Santraukos lentelė

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kuria iš dalies keičiama 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB, pasiūlymo poveikio vertinimas

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kokia tai problema ir kodėl ji yra ES masto?

Direktyva 2009/28/EB (Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva) nustatyti pagrindai, kuriais Europoje skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, ir privalomi nacionaliniai rodikliai, kiek atsinaujinančių išteklių energijos turi būti kiekvienos valstybės narės bendrame suvartojamos galutinės energijos kiekyje 2020 m. 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba sutarė, kad 2030 m. bent 27 % visos ES suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių ir kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nenustačius privalomų nacionalinių rodiklių. Prognozuojama, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis didės dėl ilgalaikio dabartinės politikos poveikio, technologijų pažangos paskatinto didesnio sąnaudų konkurencingumo, iniciatyvų dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos ir sektorių, kuriuose ta sistema netaikoma, elektros energijos rinkos modelio, valdymo ir energijos vartojimo efektyvumo. Tačiau be papildomų ES politikos iniciatyvų šios dalies didinimas būtų ekonomiškai neefektyvus ir ES lygmeniu nebūtų pasiekta sutarta atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

Ką reikėtų pasiekti? 

Keturios pagrindinės priežastys, kodėl energetikos sąjungos strategijos tikslais reikia peržiūrėti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą: i) padėti užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje nepadidėtų daugiau kaip 2°C, ir taip būtų įvykdytas 1,5°C Europos Sąjungos įsipareigojimas pagal Paryžiaus 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos uždavinius; ii) iki 2030 m. Europos Sąjungoje ekonomiškai efektyviai pasiekti bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį; iii) padidinti energijos tiekimo saugumą Europos Sąjungoje sumažinus jos priklausomumą nuo importo; iv) padėti Europos Sąjungai užsitikrinti pirmavimą pasaulyje atsinaujinančių išteklių energijos srityje ir tapti pasauliniu pažangių ir konkurencingų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų kūrimo centru.

Kokia yra ES lygmens veiksmų papildoma nauda (subsidiarumo principas)? 

Dėl tam tikro rinkos nepakankamumo ir kliūčių reikia ES lygmens iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad drauge valstybės narės ekonomiškai efektyviai ir kuo mažiau iškreipdamos rinkos sąlygas pasiektų privalomąjį ES bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. ES lygmens veiksmais pagal visoje ES galiojančius reguliavimo pagrindus bus užtikrintas investavimo sąlygų apibrėžtumas, nuosekli ir ekonomiškai efektyvi atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra visoje ES ir efektyvus energijos vidaus rinkos veikimas, tuo pat metu atsižvelgiant į valstybių narių galimybes įvairių rūšių atsinaujinančių išteklių energiją gaminti priklausomai nuo jų pasirinkto energijos rūšių derinio.

B. Sprendimai

Kokiais būdais galima pasiekti tikslus? Ar yra tinkamiausia galimybė, ar ne? Jeigu ne, kodėl? 

Apsvarstytos su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės. Poveikio vertinime visapusiškai išnagrinėta kiekviena politikos galimybė, palaipsniui pereinant nuo atskaitos scenarijaus (0 galimybė) iki didesnių, ES masto, priemonių. Nė viena galimybė nelaikoma tinkamiausia, taip Komisijai suteikiama politinės veiksmų laisvės spręsti dėl galimybių šiose penkiose srityse:

i) Galimybės elektros energijos sektoriuje naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos

Europos bendrieji paramos schemų reguliavimo pagrindai: 1. naudoti vien rinkos mechanizmus, 2. parengti priemonių rinkinį ir išaiškinti taisykles, 3. privalomai pereiti prie investicinės pagalbos.

Labiau koordinuotas regioninis metodas: 1. privaloma regioninė parama, 2. privalomas dalinis paramos schemų atvėrimas tarpvalstybiniam dalyvavimui.

Į atsinaujinančius išteklius orientuota finansinė priemonė: 1. ES lygio finansinė priemonė su plačiais tinkamumo kriterijais, 2. ES lygio finansinė priemonė, kuria būtų remiami rizikingi atsinaujinančių išteklių energijos projektai.

