(1)

kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva siekiama mažinti priklausomybę nuo bankų skolinimo, įvairinti rinkos principais grindžiamo mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) finansavimo šaltinius ir skatinti MVĮ leisti obligacijas ir akcijas viešosiose rinkose. Sąjungoje įsisteigusios bendrovės, siekiančios pritraukti kapitalo prekybos vietose, susiduria su didelėmis vienkartinėmis ir nuolatinėmis informacijos atskleidimo ir reikalavimų laikymosi išlaidomis, kurios gali jas atgrasyti kada nors siekti įtraukimo į prekybos Sąjungos prekybos vietose sąrašą. Be to, MVĮ išleidžiamoms akcijoms Sąjungos prekybos vietose dažniausiai būdingas mažesnis likvidumas ir didesnis kintamumas, o tai didina kapitalo kainą ir daro tą finansavimo šaltinį pernelyg sudėtingą. Todėl MVĮ skirta horizontalioji Sąjungos politika yra labai svarbi. Tokia politika turi būti įtrauki, nuosekli ir veiksminga; ją vykdant turi būti atsižvelgiama į įvairius MVĮ pogrupius ir skirtingus jų poreikius;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES (3) sukurta nauja prekybos vietų rūšis – MVĮ augimo rinka – daugiašalių prekybos sistemų (toliau – DPS) pakategorė, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kapitalo, kad jos galėtų augti, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas tolesnei specialistų rinkų, kurios tenkina augimo potencialo turinčių MVĮ emitentų poreikius, plėtrai. Be to, Direktyvoje 2014/65/ES buvo numatyta, kad „[r]eikėtų dėmesį skirti klausimui, kaip būsimu reguliavimu būtų galima toliau didinti tos rinkos naudojimo mastą ir skatinti naudotis ta rinka, kad ji taptų patraukli investuotojams, taip pat sumažinti administracinę naštą ir suteikti naujų paskatų MVĮ patekti į kapitalo rinkas pasitelkiant MVĮ augimo rinkas“. Savo nuomonėje dėl Komisijos pasiūlymo dėl šio iš dalies keičiančio reglamento Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pakartojo, kad žemas ryšių palaikymo lygis ir biurokratiniai metodai yra didelės kliūtys ir kad tiems sunkumams įveikti reikia dėti daug daugiau pastangų. Be to, jis pareiškė, kad dėmesį reikia skirti grandinės apačiai, pačioms MVĮ, įtraukiant, be kita ko, MVĮ asociacijas, socialinius partnerius ir prekybos rūmus;

(3)

tačiau buvo pažymėta, kad finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams taikoma santykinai mažai reguliavimo nuolaidų, palyginti su finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti kitose DPS arba reguliuojamose rinkose, emitentais. Dauguma prievolių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 (4), vienodai taikomos visiems emitentams, neatsižvelgiant į jų dydį arba prekybos vietą, kurioje leidžiama prekiauti jų finansinėmis priemonėmis. Dėl šio žemo finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose ir kuriomis leidžiama prekiauti kitose DPS, emitentų diferencijavimo lygio DPS nėra skatinamos registruotis kaip MVĮ augimo rinkos ir tai matyti iš iki šiol nedidelio MVĮ augimo rinkos statusą įgijusių subjektų skaičiaus. Todėl būtina nustatyti papildomas proporcingas lengvatas, kad būtų tinkamai skatinama naudoti MVĮ augimo rinkas. Reikėtų aktyviai skatinti naudotis MVĮ augimo rinkomis. Daug MVĮ vis dar nežino, kad MVĮ rinkos egzistuoja kaip nauja prekybos vietų kategorija;

(4)

