(1)

Direktyva 91/676/EEB nustatytos vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių taisyklės;

(2)

Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, ketinančios tręšti dirvą tokiu kiekiu gyvulių mėšlo, iš kurio į ją patektų daugiau kaip 170 kg azoto vienam hektarui (ha), turi nustatyti tokius šių medžiagų kiekius, kad jie netrukdytų siekti tos direktyvos 1 straipsnyje nurodytų tikslų. Šie kiekiai turi būti pagrįsti objektyviais kriterijais;

(3)

2007 m. spalio 22 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/697/EB (2), kuriuo pagal Direktyvą 91/676/EEB Airijai suteiktas jos prašytas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad tam tikromis sąlygomis ūkiuose, kuriuose pievos užima ne mažiau kaip 80 % jų ploto, būtų leidžiama tręšti dirvą tokiu kiekiu gyvulių mėšlo, iš kurio į ją patektų iki 250 kg azoto/ha per metus, pagal Airijos veiksmų programą, kurią Airija įgyvendino priimdama dokumentą „European Communities (Good Agricultural Practices for Protection of waters) Regulations 2006“ (3);

(4)

2011 m. vasario 24 d. Komisija priėmė sprendimą 2011/127/ES (4), kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas 2007/697/EB ir leista toliau taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Airijos veiksmų programą, kurią Airija įgyvendino priimdama dokumentą „European Communities (Good Agricultural Practices for Protection of waters) Regulations 2010“ (5);

(5)

2014 m. vasario 27 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/112/ES (6), kuriuo pagal Direktyvą 91/676/EEB Airijai suteiktas jos prašytas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad tam tikromis sąlygomis ūkiuose, kuriuose pievos užima ne mažiau kaip 80 % jų ploto, būtų leidžiama tręšti dirvą tokiu kiekiu gyvulių mėšlo, iš kurio į ją patektų iki 250 kg azoto/ha per metus, pagal Airijos veiksmų programą, kurią Airija įgyvendino priimdama dokumentą „European Communities (Good Agricultural Practices for Protection of waters) Regulations 2014“ (7);

(6)

2018 m. vasario 8 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/209 (8), kuriuo pagal Direktyvą 91/676/EEB Airijai suteiktas jos prašytas leidimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad tam tikromis sąlygomis ūkiuose, kuriuose pievos užima ne mažiau kaip 80 % jų ploto, būtų leidžiama tręšti dirvą tokiu kiekiu gyvulių mėšlo, iš kurio į ją patektų iki 250 kg azoto/ha per metus, pagal Airijos veiksmų programą, kurią Airija įgyvendino priimdama dokumentą „European Union (Good Agricultural Practices for Protection of waters) Regulations 2017“ (9). Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/209 nustojo galioti 2021 m. gruodžio 31 d.;

(7)

2020 m. nukrypti leidžianti nuostata, kurią leista taikyti Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/209, taikyta 6 016 ūkių – tai atitinka maždaug 4,9 % visų ūkių, kuriuose buvo laikomi ganomi gyvuliai, 15,9 % visų sutartinių ūkinių gyvūnų ir 9,6 % viso grynojo Airijos žemės ūkio paskirties žemės ploto;

(8)

2021 m. spalio 14 d. Airija Komisijai pateikė prašymą leisti toliau taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą;

(9)

pagal dokumentą „European Union (Good Agricultural Practice for Protection of Waters) Regulations 2022“ (10), Airija priėmė naują veiksmų programą, kurioje numatytos papildomos ir sustiprintos priemonės, kad būtų laikomasi Direktyvos 91/676/EEB tikslų;

(10)

pagal Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnio 2 dalį Airija taiko veiksmų programą visoje savo teritorijoje;

