliau – patronuojamoji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai), jeigu tokia įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį patronuojančiosios įmonės vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 ir 29a straipsnių. Įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje valstybėje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu tokia įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės, kuri įsteigta trečiojoje valstybėje, konsoliduotąją informaciją apie tvarumą ir jeigu ši konsoliduotoji informacija apie tvarumą yra parengta laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba būdu, lygiaverčiu tiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (*11) 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma laikantis šių sąlygų:

    a)

    patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

    i)

    patronuojančiosios įmonės, teikiančios informaciją grupės lygmeniu pagal šį straipsnį arba būdu, lygiaverčiu pagal šios direktyvos 29b straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, pavadinimas ir registruota buveinė;

    ii)

    interneto nuorodos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą arba, kai taikytina, į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir į šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę arba į šios pastraipos b punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę;

    iii)

    informacija, kad įmonei netaikomi šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyti reikalavimai;

    b)

    kai patronuojančioji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje, jos konsoliduotoji informacija apie tvarumą ir užtikrinimo nuomonė dėl konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų arba įmonių, kurie pagal patronuojančiajai įmonei taikomą teisę įgalioti pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą, skelbiamos pagal šios direktyvos 30 straipsnį ir laikantis valstybės narės, kurios teisė taikoma patronuojamajai įmonei, kuriai netaikomi reikalavimai, teisės aktų;

    c)

    jei patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*12) 8 straipsnyje nustatyta atskleistina informacija, apimanti Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, ir jos patronuojamųjų įmonių, kurioms netaikomi reikalavimai, vykdomą veiklą, įtraukiama į patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešimą arba į trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojančiosios įmonės parengtą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą.

    Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama patronuojamoji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai, gali reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas arba, kai taikytina, konsoliduotoji informacija apie tvarumą būtų skelbiami jai priimtina kalba ir kad būtų pateiktas reikalaujamas vertimas į tą kalbą. Prie nepatvirtinto vertimo turi būti pridėtas atitinkamas pareiškimas.

    Įmonėms, kurioms netaikomas reikalavimas parengti vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį, šios dalies antros pastraipos a punkto i–iii papunkčiuose nurodytos informacijos teikti neprivalo, jeigu tokios įmonės skelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį.

    Taikant šios dalies pirmą pastraipą ir kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnis, šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytos kredito įstaigos, nuolat susijusios su centrine įstaiga, kuri jas prižiūri Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, laikomos tos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

    Taikant šios dalies pirmą pastraipą šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos draudimo įmonės, kurios priklauso grupei esant Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytiems finansiniams ryšiams ir kurioms taikoma grupės priežiūra pagal tos direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a–c punktus, laikomos tos grupės patronuojančiosios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis.

    10.   9 dalyje nustatyta išimtis taip pat taikoma viešojo intereso įmonėms, kurioms taikomi šio straipsnio reikalavimai, išskyrus didžiąsias įmones, kurios yra viešojo intereso įmonės, apibrėžtos šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje.

    (*8)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1)."

    (*9)   2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2464 kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, Direktyva 2004/109/EB, Direktyva 2006/43/EB ir Direktyva 2013/34/ES dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (OL L 322, 2022 12 16, p. 15)."

    (*10)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1)."

    (*11)   2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38)."

    (*12)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;"

    5)

    20 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    g punktas pakeičiamas taip:

    „g)

    įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams taikomos įvairovės politikos, susijusios su lytimi ir kitais aspektais, kaip antai amžiumi, negalia arba išsilavinimu ir profesine patirtimi, aprašymas, nurodant tos įvairovės politikos tikslus, įgyvendinimo būdą ir rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Jei tokia politika netaikoma, ataskaitoje paaiškinama, kodėl taip yra.“;

    b)

    papildoma šia pastraipa:

    „Laikoma, kad įmonės, kurioms taikomas 19a straipsnis, įvykdė šios dalies pirmos pastraipos g punkte nustatytą pareigą, jei į savo teikiamą informaciją apie tvarumą įtraukė tame punkte reikalaujamą informaciją ir įmonės valdymo pareiškime pateikė nuorodą į tą informaciją.“;

    6)

    23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

    „b)

    a punkte nurodytas didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia tos grupės patronuojančioji įmonė, laikydamasi valstybės narės teisės aktų, kuriais reglamentuojama ta patronuojančioji įmonė, pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;“;

    b)

    8 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

    „i)

    pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus,“;

    c)

    8 dalies b punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

    „iii)

    būdu, lygiaverčiu konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo vadovybės pranešimo rengimui pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba“;

    7)

    29a straipsnis pakeičiamas taip:

    „29a straipsnis

    Konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimas

    1.   Didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės, kaip nurodyta 3 straipsnio 7 dalyje, į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą grupės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį grupės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija konsoliduotame vadovybės pranešime turi būti aiškiai identifikuojama specialiame konsoliduoto vadovybės pranešimo skirsnyje.

    2.   1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

    a)

    trumpas grupės verslo modelio ir strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

    i)

    grupės verslo modelio ir strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

    ii)

    grupės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

    iii)

    grupės planus, įskaitant įgyvendinimo veiksmus ir susijusius finansinius ir investicijų planus, kuriais užtikrinama, kad jos verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C, ir poveikio klimatui neutralumo tikslu iki 2050 m., kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir, kai aktualu, tai, kokį poveikį įmonei daro su anglimis, nafta ir dujomis susijusi veikla;

    iv)

    tai, kaip grupės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į grupės suinteresuotųjų subjektų interesus ir grupės poveikį tvarumo klausimams;

    v)

    tai, kaip grupės strategija įgyvendinta atsižvelgiant į tvarumo klausimus;

    b)

    grupės per tam tikrą laiką pasiektinų nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, įskaitant, kai aktualu, absoliutaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus bent 2030 ir 2050 m. ir padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas ir pareiškimas, ar grupės tikslai, susiję su aplinkos veiksniais, yra pagrįsti įtikinamais moksliniais įrodymais;

    c)

    administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimais aprašymas ir jų ekspertinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia tam vaidmeniui atlikti, arba tokių organų galimybės naudotis tokiomis žiniomis ir įgūdžiais, aprašymas;

    d)

    grupės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

    e)

    informacija apie esamas paskatų sistemas, siūlomas su tvarumo klausimais susijusių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariams;

    f)

    toliau nurodytų dalykų aprašymas:

    i)

    išsamaus patikrinimo proceso, grupės įgyvendinamo tvarumo klausimais ir, kai taikytina, laikantis Sąjungos reikalavimų įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą;

    ii)

    pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su grupės veikla ir jos vertės grandine, įskaitant jos produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę, veiksmus, kurių imtasi tam poveikiui nustatyti ir stebėti, ir kito neigiamo poveikio, kurį patronuojančioji įmonė turi nustatyti pagal kitus Sąjungos reikalavimus išsamaus patikrinimo procesui vykdyti;

    iii)

    visų veiksmų, kurių grupė ėmėsi siekdama užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti, ištaisyti ir pašalinti, ir tokių veiksmų rezultatų;

    g)

    pagrindinės rizikos grupei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant grupės pagrindinę priklausomybę nuo tų klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

    h)

    rodikliai, susiję a–g punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

    Patronuojančiosios įmonės aprašo procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima informaciją, susijusią su atitinkama trumpalaike, vidutinės trukmės ir ilgalaike perspektyva.

    3.   Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie grupės veiklą ir jos vertės grandinę, įskaitant produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

    Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2464 5 straipsnio 2 dalį valstybių narių priimtų teisės aktų pirmuosius trejus taikymo metus ir tuo atveju, kai patronuojančioji įmonė neturi visos reikiamos informacijos apie savo vertės grandinę, ji paaiškina, kokias pastangas deda siekdama gauti reikiamą informaciją apie savo vertės grandinę, priežastis, kodėl nebuvo gauta visa reikiama informacija, ir planus, kaip ji ateityje ketina gauti reikiamą informaciją.

    Kai taikytina, 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal šios direktyvos 29 straipsnį, ir į sumas, nurodytas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

    Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracinio, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionaliniais teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos grupės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti grupės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ir būklę, ir jos veiklos poveikį.

    4.   Jei informaciją teikianti įmonė nustato reikšmingų skirtumų tarp grupei kylančios rizikos arba poveikio ir vienos ar daugiau jos patronuojamųjų įmonių rizikos arba poveikio, ta įmonė tinkamai parodo, kad supranta atitinkamos (-ų) patronuojamosios (-ųjų) įmonės (-ių) riziką ir poveikį.

    Įmonės nurodo, kurioms konsoliduotoms patronuojamosioms įmonėms netaikomas kasmetinio arba konsoliduoto informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimas atitinkamai pagal 19a straipsnio 9 dalį arba 29a straipsnio 8 dalį.

    5.   Patronuojančiosios įmonės šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša laikydamosi pagal 29b straipsnį priimtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų.

    6.   Patronuojančiosios įmonės vadovybė tinkamu lygmeniu informuoja darbuotojų atstovus ir su jais aptaria susijusią informaciją ir informacijos apie tvarumą gavimo bei patikrinimo būdus. Darbuotojų atstovų nuomonė prireikus perduodama atitinkamiems administraciniams, valdymo ar priežiūros organams.

    7.   Laikoma, kad patronuojančioji įmonė, kuri laikosi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 19a straipsnyje nustatytus reikalavimus.

    8.   Jei tenkinamos antroje pastraipoje nustatytos sąlygos, patronuojančioji įmonė, kuri kartu yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų reikalavimų (toliau – patronuojančioji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai), jeigu tokia patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 straipsnio ir šio straipsnio. Patronuojančioji įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje valstybėje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų, jeigu tokia patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės, kuri yra įsteigta trečiojoje valstybėje, konsoliduotąją informaciją apie tvarumą ir jeigu ši konsoliduotoji informacija apie tvarumą yra parengta laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba būdu, lygiaverčiu informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

    Pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis taikoma laikantis šių sąlygų:

    a)

    patronuojančiosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

    i)

    patronuojančiosios įmonės, teikiančios informaciją grupės lygmeniu pagal šį straipsnį arba būdu, lygiaverčiu pagal šios direktyvos 29b straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kaip nustatyta pagal Komisijos įgyvendinimo aktą dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimto pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, pavadinimas ir registruota buveinė;

    ii)

    interneto nuorodos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą arba, kai taikytina, į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, ir į šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę arba į šios pastraipos b punkte nurodytą užtikrinimo nuomonę;

    iii)

    informacija, kad patronuojančiajai įmonei netaikomi šio straipsnio 1–5 dalyse nustatyti reikalavimai;

    b)

    kai patronuojančioji įmonė yra įsteigta trečiojoje valstybėje, jos konsoliduotoji informacija apie tvarumą ir užtikrinimo nuomonė, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų arba įmonių, kurie pagal patronuojančiajai įmonei taikomą nacionalinę teisę įgalioti pareikšti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą teikimo, skelbiamos pagal 30 straipsnį ir laikantis valstybės narės, kurios teisė taikoma patronuojančiajai įmonei, kuriai netaikomi reikalavimai, teisės aktų;

    c)

    jei patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatyta atskleistina informacija, apimanti Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuriai netaikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai remiantis šios direktyvos 19a straipsnio 9 dalimi, vykdomą veiklą, įtraukiami į patronuojančiosios įmonės, kuriai netaikomi reikalavimai, vadovybės pranešimą arba į trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojančiosios įmonės parengtą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą.

    Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, kuriai netaikomi reikalavimai, gali reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas arba, kai taikytina, konsoliduotoji informacija apie tvarumą būtų skelbiami jai priimtina kalba ir kad būtų pateiktas reikalaujamas vertimas į tą kalbą. Prie nepatvirtinto vertimo turi būti pridėtas atitinkamas pareiškimas.

    Patronuojančiosioms įmonėms, kurioms netaikomas reikalavimas parengti vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį, šios dalies antros pastraipos a punkto i–iii papunkčiuose nurodytos informacijos teikti neprivaloma, jeigu tokios įmonės skelbia konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal 37 straipsnį.

    Taikant šios dalies pirmą pastraipą ir kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnis, šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos kredito įstaigos, nuolat susijusios su centrine įstaiga, kuri jas prižiūri Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, laikomos tos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

    Taikant šios dalies pirmą pastraipą šios direktyvos 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos draudimo įmonės, kurios priklauso grupei esant Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytiems finansiniams ryšiams ir kurioms taikoma grupės priežiūra pagal tos direktyvos 213 straipsnio 2 dalies a–c punktus, laikomos tos grupės patronuojančiosios įmonės patronuojamosiomis įmonėmis.

    9.   8 dalyje nustatyta išimtis taip pat taikoma viešojo intereso įmonėms, kurioms taikomi šio straipsnio reikalavimai, išskyrus didžiąsias įmones, kurios yra viešojo intereso įmonės, apibrėžtos šios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje.“;

    8)

    įterpiamas šis skyrius:

    „6a SKYRIUS

    INFORMACIJOS APIE TVARUMĄ TEIKIMO STANDARTAI

    29b straipsnis

    Informacijos apie tvarumą teikimo standartai

    1.   Komisija pagal 49 straipsnį priima šią direktyvą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai. Tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma informacija, kurią įmonės turi pateikti pagal 19a ir 29a straipsnius, ir, kai taikytina, nurodoma, pagal kokią struktūrą ta informacija turi būti pateikta.

    Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. nurodo, kokią informaciją, kai taikytina, įmonės turi pateikti pagal 19a straipsnio 1 bei 2 dalis ir 29a straipsnio 1 bei 2 dalis; ta informacija turi apimti bent informaciją, kuri reikalinga finansų rinkų dalyviams, kuriems taikomi Reglamente (ES) 2019/2088 nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai, kad jie galėtų įvykdyti tuos reikalavimus.

    Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. nurodo:

    i)

    papildomą informaciją, kurią įmonės turi pateikti tvarumo klausimais ir prireikus pagal 19a straipsnio 2 dalyje nurodytas atskaitomybės sritis;

    ii)

    specifinę įmonės sektoriaus, kuriame jos veikia, informaciją, kurią įmonės turi pateikti.

    Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti informacijos teikimo reikalavimai įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po to, kai juos priima Komisija.

    Priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išsamiai nustatoma pagal trečios pastraipos ii punktą reikalaujama informacija, Komisija ypatingą dėmesį skiria rizikos mastui ir poveikiui, susijusiam su tvarumo klausimais kiekviename sektoriuje, atsižvelgdama į tai, kad vienuose sektoriuose rizika ir poveikis yra didesni nei kituose.

    Komisija pagal šį straipsnį priimtus deleguotuosius aktus persvarsto ne rečiau kaip kas trejus metus nuo jų taikymo pradžios dienos, atsižvelgdama į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) technines rekomendacijas, ir prireikus iš dalies juos pakeičia, kad būtų atsižvelgta į aktualius pokyčius, taip pat į pokyčius tarptautiniuose standartuose.

    Komisija bent kartą per metus konsultuojasi su Europos Parlamentu ir bendrai konsultuojasi su Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje nurodyta Valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, taip pat Apskaitos reguliavimo komitetu, nurodytu Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje, dėl EFRAG darbo programos, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimu.

    2.   Informacijos apie tvarumą teikimo standartais užtikrinama pateikiamos informacijos kokybė reikalaujant, kad ji būtų suprantama, aktuali, patikrinama, palyginama ir pateikta tinkamai. Informacijos apie tvarumą teikimo standartais vengiama įmonėms užkrauti neproporcingai didelę administracinę naštą, be kita ko, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į pasaulinių informacijos apie tvarumą teikimo standartų nustatymo iniciatyvų darbą, kaip reikalaujama pagal 5 dalies a punktą.

    Atsižvelgiant į konkretaus standarto sritį informacijos apie tvarumą teikimo standartuose:

    a)

    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos aplinkos veiksnius:

    i)

    klimato kaitos švelninimą, be kita ko, kiek tai susiję su 1 lygio, 2 lygio ir 3 lygio išmetamųjų ŠESD kiekiais;

    ii)

    prisitaikymą prie klimato kaitos;

    iii)

    vandens ir jūrų išteklius;

    iv)

    išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką;

    v)

    taršą;

    vi)

    biologinę įvairovę ir ekosistemas;

    b)

    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos socialinius ir žmogaus teisių veiksnius:

    i)

    vienodas sąlygas ir lygias galimybes visiems, įskaitant lyčių lygybę ir vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, mokymą ir įgūdžių ugdymą, neįgaliųjų užimtumą ir įtrauktį, kovos su smurtu ir priekabiavimu darbo vietoje priemones, taip pat įvairovę;

    ii)

    darbo sąlygas, įskaitant saugų užimtumą, darbo laiką, deramą darbo užmokestį, socialinį dialogą, asociacijų laisvę, esamas darbo tarybas, kolektyvines derybas, įskaitant darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys, dalį, darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo teises, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sveikatą ir saugą;

    iii)

    pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratiniams principams ir standartams, nustatytiems Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir kitose pagrindinėse JT žmogaus teisių konvencijose, įskaitant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

    c)

    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie šiuos valdymo veiksnius:

    i)

    įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmenį tvarumo klausimais, jų sudėtį ir jų ekspertines žinias bei įgūdžius, reikalingus šiam vaidmeniui atlikti, arba galimybes naudotis tokiomis ekspertinėmis žiniomis ir įgūdžiais;

    ii)

    su informacijos apie tvarumą teikimo ir sprendimų priėmimo procesu susijusias įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų pagrindines savybes;

    iii)

    verslo etiką ir įmonės kultūrą, įskaitant kovą su korupcija, kyšininkavimu, informatorių apsaugą ir gyvūnų gerovę;

    iv)

    įmonės veiklą ir įsipareigojimus, susijusius su politinės įtakos darymu, įskaitant lobistinę veiklą;

    v)

    santykių su klientais, tiekėjais ir bendruomenėmis, kurioms daro įtaką įmonės veikla, valdymą ir kokybę, įskaitant mokėjimo praktiką, visų pirma kiek tai susiję su pavėluotu mokėjimu mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

    3.   Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma į ateitį orientuota ir retrospektyvi bei, kai tinkama, įmonių teiktina kokybinė ir kiekybinė informacija.

    4.   Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių, ypač iš tų, kuriems pagal 19a arba 29a straipsnį nėra taikomos informacijos apie tvarumą teikimo pareigos, ir tiekėjų iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma su vertės grandinėmis susijusi atskleistina informacija, kuri turi būti proporcinga ir atitikti vertės grandinėse dalyvaujančių įmonių pajėgumus ir ypatumus bei jų veiklos mastą ir sudėtingumą, taip pat, ypač tų įmonių, kurioms pagal 19a arba 29a straipsnį nėra taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nenurodoma atskleistina informacija, dėl kurios įmonės turėtų iš savo vertės grandinėje dalyvaujančių mažųjų ir vidutinių įmonių gauti platesnės apimties informaciją nei ta, kuri yra atskleistina pagal mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtus 29c straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

    Pirma pastraipa nedaro poveikio Sąjungos reikalavimams įmonėms vykdyti išsamaus patikrinimo procesą.

    5.   Priimdama deleguotuosius aktus pagal 1 dalį, Komisija kuo labiau atsižvelgia į:

    a)

    pasaulinių standartizacijos iniciatyvų darbą, susijusį su informacijos apie tvarumą teikimu, galiojančius gamtinio kapitalo apskaitos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi standartus bei sistemas;

    b)

    informaciją, reikalingą finansų rinkų dalyviams, kad jie galėtų vykdyti savo informacijos atskleidimo pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2019/2088 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

    c)

    kriterijus, rodiklius ir metodiką, nustatytus pagal Reglamentą (ES) 2020/852 priimtuose deleguotuosiuose aktuose, įskaitant techninės analizės kriterijus, nustatytus pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį, ir ataskaitų teikimo reikalavimus, nustatytus deleguotajame akte, priimtame pagal to reglamento 8 straipsnį;

    d)

    lyginamųjų indeksų administratoriams taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su lyginamojo indekso pažyma, lyginamųjų indeksų metodika ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais pagal Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) 2020/1816 (*13), (ES) 2020/1817 (*14) ir (ES) 2020/1818 (*15);

    e)

    informaciją, nurodytą įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 434a straipsnį;

    f)

    Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (*16);.

    g)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (*17);

    h)

    Reglamentą (ES) 2021/1119;

    i)

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (*18);

    j)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (*19).

    29c straipsnis

    Mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai

    1.   Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija pagal 49 straipsnį priima šią direktyvą papildančius deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai, proporcingi ir pritaikyti mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumui ir savybėms ir atitinkantys jų veiklos apimtį ir sudėtingumą. Tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma informacija, kurią pagal 19a straipsnio 6 dalį turi pateikti 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos mažosios ir vidutinės įmonės.

    Pirmoje pastraipoje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti informacijos teikimo reikalavimai įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus keturiems mėnesiams po to, kai juos priima Komisija.

    2.   Mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose atsižvelgiama į 29b straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Juose taip pat, kiek tai įmanoma, nurodoma teiktinos informacijos struktūra.

    3.   Komisija pagal šį straipsnį priimtus deleguotuosius aktus persvarsto ne rečiau kaip kas trejus metus nuo jų taikymo pradžios dienos, atsižvelgdama į EFRAG technines rekomendacijas, ir prireikus iš dalies juos pakeičia, kad būtų atsižvelgta į aktualius pokyčius, taip pat į pokyčius tarptautiniuose standartuose.