MVĮ augimo rinkų patrauklumas turėtų būti stiprinamas toliau mažinant finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas ir administracinę naštą. Kad reguliuojamose rinkose būtų išlaikyti aukščiausi reikalavimų laikymosi standartai, šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos tik bendrovėms, įtrauktoms į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus, neatsižvelgiant į tai, kad ne visos MVĮ yra įtrauktos į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus ir ne visos į MVĮ augimo rinkų prekybos sąrašus įtrauktos bendrovės yra MVĮ. Direktyvoje 2014/65/ES numatyta, kad iki 50 % finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentų gali būti ne MVĮ, siekiant išlaikyti MVĮ augimo rinkų verslo modelio pelningumą, įskaitant ir likvidumo užtikrinimą ne MVĮ vertybiniais popieriais. Atsižvelgiant į riziką, susijusią su skirtingų taisyklių rinkinių taikymu emitentams, įtrauktiems į tos pačios kategorijos prekybos vietų, t. y. MVĮ augimo rinkų, sąrašus, šiame reglamente numatytos priemonės turėtų būti taikomos ne tik MVĮ emitentams. Siekiant užtikrinti nuoseklumą emitentams ir aiškumą investuotojams, reikalavimų laikymosi išlaidų ir administracinės naštos mažinimas turėtų būti taikomas visiems finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams, neatsižvelgiant į jų rinkos kapitalizaciją;

(5)

MVĮ augimo rinkos sėkmingumas turėtų būti vertinamas ne vien tik pagal į prekybos sąrašus joje įtrauktų bendrovių skaičių, bet pagal tų bendrovių augimo spartą. Reikia daugiau dėmesio skirti MVĮ (šio reglamento galutiniams naudos gavėjams) ir jų poreikiams. Šiame procese nepaprastai svarbu mažinti biurokratiją, tačiau reikia imtis ir kitų veiksmų. Reikia dėti pastangas pagerinti informaciją, kurią MVĮ gali tiesiogiai gauti, apie joms prieinamas finansavimo galimybes siekiant puoselėti jų vystymąsi. Reguliavimo lengvatos turėtų būti naudingos mažesnėms bendrovėms, kurios turi augimo potencialo;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 10 straipsnio 1 dalį viešai neatskleista informacija atskleidžiama neteisėtai, jeigu asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir atskleidžia tą informaciją bet kuriam asmeniui, nebent informacija atskleidžiama atliekant įprastines su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas. Remiantis to reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, viešai neatskleistos informacijos atskleidimas rinkos tyrimų metu laikomas įprastu, jeigu ji atskleidžiama asmeniui atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, su sąlyga, kad laikomasi tam tikrų procedūrų, nustatytų pagal rinkos tyrimų tvarką. Rinkos tyrimai yra informacijos perdavimas vienam arba daugiau potencialių investuotojų prieš paskelbiant apie sandorį, siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo sąlygas, pavyzdžiui, galimą mastą ar kainą. Derybų dėl vertybinių popierių siūlymo profesionaliesiems investuotojams (neviešas platinimas) etape emitentai pradeda diskusijas su ribotu skaičiumi potencialių profesionaliųjų investuotojų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 (5), ir derasi dėl visų sandorio su tais profesionaliaisiais investuotojais sutarties sąlygų.

Perduodant informaciją tame derybų etape siekiama nustatyti viso sandorio struktūrą ir jį užbaigti, o ne įvertinti potencialių investuotojų susidomėjimą iš anksto nustatytų sąlygų sandoriu. Rinkos tyrimų tvarka dėl neviešo obligacijų platinimo gali kartais tapti našta tiek emitentui, tiek investuotojams ir neskatina jų pradėti diskusijas dėl tokių sandorių. Siekiant padidinti neviešo obligacijų platinimo patrauklumą, turėtų būti laikoma, kad tokių sandorių tikslais viešai neatskleista informacija profesionaliesiems investuotojams atskleidžiama atliekant įprastas su darbu susijusias funkcijas, profesinę veiklą arba pareigas, ir tokie sandoriai neturėtų būti įtraukti į rinkos tyrimų tvarkos taikymo sritį su sąlyga, kad sudarytas atitinkamas konfidencialumo susitarimas;

(7)

tam tikrą emitento akcijų likvidumą galima užtikrinti taikant likvidumo mechanizmus, pavyzdžiui, rinkos formavimo susitarimus arba likvidumo sutartis. Rinkos formavimo susitarimu yra laikoma rinkos operatoriaus ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja išlaikyti tam tikrų akcijų likvidumą ir kuriai už tai taikomos prekybos mokesčių nuolaidos, sutartis. Likvidumo sutartimi laikoma emitento ir trečiosios šalies, kuri įsipareigoja užtikrinti emitento akcijų likvidumą jo vardu, sutartis. Siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išlaikytas rinkos vientisumas, likvidumo sutartis turėtų būti leidžiama sudaryti visiems finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.

Ne visos kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatė pripažintą likvidumo sutarčių rinkos praktiką, o tai reiškia, kad ne visi finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentai šiuo metu gali pasinaudoti likvidumo sistemomis visoje Sąjungoje. Tas likvidumo schemų nebuvimas gali trukdyti veiksmingai plėtoti MVĮ augimo rinkas. Todėl būtina sukurti Sąjungos sistemą, kuri leistų finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, emitentams sudaryti likvidumo sutartį su likvidumą užtikrinančiu subjektu, kai nacionaliniu lygmeniu nėra nustatyta pripažinta rinkos praktika. Pagal tokią Sąjungos sistemą nebūtų laikoma, kad likvidumo sutartį su likvidumą užtikrinančiu subjektu sudaręs asmuo manipuliuoja rinka. Tačiau labai svarbu, kad siūloma Sąjungos MVĮ augimo rinkų likvidumo sutarčių sistema ne pakeistų, o papildytų esamą arba būsimą pripažintą nacionalinę rinkos praktiką. Taip pat itin svarbu, kad kompetentingoms institucijoms būtų palikta galimybė nustatyti pripažintą likvidumo sutarčių rinkos praktiką, siekiant pritaikyti jų sąlygas prie vietos specifikos, arba leisti tokius susitarimus sudaryti dėl nelikvidžių vertybinių popierių, kurie nėra akcijos, kuriomis leidžiama prekiauti prekybos vietose;

(8)

todėl, siekiant užtikrinti siūlomos Sąjungos likvidumo sutarčių sistemos nuoseklų derinimą, Komisija deleguotais aktais pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius turėtų priimti reguliavimo techninius standartus, kuriuose pateikiamas tokioms sutartims naudotinas šablonas ir kuriuos parengė Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (6);

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 4 dalį emitentai gali priimti sprendimą atidėti viešą viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, jeigu tai gali pakenkti jų teisėtiems interesams, jeigu atidėjimas neturėtų suklaidinti visuomenės ir jeigu emitentai gali užtikrinti informacijos konfidencialumą. Tačiau emitentai apie tai turi pranešti kompetentingai institucijai ir raštu paaiškinti tokio sprendimo priėmimo pagrindą. Emitentams, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti tik MVĮ augimo rinkoje, ta pranešimo pareiga gali tapti našta. Tokiems emitentams taikomas ne toks griežtas reikalavimas, pagal kurį jie būtų įpareigojami paaiškinti atidėjimo priežastis tik kompetentingos institucijos prašymu, sumažintų emitentams tenkančią administracinę naštą ir tuo pat metu neturėtų didelio poveikio kompetentingos institucijos gebėjimui stebėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, su sąlyga, kad kompetentingai institucijai vis tiek būtų pranešama apie sprendimą atidėti atskleidimą ir ji galėtų pradėti tyrimą, jei jai kyla abejonių dėl tokio sprendimo;

(10)

dabartinis ne toks griežtas finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams taikomas reikalavimas pateikti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalyje, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą tik kompetentingos institucijos prašymu nėra labai naudingas praktikoje, nes tiems emitentams toliau taikomi reikalavimai, susiję su nuolatiniu asmenų, kurie pagal vykdomus projektus laikomi viešai neatskleistos informacijos turinčiais asmenimis, stebėjimu. Todėl dabartinį reikalavimą turėtų pakeisti galimybė finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams tvarkyti tik asmenų, kurie atlikdami įprastines pareigas nuolat susipažįsta su viešai neatskleista informacija, pavyzdžiui, direktorių, valdymo organų narių ar vidaus konsultantų, sąrašą. Finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams susidarytų našta siekiant skubiai atnaujinti visus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus taip, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/347 (7). Tačiau kadangi kai kurios valstybės narės mano, kad viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai yra svarbus elementas siekiant užtikrinti aukštesnį rinkos vientisumo lygį, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė finansinių priemonių, kuriomis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, emitentams nustatyti reikalavimą pateikti išsamesnius viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus, į kuriuos būtų įtraukti visi asmenys, turintys galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija. Vis dėlto, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti proporcingą MVĮ tenkančią administracinę naštą, tie išsamesni sąrašai turėtų reikšti mažesnę administracinę naštą, palyginti su pilnais viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašais;

