52014DC0172

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Visuomenės finansavimo galimybių naudojimas Europos Sąjungoje

1. Įžanga

Visuomenės finansavimas paprastai reiškia atvirą kvietimą visuomenei skirti lėšų konkrečiam projektui. 2012 m. Europoje visų formų visuomenės finansavimu sutelkta apie 735 mln. EUR[1] ir numatoma, kad 2013 m. ta suma pasieks apie 1 mlrd. EUR. Tai labai mažas dydis, palyginti su mažmeninio bankų skolinimo ne finansų įstaigoms apimtimi (6 trln. EUR 2011 m.), tačiau jis teikia vilčių, jeigu jį lygintume su finansavimu, kurį teikia verslo angelai (jų regimo rinkos segmento vertė 2010 m. siekė 660 mln. EUR) ar rizikos kapitalo teikėjai parengiamuoju, steigimo, vėlesniuoju ar augimo etapais (7 mlrd. EUR 2012 m.)[2]. Visuomenės finansavimas yra svarbus finansavimo šaltinis kasmet maždaug pusei milijono Europos projektų[3], kuriems kitais būdais reikiamų lėšų galbūt neatsirastų.

Visuomenės finansavimas turi didelį potencialą papildyti tradicinius finansavimo šaltinius ir padėti finansuoti realiąją ekonomiką. Žaliąja knyga dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo[4] pradėtos plataus masto diskusijos dėl įvairių veiksnių, kurie leistų Europos ekonomikai skirti lėšų ilgalaikėms investicijoms, kurių reikia siekiant užtikrinti ekonomikos augimą. Vėliau priimtame komunikate nurodyta keletas prioritetinių sričių, kuriose Komisija ketina imtis iniciatyvų, siekdama padėti MVĮ pritraukti finansavimą.

Šio darbo plano dalis yra visuomenės finansavimas. Tai vienas iš besiformuojančių finansavimo modelių, kurie atveria vis didesnes finansavimo galimybes startuoliams[5] ir padeda kurti Europoje pliuralistinę ir atsparią socialinę rinkos ekonomiką. Naudojant visuomenės finansavimą atsiranda realių galimybių finansuoti įvairių tipų projektus, kuriems kitais būdais gauti lėšų sunku, pavyzdžiui, novatoriškus, kūrybinius ir kultūrinius projektus ar socialinį verslą vykdančių verslininkų veiklą.

Nors visuomenės finansavimas yra naujas perspektyvus lėšų telkimo būdas, Komisijai vykdant viešas konsultacijas dėl visuomenės finansavimo[6] gauti atsakymai ir Europos startuolių visuomenės finansavimo tinklo (angl. Startup Europe Crowdfunding Network) apklausa[7] atskleidė keletą problemų, kurias būtina išspręsti norint, kad būtų galima pasinaudoti visomis jo teikiamomis galimybėmis. Problemų esama įvairių: nuo nepakankamo informuotumo ir suvokimo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos uždavinių, sukčiavimo prevencijos ir vartotojų apsaugos aktualijų iki teisinio netikrumo ir sudėtingų reguliavimo reikalavimų. Daugelis šių problemų yra susiję ir su kitomis finansavimo formomis. Toliau šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama klausimams, kurie ypač aktualūs visuomenės finansavimui.

Kas yra visuomenės finansavimas?

Terminą sukūrė tos srities subjektai; jis paprastai reiškia atvirą kvietimą visuomenei skirti lėšų konkrečiam projektui. Paprastai tie kvietimai skelbiami ir skleidžiami internete ir socialiniais tinklais; jie galioja tik nustatytą laikotarpį. Lėšos paprastai surenkamos iš didelio skaičiaus lėšų davėjų palyginti mažomis sumomis, nors esama ir išimčių.

Terminas „visuomenės finansavimas“ reiškia tik finansavimo kanalą, kuris gali būti naudojamas įvairiais būdais. Iš žmonių gali būti renkamos dovanos, ir tai būtų laikoma dovanojimu paremtu visuomenės finansavimu, kai jos renkamos konkrečiam projektui konkrečiu laikotarpiu skatinant per internetą ir socialinius tinklus[8]. Tačiau lėšų davėjams visuomenės finansavimo kampanijose šis tas gali būti pasiūlyta mainais. Galima kalbėti apie atlygiu paremtą visuomenės finansavimą arba ikiprekybinį visuomenės finansavimą, kai lėšų gavėjai gauna kokį nors simbolinį atlygį, tokį kaip galimybė dalyvauti finansuojamoje kultūrinėje veikloje (pavyzdžiui, būti filmo statistu) arba už sukauptas lėšas sukurta ir pagaminta prekė. Visas išvardytąsias visuomenės finansavimo formas galima apibūdinti kaip visuomenės rėmimą.

