EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 08 14

COM(2023) 488 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Trečioji 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo ataskaita

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Trečioji 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo taikymo ataskaita

2021 m. lapkričio 26 d. išvadose Taryba pabrėžė mokslinių tyrimų infrastruktūrų integravimo ir struktūrizavimo vaidmenį Europos žinių ir inovacijų ekosistemoje, patvirtino naujausią Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) veiksmų planą, palankiai įvertino Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) teisinio pagrindo vertinimą ir pakartojo savo raginimą Komisijai pateikti kitą ERIC įgyvendinimo ataskaitą. 2022 m. gruodžio 2 d. Tarybos išvadose dar kartą patvirtinta ERIC sistemos svarba siekiant sudaryti sąlygas steigti mokslinių tyrimų infrastruktūrą administruojančius subjektus, pripažinta nuo sistemos įsigaliojimo įsteigtų ERIC pažanga ir Komisija paraginta pasiūlyti iniciatyvą dėl galimos sistemos raidos.

Šioje trečiojoje ERIC reglamento įgyvendinimo ataskaitoje apžvelgiama dabartinė ERIC padėtis, nurodomos pagrindinės ERIC galimybės teikti socialinę ir ekonominę naudą Europai ir jos piliečiams, taip pat aptariami likę uždaviniai ir galimi sprendimai, kaip užtikrinti veiksmingą ERIC finansavimą ir veikimą.

ERIC reglamentu siekiama atkreipti dėmesį į vieną iš didžiausių naujų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo problemų, susijusią su tuo, kad nėra tinkamo visų valstybių narių sutarto teisinio pagrindo, kuris leistų imtis partnerystės iniciatyvų su partneriais iš įvairių šalių. Juo supaprastinama tarptautinio juridinio asmens steigimo procedūra, kad būtų galima įsteigti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuo labiau sumažinti vyriausybių derybas ir teikti pirmenybę investicijoms, kad būtų galima spręsti pagrindines problemas. Juo suteikiama galimybė sukurti lanksčią vidaus valdymo struktūrą, todėl jo nariai įstatuose gali nustatyti savo teises ir pareigas, organus ir jų kompetenciją, taip pat kitas vidaus tvarkos nuostatas, kaip to reikalaujama atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos mokslinių tyrimų infrastruktūros rūšį ir veiklos sritį.

Nuo tada, kai 2018 m. buvo pateikta paskutinė ERIC ataskaita, ERIC skaičius didėja – iki šiol įsteigti 26 ERIC ir rengiamos dar bent septynios ERIC paraiškos, kai kurios iš jų jau pasiekė brandos etapą. Bendras penkerius metus ar ilgiau veikiančių ERIC narių skaičius, palyginti su steigėjų skaičiumi, padidėjo 70 proc., o tai patvirtina ERIC teisinio pagrindo patrauklumą mokslinių tyrimų įstaigoms ir valstybėms narėms. Kiekvieną ERIC sudaro vidutiniškai 14 narių, atstovaujančių pusei ES valstybių narių, o kai kurie iš jų jau apima didžiąją Sąjungos dalį. Apskaičiuota, kad iki šiol į ERIC iš viso investuota apie 9 mlrd. EUR. ERIC sėkmė paskatino sukurti panašias sistemas, pavyzdžiui, Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą (EDIC) ir Europos lustų infrastruktūros konsorciumą (ECIC).

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų srityje ERIC vaidmuo tampa vis svarbesnis remiant novatoriškus mokslinius tyrimus ir inovacijas, sprendžiant visuomenės uždavinius ir padedant Europai bendradarbiauti ir konkuruoti pasauliniu mastu. Tolesnis jų plėtojimas turėtų sudaryti sąlygas susieti platesnį mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklą ir padidinti jų paslaugų prieinamumą, atsižvelgiant į naujosios Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) prioritetus. Kad tai būtų pasiekta, reikėtų toliau optimizuoti keletą klausimų.

Tolesnis mokslinių tyrimų infrastruktūrų, įskaitant ERIC, plėtojimas turėtų būti ir toliau derinamas su platesniais ES politikos tikslais. Ilgalaikio ERIC finansavimo sistemos turi būti grindžiamos veiksminga visų galimų finansavimo šaltinių sinergija ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų stiprinamos ERIC prieigos programos ir didinamas jų paslaugų prieinamumas. ERIC šalys narės turėtų spręsti ERIC darbuotojų karjeros perspektyvų trūkumo problemą derindamos įdarbinimo sąlygas. Geriau apibrėžus ERIC veiklą, būtų lengviau taikyti atleidimą nuo PVM ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms. Siekiant didesnio ERIC poveikio, taigi ir jų tvarumo, turėtų būti pateiktos papildomos gairės dėl ERIC ekonominės veiklos ir valstybės pagalbos taisyklių.

ERIC gali tapti pasirinktina teisine priemone toliau plėtojant pasauliniu mastu integruotą mokslinių tyrimų infrastruktūros veiklą, jeigu bus sudarytos tinkamos sąlygos trečiosioms šalims dalyvauti ERIC veikloje, kad būtų įveiktos dabartinės teisinės ir veiklos kliūtys. Tai leistų geriau naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis visuose žemynuose, o tarptautiniams partneriams būtų sudarytos sąlygos dalytis pajėgumais, žinių ištekliais ir paslaugomis.

Tolesnė ERIC sistemos raida turėtų apimti šias sritis, nes jas reikia toliau optimizuoti arba suderinti.

1.Įvadas

Europos mokslinė kompetencija remiama pasauliniu mastu konkurencingomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, kurias sukūrė ir prižiūri ES valstybės narės ir Sąjunga. Dėl šios paramos mokslinių tyrimų infrastruktūros tapo Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) pagrindu ir padėjo formuoti tai, kaip šiuo metu Europoje vykdoma mokslinė veikla, daugiausia dėmesio skiriant bendradarbiavimui, įtraukumui ir atvirai prieigai. Kaip ir viešoji infrastruktūra, pavyzdžiui, transporto sistemos, mokslinių tyrimų infrastruktūros paprastai yra imlios kapitalui ir kartu gyvybiškai svarbios regionų ekonominei plėtrai ir gerovei.

Mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrai Europoje padeda nusistovėjusi ES politikos sistema, grindžiama strateginių prioritetų nustatymu, kurį užtikrina Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) 1 , ir bendru Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) teisiniu pagrindu, grindžiamu specialiu finansavimu pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą.

2009 m. priimtas ERIC reglamentas 2 , kuriuo siekiama palengvinti ES valstybių narių ir asocijuotųjų šalių didelių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą ir veikimą. Tai labai sėkmingas mechanizmas, padedantis Europos lygmeniu inicijuoti ir integruoti daug mokslinių tyrimų infrastruktūrų, derinant nacionalines investicijas ir mokslinių tyrimų prioritetus, sutelkiant išteklius ir ekspertines žinias. Į 26 jau įsteigtus ERIC investuota apie 9 mlrd. EUR. Pagal ESFRI veiksmų planą, t. y. „ESFRI gaires“, jau įgyvendinta 41 mokslinių tyrimų infrastruktūra, o 60 proc. iš jų įsteigtos kaip ERIC. Daugelio ERIC narių skaičius per kelerius metus nuo jų įsteigimo gerokai išaugo. Šiuo metu ERIC sudaro vidutiniškai 14 narių, o tai reiškia, kad ERIC apima pusę ES šalių. Jų, kaip veiksmingos tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo priemonės, patrauklumas didėja ir tarp asocijuotųjų šalių, o kai kurios iš jų jau perkėlė ERIC reglamentą į nacionalinę teisę (pavyzdžiui, Norvegija), ir tarp Europos tarptautinių partnerių.