    (*13)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1)."

    (*14)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1817, kuriuo dėl paaiškinimo, kaip lyginamųjų indeksų metodikoje atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus, minimalaus turinio papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 406, 2020 12 3, p. 12)."

    (*15)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17)."

    (*16)   2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1)."

    (*17)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32)."

    (*18)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1)."

    (*19)   2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).“;"

    9)

    įterpiamas šis skyrius:

    „6b SKYRIUS

    VIENAS ELEKTRONINIO ATASKAITŲ TEIKIMO FORMATAS

    29d straipsnis

    Vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas

    1.   Įmonės, kurioms taikomi šios direktyvos 19a straipsnio reikalavimai, savo vadovybės pranešimą rengia pagal elektroninio ataskaitų teikimo formatą, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 (*20) 3 straipsnyje, ir savo teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, ženklina pagal tame deleguotajame reglamente nurodytą elektroninį ataskaitų teikimo formatą.

    2.   Patronuojančiosios įmonės, kurioms taikomi 29a straipsnio reikalavimai, savo konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia pagal elektroninio ataskaitų teikimo formatą, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 3 straipsnyje, ir savo teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, ženklina pagal tame deleguotajame reglamente nurodytą elektroninį ataskaitų teikimo formatą.

    (*20)   2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).“;"

    10)

    30 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 12 mėnesių nuo balanso datos, paskelbtų tinkamai patvirtintas metines finansines ataskaitas ir, kai taikytina, vadovybės pranešimą šios direktyvos 29d straipsnyje nustatytu elektroniniu ataskaitų teikimo formatu kartu su teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės pateikta nuomone ir pareiškimu, nurodytais šios direktyvos 34 straipsnyje, kaip nustatyta kiekvienos valstybės narės teisės aktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 (*21) 1 antraštinės dalies III skyrių.

    Valstybės narės gali reikalauti, kad įmonės, kurioms taikomi 19a ir 29a straipsniai, vadovybės pranešimą nemokamai viešai paskelbtų savo interneto svetainėje. Jei įmonė neturi interneto svetainės, valstybės narės gali reikalauti, kad gavusios prašymą jos pateiktų rašytinę savo vadovybės pranešimo kopiją.

    Jei nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas pareiškia 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ji skelbiama kartu su šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytais dokumentais.

    Tačiau valstybės narės gali įmones atleisti nuo pareigos skelbti vadovybės pranešimą, jeigu paprašius galima lengvai gauti viso tokio pranešimo ar jo dalies kopiją už kainą, neviršijančią jos parengimo administracinių išlaidų.

    Šios dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta išimtis netaikoma įmonėms, kurioms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, numatyti 19a ir 29a straipsniuose.

    (*21)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).“;"

    11)

    33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad toliau nurodyti dokumentai būtų rengiami ir skelbiami laikantis šios direktyvos reikalavimų ir, kai taikytina, tarptautinių apskaitos standartų, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, Deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, informacijos apie tvarumą teikimo standartų, nurodytų šios direktyvos 29b straipsnyje arba 29c straipsnyje, ir šios direktyvos 29d straipsnio reikalavimų:

    a)

    metinės finansinės ataskaitos, vadovybės pranešimas ir įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai, ir

    b)

    konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotieji vadovybės pranešimai ir konsoliduotasis įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai.“;

    12)

    8 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

    „Informacijos apie tvarumą teikimo auditas ir užtikrinimas“;

    13)

    34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

    i)

    a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

    „ii)

    ar vadovybės pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų, išskyrus šios direktyvos 19a straipsnyje nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus;“;

    ii)

    įterpiamas šis punktas:

    „aa)

    kai taikytina, pareiškia nuomonę, parengtą atlikus riboto užtikrinimo užduotį, dėl informacijos apie tvarumą teikimo atitikties šios direktyvos reikalavimams, be kita ko, pagal 29b straipsnį arba 29c straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, dėl įmonės taikomo proceso nustatant informaciją, teikiamą pagal tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, dėl reikalavimo ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą pagal 29d straipsnį laikymosi ir dėl Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų laikymosi.“;

    b)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3.   Valstybės narės gali leisti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui ar audito įmonei nei tas (tie), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę.“;

    c)

    papildoma šiomis dalimis:

    „4.   Valstybės narės gali leisti nepriklausomam jų teritorijoje įsisteigusiam užtikrinimo paslaugų teikėjui pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, jeigu tokiam nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui taikomi reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB (*22) nustatytiems reikalavimams, susijusiems su tos direktyvos 2 straipsnio 22 punkte apibrėžtu informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, visų pirma reikalavimai dėl:

    a)

    mokymo ir egzaminų, kuriais užtikrinama, kad nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai įgytų reikiamos kompetencijos informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo srityse;

    b)

    tęstinio švietimo;

    c)

    kokybės užtikrinimo sistemų;

    d)

    profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties;

    e)

    skyrimo ir atleidimo;

    f)

    tyrimų ir sankcijų;

    g)

    nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų darbo organizavimo, ypač dėl aprūpinimo pakankamais ištekliais bei personalu ir duomenų apie klientus bei klientų bylų tvarkymo, taip pat

    h)

    pranešimo apie pažeidimus.

    Valstybės narės užtikrina, kad kai nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas pareiškia 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ta nuomonė būtų parengta pagal Direktyvos 2006/43/EB 26a, 27a ir 28a straipsnius ir kad, kai taikytina, audito komitetas arba specialus komitetas peržiūrėtų ir stebėtų nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo nepriklausomumą pagal Direktyvos 2006/43/EB 39 straipsnio 6 dalies e punktą.

    Valstybės narės užtikrina, kad iš nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, kurie akredituoti iki 2024 m. sausio 1 d. informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nebūtų reikalaujama šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų mokymo ir egzaminų reikalavimų.

    Valstybės narės užtikrina, kad iš nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, kurių akreditavimo pagal atitinkamus nacionalinius reikalavimus procesas 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas, nebūtų reikalaujama pirmos pastraipos a punkte nurodytų mokymo ir egzaminų reikalavimų, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, jei jie tą procesą užbaigia ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

    Valstybės narės užtikrina, kad trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodyti nepriklausomi užtikrinimo paslaugų teikėjai pagal pirmos pastraipos b punkte nurodytą tęstinio švietimo reikalavimą įgytų reikiamų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

    Jei valstybė narė vadovaudamasi pirma pastraipa nusprendžia leisti nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, ji taip pat leidžia tokią nuomonę pareikšti kitam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui nei tas (tie), kuris (-ie) atlieka teisės aktų nustatytą finansinių ataskaitų auditą, kaip numatyta 3 dalyje.

    5.   Nuo 2027 m. sausio 6 d. valstybė narė, kuri pasinaudojo 4 dalyje nustatyta teise (toliau – priimančioji valstybė narė), leidžia kitoje valstybėje narėje nei priimančioji valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) įsisteigusiam nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui teikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo paslaugas.

    Buveinės valstybė narė yra atsakinga už jos teritorijoje įsisteigusių nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, išskyrus atvejus, kai priimanti valstybė narė nusprendžia savo teritorijoje prižiūrėti nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

    Jei priimančioji valstybė narė nusprendžia prižiūrėti kitoje valstybėje narėje registruotų nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų jos teritorijoje atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, priimančioji valstybė narė:

    a)

    tokiems nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams nenustato griežtesnių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo reikalavimų ar atsakomybės nei tie, kurie pagal nacionalinę teisę taikomi toje priimančiojoje valstybėje narėje įsisteigusiems nepriklausomiems užtikrinimo teikėjams ar auditoriams; ir

    b)

    informuoja kitas valstybes nares apie savo sprendimą prižiūrėti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.

    6.   Valstybės narės užtikrina, jog tais atvejais, kai pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad įmonės informacijos apie tvarumą elementus patikrintų akredituota nepriklausoma trečioji šalis, tos akredituotos nepriklausomos trečiosios šalies išvada būtų pateikiama kaip vadovybės pranešimo priedas arba kitomis viešai prieinamomis priemonėmis.

    (*22)   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).“;"

    14)

    įterpiamas šis skyrius:

    „9a SKYRIUS

    INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, TEIKIMAS

    40a straipsnis

    Informacijos apie tvarumą, susijusios su trečiųjų valstybių įmonėmis, teikimas

    1.   Valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigta patronuojamoji įmonė, kurios pagrindinė patronuojančioji įmonė yra reglamentuojama trečiosios valstybės teisės aktais, tos pagrindinės trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės grupės lygmeniu paskelbtų informaciją apie tvarumą, kurioje būtų pateikta 29a straipsnio 2 dalies a punkto iii–v papunkčiuose, b–f punktuose ir, kai tinkama, h punkte nurodyta informacija, ir užtikrintų jos prieinamumą.

    Pirma pastraipa taikoma tik didžiosioms patronuojamosioms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms patronuojamosioms įmonėms, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, išskyrus labai mažas įmones.

    Valstybė narė reikalauja, kad jos teritorijoje esantis filialas, kuris yra įmonės, reglamentuojamos pagal trečiosios valstybės teisę, filialas, kuris arba nepriklauso grupei, arba kurį galiausiai valdo pagal trečiosios valstybės teisę įsteigta įmonė, grupės lygmeniu arba, jei netaikoma, atskirai, trečiosios valstybės įmonės lygmeniu, paskelbtų informaciją apie tvarumą, kurioje būtų pateikta 29a straipsnio 2 dalies a punkto iii–v papunkčiuose, b–f punktuose ir, kai taikoma, h punkte nurodyta informacija, ir užtikrintų jos prieinamumą.

    Trečioje pastraipoje nurodyta taisyklė taikoma tik filialui, jei trečiosios valstybės įmonė neturi patronuojamosios įmonės, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ir jei filialo grynoji apyvarta praėjusiais finansiniais metais buvo didesnė nei 40 mln. EUR.

    Pirma ir trečia pastraipos taikomos tose pastraipose nurodytoms patronuojamosioms įmonėms arba filialams tik tais atvejais, kai trečiosios valstybės įmonės grupės lygmeniu arba, jei netaikoma, atskiros įmonės grynoji apyvarta Sąjungoje kiekvienais iš pastarųjų dvejų finansinių metų iš eilės buvo didesnė kaip 150 mln. EUR.

    Valstybės narės gali reikalauti, kad pirmoje ir trečioje pastraipose nurodytos patronuojamosios įmonės ar filialai joms pateiktų informaciją apie trečiųjų valstybių įmonių grynąją apyvartą jų teritorijoje ir Sąjungoje.

    2.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodyta patronuojamosios įmonės ar filialo pateikta informacija apie tvarumą būtų parengta vadovaujantis standartais, priimtais pagal 40b straipsnį.

    Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie tvarumą gali būti rengiama laikantis informacijos apie tvarumą teikimo standartų, priimtų pagal 29b straipsnį, arba tokiu būdu, kuris yra lygiavertis tiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, kurie nustatyti vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo aktu dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo, priimtu pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

    Jei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, kurios reikia informacijai apie tvarumą parengti, neprieinama, 1 dalyje nurodyta patronuojamoji įmonė arba filialas prašo trečiosios valstybės įmonės pateikti visą informaciją, kurios reikia jų pareigoms vykdyti.

    Jei pateikiama ne visa prašoma informacija, 1 dalyje nurodyta patronuojamoji įmonė arba filialas parengia, paskelbia ir padaro prieinamą 1 dalyje nurodytą informaciją apie tvarumą, kurioje pateikiama visa jų turima, gauta ar įgyta informacija, ir paskelbia pareiškimą, kuriame paaiškina, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė reikiamos informacijos.

    3.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodyta informacija apie tvarumą būtų skelbiama kartu su užtikrinimo nuomone, kurią pareiškė vienas ar daugiau asmenų ar įmonių, įgaliotų pateikti užtikrinimo nuomonę dėl informacijos apie tvarumą pagal trečiosios valstybės įmonės nacionalinę teisę arba valstybės narės nacionalinę teisę.

    Jei trečiosios valstybės įmonė nepateikia užtikrinimo nuomonės pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė arba filialas pateikia pareiškimą, kuriame nurodoma, kad trečiosios valstybės įmonė nepateikė reikiamos užtikrinimo nuomonės.

    4.   Valstybės narės gali kasmet informuoti Komisiją apie trečiųjų valstybių įmonių patronuojamąsias įmones arba filialus, kurie įvykdė 40d straipsnyje nustatytą skelbimo reikalavimą, ir apie atvejus, kai informacija buvo paskelbta, tačiau filialas arba patronuojamoji įmonė veikė pagal šio straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą. Komisija savo interneto svetainėje viešai paskelbia informaciją apie tvarumą skelbiančių trečiųjų valstybių įmonių sąrašą.

    40b straipsnis

    Trečiųjų valstybių įmonių informacijos apie tvarumą teikimo standartai

    Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Komisija pagal 49 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma nustatant trečiosios valstybės įmonėms taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kuriuose nurodoma informacija, įtrauktina į 40a straipsnyje nurodytą informaciją apie tvarumą.

    40c straipsnis

    Atsakomybė už informacijos apie tvarumą, susijusios su trečiųjų valstybių įmonėmis, rengimą, skelbimą ir prieinamumą

    Valstybės narės numato, kad trečiųjų valstybių įmonių filialai yra atsakingi, kiek leidžia jų turimos žinios ir gebėjimai, kad jų informacija apie tvarumą būtų parengta pagal 40a straipsnį ir kad ji būtų paskelbta ir prieinama, kaip nurodyta 40d straipsnyje.

    Valstybės narės numato, kad 40a straipsnyje nurodytų patronuojamųjų įmonių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai būtų kolektyviai atsakingi, kiek leidžia jų turimos žinios ir gebėjimai, kad jų informacija apie tvarumą būtų parengta pagal 40a straipsnį ir kad ji būtų paskelbta ir prieinama, kaip nurodyta 40d straipsnyje.

    40d straipsnis

    Skelbimas

    1.   Šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalyje nurodytos patronuojamosios įmonės ir filialai savo informaciją apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikoma, šios direktyvos 40a straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytu pareiškimu paskelbia per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengta ta informacija, paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, kaip numatyta kiekvienos valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 14–28 straipsnius ir, kai aktualu, pagal tos direktyvos 36 straipsnį.

    2.   Kai pagal šio straipsnio 1 dalį paskelbta informacija apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikytina, pareiškimu nėra nemokamai prieinami visuomenei Direktyvos (ES) 2017/1132 16 straipsnyje nurodyto registro interneto svetainėje, valstybės narės užtikrina, kad įmonių paskelbta informacija apie tvarumą kartu su užtikrinimo nuomone ir, kai taikytina, pareiškimu pagal šio straipsnio 1 dalį būtų nemokamai prieinami bent viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, kurių informacija parengta, paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos patronuojamosios įmonės arba filialo interneto svetainėje, kaip nurodyta šios direktyvos 40a straipsnio 1 dalyje.“;

    15)

    11 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

    „11 SKYRIUS

    PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS “;

    16)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „48i straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.   Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 6 d. valstybės narės leidžia Sąjungos patronuojamajai įmonei, kuriai taikomas 19a arba 29a straipsnis ir kurios patronuojančioji įmonė nėra reglamentuojama valstybės narės teisės aktais, pagal 29a straipsnio reikalavimus parengti konsoliduotąją informaciją apie tvarumą, apimančią visas tokios patronuojančiosios įmonės Sąjungos patronuojamąsias įmones, kurioms taikomas 19a arba 29a straipsnis.

    Ne vėliau kaip 2030 m. sausio 6 d. valstybės narės leidžia, kad į šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą konsoliduotąją informaciją apie tvarumą būtų įtraukta atskleidžiama informacija pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį, apimanti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos patronuojančiosios įmonės visų Sąjungos patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šios direktyvos 19a arba 29a straipsnis, vykdomą veiklą.

    2.   1 dalyje nurodyta Sąjungos patronuojamoji įmonė yra viena iš grupės Sąjungos patronuojamųjų įmonių, kurių apyvarta (kai taikytina, konsoliduota) bent vienais iš ankstesnių penkerių finansinių metų buvo didžiausia Sąjungoje.

    3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta konsoliduotoji informacija apie tvarumą skelbiama pagal 30 straipsnį.

    4.   Taikant 19a straipsnio 9 dalyje ir 29a straipsnio 8 dalyje nustatytą išimtį informacijos teikimas pagal šio straipsnio 1 dalį laikomas patronuojančiosios įmonės grupės lygmens informacijos teikimu apie konsoliduotas įmones. Laikoma, kad teikiant informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies antrą pastraipą atitinkamai laikomasi 19a straipsnio 9 dalies antros pastraipos c punkte ir 29a straipsnio 8 dalies antros pastraipos c punkte nurodytų sąlygų.“;

    17)

    49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

    „2.   1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 29b, 29c ir 40b straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 5 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

    3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 29b, 29c ir 40b straipsniuose ir 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

    b)

    įterpiama ši dalis:

    „3b.   Priimdama deleguotuosius aktus pagal 29b ir 29c straipsnius, Komisija atsižvelgia į EFRAG technines rekomendacijas, jei:

    a)

    tokios rekomendacijos parengtos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų, proporcingai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir remiantis jų kompetencija, skiriant pakankamą viešąjį finansavimą, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas, ir paremtos darbo programa, dėl kurios konsultuotasi su Komisija;

    b)

    tokios rekomendacijos pateikiamos kartu su sąnaudų ir naudos analize, apimančia techninių rekomendacijų poveikio tvarumo klausimams analizę;

    c)

    tokios rekomendacijos pateikiamos kartu su paaiškinimu, kaip jose atsižvelgiama į 29b straipsnio 5 dalyje išvardytus elementus;

    d)

    dalyvavimas EFRAG darbe techniniu lygmeniu grindžiamas ekspertinėmis žiniomis informacijos apie tvarumą teikimo srityje ir nepriklauso nuo finansinio įnašo.

    Šios dalies a ir d punktai nedaro poveikio viešojo sektoriaus institucijų ir nacionalinių standartus nustatančių organizacijų dalyvavimui EFRAG techniniame darbe.

    EFRAG techninės rekomendacijos siunčiamos kartu su tų techninių rekomendacijų lydimaisiais dokumentais.

    Prieš priimdama šios direktyvos 29b ir 29c straipsniuose nurodytus deleguotųjų aktų projektus Komisija dėl jų bendrai konsultuojasi su Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje nurodyta valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais ir Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 6 straipsnyje nurodytu Apskaitos reguliavimo komitetu.

    Komisija paprašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI), Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) nuomonės dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų, visų pirma dėl jų suderinamumo su Reglamentu (ES) 2019/2088 ir pagal tą reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais. EVPRI, EBI ir EIOPA savo nuomones pateikia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos.

    Prieš priimdama šios direktyvos 29b ir 29c straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų taip pat konsultuojasi su Europos aplinkos agentūra, Europos pagrindinių teisių agentūra, Europos Centriniu Banku, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma, sukurta pagal Reglamento (ES) 2020/852 20 straipsnį. Jei kuri nors iš šių institucijų nuspręstų pateikti nuomonę, ji tai turi padaryti per du mėnesius nuo konsultacijų su Komisija datos.“;

    c)

    5 dalis pakeičiama taip:

    „5.   Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 13 dalį, 29b, 29c ar 40b straipsnius ar 46 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.

    2 straipsnis

    Direktyvos 2004/109/EB daliniai pakeitimai

    Direktyva 2004/109/EB iš dalies keičiama taip:

    1)

    2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

    „r)

    informacijos apie tvarumą teikimas – informacijos apie tvarumą teikimas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (*23) 2 straipsnio 18 punkte.

    (*23)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;"

    2)

    4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai, pavardės ir funkcijos yra aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta teisinga verslo plėtros ir veiklos rezultatų apžvalga ir emitento bei bendra konsoliduotų įmonių būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumo, su kuriais jie susiduria, aprašymu, ir kad atitinkamais atvejais ši ataskaita yra parengta pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, nurodytus Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnyje, ir išsamesnes nuostatas, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (*24) 8 straipsnio 4 dalį.

    (*24)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;"

    b)

    4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

    „4.   Finansinių ataskaitų auditas turi būti atliekamas pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 34 straipsnio 2 dalį.

    Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pateikia nuomonę ir padaro pareiškimą dėl vadovybės pranešimo, kaip nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktuose ir 34 straipsnio 2 dalyje.

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB (*25) 28 straipsnyje nurodyta audito išvada, pasirašyta asmens arba asmenų, atsakingų už Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto darbo atlikimą, turi būti skelbiama visa apimtimi viešai kartu su metine finansine ataskaita.

    Kai taikytina, užtikrinimo nuomonė dėl informacijos apie tvarumą teikimo pateikiama pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punktą ir 34 straipsnio 2–5 dalis.

    Visa Direktyvos 2006/43/EB 28a straipsnyje nurodyta informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada skelbiama viešai kartu su metine finansine ataskaita.

    5.   Vadovybės pranešimas rengiamas pagal Direktyvos 2013/34/ES 19, 19a ir 20 straipsnius bei 29d straipsnio 1 dalį ir apima išsamesnes nuostatas, priimtas pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnio 4 dalį, kai pranešimą rengia tose nuostatose nurodytos įmonės.

    Jei reikalaujama, kad emitentas parengtų konsoliduotas finansinės ataskaitas, konsoliduotasis vadovybės pranešimas parengiamas pagal Direktyvos 2013/34/ES 29 bei 29a straipsnius ir 29d straipsnio 2 dalį ir apima išsamesnes nuostatas, priimtas pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnio 4 dalį, kai pranešimą rengia tose nuostatose nurodytos įmonės.