Kitose visuomenės finansavimo kampanijose siūloma kokios nors formos finansinė grąža. Dalijimosi pelnu schemose žadama dalis būsimo pelno, kurį atneštų finansuojamas projektas[9]. Vertybiniais popieriais paremtas visuomenės finansavimas vykdomas išleidžiant akcijas ar skolos vertybinius popierius, kurie atitenka lėšų davėjams[10]. Nuo pradinio viešo akcijų platinimo ji skiriasi, pavyzdžiui, tuo, kad platinamomis akcijomis paprastai neprekiaujama antrinėje rinkoje ir jų išplatinimas nėra garantuotas. Dalijimusi pelnu ir vertybiniais popieriais paremtas visuomenės finansavimas gali būti apibūdintas kaip visuomenės investavimas. Galiausiai, visuomenės skolinimo kampanijų vykdytojai skolinasi iš žmonių, žadėdami grąžinti kapitalą konkrečiomis sąlygomis su palūkanomis (arba kartais be palūkanų). Pavyzdžiui, vartotojai skolinasi mažesnes pinigų sumas iš visuomenės norėdami atnaujinti savo būstą, finansuoti studijas ir pan., o verslininkai skolinasi siekdami finansuoti kokią nors naują veiklą.

Tai pagrindiniai šiuo metu taikomi visuomenės finansavimo modeliai. Tačiau visuomenės finansavimas dar yra ankstyvajame vystymo etape, todėl tie modeliai ilgainiui galėtų keistis.

Šiuo komunikatu siekiama padėti intensyvinti visuomenės finansavimo veiklą orientuojantis į tokius prioritetus:

· įsteigti visuomenės finansavimo ekspertų grupę, kuri Komisijai teiktų patarimus ir dalytųsi su ja šios srities techninėmis žiniomis. Visų pirma ekspertų grupė turėtų konsultuoti Komisiją, kai ji sieks ištirti, kiek tikslinga kurti „kokybės ženklą“, kuris padėtų stiprinti vartotojų pasitikėjimą; taip pat grupė turėtų konsultuoti Komisiją, kai ši sieks skatinti skaidrumą, gerąją patirtį ir sertifikavimą;

· didinti informuotumą visuomenės finansavimo klausimais, skatinti informavimo ir mokymo veiklą, taip pat griežtinti standartus; ir

· stebėti nacionalinio reguliavimo raidą ir rengti reguliavimo seminarus siekiant užtikrinti optimalų vidaus rinkos veikimą ir įvertinti, ar būtinas reguliavimas ES lygmeniu.

2. Kodėl visuomenės finansavimas vertas dėmesio?

Visuomenės finansavimas gali būti įvairiopai naudingas labai įvairiems naudotojams. Iš dalies tai galima paaiškinti lankstumu, aktyviu bendruomenės dalyvavimu ir galimų finansavimo formų įvairove. Lėšų dovanojimas, nefinansinis atlygis ir ikiprekybiniai modeliai lėšų davėjams jokios finansinės grąžos neatneša, tačiau, kai dalijamasi pelnu, skolinama ir investuojama į vertybinius popierius, atsiveria ir finansinės grąžos perspektyva. Pirmąją kategoriją galima bendrai vadinti visuomenės rėmimu (angl. crowd sponsoring), o pastarąją – visuomenės skolinimu (angl. crowd lending) arba visuomenės investavimu (angl. crowd investing) (kurio dalis yra dalijimasis pelnu). Tarp subjektų, renkančių lėšas tokiu būdu, gali būti MVĮ, startuolių, labai smulkų ar socialinį verslą vykdančių verslininkų, savarankiškai dirbančių asmenų, kultūros ir kūrybos sektorių atstovų, valdžios institucijų, naujoviškų ar aplinkosaugos projektų vykdytojų, viešojo intereso įstaigų, mokslininkų, vartotojų arba bedarbių.

Galimybė gauti finansavimą yra viena aktualiausių problemų MVĮ: jos nurodo, kad mažėja viešoji finansinė parama (-13 %), menksta galimybės gauti paskolų (-11 %) ir prekybos kredito (-4 %), taip pat silpsta investuotojų noras investuoti į nuosavą kapitalą (-1 %)[11]. Daugelis projektų trūkstamų lėšų negauna iš jokio esamo finansavimo šaltinio – tai paprastai vadinama finansavimo deficitu. Kai kurie ekonomikos segmentai, tokie kaip socialinės įmonės arba kultūros ir kūrybos sektorius, turi mažai galimybių gauti savo poreikiams pritaikytą finansavimą dėl savo ypatybių, įskaitant socialinius tikslus arba priklausomybę nuo nematerialiojo turto ir didelį rinkos paklausos nepastovumą[12]. Visuomenės finansavimas sudaro sąlygas smulkiems – ar net stambesniems – lėšų davėjams ir investuotojams be tarpininkų rasti projektus, kuriems reikia lėšų, ypač ankstyvuose etapuose.

Visuomenės finansavimas gali skatinti verslumą ne tik tuo, kad padaugės galimybių gauti finansavimą, bet ir kaip papildoma rinkos bandymų ir prekybos skatinimo priemonė, kuri gali padėti verslininkams įgyti svarbių žinių apie vartotojus ir sulaukti žiniasklaidos dėmesio. Tokiose kampanijose įgyta patirtis taip pat gali stiprinti įsidarbinimo gebėjimus[13], o sėkmingos kampanijos tampa vertingu pavyzdžiu kitiems potencialiems verslininkams.

