(1)

Paryžiaus susitarimu, priimtu pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (2) (toliau – Paryžiaus susitarimas), siekiama sustiprinti atsaką į klimato kaitą užtikrinant, be kita ko, kad investicijų srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparų vystymąsi;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (3). Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Įgyvendinant Europos žaliąjį kursą būtina, kad investuotojams būtų siunčiami aiškūs ilgalaikiai signalai siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir užtikrinti tvarius finansus;

(3)

pagal Reglamentą (ES) 2016/1011 lyginamųjų indeksų administratoriai turi paaiškinti, kaip kiekvieno pateikto ir paskelbto lyginamojo indekso metodikos pagrindiniais elementais atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus;

(4)

kiekvieno lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės atžvilgiu skirtingai aiškinant, kaip pagrindiniais lyginamųjų indeksų metodikos elementais atsižvelgiama į ASV kriterijus, nebūtų galimybės lyginamuosius indeksus tinkamai palyginti, o ASV kriterijų taikymo sritis ir tikslai liktų neaiškūs. Todėl būtina nustatyti tokių paaiškinimų minimalų turinį ir naudotiną formą;

(5)

siekiant geriau pritaikyti informaciją investuotojams, reikalavimą paaiškinti, kaip kiekvieno pateikto ir paskelbto lyginamojo indekso ar jų grupės metodikos pagrindiniais elementais atsižvelgiama į ASV kriterijus, reikėtų grįsti pagrindiniu turtu, su kuriuo yra susieti lyginamieji indeksai. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas lyginamiesiems indeksams, kurie nėra susieti su pagrindiniu turtu, darančiu poveikį klimato kaitai, kaip antai palūkanų normos lyginamiesiems indeksams ir valiutų kursų lyginamiesiems indeksams; Remiantis Reglamento (ES) 2016/1011 19 straipsniu šis reglamentas neturėtų būti taikomas biržos prekių lyginamiesiems indeksams;

(6)

paaiškinimą, kaip pagrindiniais lyginamųjų indeksų metodikos elementais atsižvelgiama į ASV kriterijus, reikėtų pagrįsti sumine svertine vidutine verte – paaiškinimo teikti dėl kiekvienos lyginamųjų indeksų sudedamosios dalies nereikia. Kai svarbu ir tinkama, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų turėti galimybę pateikti papildomą ASV informaciją;

(7)

siekdami pateikti lyginamųjų indeksų naudotojams tikslią ir aktualią informaciją lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų atnaujinti formoje pateikiamą informaciją, kad į ją būtų įtraukti visi padaryti metodikos pakeitimai, ir nurodyti informacijos atnaujinimo priežastį ir datas;

(8)

siekdami užtikrinti kuo didesnį skaidrumą investuotojams lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų aiškiai nurodyti, ar ASV tikslų jie siekia, ar ne,