27.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 366/151

—

atsižvelgdamas į 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir 2000 m. gegužės mėn. jos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, 2002 m. sausio mėn. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ir 2011 m. gruodžio mėn. fakultatyvinį protokolą dėl pranešimo procedūros,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario mėn. JT principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ar ginkluotomis grupuotėmis (Paryžiaus principai),

—

atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

—

atsižvelgdamas į JT veiksmų planą „Vaikams tinkamas pasaulis“,

—

atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties 208 straipsnyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

—

atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (2008 m. sausio 30 d.),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų (atnaujinta 2008 m.),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija),

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Europos Sąjungai buvo įteikta Nobelio taikos premija ir vėliau gautas piniginis apdovanojimas, skirtas ES iniciatyvai „Taikos vaikai“,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2010 m. liepos 9 d. rezoliuciją Nr. 64/290 dėl teisės į mokslą ekstremaliosios padėties atvejais ir į atitinkamas gaires, įskaitant UNICEF ir UNESCO parengtas gaires,

—

atsižvelgdamas į Dakaro veiksmų planą, priimtą Pasaulio švietimo forume 2000 m. balandžio 26–28 d., ir į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Tūkstantmečio deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Inčono deklaraciją dėl švietimo 2030 m., priimtą Pasaulio švietimo forume, vykusiame 2015 m. gegužės 19–22 d.,

—

atsižvelgdamas į Oslo deklaraciją, priimtą 2015 m. liepos 6–7 d. Osle įvykusiame Aukščiausiojo lygio susitikime dėl švietimo siekiant vystymosi,

—

atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų švietimo ekstremalių situacijų ir užsitęsusių krizių atveju (O-000147/2015 – B8-1108/2015),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi, remiantis JT apytikriais duomenimis, konfliktų apimtose teritorijose gyvena vienas milijardas vaikų, iš kurių 250 mln. yra jaunesni nei penkerių metų ir jiems neleidžiama pasinaudoti savo pagrindine teise į švietimą; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad 65 milijonai vaikų (3–15 m. amžiaus) yra labiausiai nukentėję nuo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių, kurių metu gresia švietimo nutraukimas, ir apie 37 milijonai pradinio ir žemesniojo vidurinio amžiaus vaikų nelanko mokyklos nuo krizės nukentėjusiose šalyse; kadangi maždaug pusė viso pasaulio mokyklos nelankančių vaikų gyvena konfliktų apimtose teritorijose; kadangi 87 % mokyklos nelankančių vaikų Arabų valstybėse yra nukentėję nuo konfliktų ir tikėtina, kad kasmet apytiksliai 175 mln. vaikų nukenčia nuo gaivalinių nelaimių; kadangi tam tikros grupės, kaip antai skurstantys vaikai, mergaitės ir vaikai su negalia mato, kaip jų jau ir taip prastos perspektyvos dar labiau menksta konfliktų apimtose teritorijose ar pažeidžiamoje aplinkoje;

B.

kadangi beveik 10 mln. vaikų yra pabėgėliai ir apytiksliai apskaičiuota, kad 19 mln. visame pasaulyje yra perkelti savo šalies teritorijoje dėl konflikto;

C.

kadangi kiekvienas vaikas pirmiausia yra vaikas ir teisės jam turėtų būti užtikrinamos nediskriminuojant – nesvarbu, kokia jo ar jo tėvų etninė kilmė, tautybė ar socialinis statusas, taip pat ar jie migrantai ir koks jų gyventojo statusas;

D.

kadangi švietimas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir kiekvieno vaiko teisė; kadangi švietimas yra labai svarbus norint visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis;

E.

kadangi švietimas yra atsakingo pilietiškumo pagrindas, jis gali pakeisti visuomenę ir sudaryti sąlygas socialinei, ekonominei, politinei ir lyčių lygybei, taip pat yra labai svarbus siekiant mergaičių ir moterų socialinės, kultūrinės ir profesinės emancipacijos ir siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites;

F.

kadangi švietimas yra labai svarbus siekiant vaikų su negalia ir (arba) turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių integracijos ir gerinant jų gyvenimo sąlygas;

G.

kadangi nemokamas pradinis lavinimas yra pagrindinė teisė, kurią gerbti vyriausybės įsipareigojo pagal 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją; kadangi 2015 m. tikslas – užtikrinti, kad visi berniukai ir mergaitės baigtų visą pradinio lavinimo kursą; kadangi, nepaisant tam tikros pažangos besivystančiose šalyse, šis tikslas toli gražu nepasiektas;

H.

kadangi Dakaro veiksmų planas ir Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) sutelkė tarptautinę bendruomenę siekti visuotinės galimybės įgyti pradinį išsilavinimą, užtikrinti lyčių lygybę bei švietimo kokybę, tačiau nė vienas iš šių tikslų nebus pasiektas iki nustatytos datos – 2015 metų;

I.

kadangi bent 30 šalių visame pasaulyje išpuolius prieš švietimą vykdo valstybės saugumo pajėgos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės; kadangi mokyklų apsauga nuo valstybinių ir nevalstybinių ginkluotų grupuočių išpuolių ir karinio naudojimo atitinka Saugių mokyklų deklaraciją ir gaires dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

J.

kadangi vaikams, paaugliams ir jaunuoliams gresia vis didesnis pavojus ir jie nukenčia neproporcingai, visų pirma nestabiliose valstybėse; kadangi mokyklos nelankantiems vaikams ir paaugliams kyla didesnė ankstyvų santuokų ir nėštumo rizika, pavojus būti užverbuotiems ginkluotų pajėgų ar grupuočių, būti parduotiems ir išnaudotiems darbe; kadangi karo zonose humanitarinė pagalba dažnai yra vienintelė galimybė vaikams tęsti mokslus ir pagerinti savo perspektyvas, taip pat ji savo ruožtu padeda juos apsaugoti nuo išnaudojimo ir prievartos;

K.

kadangi kokybiškas švietimas ekstremaliųjų situacijų atvejais nėra kiekvienos humanitarinės atsakomosios priemonės dalis, daugiausia dėmesio visų pirma skiriama pradiniam ugdymui ir pirmenybė vis dar teikiama aprūpinimui maistu, vandeniu, medicininės pagalbos bei prieglaudos suteikimui ir todėl nuo konflikto ar gaivalinių nelaimių nukentėję vaikai neturi galimybių mokytis;

L.

kadangi humanitarinė pagalba švietimo srityje yra nedidelė, o platesnė parama vystymuisi suteikiama vėlai arba nesuteikiama iš viso; kadangi paslaugų teikimo sistemos yra prastai koordinuotos, sandorių sąnaudos yra didelės ir trūksta tinkamų reagavimo pajėgumų turinčių partnerių;

M.

kadangi pabėgėlių švietimo programavimo kokybė tebėra žema – 70 mokinių tenka vienas mokytojas, o nekvalifikuotų mokytojų yra dauguma;

N.

kadangi dėl naujų Darnaus vystymosi tikslų (DVT) bei susijusių tikslų yra nustatyta holistinė, plataus užmojo nauja darbotvarkė, skirta švietimui, kuri turi būti įgyvendinta iki 2030 m.;

O.

kadangi visuotinė galimybė įgyti aukštos kokybės valstybinį išsilavinimą, ne tik pagrindinį, bet ir ne mažiau svarbų vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, yra nelygybės panaikinimo ir DVT siekimo esmė;

P.

kadangi 2014–2020 m. ES investuos 4,7 mlrd. EUR į švietimą besivystančiose šalyse; tai yra daugiau palyginti su 2007–2013 m. investuota 4,4 mlrd. EUR suma;

Q.

kadangi Inčono deklaracijoje su susirūpinimu pažymima, kad konfliktai, gaivalinės nelaimės ir kitos krizės toliau trukdo švietimui ir vystymuisi, įsipareigojama sukurti labiau integracines, poreikius atitinkančias ir lankstesnes švietimo sistemas, taip pat pabrėžiama, kad švietimo poreikiai turi būti tenkinami saugioje, palankioje ir saugioje mokymosi aplinkoje be smurto;

R.

kadangi įgyvendinant ES iniciatyvą „Taikos vaikai“ maždaug 1,5 mln. vaikų, gyvenančių 26 šalyse, kuriose yra konfliktų ir ekstremalių situacijų, suteikiama galimybė lankyti mokyklas, kur jie gali mokytis saugioje aplinkoje ir gauti psichologinę paramą;

S.

kadangi keletas ES partnerių, pavyzdžiui, JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacija, parengė novatoriškus, integracinius ir holistinius požiūrius į švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais siekiant užtikrinti pabėgėlių vaikams, nukentėjusiems nuo vykstančių konfliktų, galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą; kadangi šiuo požiūriu derinami vaikų trumpalaikiai ir ilgalaikiai vystymosi poreikiai ir jis apima interaktyvių savišvietos priemonių, psichologinės ir socialinės paramos, saugių mokymosi ir poilsio erdvių, informavimo saugos ir saugumo klausimais ir gebėjimų stiprinimo veiklos vystymą;

T.

kadangi siekiant teikti mokymosi paramą nuo ekstremaliųjų situacijų nukentėjusiems vaikams kasmet reikia apytiksliai 8 mlrd. JAV dolerių, ir kadangi nukentėjusių šalių vyriausybių įnašai palieka bendrą 4,8 mlrd. JAV dolerių finansavimo, skirto švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais, atotrūkį;

U.

kadangi siekiant pašalinti šį trūkumą, reikalingas didesnis vystymosi ir humanitarinės pagalbos finansavimas, taip pat nestabilios valstybės turi padidinti švietimui skiriamas viešąsias išlaidas; kadangi švietimo sektoriui skiriamų vyriausybės išlaidų dalis nestabiliose valstybėse pastaraisiais metais sumažėjo ir vis dar yra gerokai mažesnė nei tarptautiniu mastu rekomenduojamas 20 % dydis;

V.

kadangi Oslo deklaracijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad siekiant užpildyti spragą tarp humanitarinės pagalbos ir ilgesnio laikotarpio vystymosi veiksmų švietimo srityje svarbu ištirti bendrą pagalbos struktūrą, ir siūloma sukurti naują platformą, kuria būtų siekiama šio tikslo, taip pat 2016 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais sukurti specialų fondą arba naują priemonę, skirtą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais;

1.

pabrėžia, kad visuotinis aukštos kokybės valstybinis švietimas yra labai svarbus veiksnys skatinant vystymąsi, gerinantis perspektyvas kitokiems veiksmams sveikatos, sanitarijos, nelaimių rizikos mažinimo, darbo vietų kūrimo, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros srityse; pabrėžia švietimo vaidmenį – tai yra veiksminga priemonė, reikalinga tam, kad atsirastų suvokimas to, kas yra normalu, būtų geriau informuojama apie teises ir galima būtų padėti vaikams, paaugliams ir jaunuoliams įveikti traumas, reintegruotis į visuomenę po konfliktų ir įgyti gebėjimų, reikalingų atkurti savo visuomenę ir skatinti taikos kūrimą bei susitaikymą;

2.

pabrėžia, kad ilgainiui kokybiškas švietimas gali būti esminė sudedamoji dalis atkuriant konfliktą išgyvenusias visuomenes, kadangi jis gali padidinti vaikų uždarbio galimybes, sudaryti jiems sąlygas išlaikyti savo šeimas sveikas ir pagerinti jų sugebėjimą ištrūkti iš skurdo;

3.

pabrėžia, kad mergaitės ir kiti palankių sąlygų neturintys vaikai, įskaitant vaikus su negalia, niekada neturėtų būti diskriminuojami galimybių įgyti gerą išsilavinimą ekstremaliųjų situacijų atvejais atžvilgiu;

4.

pabrėžia, kad švietimas turi teigiamo poveikio vaikų vystymosi ir gerovės srityje ir pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti nenutrūkstamą, visą gyvenimą trunkantį jaunimo mokymąsi; mano, kad tai taip pat sumažins tikimybę jiems tapti ginkluotų grupuočių nariais ar dalyvauti ekstremistinėje veikloje;

5.

pripažįsta pažangą, kuri buvo padaryta nuo TVT patvirtinimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad nustatyti tikslai nebus pasiekti 2015 m.; ragina ES ir jos valstybes nares šiuos tikslus nustatyti kaip aukščiausią prioritetą savo vidaus politikoje ir plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis; pabrėžia, kad šie tikslai, ypač skurdo panaikinimas, visuotinė galimybė įgyti išsilavinimą ir lyčių lygybė, bus pasiekti tik vystant visiems prieinamas viešąsias paslaugas; palankiai vertina DVT nustatytą naują švietimo darbotvarkę ir toliau pabrėžia, kaip svarbu labiausiai pažeidžiamiems gyventojams turėti galimybę gauti išsilavinimą;

6.

susirūpinęs pažymi, kad konfliktų apimtose šalyse ir nestabiliose bei konfliktų apimtose valstybėse pažanga švietimo srityje buvo lėčiausia arba jos nebuvo iš viso, ir pabrėžia, kad yra svarbu stiprinti švietimo sistemų atsparumą šiose šalyse ir užtikrinti nepertraukiamą mokymąsi krizių metu; todėl pabrėžia, kad ES, valstybės narės ir visi kiti įvairiais aspektais susiję suinteresuotieji subjektai turi labiau įsipareigoti, kad būtų suteiktos priemonės, kuriomis tokiose krizę išgyvenančiose šalyse būtų užtikrintas vystymasis ir plataus masto švietimas;

7.

pabrėžia, kad milijonai vaikų buvo priversti tapti pabėgėliais, taip pat pabrėžia, kad pabėgėlių vaikų teisė į švietimą yra nepaprastai svarbi; ragina pabėgėlius priimančias šalis užtikrinti, kad pabėgėlių vaikai galėtų visapusiškai naudotis švietimo sistemomis, ir kuo labiau skatinti jų integraciją ir įtrauktį į nacionalines švietimo sistemas; taip pat ragina humanitarinę ir vystymosi bendruomenes daugiau dėmesio skirti perkeltos ir priimančios bendruomenės mokytojų švietimui ir mokymui, taip pat ragina tarptautinius paramos teikėjus reaguojat į pabėgėlių krizes pirmenybę teikti švietimui pasitelkiant programas, kurių tikslas – įtraukti ir psichologiškai padėti migrantų vaikams, taip pat skatinti priimančios šalies kalbos mokymąsi, kad būtų užtikrintas aukštesnis ir tinkamesnis pabėgėlių vaikų integracijos lygis;

8.

pabrėžia, kad daugiausia dėmesio reikia skirti viduriniam išsilavinimui ir profesiniam mokymui, taip pat pagrindiniam pradiniam ugdymui; pabrėžia tai, kad pabėgėlių bendruomenėse 12–20 metų amžiaus jaunimo galimybės yra labai ribotos, o šios amžiaus grupės jaunimą pirmiausia siekiama įtraukti į karinę tarnybą ir kitų formų dalyvavimą ginkluotuose konfliktuose; kaip pavyzdį nurodo Afganistaną, kuriame, remiantis Pasaulio banko duomenimis, nepaisant didelio darbingų žmonių skaičiaus, tik 30 % 15 metų ir vyresnių žmonių yra raštingi ir kur dėl dešimtmečiais besitęsiančio karo labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų;

9.

ragina valstybes nares parengti specialias nelydimų nepilnamečių ir vienišų motinų su vaikais priėmimo programas;

10.

primena valstybėms narėms, kad vaikų apsauga ir jų išnaudojimo bei prekybos jais prevencija priklauso nuo vaikų integracijos į mokyklas ir švietimo programas, ir kad turėtų būti pasirūpinta tinkamai apibrėžtais priėmimo standartais, įskaitant kalbinę pagalbą, kaip išdėstyta Direktyvoje 2013/33/ES;

11.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti tranzitu vykstančius pabėgėlius studentus, taip pat bendradarbiaujant su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti „švietimo koridorius“ siekiant užtikrinti, jog studentai iš konfliktų apimtų šalių, visų pirma Sirijos, Irako ir Eritrėjos, būtų priimti į universitetus;

13.

ragina ES ir jos humanitarinės pagalbos agentūras į visą reagavimo į nelaimes ciklą sistemiškai įtraukti švietimą ir vaikų apsaugą ir užtikrinti, kad veiktų lankstūs daugiamečiai užsitęsusių krizių atveju paramą teikiantys fondai;

14.

palankiai vertina tai, kad buvo įsteigti Bekou patikos fondas, fondas „Madad“ ir skubiosios pagalbos patikos fondas Afrikai – tai yra veiksmingos priemonės siekiant panaikinti spragą tarp humanitarinės pagalbos ir vystymosi finansavimo sudėtingų ir užsitęsusių ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai politiniai, ekonominiai ir humanitariniai klausimai yra susiję tarpusavyje; ragina ES ir valstybes nares skirstant ES patikos fondų išteklius pirmenybę teikti ir vaikų švietimui;

15.

pripažįsta nerimą keliančius švietimo atsako į ekstremaliąsias situacijas trūkumus, ypač dėl to, kad ankstyvas įsitraukimas ne tik yra naudingas nukentėjusiems vaikams, bet taip pat gali pagerinti platesnės humanitarinės pagalbos veiksmingumą; pakartoja, kad pritaria tam, jog mokyklos turi būti vaikams saugi erdvė, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad labai svarbu švietimo sistemą apsaugoti nuo išpuolių; ragina ES ir valstybes nares įsipareigoti remti išsamios mokyklų saugumo programos principus ir saugoti švietimo sistemą nuo išpuolių ir karinio naudojimo vadovaujantis Saugių mokyklų deklaracija ir gairėmis dėl mokyklų ir universitetų apsaugos nuo karinio naudojimo ginkluoto konflikto metu;

16.

ragina ES bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, kitais paramos teikėjais, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene siekiant pagerinti konfliktinėse ir kitokiose ekstremaliosiose situacijose esančių jaunų žmonių švietimo galimybes atsižvelgiant į tai, kad jaunimo vaidmuo siekiant stabilumo po konflikto gali būti labai svarbus – pasitelkiant jų potencialiai įgytus gebėjimus galima atkurti infrastruktūrą, pagrindines paslaugas, sveikatos priežiūros įstaigas ir švietimo sistemas, tuo pačiu metu sumažinant riziką, kad jauni nedirbantys žmonės sukels socialinių neramumų ar grįš į užburtą smurto ratą;

17.

giria ES iniciatyvą „Taikos vaikai“, kuria siekiama finansuoti švietimo srityje vykdomus humanitarinės pagalbos projektus ekstremaliosiose situacijose, ir ragina Komisiją sustiprinti šią iniciatyvą; palankiai vertina keleto paramos teikėjų ir humanitarinės pagalbos bei vystymosi subjektų, įskaitant ir ES, iniciatyvą prieš prarastosios kartos atsiradimą, kuria siekiama milijonams vaikų Sirijoje ir kaimyninėse šalyse suteikti galimybes įgyti išsilavinimą;

18.

apgailestauja, kad nepaisant to, jog švietimas labai svarbus ekstremaliųjų situacijų atvejais, ši sritis gavo mažiau nei 2 % visų 2014 m. humanitarinei pagalbai skirtų lėšų; todėl tikisi, kad pagal naują programą, skirtą ES lėšų paskirstymo pertvarkai, galima būtų papildyti ir padidinti vaikų švietimo programų, įskaitant nuo karo ar bendrų ekstremaliųjų situacijų nukentėjusiose trečiosiose šalyse, finansavimą;

19.

ragina visus humanitarinės veiklos dalyvius, atsižvelgiant į tai, kad dabartinės krizės tęsiasi ilgai, į savo humanitarinės pagalbos priemones įtraukti švietimą ir didinti savo įsipareigojimą dėl švietimo ankstyvuoju ekstremaliosios situacijos etapu pasitelkiant švietimo įstaigų grupę ir užtikrinant, kad jai būtų skirta pakankamai lėšų; prašo juos ypatinga dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms, kaip antai mergaitės, žmonės su negalia ir skurstantys žmonės, atsižvelgti į perkeltus vaikus ir jaunuolius, kuriems priimančios bendruomenės suteikė prieglobstį, ir tinkamai įvertinti vidurinį išsilavinimą, kad paaugliai nebūtų pašalinti iš švietimo sistemos;

20.

palankiai vertina tai, kad tarptautiniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama švietimui ekstremaliųjų situacijų atveju, ir ypač palankiai vertina už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingo ES Komisijos nario pranešimą, kad 4 % ES humanitarinės pagalbos biudžeto bus skirta ekstremaliose situacijose gyvenančių vaikų švietimui iki 2019 m.;

21.

ragina ES valstybes nares paremti Komisijos siekį padidinti humanitarinės pagalbos lėšų dalį, skirtą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais, iki 4 % ES humanitarinės pagalbos biudžeto; tai būtų minimali investicija užtikrinant galimybes vaikams ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais įgyti kokybišką išsilavinimą; taip pat jas ragina skirti daugiau dėmesio švietimui ir jį daugiau finansuoti vykdant savo humanitarinės pagalbos veiksmus, tuo pačiu metu pabrėždamas, kad tai neturėtų būti daroma kitų pagrindinių poreikių sąskaita; ragina ES atitinkamas šalis skatinti vadovautis geriausia praktika pasirengimo ir reagavimo srityje remiant švietimą krizių metu ir padėti stiprinti susijusius gebėjimus, t. y. vykdant paramos biudžetui programas;

22.

pabrėžia, kad naujoms informacinėms ir komunikacijų technologijoms tenka vis svarbesnis vaidmuo švietimo sektoriuje ekstremaliųjų situacijų atvejais ir jos gali būti pasitelktos gerinant veiklos vykdytojų darbą tokiose situacijose, be kita ko, naudojantis e. mokymosi ir e. mokymo platformomis;

23.

pabrėžia, kad nors būtina didinti humanitarinės pagalbos lėšas, to nepakaks siekiant išspręsti finansavimo trūkumo problemą; ragina ES ir kitus paramos teikėjus vykdant vystomąjį bendradarbiavimą nestabiliose valstybėse teikti daugiau svarbos švietimui, siekiant padidinti nacionalinių švietimo sistemų atsparumą; ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat kitus humanitarinės veiklos vykdytojus prisidėti stiprinant visuotinį valstybinį švietimą, įskaitant vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą – tai yra reagavimo į nelaimes programavimo derinimo su darnaus vystymosi ilgalaikiu programavimu būdas;

24.

ragina ES remti trečiųjų šalių vyriausybių įsipareigojimus vystyti nacionalines teisines sistemas, skirtas atsparumui, prevencijai ir nelaimių bei rizikos valdymui, grindžiamas taisyklių, įstatymų ir principų, taikomų tarptautiniams veiksmams nelaimių atveju, programa ir užtikrinti, kad vyriausybių departamentai, pramonės sektoriai ir pilietinė visuomenė turėtų rizikos valdymo pajėgumų, kad būtų užtikrinta, jog vaikai būtų grąžinti į mokyklas;

25.

pabrėžia, kad privatus sektorius yra svarbus kaip potencialus švietimo novatoriško finansavimo šaltinis siekiant panaikinti potencialią spragą tarp teikiamų švietimo paslaugų bei profesinio mokymo ir numatomo darbo rinkos poreikio; ragina kurti naujas sąjungas ir naujus partnerystės su privačiuoju sektoriumi būdus vykdant švietimo procesą, nes tai gali tapti perspektyviais inovacijų ir technologinio lankstumo šaltiniais ir gali įgauti įvairias formas – nuo aprūpinimo statiniais ir elektroniniais įrenginiais iki e. mokymosi programų ir mokytojų gabenimo bei apgyvendinimo;

26.

pabrėžia, kad švietimas ekstremaliųjų ir nestabilių situacijų atvejais yra konkreti sritis, kurioje humanitarinę ir vystomąją paramą teikiantys subjektai turi bendradarbiauti siekdami susieti pagalbą, atstatymą ir vystymąsi (angl. LRRD); ragina Komisiją parengti sistemas, kuriomis būtų veiksmingai į tai reaguojama vykdant jos pačios ir jos partnerių veiklą, taip pat kurios padėtų dalyvauti tarptautinėje platformoje, kuri 2016 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais sukurs švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais skirtas priemones; pritaria tam, kad reikia koordinuoti esamus fondus ir nustatyti visuotinį finansavimo mechanizmą švietimui ekstremaliųjų situacijų atvejais;

27.

ragina ES ir jos valstybes nares propaguoti vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais klausimą Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais užtikrinant, kad šiai temai išvadų dokumente būtų skirta tinkama vieta; taip pat jas ragina propaguoti bendrus mokymosi sistemos standartus ir geriausios praktikos, susijusios su alternatyviais mokymosi metodais, pavyzdžiui, savišvietos ir nuotolinio mokymosi medžiaga, skleidimą; pabrėžia, kad turėtų būti parengti mechanizmai, priemonės ir pajėgumai siekiant suderinti švietimo planus ir biudžetą taikant humanitarines atsakomąsias priemones, atkūrimo ir pereinamajame procese ir vystymosi srityje;

28.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į augantį humanitarinių krizių skaičių ir į tai, kad perkeltųjų asmenų skaičius yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tarptautinė bendruomenė švietimą turėtų laikyti pagrindiniu humanitarinės pagalbos elementu, nes tai yra skatinamasis veiksnys, kuris gali bendrą reagavimą padaryti veiksmingesnį ir taip pat prisidėti prie vidutinės trukmės ir ilgalaikio nukentėjusių gyventojų vystymosi;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.