19.6.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 156/26

(1)

Europos Vadovų Tarybos savo 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos patvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m., ir tas tikslas buvo dar kartą patvirtintas 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose;

(2)

Europos Vadovų Taryba savo 2014 m. spalio 23–24 d. išvadose nurodė, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ne mažiau kaip 40 % tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą dujų kiekį ne vėliau kaip 2030 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (4) nustatytos Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ES ATLPS) sektoriuose ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, sumažinant atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m. Prie to išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o pastangas turėtų dėti visos valstybės narės, išlaikant teisingumo ir solidarumo aspektų pusiausvyrą. Iki 2030 m. turėtų būti toliau taikoma nacionalinių mažinimo tikslų nustatymo sektoriams, kuriems ATLPS netaikoma, metodika, panaudojant visus elementus, taikomus Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB (5), pastangas paskirstant santykinio bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui pagrindu. Visos valstybės narės turėtų prisidėti įgyvendinant 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, o jų tikslų amplitudė bus nuo 0 % iki – 40 %, palyginti su 2005 m. Valstybių narių grupės, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis už Sąjungos vidurkį, nacionalinius tikslus reikėtų atitinkamai pakoreguoti, kad būtų teisingai ir subalansuotai atsižvelgta į ekonominį efektyvumą. Jei tie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai bus pasiekti, Sąjungos ekonomika turėtų tapti efektyvesnė ir inovatyvesnė, visų pirma skatinant vykdyti patobulinimus, labiausiai pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir transporto sektoriuose, kiek jie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(3)

šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą (6), priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), įgyvendinimo. Paryžiaus susitarimas Sąjungos vardu buvo sudarytas remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 (7). Sąjungos įsipareigojimas visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį buvo nurodytas 2015 m. kovo 6 d. UNFCCC sekretoriatui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą, pateiktuose Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir juo pakeistas 1997 m. Kioto protokole numatytas požiūris, kurio nebebus laikomasi po 2020 m.;

(4)

Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Jame taip pat pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą, o Šalims imtis veiksmų, siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;

(5)

savo 2009 m. spalio 29–30 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos tikslui, numatytam atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijas, kad išsivysčiusios šalys turi bendrai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Paryžiaus susitarimo šalių nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai turi atspindėti jų didžiausią galimą užmojį ir ilgainiui įgauti vis didesnį mastą. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys turėtų stengtis parengti ir paskelbti ilgalaikes mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plėtros strategijas, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo tikslais. 2017 m. spalio 13 d. Tarybos išvadose pripažįstama ilgalaikių tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo penkerių metų peržiūros ciklų svarba ir pabrėžiama, kad yra labai svarbios ilgalaikės mažo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vystymosi strategijos, kuriomis užtikrinamas mažas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes jos yra viena iš politikos priemonių, kuria naudojantis gali būti plėtojamos patikimos raidos kryptys ir ilgalaikiai politiniai pokyčiai, reikalingi, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai;

(7)

tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint tai pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse, kaip nustatyta 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“;

(8)

yra įvairių Sąjungos priemonių, kuriomis didinamos valstybių narių galimybės įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, reikiamai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tos priemonės apima teisės aktus dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat Sąjungos finansavimo priemones, skirtas su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(9)

2015 m. kovo 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad Sąjunga yra įsipareigojusi sukurti perspektyvia klimato politika grindžiamą energetikos sąjungą remiantis Komisijos pagrindų strategija, kurios penkios dimensijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. Viena iš penkių tos energetikos sąjungos strategijos dimensijų yra energijos paklausos mažinimas. Pagerinus energijos vartojimo efektyvumą galima reikšmingai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai taip pat gali būti naudinga aplinkai ir sveikatai, gali padidinti energetinį saugumą, sumažinti namų ūkių ir bendrovių energijos išlaidas, padėti sumažinti energijos nepriteklių ir užtikrinti daugiau darbo vietų bei aktyvesnę ekonominę veiklą visos ekonomikos mastu. Ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti tikslus pagal šį reglamentą galėtų būti priemonės, kuriomis prisidedama prie platesnio energiją taupančių technologijų naudojimo pastatuose, pramonėje ir transporto sektoriuje;

(10)

diegiant ir plėtojant tvarią ir novatorišką praktiką ir technologijas gali būti sustiprintas žemės ūkio sektoriaus vaidmuo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atžvilgiu, visų pirma mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint sumažinti žemės ūkio sektoriaus anglies ir ekologinį pėdsaką, kartu išlaikant šio sektoriaus našumą, atkūrimo išteklius ir gyvybingumą, svarbu didinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų ir mokslinių tyrimų finansavimą, kad būtų plėtojama tvari ir novatoriška praktika bei technologijos ir į jas būtų investuojama;