Šioje trečiojoje ERIC reglamento įgyvendinimo ataskaitoje atsispindi didėjanti ERIC strateginė svarba Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų srityje ir atsižvelgiama į naujausius ES prioritetus. Ataskaitoje apžvelgiama dabartinė ERIC padėtis, nurodomos pagrindinės ERIC galimybės daryti mokslinę pažangą ir teikti socialinę bei ekonominę naudą Europai ir jos piliečiams. Joje taip pat aptariami likę uždaviniai ir galimi sprendimai, kaip užtikrinti veiksmingą ERIC finansavimą ir veikimą. Svarbų indėlį rengiant ataskaitą pateikė Komisijos ekspertų grupė 3 , parengusi Reglamento įgyvendinimo vertinimą, be kita ko, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant ESFRI ir ERIC forumą 4 , indėliu. Galiausiai ataskaitoje pasinaudota galimybe konsultuotis su ES valstybėmis narėmis dėl to, kaip toliau naudotis ERIC reglamentu ir didinti jo Europos pridėtinę vertę, taip pat dėl galimų poreikių optimizuoti arba suderinti kai kurias sistemos sritis.

2.Galimybė sutelkti pažangių mokslinių tyrimų išteklius ir ekspertines žinias

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros yra vienas iš pagrindinių EMTE ramsčių ir vienas sėkmingiausių iki šiol pasiektų jos laimėjimų.

Pastaruosius 20 metų pagal ESFRI sistemą ir jo veiksmų plano procesą nacionalinės vyriausybės glaudžiai bendradarbiavo su Europos Komisija ir mokslo bendruomene, kad paskatintų visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtrą ir skatintų jų bendradarbiavimą bei tinklaveiką.

ESFRI suteikė galimybę strategiškai reaguoti į tai, kaip Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistema galėtų veiksmingiausiai remti mokslo pažangą ir inovacijas visoje Sąjungoje, taip pat padėti siekti platesnių Europos politikos tikslų ir JT darnaus vystymosi tikslų. 2021 m. gruodžio mėn. ESFRI paskelbė šeštąją savo veiksmų plano redakciją 5 ir tai tapo vienu ryškiausių EMTE rezultatų: įdiegta 41 mokslinių tyrimų infrastruktūra ir vykdomi 22 projektai, kuriems sutelkta daugiau kaip 24 mlrd. EUR investicijų.

Šios bendros investicijos taip pat padėjo dar kartą patvirtinti Sąjungos lygmens tikslą 3 proc. Sąjungos BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą: jomis skatinamos nacionalinės investicijos, kai ES prioritetai atitinka nacionalines ir regionines strategijas.

Iš esmės pasikeitė mokslininkų bei novatorių galimybės naudotis pažangiausiais įrenginiais ir buvo pagerinti Europos mokslinių tyrimų rezultatai, nes buvo sutelkti mokslinių tyrimų ištekliai ir ekspertinės žinios, o mokslininkams suteikta galimybė naudotis specializuota įranga, technologijomis ir ištekliais, kurių jiems reikia moksliniams atradimams palengvinti, mokslinių tyrimų rezultatams gerinti ir inovacijoms skatinti.

Atsižvelgiant į naujus aplinkos, socialinius ir ekonominius tikslus, naujojoje EMTE numatoma, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla bus labiau prisidedama prie platesnių Europos politikos tikslų, susijusių su žaliuoju kursu, skaitmenine transformacija, konkurencinga bei stipria ekonomine baze ir reikšmingu indėliu sprendžiant pasaulinius uždavinius. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų srities prioritetai keitėsi atsižvelgiant į šiuos tikslus, be to, jais siekiama toliau remti pastangas siekti ES suverenumo ypatingos svarbos ir besiformuojančių technologijų srityje, įskaitant su sąžininga 6 žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusias technologijas.

Siekiant sustiprinti pokyčius, susijusius su platesniais Europos politikos tikslais, reikia naujų strateginių pačių mokslinių tyrimų infrastruktūrų bendrų pastangų, o tarp jų svarbus vaidmuo tenka veiksmingam ERIC veikimui ir lyderystei.

2.1.Mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos aplinkybės

Pastaruosius kelerius metus Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros buvo plėtojamos remiantis keliais strateginiais dokumentais.

2020 m. paskelbtoje ESFRI baltojoje knygoje „Making Science Happen“ 7 , kuria prisidedama prie naujosios EMTE kūrimo, pasiūlyta vizija, kaip sukurti konsoliduotą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemą, kuria grindžiama EMTE ir kurioje siūlomos tarpdalykinės, integruotos ir suderintos paslaugos, kad jų naudotojai galėtų spręsti didžiausius mokslinius uždavinius ir kaupti naujas žinias, taip pat siekiant kuo labiau padidinti jų poveikį sprendžiant aktualiausius pasaulinius visuomenės uždavinius ir kasdieniame Europos piliečių gyvenime.

Norint įgyvendinti tokią tvirtą ekosistemą, reikia išlaikyti absoliutų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų pajėgumų pranašumą pasaulyje, spartinti jų, kaip žinių ir inovacijų centrų, plėtrą ir naudojimą, stiprinti jų vaidmenį švietimo ir mokymo srityje, taip pat geriau išnaudoti jų duomenų mokslo ir duomenų inžinerijos ekspertines žinias ir didinti dalijimąsi duomenimis bei jų naudojimą. 2021 m. ESFRI veiksmų plane 8 išsamiau aptariama, kaip tai galima pasiekti.

Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakte 9 pabrėžiama, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros yra gerai veikiančios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos pagrindas, ir pripažįstama, kad dabartinė Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų aplinka yra vienas svarbiausių EMTE pasiekimų, taip pat pabrėžiama, kad reikia toliau remti jos plėtrą ir platesnį poveikį, kaip numatyta ESFRI baltojoje knygoje. Visų pirma, prioritetiniu veiksmu pagal dabartinę EMTE politikos darbotvarkę 10 siekiama stiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrų tvarumą, prieinamumą ir atsparumą EMTE, nes tai yra svarbus tolesnio žinių vidaus rinkos stiprinimo ES elementas.

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemos plėtra taip pat buvo vienas svarbiausių iš eilės Tarybai pirmininkavusių valstybių narių darbotvarkės klausimų. Visų pirma, 2022 m. gruodžio mėn. Konkurencingumo taryba paskelbė išvadas dėl mokslinių tyrimų infrastruktūros 11 , kuriose nagrinėjami įvairūs ekosistemos aspektai ir jos vaidmuo Europos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, taip pat Sąjungos politiniai prioritetai.

2.2.ERIC reglamento įgyvendinimo padėtis. Svarbiausi pasiekimai

ERIC reglamentu siekiama atkreipti dėmesį į vieną iš didžiausių nustatytų naujų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo problemų, susijusią su tuo, kad nėra tinkamo visų valstybių narių sutarto teisinio pagrindo, kuris leistų imtis partnerystės iniciatyvų su partneriais iš įvairių šalių. Juo supaprastinama tarptautinio juridinio asmens steigimo procedūra, kad būtų galima įsteigti ir valdyti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuo labiau sumažinant vyriausybių derybas. Juo suteikiama galimybė sukurti lanksčią vidaus valdymo struktūrą, todėl jo nariai įstatuose gali nustatyti savo teises ir pareigas, organus ir jų kompetenciją, taip pat kitas vidaus tvarkos nuostatas, kaip to reikalaujama atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos mokslinių tyrimų infrastruktūros rūšį ir veiklos sritį.

Jau įsteigti 26 ERIC 12 ir dar keli šiuo metu rengiami, jie apima įvairias mokslo sritis ir valdo įvairias mokslinių tyrimų infrastruktūras – sutelktas vienoje vietoje, keliose vietose ar paskirstytąsias.

Dauguma iki šiol įsteigtų ERIC valdo paskirstytąsias mokslinių tyrimų infrastruktūras ir kai kuriais atvejais taiko įvairius daugiarūšius ir daugiadalykius metodus, taip patvirtindami ERIC teisinės struktūros tinkamumą įgyvendinti įvairias bendradarbiavimo sistemas. Buvo pripažinta, kad šis metodas sėkmingas, ir dabar Komisija ir Taryba svarsto panašias sistemas kitose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninės infrastruktūros 13 , puslaidininkių 14 ir Europos gynybos 15 srityse.

