Europos kaimynystės priemonė (2014–2020 m.)

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

• Šiuo reglamentu sukuriama Europos kaimynystės priemonė (EKP).
• Europos kaimynystės priemonės tikslas – sukurti bendros gerovės ir geros kaimynystės erdvę, apimančią Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir šalis partneres, skatinant:
  • žmogaus teises, teisinės valstybės principą, tvarią demokratiją ir piliečių dalyvavimą;
  • tvarų ir integracinį augimą, ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi, įskaitant laipsnišką integraciją į ES vidaus rinką;
  • judumą ir žmonių tarpusavio ryšius, įskaitant studentų mainus;
  • regioninę integraciją, įskaitant tarpvalstybinio bendradarbiavimo (TB) programas.
• Pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir geram valdymui bus svarbus kriterijus, skiriant finansavimą šalims partnerėms.
• Kadangi Reglamentas (ES) Nr. 232/2014 nebetaikomas nuo 2020 m. gruodžio 31 d., atskirame Reglamente (ES) 2022/2192, nustatytos konkrečios taisyklės dėl tolesnio bendradarbiavimo programų, kurių įgyvendinimas sutriko dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir COVID-19 pandemijos, įgyvendinimo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Pagal EKP didžiausia finansavimo dalis teikiama 16 šalių partnerių, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika. Ši politika buvo peržiūrėta 2015 m., kad būtų galima reaguoti į naujus besivystančioms kaimyninėms šalims kylančius iššūkius, ir yra grindžiama diferencijavimu, bendrąja nuosavybe ir lankstumu.
• Šia finansine priemone siekiama stiprinti santykius su paramos gavėjais per dvišales, daugiašales ir TB programas.

Šalys partnerės

EKP paramos gavėjai yra Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Moldova, Marokas, Palestina*, Sirija, Tunisas ir Ukraina.

Tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas su Rusija (kuri nebuvo šalis partnerė, bet galėjo dalyvauti regioninio bendradarbiavimo projektuose) ir Baltarusija buvo sustabdytas nuo 2022 m. kovo mėn. dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

Europos kaimynystės priemonė taip pat teikia paramą regioninėms ir makroregioninėms strategijoms (pagal Juodosios jūros sinergiją) įgyvendinti.

Požiūris į paramą

• Europos kaimynystės priemonė diferencijuoja paramos lygius, pritaikydama pagalbą pagal šalių partnerių poreikius ir pažangą.
• ES parama:
  • grindžiama paskatomis (vadinamasis daugiau paramos už didesnę pažangą požiūris), didesnę paramą skiriant partnerėms, kurios tikrai įgyvendina tvarią demokratiją;
  • daugiau dėmesio skiriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms, kurias vykdo valstybės narės ir šalys partnerės;
  • siekiama stiprinti ryšius tarp ES ir šalių partnerių piliečių, leidžiant jiems dalyvauti ES vidaus programose, kaip antai „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“.
• Europos kaimynystės priemonė taip pat skatina piliečių organizacijas ir vietos valdžios institucijas įsitraukti į ES paramos rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną. Bendras programavimas su valstybėmis narėmis naudojamas siekiant sustiprinti ES koordinavimą, nustatyti ir parengti bendrus prioritetus.
• Paramą pagal Europos kaimynystės priemonę gaunančios šalys taip pat gali pasinaudoti:
  • porinimu, ES priemone, skatinančia dalytis patirtimi vykdant institucinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių viešojo administravimo institucijų ir paramos gavėjų ar šalių partnerių viešojo administravimo institucijų;
  • TAIEX (Techninės pagalbos ir informacijos mainų programa), kita priemone, pagal kurią šalims partnerėms teikiama trumpalaikė parama dalijantis ekspertinėmis žiniomis apie ES teisės aktų perkėlimą į šalies teisę, jų taikymą ir įgyvendinimą.