(11)

labai svarbu paaiškinti, kad prievolė sudaryti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus tenka tiek emitentams, tiek visiems jų vardu ar jų labui veikiantiems asmenims. Turėtų būti paaiškintos emitento vardu arba jo labui veikiančių asmenų pareigos, susijusios su viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų sudarymu, kad būtų išvengta skirtingų aiškinimų ir praktikos visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti atitinkamas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 19 straipsnio 3 dalį emitentai ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai turi viešai atskleisti informaciją apie vadovaujamas pareigas einančių asmenų (toliau – VPEA) ir su jais glaudžiai susijusių asmenų (toliau – GSA) sandorius per tris darbo dienas po sandorio. Toks pats terminas taikomas VPEA ir GSA pareigai apie savo sandorius pranešti emitentui arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui. Kai VPEA ir GSA vėluoja pranešti emitentams ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams apie savo sandorius, tiems emitentams arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams techniškai sudėtinga laikytis trijų dienų termino, todėl gali kilti su atsakomybe susijusių problemų. Taigi emitentams ir apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams turėtų būti leidžiama informaciją apie sandorius atskleisti per dvi darbo dienas po VPEA arba GSA pranešimo apie tokius sandorius gavimo;

(13)

pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 tam tikromis sąlygomis emitentas neprivalo paskelbti prospekto dėl vertybinių popierių, kurių siūlymas susijęs su perėmimu ir teikiamas kaip mainų pasiūlymas, ir dėl vertybinių popierių, kurie siūlomi, paskirstomi arba kuriuos ketinama paskirstyti jungimosi ar skaidymosi atveju. Vietoj to visuomenei turi būti pateiktas dokumentas, kuriame pateikiama būtiniausia informacija apie sandorį ir jo poveikį emitentui. Pagal Sąjungos teisę nėra reikalaujama, kad nacionalinė kompetentinga institucija peržiūrėtų ar patvirtintų tokį dokumentą prieš jį paskelbiant, ir jame, palyginti su standartiniu prospektu, pateikiama mažiau informacijos. Nenumatyta tokios išimties pasekmė yra tai, kad tam tikromis aplinkybėmis nebiržinė bendrovė gali savo akcijas pirmą kartą įtraukti į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje nepateikusi prospekto. Dėl to investuotojams nesuteikiama naudingos prospekte išdėstomos informacijos, ir kartu išvengiama nacionalinės kompetentingos institucijos atliekamos rinkai pateikiamos informacijos peržiūros. Todėl tikslinga nebiržinei bendrovei, siekiančiai įtraukimo į prekybos sąrašą reguliuojamoje rinkoje po mainų pasiūlymo, jungimosi ar skaidymosi, nustatyti reikalavimą parengti prospekto projektą;

(14)

pagal Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnį šiuo metu neleidžiama naudoti supaprastinto prospekto emitentams, kurių vertybiniai popieriai yra be pertraukų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje arba MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent praėjusius 18 mėnesių ir kurie siektų leisti vertybinius popierius, kuriais suteikiama prieiga prie nuosavybės vertybinių popierių, kurie gali būti pakeisti vertybiniais popieriais, kurie buvo išleisti anksčiau. Todėl to reglamento 14 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad tokie emitentai galėtų naudoti supaprastintą prospektą;

(15)