Įsteigtų ERIC sąrašas pateikiamas II priede. Visos ES valstybės narės yra bent vieno ERIC narės, o dešimtyje iš jų yra ERIC registruota buveinė. Devynios asocijuotosios šalys 16 yra ERIC narės, o Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip pat įsikūrusios ERIC registruotos buveinės. Dvi tarpvyriausybinės organizacijos yra ERIC narės. Verta pažymėti, kad ERIC narių skaičius ilgainiui didėja. Bendras visų esamų ERIC narių (įskaitant stebėtojus) skaičius siekia 357 narius ir stebėtojus, iš kurių tik 232 yra steigėjai. Palyginti su steigėjų skaičiumi, narių skaičius iš viso padidėjo 54 proc. Penkerius metus ar ilgiau veikiančių ERIC narių skaičius padidėjo 70 proc., o tai patvirtina ERIC teisinio pagrindo patrauklumą.

Paskirstytieji ERIC apima mazgus ir punktus, veikiančius šimtuose universitetų ir nacionalinių (ir kai kurių tarptautinių) mokslinių tyrimų institucijų. Tai ilgalaikės institucinės partnerystės, kurios bus vykdomos dešimtmečius, t. y. gerokai ilgiau, nei numatyta dabartinėje mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) bendrojoje programoje ar nacionalinėse programose ir iniciatyvose.

3.ERIC indėlis atsižvelgiant į ES prioritetus ir sprendžiant pasaulinius uždavinius

Mokslinių tyrimų infrastruktūros yra prioritetinė bendrų Sąjungos veiksmų sritis pagal Europos MTI paktą, kuriuo siekiama gerinti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų, geriau išnaudoti ir sujungti mokslinių tyrimų infrastruktūras, integruoti jas į EMTE ir išnaudoti jų potencialą sprendžiant pasaulinius uždavinius, kuriuos įsipareigota spręsti pagal JT darnaus vystymosi darbotvarkę ir Paryžiaus susitarimą.

Siekiant šių tikslų, mokslinių tyrimų infrastruktūros yra būtinos, kad būtų sukurtas pagrindas novatoriškiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms sprendžiant pasaulinius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir pasaulinės sveikatos problemos, ir padedant Europai bendradarbiauti ir konkuruoti pasauliniu mastu, be kita ko, pasinaudojant skaitmenine pertvarka ir technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu (DI).

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų srityje ERIC atlieka vis svarbesnį vaidmenį remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima geriau spręsti šiuos uždavinius. Tolesnė jų plėtra turėtų sudaryti sąlygas plačiau susieti platesnį mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklą ir naująją EMTE.

3.1.Žalioji pertvarka

Vis daugiau ERIC remia mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant teisingos žaliosios pertvarkos, klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės nykimo mažinimo. ECCSEL ERIC prisideda prie ekonomiškai efektyvių sprendimų, susijusių su anglies dioksido surinkimu, naudojimu ir saugojimu, taigi ir prie mažesnio anglies dioksido kiekio energetikos ir pramonės sektoriaus. CERIC-ERIC kuria energijos kaupimo srities paslaugas ir bendradarbiauja su Švariojo vandenilio partnerystės įmone. Europos neutronų tyrimo centro ERIC vykdoma statyba padedama kurti naujas ir geresnes medžiagas energetikos sprendimams, taip pat technologijas, mažinančias mokslinių tyrimų infrastruktūrų anglies pėdsaką. ESS ERIC teikia patikimus duomenis apie elgesio modelius, svarbius sprendžiant klimato kaitos problemą. ICOS ERIC duomenimis apie anglies ciklą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą remiama klimato kaitos ir neutralaus anglies dioksido poveikio Europos politika ir kuriamos naujos miestų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėjimo koncepcijos. ERIC „Euro-Argo“ prisideda prie klimato kaitos taikomųjų programų, pavyzdžiui, pagal programą „Copernicus“, ir prie vandenynų būklės stebėsenos. ERIC „LifeWatch“ teikia e. mokslo mokslinių tyrimų priemones biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijoms bei paslaugoms suprasti. EMBRC-ERIC suteikia galimybę susipažinti su jūrų biologine įvairove visoje Europoje. AnaEE-ERIC remia prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo strategijas, skirtas augalų, dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės ateičiai. Kai kurie iš šių ERIC taip pat yra svarbūs pasaulinio masto subjektai, pavyzdžiui, ICOS ERIC yra vienas pagrindinių pasaulinio anglies dioksido projekto dalyvių, o ERIC „Euro-Argo“ – vienas pagrindinių tarptautinės „Argo“ programos rėmėjų.

Kaip ir bet kuri mokslinių tyrimų infrastruktūra, ERIC taip pat susiduria su skubiu jų pačių žalinimo poreikiu. Pastarojo meto energetikos krizė pakenkė įprastam daugelio ERIC, visų pirma daug energijos suvartojančių ERIC, veikimui ir ne tik. Siekiant įgyvendinti ES poveikio klimatui neutralumo tikslus ir spręsti išteklių (pavyzdžiui, energijos, vandens ir žaliavų) krizes, reikėtų skubiai apsvarstyti strategiją ir galimus veiksmus, siekiant sukurti tvarią mokslinių tyrimų infrastruktūrų aplinką. Reikėtų nustatyti ERIC investicijų į žalinimą poreikius ir išnagrinėti naujus finansavimo mechanizmus.

Vis dėlto paskirstytiesiems ERIC, kurie laikomi mažiau energijos suvartojančiais, tenka uždavinys kurti bendras strategijas ir įvairių mazgų sinergiją. Tam reikia bendrų patvirtintų metodikų, pagal kurias būtų galima įvertinti aplinkosauginį pėdsaką per visą gyvavimo ciklą, nustatyti technologijų poreikius ir parengti veiklos strategijas, be kita ko, susijusias su prieiga. Pavyzdžiui, vyksta diskusijos dėl bendros įrangos vietos ir bendrų paslaugų plėtros. Skaitmeninimas, kuriuo stiprinama nuotolinė ir virtuali prieiga, gali būti šių strategijų dalis.

3.2.Skaitmeninė pertvarka

Daugelis ERIC yra vienos pažangiausių organizacijų, kai kalbama apie skaitmenizaciją – tiek savo veiklos, įrangos ir prietaisų, tiek prieigos ir teikiamų paslaugų, tiek savo pačių generuojamų duomenų ir rezultatų. Pavyzdžiui, aplinkos srityje ERIC ir kitos mokslinių tyrimų infrastruktūros yra gerokai pažengusios į priekį skaitmenizuodamos visus duomenų gyvavimo ciklus, naudodamos automatizuotas priemones, kalibravimą ir duomenų tvarkymą, dirbtiniu intelektu grindžiamą analizę ir archyvavimą arba nuotolinę ir virtualią prieigą.

COVID-19 pandemija labai paspartino virtualių paslaugų ir nuotolinės prieigos kūrimą ir naudojimą. Tačiau tam prireikė didelių investicijų į IT, naujų ERIC darbuotojų įgūdžių, didesnės paramos vietoje ir tolesnio nuotolinių naudotojų mokymo. Virtuali ir nuotolinė prieiga gali tapti ypatingu iššūkiu naujiems naudotojams ir lemti prarastas tinklaveikos ir bendradarbiavimo galimybes, visų pirma pradedantiesiems tyrėjams.

ERIC skatina mokslą, kuriam reikia daug duomenų, ir aktyviai siekia, kad jų duomenys būtų randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami. Todėl ERIC yra svarbūs subjektai, padedantys kurti Europos atvirojo mokslo debesiją (EOSC). Šiuo tikslu jie tiesiogiai arba per savo nariams atstovaujančius subjektus dalyvauja įvairioje veikloje, kuria siekiama plėtoti EOSC ir susieti su EOSC įvairiose mokslo srityse. Daugelis ERIC taip pat yra EOSC asociacijos nariai.

