(1)

Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (2) (toliau – Paryžiaus susitarimas), siekiama sustiprinti atsaką į klimato kaitą užtikrinant, be kita ko, kad investicijų srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparų vystymąsi;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (3). Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą būtina, kad investuotojams būtų siunčiami aiškūs ilgalaikiai signalai siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir užtikrinti tvarius finansus;

(3)

Reglamente (ES) 2016/1011 nustatomi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. Šių lyginamųjų indeksų metodika yra grindžiama Paryžiaus susitarime nustatytais įsipareigojimais. Būtina nustatyti abiejų rūšių lyginamiesiems indeksams taikomus minimaliuosius standartus. ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais siekiama panašių tikslų, bet skiriasi jų užmojo lygis. Todėl dauguma minimaliųjų standartų turėtų būti taikomi abiejų rūšių lyginamiesiems indeksams, o ribinės vertės priklausomai nuo lyginamojo indekso rūšies turėtų skirtis;

(4)

šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, sietiną su valstybinių subjektų priimtais sprendimais. Todėl valstybinių subjektų emisijos neturėtų būti įtraukiamos į ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuosius indeksus ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus;

(5)

kadangi ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodika grindžiama Paryžiaus susitarime numatytais įsipareigojimais, būtina taikyti 1,5 °C scenarijų, jo neviršijant ar viršijant nedaug, kaip nurodyta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiojoje ataskaitoje dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C (4) (toliau – IPCC scenarijus). IPCC scenarijus dera su Komisijos nustatytu Europos žaliojo kurso tikslu iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tam, kad investicijos atitiktų IPCC scenarijų, jas reikėtų perorientuoti nuo veiklos, priklausomos nuo iškastinio kuro, į žaliosios ar atsinaujinančiosios energijos veiklą, tad tokių investicijų poveikis klimatui turėtų kasmet gerėti;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (5) I priedo A–H ir L sekcijose išvardyti sektoriai, įskaitant naftos, dujų, kasybos ir transporto sektorius, labai prisideda prie klimato kaitos. Siekiant užtikrinti, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamaisiais indeksais ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais būtų realistiškai perteikiama realiosios ekonomikos padėtis, įskaitant sektorius, kuriuose turėtų būti aktyviai mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, kad būtų galima pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, tų lyginamųjų indeksų pozicija tų sektorių atžvilgiu neturėtų būti mažesnė nei jų pagrindinės investavimo galimybių aibės pozicija. Tačiau tas reikalavimas turėtų būti taikomas tik ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamiesiems indeksams ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintiems lyginamiesiems indeksams, kurie yra nuosavybės vertybinių popierių lyginamieji indeksai, siekiant užtikrinti, kad dalyvaudami ir balsuodami investuotojai į nuosavybės vertybinius popierius, remiantys Paryžiaus susitarimo tikslus, išlaikytų savo įtaką įmonės perėjimui prie tvaresnės veiklos;

(7)

išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas turėtų būti palyginamas ir nuoseklus. Todėl būtina nustatyti tų skaičiavimų atnaujinimo periodiškumo ir, kai taikytina, naudotinos valiutos taisykles;

(8)

priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siejamas tik su 1 ir 2 lygių išmetamu ŠESD kiekiu, galėtų duoti nepageidautinų rezultatų. Todėl reikėtų patikslinti, kad ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji standartai turėtų būti taikomi ne tik tiesiogiai įmonių išmetamam teršalų kiekiui, bet ir išmetamam teršalų kiekiui, vertinamam remiantis gyvavimo ciklu, taigi reikėtų įtraukti ir 3 lygio išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau dėl nepakankamos turimų 3 lygio išmetamo ŠESD kiekio duomenų kokybės reikia nustatyti tinkamą laipsniško įtraukimo tvarkaraštį ir ribotą laiką leisti naudoti iškastinio kuro atsargas. Tas laipsniško įtraukimo tvarkaraštis turėtų būti grindžiamas Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 pateiktu ekonominės veiklos rūšių sąrašu;

(9)

remdamiesi tų įmonių nustatytais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų turėti galimybę priskirti įmonėms didesnį svorį. Todėl reikėtų nustatyti specialiąsias taisykles, susijusias su pavienių įmonių nustatytais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais;

(10)

iš ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų turėtų būti matyti jų gebėjimas kasmet mažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Minimalioji priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyva turėtų būti apskaičiuojama taikant IPCC scenarijų. Be to, siekiant užkirsti kelią ekologiniam manipuliavimui reikėtų nustatyti nukrypimo nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos sąlygas ir teisės toliau pripažinti lyginamąjį indeksą ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamuoju indeksu arba ES su Paryžiaus susitarimu suderintu lyginamuoju indeksu sąlygas;