Lėšų davėjų požiūriu šis naujos formos finansavimas suteikia tiesioginę galimybę rinktis, kam skirti savo pinigus, ir emocinį ryšį su projektu. Asmenys, kurie skiria savo lėšas, taip pat galėtų pradėti kitaip vertinti verslininkus (ir artimiau su jais bendrauti), o tai gali toliau skatinti verslumo kultūrą. Lėšų davėjai dažnai susiburia į bendruomenę, kuri remia finansuojamą projektą, arba per visuomenės finansavimą galėtų teikti nefinansinius išteklius[14].

Visuomenės finansavimas taip pat gali atnešti didelės naudos inovacijoms, moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai ir galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, bendruomenių plėtros ir darbo vietų kūrimo[15], kai finansuojami novatoriški projektai, kurie neturi tokios brandos, kurios reikia norint gauti tradicinių finansų rinkų išteklių. Palyginti su kitų rūšių finansavimu, jis taip pat gali sumažinti sąnaudas ir administracinę naštą įmonėms, visų pirma MVĮ.

3. Pagrindinės visuomenės finansavimo ES problemos 3.1. Galiojančios taisyklės neužtikrina pakankamo skaidrumo 3.1.1. Visų rūšių visuomenės finansavimas

Anksčiau aptarto įvairių formų visuomenės finansavimo naudotojų grupės, rizika, sudėtingumas ir tikslai labai įvairūs, todėl šias įvairias formas reikia skirti, visų pirma skirti finansinės ir nefinansinės grąžos modelius. Visuomenės finansavimas su finansine grąža žinomas šiek tiek mažiau, ir manoma, kad lėšų davėjams, kurie atsiduria investuotojų vaidmenyje, kyla didesnė rizika. Tarp pagrindinių su visų tipų visuomenės finansavimu susijusių klausimų, kurie sprendžiami ES teisės aktais, yra kova su pinigų plovimu, reklama, vartotojų apsauga ir, kai tinka, intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

Keletas suinteresuotųjų šalių nurodė, kad dėl dabartinių kovos su pinigų plovimu taisyklių skirtumų susiklostė nevienodos veikimo sąlygos. Priklausomai nuo to, kur įsisteigęs mokėjimo paslaugų teikėjas, platformai gali būti keliamas reikalavimas tikrinti su skirtingomis sandorių dydžio ribomis susijusius lėšų srautus. Pasiūlytus Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 pakeitimus šiuo metu svarsto teisės aktų leidėjai[16]. Tikimasi, kad minėtoji problema šiais pakeitimais turėtų būti išspręsta: jei pervedama sandorio suma viršija visose valstybėse narėse taikomą vienodą ribą, būtų taikomos deramos klientų patikros priemonės.

20 % į klausimyną atsakiusių projektų vykdytojų nurodė, kad su nepakankama intelektinės nuosavybės teisių apsauga susijusi rizika yra pernelyg didelė. Norint pritraukti lėšų davėjų, reikia atskleisti novatoriškų projektų idėjas. Tačiau atskleidus išradimą, kuriam netaikoma pakankama patentinė apsauga, kyla pavojus, kad projektų idėjomis pasinaudos svetimi. Viena iš pagrindinių sutiktų problemų yra dabartinis patentų sistemos susiskaidymas Europoje. Kai įsigalios naujoji patentų sistemos[17] reforma, bus galima pagal vieno langelio principą gauti bendro galiojimo Europos patentą, taip sutaupant išlaidų ir sumažinant administracinę naštą.

Visuomenės finansavimui galima taikyti ir kitus ES teisės aktus, nelygu faktiškai naudojamas verslo modelis. Pavyzdžiui, platformos, kurios ima pinigus iš sėkmingai finansuojamų projektų, galbūt dalyvauja elektroninėje prekyboje, ir tada joms taikoma Elektroninės komercijos direktyva[18]. Direktyvoje dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[19] yra numatytas minimalus suderinimas klaidinančios komercinės praktikos įmonių tarpusavio santykiuose klausimais. Nuo tokios visuomenės finansavimo praktikos, kuri yra klaidinanti ir agresyvi, vartotojai yra saugomi pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą[20], kuria draudžiama tam tikra prekybos praktika. Jei visuomenės finansavimo vykdytojų taikomose standartinėse sąlygose yra nesąžiningų nuostatų, tada, kaip nurodyta Nesąžiningų sutartinių sąlygų direktyvoje[21], dalyvaujančių vartotojų jos nesaisto. Be to, ES valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklės taikomos ir visuomenės finansavimo veiklai.

Net ir tais atvejais, kai ES teisės aktai netaikomi, gali būti nustatytos skirtingos nacionalinės taisyklės. Tai ypač pasakytina apie labdarą ir dovanojamas lėšas, į finansinę grąžą orientuotus ir ikiprekybinius visuomenės finansavimo modelius.

3.1.2. Visuomenės finansavimas su finansine grąža (visuomenės skolinimas ir visuomenės investavimas)

Finansinės grąžos kampanijoms ir platformoms gali būti taikomos ir kitos taisyklės tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Kurios taisyklės taikomos, priklauso nuo konkretaus taikomo verslo modelio.

Šios srities ES reguliavimo sistemą sudaro: Prospekto direktyva[22], Mokėjimo paslaugų direktyva[23], Finansinių priemonių rinkų direktyva[24], Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV)[25], Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyva[26], Vartotojų kredito direktyva[27], Nuotolinės prekybos finansinėmis paslaugomis direktyva[28] ir Kapitalo reikalavimų[29], Europos rizikos kapitalo ir Europos socialinio verslo reglamentai[30].

Nacionaliniu lygmeniu gali būti taikomos skirtingos papildomos taisyklės. 2013 m. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos bankininkystės institucija (EBI) surinko informacijos, siekdamos geriau suprasti, kaip dabartinė reguliavimo sistema taikoma visuomenės finansavimui kiekvienoje valstybėje narėje.

Problemas, būdingas visuomenės finansavimui su finansine grąža, kelios valstybės narės bandė spręsti gairėmis, pavyzdžiui, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje. Kitos (Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija) svarsto reguliavimo veiksmus ar jau ėmėsi reguliavimo veiksmų, kuriais siekiama pagerinti sąlygas šiai naujai finansavimo formai[31], kartu siekdamos tinkamai apsaugoti investuotojus. Esama pavojaus, kad pernelyg apsunkinantis ir skubotas reguliavimo veiksmas galėtų stabdyti visuomenės finansavimo plėtrą, o dėl pernelyg laisvos politikos investuotojai galėtų patirti nuostolių, susvyruotų vartotojų pasitikėjimas visuomenės finansavimu ir būtų pakirstos į jį dedamos viltys. Tarp šios srities problemų – klausimai, ar galiojantys nacionaliniai arba ES teisės aktai yra tinkamai pritaikyti visuomenės finansavimo poreikiams ir ar yra taisyklių, kurios be būtino reikalo apsunkina visuomenės finansavimą ir kurios turėtų būti pritaikytos prie naudotojų poreikių siekiant išnaudoti visuomenės finansavimo potencialą, visų pirma MVĮ atžvilgiu. Šiuo metu valstybės narės, kurios imasi teisėkūros iniciatyvų, siūlo skirtingus nurodytųjų problemų sprendimus. Iš anksto nesprendžiant, kuris variantas būtų pats tinkamiausias, reikia pasakyti, kad modelių įvairovė gali sukelti teisinį netikrumą dėl to, kokios taisyklės taikomos kurioms formoms, nors pastaruoju metu imtasi iniciatyvų, kuriomis siekiama surinkti teisinę informaciją[32]. Per viešas konsultacijas buvo patvirtinta, kad teisinis aiškumas svarbus visoms suinteresuotosioms šalims. Be to, dėl skirtingų nacionalinių sistemų modelių vidaus rinka gali būti suskaidyta: gali būti apribota visuomenės finansavimo platformų galimybė teikti paslaugas visose valstybėse narėse ir nukentėti galima visuomenės finansavimo plėtra Europoje.

Komisija toliau stebės rinką ir remdamasi įvairiopa patirtimi įvertins poreikį imtis reguliavimo veiksmų reaguojant į kintančias aplinkybes. Informacijos apie nacionalinę reguliavimo praktiką mainai galėtų padėti skleisti geriausią patirtį ir nustatyti galimus nacionalinių požiūrių skirtumus, dėl kurių gali rastis kliūčių.

3.2. Kaip visuomenės finansavimas veikia vidaus rinkoje? 3.2.1. Visuomenės finansavimas su nefinansine grąža (visuomenės rėmimas)

Konsultacijų rezultatai parodė, kad visuomenės finansavimo su nefinansine grąža vidaus rinka veikia gana sklandžiai. 81 % nefinansinės grąžos platformų jau vykdo tarpvalstybinę veiklą, o 14 % norėtų tai daryti ateityje. Tik maždaug trečdalis suinteresuotųjų šalių išreiškė paramą ES veiksmams dėl nefinansinės grąžos visuomenės finansavimo, dėl kurių būtų lengviau patekti į rinką (apie 35 %) arba būtų geriau apsaugoti lėšų davėjai (mažiau nei 30 %). Suinteresuotosios šalys, pritarusios tarpvalstybinei nefinansinės grąžos modelių veiklai palengvinti skirtoms ES priemonėms, dažnai nurodydavo, kad pagrindinė kliūtis yra teisinis netikrumas.

3.2.2. Visuomenės finansavimas su finansine grąža (visuomenės skolinimas ir visuomenės investavimas). Galimybė patekti į rinką su aukšto lygio investuotojų apsauga

Viešų konsultacijų rezultatai rodo, kad finansinės grąžos platformų atžvilgiu vidaus rinka gali veikti ne taip sklandžiai. Tik 38 % į konsultacijų klausimus atsakiusių finansinės grąžos platformų veiklą vykdo tarpvalstybiniu mastu, o beveik pusė jų ateityje norėtų plėsti savo verslą į kitas ES valstybes nares.

44 % visų finansinės grąžos platformų teigia, kad trūkstant informacijos apie galiojančias taisykles jos nesiima vykdyti veiklos daugiau kaip vienoje ES šalyje. 27 % iš jų taip pat nurodė veikiančios tik savo šalyje dėl didelių išlaidų, kurių reikia norint gauti leidimą veikti kitoje valstybėje narėje.

Pusė respondentų pripažino, jog ES veiksmai dėl visuomenės finansavimo su finansine grąža yra reikalingi. Ne mažiau svarbiais aspektais laikomos galimybė patekti į rinką ir investuotojų apsauga: 49 % respondentų ragino ES skatinti visuomenės finansavimo su finansine grąža bendrąją rinką, o 51 % teigė, kad ES turi imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta tinkama investuotojų apsauga visuomenės skolinimo ir vertybiniais popieriais paremto visuomenės finansavimo atveju. Respondentai taip pat atkreipė dėmesį į riziką, kylančią lėšų davėjams, kai taikomi visuomenės skolinimo ir visuomenės investavimo modeliai, pavyzdžiui, investuoto kapitalo netektis, sukčiavimo rizika, taip pat į poreikį užtikrinti platformų nustatytų rinkliavų, palūkanų normų ir laukiamos grąžos skaidrumą.

Didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių sutiko, kad platformų valdytojus, kurie suinteresuoti skolinimo ir investavimo modeliais, reikėtų įpareigoti pranešti lėšų davėjams apie investicijų ir kredito riziką ir konsultuoti apie investicijų įvairinimą. Nerimaudami dėl rizikos potencialūs lėšų davėjai gali neįsitraukti į visuomenės finansavimo veiklą. Pagrindiniai šios srities klausimai yra skirtingos individualių investicijų ribos skirtingose šalyse, naudojimasis akcininko balsavimo teisėmis, su prospekto reikalavimais susijusios ribos, skaidrumo taisyklės, investavimo tinkamumo patikrinimas, klientų pinigų apsauga ir konsultacijos dėl investavimo.

3.3. Kaip visuomenės finansavimas veikia finansų sistemos aplinkoje?

Visuomenės finansavimas tebėra nauja ir kintanti finansavimo forma ir, atsižvelgiant į finansų sistemos aplinką, ją reikėtų nagrinėti toliau. Nors visuomenės finansavimo su nefinansine grąža mastas ir poveikis yra dideli (tokios formos būna dauguma visuomenės finansavimo kampanijų, ir daugelio jų tikslai yra socialiniai), plečiasi ir finansinę grąžą žadantis visuomenės finansavimas, kuris tenkina ypatingus daugelio verslo projektų arba privačių vartotojų finansavimo poreikius.

Visuomenės finansavimas yra alternatyvi finansavimo forma, kuri gali papildyti kitas tradicinio finansavimo formas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, jis gali padėti spręsti galimybės gauti finansavimą problemas ir padėti startuoliams atverti vis didesnių finansavimo galimybių. Ketvirtadalis tradicinių bankų atsakydami į konsultacijų klausimus pareiškė norą ateityje įsitraukti į visuomenės finansavimą, taigi atsiranda galimybė, kad reguliuojama finansų įstaiga padidins platformos ir jos projektų patikimumą ir sustiprins pasitikėjimą. Tačiau toks finansavimas taip pat kelia klausimų dėl padidėjusių išlaidų ir sumažėjusios tradicinių ir naujų subjektų konkurencijos finansavimo srityje.

Į viešų konsultacijų klausimus atsakiusios suinteresuotosios šalys manė, kad visuomenės finansavimas galėtų būti labai palankus inovacijoms. Šiuo metu trūksta informacijos apie galimą visuomenės finansavimo vaidmenį finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas[33].

Plačiai svarstomas su šia sritimi susijęs klausimas – skirtingas įnašų apmokestinimas įvairiose valstybėse narėse ir galimas tų skirtumų poveikis žmonių ir įmonių pasirinkimui, kam skirti, kur investuoti arba kam dovanoti pinigus. Dovanojamoms lėšoms ir tam tikrų formų finansinėms investicijoms (startuoliams, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) veiklai ir t.t.) kai kuriose valstybėse narėse mokesčių lengvatos taikomos, o kitose – netaikomos. Reikėtų geriau suprasti mokesčių paskatų veiksmingumą ir naudojimą visoje ES.

Europos Komisija užsakė tyrimą apie keitimąsi gerąja patirtimi, susijusia su mokesčių paskatų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai efektyvumu ir mokesčių paskatų struktūra (rezultatai numatyti 2014 m.). Šiame tyrime bus apžvelgtos MTTP mokesčių paskatų schemos ES valstybėse narėse ir atrinktose EBPO narėse, peržiūrint esamus empirinius argumentus įvertintas MTTP mokesčių paskatų veiksmingumas ir skatinama keistis žiniomis apie gerąją patirtį. Tai galėtų būti ypač aktualu visuomenės finansavimui ir MTTP bei inovacijų skatinimui per visuomenės finansavimo platformas.

3.4. Visuomenės finansavimo skatinimas didinant informuotumą ir stiprinant pasitikėjimą

Europoje dar trūksta bendro supratimo apie visuomenės finansavimą. Beveik pusė respondentų norėtų kokių nors informuotumo gerinimo priemonių ES lygmeniu. Suinteresuotosios šalys taip pat pareiškė interesą turėti vieną informacijos apie visuomenės finansavimo galimybes šaltinį, kad pagerėtų jo žinomumas.

Kad visuomenės finansavimas būtų sėkmingesnis, reikia ne tik gerinti informuotumą apie jį. Norint užtikrinti lėšų davėjų ir kampanijų vykdytojų tarpusavio pasitikėjimą, ypač svarbu gerai perprasti, kaip veikia visuomenės finansavimas, ką jis gali duoti ir kokia galima jo rizika. Tvarus visuomenės finansavimo augimas galimas tik tada, jeigu naudotojai tokiu finansavimu pasitiki. Visuomenės finansavimo kampanijų sėkmė taip pat priklauso nuo to, ar kampanijos vykdytojai turi reikiamų įgūdžių, ar jie apmokyti, ir nuo paramos, kurią teikia platformos ir kiti subjektai[34]. Projektų vykdytojams gali trūkti švietimo apie visuomenės finansavimo naudojimą, galimą jo riziką ir galbūt taip pat apie planavimą ar projektų valdymą.

Kadangi visuomenės finansavimas reiškia ir tam tikrą riziką, šiame ankstyvajame raidos etape taip pat reikia skatinti platformų pripažinimą. Pelnyti šį pripažinimą ir sustiprinti pasitikėjimą galėtų padėti kokybės ženklas. Kokybės ženklas rodytų atitiktį tam tikriems standartams, pavyzdžiui, dėl sukčiavimo rizikos mažinimo, ir stiprintų naudotojų pasitikėjimą. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, savireguliavimo struktūros jau sukūrė taisykles, kad platformos galėtų atitikti asociacijos kokybės ženklo reikalavimus ir jį pelnyti.

3.5. Galimybės suderinti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą

Kadangi visuomenės finansavimo mastas ribotas, negalima tikėtis, kad vien tik juo bus išspręstos visos galimybių gauti finansavimą problemos. Todėl reikėtų toliau svarstyti galimybes tinkamai pagrįstais atvejais, kai rinkos nepakankamumas gali būti įrodytas, greta visuomenės finansavimo numatyti viešąjį finansavimą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu. Suderintas finansavimas galėtų būti teikiamas kaip bendros investicijos į projektus kartu su privačiais lėšų davėjais[35] arba kaip paskolų garantijos visuomenės skolinimo sandoriams, arba tiesiogiai visuomenės finansavimo platformoms. Naujai priimtose valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose rizikos finansams[36], išplėstas ratas reikalavimus atitinkančių įmonių, įskaitant MVĮ, mažas vidutinės kapitalizacijos ir novatoriškas vidutinės kapitalizacijos įmones, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą įmonėms, kurios norėdamos gauti reikiamą finansavimą, nors ir būdamos gyvybingos, susiduria su rinkos nepakankamumu. Alternatyvioms prekybos platformoms taikomos rizikos finansų taisyklės pagal analogiją gali būti taikomos kai kurių rūšių visuomenės finansavimo platformoms. Bet kokia parama valstybės ištekliais turi atitikti konkurencijos taisykles, ypač rizikos finansams taikomas valstybės pagalbos taisykles.

4. Tolesnė veikla

Visuomenės finansavimas teikia daug naudos įvairioms naudotojų grupėms ir yra perspektyvus finansavimo šaltinis daugelio tipų subjektams, kurie neranda jų finansavimo poreikius atitinkančio sprendimo.

Atsižvelgdama į šio besiformuojančio reiškinio potencialą ir pagrindines problemas, Europos Komisija norėtų, bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, plėtoti bendrą supratimą ES lygmeniu ir paruošti dirvą galimiems veiksmams ateityje.

Siekdama geriau suvokti, kaip visuomenės finansavimas įsikomponuoja į platesnę finansavimo būdų panoramą ir kuriems projektams naudojamas skirtingų rūšių visuomenės finansavimas, 2014 m. Europos Komisija atliks tyrimą. Dar kitu tyrimu Komisija aiškinsis, kaip visuomenės finansavimas galėtų remti mokslinius tyrimus bei inovacijas, ir remdamasi tuo tyrimu svarstys, kokį vaidmenį galėtų atlikti su MTTP ir inovacijų visuomenės finansavimu susijusios mokesčių paskatos.

Siekdama remti politikos formavimą šioje srityje, Komisija sukurs Europos visuomenės finansavimo suinteresuotųjų šalių forumą – aukšto lygio suinteresuotųjų šalių grupių asociacijų atstovus ir nacionalines valdžios institucijas jungiančią ekspertų grupę, kuri jai padėtų didinti informuotumą, teikti projektų vykdytojams informaciją ir rengti mokymo modulius, skatinti skaidrumą ir keitimąsi geriausia patirtimi, nustatyti spręstinus klausimus siekiant visuomenės finansavimo suklestėjimo, kartu atsižvelgiant į lėšų davėjų interesus.

Komisija atidžiai stebės sektoriaus asociacijų pastangas rengti skaidrumo ir geriausios praktikos standartus nacionaliniu ir Europos lygmeniu siekiant informuoti naudotojus (ir projektų vykdytojus, ir lėšų davėjus), apsaugoti lėšų davėjus nuo sukčiavimo ir užtikrinti adekvatų skundų nagrinėjimo mechanizmą. Europos Komisija inicijuos tyrimą, kuriuo bus siekiama išnagrinėti esamas nacionalines savireguliavimo įstaigas ir jų taisykles, jų veiksmingumą ir ribas, taip pat svarstys Europos kokybės ženklo kūrimo tikslingumą.

Rūpindamasi sklandžiu vidaus rinkos veikimu, Komisija atidžiai stebės su visuomenės finansavimu susijusius pokyčius. Ji rengs reguliavimo seminarus, kuriuose būtų aptartos tarpvalstybinės veiklos kliūtys. Kai tinka, Komisija svarstys, ar reikia priimti rekomendacijas Bendrosios rinkos ataskaitoje arba per MVĮ pasiuntinių tinklą[37] , kuris stebi Smulkiojo verslo akto įgyvendinimą, arba įgyvendinant Europos skaitmeninę darbotvarkę, kad paragintų valstybes nares vengti nenuoseklumo nacionaliniuose modeliuose, kuris galėtų trukdyti veikti vidaus rinkai.

Neverta tikėtis, kad visuomenės finansavimas, kaip besiformuojantis, bet vis dar palyginti mažas privačiojo finansavimo šaltinis, pakeis viešąjį finansavimą projektuose, kuriems kyla sunkumų gauti finansavimą. Naujosios europinės valstybės pagalbos taisyklės pagerina sąlygas įmonėms, greta privačiųjų išteklių, gauti viešąjį finansavimą. Todėl būtų galima apsvarstyti galimybę naudoti viešąsias lėšas jas bendrai investuojant su privačiosiomis lėšomis, gautomis visuomenės finansavimu būdu, su sąlyga, kad būtų tenkinamos valstybės pagalbos taisyklės, ypač Valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairės, ir teisinės skaidrumo ir atskaitomybės už viešųjų lėšų naudojimą sąlygos, kai taikoma, laikantis Finansinio reglamento reikalavimų.

Forumo padedama, Komisija atidžiai stebės šį besiformuojantį sektorių ir, remdamasi tyrimų, įvairių suinteresuotųjų šalių darbo ir reguliavimo seminarų rezultatais, įvertins, kokia ES ir nacionalinių reguliavimo sistemų, taikomų visuomenės finansavimui, būklė ir apsvarstys, ar reikia tolesnių ES veiksmų. Konkrečiau, tada, kai vykdomas suplanuotas galiojančių ES teisės aktų persvarstymas, Komisija apsvarstys, ar tikslinga pritaikyti reikalavimus prie konkrečių visuomenės finansavimo su finansine grąža ypatumų. Prieš imantis bet kokio būsimo ES teisėkūros veiksmo ar kitokio pobūdžio veiksmo, kurio poveikis būtų didelis, būtų pirmiau atliktos viešos konsultacijos ir poveikio vertinimas.

Kadangi visuomenės finansavimas yra pasaulinė veikla, ir kitos jurisdikcijos, kaip antai JAV, taip pat pradėjo ją reguliuoti, Komisija atidžiai stebės įvykius pasaulyje ir rems pastangas skatinti reguliavimo modelių konvergenciją tarptautiniu lygmeniu[38].

2015 m. Komisija pateiks ataskaitą apie pažangą.                                                         

[1] Remiantis sektoriaus apskaičiavimu: Massolution (2013 m.) „Crowdfunding Industry Report“ 2012 m., skelbiama http://www.crowdsourcing.org/research.

[2] European Banking Federation Facts and Figures (2012 m.), skelbiama http://www.ebf-fbe.eu/uploads/FF2012.pdf; CSES (2012), „Evaluation of EU Member States’ Business Angel Markets and Policies Final report“; „EVCA Yearbook“ (2012 m.), skelbiama http://www.evca.eu/uploadedfiles/home/press_room/Yearbook_2012_Presentation_all.pdf

[3] Sektoriaus skaičiavimai rodo, kad 2012 m. maždaug 470 000 Europos projektų buvo sėkmingai finansuoti taikant visuomenės finansavimą. Massolution (2013 m.)

[4] COM(2013) 150 final, 2013 3 25.

[5] Visuomenės finansavimas gali būti vykdomas kartu su kitomis finansavimo priemonėmis, tokiomis kaip banko lėšos, verslo angelų ar rizikos kapitalas arba pradinis viešas akcijų platinimas.

[6] Vyko nuo 2013 m. spalio 3 d. iki gruodžio 31 d.

[7] http://www.crowdfundingnetwork.eu/

[8] Tokios dovanos yra piniginiai įnašai, paprastai (bet ne visada) labdaros tikslais.

[9] Pavyzdžiui, būsimas pelnas iš naujų mobiliųjų taikmenų, kurios sukurtos gavus visuomenės finansavimą, pardavimo.

[10] Pavyzdžiui, aplinkos projektui būtų galima išleisti skolos priemones siekiant įrengti atsinaujinančiosios energijos generatorius arba novatoriškas startuolis galėtų išleisti akcijas, kad sukauptų reikiamas lėšas verslui pradėti.

[11] 2013 m. ECB Ir Europos Komisijos apklausa apie MVĮ galimybes gauti finansavimą http://ec.europa.eu/enterprise/policies/finance/files/2013-safe-analytical-report_en.pdf

[12] COM(2012) 537, Komunikatas „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“. Taip pat žr. „Survey on access to finance for cultural and creative sectors“ (2014 m.) http://ec.europa.eu/culture/key-documents/documents/access-to-finance-culture-and-creative-sector_en.pdf . Pagal naują ES programą „Užimtumas ir socialinės inovacijos“ bus remiamos socialinės įmonės. http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1084&langId=en

[13] Green A. et al (2014 m.) „Explanatory Research on Internet Work Exchanges and Employability, Analysis and synthesis of quantitative evidence on crowdsourcing for work, funding and volunteers“. Stewart J (ed). JRC mokslo ir politikos ataskaitų serija, EUR 26423 EN. Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų institutas, Europos Komisija. Paskelbta: http://ftp.jrc.es/EURdoc/JRC85646.pdf

[14] Kvietimai visuomenei skirti projekto įgyvendinimui nepiniginį įnašą, tokį kaip įgūdžiai, komerciniai tinklai ir kt.

[15] 2012 m. Ispanijoje dėl visuomenės finansavimo tiesiogiai sukurta 7 500 „visuomenės finansuotų darbo vietų“ (per maždaug 2 800 sėkmingų visuomenės finansavimo projektų). Ramos & Gonzalez (2013 m.) „Crowd-Funding as a new economic instrument for economic growth and employment“. Seminare „Alternative ways of finance in the digital era“ skaitytas pranešimas. „Ateneu Barcelonès“, 2013 m. gegužės mėn.

[16] Grindžiama Komisijos pasiūlymais COM(2013) 44 ir COM(2013) 45.

[17] 2012 m. gruodžio 17 d., bendradarbiaujant 25 valstybėms narėms, tvirtesnio bendradarbiavimo tvarka priimtas reglamentas, kuriuo Europos Sąjungoje sukuriama bendra patentinė apsauga. Šiuo metu ratifikuojamas valstybių narių tarptautinis susitarimas dėl bendro patentų teismo.

[18] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL 178, 2000 7 17, p. 1).

[19] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21).

[20] 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

[21] 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

[22] 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 345, 2003 12 31, p. 64).

[23] 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1). Mokėjimo paslaugų direktyva galėtų būti taikoma ir visuomenės rėmimui tuo atveju, kai taikomas verslo modelis patenka į šios priemonės taikymo sritį.

[24] 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

[25] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

[26] 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

[27] 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

[28] 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

[29] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

[30] 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1). 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18).

[31] Pagal ES veiksmų planą „Verslumas 2020“ http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0795:FIN:LT:PDF

[32] ECN (2013 m.), „Review of Crowdfunding Regulation“, http://www.europecrowdfunding.org/2013/10/review-crowdfunding-regulation-2013

[33] Europos kultūros ekspertų tinklas, „Crowdfunding schemes in Europe“ (2011 m.), http://www.eenc.info/wp-content/uploads/2012/11/DR%C3%B6thler-KWenzlaff-Crowdfunding-Schemes-in-Europe.pdf .

[34] Ramos, J. (2014 m.) „Crowdfunding and the Role of Managers in Ensuring the Sustainability of Crowdfunding Platforms“. Stewart J (ed). Jungtinio tyrimų centro techninių ataskaitų serija, Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų institutas, Europos Komisija. http://is.jrc.ec.europa.eu/pages/EAP/eInclusion/employability.html .

[35] Tokiais atvejais reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad projektų populiarumas, vertinamas kaip sėkmė pritraukiant visuomenės finansavimą, gali būti ne pačia geriausia atrankos viešajam finansavimui gauti sąlyga.

[36] Komisijos komunikatas „Dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių“, C(2014) 34/2, Briuselis, 2014 1 15.

[37] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/sme-envoy/index_en.htm

[38] Darbą vykdo ir IOSCO. Žr. IOSCO (2014 m.) „Crowd-funding: An Infant Industry Growing Fast“ SWP3 (2014 m.)