3.3.Sveikatos problemos ir atsparumas krizėms

Gyvybės mokslų srities ERIC pagerino savo mokslinių tyrimų ir paslaugų rezultatus bei kokybę. Jų darbo srautai pagerėjo, o analizės tapo efektyvesnės. Nustatytos integruotos standartinės veiklos procedūros (SVP), duomenys tapo lengviau prieinami ir yra standartizuojami. Todėl ERIC yra geriau pasirengę remti mokslinius tyrimus, kuriais sprendžiamos įvairios sveikatos problemos, pradedant kova su vėžiu ir infekcinėmis ligomis ir baigiant retųjų ligų supratimu ir gydymu. Pastaraisiais metais intensyviai stiprindami pajėgumus, ERIC atlieka svarbų vaidmenį siekiant ES kovos su vėžiu misijos tikslų, užtikrindami galimybę naudotis paslaugomis ir duomenimis, sudarydami sąlygas pažangiausiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų galima geriau suprasti ir gydyti vėžį. Jie taip pat padeda EOSC sukurti prieigą prie įvairių vėžio mokslinių tyrimų duomenų, prieinamų visoje ES, kad jie būtų prieinami naudojantis viena bendra prieiga 17 . ERIC taip pat užmezgė veiksmingą bendradarbiavimą su Kovos su vėžiu misijos valdyba ir Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendrąja įmone.

ERIC, kaip ir kitos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įrodė, kad yra labai pajėgūs reaguoti į ekstremaliąją situaciją, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, greitai peržiūrėdami ir pritaikydami savo prieigos programos veiklą ir teikdami savo paslaugas, įskaitant paspartintas, ad hoc naujas paslaugas, skirtas su COVID-19 susijusiems moksliniams tyrimams remti. ERIC dalyvavo visuose vakcinų (pavyzdžiui, EATRIS ERIC) ir terapinių vaistų kūrimo (pavyzdžiui, EU-OPENSCREEN ERIC ir ERIC „Instruct“) projektuose, susijusiuose su diagnostikos priemonių moksliniais tyrimais ir tiesioginio bei netiesioginio krizės poveikio analize. Be to, su COVID-19 liga susiję mokslinių tyrimų duomenys buvo lengvai prieinami viešojoje erdvėje, o tai padėjo geriau suprasti klinikinį ligos poveikį, kurti gydymo būdus ir sekti naujas viruso atmainas pasitelkiant genomo sekoskaitą ir koordinuotai dalijantis duomenimis. Sutelkiant viešųjų duomenų infrastruktūrą, kad būtų galima dalytis mokslinių tyrimų duomenimis per Europos COVID-19 duomenų platformą 18 , svarbus vaidmuo teko tokioms infrastruktūroms kaip BBMRI-ERIC.

COVID-19 pandemija parodė, kad ERIC yra esminis ES atsparumo krizėms didinimo elementas. Be to, pandemija smarkiai išbandė pačių ERIC atsparumą. Atsižvelgiant į ERIC įvairovę, galima padaryti keletą išvadų, kaip padidinti jų pasirengimą būsimoms krizėms. Visų pirma organizaciniu lygmeniu svarbu stiprinti gebėjimus greitai pritaikyti prieigos modelius ir novatoriškai naudoti mokslinių tyrimų infrastruktūras, taip pat stiprinti įvairių ERIC mazgų ir jų tarpusavio koordinavimą. Politikos lygmeniu, kaip ir apskritai mokslinių tyrimų srityje, mokslinių tyrimų infrastruktūros nėra įtrauktos į nacionalinius krizių valdymo planus, o tai apsunkina jų veikimą ir tampa sunkiau naudotis jų išskirtiniais pajėgumais.

3.4.Technologinė plėtra, inovacijos ir švietimas

Pramonės bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys, stiprinantis ilgalaikį mokslinių tyrimų infrastruktūrų tvarumą ir padedantis plėsti ir įvairinti jų naudotojų bazę. Juo taip pat sudaromos sąlygos funkcinei mokslinių tyrimų ir pramonės politikos sinergijai. Be to, optimizavus jų naudojimą arba galimą atskyrimą, infrastruktūros gali padėti MVĮ kurti technologijas arba diegti novatoriškus sprendimus, paprastai gerokai mažesnėmis sąnaudomis nei teikiant komercines paslaugas.

Svarbus vaidmuo ERIC ir jų nacionalinius mazgus sudarančioms struktūroms gali tekti ir skatinant vietos ar regioninių ekosistemų, apimančių mokslinių tyrimų infrastruktūras, technologijų infrastruktūras, inkubacinius įrenginius ir pramoninius naudotojus, plėtrą, atveriant naujas galimybes vykdyti projektus su pramone, visų pirma MVĮ, su kuriomis mokslinių tyrimų infrastruktūros paprastai bendrauja vietos lygmeniu.

Tačiau, kadangi ERIC paslaugų teikimas pramonei vis dar ribotas ir fragmentiškas Europos ir nacionaliniu lygmenimis, jų inovacijų potencialas vis dar nepakankamai išnaudojamas. Norint didinti pramoninių naudotojų matomumą ir kurti ilgalaikes partnerystes, reikia skirti daug išteklių, laiko ir darbuotojų. Tik kai kurie ERIC gali įsteigti pramoninio bendradarbiavimo ir (arba) ryšių palaikymo biurą su specialiais darbuotojais. Jų vaidmuo – ne tik palaikyti ryšius su pramonės atstovais, bet ir parengti pasiūlymą tokiems naudotojams, kurių paslaugų poreikiai paprastai skiriasi nuo mokslinių naudotojų poreikių. Tai ypač svarbu mokslinių tyrimų infrastruktūroms, kai pasiūlymas pramonei yra kompleksinis, pavyzdžiui, kompetencija ir galimybė naudotis prietaisais. Tokiais atvejais ERIC taip pat teikia specialius mokymus, konsultavimo paslaugas ir rekomendacijas. Pramonės atstovai paprastai renkasi nuosavybinę prieigą už mokestį, o tai neatitinka kompetencija grindžiamų atviros prieigos taisyklių. Tai turi būti suderinta su pagrindiniu ERIC tikslu remti mokslinę kompetenciją ir su ribotos ekonominės veiklos principu.

Tarpusavyje susijusių ERIC ekosistemų poveikis taip pat matomas švietimo ir žmogiškųjų išteklių plėtros srityje. Jie pritraukia patyrusių tyrėjų ir inžinierių, todėl veikia kaip įgūdžių ir žinių perdavimo visuomenei ir ekonomikai platformos. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį rengiant tyrėjus ir skatinant mokslinį raštingumą, prisidedant prie įgūdžių ugdymo ir didinant karjeros mokslinių tyrimų srityje patrauklumą.

4.Visapusiškas ERIC reglamento taikymas

Pagrindiniai ERIC uždaviniai yra susiję su jų moksliniu, finansiniu ir veiklos tvarumu. Mokslinis tvarumas – tai gebėjimas teikti pažangiausias mokslinių tyrimų paslaugas ir duomenis, taip pat gebėjimas nuolat plėsti ir atnaujinti pasiūlą. Finansinis tvarumas pasiekiamas tada, kai ERIC finansavimo modeliu užtikrinamas pakankamas finansinių išteklių lygis, kad bent vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima nenutrūkstamai vykdyti visas jo funkcijas, taip pat paliekama erdvės tolesnei plėtrai. Veiklos tvarumas yra susijęs su tinkamų žmogiškųjų išteklių išsaugojimu, taip pat su nuolatiniu būtinų komponentų, kurie gali užtikrinti veiksmingą organizacijos mokslinio potencialo panaudojimą ir sklandų jos veikimą, teikimu.

4.1.Bendrų investicijų pritraukimas

Daugumos paskirstytųjų ERIC finansavimo modeliais užtikrinamas tik koordinavimo išlaidų finansavimas, o dalyvaujančių narių įsipareigojimai daugeliu atvejų apima tik su centriniu mazgu susijusias išlaidas. Paskirstytųjų mazgų veikla finansuojama iš įvairių biudžetų, dažnai iš universitetų ir institucijų, kuriose yra mazgai, institucinių biudžetų. Todėl trumpalaikis finansavimas apima tik koordinavimą, o tai trukdo daugeliui ERIC įstatuose dažnai numatytų bendrų veiksmų, tokių kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių koordinavimas, bendri viešieji pirkimai, bendri skirtingų šalių mazgų projektai, taip pat koordinuotas mokymas ir darbuotojų samdymas. Todėl tokia veikla paprastai vykdoma įgyvendinant ad hoc išorės finansuojamus projektus, kurie dažnai skiriami ES lygmeniu. Dėl to atsiranda didelis netikrumas dėl tolesnės ERIC plėtros ir veiklos finansavimo, o tai taip pat riboja jų atsparumą ir gebėjimą reaguoti į konkrečius poreikius.