(11)

iš duomenų, kuriuos Airija pateikė laikydamasi Direktyvos 91/676/EEB 10 straipsnyje nustatytos pareigos teikti ataskaitas, matyti, kad 2016–2019 m. vandenų kokybė buvo iš esmės gera. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad 98,5 % visų Airijos požeminio vandens stebėsenos stočių vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o 81,5 % tų stebėsenos stočių – mažesnė nei 25 mg/l. Visose Airijos paviršinio vandens stebėsenos stotyse vidutinė nitratų koncentracija buvo mažesnė nei 50 mg/l, o 99,2 % tų stebėsenos stočių – mažesnė nei 25 mg/l. Be to, 14 % paviršinio vandens stebėsenos stočių nustatyta eutrofikacija, 10 % – eutrofikacijos rizika. Kalbant apie tendencijas, pažymėtina, kad 37,5 % požeminio vandens stebėsenos stočių nustatytas nitratų koncentracijos padidėjimas, 45,5 % – stabilios tendencijos, o 17 % – nitratų koncentracijos mažėjimo tendencijos. Dėl paviršinio vandens pažymėtina, kad 11,1 % stebėsenos stočių nustatytas nitratų koncentracijos padidėjimas, 86,2 % – stabilios tendencijos, o 2,8 % – nitratų koncentracijos mažėjimo tendencijos;

(12)

per pastaruosius kelerius metus gyvulių skaičius Airijoje išaugo. Nuo 2012–2015 m. iki 2016–2019 m. laikotarpio galvijų, kiaulių ir avių skaičius padidėjo atitinkamai 4,78 %, 2,81 % ir 0,54 %, taigi ankstesniame ataskaitiniame laikotarpyje išryškėjusios šio skaičiaus didėjimo tendencijos nepasikeitė. 2016–2018 m. iš gyvulių mėšlo į dirvą pateko vidutiniškai 117 kg azoto/ha, palyginti su 104 kg azoto/ha 2012–2015 m. 2016–2018 m. į dirvą pateko vidutiniškai 14 kg fosforo/ha, palyginti su 15 kg fosforo/ha 2012–2015 m. 2016–2019 m. vidutiniškai sunaudojamų cheminių azoto trąšų kiekis buvo 13 % didesnis nei 2012–2015 m. 2016–2019 m. vidutiniškai sunaudojamų cheminių fosforo trąšų kiekis buvo 24 % didesnis nei 2012–2015 m. 2016–2018 m. vidutinis fosforo perteklius siekė 23,1 kg/ha, palyginti su 20 kg fosforo/ha 2012–2015 m. 2016–2018 m. vidutinis azoto perteklius siekė 62,3 kg/ha, palyginti su 44,8 kg azoto/ha 2012–2015 m.;

(13)

Airijoje 92 % žemės ūkio paskirties žemės ploto yra pievos. Apskritai, 67 % žemės ploto ūkininkaujama taikant ekstensyviojo ūkininkavimo metodus, todėl gyvulių tankis ir sunaudojamas trąšų kiekis yra palyginti nedideli; 33 % žemės ploto ūkininkaujama pagal agrarinės aplinkosaugos programas ir tik 14 % – taikant pramoninio ūkininkavimo metodus. Dirbama žemė sudaro 6,6 % žemės ūkio paskirties žemės ploto. Vienam hektarui pievos sunaudojama vidutiniškai 78,3 kg cheminių azoto trąšų ir 8,6 kg cheminių fosforo trąšų;

(14)

Airijos klimatas, kuriam būdingas tolygus metinių kritulių pasiskirstymas per visus metus ir palyginti nedidelis metinės temperatūros svyravimas, lemia ilgą žolės augimo sezoną – nuo 330 dienų per metus šalies pietvakariuose iki maždaug 250 dienų per metus šiaurės rytuose (11);

(15)

remiantis Airijos pateikta patvirtinamąja informacija, 250 kg azoto/ha per metus kiekis, kurį siūloma leisti naudoti ūkiuose, kurių bent 80 % sudaro pievos, yra pagrįstas objektyviais kriterijais, kaip antai ilgu augimo sezonu ir užaugančiu dideliu žolės, įsisavinančios daug azoto, kiekiu;