Biudžetas ir įgyvendinimas

• Europos kaimynystės priemonės biudžetas 2014–2020 m. siekia 15,433 mlrd. eurų.
• Pagrindinės šios programos įgyvendinimo taisyklės ir procedūros pateikiamos Reglamente (ES) Nr. 236/2014 dėl finansavimo pagal ES išorės finansavimo priemones.
• Europos Komisija priėmė įgyvendinimo aktą (Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 897/2014), kuriuo nustatomos konkrečios pagal EKP finansuojamų TB programų įgyvendinimo nuostatos. Jame aptariami tokie su programomis susiję aspektai kaip:
  • parengiamoji veikla,
  • turinys,
  • priėmimas,
  • koregavimai ir tikslinimai,
  • finansavimo susitarimai,
  • įgyvendinimo metodai,
  • bendrasis finansavimas ir nepiniginiai įnašai,
  • vykdymo laikotarpis,
  • programos struktūros,
  • valdymo ir kontrolės sistemos.
• 2020 m. Komisija priėmė Reglamentą (ES) 2020/879, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 897/2014, siekiant suderinti pagal EKP finansuojamų TB programų įgyvendinimo nuostatas su konkrečiomis reagavimo į COVID-19 pandemiją priemonėmis. Tokiu būdu siekiama, kad tarptautinio bendradarbiavimo programos lanksčiai ir veiksmingai prisidėtų prie sparčiai atsirandančių poreikių tenkinimo labiausiai paveiktuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos priežiūros, verslo (įskaitant mažąsias ir vidutines įmones) ir darbo rinkos, ir skatintų socialinį ir ekonominį atsigavimą teritorijose, kuriose vykdomos programos. Šiame keičiančiame reglamente, be kita ko, nurodyta, kad:
  • bendro finansavimo taisyklė netaikoma ES įnašui, susijusiam su patirtomis ir padengtomis išlaidomis, įtrauktomis į apskaitos metų, prasidedančių 2020 m. liepos 1 d. ir pasibaigiančių 2021 m. birželio 30 d., programos metines sąskaitas;
  • visų sutarčių, išskyrus jau sudarytas sutartis dėl didelių infrastruktūros projektų, pasirašymo terminas – 2021 m. gruodžio 31 d. – turėtų būti pratęstas dar vienais metais – iki 2022 m. gruodžio 31 d.;
  • negalima tikėtis, kad pagal programas finansuojama projektų veikla bus užbaigta 2022 m. gruodžio 31 d. Todėl šis terminas turėtų būti pratęstas dar vienais metais – iki 2023 m. gruodžio 31 d.;
  • apskaitos metais nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. audito institucijos gali taikyti nestatistinį imties sudarymo metodą;
  • išimtiniais atvejais ir tinkamai pagrindus COVID-19 pandemijos sąlygomis projektų sutartys gali būti sudaromos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus;
  • procedūriniai veiksmai, kurių turi imtis Komisija, turėtų būti sutrumpinti nereikalaujant, kad Komisijai, kuri turi įvertinti projektą, būtų pateikiama išsami projekto paraiška;
  • išimties tvarka išlaidos, kuriomis stiprinami reagavimo į krizes pajėgumai COVID-19 pandemijos sąlygomis, turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d.;
  • siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 dėl ES struktūrinių ir sanglaudos fondų (žr. santrauką) ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 nuostatų nuoseklumą, abiejų rūšių tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimas yra suderintas – programų vykdymo laikotarpis pratęsiamas vienais metais, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Programos įgyvendinimo trikdžių šalinimas

Siekiant šalinti programos įgyvendinimo trikdžius, atsiradusius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos poveikio, Reglamentu (ES) 2022/2192 siekiama:

• sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms ir regionams naudotis Europos kaimynystės priemonės ištekliais, kad būtų remiamos priemonės, skirtos migracijos problemoms, kylančioms dėl Rusijos karinės agresijos, spręsti;
• leisti netaikyti šiuo metu taikomų bendro finansavimo taisyklių, kad būtų galima lanksčiai sutelkti esamus investicinius išteklius šiems trikdžiams pašalinti;
• palengvinti teisinį tikrumą dėl kitų aspektų, su kuriais susiduria programos institucijos.

Reglamentu leidžiama, pvz.,:

• teikti 100 proc. bendrą ES finansavimą EKP-TB programoms 2021 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 1 d. ir 2023 m. liepos 1 d. prasidedančiais ataskaitiniais metais – tai reiškia, kad nacionalinio bendro finansavimo nebereikės;
• suteikti teisę atgaline data nuo Rusijos invazijos pradžios dalyvauti projektuose, skirtuose migracijos problemoms spręsti pagal EKP-TB programas;
• išimties tvarka netaikyti reikalavimo, kad visuose projektuose būtų bent vienas naudos gavėjas iš šalies partnerės ir kad visa veikla turėtų tikrą tarpvalstybinį ar tarptautinį poveikį ir naudą;
• vykdyti programą administruojančių institucijų veiklą, kuria siekiama paspartinti būtinus jau patvirtintų ir įpusėjusių įgyvendinti projektų, įskaitant didelius infrastruktūros projektus, pakeitimus.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos kaimynystės politika (Europos išorės veiksmų tarnyba)
• TAIEX ir porinimas (Europos Komisija)
• Regioninė politika (Europos Komisija)

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27–43).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2022 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2192, kuriuo dėl 2014–2020 m. bendradarbiavimo programų, remiamų pagal Europos kaimynystės priemonę ir įgyvendinamų pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, įgyvendinimo sutrikdymo nustatomos konkrečios nuostatos (OL L 292, 2022 11 11, p. 1–11).

2020 m. birželio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/879, kuriuo dėl konkrečių nuostatų, kuriomis pagal Europos kaimynystės priemonę finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos suderinamos su konkrečiomis reagavimo į COVID-19 pandemiją priemonėmis, iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014 (OL L 203, 2020 6 26, p. 59–62).

2014 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, nustatomos konkrečios finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos (OL L 244, 2014 8 19, p. 12–54).

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 897/2014 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 30.03.2023