(11)

pagrindinis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos apskaičiavimo parametras turėtų būti taršos ŠESD intensyvumas, nes pagal šį parametrą užtikrinamas sektorių palyginamumas ir jis visų sektorių atžvilgiu yra objektyvus. Norint apskaičiuoti taršos ŠESD intensyvumą yra būtina atitinkamos įmonės rinkos kapitalizacija. Tačiau, kai lyginamieji indeksai yra taikomi fiksuotųjų pajamų įmonių priemonėms, įmonių, kurių nuosavybės vertybiniais popieriais biržoje neprekiaujama, rinkos kapitalizacija gali būti nežinoma. Todėl reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai ir ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai taikomi fiksuotųjų pajamų įmonių priemonėms, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų turėti galimybę naudoti apskaičiuotą absoliutųjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne remiantis taršos ŠESD intensyvumu apskaičiuotą išmetamą ŠESD kiekį;

(12)

siekiant užtikrinti išmetamo ŠESD kiekio duomenų palyginamumą ir nuoseklumą reikėtų parengti taisykles, kaip apskaičiuoti taršos ŠESD intensyvumo arba absoliučiojo išmetamo ŠESD kiekio pokyčius;

(13)

norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus reikia, kad ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų bazinio lygio pozicija daug ŠESD išskiriančio turto atžvilgiu procentiniu dydžiu mažėtų, palyginti su pagrindiniais lyginamaisiais indeksais arba pagrindinėmis investavimo galimybių aibėmis. Tačiau toks procentinis sumažėjimas turėtų būti didesnis ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų atveju, nes jų užmojis yra savaime didesnis nei ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų;

(14)

ES su Paryžiaus susitarimu suderintais lyginamaisiais indeksais neturėtų būti skatinamas investavimas į įmonių, kurios pažeidžia pasaulinius standartus, kaip antai Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo (UNGC) principus, finansines priemones. Todėl būtina nustatyti konkrečius neįtraukimo kriterijus, grindžiamus su klimatu susijusiais ar kitais aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ASV) aspektais. ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamieji indeksai turėtų atitikti tuos neįtraukimo kriterijus iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal Reglamente (ES) 2016/1011 nustatytą tvarkaraštį;

(15)

siekiant paskatinti teršiančių energijos šaltinių naudojimo mažinimą ir tinkamą perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos šaltinių taip pat svarbu, kad įmonės, kurios gauna daugiau nei nustatytą procentinę dalį pajamų iš anglių, naftos ar dujų, nebūtų įtraukiamos į ES su Paryžiaus susitarimu suderintus lyginamuosius indeksus. Nustatant tokius konkrečius neįtraukimo atvejus reikėtų atsižvelgti į tokių energijos šaltinių dalies pasauliniame pirminės energijos tiekimo šaltinių derinyje pasikeitimus 2020–2050 m., kaip tikimasi pagal IPCC scenarijų. Visų pirma, remiantis IPCC specialiosios ataskaitos dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C 2.6 lentele, tikimasi, kad 2020–2050 m. anglių naudojimas sumažės 57–99 %, o naftos naudojimas – 9–93 %, be to, dujų naudojimas, manoma, padidės 85 % arba sumažės 88 %. Dujos gali būti naudojamos pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, visų pirma, kaip anglių pakaitalas, tad tuo galima paaiškinti didesnį numatomą raidos intervalą, nors tikėtinas vidutinis jų naudojimo sumažėjimas yra 40 %. Dėl tos pačios priežasties reikia neįtraukti įmonių, kurios gauna daugiau nei nustatytą procentinę dalį pajamų iš elektros gamybos veiklos;

(16)

siekiant užtikrinti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos skaidrumą, derėtų nustatyti privalomo atskleidimo taisykles, taikytinas abiejų kategorijų lyginamųjų indeksų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo perspektyvos duomenims ir duomenų šaltiniams. Dėl tos pačios priežasties reikia nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimus lyginamųjų indeksų administratoriams, naudojantiems išmetamo ŠESD kiekio duomenų įverčius, neatsižvelgiant į tai, ar juos pateikia išorės duomenų teikėjai, ar ne;

(17)

siekiant paremti ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų metodikos suderinimą, reikia nustatyti duomenų šaltinių kokybės ir tikslumo taisykles,