11.2.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 40/2

---

VERTIMAS

Europos sąjungos ir Čilės Respublikos

SUSITARIMAS,

kuriuo nustatomos Čilės Respublikos dalyvavimo Europos sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGA (Sąjunga) arba (ES)

ir

ČILĖS RESPUBLIKA,

toliau – Šalys,

KADANGI:

PRIPAŽĮSTA pasaulio taikos svarbą visų valstybių vystymuisi ir visų tautų pareigą bendradarbiauti, kad ją pasiektų ir išlaikytų;

PRIMENA Šalių tikslus ir ketinimus, išdėstytus 2002 m. lapkričio 18 d. pasirašytame Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociacijos susitarime;

MANO, kad Sąjungai itin rūpi išsaugoti taiką savo įtakos srityje, visų pirma rengiant krizių valdymo operacijas ir jas remiant;

ATSIŽVELGIA į tai, kad Sąjunga turi visišką veiksmų laisvę, kai priima sprendimus dėl krizių valdymo operacijų vykdymo, taip pat kai kviečia ES nepriklausančias valstybes jose dalyvauti ir galiausiai susitaria dėl vienos iš jų dalyvavimo ir įnašo į tas operacijas;

PRIPAŽĮSTA, kad, sudarius susitarimą dėl galimo Čilės Respublikos dalyvavimo vienoje ar daugiau krizių valdymo operacijų, dėl kurių sprendimus priima ir kurias valdo Sąjunga, bendrųjų sąlygų, bus sudarytos palankesnės sąlygos Čilės Respublikos dalyvavimui ir įnašui, nepaisant to, kad kiekvienu atveju turi būti susitarta dėl konkrečių sąlygų;

ATSIŽVELGIA į tai, kad šio susitarimo sudarymu nedaromas poveikis Sąjungos sprendimų priėmimo savarankiškumui ir Čilės Respublikos pageidavimui arba teisei kiekvienu atskiru atveju priimti sprendimą, ar ji pageidauja dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje,

ATSIŽVELGIA į tai, kad šis susitarimas dėl bendrųjų sąlygų sudaromas taikyti ateityje ir jis nedarys poveikio Čilės Respublikos dalyvavimui jau vykdomose ES krizių valdymo operacijose,

SUSITARĖ:

I   SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1.   Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Čilės Respubliką dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Čilės Respublikai nusprendus joje dalyvauti, Čilės Respublika pateikia informaciją apie savo siūlomą įnašą Sąjungai.

2.   Sąjunga įvertina Čilės Respublikos siūlomą įnašą konsultuodamasi su pastarąja.

3.   Sąjunga kvietimo Čilės Respublikai metu pateikia išankstinę tikėtino finansinio įnašo bendrosioms operacijos išlaidoms padengti sąmatą ir kuo greičiau – susitarimą dėl misijos/pajėgų statuso, jei jis parengtas, kad padėtų Čilės Respublikai suformuluoti savo pasiūlymą.

4.   Šio įvertinimo rezultatus Sąjunga Čilės Respublikai praneša raštu diplomatiniais kanalais, kad užtikrintų Čilės Respublikos dalyvavimą pagal šio susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Čilės Respublika prisijungia prie Tarybos sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad Sąjunga vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokio kito sprendimo, kuriuo Europos Sąjungos Taryba nusprendžia pratęsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio susitarimo nuostatomis ir visomis kitomis reikalingomis įgyvendinimo nuostatomis.

2.   Čilės Respublikos įnašas į ES krizių valdymo operaciją nedaro poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo savarankiškumui.

3.   1 dalis nedaro poveikio Čilės Respublikos teisei pasitraukti iš ES krizių valdymo operacijos, jei ji nepritaria toje dalyje nurodytam sprendimui.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1.   Į ES civilinio krizių valdymo operaciją Čilės Respublikos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinio krizių valdymo operaciją nusiųstų Čilės Respublikos pajėgų statusas reglamentuojamas Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl pajėgų/misijos statuso, jei toks susitarimas sudarytas.

2.   Į štabą ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas reglamentuojamas atitinkamo štabo ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Čilės Respublika.