Viena svarbi kliūtis, kuri ir toliau trukdo daugeliui ERIC išnaudoti visą savo potencialą, yra tai, kad trūksta tvaraus finansavimo jų prieigos programoms, kurios paprastai nėra finansuojamos iš įprasto veiklos biudžeto. Priešingai, prieiga iš esmės priklauso nuo ad hoc projektų finansavimo. Tai esminis uždavinys, kurį reikia įveikti, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti investicijomis į ERIC ir užtikrinti, kad tyrėjai Europoje ir už jos ribų turėtų prieigą prie geriausių mokslinių tyrimų infrastruktūrų.

Be to, siekiant išlaikyti ERIC konkurencingumą pasaulyje, jiems reikia nuolatinių investicijų į savo mokslinių pajėgumų didinimą, naujų ir patobulintų paslaugų kūrimą ir veiklos optimizavimą. Reikalingas didelis finansavimas, pavyzdžiui, ERIC žalinimui, duomenų tvarkymui laikantis randamų, prieinamų, sąveikių ir pakartotinai panaudojamų duomenų principų ir naujų technologijų, kurios retai planuojamos valstybių narių ilgesnio laikotarpio asignavimuose, kūrimui.

4.2.Veiklos optimizavimas

Pirmieji ERIC jau turi kelerių metų veiklos patirtį ir tampa brandžiomis organizacijomis, suvokiančiomis savo pranašumus, uždavinius ir kliūtis. Jų veikimas nuolat tobulinamas, tačiau, siekiant užtikrinti veiklos tvarumą, reikia išsamiau apsvarstyti kai kuriuos klausimus.

Žmogiškieji ištekliai

Nepaisant to, kad ERIC yra pagal ES teisę įsteigti juridiniai asmenys, jų žmogiškieji ištekliai iš esmės valdomi atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, t. y. į kiekvienos veiklos šalies teisinę sistemą. Todėl ERIC darbuotojai įdarbinami skirtingomis įdarbinimo sąlygomis ir ERIC būstinei tenka didelė administracinė našta. Tai taip pat daro didelį poveikį ERIC gebėjimui pritraukti mokslinių, techninių ir pagalbinių darbuotojų (administracinių, teisės, ryšių, duomenų ekspertų ir kt.) Europos lygmeniu ir apriboja ERIC darbuotojų galimybes siekti karjeros Europoje. Tai labai trukdo paskirstytojo ERIC darbuotojų judumui. Toks judumas ERIC viduje ir tarp jų, taip pat su kitomis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūromis, labai palengvintų (dažnai) retų ir labai specializuotų darbuotojų mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Didelė problema yra ir pensijų sistemų susiskaidymas. Šią problemą iš dalies galima išspręsti taikant pensijų sistemą RESAVER 19 , tačiau šią galimybę savo darbuotojams siūlo tik ribotas skaičius ERIC.

ERIC dirbančių darbuotojų statusas turėtų būti kuo labiau suderintas tarp skirtingų šalių ir atsižvelgiant į kitų ES dirbančių darbuotojų statusą, pavyzdžiui, bendrosiose įmonėse, siekiant skatinti judumą ir karjeros perspektyvas visoje Europos Sąjungoje. Šalys, kurios yra ERIC narės, savanoriškai galėtų pasinaudoti ERIC reglamento lankstumu ir įtraukti atitinkamas nuostatas į ERIC įstatus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam suderinimui. Atitinkamais atvejais, galinčiais sulaukti didelės politinės paramos, būtų galima apsvarstyti tolesnio derinimo su bendrųjų įmonių metodu galimybę.

Mokesčiai ir viešieji pirkimai

Esant tam tikroms sąlygoms ir apribojimams, ERIC gali būti atleistas nuo pirkimo PVM ir akcizų ir gali nustatyti savo viešųjų pirkimų taisykles. Taip teisinė sistema tampa patrauklesnė ir šalis skatinama investuoti į kitoje šalyje esančią mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Tai yra paskata technologijoms imlioms mokslinių tyrimų infrastruktūroms, pavyzdžiui, fizikos, kosmoso ir astronomijos srityse, bendrai kurti prototipų viešuosius pirkimus ir grąžą pramonei.

Tačiau išimtys yra ribotos ir paprastai taikomos tik prekėms ir paslaugoms, kurias visiškai apmoka ir įsigyja ERIC 20 . Todėl paskirstytųjų ERIC nauda labai dažnai apsiriboja jų centriniu koordinavimu ir, siekiant apriboti sudėtingas administracines procedūras, pirkimu priimančiojoje šalyje.

Jei mokesčių administratoriai geriau suprastų pagrindinius faktus ir geriau apibūdintų su ERIC veiklos sritimi susijusią veiklą, būtų lengviau taikyti išimtis.

Komisijos komunikatas dėl Komisijos indėlio į Europos gynybą 21 , kuriame atitinkamai nagrinėjama ERIC pavyzdžiu grindžiama teisinė sistema, galėtų suteikti galimybę išsamiau paaiškinti atleidimo nuo PVM vaidmenį vykdant bendras investicijas į ERIC.

Ekonominė veikla

Tam tikromis sąlygomis ERIC gali vykdyti ribotą ekonominę veiklą, siūlydamas prekes ir (arba) paslaugas konkrečioje rinkoje. Tokia veikla gali padėti patenkinti didėjančius novatoriško ir socialinio bei ekonominio poveikio poreikius ir taip padidinti ERIC tvarumą. Tačiau tokią veiklą reguliariai vykdo tik nedaugelis ERIC. Tikėtina, kad gali kilti abejonių dėl tikrosios sąvokos „ribota ekonominė veikla“ reikšmės, taip pat dėl valstybės pagalbos taisyklių laikymosi ir atleidimo nuo PVM sąlygų. Šis klausimas, be kita ko, turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į pažangiąją specializaciją ir vertinant galimą regioninių fondų paramą (pavyzdžiui, tam tikroms ERIC struktūros dalims kurti ir vėliau naudoti). Tai taip pat apima kitus aspektus, pavyzdžiui, kaip ERIC gali kurti pumpurines įmones (ir vėliau dalyvauti jų veikloje), perduoti technologijas ir gauti pajamų iš paslaugų, nesusilpnindami ERIC statuso.

Veiklos sinergija

Dauguma ERIC, ypač paskirstytųjų, turi nedidelius centrinius biurus, kurių darbuotojų ištekliai ir biudžetas integracijai yra riboti. Tokiomis aplinkybėmis ERIC vadovams ir jų valdymo organams (generalinėms asamblėjoms) sunku įgyvendinti ekonomiškai efektyvius metodus, pavyzdžiui, steigti arba pirkti bendras įvairių ERIC vidaus paslaugas (pavyzdžiui, gauti bendras teisines ar mokesčių srities konsultacijas, kurti bendrus netiesioginio aptarnavimo padalinių pajėgumus arba remti bendrus įvairių ERIC vyriausybių atstovų posėdžius).

Be to, reikia išsamesnių mokslinių, veiklos ir finansinių ataskaitų, kad atitinkamoms įvairių ERIC grupėms būtų lengviau kurti bendras išorės paslaugas. Žinios apie realiąsias išlaidas padėtų, pavyzdžiui, sklandžiau sutelkti ERIC išteklius, kad būtų galima sąveikiau reaguoti į mokslo ir visuomenės uždavinius. Tai taip pat padėtų aiškiau įvertinti galimą ES paramą pirmajam paslaugų, visų pirma susijusių su ES prioritetais, įgyvendinimui. Reikėtų toliau plėtoti ERIC teikiamų mokslinių tyrimų infrastruktūrų paslaugų katalogus.