(11)

žemės ūkio sektorius daro didelį tiesioginį poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Dėl tos priežasties svarbu užtikrinti, kad šio reglamento tikslas derėtų su kitų sričių Sąjungos politika ir tikslais, pavyzdžiui, bendra žemės ūkio politika ir tikslais, susijusiais su biologinės įvairovės strategija, miškų strategija ir žiedinės ekonomikos strategija;

(12)

transporto sektoriui tenka beveik ketvirtadalis viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Todėl svarbu mažinti transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir su šio sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro susijusią riziką taikant visapusišką požiūrį, kuriuo skatinama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos efektyvumą transporto sektoriuje, propaguojamos elektrinės transporto priemonės, skatinama pereiti prie kitų transporto rūšių, kai jos yra tvaresnės, ir naudoti tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius transporto srityje, taip pat ir po 2020 m. Perėjimas prie mažataršio judumo, kuris yra dalis platesnio perėjimo prie saugios ir darnios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, būtų lengvesnis užtikrinus palankias sąlygas ir patikimas paskatas, taip pat įgyvendinant ilgalaikes strategijas, kuriomis taip pat didinamos investicijos;

(13)

Sąjungos ir nacionalinės politikos bei priemonių, kuriomis įgyvendinamas šis reglamentas, poveikis turėtų būti vertinamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 525/2013 (8) nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų;

(14)

nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, politikos integravimo metodika, įgyvendinama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, tinkamais atvejais turėtų būti toliau įgyvendinama ir tobulinama nuo 2021 m. siekiant įveikti sunkumus ir reaguoti į investicijų poreikius, susijusius su klimato politika. Sąjungos finansavimas turėtų atitikti Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus ir Paryžiaus susitarime nurodytus ilgalaikius tikslus, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų efektyvumas. Komisija turėtų parengti iš Sąjungos biudžeto arba kitais būdais pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tuose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas arba Direktyva 2003/87/EB, skiriamo Sąjungos finansavimo poveikio ataskaitą;

(15)

šis reglamentas turėtų būti taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą;

(16)

šiuo metu nacionalinėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir nacionaliniuose bei Sąjungos registruose pateikiamų duomenų nepakanka, kad būtų galima valstybių narių lygmeniu nustatyti civilinės aviacijos sektoriuje nacionaliniu lygmeniu išmetamą CO2 kiekį, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB. Nustatydama ataskaitų teikimo įpareigojimus, Sąjunga neturėtų valstybėms narėms arba mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ) užkrauti naštos, kuri būtų neproporcinga siekiamiems tikslams. Skrydžių metu išmetamas CO2 kiekis, kuriam netaikoma Direktyva 2003/87/EB, sudaro tik labai mažą viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį, todėl ataskaitų apie šias šiltnamio efektą sukeliančias dujas teikimo sistemos nustatymas būtų nepagrįsta našta, atsižvelgiant į dabartinius pagal Direktyvą 2003/87/EB platesniam sektoriui taikomus reikalavimus. Todėl taikant šį reglamentą CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“, turėtų būti apskaitomas kaip lygus nuliui;

(17)

kiekvienos valstybės narės iki 2030 m. pasiektinas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo rodiklis turėtų būti nustatomas siejant su peržiūrėtu 2005 m. jos išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kurias taikomas šis reglamentas, neįtraukiant patikrinto išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš 2005 m. veikusių įrenginių, kurie į ES ATLPS įtraukti tik po 2005 m. 2021–2030 m. metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos turėtų būti nustatomos remiantis valstybių narių pateiktais ir Komisijos peržiūrėtais duomenimis;

(18)

2021–2030 m. reikėtų toliau taikyti Sprendime Nr. 406/2009/EB nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą. Šiame reglamente nustatytose kiekvienai valstybei narei skirtų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų nustatymo taisyklėse turėtų būti laikomasi tos pačios metodikos, kuri pagal tą sprendimą taikoma valstybėms narėms, turinčioms neigiamą limitą, tačiau trajektorijos pradžią apskaičiuojant kaip penkias dvyliktąsias atstumo nuo 2019 m. iki 2020 m. arba 2020 m. pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Siekiant užtikrinti tinkamą indėlį siekiant Sąjungos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2030 m. tikslo, trajektorijos pradžios data kiekvienos valstybės narės atveju turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kurias iš tų datų pasirinkus gaunama mažesnė kvota. Galimybė koreguoti metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotą 2021 m. turėtų būti suteikiama valstybėms narėms, turinčioms teigiamą limitą pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, ir 2017–2020 m. padidinant pagal Komisijos sprendimą 2013/162/ES (9) bei Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/634/ES (10) nustatytas metines išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, kad būtų atsižvelgta į tų metų didesnio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pajėgumą.