3.   Nedarant poveikio 1 dalyje nurodytam susitarimui dėl pajėgų/misijos statuso Čilės Respublika turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu. Kai Čilės Respublikos pajėgos veikia ES valstybės narės laive ar orlaivyje, pastaroji valstybė turi jurisdikciją, atsižvelgiant į esamus ir (arba) būsimus dvišalius arba daugiašalius susitarimus, pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.   Čilės Respublika yra atsakinga už atsakymą į visas su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos civilinio ar karinio personalo arba susijusias su juo. Čilės Respublika yra atsakinga už bet kokio ieškinio, ypač teisinio ar drausminio, pareiškimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras.

5.   Šalys susitaria atsisakyti visų pretenzijų, kiek tai leidžia jų vidaus teisės aktai, išskyrus sutartinius reikalavimus, dėl žalos, padarytos bet kuriai iš Šalių priklausančiam ar jos valdomam turtui, jo praradimo ar sunaikinimo, arba dėl bet kurios iš Šalių personalo sužalojimo ar mirties, sukelto jiems atliekant tarnybines pareigas vykdant šiame susitarime numatytą veiklą, išskyrus didelio neatsargumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

6.   Čilės Respublika įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Čilės Respublika, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį susitarimą.

7.   Sąjunga įsipareigoja užtikrinti, kad ES valstybės narės pateiktų deklaraciją dėl pretenzijų Čilės Respublikai atsisakymo jai ateityje dalyvaujant ES krizių valdymo operacijoje, ir tai padaryti pasirašydama šį susitarimą.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1.   Čilės Respublika imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad ES įslaptinta informacija būtų apsaugota laikantis Europos Sąjungos Tarybos saugumo taisyklių, išdėstytų Tarybos sprendime 2011/292/ES (1) ir būsimuose Tarybos sprendimuose dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių, ir atsižvelgiant į tolesnes gaires, pateiktas kompetentingų valdžios institucijų, įskaitant ES operacijų vadą ES karinio krizių valdymo operacijos atveju arba misijos vadovą ES civilinio krizių valdymo operacijos atveju.

2.   Sąjunga imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad Čilės įslaptinta informacija būtų apsaugota pagal 1 dalyje minimas saugumo taisykles.

3.   Jei Šalys yra sudariusios susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų, toks susitarimas taikomas ES krizių valdymo operacijos atžvilgiu.

II   SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1.   Čilės Respublika:

a)	užtikrina, kad jos į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas vykdytų savo misiją pagal: i) Tarybos sprendimą ir vėlesnius pakeitimus, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje, ii) operacijos planą, iii) įgyvendinimo priemones;

b)	laiku informuoja misijos vadovą ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) apie visus savo įnašo į ES civilinio krizių valdymo operaciją pasikeitimus.

2.   Atliekamas į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimas ir skiepijimas, ir Čilės Respublikos kompetentinga valdžios institucija išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojai gali eiti pareigas. Į ES civilinio krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia to pažymėjimo kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Čilės Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinio krizių valdymo operacijos interesus.

2.   Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms valdžios institucijoms.

3.   Nacionalinės valdžios institucijos perduoda operacinį valdymą Sąjungai.

4.   Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operaciją, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę veiksmų vietoje.

5.   Misijos vadovas vadovauja ES civilinio krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

6.   Čilės Respublika turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą, kaip ir operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės, remiantis 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisiniais dokumentais.

7.   Misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinio krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė valdžios institucija imasi drausminių priemonių.

8.   Čilės Respublika skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

9.   Sprendimą užbaigti operaciją priima Sąjunga, pasikonsultavusi su Čilės Respublika, jei operacijos nutraukimo dieną Čilės Respublika vis dar prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nedarant poveikio 8 straipsniui, Čilės Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus einamąsias išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete.

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą, klausimai dėl Čilės Respublikos galimos atsakomybės ir jos teikiamo kompensavimo sprendžiami laikantis sąlygų, numatytų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl misijos statuso arba alternatyviose taikomose nuostatose.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1.   Čilės Respublika prisideda prie ES civilinio krizių valdymo operacijos biudžeto finansavimo.