4.3.ERIC valdymo supaprastinimas

26 ERIC pasiekia ir integruoja išteklius visoje Europoje, įtraukdami visas ES valstybes nares ir devynias asocijuotąsias šalis. Jiems reikia didelio finansavimo ir nepiniginių įnašų, taigi ir didelių asignavimų bei investicijų, tikintis, kad grąža bus didesnė nei atskiros nacionalinės investicijos. ERIC taip pat yra tolesnių investicijų varomoji jėga, pavyzdžiui, sąveikauja su struktūriniais fondais ir dalyvauja finansuojant konkurencingus projektus. Atsižvelgiant į tai, jie nuolat stebimi ir skatinami taikant tarptautinius vertinimo metodus, užtikrinant konkurenciją ir bendradarbiavimą visuose ERIC, o tarptautinė prieiga atrinktiems naudotojams grindžiama kompetencija.

ERIC reglamento įgyvendinimą vertinanti Komisijos ekspertų grupė pabrėžė, kad kuriama ERIC sistema, kurios vaidmuo – struktūrizuoti ir integruoti mokslinių tyrimų veiklą ir išteklius. Tačiau ji taip pat nustatė aiškias problemas, trukdančias šiai ERIC sistemai tapti tikru EMTE instituciniu pagrindu 22 .

Koordinavimas ir stebėsena

Siekiant išspręsti registro arba stebėsenos centro funkcijos trūkumo problemą, taigi ir išsamių žinių apie visus ERIC sistemos komponentus trūkumo problemą, pradėta įgyvendinti ES finansuojama priemonė ERIC koordinavimui ir stebėsenai remti. Išsamesnės žinios apie ERIC, visų pirma paskirstytuosius, palengvins jų sisteminį valdymą individualiu ir grupių lygmeniu, padidins jų matomumą ir pagerins supratimą apie įgyvendinimo iššūkius ir jų sprendimo būdus. Tai turėtų palengvinti ERIC pripažinimą nacionalinėje aplinkoje ir alternatyvų ribotos trukmės projektų finansavimui paiešką. Tai taip pat turėtų paskatinti teikti suderintas ataskaitas ir prisidėti prie ESFRI stebėsenos proceso.

ERIC forumas

ERIC forumas organizuoja ERIC ir būsimų ERIC tinklą, siekdamas užtikrinti bendrą atstovavimą ir remti integravimo ir koordinavimo veiklą, taip plėtodamas sisteminį požiūrį. Forumas taip pat sukūrė grupes, kurios sudaro sąlygas greitesniam ir tvirtesniam bendradarbiavimui vienodesnėse dalykinėse srityse ir kartu padeda vykdyti daugiadalykius veiksmus tarp grupių. Šiuo metu ERIC mokosi suvienyti jėgas, kad pasauliniu mastu spręstų kylančius ir didelius visuomenės uždavinius. Tuo tikslu jie vis dažniau atsižvelgia į sąveikumo reikalavimus, be kita ko, susijusius su jų raida ir priemonėmis. ERIC forumas taip pat plėtoja savo analizės pajėgumus, kuriais remiama mokslinių tyrimų infrastruktūros politika.

Prieigos programų stiprinimas ir prieigos politikos supaprastinimas

ERIC reglamente reikalaujama, kad Europos mokslinių tyrimų bendruomenei būtų suteikta veiksminga prieiga. Todėl ERIC įstatuose kaip esminiai elementai turi būti išdėstyti pagrindiniai principai, apimantys naudotojų prieigos politiką ir užtikrinantys atitiktį Reglamentui. Todėl ERIC yra pagrindiniai atvirąjį mokslą įgalinantys veiksniai ir tarpvalstybinės prieigos skatintojai. Nors ERIC veiklos sritis, dydis, rūšis ir naudotojų profilis labai skiriasi, galima nustatyti bendrus metodus ir tendencijas ERIC viduje (kai jie paskirstyti) ir tarp ERIC (ir kitų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų), ypač teminių grupių srityje. Aiškesnė ir paprastesnė prieigos politika sustiprins ERIC integracinį ir koordinacinį vaidmenį.

Nuolatinio ir tvaraus prieigos programų finansavimo trūkumas riboja daugelio ERIC plėtrą ir trukdo išnaudoti visą jų potencialą. Siekiant spręsti šią problemą, būtų galima apsvarstyti naujus Europos ir nacionalinio lygmens bei ERIC bendradarbiavimo modelius. Prieiga prie mokslinių tyrimų infrastruktūros yra EMTE politikos darbotvarkės dalis, o ERIC ir ERIC forumo prašoma prisidėti prie susijusių pokyčių, įskaitant Prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų chartijos peržiūrą ir diskusijas dėl būsimos ES paramos prieigai.

4.4.Tarptautinės aprėpties stiprinimas

ERIC įgyja vis svarbesnį tarptautinį aspektą, stiprėjantį dėl pasauliniu mastu sujungtų tinklų, ir tai naudinga keičiantis patirtimi ir gerąja praktika. Jie praturtina savo rezultatus dalydamiesi prieiga prie savo mokslinių paslaugų, duomenų ir informacijos.

ERIC yra naujas teisinis modelis, skirtas tarptautiniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje struktūrizuoti. Šiuo požiūriu jų plėtra yra svarbus orientyras tarptautinėms institucijoms, susijusioms su bendradarbiavimu mokslinių tyrimų infrastruktūros srityje, pavyzdžiui, EBPO Pasauliniam mokslo forumui ir G7 vyresniųjų pareigūnų grupei pasaulinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų klausimais.

ERIC vaidmuo pasaulinėje mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemoje buvo pripažintas ir Tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūrų konferencijoje 23 – joje buvo akcentuoti konkretūs jų pasaulinės aprėpties ir poveikio pavyzdžiai. Pavyzdžiui, JIV-ERIC valdomas įrenginys padėjo užtikrinti, kad Afrikos, Europos ir Azijos radijo astronominės observatorijos veiktų kaip viena unikali pasaulinio dydžio antena, leidžianti stebėti juodąsias skyles, įskaitant juodąją skylę, kuri yra mūsų galaktikos varomoji jėga, ir tai leidžia mums visiems geriau suprasti savo padėtį visatoje. Kiti pavyzdžiai – mūsų Žemės aplinkos stebėjimas. ERIC „Euro-Argo“ veikia kaip ES indėlis į pasaulinio vandenyno iniciatyvą ARGO. EMSO ERIC, apimantis gelminius stebėsenos centrus, yra susijęs su tarptautiniais partneriais JAV, Kanadoje, Australijoje ir Japonijoje. ICOS ERIC, CO2 stebėjimo infrastruktūra, teikia duomenis JT bendrajai klimato kaitos konvencijai, o EPOS ERIC vis dažniau tiria kietosios žemės elgseną – plokščių tektoniką ir žemės drebėjimus.

Inicijuodami mokslinių tyrimų infrastruktūros struktūrų tinklaveiką, grupavimą ir integravimą tarptautiniu lygmeniu ir juose dalyvaudami, ERIC yra esminė Europos indėlio kuriant integruotą, optimizuotą ir finansiškai tvarią pasaulinę mokslinių tyrimų infrastruktūros ekosistemą dalis, atsižvelgiant į Brno deklaracijoje nustatytus tikslus 24 . Neseniai buvo pasirašyti du susitarimo memorandumai: tarp „Instruct“ ERIC ir Nacionalinio energetikos ir medžiagų mokslinių tyrimų centro (Brazilija) taip pat „Euro-BioImaging“ ERIC ir „Institut Pasteur de Montevideo“ (Urugvajus). Šį procesą būtų galima sustiprinti siekiant nustatyti tolesnius bendrus tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus, taip pat tinkamas priemones ir galimybes derinti išteklius ir didinti sąveikumą, kad būtų galima veiksmingiau dalytis moksliniais duomenimis ir paslaugomis.

4.5.Socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas

Atsižvelgiant į palyginti dideles ir ilgalaikes investicijas, svarbu įvertinti ERIC siekiamus ir faktinius veiklos rezultatus bei poveikį. Poveikio vertinimas grindžiamas tuo, ką reikėtų pasiekti įgyvendinant keturis bendruosius tikslus: mokslinių žinių kūrimas, indėlis sprendžiant visuomenės uždavinius, indėlis į ekonominę plėtrą ir inovacijas ir indėlis į politikos formavimą.

Reikia susitarti dėl konkrečių tikslų ir poveikio aspektų, taip pat dėl to, kam tai turės įtakos, dėl pasirinktos metodikos ir nustatytų rodiklių.

Iš ERIC forumo parengtos specialios politikos apžvalgos 25 rezultatų matyti, kad kai kurie ERIC jau atliko poveikio vertinimus, tačiau taikė įvairias metodikas ir skirtingus rodiklius bei siekiamų rezultatų tipus. Tačiau šie veiksmai dažnai būdavo punktualūs. Poveikio analizei struktūriškai integruoti į ERIC valdymo kultūrą reikia specialių darbuotojų, finansavimo ir patikimos stebėsenos sistemos. Nuolatinės gairės ir parama ERIC būtų naudingos siekiant sustiprinti jų platesnio masto poveikį, taip pat toliau plėtoti poveikio vertinimo metodiką ir didinti jos nuoseklumą visuose ERIC.

5.Išvados

Nuo 2011 m. įsteigus 26 ERIC, ERIC reglamentas tapo teisine priemone, kuri buvo pasirinkta įgyvendinant didelę dalį bendrų Europos iniciatyvų mokslinių tyrimų infrastruktūrų srityje. Visų pirma jis tapo veiksminga mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų, kuriems ESFRI veiksmų plane teikiama pirmenybė, įgyvendinimo priemone. Sukūrus naujo pobūdžio mokslinių tyrimų organizaciją, jis akivaizdžiai paveikė Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų aplinką, padėdamas struktūrizuoti ir integruoti mokslinių tyrimų veiklą ir išteklius Europos mokslinių tyrimų erdvėje.

Tačiau, nors ERIC užtikrina didesnį teisinį tikrumą ir finansinį stabilumą, kaip ir daugeliui visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų, mokslinis, finansinis ir veiklos tvarumas tebėra iššūkis. Visų pirma reikia toliau dėti pastangas, kad būtų stiprinamos ERIC prieigos programos ir didinamas jų paslaugų prieinamumas. Be to, ERIC turimas finansavimas vis dar yra pernelyg fragmentiškas ir nenuoseklus, o įvairių galimų finansavimo šaltinių sinergija yra ribota. Taip pat reikia tvirtesnės sistemos, kad būtų galima įgyvendinti ERIC reglamentu arba PVM ir akcizų direktyvomis teikiamą naudą, pavyzdžiui, atleidimą nuo PVM ir specialias viešųjų pirkimų taisykles. Be to, reikia aiškiau apibrėžti leidžiamos ERIC ekonominės veiklos sritį, atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles. Vis dar yra nemažai veiklos problemų, pavyzdžiui, ERIC darbuotojų įdarbinimo sąlygų įvairovė, narystės sąlygos arba ERIC statuso pripažinimas nacionalinėse teisės sistemose.

Reikėtų imtis veiksmų siekiant toliau stiprinti ERIC kaip mokslinių tyrimų organizacijas ir didinti jų poveikį, be kita ko, pavyzdžiui, rinkti išsamią informaciją apie visus ERIC sistemos komponentus ir su kiekvienu ERIC susijusią veiklą, plėtoti veiklos sinergiją, be kita ko, teikiant bendras vidaus ar išorės paslaugas, skatinti sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti atsparumą krizėms.

Kai kurias sritis reikia toliau optimizuoti arba derinti. Tai visų pirma pasakytina apie ERIC darbuotojų karjeros perspektyvas ES lygmeniu, naujų inovacijų galimybių atvėrimą, geresnį ERIC pripažinimą nacionalinėje mokslinių tyrimų aplinkoje, įskaitant galimybę gauti nacionalinį mokslinių tyrimų finansavimą, taip pat palankesnių sąlygų bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais sudarymą.

Naujos EMTE politikos darbotvarkės rengimas, grindžiamas ESFRI darbu ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimu, gali tapti veiksmingu pagrindu aptarti tolesnius veiksmus.

I priedas. ERIC reglamentas: aplinkybės ir plėtra

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 187 straipsniu ERIC reglamentu nustatytas bendras teisinis pagrindas, papildantis tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimo nacionalines ir tarpvyriausybines teisines bei reguliavimo sistemas.

Jis buvo priimtas 2009 m., siekiant palengvinti didelių Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą ir veikimą keliose valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse, taip pat tarpvyriausybinėse organizacijose, numatant naują teisinę priemonę – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą (ERIC).

ERIC steigia Komisija, remdamasi bent trijų ES valstybių narių ir asocijuotųjų šalių pasiūlymu. Valdymo komitetas (ERIC komitetas) prižiūri įgyvendinimą kiekvienu konkrečiu atveju, o Komisija gali įsikišti, jei ERIC neatitinka savo veiklos srities. Komisija taip pat teikia ataskaitas Tarybai ir Europos Parlamentui pagal ERIC reglamento 19 straipsnį.

2013 m. gruodžio mėn. ERIC reglamentas buvo iš dalies pakeistas 26 , siekiant geriau atspindėti asocijuotųjų šalių, kurios į ERIC įtrauktos kaip priimančiosios šalys, indėlį, ERIC valdymo organuose suteikiant šioms šalims tokias pačias balsavimo teises kaip valstybėms narėms.

2014 m. liepos 14 d. Komisija priėmė pirmąją ERIC reglamento taikymo ataskaitą 27 ir pateikė ją Tarybai ir Europos Parlamentui, taip pat Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

Antrąją ataskaitą Komisija priėmė 2018 m. liepos 6 d. 28 , atsižvelgdama į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose pateiktą raginimą.

2021 m. lapkričio 19 d. išvadose Taryba „PABRĖŽIA mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant e. infrastruktūrą, integravimo ir struktūrizavimo vaidmenį visais lygmenimis Europos žinių ir inovacijų ekosistemoje, PRITARIA 2021 m. priimtam ESFRI veiksmų planui, PALANKIAI VERTINA vykdomą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) teisinės sistemos vertinimą ir PAKARTOJA savo raginimą Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. pateikti kitą ERIC įgyvendinimo ataskaitą“.

ERIC laikomas tarptautine įstaiga ar organizacija, kaip apibrėžta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų direktyvose. Todėl ERIC ir jo nariai gali būti atleisti nuo PVM ir akcizų perkant prekes ir paslaugas, naudojamas ERIC institucinei veiklai, jei nariai su tuo sutinka. Be to, kadangi pagal Viešųjų pirkimų direktyvą ERIC vertinamas kaip tarptautinė organizacija, jis gali nustatyti savo viešųjų pirkimų taisykles.

II priedas. Įsteigtų ERIC sąrašas ir jų skaičiaus didėjimas

Rengiant pirmąją ERIC reglamento taikymo ataskaitą buvo įsteigti septyni ERIC. Tai yra:

·SHARE-ERIC (Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimas) 29 , kurio priimančioji šalis dabar yra Vokietija,

·CLARIN-ERIC (Bendra kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūra) 30 , kurio priimančioji šalis – Nyderlandai,

·EATRIS ERIC (Europos pažangių taikomųjų medicinos mokslinių tyrimų infrastruktūra) 31 , kurio priimančioji šalis – Nyderlandai,

·ESS ERIC (Europos socialinis tyrimas) 32 , kurio priimančioji šalis – Jungtinė Karalystė,

·BBMRI-ERIC (Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra) 33 , kurio priimančioji šalis – Austrija,

·ECRIN-ERIC (Europos klinikinių tyrimų infrastruktūros tinklas) 34 , kurio priimančioji šalis – Prancūzija, ir

·ERIC „Euro-Argo“ 35 , kurio priimančioji šalis – Prancūzija.

Iki antrosios ataskaitos pateikimo buvo įsteigta dar dešimt ERIC. Tai yra:

·CERIC-ERIC 36 (Vidurio Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas), kurio priimančioji šalis – Italija,

·DARIAH ERIC 37 (Meno ir humanitarinių mokslų srities skaitmeninių mokslinių tyrimų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Prancūzija,

·JIV-ERIC 38 (Jungtinis labai ilgos bazės interferometrijos institutas), kurio priimančioji šalis – Nyderlandai,

·Europos neutronų tyrimo centro ERIC 39 , kurio priimančioji šalis – Švedija,

·ICOS-ERIC 40 (Integruotoji anglies ciklo stebėjimo sistema), kurio priimančioji šalis – Suomija,

·EMSO ERIC 41 (Europos daugiadisciplinis jūros dugno ir vandens storymės stebėsenos centras), kurio priimančioji šalis – Italija,

·ERIC „LifeWatch“ 42 (Europos e. mokslo ir technologijų infrastruktūra biologinės įvairovės ir ekosistemų moksliniams tyrimams vykdyti), kurio priimančioji šalis – Ispanija,

·CESSDA ERIC 43 (Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciumas), kurio priimančioji šalis – Norvegija,

·ECCSEL ERIC 44 (Europos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo laboratorija), kurio priimančioji šalis – Norvegija, ir

·ERIC „Instruct“ 45 (Integruotos struktūrinės biologijos infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Jungtinė Karalystė.

