Europos paveldo ženklas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos paveldo ženklo nustatymo

KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Šiuo sprendimu nustatomas Europos paveldo ženklas, suteikiamas ES esančioms paveldo vietoms, kurios vaidina svarbų vaidmenį Europos istorijoje, kultūroje ir integracijoje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Europos paveldo ženklo tikslas yra:

• sutelkti dėmesį į bendrą Europos pavedą siekiant užtikrinti, kad piliečiai jaustų stipresnį ryšį su ES, ir
• stiprinti kultūrų dialogą.

Paveldas didina žinomumą, visų pirma per kultūros turizmą, ir taip vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant Europos regionų ekonominį vystymąsi.

Paveldo vietų Europos simbolinei vertei ir jų švietėjiškam matmeniui skiriamas dėmesys išskiria Europos ženklą iš paveldo iniciatyvų, kurias įgyvendina UNESCO (pvz., Pasaulio paveldo sąrašas arba Reprezentatyvus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašas) ir Europos Taryba.

Suteikimo kriterijai

Europos paveldo ženklas gali būti suteikiamas:

• paminklams;
• gamtos paminklams, povandeninėms, archeologinėms, pramoninėms arba miesto vietovėms;
• kultūriniams kraštovaizdžiams;
• atmintinoms vietoms;
• kultūros vertybėms ir objektams (t. y. turintiems meninės, istorinės ar archeologinės vertės atitinkamai šaliai);
• nematerialiam paveldui, susijusiam su vieta (pvz., žodinėms tradicijoms, ritualams, vaizduojamajam menui), įskaitant šiuolaikinį paveldą.

Bendras paraiškas gali teikti:

• transnacionalinės paveldo vietos, esančios keliose ES šalyse ir susijusios su viena specifine tema, ir
• nacionalinės teminės paveldo vietos, t. y. kelios paveldo vietos, susijusios su viena specifine tema toje pačioje šalyje.

Paveldo vietos, pretenduojančios gauti ženklą, turi pademonstruoti, kad atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

• jų tarpvalstybinis ar europinis pobūdis, parodant, kokiu mastu jų įtaka ir patrauklumas reikšmingi už nacionalinių sienų;
• jų svarba ir vaidmuo Europos istorijoje ir Europos integracijos procese, jų sąsajos su svarbiais Europos įvykiais, asmenybėmis ar judėjimais;
• jų svarba ir vaidmuo plėtojant ir propaguojant bendras vertybes, kuriomis grindžiama ES (pvz., Taikos rūmai Hagoje, Nyderlanduose).

Be to, paveldo vietos, pretenduojančios gauti ženklą, turi pateikti projektą, kuriuo siekiama:

• didinti piliečių informuotumą apie europinę paveldo vietos reikšmę;
• organizuoti švietimo veiklą;
• skatinti daugiakalbystę;
• dalyvauti paveldo vietų, kurioms suteiktas ženklas, tinklų veikloje;
• didinti paveldo vietos žinomumą Europos mastu.

Jos taip pat turi pateikti darbų planą ir parodyti, kaip atitinka įvairias sąlygas, kaip antai susijusias su paveldo vietos valdymu ir jos išsaugojimo bei galimybės ją lankyti kuo didesnei visuomenės daliai užtikrinimu.

Atrankos tvarka

ES šalys kas dvejus metus gali iš anksto atrinkti po ne daugiau kaip dvi paveldo vietas. Sąrašas yra pateikiamas Europos nepriklausomų ekspertų grupei, kuri atrenka ne daugiau kaip vieną kiekvienos šalies paveldo vietą. Europos Komisija, atsižvelgdama į grupės rekomendaciją, nustato paveldo vietas, kurioms suteikiamas ženklas.

Kiekviena paveldo vieta yra reguliariai stebima, siekiant užtikrinti, kad ji toliau atitiktų nustatytus kriterijus ir joje toliau būtų laikomasi projekto ir darbų plano. Jei ji nebeatitinka kriterijų, grupė bendradarbiaudama su atitinkama šalimi gali pasiūlyti keitimus. Jei reikalingos priemonės nėra įgyvendinamos, Komisija gali atšaukti ženklą.

Pirmieji ženklai suteikti 2013 m.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

Sprendimas taikomas nuo 2011 m. lapkričio 23 d.

KONTEKSTAS

Dabar Europos paveldo ženklas yra oficiali ES iniciatyva ir programos „Kūrybiška Europa“ dalis. Pirmą kartą jis buvo pristatytas 2006 m. kaip 18 ES šalių tarpvyriausybinė iniciatyva.

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Europos paveldo ženklas“.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (OL L 303, 2011 11 22, p. 1–9)

paskutinis atnaujinimas 04.07.2016