MVĮ augimo rinkos neturėtų būti laikomos galutiniu emitentų plėtros etapu ir jose turėtų būti sudarytos sąlygos sėkmingai veiklą vykdančioms bendrovėms augti ir ilgainiui pereiti į reguliuojamas rinkas, kad galėtų pasinaudoti didesniu likvidumu ir didesne investuotojų grupe. Siekiant palengvinti perėjimą iš MVĮ augimo rinkos į reguliuojamą rinką, augančios bendrovės turėtų turėti galimybę pasinaudoti supaprastinta informacijos atskleidimo tvarka, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnyje, prašant įtraukti į prekybos vertybiniais popieriais, kuriuos galima pakeisti vertybiniais popieriais, kurie buvo išleisti anksčiau, reguliuojamoje rinkoje sąrašą, su sąlyga, kad tos bendrovės viešai siūlė vertybinius popierius, kurie be pertraukų įtraukti į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą bent dvejus metus, ir visapusiškai laikėsi ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo prievolių per visą tą laikotarpį. Per dvejų metų laikotarpį emitentai turėtų būti sukaupę pakankamai patirties ir galėtų pateikti rinkai informaciją apie savo finansinius veiklos rezultatus ir ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES;

(16)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (8) finansinių priemonių, įtrauktų į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkose, emitentai neprivalo savo finansinių ataskaitų skelbti pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Tačiau siekiant nenukrypti nuo reguliuojamų rinkų standartų, finansinių priemonių, įtrauktų į prekybos sąrašus MVĮ augimo rinkose, emitentai, norintys, kad jų vertybiniai popieriai būtų įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą taikant Reglamento (ES) 2017/1129 14 straipsnyje nustatytą supaprastintą informacijos atskleidimo tvarką, vis dėlto turėtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 parengti naujausias finansines ataskaitas, įskaitant praėjusių metų lyginamąją informaciją, jeigu jiems būtų nustatytas reikalavimas rengti konsoliduotąsias ataskaitas taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (9) po to, kai jų finansinės priemonės buvo įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Jeigu taikant tą direktyvą nereikalaujama, kad emitentai parengtų tokias ataskaitas, jie turėtų laikytis valstybės narės, kurioje jie įsteigti, nacionalinės teisės;

(17)

šio reglamento tikslas atitinka ES augimo prospekto tikslus, nustatytus Reglamento (ES) 2017/1129 15 straipsnyje. ES augimo prospektas yra trumpas ir todėl jį parengti kainuoja mažiau – taip sumažėja MVĮ išlaidos. MVĮ turėtų turėti galimybę pasirinkti naudoti ES augimo prospektą. Dabartinė Reglamente (ES) 2017/1129 nustatyta MVĮ apibrėžtis gali būti pernelyg ribojamoji visų pirma emitentams, siekiantiems įtraukimo į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, kurie yra kiek didesni nei tradicinės MVĮ. Dėl to, kalbant apie viešus siūlymus, po kurių iš karto pirmą kartą įtraukiama į prekybos MVĮ augimo rinkoje sąrašą, mažesni emitentai negalėtų naudoti ES augimo prospekto, net jei jų rinkos kapitalizacija pirmą kartą juos įtraukus į prekybos sąrašą būtų mažesnė nei 200 000 000 EUR. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2017/1129, kad pradinio viešo siūlymo siekiantys emitentai, kurių preliminari rinkos kapitalizacija mažesnė nei 200 000 000 EUR, galėtų parengti ES augimo prospektą;

(18)

atsižvelgiant į MVĮ svarbą Sąjungos ekonomikos veikimui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Sąjungos teisės, susijusios su finansinėmis paslaugomis poveikiui MVĮ finansavimui. Tam Komisija atlikdama visų teisės aktų, kuriais daromas poveikis į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir neįtrauktų MVĮ finansavimui, peržiūrą, turėtų analizuoti reguliavimo ir administracines kliūtis, įskaitant mokslinių tyrimų sritį, dėl kurių ribojamos investicijos į MVĮ arba joms užkertamas kelias. Tai darydama Komisija turėtų įvertinti kapitalo srautų į MVĮ raidą ir stengtis sukurti palankią reguliavimo aplinką MVĮ finansavimui skatinti;

(19)

todėl Direktyva 2014/65/ES ir reglamentai (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) 2017/1129 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(20)

šiame reglamente nustatyti pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau 1 straipsnis turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,