ES švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2006) 481 galutinis) „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnis

SESV 165 straipsnis

KOKS YRA ŠIO KOMUNIKATO IR SUTARTIES STRAIPSNIŲ TIKSLAS?

• Šiuo komunikatu siekiama akcentuoti ES švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo* ir teisingumo* svarbą, pabrėžiant, kad jie yra gyvybiškai svarbūs ilgalaikiam konkurencingumo ir socialinės sanglaudos vystymuisi. Jame raginama stiprinti reformas ir išdėstomos priemonės, kurias turėtų įgyvendinti ES šalys.
• SESV 9 straipsniu siekiama užtikrinti, kad ES politikos kryptys ir veiksmai skatintų didelį užimtumą, tinkamą socialinę apsaugą, socialinę integraciją, švietimą, mokymą ir žmonių sveikatą.
• SESV 165 straipsnyje išdėstoma, kaip ES gali prisidėti prie geros kokybės švietimo plėtojimo, skatindama ES šalių bendradarbiavimą. Ji gali remti ir papildyti ES šalių veiksmus, kartu visiškai:
  • pripažindama jų atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą;
  • gerbdama jų kultūrų bei kalbų įvairovę.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Švietimo ir mokymo politikos priemonės gali daryti didžiulį teigiamą poveikį ekonominiams ir socialiniams rezultatams, tačiau šališkumas švietimo ir mokymo srityje turi nematomą kainą, įskaitant negautus pajamų mokesčius, didesnę sveikatos apsaugos paslaugų paklausą ir išlaidas, susijusias su didesniu nusikalstamumu. Politika, kuria sumažinamos šios išlaidos, gali būti ir teisinga, ir veiksminga.
• ES šalys, kurios priimdamos sprendimus dėl sistemos reformos atsižvelgia ne tik į švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumą, bet ir į jų teisingumą, gali maksimaliai padidinti grąžą. Jos turėtų rengti politikos priemones visam mokymosi visą gyvenimą procesui, kurios, sprendžiant dėl išlaidų prioritetų, leistų sudaryti ilgalaikius planus vietos bei nacionaliniu lygmenimis.

Ikimokyklinis ugdymas. Dėmesys mokymuisi ankstyvame amžiuje

• Didžiausią naudą ikimokyklinis ugdymas teikia vaikų vėlesnių pasiekimų ir jų socialinio prisitaikymo atžvilgiu. ES šalys turėtų daugiau investuoti į ikimokyklinį ugdymą ir taip sukurti tolesnio mokymosi pagrindą, sumažinti mokyklos nebaigusiųjų skaičių, užtikrinti rezultatų nešališkumą ir pagerinti bendrą įgūdžių lygį. Nepakankamų investicijų į ankstyvąjį mokymąsi pasekmės – ženkliai didesnės išlaidos korekcinėms priemonėms vėlesniame etape. Šios išlaidos gali apimti nusikalstamumo mažinimui, sveikatos stiprinimui, užimtumo didinimui ir kitoms socialinės politikos priemonėms skirtas išlaidas ir yra mažiau naudingos ekonomiškai.
• Programų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama mokymuisi ir asmeniniams bei socialiniams įgūdžiams, rezultatai paprastai būna geresni ir turi didesnį poveikį visą gyvenimą, o tėvų dalyvavimas yra būtinas. Daugelyje ES šalių reikės didinti specialiai apmokytų ikimokyklinio ugdymo pedagogų pasiūlą.

Pradinis ir vidurinis lavinimas. Visuotinio pagrindinio išsilavinimo kokybės gerinimas

• Švietimo ir mokymo sistemos turėtų visiems žmonėms suteikti pagrindinį išsilavinimą ir svarbiausius įgūdžius. Tai ypač svarbu kai kurioms socialiai nuskriaustoms grupėms ir toms ES šalims, kurios pasižymi dideliu migrantų ir tautinių mažumų skaičiumi.
• Dauguma tyrimų rodo, kad vaikų skirstymas* ankstyvame amžiuje didina išsilavinimo skirtumus dėl nevienodos socialinės padėties, o veiksmingumas ilgalaikiu laikotarpiu nesustiprėja. Atidėjus tokį skirstymą iki aukštesniojo vidurinio švietimo lygmens ir leidus pereiti į kitos pakraipos mokyklą, būtų galima sumažinti visuomenės sluoksniavimą ir užtikrinti teisingumą nesumažinant veiksmingumo.
• Įstaigų vietos autonomijos ir centrinės atskaitomybės sistemos gali pagerinti besimokančiųjų rezultatus, tačiau turi būti visapusiškai siekiama teisingumo.
• Svarbiausi veiksmingumą ir teisingumą užtikrinantys veiksniai yra mokytojų, kurie vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant labiausiai socialiai nuskriaustųjų įtraukimą, parengimo kokybė, jų patirtis ir motyvacija. Įdarbinimo politikos, užtikrinančios kokybišką mokymą socialiai nuskriaustiems mokiniams, plėtotę taip pat reikėtų laikyti prioritetu.

Aukštasis mokslas. Investicijų didinimas ir dalyvavimo plėtra

• Nemokamas aukštasis mokslas nereiškia, kad užtikrinamas visiškas teisingumas. Siekdamos stiprinti tiek veiksmingumą, tiek teisingumą, ES šalys turėtų sudaryti tinkamas sąlygas ir paskatas didesnėms investicijoms iš valstybės ir privačių šaltinių, įskaitant tam tikrais atvejais pasitelkti mokestį už mokslą ir kartu teikti paramą labiausiai socialiai nuskriaustiems asmenims.
• Aukštojo mokslo įstaigos, siekdamos patenkinti skirtingus socialinius ir ekonominius poreikius, turėtų siūlyti įvairesnius kursus ir paskatas.
• ES šalys turėtų profesinio švietimo ir rengimo sistemoje nustatyti lanksčius ir aiškius kelius toliau siekiant mokslo ar įsidarbinant. Jos taip pat turėtų tobulinti bedarbiams ir socialiai nuskriaustiems besimokantiesiems skirtas valstybines mokymo programas.

ES veiksmai

• Sprendžiant šiuos uždavinius svarbiausią vaidmenį vaidina ES šalys, o ES užtikrina, kad švietimo ir mokymo sistemų įvairovei būtų naudinga keistis patirtimi, visų pirma ikimokyklinio švietimo srityje.
• Mokymosi visą gyvenimą programoje remiamas milijonų asmenų judumas taip padedant jiems įgyti naujų įgūdžių ir prisitaikyti prie ES darbo rinkos. Tam pasitelkiami ES struktūriniai fondai, iš kurių remiamos sistemos reformos ir švietimą bei mokymą plėtojantys projektai.

KONTEKSTAS

Veiksmingumas ir teisingumas yra pagrindiniai veiksniai siekiant ES tikslų, kurių ji ėmėsi skatindama augimą ir darbo vietų kūrimą, pavyzdžiui, pagal Lisabonos programą ir naujesnę strategiją „Europa 2020“.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Pirmoji dalis – Principai. II antraštinė dalis – Bendrai taikomos nuostatos. 9 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 53)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. XII antraštinė dalis – Švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas. 165 straipsnis (EB sutarties ex 149 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 120–121)

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“ (KOM(2006) 481 galutinis, 2006 9 8)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (OL C 417, 2015 12 15, p. 25–35)

Tarybos išvados dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai (OL C 175, 2011 6 15, p. 8–10)

Komisijos komunikatas „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (KOM(2011) 66 galutinis, 2011 2 17)

2007 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo ir teisingumo (OL C 219E, 2008 8 28, p. 300–306)

Regionų komiteto nuomonė „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas ir Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visą gyvenimą kūrimas“ (OL C 146, 2007 6 30, p. 77–84)

paskutinis atnaujinimas 22.03.2018