Tam tikroms valstybėms narėms reikėtų numatyti papildomą galimybę koreguoti, pripažįstant jų išimtinę padėtį, kai jos turi ir teigiamą limitą pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB, ir pagal tą sprendimą vienam gyventojui tenka mažiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų sektoriuose, kuriems tas sprendimas netaikomas, dalis yra mažiausia, palyginti su visu jų išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Ta papildoma koregavimo galimybė turėtų būti taikoma tik išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo daliai, kurios reikia norint laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2029 m. išlaikyti paskatas papildomai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nedaryti poveikio 2030 m. tikslo pasiekimui, atsižvelgiant į naudojimąsi kitomis šiame reglamente nustatytomis koregavimo galimybėmis ir lankstumo priemonėmis;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų, susijusių su valstybėms narėms nustatomomis metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(20)

2014 m. spalio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS. Kaip priemonę padidinti bendrą viso išmetamo kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti rezervuoti ir skolintis dalį savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos. Jos taip pat turėtų turėti galimybę dalį savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir jie turėtų būti atliekami abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus. Toks perleidimas galėtų būti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projekto ar programos, vykdomos parduodančiojoje valstybėje narėje ir finansuojamos gaunančiosios valstybės narės, rezultatas. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę skatinti kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes projektams pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį įgyvendinti;

(21)

turėtų būti sukurta vienkartinė lankstumo priemonė, skirta tam, kad valstybėms narėms, kurių nacionaliniai mažinimo tikslai gerokai viršija ir Sąjungos vidurkį, ir jų ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą, taip pat valstybėms narėms, kurios neskyrė jokių nemokamų ES ATLPS leidimų pramonės įrenginiams 2013 m., būtų lengviau pasiekti nustatytus tikslus. Siekiant išlaikyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (12) nustatyto rinkos stabilumo rezervo tikslą spręsti ES ATLPS struktūrinio paklausos ir pasiūlos disbalanso problemą, apskaičiuojant visą tam tikrais metais apyvartoje esančių ES ATLPS leidimų skaičių, ES ATLPS leidimai, į kuriuos atsižvelgiama dėl vienkartinės lankstumo priemonės, turėtų būti laikomi apyvartoje esančiais ES ATLPS leidimais. Atlikdama pirmąją peržiūrą pagal tą sprendimą, Komisija turėtų apsvarstyti, ar tokius leidimus ir toliau reikėtų apskaityti kaip apyvartoje esančius ES ATLPS leidimus;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/841 (13) nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Veiklai, kuriai taikomas tas reglamentas, neturėtų būti taikomas šis reglamentas. Tačiau, kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį viso grynojo absorbuoto ir viso grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su mišku apželdinta žeme, iškirstų miškų žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis ir, laikantis tam tikrų sąlygų, tvarkoma miško žeme, taip pat, kai tai privaloma pagal Reglamentą (ES) 2018/841, tvarkoma šlapžeme, kaip apibrėžta tame reglamente, sumos, yra daromas poveikis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo lygio aplinkosauginiam rezultatui, kurio siekiama šiuo reglamentu, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms įvykdyti savo įsipareigojimus, jei reikia, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta LULUCF lankstumo priemonė, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų to absorbuoto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms. Tuo visu kiekiu ir jo paskirstymu valstybėms narėms turėtų būti pripažįstamas mažesnis žemės ūkio ir žemės naudojimo sektoriaus potencialas sušvelninti klimato kaitą ir to sektoriaus tinkamas indėlis mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją. Be to, jei pagal šį reglamentą savanoriškai išbraukiamos metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos, turėtų būti numatyta galimybė atsižvelgti į tokius kiekius vertinant, kaip valstybės narės laikosi Reglamente (ES) 2018/841 nustatytų reikalavimų;

(23)

