13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/1

—

atsižvelgdamas į 2017 m. Europos semestro dokumentus, visų pirma į metinę augimo apžvalgą, šalių ataskaitas, nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl Europos Komisijos 2017 m. metinės augimo apžvalgos (RESOL-VI/019), priimtą 2017 m. vasario 8 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento pranešimą dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos (2016/2306(INI)),

1.

pabrėžia, kad 55 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su investavimo kliūtimis, kurias gali padėti pašalinti vietos ir regionų valdžios institucijos (1); primena, jog būtina spręsti vietos ir regionų valdžios institucijų funkcijų ir finansinių išteklių neatitikimo problemą;

2.

pabrėžia, kad sanglaudos politika toliau turėtų išlikti pagrindine ES investicine priemone. Tačiau mano, kad jos valdymas ir jos sąveika su Europos semestru turėtų būti tobulinami siekiant dar labiau padidinti sanglaudos lėšų dauginamąjį poveikį ir jos indėlį į tvarų ir integracinį augimą;

3.

nors ir pritaria 2015 m. sausį nustatytoms Stabilumo ir augimo pakto lankstumo riboms, RK ragina imtis papildomų priemonių viešosioms investicijoms, ypač į infrastruktūrą ir socialinę įtrauktį, padidinti, panašiai kaip Europos strateginių investicijų fondo bendro finansavimo atveju, netaikant nacionaliniam, regionų ar vietos bendram finansavimui Europos struktūrinių ir sanglaudos fondų kontekste Stabilumo ir augimo pakto apskaitos mechanizmo; nustatyti ES lygmens viešųjų investicijų kokybės tipologiją viešųjų išlaidų sąskaitose pagal jų ilgalaikį poveikį; peržiūrėti „struktūrinio deficito“ apskaičiavimo metodiką, kad būtų atsižvelgta į nacionalinės ekonomikos vidaus ypatumus ir viešųjų išlaidų struktūrinius skirtumus; ir pasiūlyti į makroekonominių rezultatų suvestinę įtraukti investavimo rodiklį;

4.

pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvauja apie 25 proc. EIB finansuojamų Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) projektų, tačiau, kaip parodė neseniai RK užsakymu atliktas tyrimas, dėl administracinių gebėjimų, ESIF sudėtingumo, miestų ir regionų žinių apie ESIF trūkumo, nemažos, su jų dalyvavimu susijusios problemos išlieka (2); pabrėžia, kad norint stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ESIF įgyvendinime ir užtikrinti geresnę ESIF projektų geografinę pusiausvyrą, būtinas geresnis informuotumas, techninė parama, konsultacijos ir sinergija su kitais ES finansavimo šaltiniais;

5.

pritaria Komisijos nuomonei, kad „panaudotos toli gražu ne visos ESIF galimybės skatinti žmogiškojo kapitalo plėtrą. Reikia imtis papildomų priemonių, kad būtų parengtos šiam sektoriui pritaikytos priemonės ir užtikrintas glaudesnis socialinių ir finansų subjektų bendradarbiavimas“ (3);

6.

pabrėžia, jog svarbu visais valdymo lygmenimis tęsti struktūrines reformas ir pašalinti biurokratiją, susijusią su vykdomu investavimu, kad pagerėtų verslo aplinka ir išaugtų mūsų ekonomikų patrauklumas investuotojams;

7.

nurodo, kad Europoje galimybė gauti finansavimą tebėra didelė problema MVĮ, pradedančioms ir plečiančioms veiklą įmonėms; palankiai vertina tokias priemones kaip Europos rizikos kapitalo fondų fondas; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, imtis tolesnių priemonių privačioms investicijoms pritraukti ir skatinti finansavimo šaltinių diferenciaciją.

8.

pakartoja savo raginimą geriau koordinuoti visas ES gebėjimų stiprinimo priemones ir ES fondų supaprastinimą; pabrėžia, kad 53 proc. 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nurodyti administracinių gebėjimų, ypač subnacionaliniu lygmeniu, klausimai;

9.

mano, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti remiamos valstybių narių pastangos įgyvendinti struktūrines reformas ir pašalinti su vykdomu investavimu susijusį biurokratizmą, ir todėl pritaria 2017 m. gegužės mėn. sprendimui sukurti 142,8 mln. EUR dydžio struktūrinių reformų rėmimo programą (2017–2020 m.), kuri padėtų įgyvendinti institucines, administracines ir struktūrines reformas, skirtas finansuoti europinę pridėtinę vertę sukuriančius veiksmus konkurencingumui, našumui, augimui, darbo vietų kūrimui, sanglaudai ir investicijoms didinti;

10.

pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę suteikti euro zonai fiskalinį pajėgumą, nes tai padėtų, jei ir kai reikia, stabilizuoti euro zoną;

11.

ragina Komisiją įvertinti sunkumus, su kuriais gali susidurti vietos ir regionų valdžios institucijos taikydamos viešųjų pirkimų direktyvas, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmeniu reikia priemonių, pavyzdžiui, žinių centrų, kurios technine pagalba ir gairėmis padėtų stiprinti visų valdymo lygmenų administracinius gebėjimus viešųjų pirkimų ir valstybės pagalbos srityse;

12.

pabrėžia, jog būtinas integracinis augimas ir ES socialinio matmens stiprinimas įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (4), nustatant tvirtą Europos socialinę darbotvarkę, kurioje konkurencingumas ir socialinis teisingumas vienas kitą papildytų ir kurioje, be kita ko, būtų numatyta Europos semestre teikti didesnę svarbą socialiniams rodikliams ir pagal našumo augimą suderinus realų darbo užmokestį;

13.

remdamasis Komisijos diskusijoms skirtu dokumentu dėl globalizacijos suvaldymo“ (5), pabrėžia būtinumą padėti pasiekti, kad globalizacija būtų naudinga kuo didesniam naudos gavėjų ratui, toliau plėtoti teritorinio atsparumo koncepciją ir nustoti skatinti „struktūrines reformas nesuvokiant, kad jų teritorinis poveikis yra nevienodas dėl regioninių skirtumų“, ir stiprinti ES pastangas suvaldyti globalizaciją remiantis trimis pagrindinėmis strategijomis: proaktyvia įgūdžių, žinių ir infrastruktūros gerinimo strategija, švelninimo strategija, įskaitant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGAF), bei kitas politikos formavimo priemones, ir dalyvaujamąja strategija, skirta geriau įtraukti piliečius į ES politikos formavimo procesą; taip pat ragina sustiprinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą padidinant jo biudžetą, fondą įtraukiant į daugiametę finansinę programą, iš esmės supaprastinant kriterijus fondo paramai gauti, užtikrinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investicijų fondais;

14.

yra įsitikinęs, kad norint atremti dabartinį pasaulinį spaudimą, būtina išsami ir teritorinė ES pramonės strategija (6), apimanti strateginį atitinkamų ES politikos sričių ir priemonių koordinavimą;

15.

pabrėžia, kad 76 proc. visų 2017 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su teritorijomis, t. y. su problemomis, labiau aktualiomis vieniems regionams ar miestams negu kitiems, ir (arba) jų įgyvendinimas priklauso nuo subnacionalinio valdžios lygmens; pažymi, kad 62 proc. šių rekomendacijų yra tiesiogiai skirtos vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir tai rodo vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą įgyvendinant struktūrines reformas;

16.

pabrėžia, kad dviejuose trečdaliuose 2017 m. nacionalinių reformų programų pripažįstami regioniniai skirtumai, visose jose minimas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas įgyvendinant nacionalines reformų programas, o 70 proc. iš jų paminėtas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionalines reformų programas, nors vis dar daugiausia konsultacijų forma;

17.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip nacionalinių reformų programų rengimo partnerių, dalyvavimas ankstyvuoju etapu, ir sistemingas daugiapakopio valdymo metodo taikymas labai pagerintų rekomendacijų įgyvendinimo rodiklius, padėtų spręsti didėjančių skirtumų regionuose problemą, didintų atsakomybę vietoje ir keltų pasitikėjimą valstybėse narėse ir tarp jų;

18.

ragina ES institucijas įgyvendinti RK pasiūlymą parengti elgesio kodeksą, kaip įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Europos semestrą (7), ir džiaugiasi, kad Europos Parlamentas jam pritaria (8);

19.

rekomenduoja į 2018 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti atskirą skyrių apie regionų padėtį bei vietos ir regionų vaidmenį ir prašo valstybių narių tokį skyrių įtraukti ir į savo nacionalines reformų programas; džiaugiasi, kad palaikomas RK raginimas į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti teritorinį aspektą; ragina Europos Komisiją susitikti su vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais lankantis šalyse Europos semestro pradžioje; remia teritorinio aspekto įtraukimą į Europos semestrą ir kartu pabrėžia galimybę kaip vieną iš elementų įtraukti demografinius pokyčius, taip juos susiejant su Europos semestru, kaip nurodoma RK nuomonėje „ES atsakas į demografinius iššūkius“;

20.

atsižvelgdamas į dabartinį neatitikimą tarp kasmet konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pateikimo proceso ir į tai, kad ESI fondams reikia vidutinės trukmės ir ilgalaikių programų, pakartoja (9) savo įsitikinimą, kad sanglaudos politikos įtraukimas į nacionalines reformų programas turi būti pertvarkytas taip, kad būtų išlaikytas teritorinis aspektas ir partnerystės principu paremtas decentralizuotas metodas;

21.

pažymi, kad daugelis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų kartojasi keletą metų, kadangi sudėtingoms reformoms įgyvendinti reikia laiko; džiaugiasi, kad Europos Komisija pritaria RK pasiūlymui, kad pažanga, padaryta įgyvendinant šias rekomendacijas, būtų vertinama daugiamečiu, o ne metiniu pagrindu; pažymi, jog Komisija, remdamasi šiuo pagrindu, nustatė, kad „maždaug du trečdaliai iki 2016 m. priimtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendintos pasiekus bent tam tikrą pažangą“ (10) (palyginti su 43 proc. visų 2016 m. paskelbtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų); prašo Komisijos skaidriai paskelbti visus šio vertinimo elementus;

22.

pabrėžia, kad Europos semestrui būtina ilgalaikė politikos programa; šiame kontekste vertina Komisijos pastangas susieti strategiją „Europa 2020“, o tuo pačiu ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus su JT Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir su Darnaus vystymosi tikslais. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja daugybė skirtingų orientacinių sistemų ir jos yra sudėtingos, pabrėžia, jog būtinas politikos nuoseklumas, šių sistemų susiejimas ir nuosekli valdymo sistema, ir tikisi, kad Komisija nedelsdama pateiks atitinkamų pasiūlymų;

23.

pabrėžia, kad 2015 m. pradžioje prasidėjusi Europos pabėgėlių ir migrantų krizė daugeliui regionų ir vietos valdžios institucijų vis dar yra didelė problema. Todėl reikia esminio ir praktinio atsako, įskaitant naujų išteklių, Europos lygmeniu;

24.

reiškia susirūpinimą aukštu ilgalaikio nedarbo lygiu, ypač tarp jaunimo, darančio poveikį įvairių ES valstybių narių ekonomikoms; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti visų būtinų priemonių, skirtų darbo rinkai remti, įgyvendinimą;

25.

įgalioja Komiteto pirmininką šią rezoliuciją perduoti Europos Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Estijai.