Taisyklės dėl pardavėjų ir vartotojų sudarytų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šios direktyvos tikslas – užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Tai daroma nustatant bendrąsias taisykles dėl tarp pardavėjų ir vartotojų sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių.

Jos apima:

• prekių atitiktį sutarčiai;
• teisių gynimo priemones neatitikties sutarčiai atveju;
• naudojimosi tomis teisių gynimo priemonėmis būdus;
• komercines garantijas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva taikoma pirkimo–pardavimo sutartims*, kurias vartotojas ir pardavėjas sudaro dėl prekių* tiekimo.

Direktyva netaikoma:

• skaitmeninio turinio* ar skaitmeninių paslaugų* teikimo sutartims, išskyrus atvejus, kai jie yra įtraukti į prekes arba su jomis tarpusavyje susieti, kad galėtų atlikti savo funkcijas, ir yra numatyti pirkimo–pardavimo sutartyje (skaitmeninių elementų turinčios prekės);
• fizinėms laikmenoms, naudojamoms tik kaip skaitmeninio turinio perteikimo priemonė (pavyzdžiui, kompaktiniams diskams, skaitmeniniams vaizdo diskams ir pan.).

Pardavėjai privalo užtikrinti, kad vartotojams pateiktos prekės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį:

• laikydamiesi to, kas nustatyta sutartyje, pavyzdžiui, prekės turi atitikti aprašymą, rūšį, kiekį bei kokybę, turėti funkcijas, kaip reikalaujama pagal sutartį, atitikti sutartą paskirtį ir pan.;
• laikydamiesi objektyvių atitikties kriterijų. Tai yra prekės turi:
  • atitikti paskirtį, kuriai tos rūšies prekės būtų paprastai naudojamos,
  • atitikti pavyzdį ar modelį, kuris buvo parodytas vartotojui,
  • būti pristatomos kartu su tokiais priedais, instrukcijomis ir įpakavimu, kokių vartotojas galėtų pagrįstai tikėtis,
  • pasižymėti tokiomis ypatybėmis ir savybėmis, kokių vartotojas galėtų pagrįstai tikėtis.

Pardavėjas yra atsakingas už bet kokią neatitiktį, paaiškėjusią per dvejus metus nuo pristatymo. Pirmaisiais metais vartotojas neprivalo įrodyti, kad trūkumas egzistavo pristatymo metu.

Skaitmeninių elementų turinčių prekių atveju:

• pardavėjas turi informuoti vartotoją apie visus naujinius, kurie yra būtini siekiant užtikrinti tų prekių atitiktį laikotarpiu, kurio vartotojas gali pagrįstai tikėtis, ir juos tiekti, išskyrus atvejus, kai skaitmeninis prekių elementas turi būti tiekiamas nuolat; tokiu atveju naujiniai turėtų būti teikiami visą tiekimo laikotarpį;
• pardavėjas yra atsakingas už bet kokią neatitiktį, paaiškėjusią per dvejus metus nuo pristatymo, išskyrus atvejus, kai skaitmeninis elementas turi būti tiekiamas nepertraukiamai ilgesnį laiką; tokiu atveju pardavėjas yra atsakingas visą tiekimo laikotarpį.

Jei prekės turi trūkumų („neatitikties“ atveju), vartotojai turi teisę pasinaudoti šiomis teisių gynimo priemonėmis:

• nuspręsti, ar prekes nemokamai taisyti ar pakeisti per pagrįstą laikotarpį ir be didelių nepatogumų vartotojui. Pardavėjas gali pasiūlyti alternatyvią teisių gynimo priemonę, jei toks pasirinkimas neįmanomas arba pardavėjui kyla neproporcingų išlaidų;
• gauti proporcingai sumažintą kainą;
• nutraukti sutartį, išskyrus atvejus, kai trūkumas yra nežymus.

Komercinės garantijos:

• yra privalomos garantui, laikantis sąlygų, kurios nustatytos garantijos pareiškime ir susijusioje reklamoje, atsižvelgiant į tas, kurios yra vartotojui palankesnės;
• pateikiamos vartotojui aiškia, suprantama kalba ir taip, kad informacija būtų vėliau prieinama;
• apima:
  • pareiškimą, kad prekių neatitikties atveju vartotojas pagal įstatymą turi teisę nemokamai iš pardavėjo reikalauti teisių gynimo priemonių,
  • garanto vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą;
  • procedūrą ir sąlygas, kad garantija būtų įvykdyta.

ES šalys gali:

• nustatyti, kad ši direktyva netaikoma viešuosiuose aukcionuose parduodamoms naudotoms prekėms ir gyvų gyvūnų pardavimui;
• reglamentuoti sutarčių teisės bendruosius aspektus arba teisę į žalos atlyginimą, kai žalai netaikoma ši direktyva;
• leisti vartotojams pasirinkti konkrečią teisių gynimo priemonę, jeigu per 30 dienų nuo pristatymo paaiškėja prekių neatitiktis, arba nustatyti konkrečias taisykles dėl garantijų esant paslėptiems trūkumams.

ES šalys:

• negali taikyti griežtesnių ar švelnesnių nuostatų, kuriomis užtikrinama kitokio lygio vartotojų apsauga nei pagal šią direktyvą;
• gali pardavėjo atsakomybei taikyti ilgesnius terminus nei nustatyta šia direktyva;
• gali nustatyti nuostatas, kuriomis numatyta, kad vartotojas, norėdamas pasinaudoti vartotojo teisėmis, privalo informuoti pardavėją apie trūkumą per du mėnesius nuo tos dienos, kai vartotojas aptiko tokį trūkumą;
• užtikrina, kad būtų tinkamos ir veiksmingos priemonės, užtikrinančios šios direktyvos laikymąsi;
• informuoja vartotojus apie jų teises pagal šią direktyvą ir apie tų teisių užtikrinimo būdus;
• priima ir paskelbia direktyvoje numatytas nuostatas ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d.

Europos Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 12 d. turi Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikti direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

Panaikinimas

Nuo 2022 m. sausio 1 d. Direktyva (ES) 2019/771 panaikinama ir pakeičiama Direktyva 1999/44/EB (Vartojimo prekių pardavimo ir garantijų direktyva, VPPGD).

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

ES šalys turi taikyti taisykles nuo 2022 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

• Šia direktyva siekiama užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp aukšto vartotojų apsaugos lygio siekimo ir įmonių konkurencingumo skatinimo, tuo pačiu užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi. Tai yra bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, kuri sudaro platų pagrindą skatinti skaitmeninio aspekto integraciją į vidaus rinką, dalis.
• Šia direktyva papildoma Direktyva (ES) 2019/770, kuria nustatomos skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų, įskaitant skaitmeninį turinį, kuris pateiktas fizinėje laikmenoje (pavyzdžiui, skaitmeniniuose vaizdo diskuose (DVD), kompaktiniuose diskuose (CD), USB atmintinėse ir atminties kortelėse), teikimo taisyklės.
• Daugiau informacijos žr.:
  • Skaitmeninės sutartys Europoje (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB (OL L 136, 2019 5 22, p. 28–50)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1–27)

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1–11)

Vėlesni Reglamento (ES) 2017/1128 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12–16)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 10.09.2019