Nuo tada įsteigti dar devyni ERIC. Tai yra:

·EMBRC ERIC 46 (Europos jūrų biologinių išteklių tyrimų centras), kurio priimančioji šalis – Prancūzija,

·EU-OPENSCREEN ERIC 47 (Europos atvirųjų cheminės biologijos paieškos platformų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Vokietija,

·EPOS ERIC 48 (Europos tektoninių plokščių stebėjimo sistema), kurio priimančioji šalis – Italija,

·ERIC „Euro-BioImaging“ 49 (Biologijos ir biomedicinos mokslų vizualizavimo technologijoms skirta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Suomija,

·ELI ERIC 50 (Ekstremaliosios šviesos infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Čekija,

·AnaEE-ERIC 51 (Ekosistemų analizė ir eksperimentai), kurio priimančioji šalis – Prancūzija,

·MIRRI-ERIC 52 (Mikroorganizmų išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Portugalija,

·EU-SOLARIS ERIC 53 (Europos saulės energijos mokslinių tyrimų infrastruktūra saulės energijai koncentruoti), kurio priimančioji šalis – Ispanija, ir

·ACTRIS ERIC 54 (Aerozolių, debesų ir pėdsakinių dujų mokslinių tyrimų infrastruktūra), kurio priimančioji šalis – Suomija.

III priedas. Narystė ERIC

Narystės ERIC apžvalga (2023 m. balandžio mėn.)

Narystės raida

(1)   www.esfri.eu  

(2) OL L 206, 2009 8 8, p. 1. Dar žr. 1 priedą.

(3) EK ekspertų grupės ataskaita Assessment on the implementation of the ERIC Regulation .

(4) https://www.eric-forum.eu/

(5)   2021 m. ESFRI veiksmų planas .

(6) Žr. 2022 m. birželio 7 d. Tarybos rekomendaciją Nr. 9107/22 dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo.

(7)   ESFRI baltoji knyga | www.esfri.eu .

(8)   2021 m. ESFRI veiksmų planas .

(9)   Europos mokslinių tyrimų erdvė (europa.eu) .

(10) Žr. EMTE politikos darbotvarkę, ten pat.

(11)   Konkurencingumo tarybos išvados dėl mokslinių tyrimų infrastruktūros , 2022 m. gruodžio 2 d.

(12) Padėtis 2023 m. balandžio mėn.

(13) Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas (EDIC) pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, COM(2021) 574.

(14) Europos lustų infrastruktūros konsorciumas (ECIC) pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas), COM(2022) 46.

(15) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Komisijos indėlis į Europos gynybą“, COM(2022) 60.

(16) ERIC reglamento 2 straipsnis: „asocijuotoji šalis – trečioji šalis, kuri yra tarptautinio susitarimo su Bendrija šalis, pagal to susitarimo nuostatas ar jo pagrindu mokanti finansinį įnašą į visas Bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programas ar jų dalį“.

(17)

 BBMRI-ERIC, EATRIS ERIC, ECRIN-ERIC, EMBRC ERIC, EU-OPENSCREEN ERIC, ERIC „Euro-BioImaging“ ir ERIC „Instruct“ yra projekto „EOSC4Cancer“ dalis. Projektu siekiama užtikrinti, kad duomenys apie vėžio genomiką, vaizdavimą, medicininius, klinikinius, taip pat socialinius ir ekonominius aspektus būtų visiškai prieinami, stiprinant esamas jungtines ir sąveikias sistemas, skirtas saugiam randamų, prieinamų, sąveikių ir pakartotinai panaudojamų vėžio duomenų identifikavimui, dalijimuisi jais, jų tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui tarpvalstybiniu mastu.

(18)   COVID-19 duomenų portalas – spartesni moksliniai tyrimai naudojantis duomenimis (covid19dataportal.org) .

(19)   Pensijų taupymo priemonė Europos mokslinių tyrimų institucijoms . Interneto svetainė RESAVER Home | RESAVER .

(20) PVM komitetas, remdamasis beveik vieninga nuomone, rekomendavo užtikrinti, kad atleidimas nuo PVM būtų galimas tik tuo atveju, jei atstovaujančiam subjektui tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas tas subjektas įsigytų ERIC vardu ir jo naudai (Darbinis dokumentas Nr. 828 final, 2014 10 20).

(21) COM(2022) 60: „Komisija išnagrinės galimybę netaikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad būtų remiami bendri viešieji pirkimai ir bendra atsakomybė už gynybos pajėgumus, kuriamus bendradarbiaujant ES. <...>. Tokiomis aplinkybėmis būtų galima apsvarstyti galimybę sukurti teisinę sistemą, grindžiamą Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo pavyzdžiu, kurioje būtų taikoma atleidimo nuo PVM nuostata tais atvejais, kai įrangą perka ir valdo valstybių narių konsorciumai.“

(22) „Dėl to, kad trūksta išsamių žinių apie visus ERIC sistemos komponentus (visų pirma paskirstytuosius ERIC) ir jų matomumo, ribojamas jos struktūrinio poveikio valdymas ir įgyvendinimas ir mažėja galimybės tapti tikru EMTE instituciniu pagrindu. Siekiant struktūrizuoti ir integruoti nacionalinius išteklius, turėtų būti pripažįstamas ERIC ir jų veiklos vietų, kaip nacionalinių mokslinių tyrimų institucijų valstybėse narėse, teisinis subjektiškumas ir pajėgumai. Dėl Reglamento fiskalinių nuostatų įgyvendinimo problemų ir ribotos trukmės projektų finansavimo mažėja galima įvairių finansavimo šaltinių sinergija.“

(23) https://www.icri2022.cz/

(24)   Brno deklaracija dėl pasaulinės mokslinių tyrimų infrastruktūrų ekosistemos puoselėjimo | www.esfri.eu .

(25)   ERIC Forum Policy Brief_2022 (eric-forum.eu) .

(26) OL L 326, 2013 12 6, p. 1.

(27) COM(2014) 460 final.

(28) COM(2018) 523 final.

(29) OL L 71, 2011 3 18, p. 20.

(30) OL L 64, 2012 3 3, p. 13.

(31) OL L 298, 2013 11 8, p. 38.

(32) OL L 320, 2013 11 30, p. 44.

(33) OL L 320, 2013 11 30, p. 63.

(34) OL L 324, 2013 12 5, p. 8.

(35) OL L 136, 2014 5 9, p. 35.

(36) OL L 184, 2014 6 25, p. 49.

(37) OL L 239, 2014 8 12, p. 64.

(38) OL L 363, 2014 12 18, p. 156.

(39) OL L 225, 2015 8 28, p. 16.

(40) OL L 303, 2015 11 20, p. 19.

(41) OL L 268, 2016 10 1, p. 113.

(42) OL L 76, 2017 3 22, p. 35.

(43) OL L 149, 2017 6 13, p. 85.

(44) OL L 149, 2017 6 13, p. 91.

(45) OL L 173, 2017 7 6, p. 47.

(46) OL L 51, 2018 2 23, p. 17.

(47) OL L 82, 2018 3 26, p. 8.

(48) OL L 288, 2018 11 16, p. 10.

(49) OL L 285, 2019 11 6, p. 9.

(50) OL L 212, 2021 6 15, p. 3.

(51) OL L 43, 2022 2 24, p. 73.

(52) OL L 186, 2022 7 13, p. 14.

(53) OL L 304, 2022 11 24, p. 78.

(54) OL L 115, 2023 5 3, p. 15.