2.   Čilės Respublikos finansinis įnašas į veiklos biudžetą apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga Čilės Respublikos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP sumos santykiui, arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga Čilės Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Čilės Respublika neprisideda prie ES valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4.   Nepaisant 1 dalies, Sąjunga iš principo atleidžia Čilės Respubliką nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinio krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	Sąjunga nusprendžia, kad Čilės Respublika reikšmingai prisideda prie operacijos, ir tai yra labai svarbu tai operacijai; arba

b)	Čilės Respublikos BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5.   Misijos vadovas ir atitinkamos Čilės Respublikos administracinės tarnybos pasirašo susitarimą dėl Čilės Respublikos įnašų į ES civilinio krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą mokėjimo. Į tą susitarimą įtraukiamos, inter alia, nuostatos dėl:

a)	atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

III   SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINIO KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinio krizių valdymo operacijoje

1.   Čilės Respublika užtikrina, kad ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atlieka savo misiją vadovaudamiesi:

a)	Tarybos sprendimu ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje;

b)	operacijos planu;

c)	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Čilės Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinio krizių valdymo operacijos interesus.

3.   Čilės Respublika laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį savo dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Visos ES karinio krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios pajėgos ir personalas išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms valdžios institucijoms.

2.   Savo pajėgų ir personalo veiklos ir (arba) taktinę kontrolę nacionalinės valdžios institucijos perduoda ES operacijos vadui, kuris turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.   Čilės Respublika turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą, kaip ir dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4.   ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Čilės Respublika, bet kuriuo metu gali pareikalauti atšaukti Čilės Respublikos įnašą.

5.   Čilės Respublika skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinio krizių valdymo operacijoje atstovauja nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę Čilės Respublikos kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nedarant poveikio šio susitarimo 12 straipsniui, Čilės Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta šio susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisiniuose dokumentuose, taip pat Tarybos sprendime 2011/871/BUSP (2).

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą, klausimai dėl Čilės Respublikos galimos atsakomybės ir jos teikiamo kompensavimo sprendžiami laikantis sąlygų, numatytų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame taikomame susitarime dėl pajėgų statuso arba taikomose alternatyviose nuostatose.

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1.   Čilės Respublika prisideda prie ES karinio krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2.   Čilės Respublikos finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas apskaičiuojamas pagal tą iš toliau nurodytų dviejų formulių, kurią taikant gaunama mažesnė suma:

a)	bendrųjų išlaidų dalis, kuri proporcingai atitinka Čilės Respublikos BNP ir visų valstybių, prisidedančių prie bendrųjų operacijos išlaidų, bendrųjų nacionalinių pajamų sumos santykį; arba

b)	bendrųjų išlaidų dalis, kuri proporcingai atitinka Čilės Respublikos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykį.

Kai naudojama b punkte nurodyta formulė, ir Čilės Respublika suteikia personalą tik į operacijos arba pajėgų štabą, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamo štabo personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Čilės Respublikos suteikto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 dalies, Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinio krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujanti trečioji valstybė reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini šiai operacijai; arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios valstybės BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos ES valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4.   Sprendime 2011/871/BUSP numatytas administratorius ir Čilės Respublikos kompetentingos administracinės valdžios institucijos sudaro susitarimą. Į tą susitarimą įtraukiamos, inter alia, nuostatos dėl:

a)	atitinkamo finansinio įnašo sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

IV   SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai šiam susitarimui įgyvendinti

Nedarant poveikio 8 straipsnio 5 daliai ir 12 straipsnio 4 daliai, Sąjungos ir Čilės Respublikos kompetentingos valdžios institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Reikalavimų nesilaikymas

Jei viena iš Šalių nesilaiko šiame susitarime nustatytų savo įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį susitarimą, pranešusi raštu apie tai prieš šešis mėnesius.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis susitarimas įsigalioja pirmo mėnesio po to, kai Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai apie tam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Šalys gali kartas nuo karto rengti susitikimus šio susitarimo įgyvendinimui įvertinti.

3.   Šis susitarimas gali būti iš dalies keičiamas Šalių tarpusavio rašytiniu susitarimu. Minėti pakeitimai įsigalioja tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nustatyta 1 dalyje.

4.   Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šį susitarimą raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis diplomatiniai kanalais gavo pranešimą.

---

(1)  2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 141, 2011 5 27, p. 17).

(2)  2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2011/871/BUSP, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmas (Athena) (OL L 343, 2011 12 23, p. 35).

---

---

---