    (*25)   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).“;"

    3)

    23 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

    a)

    trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

    „Komisija šios direktyvos 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų lygiavertiškumo pagal šios direktyvos 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas ir dėl Direktyvos 2013/34/ES 29b straipsnyje nurodytų informacijos apie tvarumą teikimo standartų, kurių laikosi trečiosios valstybės emitentai, lygiavertiškumo. Jeigu Komisija nusprendžia, kad trečiosios valstybės apskaitos standartai arba informacijos apie tvarumą teikimo standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams tinkamu pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių standartų.

    Atsižvelgdama į šios dalies trečią pastraipą, Komisija deleguotaisiais aktais, priimamais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis, ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams aktualiais apskaitos standartais ir informacijos apie tvarumą teikimo standartais.“;

    b)

    papildoma šia pastraipa:

    „Kriterijais, kuriuos Komisija naudoja vertindama trečiosios valstybės emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumą, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, užtikrinama bent:

    a)

    kad pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus būtų reikalaujama, kad įmonės atskleistų informaciją aplinkos, socialiniais ir valdymo veiksniais;

    b)

    kad pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus įmonės privalėtų atskleisti informaciją, reikalingą jų poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą jų poveikiui, kurį tvarumo klausimai turi veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei, suprasti.“;

    4)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „28d straipsnis

    EVPRI gairės

    Pasikonsultavusi su Europos aplinkos agentūra ir Europos pagrindinių teisių agentūra, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomos informacijos apie tvarumą teikimo priežiūros.“.

    3 straipsnis

    Direktyvos 2006/43/EB daliniai pakeitimai

    Direktyva 2006/43/EB iš dalies keičiama taip:

    1)

    1 straipsnis pakeičiamas taip:

    „1 straipsnis

    Dalykas

    Šia direktyva nustatomos taisyklės, susijusios su teisės aktų nustatytu metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditu ir metinės bei konsoliduotosios informacijos apie tvarumą užtikrinimu.“;

    2)

    2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2–6 punktai pakeičiami taip:

    „2.

    „teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius“ – fizinis asmuo, kurį valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    3.

    „audito įmonė“ – juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, patvirtintas valstybės narės kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    4.

    „trečiosios valstybės audito subjektas“ – subjektas, kuris, nepaisant jo teisinės formos, atlieka metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir kuris nėra įmonė, po patvirtinimo pagal 3 straipsnį įregistruota kurioje nors valstybėje narėje kaip audito įmonė;

    5.

    „trečiosios valstybės auditorius“ – fizinis asmuo, kuris atlieka metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, trečiojoje valstybėje įsteigtos bendrovės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir kuris nėra asmuo, po patvirtinimo pagal 3 ir 44 straipsnius įregistruotas kurioje nors valstybėje narėje kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius;

    6.

    „grupės auditorius“ – teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė(s), atliekantis (-ys) teisės aktų nustatytą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą arba, kai taikytina, konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;“;

    b)

    įterpiamas šis punktas:

    „16a.

    pagrindinis (-iai) tvarumo partneris (-iai):

    a)

    teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kurį (-iuos) audito įmonė paskyrė konkrečiai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočiai ir kuris (-ie) yra pirmiausiai atsakingas (-i) už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduoties atlikimą tos audito įmonės vardu, arba

    b)

    konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo atveju – bent jau audito įmonės paskirtas (-i) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) grupės lygmeniu pirmiausiai yra atsakingas (-i) už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo atlikimą, ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) pirmiausiai yra atsakingas (-i) reikšmingų patronuojamųjų įmonių lygmeniu, arba

    c)

    teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) pasirašo 28a straipsnyje nurodytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą;“;

    c)

    papildoma šiais punktais:

    „21.

    informacijos apie tvarumą teikimas – informacijos apie tvarumą teikimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 18 punkte;

    22.

    informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas –procedūrų atlikimas, sudarantis prielaidas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punktą ir 2 dalį pateikti nuomonę;

    23.

    nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas – atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (*26) konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, vykdyti.

    (*26)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).“;"

    3)

    6 straipsnis pakeičiamas taip:

    „6 straipsnis

    Profesinė kvalifikacija

    1.   Nedarant poveikio 11 straipsniui, fizinis asmuo gali būti patvirtintas atlikti teisės aktų nustatytą auditą tik po to, kai jis įgyja išsilavinimą, leidžiantį stoti į universitetą, arba jį atitinkantį išsilavinimą, baigia teorinio parengimo kursus, atlieka praktiką ir išlaiko atitinkamos valstybės narės organizuojamą ar pripažintą universitetinio baigiamojo egzamino arba lygiaverčio profesinės kompetencijos lygio egzaminą.

    2.   Fizinis asmuo, be šio straipsnio 1 dalyje numatyto patvirtinimo atlikti teisės aktų nustatytą auditą, gali būti patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, kai įvykdomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyti papildomi specialieji reikalavimai.

    3.   32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų konvergencijos. Taip bendradarbiaudamos tos kompetentingos institucijos atsižvelgia į audito ir auditoriaus profesijos pokyčius, visų pirma į jau pasiektą profesijos srities konvergenciją. Jos bendradarbiauja su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su teisės aktų nustatytu viešojo intereso įmonių auditu ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu.“;

    4)

    7 straipsnis pakeičiamas taip:

    „7 straipsnis

    Profesinės kompetencijos egzaminas

    1.   6 straipsnio 1 dalyje nurodytu profesinės kompetencijos egzaminu užtikrinamas būtinas disciplinų, susijusių su teisės aktų nustatyto audito atlikimu, teorinių žinių lygis ir gebėjimas pritaikyti tokias žinias praktikoje. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.

    2.   Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, 6 straipsnyje nurodytu profesinės kompetencijos egzaminu užtikrinamas būtinas disciplinų, susijusių su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, teorinių žinių lygis ir gebėjimas pritaikyti tokias žinias praktikoje. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.“;

    5)

    8 straipsnis papildomas šia dalimi:

    „3.   Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, 1 dalyje nurodytas teorinių žinių egzaminas, be kita ko, apima bent šiuos dalykus:

    a)

    su teikiamos metinės ir konsoliduotosios informacijos apie tvarumą rengimu susijusius teisinius reikalavimus ir standartus;

    b)

    tvarumo analizę;

    c)

    su tvarumo klausimais susijusius išsamaus patikrinimo procesus;

    d)

    26a straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo teisinius reikalavimus ir užtikrinimo standartus.“;

    6)

    10 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba stažuotojas taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, bent aštuoni pirmoje pastraipoje nurodyto praktinio mokymo mėnesiai turi apimti metinės ar konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą arba kitas su tvarumu susijusias paslaugas.“;

    7)

    12 straipsnis pakeičiamas taip:

    „12 straipsnis

    Praktinio mokymo ir teorinio parengimo derinimas

    1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dalykų teorinio parengimo laikotarpiai būtų įskaičiuojami į 11 straipsnyje nurodytą profesinės veiklos laikotarpį, jei baigus tokį teorinio parengimo kursą bus išlaikytas valstybės narės pripažintas egzaminas. Toks parengimas turi trukti ne mažiau kaip vienus metus ir dėl jo profesinės veiklos laikotarpis negali būti sutrumpintas daugiau kaip ketveriais metais.

    2.   Profesinės veiklos ir praktinio mokymo laikotarpis negali būti trumpesnis už teorinio parengimo kursą drauge su praktiniu mokymu, kurio reikalaujama pagal 10 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.“;

    8)

    14 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Tam, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat būtų patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, pirmoje pastraipoje nurodytas tinkamumo testas turi apimti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus tinkamų žinių apie priimančiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, patikrinimą.“;

    9)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „14a straipsnis

    Iki 2024 m. sausio 1 d. patvirtinti arba pripažinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir asmenys, kurių patvirtinimo teisės aktų nustatytą auditą atliekančiais auditoriais procesas 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas

    Valstybės narės užtikrina, kad iki 2024 m. sausio 1 d. patvirtintiems arba pripažintiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams nebūtų taikomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos reikalavimai.

    Valstybės narės užtikrina, kad asmenims, kurių patvirtinimo procesas, numatytas 6–14 straipsniuose, 2024 m. sausio 1 d. dar nėra užbaigtas, nebūtų taikomi šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 14 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos reikalavimai, jei jos šį procesą užbaigs ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

    Valstybės narės užtikrina, kad iki 2026 m. sausio 1 d. patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, norintys atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, pagal 13 straipsnyje nurodytą tęstinio švietimo reikalavimą įgytų reikalingų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, įskaitant 8 straipsnio 3 dalyje išvardytus dalykus.“;

    10)

    16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Viešajame registre nurodoma bent ši informacija apie teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius:

    a)

    vardas, pavardė, adresas ir registracijos numeris;

    b)

    jei taikoma, audito įmonės (-ių), kurioje (-iose) dirba teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba su kuria (-iomis) jis yra susijęs kaip partneris ar kaip kitaip, pavadinimas, adresas, interneto svetainės adresas ir registracijos numeris;

    c)

    informacija apie tai, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius taip pat yra patvirtintas atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;

    d)

    visi kiti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus registravimo kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir auditoriaus registravimo trečiosiose valstybėse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikytina, registracijos numerį (-ius), ir tai, ar registracija susijusi su teisės aktų nustatytu auditu, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu ar abiem paslaugomis.“;

    b)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Registre nurodoma, ar pirmoje pastraipoje nurodyti trečiosios valstybės auditoriai yra užregistruoti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ar abi paslaugas.“;

    11)

    17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

    „e)

    visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie yra audito įmonės darbuotojai arba asocijuoti partneriai ar kitaip su ja susiję, vardai, pavardės ir registracijos numeriai, taip pat tai, ar jie yra taip pat patvirtinti atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą;“;

    b)

    1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

    „i)

    visi kiti audito įmonės registravimo kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir audito subjekto registravimo trečiosiose valstybėse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikytina, registravimo numerį (-ius) ir tai, ar registracija susijusi su teisės aktų nustatytu auditu, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu ar abiem paslaugomis.“;

    c)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Registre nurodoma, ar pirmoje pastraipoje nurodyti trečiosios valstybės audito subjektai yra užregistruoti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ar abi paslaugas.“;

    12)

    24b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskirtų bent vieną pagrindinį audito partnerį. Audito įmonė pagrindiniam (-iams) audito parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją ir gebėjimų, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

    Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskirtų bent vieną pagrindinį tvarumo partnerį, kuris gali būti pagrindinis audito partneris arba vienas iš tų partnerių. Audito įmonė pagrindiniam (-iams) tvarumo parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją ir gebėjimų, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

    Siekiant audito ir užtikrinimo atlikimo kokybės, nepriklausomumas ir kompetencija yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos audito įmonė pasirenka pagrindinį (-ius) audito partnerį (-ius) ir, kai taikytina, pagrindinį (-ius) tvarumo partnerį (-ius).

    Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą. Pagrindinis (-iai) tvarumo partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.“;

    b)

    įterpiama ši dalis:

    „2a.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, atlikdamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, skiria šiai užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių, kad savo pareigas atliktų tinkamai.“;

    c)

    4 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

    „b)

    audito įmonės atveju, pagrindinio (-ių) audito partnerio (-ių) vardas (-ai) bei pavardė (-ės) ir, kai taikytina, pagrindinio (-ių) tvarumo partnerio (-ių) vardas (-ai) bei pavardė (-ės);

    c)

    už teisės aktų nustatytą auditą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir už kitas paslaugas bet kuriais finansiniais metais nustatyti mokesčiai.“;

    d)

    įterpiama ši dalis:

    „5a.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sudaro užtikrinimo bylą kiekvienai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočiai.

    Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė dokumentuose užfiksuoja bent pagal 22b straipsnį užregistruotus duomenis, susijusius su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu.

    Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė saugo visus kitus duomenis ir dokumentus, kurie yra svarbūs 28a straipsnyje nurodytai informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadai pagrįsti ir šios direktyvos bei kitų taikomų teisinių reikalavimų, susijusių su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, laikymosi stebėsenai vykdyti.

    Užtikrinimo byla užbaigiama ne vėliau kaip praėjus 60 dienų nuo 28a straipsnyje nurodytos informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados pasirašymo dienos.

    Jei tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, užtikrinimo byla gali būti įtraukiama į audito bylą.“;

    e)

    6 dalis pakeičiama taip:

    „Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė saugo įrašus apie visus raštu pateiktus skundus dėl atliktų teisės aktų nustatytų auditų ir apie atliktas užduotis, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu.“;

    13)

    25 straipsnis pakeičiamas taip:

    „25 straipsnis

    Audito ir užtikrinimo mokesčiai

    Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos taisyklės, pagal kurias mokesčiai už teisės aktų nustatytą auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą:

    a)

    nebūtų paveikti ar nulemti papildomų paslaugų teikimo subjektui, kurio atžvilgiu atliekamas teisės aktų nustatytas auditas arba informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas, ir

    b)

    nebūtų grindžiami jokiais neplaniniais įvykiais.“;

    14)

    įterpiami šie straipsniai:

    „25b straipsnis

    Profesinė etika, nepriklausomumas, objektyvumas, konfidencialumas ir profesinė paslaptis, susiję su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu

    Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui mutatis mutandis taikomi 21–24a straipsniuose nustatyti teisės aktų nustatyto finansinės atskaitomybės audito reikalavimai.

    25c straipsnis

    Draudžiamos ne audito paslaugos tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą

    1.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, ar bet kuris tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, narys tiesiogiai ar netiesiogiai viešojo intereso įmonei, kuri turi atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, jo patronuojančiajai įmonei ar jo kontroliuojamoms įmonėms Sąjungoje neteikia uždraustų Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b bei c punktuose ir e–k punktuose nurodytų ne audito paslaugų:

    a)

    laikotarpiu nuo laikotarpio, kuriuo turi būti atliekamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas, pradžios iki informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados paskelbimo ir

    b)

    finansiniais metais, einančiais iškart prieš šios dalies a punkte nurodytą laikotarpį – Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punkte nurodytų paslaugų atveju.

    2.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, arba, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė priklauso tinklui, bet kuris tokio tinklo narys gali viešojo intereso įmonei, kurios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas turi būti atliktas, jos patronuojančiajai įmonei ar jos kontroliuojamoms įmonėms teikti ne audito paslaugas, kurios nėra pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustos ne audito paslaugos, arba, jei taikytina, Reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas uždraustas ne audito paslaugas ar paslaugas, kurias valstybės narės laiko keliančiomis grėsmę nepriklausomumui, kaip nurodyta to Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, jei tai patvirtina audito komitetas, tinkamai įvertinęs grėsmes nepriklausomumui ir apsaugos priemones, taikomas pagal šios direktyvos 22b straipsnį.

    3.   Jei tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonės teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, narys teikia pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustas ne audito paslaugas trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei, kurią kontroliuoja viešojo intereso įmonė, kurios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas, atitinkamas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė įvertina, ar toks tinklo nario paslaugų teikimas nekelia pavojaus jo nepriklausomumui.

    Jei daromas poveikis jo nepriklausomumui, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė imasi apsaugos priemonių, kad sumažintų grėsmę, kurią sukelia pagal šio straipsnio 1 dalį uždraustų ne audito paslaugų teikimas trečiojoje valstybėje. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė gali toliau atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą tik tada, jei jie pagal 22b straipsnį gali pagrįsti, kad tokių paslaugų teikimas nedaro poveikio jų profesiniam sprendimui ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadai.

    25d straipsnis

    Pažeidimai

    Reglamento (ES) Nr. 537/2014 7 straipsnis mutatis mutandis taikomas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, atliekantiems viešojo intereso įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.“;

    15)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „26a straipsnis

    Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartai

    1.   Valstybės narės reikalauja, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atliktų laikydamiesi užtikrinimo standartų, Komisijos priimtų pagal 3 dalį.

    2.   Valstybės narės gali taikyti nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija nenustatys tos pačios srities užtikrinimo standarto.

    Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki jų įsigaliojimo dienos.

    3.   Ne vėliau kaip 2026 m. spalio 1 d. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šią direktyvą siekiant numatyti riboto užtikrinimo standartus, kuriais būtų nustatytos procedūros, kurias auditorius(-iai) ir audito įmonė(s) turi atlikti, kad galėtų parengti savo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadas, įskaitant užduoties planavimą, rizikos įvertinimą ir reagavimą į riziką, ir tai, kokios rūšies išvados turi būti įtrauktos į informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą arba, kai tinkama, į audito išvadą.

    Ne vėliau kaip 2028 m. spalio 1 d. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad, atlikus vertinimą, kuriuo remiantis nustatoma, ar auditoriams ir įmonėms įmanoma atlikti pakankamą užtikrinimą, būtų nustatyti pakankamo užtikrinimo standartai. Atsižvelgiant į to vertinimo rezultatus ir jei tikslinga, tuose deleguotuosiuose aktuose nurodoma data, nuo kurios 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodyta nuomonė turi būti grindžiama tais užtikrinimo standartais grindžiamo pakankamo užtikrinimo užduotimi.

    Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytus užtikrinimo standartus Komisija gali priimti tik tuo atveju, jei:

    a)

    jie parengti laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų;

    b)

    jais prisidedama prie aukšto teikiamos metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimo patikimumo ir kokybės lygio ir

    c)

    jais prisidedama prie Sąjungos visuomenės gerovės.“;

    16)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „27a straipsnis

    Konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonių grupės konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduočių atveju:

    a)

    kiek tai susiję su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimu, grupės auditorius prisiimtų visą atsakomybę už 28a straipsnyje nurodytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą;

    b)

    grupės auditorius įvertintų užtikrinimo darbą, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko bet kuris (-ie) nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai) arba trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) arba audito įmonė(s), ir dokumentuose užfiksuotų tų auditorių atlikto darbo pobūdį, laiką ir apimtį, taip pat, kai taikytina, grupės auditoriaus pateiktą tų auditorių atitinkamų audito dokumentų apžvalgą, ir

    c)

    grupės auditorius peržiūrėtų ir dokumentuose užfiksuotų užtikrinimo darbą, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) ar audito įmonė(s).

    Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad atitinkama kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus darbą.

    Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais grupės auditorius paprašo atitinkamo (-ų) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), atitinkamo (-ų) trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) sutikimo perduoti atitinkamus dokumentus atliekant konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą – tai yra grupės auditoriaus pasitikėjimo to (tų) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio(-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) arba audito įmonės (-ių) darbu sąlyga.

    2.   Jei grupės auditorius negali laikytis 1 dalies pirmos pastraipos c punkto reikalavimų, jis imasi atitinkamų priemonių ir apie tai informuoja atitinkamą kompetentingą instituciją.

    Prireikus tokios priemonės apima papildomo užtikrinimo darbo atlikimą atitinkamoje patronuojamojoje įmonėje, šias užduotis atliekant tiesiogiai arba užsakant.

    3.   Jei atliekama grupės auditoriaus audito kokybės užtikrinimo peržiūra arba tyrimas dėl įmonių grupės konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo, grupės auditorius paprašytas kompetentingai institucijai pateikia visus atitinkamus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su užtikrinimo darbu, kurį konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliko atitinkamas (-i) nepriklausomas (-i) užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai), teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), trečiosios valstybės audito subjektas (-ai) arba audito įmonė(s), įskaitant visus su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusius darbo dokumentus.

    Kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamų kompetentingų institucijų pagal 36 straipsnį pateikti papildomų dokumentų apie bet kurio teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais atliktą užtikrinimo darbą.

    Kai įmonių grupės patronuojančios įmonės arba patronuojamosios įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka trečiosios valstybės auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamų trečiosios valstybės kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie trečiosios valstybės auditoriaus (-ių) arba trečiosios valstybės audito subjekto (-ų) atliktą užtikrinimo darbą pagal darbo susitarimus.

    Nukrypstant nuo trečios pastraipos, jei darbo susitarimo neturintis nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas (-ai), trečiosios valstybės auditorius (-iai) ar audito įmonė (-ės) atliko įmonių grupės patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, grupės auditorius, paprašytas, taip pat atsako už tinkamą papildomų dokumentų apie tokio (-ių) nepriklausomo (-ų) užtikrinimo paslaugų teikėjo (-ų), trečiosios valstybės auditoriaus (-ių) arba audito įmonės (-ių) atliktą užtikrinimo darbą pateikimą, įskaitant su konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusius darbo dokumentus. Kad grupės auditorius užtikrintų tokį dokumentų pateikimą, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su nepriklausomu (-ais) užtikrinimo paslaugų teikėju (-ais), trečiosios valstybės auditoriumi (-iais) ar audito subjektu (-ais), kad paprašius jam būtų leista nevaržomai gauti tokius dokumentus, arba imasi bet kurių kitų tinkamų veiksmų. Jei dėl teisinių ar kitų priežasčių užtikrinimo darbo dokumentų iš trečiosios valstybės negalima perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, kuriuos pasiliko grupės auditorius, pateikiami įrodymai, jog jis ėmėsi tinkamų procedūrų, kad gautų užtikrinimo dokumentus, o tuo atveju, kai esama kliūčių, kurios nėra teisinės kliūtys dėl atitinkamos trečiosios valstybės teisės aktų, – įrodymai, patvirtinantys, jog tokių kliūčių esama.“;

    17)

    28 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

    „e)

    pateikiami nuomonė ir pareiškimas, kurie abu grindžiami audito metu atliktu darbu, pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a ir b punktus;“;

    18)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „28a straipsnis

    Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada

    1.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatus pateikia informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadoje. Ta išvada rengiama laikantis užtikrinimo standartų reikalavimų, kuriuos Komisija patvirtina deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 26a straipsnio 3 dalį, arba, kol Komisija priims tuos užtikrinimo standartus, pagal nacionalinius užtikrinimo standartus, kaip nurodyta 26a straipsnio 2 dalyje.

    2.   Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada parengiama raštu ir joje:

    a)

    nurodomas subjektas, kurio metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo užduotis atliekama; nurodoma pateiktos informacijos apie tvarumą rūšis – metinė arba konsoliduota, jos data ir apimamas laikotarpis; taip pat nurodoma, kokia buvo taikoma informacijos apie tvarumą teikimo tvarka ją rengiant;

    b)

    aprašoma informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo apimtis, nurodant bent užtikrinimo standartus, kurių laikantis buvo atliktas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas;

    c)

    pateikiama nuomonė, nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte.

    3.   Jei informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atliko daugiau nei vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė(s) susitaria dėl informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatų ir pateikia bendrą išvadą ir nuomonę. Jei nesutariama, kiekvienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė pateikia savo nuomonę atskirame informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvados punkte ir nurodo savo nesutarimo priežastį.

    4.   Informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo ir jos datą nurodo teisės aktų nustatytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą rengiantis auditorius. Jei informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą atlieka audito įmonė, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo bent teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), audito įmonės vardu atliekantis (-ys) informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą. Jei tuo pačiu metu dirba daugiau nei vienas auditorius arba audito įmonė, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvadą pasirašo visi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba bent teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai iš kiekvienos audito įmonės, kurios vardu atliekamas informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti, kad tokio (-ių) parašo (-ų) nereikia paskelbti viešai, jei toks paskelbimas galėtų kelti neišvengiamą ir reikšmingą grėsmę kurio nors asmens saugumui.

    Bet kuriuo atveju dalyvaujančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) turi būti žinomi atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

    5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad tais atvejais, kai tas pats teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą metinių finansinių ataskaitų auditą ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada būtų įtraukiama kaip atskiras audito išvados skyrius.

    6.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės išvada dėl konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo turi atitikti 1–5 dalyse nustatytus reikalavimus.“;

    19)

    29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

    „d)

    asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo ar kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;“;

    b)

    1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

    „f)

    kokybės užtikrinimo peržiūra, paremta atrinktų audito bylų ir, kai taikytina, užtikrinimo bylų atitinkamu patikrinimu, apima įvertinimą, ar laikomasi taikomų audito standartų bei nepriklausomumo reikalavimų ir, kai taikytina, užtikrinimo standartų, taip pat panaudotų išteklių kiekio ir kokybės, audito mokesčių bei mokesčių, imamų už informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, ir audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos įvertinimą;“;

    c)

    1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

    „h)

    kokybės užtikrinimo peržiūros atliekamos remiantis rizikos analize, o teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje apibrėžtą teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, atveju – bent kas šešerius metus;“;

    d)

    2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    kontrolieriai turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito bei finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo ar kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;“;

    e)

    įterpiama ši dalis:

    „2a.   Valstybės narės gali netaikyti reikalavimo, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. asmenys, atliekantys su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusias kokybės užtikrinimo peržiūras, turėtų atitinkamos patirties informacijos apie tvarumą teikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo arba kitų su tvarumu susijusių paslaugų srityse.“;

    20)

    30 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

    „1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos tyrimų ir sankcijų sistemos siekiant nustatyti netinkamą teisės aktų nustatyto audito ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo vykdymą, jį ištaisyti ir užkirsti jam kelią.

    2.   Nedarant poveikio valstybių narių civilinės atsakomybės tvarkai, valstybės narės numato veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, kai teisės aktų nustatytas auditas ar informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas nesilaikant nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, ir, kai taikytina, Reglamento (ES) Nr. 537/2014.

    Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų skyrimo už pažeidimus, kuriems jau taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tuo atveju jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas.“;

    21)

    30a straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

    „ca)

    ne ilgesnį kaip trejų metų trukmės laikiną draudimą, kuriuo draudžiama teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui, audito įmonei arba pagrindiniam tvarumo partneriui atlikti informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą ir (arba) pasirašyti užtikrinimo išvadas;“;

    22)

    30a straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

    „da)

    pareiškimą, kad informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo išvada neatitinka šios direktyvos 28a straipsnio reikalavimų;“;

    23)

    32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    3 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

    „3.   Kompetentingą instituciją valdo nepraktikuojantys asmenys, išmanantys su teisės aktų nustatytu auditu ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu susijusias sritis. Jie atrenkami laikantis nepriklausomos ir skaidrios paskyrimo procedūros.“;

    b)

    4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

    „b)

    standartų dėl audito įmonių profesinės etikos, vidaus kokybės kontrolės, audito atlikimo ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo priėmimas, išskyrus atvejus, kai tuos standartus priima ar tvirtina kitos valstybės narės institucijos;“;

    24)

    įterpiamas šis straipsnis:

    „36a straipsnis

    Valstybių narių reguliavimo susitarimai dėl informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo

    Atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą mutatis mutandis taikomi 34 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto finansinių ataskaitų audito.“;

    25)

    37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Pirma pastraipa taikoma skiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais.“;

    b)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Pirma pastraipa taikoma skiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę informacijos apie tvarumą užtikrinimo tikslais.“;

    c)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3.   Draudžiama bet kokia sutarties sąlyga, kuria apribojama audituojamo subjekto visuotinio akcininkų arba narių susirinkimo pasirinkimo galimybė pagal 1 dalį ir leidžiama rinktis tik iš tam tikrų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių kategorijų arba sąrašų, siekiant paskirti konkretų teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ar audito įmonę to subjekto teisės aktų nustatytam auditui ir, kai taikytina, jo informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimui atlikti. Visos tokios esamos sąlygos yra niekinės.

    Valstybės narės užtikrina, kad didžiųjų įmonių, kurioms taikomi Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniai, išskyrus įmones, nurodytas tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, akcininkai arba nariai, turintys daugiau kaip 5 % balsavimo teisių arba 5 % įmonės kapitalo, veikdami individualiai ar kolektyviai, turėtų teisę visuotiniam akcininkų arba narių susirinkimui pateikti sprendimo projektą, kuriuo priimamas reikalavimas, kad akredituotas trečiasis asmuo, nepriklausantis tai pačiai audito įmonei ar tinklui kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė, parengtų išvadą dėl tam tikrų informacijos apie tvarumą teikimo elementų ir kad tokia išvada būtų pateikta visuotiniam akcininkų arba narių susirinkimui.“;

    26)

    38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės galėtų būti atleidžiami tik esant tinkamai priežasčiai. Skirtingos nuomonės dėl apskaitos tvarkos, audito procedūrų arba, kai taikytina, dėl informacijos apie tvarumą teikimo arba užtikrinimo procedūrų nėra tinkama atleidimo priežastis.“;

    b)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Pirmoje pastraipoje nurodyta pareiga informuoti taip pat taikoma atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.“;

    c)

    3 dalis papildoma šia pastraipa:

    „Pirma pastraipa taip pat taikoma atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.“;

    27)

    39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    įterpiama ši dalis:

    „4a.   Valstybės narės gali leisti, kad audito komitetui pavestas funkcijas, susijusias su informacijos apie tvarumą teikimu ir su informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimu, vykdytų visas administracinis ar priežiūros organas arba tam skirtas administracinio ar priežiūros organo įsteigtas organas.“;

    b)

    6 dalies a–e punktai pakeičiami taip:

    „a)

    informuoja audituojamo subjekto administracinį ar priežiūros organą apie teisės aktų nustatyto audito ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo rezultatus ir paaiškina, kaip teisės aktų nustatytas auditas ir informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas padėjo pagerinti atitinkamai finansinės atskaitomybės ir informacijos apie tvarumą teikimo sąžiningumą ir kokią funkciją audito komitetas atliko tame procese;

    b)

    stebi finansinės atskaitomybės ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo procesą, įskaitant Direktyvos 2013/34/ES 29d straipsnyje nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą, ir įmonės taikomą procesą nustatant informaciją, teikiamą pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, priimtus pagal tos direktyvos 29b straipsnį, taip pat teikia rekomendacijas ar pasiūlymus šios informacijos sąžiningumui užtikrinti;

    c)

    stebi įmonės vidaus kokybės kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, kiek tai susiję su įmonės finansine atskaitomybe ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimu, įskaitant Direktyvos 2013/34/ES 29d straipsnyje nurodytą elektroninio informacijos teikimo procesą, nepažeisdamas šio audito nepriklausomumo;

    d)

    stebi teisės aktų nustatytą metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir, kai taikytina, metinės ir konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, visų pirma jų atlikimą, atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 dalį nustatytus faktus ir padarytas išvadas;

    e)

    pagal šios direktyvos 22, 22a, 22b, 24a, 24b, 25b, 25c ir 25d straipsnius ir pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 6 straipsnį peržiūri ir stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, visų pirma ne audito paslaugų teikimo audituojamam subjektui pagal to reglamento 5 straipsnį tikslingumą;“;

    28)

    45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalis pakeičiama taip:

    „1.   Valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šios direktyvos 15, 16 ir 17 straipsniais, įregistruoja kiekvieną trečiosios valstybės auditorių ir audito subjektą, kai tas trečiosios valstybės auditorius ar audito subjektas teikia audito išvadas dėl įmonių, įsteigtų ne Sąjungoje, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (*27) 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, užtikrinimo išvadas dėl metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, išskyrus atvejus, kai atitinkama įmonė leidžia tik skolos vertybinius popierius, kuriems taikoma viena iš šių nuostatų:

    a)

    tokiais vertybiniais popieriais iki 2010 m. gruodžio 31 d. leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, ir jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR;

    b)

    tokiais vertybiniais popieriais nuo 2010 m. gruodžio 31 d. leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, ir jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR.

    (*27)   2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;"

    b)

    4–6 dalys pakeičiamos taip:

    „4.   Nedarant poveikio 46 straipsniui, trečiosios valstybės auditorių arba audito subjektų, kurie nėra įregistruoti valstybėje narėje, parengtos audito išvados dėl metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos užtikrinimo išvados dėl metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo, toje valstybėje narėje neturi teisinės galios.

    5.   Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės audito subjektą finansinių ataskaitų audito tikslais tik tuo atveju, jei:

    a)

    dauguma trečiosios valstybės audito subjekto administracinio ar valdymo organo narių atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

    b)

    trečiosios valstybės auditorius, atliekantis auditą trečiosios valstybės audito subjekto vardu, atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, išskyrus 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

    c)

    šio straipsnio 1 dalyje nurodytas metinių finansinių ataskaitų ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas atliekamas laikantis 26 straipsnyje nurodytų tarptautinių audito standartų, taip pat 22, 22b ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba lygiaverčių standartų ir reikalavimų;

    d)

    trečiosios valstybės audito subjektas savo interneto svetainėje skelbia metinį skaidrumo pranešimą, kuriame pateikiama Reglamento (ES) Nr. 537/2014 13 straipsnyje nurodyta informacija, arba laikosi lygiaverčių atskleidimo reikalavimų.

    Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės audito subjektą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais tik tuo atveju, jei:

    a)

    dauguma trečiosios valstybės audito subjekto valdymo ar administracinio organo narių atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

    b)

    trečiosios valstybės auditorius, atliekantis užtikrinimą trečiosios valstybės audito subjekto vardu, atitinka reikalavimus, lygiaverčius 4–10 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

    c)

    1 dalyje nurodytas metinės arba konsoliduotosios informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas atliekamas laikantis 26a straipsnyje nurodytų užtikrinimo standartų, taip pat 22, 22b, 25 ir 25b straipsniuose nustatytų reikalavimų arba lygiaverčių standartų ir reikalavimų;

    d)

    trečiosios valstybės audito subjektas savo interneto svetainėje skelbia metinį skaidrumo pranešimą, kuriame pateikiama Reglamento (ES) Nr. 537/2014 13 straipsnyje nurodyta informacija, arba laikosi lygiaverčių atskleidimo reikalavimų.

    5a.   Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės auditorių finansinių ataskaitų audito tikslais tik tuo atveju, jei jis atitinka šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus.

    Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios valstybės auditorių informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo tikslais tik tuo atveju, jei jis atitinka šio straipsnio 5 dalies antros pastraipos b, c ir d punktuose nustatytus reikalavimus.

    6.   Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkto ir 5 dalies antros pastraipos c punkto taikymo sąlygos, Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti sprendimą dėl juose nurodyto lygiavertiškumo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 48 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    Kol Komisija nėra priėmusi tokio sprendimo, valstybės narės gali vertinti šio straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 dalies antros pastraipos c punkte nurodytą lygiavertiškumą.

    Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva siekiant nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, kurie turi būti naudojami vertinant, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodyti finansinių ataskaitų auditai ir, kai taikytina, informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimas yra atliekami laikantis atitinkamai 26 straipsnyje nustatytų tarptautinių audito standartų ir 26a straipsnyje nurodytų informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo standartų ir 22, 24 bei 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Tokius visoms trečiosioms valstybėms taikomus kriterijus valstybės narės naudoja vertindamos lygiavertiškumą nacionaliniu lygmeniu.“;

    29)

    48a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    2 dalis papildoma šia pastraipa:

    „26a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.“;

    b)

    3 dalis pakeičiama taip:

    „3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 26 straipsnio 3 dalyje, 26a straipsnio 3 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

    c)

    5 dalis pakeičiama taip:

    „5.   Pagal 26 straipsnio 3 dalį, 26a straipsnio 3 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 2 dalį ar 47 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.

    4 straipsnis

    Reglamento (ES) Nr. 537/2014 daliniai pakeitimai

    Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 iš dalies keičiamas taip:

    1)

    4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

    „Taikant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus apribojimus neatsižvelgiama į Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatytą informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą, ir ne audito paslaugas, kurios nėra 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos užduotys ir paslaugos.“;

    2)

    5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    1 dalies antros pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų rengimas, taip pat teikiamos informacijos apie tvarumą rengimas;“;

    b)

    4 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

    „Pirmoje pastraipoje nurodytas audito komiteto patvirtinimas nebūtinas atliekant informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimą.“.

    5 straipsnis

    Perkėlimas į nacionalinę teisę

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1–3 straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip 2024 m. liepos 6 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

    2.   Valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus tam, kad būtų laikomasi 1 straipsnio, išskyrus 14 punktą:

    a)

    2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    didžiosioms įmonėms, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkte, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijančios vidutinį 500 darbuotojų skaičių finansiniais metais;

    ii)

    viešojo intereso įmonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 1 punkte, kurios yra didžiosios grupės, kaip tai suprantama tos direktyvos 3 straipsnio 7 dalyje, patronuojančiosios įmonės, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną konsoliduotai viršijančios vidutinį 500 darbuotojų skaičių finansiniais metais;

    b)

    2025 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    didžiosioms įmonėms, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, kurios nėra šios pastraipos a punkto i papunktyje nurodytos įmonės;

    ii)

    didžiųjų grupių, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, patronuojančiosioms įmonėms, kurios nėra šios pastraipos a punkto ii papunktyje nurodytos įmonės;

    c)

    2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

    ii)

    mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, su sąlyga, kas jos yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, arba mažosios ir vidutinės įmonės, kaip tai suprantama tos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

    iii)

    Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (39) 13 straipsnio 2 punkte apibrėžtoms priklausomoms draudimo įmonėms ir tos direktyvos 13 straipsnio 5 punkte apibrėžtoms priklausomoms perdraudimo įmonėms, jeigu jos yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, arba mažosios ir vidutinės įmonės, kaip tai suprantama tos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

    Valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus tam, kad būtų laikomasi 1 straipsnio 14 punkto nuo finansinių metų, prasidedančių 2028 m. sausio 1 d. arba vėliau.

    Valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus tam, kad būtų laikomasi 2 straipsnio:

    a)

    2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršijančios vidutinį 500 darbuotojų skaičių finansiniais metais;

    ii)

    emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra didžiosios grupės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, patronuojančiosios įmonės, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną konsoliduotai viršijančios vidutinį 500 darbuotojų skaičių finansiniais metais;

    b)

    2025 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, kurios nėra šios pastraipos a punkto i papunktyje nurodytos įmonės;

    ii)

    emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra didžiosios grupės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 7 dalyje, patronuojančiosios įmonės, kurios nėra šios pastraipos a punkto ii papunktyje nurodytos įmonės;

    c)

    2026 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais:

    i)

    emitentams, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies d punkte, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1 dalyje;

    ii)

    mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, apibrėžtoms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, jeigu jos yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, arba mažosios ir vidutinės įmonės, kaip tai suprantama tos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

    iii)

    Emitentams, kurie Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 2 punkte apibrėžiami kaip priklausomos draudimo įmonės ar tos direktyvos 13 straipsnio 5 punkte apibrėžiami kaip priklausomos perdraudimo įmonės, jeigu jos yra didžiosios įmonės, kaip tai suprantama Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 4 dalyje, arba mažosios ir vidutinės įmonės, kaip tai suprantama tos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kurios yra viešojo intereso įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, ir kurios nėra labai mažos įmonės, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje.

    Valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, reikalingus tam, kad nuo finansinių metų, prasidedančių 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau, būtų laikomasi 3 straipsnio.

    3.   Valstybės narės, priimdamos 1 dalyje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

    4.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

    6 straipsnis

    Peržiūra ir ataskaitos

    1.   Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios iš dalies keičiančios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir į ją įtraukia, inter alia:

    a)

    įvertinimą, kaip pasiekti šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslai, įskaitant valstybių narių ataskaitų teikimo praktikos konvergenciją;

    b)

    mažųjų ir vidutinių įmonių, savanoriškai taikančių Direktyvos 2013/34/ES 29c straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, skaičiaus įvertinimą;

    c)

    vertinimą, ar ir kaip reikėtų dar labiau išplėsti šia iš dalies keičiančia direktyva pakeistų nuostatų taikymo sritį, visų pirma kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir trečiųjų valstybių įmonėmis, kurios tiesiogiai veikia Sąjungos vidaus rinkoje be patronuojamosios įmonės ar filialo Sąjungos teritorijoje;

    d)

    šioje iš dalies keičiančioje direktyvoje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų, taikomų trečiųjų valstybių įmonių patronuojamosioms įmonėms ir filialams, įgyvendinimo vertinimą, įskaitant trečiųjų valstybių įmonių, kurios turi patronuojamąją įmonę ar filialą, kurie teikia informaciją pagal Direktyvos 2013/34/ES 40a straipsnį, skaičiaus vertinimą; vykdymo užtikrinimo mechanizmo ir tame straipsnyje nustatytų ribų vertinimą;

    e)

    vertinimą, ar ir kaip užtikrinti įmonių, kurioms taikoma ši iš dalies keičianti direktyva, paskelbtos informacijos apie tvarumą prieinamumą neįgaliesiems.

    Ataskaita skelbiama ne vėliau kaip 2029 m. balandžio 30 d. ir po to kas trejus metus ir, jei tikslinga, prie jos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

    2.   Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų įvertinti tvarumo srities užtikrinimo rinkos koncentracijos lygį ir pateikti ataskaitą tuo klausimu. Atliekant peržiūrą atsižvelgiama į nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams taikomą nacionalinę tvarką ir įvertinama, ar ir kokiu mastu tokia nacionalinė tvarka prisideda prie užtikrinimo rinkos atvėrimo.

    Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina galimas teisines priemones, kuriomis būtų užtikrinamas pakankamas tvarumo srities užtikrinimo rinkos diversifikavimas ir tinkama informacijos apie tvarumą teikimo kokybė. Komisija peržiūri Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnyje nustatytas priemones ir įvertina, ar jas reikia taikyti ir kitoms didžiosioms įmonėms.

    Ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai ir, jei tikslinga, prie jos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

    7 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šios direktyvos 4 straipsnis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d. finansiniams metams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau.

    8 straipsnis

    Adresatai

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    4 straipsnis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2022 m. gruodžio 14 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkė

    R. METSOLA

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    M. BEK


    (1)   OL C 517, 2021 12 22, p. 51.

    (2)   2022 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas.

    (3)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

    (4)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

    (5)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

    (6)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

    (7)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2089, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 317, 2019 12 9, p. 17).

    (8)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1).

    (9)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1817, kuriuo dėl paaiškinimo, kaip lyginamųjų indeksų metodikoje atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus, minimalaus turinio papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 406, 2020 12 3, p. 12).

    (10)   2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

    (11)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

    (12)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

    (13)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

    (14)   OL C 76, 2020 3 9, p. 23.

    (15)   OL C 445, 2021 10 29, p. 94.

    (16)   2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

    (17)   2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

    (18)   2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1569/2007, nustatantis trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB (OL L 340, 2007 12 22, p. 66).

    (19)   1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

    (20)   1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

    (21)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

    (22)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

    (23)   2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

    (24)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

    (25)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

    (26)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

    (27)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

    (28)   2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

    (29)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

    (30)   2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (OL L 172, 2021 5 17, p. 53).

    (31)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

    (32)   2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

    (33)   2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).

    (34)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

    (35)   2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

    (36)   2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17).

    (37)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

    (38)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    (39)   2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).


    Top