2016 m. lapkričio 30 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo (toliau – valdymo pasiūlymas), kuriame reikalaujama, kad vykdant strateginį energetikos ir klimato politikos planavimą valstybės narės parengtų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, susijusius su visomis penkiomis energetikos sąjungos dimensijomis. Valdymo pasiūlyme nurodyta, kad 2021–2030 m. laikotarpio nacionaliniams planams turi tekti svarbus vaidmuo valstybėms narėms planuojant, kaip valstybės narės laikysis šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/841. Tuo tikslu valstybės narės turi nustatyti politiką ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti įpareigojimus pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/841, orientuojantis į ilgalaikį tikslą subalansuoti išmetamą ir absorbuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius pagal Paryžiaus susitarimą. Tuose planuose taip pat turi būti įvertintas planuojamos politikos ir priemonių tikslams pasiekti poveikis. Remiantis valdymo pasiūlymu, Komisija turėtų turėti galimybę savo rekomendacijose dėl nacionalinių planų projektų nurodyti politikos ir priemonių užmojo ir vėlesnio įgyvendinimo tinkamumą. Rengiant tuos planus, reikėtų atsižvelgti į galimą naudojimąsi LULUCF lankstumo priemone šio reglamento laikymosi tikslais;

(24)

Europos aplinkos agentūra siekia remti darnų vystymąsi ir padėti reikšmingai ir pastebimai pagerinti aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Prireikus Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai atsižvelgiant į Agentūros metinę darbo programą;

(25)

atliekant kokias nors Direktyvos 2003/87/EB 11, 24, 24a ir 27 straipsniuose nustatytos aprėpties korekcijas, reikėtų atitinkamai koreguoti ir šiame reglamente numatytą didžiausią leidžiamą išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl, jei valstybės narės į savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą įtraukia papildomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą iš įrenginių, kuriems anksčiau buvo taikoma Direktyva 2003/87/EB, tos valstybės narės turėtų įgyvendinti papildomą politiką ir priemones sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, kad tokį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažintų;

(26)

pripažįstant ankstesnes pastangas, kurias nuo 2013 m. dėjo tos valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį, tikslinga nustatyti ribotą specialios paskirties saugos rezervą, atitinkantį iki 105 mln. CO2 ekvivalento tonų, kartu išsaugant šio reglamento aplinkosauginį naudingumą, taip pat paskatas valstybėms narėms imtis veiksmų, kuriais viršijamas minimalus indėlis pagal šį reglamentą. Saugos rezervu turėtų turėti galimybę naudotis valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui 2013 m. buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tebėra mažesnis nei jų metinės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2013–2020 m. laikotarpiu ir kurios, nepaisant to, kad naudojasi kitomis šiame reglamente numatytomis lankstumo priemonėmis, patiria sunkumų norėdamos pasiekti 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslą. Tokio dydžio saugos rezervu, netaikant papildomų politikos priemonių, būtų padengiama didelė dalis reikalavimus atitinkančių valstybių narių prognozuojamo bendro trūkumo 2021–2030 m. laikotarpiu, kartu išlaikant paskatas imtis papildomų veiksmų. Saugos rezervu tos valstybės narės tam tikromis sąlygomis turėtų turėti galimybę pradėti naudotis 2032 m., jeigu jį naudojant netrukdoma pasiekti Sąjungos tikslo, kad ne vėliau kaip 2030 m. sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, būtų 30 % sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(27)

siekiant tinkamai atsižvelgti į pokyčius pagal Reglamentą (ES) 2018/841, taip pat užtikrinti tikslią apskaitą pagal šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais numatoma galimybė naudoti tvarkomos miško žemės ir tvarkomos šlapžemės apskaitos kategorijas pagal LULUCF lankstumo priemonę ir kuriais reglamentuojama sandorių apskaita pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, reikalavimų laikymosi patikrinimus ir tikslų saugos rezervo veikimą, naudojantis registru, sukurtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį (toliau – Sąjungos registras). Su apskaita susijusi informacija pagal šį reglamentą turėtų būti prieinama visuomenei. Reikiamos nuostatos dėl sandorių apskaitos turėtų būti sutelktos vienoje priemonėje, apimančioje su apskaita susijusias nuostatas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) 2018/841, šį reglamentą ir Direktyvą 2003/87/EB. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)

šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir po to kas penkerius metus, siekiant įvertinti bendrą jo veikimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad reikia, jog Sąjungos politika ir priemonės būtų griežtesni. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti, inter alia, į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti 2018 m. palankesnių sąlygų sudarymo dialogo pagal UNFCCC (toliau – Talanoa dialogas) ir bendros pažangos įvertinimo pagal Paryžiaus susitarimą rezultatais. Atliekant peržiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų įpareigojimų tinkamumą. Be to, reguliariai teikdama ataskaitas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Komisija taip pat iki 2019 m. spalio 31 d. turėtų įvertinti Talanoa dialogo rezultatus. Laikotarpio po 2030 m. peržiūra turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo ilgalaikius tikslus ir pagal jį prisiimtus įsipareigojimus ir todėl ji turėtų atspindėti bėgant laikui padarytą pažangą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą, susijusią su metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotomis, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo pagal šį reglamentą reikalavimai turėtų būti integruoti į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius. Tuo reglamentu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos išmetamo kiekio mažinimo tikslus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, iškirstų miškų žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą (ES) 2018/841, indėlį. Tai nedaro poveikio nei Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams tuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(30)

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

kadangi šio reglamento tikslų, visų pirma valstybėms narėms nustatyti įpareigojimus dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant Sąjungos tikslo – sumažinti jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(32)

šis reglamentas nedaro poveikio griežtesniems nacionaliniams tikslams,

a)

2021 m. atžvilgiu – rezervuoti tą perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m., ir

b)

2022–2029 m. atžvilgiu – rezervuoti perteklinę savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį, sudarančią iki 30 % savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos iki tų metų, vėlesniems metams iki 2030 m.

a)

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei šio reglamento III priede nustatyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio;

b)

toks kiekis viršija pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;

c)

valstybė narė pagal Reglamentą (ES) 2018/841 iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo absorbuoto kiekio nei perkėlė;

d)

valstybė narė laikėsi Reglamento (ES) 2018/841 ir

e)

valstybė narė yra pateikusi šioje dalyje numatytos lankstumo priemonės numatomo naudojimo aprašymą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

a)

atsižvelgta į indėlį pagal tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją, kartu laikantis šio reglamento III priede kiekvienai valstybei narei nurodyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio, jei deleguotieji aktai, kuriais nustatomi miškų atskaitos lygiai, yra priimti pagal Reglamento (ES) 2018/841 8 straipsnio 8 arba 9 dalį; ir

b)

atsižvelgta į indėlį pagal tvarkomos šlapžemės apskaitos kategoriją, kartu laikantis šio reglamento III priede kiekvienai valstybei narei nurodyto didžiausio bendro grynojo absorbuoto kiekio, jei visos valstybės narės turi atsiskaityti už šią kategoriją pagal Reglamentą (ES) 2018/841.

a)

papildomus veiksmus, kuriuos valstybė narė įgyvendins vykdydama vidaus politiką ir priemones bei įgyvendindama Sąjungos veiksmus, kad įvykdytų konkrečius savo įsipareigojimus pagal šio reglamento 4 straipsnį;

b)

griežtą tokių veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį, pagal kurį galima kasmet įvertinti įgyvendinimo pažangą.

a)

prie kitų metų valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio skaičiaus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto šiltnamio efektą sukeliančių kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 12 straipsnį priimtų priemonių, ir

b)

valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins 4 straipsnio laikymosi.

a)

pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnį išduotų ES ATLPS leidimų skaičiaus korekcijas, kurios atsirado dėl šaltinių aprėpties pagal tą direktyvą pokyčių, laikantis pagal tą direktyvą priimtų Komisijos sprendimų dėl nacionalinių kvotų planų 2008–2012 m. laikotarpiu galutinio patvirtinimo;

b)

ES ATLPS leidimų arba kreditų, išduotų atitinkamai pagal Direktyvos 2003/87/EB 24 ir 24a straipsnius, skaičiaus korekcijas, atsižvelgiant į valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, ir

c)

ES ATLPS leidimų, susijusių su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu iš įrenginių, kuriems netaikoma ES ATLPS pagal Direktyvos 2003/87/EB 27 straipsnį, tuo laikotarpiu, kol ATLPS netaikoma, skaičiaus korekcijas.

a)

jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis (Eurostato 2016 m. balandžio mėn. paskelbtais duomenimis) buvo mažesnis už Sąjungos vidurkį;

b)

jos suminis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis 2013–2020 m. sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, yra mažesnis nei jos suminės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos 2013–2020 m., ir

c)

jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis viršija jos metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas 2026–2030 m. laikotarpiu, nepaisant to, kad ji:

a)

metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų;

b)

lankstumo priemonių naudojimo pagal 5, 6 ir 7 straipsnius;

c)

patikrų, kaip laikomasi reikalavimų pagal 9 straipsnį

d)

korekcijų pagal 10 straipsnį, ir

e)

saugos rezervo pagal 11 straipsnį.

1.

7 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

13 straipsnio 1 dalies c punktas papildomas šiuo papunkčiu:

3.

14 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

4.

21 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu: