1

Šiuo apeliaciniu skundu Yoshida Metal Industry Co. Ltd (toliau – Yoshida) prašo panaikinti 2015 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Yoshida Metal Industry / EUIPO, (T‑331/10 RENV ir T‑416/10 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:302, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinius dėl 2010 m. gegužės 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 1235/2008-1 ir R 1237/2008-1, toliau – ginčijami sprendimai), susijusių su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūromis, kurias dėl dviejų Yoshida įregistruotų Europos Sąjungos prekių ženklų pradėjo Pi-Design AG, Bodum France SAS ir Bodum Logistics A/S (toliau – kartu vadinamos Pi-Design ir kt.), panaikinimo.

2

1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 13 d. Vis dėlto, atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo klostėsi faktinės aplinkybės, šiai bylai taikomas Reglamentas Nr. 40/94, bent jau kiek tai susiję su nuostatomis, kurios nėra tik procesinio pobūdžio nuostatos (2014 m. kovo 6 d. Sprendimo Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry, C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129, 2 punktas).

3

Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnyje „Absoliutūs atmetimo pagrindai“ buvo nustatyta:

„1.   Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>

<…>

3.   Šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų nuostatos netaikomos, jeigu dėl prekių ženklo naudojimo jis yra tapęs atskiriamu nuo tų prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos.“

4

Minėto reglamento 51 straipsnyje „Absoliutūs negaliojimo pagrindai“ buvo nurodyta:

„1.   Padavus prašymą [EUIPO] arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, [Europos Sąjungos] prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu:

<…>

3.   Jeigu negaliojimo pagrindai yra tiktai tam tikroms prekėms ar paslaugoms, kurioms [Europos Sąjungos] prekių ženklas yra įregistruotas, prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu tiktai šioms prekėms ar paslaugoms.“

5

Faktinės ginčo aplinkybės skundžiamo sprendimo 1–15 punktuose išdėstytos taip:

6

2010 m. rugpjūčio 12 d. ir rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Yoshida ieškinius dėl kiekvieno iš ginčijamų sprendimų panaikinimo. Grįsdama savo ieškinius Yoshida rėmėsi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu. Šis pagrindas buvo padalytas į tris dalis, grindžiamas, pirma, klaidingu šios nuostatos apimties aiškinimu, antra, klaidingu nagrinėjamų prekių ženklų dalyko vertinimu ir, trečia, klaidingu šio atsisakymo pagrindo taikymu.

7

2012 m. gegužės 8 d. sprendimais Yoshida Metal Industry / VRDT – Pi-Design ir kt. (Juodais skrituliais padengto trikampio paviršiaus vaizdas, T‑331/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:220) ir Yoshida Metal Industry / VRDT– Pi-Design ir kt. (Juodais skrituliais padengto paviršiaus vaizdas, T‑416/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:222) (toliau – 2012 m. gegužės 8 d. sprendimai) Bendrasis Teismas pritarė Yoshida nurodyto vienintelio pagrindo antrai daliai ir panaikino ginčijamus sprendimus.

8

2012 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo Pi-Design ir kt. apeliacinius skundus, kuriuose ji Teisingumo Teismo prašė panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą, pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia, grąžinti bylas Bendrajam Teismui ir įpareigoti jį grąžinti jas EUIPO apeliacinei tarybai tuo atveju, jeigu jis panaikintų Apeliacinės tarybos sprendimus, ir priteisti iš Yoshida bylinėjimosi išlaidas. Savo apeliaciniuose skunduose Pi-Design ir kt. nurodė vienintelį pagrindą, grindžiamą Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu.

9

2012 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo EUIPO apeliacinius skundus, kuriuose EUIPO Teisingumo Teismo prašė panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. sprendimus ir priteisti iš Yoshida bylinėjimosi išlaidas. Savo apeliaciniuose skunduose EUIPO nurodė du pagrindus, grindžiamus, pirma, tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė jam tenkančią motyvavimo pareigą, ir, antra, tuo, kad, kaip mano ir Pi-Design ir kt., buvo pažeistas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis.

10

2014 m. kovo 6 d. Sprendimu Pi-Design ir kt. / Yoshida Metal Industry (C‑337/12 P–C‑340/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2014:129) Teisingumo Teismas panaikino 2012 m. gegužės 8 d. sprendimus, grąžino bylas Bendrajam Teismui ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

11

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Yoshida nurodytą vienintelį pagrindą, taigi ir visus jos ieškinius.

12

Yoshida Teisingumo Teismo prašo:

13

VRDT prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Yoshida bylinėjimosi išlaidas.

14

Pi-Design ir kt. Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Yoshida bylinėjimosi išlaidas.

15

Grįsdama savo apeliacinį skundą, Yoshida remiasi dviem pagrindais.

16

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu, kuriuo remiasi pirmiausia, Yoshida nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, pirma, kai skundžiamo sprendimo 39 punkte nusprendė, kad „ši nuostata taikoma bet kokiam žymeniui, nesvarbu, ar jis būtų dvimatis, ar trimatis, kai visos žymens pagrindinės savybės atlieka techninę funkciją“.

17

Šiuo klausimu Yoshida teigia, kad Bendrasis Teismas laikėsi pozicijos, kuri prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 48, 52 ir 72 punktai), pagal kurią, viena vertus, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis nedraudžia kaip prekių ženklo įregistruoti žymens remiantis vien tuo, kad jis turi funkcinių savybių, ir, kita vertus, šioje nuostatoje nurodytais terminais „vien“ ir „būtina“ siekiama apibrėžti šių nuostatų apimtį taip, kad ji būtų taikoma tik prekės formai, kurios visos pagrindinės savybės įgyvendina tik techninį sprendimą.

18

Antra, Yoshida tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 64 ir 65 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad įregistruoti ginčijamus žymenis galima būtų tik tuomet, jeigu visi juodi skrituliai sudarytų šių žymenų „pagrindinį nefunkcinį elementą“ ir jie turėtų „akivaizdų ornamentinį požymį“. Yoshida teigimu, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis nedraudžia „hibridinių“ žymenų, kuriuose būtų vizualiai gerai matomų puošybos elementų, atliekančių ne tik techninę funkciją, bet ir galinčių turėti skiriamąjį požymį, registracijos. Taip yra ginčijamų žymenų atveju.

19

Trečia, Yoshida teigia, kad skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrojo Teismo nurodytame teiginyje, kad įregistravus ginčijamus žymenis „būtų nepagrįstai sumažintos konkurentų galimybės pateikti į rinką alternatyvias prekių formas, kurios atliktų tą pačią techninę apsaugos nuo slydimo funkciją“, neatsižvelgiama į tai, kad ginčijami žymenys apima skiriamąjį požymį turinčius puošybos elementus.

20

EUIPO ir Pi-Design ir kt. mano, kad Yoshida argumentus reikia atmesti.

21

Pirma, teigdama, kad ginčijami žymenys yra „hibridiniai“, Yoshida bando užginčyti išnagrinėjus svarbius įrodymus Bendrojo Teismo padarytas faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas išvadas, kurios visų pirma nurodytos skundžiamo sprendimo 46–50 ir 63–65 punktuose ir kurios susijusios su ginčijamų žymenų pagrindinėmis savybėmis.

22

Vis dėlto pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliaciją galima paduoti tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, išskyrus jų iškraipymo atvejį (2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Masco ir kt. / Komisija, C‑482/15 P, EU:C:2016:805, 35 punktas).

23

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad dėl išskirtinio argumento dėl iškraipymo pobūdžio ir pagal minėtas nuostatas, ir pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą visų pirma apeliantas įpareigojamas tiksliai nurodyti, kokius įrodymus iškraipė Bendrasis Teismas, ir įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių, jo nuomone, minėtas teismas iškraipė įrodymus. Toks iškraipymas turi būti aiškiai matomas iš bylos medžiagos, kad nereikėtų iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679 78 ir 79 punktus).

24

Nagrinėjamu atveju Yoshida, kuri iš esmės tik nurodo, kad ginčijamuose žymenyse yra svarbių puošybos ir skiriamųjų požymių, nepagrindžia savo argumentų bylos medžiaga, kuri galėtų aiškiai patvirtinti, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir įrodymus nenuspręsdamas, kad konkretus visų juodų skritulių išdėstymas ornamentiškai pakankamai išsiskiria, kad jį galima būtų laikyti ginčijamų žymenų pagrindiniu nefunkciniu elementu.

25

Antra, dėl Yoshida teiginio, kad iš skundžiamo sprendimo 39, 64 ir 65 punktų matyti, kad vertinimas, kurį Bendrasis Teismas atliko taikydamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktį, prieštarauja jurisprudencijai, kuri buvo suformuota 2010 m. rugsėjo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Lego Juris / VRDT (C‑48/09 P, EU:C:2010:516), pažymėtina, kad toks tvirtinimas paremtas nurodyto sprendimo skaitymu dalimis.

26

Iš minėto sprendimo matyti, kad apribodamas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinto atmetimo pagrindo taikymą tik žymenims, kuriuos sudaro „vien“ prekės forma, „būtina“ techniniam rezultatui gauti, teisės aktų leidėjas pagrįstai manė, kad visos prekės formos tam tikra prasme yra funkcinės, todėl būtų netinkama atsisakyti registruoti prekės formą kaip prekių ženklą tik dėl to, kad ji turi funkcinių savybių. Žodžiais „vien“ ir „būtina“ ši nuostata užtikrina, kad būtų atsisakoma įregistruoti tik tokias prekių formas, kurios tik įgyvendina techninį sprendimą, taigi kurių įregistravimas kaip prekių ženklo iš tiesų trukdytų kitoms įmonėms panaudoti tą techninį sprendimą. Iš tiesų toks įregistravimas pernelyg sumažintų konkurentų galimybes išleisti į rinką prekės formas, kuriomis įgyvendinamas toks pat techninis sprendimas (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 48 ir 59 punktai).

27

Kiek tai susiję su sąlyga, kad toks atmetimo pagrindas taikomas kiekvienam žymeniui, sudarytam „vien“ iš prekės formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, Teisingumo Teismas patikslino, kad vieno arba kelių nedidelių savarankiškų elementų buvimas žymenyje, kurio visus pagrindinius elementus lėmė tuo žymeniu perteikiamas techninis sprendimas, neturi įtakos išvadai, jog tokį žymenį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtintas atsisakymo pagrindas taikomas tik tada, kai visos žymens pagrindinės savybės yra funkcinio pobūdžio, todėl remiantis šia nuostata negalima atsisakyti registruoti tokio žymens kaip prekių ženklo, jei nagrinėjamos prekės forma turi didelį nefunkcinio pobūdžio elementą, pavyzdžiui, dekoratyvinį ar išgalvotą, kurio vaidmuo tokioje formoje yra svarbus (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C48/09 P, EU:C:2010:516, 52 punktą).

28

Kalbant apie sąlygą, pagal kurią prekės formą galima atsisakyti registruoti kaip prekių ženklą remiantis Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu tik tuo atveju, jeigu ji „būtina“ konkrečiam techniniam rezultatui gauti, pažymėtina, kad ši sąlyga nereiškia, kad nagrinėjama forma turi būti vienintelė, kuria galima pasiekti tokį rezultatą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C48/09 P, EU:C:2010:516, 53 punktas).

29

Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad teisingas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymas reikalauja, kad nagrinėjamo žymens pagrindines savybes tinkamai nustatytų institucija, nagrinėjanti prašymą įregistruoti tą žymenį kaip prekių ženklą. Kai nustatomos pagrindinės žymens savybės, kompetentinga institucija turi patikrinti, ar visos šios savybės atlieka nagrinėjamos prekės techninę funkciją (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 68, 69 ir 72 punktus).

30

Priešingai, nei teigia Yoshida, remiantis šiais teiginiais darytina išvada, kad tai, jog atitinkamas žymuo turi dekoratyvinių ar išgalvotų aspektų, nepanaikina galimybės taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje nurodyto atsisakymo pagrindo, jeigu šie aspektai neturi didelės reikšmės nagrinėjamos prekės formai, kurios visos pagrindinės savybės turi atlikti techninę funkciją.

31

Todėl skundžiamo sprendimo 39 punkte Bendrasis Teismas teisingai nurodė, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis taikomas, jeigu visos pagrindinės žymens savybės atlieka techninę funkciją. Be to, skundžiamo sprendimo 64 ir 65 punktuose nurodytas Bendrojo Teismo vertinimas, kuris iš esmės skirtas patikrinti, ar konkretus visų juodų skritulių išdėstymas yra svarbus nefunkcinis ginčijamų žymenų elementas, tinkamai perteikia šio sprendimo 26–28 punktuose primintas Teisingumo Teismo išvadas

32

Trečia, dėl Yoshida tvirtinimo, kad atsižvelgiant į ginčijamų žymenų skiriamąjį požymį negali būti taikomas Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis, pažymėtina, kad ji daro klaidą, nes šioje nuostatoje nurodytą specifinį atsisakymo įregistruoti pagrindą painioja su pagrindu, nurodytu minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriame numatyta, kad neregistruojami jokio skiriamojo požymio neturintys prekių ženklai.

33

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad į Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalį įtrauktas draudimas registruoti kaip prekių ženklus žymenis, kurie yra vien prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti, užtikrina, kad įmonės negalėtų remtis prekių ženklų teise siekdamos neribotą laiką naudotis su techniniais sprendimais susijusiomis išimtinėmis teisėmis (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 45 punktas).

34

Be to, teisės aktų leidėjas ypač griežtai įtvirtino draudimą registruoti kaip prekių ženklus formas, būtinas techniniam rezultatui gauti, nustatydamas, kad Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintiems atmetimo pagrindams netaikoma to paties 7 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis. Taigi, iš šio reglamento 7 straipsnio 3 dalies matyti, kad net jei prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, dėl konkretaus naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, ją draudžiama įregistruoti kaip prekių ženklą (2010 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Lego Juris / VRDT, C‑48/09 P, EU:C:2010:516, 47 punktas).

35

Taigi, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje įtvirtinta kliūtis, galinti uždrausti įregistruoti kaip prekių ženklą žymenį, kurį sudaro vien prekės forma, būtina techniniam rezultatui gauti, net jeigu toks žymuo galėtų atlikti pagrindinę prekių ženklo funkciją – užtikrinti vartotojui atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės tapatumą ir leisti jam neklystant šias prekes ar paslaugas atskirti nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo BioID / VRDT, C‑37/03 P, EU:C:2005:547, 60 punktą ir 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Société des Produits Nestlé, C‑215/14, EU:C:2015:604, 38 punktą).

36

Taigi pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

37

Antruoju pagrindu, kuris nurodytas kaip papildomas, Yoshida tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalį, nes, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 48 ir 53 punktų, nenagrinėjo, ar šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymo sąlygos tenkinamos kiekvienos iš prekių, kurioms buvo įregistruoti ginčijami žymenys, atveju.

38

Be to, Yoshida tvirtina, kad Bendrasis Teismas negalėjo įvykdyti Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos taikydamas skundžiamame sprendime padarytas išvadas atitinkamoms prekėms be rankenų, būtent prie Nicos sutarties 8 klasės priskiriamiems galąstuvams ir galąstuvų laikikliams ir prie šios sutarties 21 klasės priskiriamiems namų apyvokos arba virtuvės reikmenims ir indams (ne iš brangiųjų metalų ir jais padengtiems) ir peilių stovams. Yoshida nuomone, šių prekių atveju Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis netaikytinas, nes ginčijami žymenys yra dvimačiai prekių ženklai, kuriuos galima naudoti kaip logotipus.

39

EUIPO ir Pi-Design ir kt. teigia, kad šį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti.

40

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad EUIPO pirmoji apeliacinė taryba padarė išvadą, jog ginčijami žymenys yra vaizdiniai prekių ženklai, sudaryti iš prekių, kurioms buvo prašoma registracijos, rankenos dvimačio vaizdo.

41

Iš ginčijamų sprendimų taip pat matyti, kad minėta EUIPO apeliacinė taryba, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčiu, pripažino, kad ginčijamų žymenų registracija kaip Europos Sąjungos prekių ženklų negalioja, ir toks pripažinimas taikomas visoms prekėms, kurioms šie žymenys buvo įregistruoti.

42

Vis dėlto remiantis Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos analize galima konstatuoti, kad nė vienoje proceso Bendrajame Teisme stadijoje Yoshida netvirtino, kad ginčijami sprendimai pažeidžia Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalį.

43

Iš tiesų formuluodama savo vienintelį pagrindą, kuriuo rėmėsi pirmojoje instancijoje ir kurį grindė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio pažeidimu, Yoshida apsiribojo teiginiu, kad ginčijami žymenys vaizdavo paprastą puošybos raštą, kuris neturėjo jokios funkcinės vertės, todėl jų negalima buvo laikyti kaip sudarytų vien iš prekės formos, būtinos techniniam rezultatui gauti, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

44

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos analizės matyti, kad nors pirmojoje instancijoje Yoshida nurodė, kad ginčijamų žymenų registracija apėmė įvairias prie Nicos sutarties 8 ir 21 klasių priskiriamas prekes, tai ji darė tik siekdama bendrai užginčyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymo ginčijamiems žymenims galimybę.

45

Tačiau antrajame apeliacinio skundo pagrinde Yoshida iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas neatliko ginčijamų sprendimų kontrolės atsižvelgdamas į Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 3 dalį, ir tvirtina, kad šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunkčio taikymo sąlygos netenkinamos kelių konkrečių prekių, kaip teigiama, neturinčių rankenų, atveju.

46

Šiuo klausimu iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad leisti šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą remtis pagrindu ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti Bendrajame Teisme, reikštų leisti jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik išanalizuoti pagrindų ir argumentų, kurias remtasi Bendrajame Teisme, vertinimą, kurį atliko pastarasis teismas (2016 m. lapkričio 8 d. Sprendimo BSH / EUIPO, C‑43/15 P, EU:C:2016:837, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

48

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

49

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

50

Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal minėto reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO ir Pi-Design ir kt. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Yoshida ir pastaroji bylą pralaimėjo, ji turi padengti su šia apeliacine byla susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: