Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS)

EPS apima ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą, bendrą pinigų politiką ir bendrą valiutą – eurą. Nors visos 27 Europos Sąjungos (ES) šalys dalyvauja ekonominėje sąjungoje, kai kurios tęsė integraciją ir įsivedė eurą. Kartu šios šalys sudaro euro zoną.

Ekonominė integracija suteikia daugiau naudos, vidinio efektyvumo ir tvirtumo ES ekonomikai bendrai ir kiekvienos ES šalies ekonomikai atskirai. Tai savo ruožtu turi tiesioginės naudos ES piliečiams: užtikrina ekonominį stabilumą, spartesnį augimą ir daugiau užimtumo galimybių.

Praktiniu požiūriu EPS reiškia:

• ES šalių ekonominės politikos formavimo koordinavimą;
• fiskalinės politikos koordinavimą, visų pirma valstybės skolos ir deficito ribas;
• nepriklausomą pinigų politiką, kurią euro zonoje vykdo Europos Centrinis Bankas (ECB);
• bendras taisykles ir finansų įstaigų priežiūrą euro zonoje;
• bendrą valiutą ir euro zoną.

Po 2008 m. finansų ir ekonomikos krizės ES labai sustiprino savo ekonomikos valdymo sistemas, kad galėtų geriau nustatyti galimas ekonomines problemas, tokias kaip per didelis valstybės deficitas, valstybės skolos lygis ar makroekonominis disbalansas, jų išvengti ir jas pašalinti, taip pat užtikrinti, kad Europa būtų geriau pasirengusi būsimiems ekonominiams sukrėtimams.

TAIP PAT ŽR.:

• Bendrosios ekonominės politikos gairės (BEPG)
• Konvergencijos kriterijai
• Ekonominė politika
• Europos Centrinis Bankas
• Europos semestras
• Europos Sąjunga
• Pinigų politika
• Stabilumo ir augimo paktas
• ES ekonominė ir pinigų sąjunga (santrauka)
• Ekonominė ir pinigų sąjunga (Europos Komisija)
• Ekonominė ir pinigų sąjunga (Europos Centrinis Bankas)