Administracinių procedūrų supaprastinimas: 1. griežtesnės nuostatos ir vieno langelio sistema, terminai ir paprastesnės techninio pertvarkymo procedūros, 2. ribota leidimų išdavimo procedūros trukmė – mažus projektus tvirtinti automatiškai ir apie juos pranešti paprastesne tvarka.

ii) Galimybės šildymo ir vėsinimo sektoriuje naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos

Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių šilumą ir vėsumą: 1. iškastinio kuro tiekėjams nustatyti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos įpareigojimą, 2. toks pats įpareigojimas visiems kuro tiekėjams.

Sudaryti geresnes sąlygas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos: 1. dalijimasis pažangaus darbo metodais, 2. energinio naudingumo sertifikatai ir prieigos prie vietinių šildymo ir vėsinimo sistemų suteikimas, 3. 2-os galimybės priemonės ir papildomi griežtesni vartotojų teisių reguliavimo pagrindai.

iii) Galimybės transporto sektoriuje naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos

Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją transporto sektoriuje: 1. ES įpareigojimas įmaišyti pažangiųjų degalų iš atsinaujinančių išteklių, 2. ES įpareigojimas įmaišyti transporto degalų iš atsinaujinančių išteklių ir mažinti maistinės kilmės biodegalų vartojimą (variantai: 2A. iki 2030 m. iš dalies atsisakyti maistinės kilmės biodegalų, 2B. iki 2030 m. visiškai atsisakyti tokių biodegalų, 2C. sparčiau atsisakyti maistinės kilmės biodyzelino ir labiau sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 m.), 3. išvardytos galimybės ir specialus ES įpareigojimas įmaišyti orlaivių ir laivų degalų iš atsinaujinančių išteklių, 4. įpareigojimas mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (variantai: 4B. bendras degalų ir elektros energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įpareigojimas, 4C. pažangiųjų degalų ir elektros energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įpareigojimas, 4D. pažangieji degalai, elektros energija ir įprasti degalai, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis mažesnis).

iv) Galimybės atsinaujinančių išteklių energijos vartotojams suteikti didesnių galių ir juos informuoti

Sudaryti sąlygas vartotojams elektros energiją gamintis iš atsinaujinančių išteklių ir ją saugoti: 1. pasigamintos energijos vartojimo ES gairės, 2. sudaryti sąlygas piliečiams elektros energiją gamintis iš atsinaujinančių išteklių ir ją kaupti, 3. nuotolinis pasigamintos energijos vartojimas savivaldybėms.

Informacijos apie elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, atkleidimas: 1. kilmės garantijų sistemos stiprinimas, 2. 1-os galimybės priemonės ir būtinas informacijos atskleidimas pagal kilmės garantijas, 3. 2-os galimybės priemonės ir kilmės garantijų taikymas visiems elektros energijos gamybos šaltiniams.

Iš atsinaujinančių išteklių pagaminto kuro, vartojamo šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuje, sekimas: 1. kilmės garantijų taikymas iš atsinaujinančių išteklių pagamintam dujiniam kurui, 2. kilmės garantijų taikymas iš atsinaujinančių išteklių pagamintam skystajam ir dujiniam kurui, 3. alternatyvios sekimo sistemos parengimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintam skystajam ir dujiniam kurui.

v) Galimybės užtikrinti, kad 2030 m. bus pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis

2020 m. nacionaliniai tikslai. Baziniai 2020 m. nacionaliniai rodikliai ar pagrindinis scenarijus

Trajektorija. Linijinė ar nelinijinė

Priemonės, kad gautas rodiklis nesiskirtų nuo numatyto ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklio: 1. persvarstyti nacionalinių planų užmojus, 2. įrašyti peržiūros sąlygą, kad vėliau prireikus būtų pasiūlyta papildomų ES lygio priemonių numatytam rodikliui pasiekti, 3. padidinti visoje ES taikomų priemonių užmojį, 4. nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius.

Priemonės, kaip išvengti gauto ir numatyto rodiklių skirtumo ir jį kompensuoti: 1. persvarstyti nacionalinius planus, 2. įrašyti peržiūros sąlygą, kad vėliau prireikus būtų pasiūlyta papildomų ES lygio priemonių numatytam rodikliui pasiekti, 3. padidinti visoje ES taikomų priemonių užmojį, 4. nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius.

Kokios yra įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonės? Kas kuriai galimybei pritaria?

2015 m. lapkričio 18 d. – 2016 m. vasario 10 d. vyko elektroninės viešos konsultacijos. Konsultuojantis įsitikinta, kad valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos ir ekspertų grupės sutinka, kad reikia stabilaus ir nuspėjamo ES atsinaujinančių išteklių energijos reguliavimo pagrindų, kad svarbu apibrėžti atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ir vėsumos, taip pat transporto degalų sričių priemones, kad reikia aktyvesnio vartotojų dalyvavimo, šalinti administracines kliūtis ir pasiekti privalomąjį ES bent 27 % rodiklį. Visos suinteresuotosios šalys apskritai sutarė, kad reikia stiprinti infrastruktūros, ypač susijusios su pažangiaisiais elektros energijos tinklais ir saugojimo sistemomis, kūrimą.

Valstybės narės akcentavo įpareigojimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jo nesieti su ūkio augimu ir atsinaujinančių išteklių energijos perspektyvumu. Kai kurios valstybės narės atkreipė dėmesį į atsinaujinančių išteklių svarbą energetinio saugumo ir priklausomumo nuo importo atžvilgiais. Pramonė akcentavo būtinybę kurti atsinaujinančių išteklių energijai tinkamą rinką, todėl integruoti rinkas, didinti ilgalaikę investicijų apsaugą, reikalauti stabilių reguliavimo sąlygų, kad būtų skatinamos inovacijos, užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir ES lygmeniu didinti konkurencingumą. Nevyriausybinės organizacijos pabrėžė, kad svarbu nustatyti piliečių teisę užsitikrinti didesnį decentralizavimą, suteikti daugiau galių vietos bendruomenėms, siekiančioms didesnio visuomenės pritarimo ateities sistemoms.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokia tinkamiausios galimybės nauda (jei tokia yra, jei nėra – pagrindinių galimybių nauda)? 

Poveikio visapusiškai išmatuoti šiuo metu neįmanoma, nes nepasirinkta jokia tinkamiausia galimybė. 1–4 galimybių priemonėmis sprendžiama investavimo sąlygų neapibrėžtumo problema, didinamas ekonominis efektyvumas, kompensuojamas rinkos nepakankamumas, atnaujinami galiojantys reguliavimo pagrindai ir didinamas piliečių pritarimas.

Įgyvendintos pagrindinės priemonės padės ES pasiekti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus (šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus išmesta dar 5 % mažiau, palyginti su atskaitos scenarijaus prognozėmis). Tos priemonės taip pat padės išleisti mažiau importuojamai energijai (jei bus pasiekti 2030 m. rodikliai, išlaidos 2021–2030 m. sumažės 221 mlrd. EUR) ir duos papildomos naudos, pavyzdžiui, padės sumažinti bendrąsias metines 12,3–19,5 mlrd. EUR taršos valdymo sąnaudas ir žalos sveikatai sąnaudas.

Kokios tinkamiausios galimybės sąnaudos (jei yra, kitaip – pagrindinių galimybių sąnaudos)? 

Pagrindinės parengtos galimybės gali paveikti visuomenę, ūkį ir aplinką valstybėse narėse. Jei įmanoma, toks poveikis išmatuotas.

Koks bus poveikis mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir konkurencingumui?

Poveikio vertinime padaryta specialių išimčių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad būtų užtikrinta, kad priemonės, kuriomis siekiama ES lygio 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklio, skatintų tokių įmonių konkurencingumą (pavyzdžiui, administracinis supaprastinimas, specialios nuostatos dėl viešosios paramos, platesnės pasigamintos energijos vartojimo priemonės).

Ar nacionaliniams biudžetams ir administracijoms bus padarytas reikšmingas poveikis? 

Valstybių narių bus prašoma prisidėti prie bendrų pastangų pasiekti ES 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį tam tikromis priemonėmis, kurios gali paveikti nacionalinius biudžetus ir administracijas.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus peržiūrėta?

Kai kurios Atsinaujinančių išteklių direktyvos nuostatos, susijusios visų pirma su nacionaliniais privalomais rodikliais, neteks galios 2020 m. gruodžio mėn. Poveikio vertinime siekiama išnagrinėti, kokias priemones į Atsinaujinančių išteklių direktyvą įtraukti po 2020 m. Pasirinkus kai kurias galimybes, reikės užtikrinti, kad į persvarstytą Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą būtų įrašytos peržiūros nuostatos ir taip būtų užtikrintas tinkamas nacionalinių privalomų rodiklių pakeitimo ES lygio 2030 m. rodikliu stebėjimas ir įgyvendinimas.