(16)

išnagrinėjusi Airijos prašymą pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą, taip pat atsižvelgdama į Airijos veiksmų programą ir patirtį, įgytą taikant Sprendime 2007/697/EB ir įgyvendinimo sprendimuose 2014/112/ES ir (ES) 2018/209 numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos pasiūlytas mėšlo kiekis, atitinkantis 250 kg azoto/ha per metus, netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jei ūkininkai, kuriems bus suteiktas leidimas, laikysis tam tikrų jiems taikytinų griežtų sąlygų;

(17)

atsižvelgiant į 11–13 konstatuojamosiose dalyse nurodytus duomenis, šiame sprendime numatomos sąlygos turėtų būti griežtesnės nei numatytos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/209. Nustatytų sąlygų, taip pat stebėsenos ir kontrolės sistemų turėtų pakakti siekiant užtikrinti, kad ši nukrypti leidžianti nuostata derėtų su teisiškai privalomais Vandens pagrindų direktyvos (12) tikslais, su vis platesnio užmojo Pastangų pasidalijimo reglamento (13) tikslais ir su siektinais Europos žaliojo kurso tikslais, susijusiais su tarša maisto medžiagomis;

(18)

reikėtų imtis papildomų priemonių dėl tręšimo mėšlu ir kitomis trąšomis. Optimizuodamos tręšimą ir apribodamos trąšų naudojimą, šios priemonės turėtų padėti gerinti maisto medžiagų valdymą. Šiame sprendime išvardytos priemonės turėtų būti taikomos kaip papildomos priemonės kartu su tomis priemonėmis, kurios jau taikomos pagal geros žemės ūkio praktikos kodeksą;

(19)

kasmet atliekamų administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje mastą reikėtų padidinti iki 10 % ūkių, kuriems suteiktas leidimas. Patikrinimai vietoje turėtų būti atliekami remiantis patikimais metodais, įskaitant rizikos vertinimą, atsitiktinės atrankos būdu taikomas kontrolės priemones, ir ankstesniais metais vykdytos kontrolės rezultatais. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų peržiūrėti vietos valdžios institucijų vykdomą žemės ūkio patikrų programą ir išteklius, kurių reikia toms patikroms atlikti. Turėtų būti taikomos atgrasomosios sankcijos (įskaitant ekonomines sankcijas). Turėtų būti reaguojama į piliečių, nevyriausybinių organizacijų arba informatorių skundus ar pranešimus apie reikalavimų nesilaikymą;

(20)

2023 m. Airijos valdžios institucijos turėtų parengti dvejų metų duomenų apie vandens kokybę, įskaitant nitratų koncentraciją vandenyje ir vandens trofinę būklę, peržiūrą. Vietovėse, kuriose remiantis stebėsenos duomenimis nustatomos nitratų koncentracijos arba eutrofikacijos atžvilgiu prastėjančios tendencijos arba patvirtinama tarša ar taršos grėsmė, nuo 2024 m. didžiausias leidžiamas tręšti naudojamo mėšlo kiekis turėtų būti sumažintas iki 220 kg azoto/ha;

(21)

kaip ir anksčiau, taikomi nitratų koncentracijos ir trofinės būklės stebėsenos reikalavimai pagal Direktyvą 91/676/EEB. Remiantis šios stebėsenos duomenimis turėtų būti atlikta minėta dvejų metų duomenų peržiūra. Vietovėse, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, reikės vykdyti papildomą stebėseną ir kasmet reikės teikti ataskaitas dėl padėties jose;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB (14) nustatytos bendrosios taisyklės dėl Sąjungos erdvinės informacijos infrastruktūros sukūrimo Sąjungos aplinkos politikos ir kitos įtaką aplinkai galinčios turėti politikos ar veiklos tikslais. Jei taikytina, erdvinė informacija, surinkta įgyvendinant šį sprendimą, turėtų atitikti toje direktyvoje išdėstytas nuostatas. Siekdama sumažinti administracinę naštą ir veiksmingiau užtikrinti duomenų nuoseklumą, Airija, rinkdama pagal šį sprendimą būtinus duomenis, turėtų naudotis informacija, gauta iš integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (15) V antraštinės dalies II skyrių;

(23)

šiame sprendime numatyta leidžianti nukrypti nuostata nepažeidžia Airijos įsipareigojimų taikyti Tarybos direktyvą 92/43/EEB (16), įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Coöperatie Mobilisation for the Environment ir Vereniging Leefmilieu, C-293/17 (17), visų pirma dėl tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalies aiškinimo;

(24)

šio sprendimo 6–9 straipsniuose nustatytos sąlygos yra privalomos visiems ganykliniams ūkiams, kuriems suteiktas leidimas pagal nukrypti leidžiančią nuostatą. Todėl šios sąlygos laikomos nacionalinėje teisėje nustatytais šiems subjektams privalomais standartais ir reikalavimais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 (18) 12 ir 13 straipsniuose;

(25)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

a)

žolė – daugiametė pieva arba laikina ganykla, kurioje žolė auga mažiau nei ketverius metus;

b)

ganykliniai ūkiai – ūkiai, kurių 80 % arba didesnį žemės ūkio paskirties žemės, tinkamos tręšti mėšlu, plotą sudaro pieva;

c)

ganomi gyvuliai – galvijai (išskyrus veršelius), avys, elniai, ožkos ir arkliai;

d)

sklypas – atskiras laukas (arba laukų grupė), vienarūšis pagal augalus, dirvožemio tipą ir tręšimo praktiką;

e)

tręšimo planas – iš anksto apskaičiuotas į dirvožemį numatomas įterpti maisto medžiagų kiekis ir jų prieinamumas dirvožemyje;

f)

tręšimo ataskaita – pagal faktiškai sunaudojamą ir įsisavinamą maisto medžiagų kiekį apskaičiuojamas maisto medžiagų balansas;

g)

bendroji žemė – žemės sklypas, kuris tam tikromis dalimis arba bendrai priklauso dviem arba daugiau asmenų ir kuris iš pradžių buvo įsigytas iš Airijos žemės komisijos pagal Žemės įsigijimo įstatymą, įskaitant žemę, kurioje du ar daugiau asmenų turi teisę ganyti gyvulius arba išpjauti velėną.

a)

žemėlapiai, kuriuose pavaizduotos ganyklinių ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriems taikomi suteikti leidimai, procentinės dalys, taip pat vietos žemės naudojimo žemėlapiai, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje;

b)

požeminio ir paviršinio vandens stebėsenos rezultatai, susiję su nitratų ir fosforo koncentracija, įskaitant informaciją apie vandens kokybės tendencijas, kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata ir kai ji netaikoma, taip pat apie nukrypti leidžiančios nuostatos, kurią leista taikyti šiuo sprendimu, taikymo poveikį vandens kokybei, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje;

c)

dirvožemio stebėsenos rezultatai, susiję su azoto ir fosforo koncentracija dirvožemio vandenyje ir su mineraliniu azotu dirvožemio profilyje, kai taikoma leidžianti nukrypti nuostata ir kai ji netaikoma, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje;

d)

vykdant griežtesnę vandens stebėseną gautų duomenų suvestinė ir vertinimas, kaip nurodyta 10 straipsnio 4 dalyje;

e)

vietos žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimų rezultatai, kaip nurodyta 10 straipsnio 5 dalyje;

f)

modeliu grindžiamų skaičiavimų, kiek azoto ir fosforo nuteka iš ūkių, rezultatai, kaip nurodyta 10 straipsnio 6 dalyje;

g)

administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje rezultatų vertinimas, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

h)

gyvulių skaičiaus ir susidarančio mėšlo kiekio tendencijos pagal kiekvieną gyvulių kategoriją ir ganykliniuose ūkiuose, kuriems suteiktas leidimas;

i)

ganyklinių ūkių, kuriems suteiktas leidimas, ir ganyklinių ūkių, kuriems leidimas nesuteiktas, kontrolės priemonių lyginamoji analizė, įskaitant duomenis apie: