52013DC0624

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Inovacijų rezultatų skaičiavimas Europoje. Naujo rodiklio kūrimas

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Įžanga

Šiame komunikate pristatomas rodiklis, kuriuo būtų apskaičiuojama, kiek pasiekta kuriant ir diegiant inovacijas. Formuojant faktiniais argumentais grindžiamą politiką ypač svarbu tiksliai apskaičiuoti inovacijų politikos poveikį. Be to, toks apskaičiavimas stiprina viešojo veiksmo ir viešųjų lėšų naudojimo legitimumą.

Šiandien Europa yra pasaulinės svarbos žinių centras. Tačiau, nors jos mokslo bazė yra pasaulinės klasės, o strateginių sektorių technologijos yra pirmaujančios, reikia dėti pastangų, kad sudarius geresnes pamatines sąlygas, ypač sparčiai besiplečiančioms novatoriškų sektorių įmonėms, pagerėtų inovacijų pasiekimai ES ir nacionaliniu lygmeniu.

Siūlomas rodiklis politikos formuotojams taps argumentu kuriant ar stiprinant veiksmus, kuriais būtų šalinamos kliūtys novatoriams idėjas paversti produktais ir paslaugomis, kurias rinkoje galėtų vainikuoti sėkmė. Geresni pasiekimai padės užtikrinti pažangų augimą, numatytą strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“[1].

Siūlomas rodiklis papildo Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinę (ISVRS)[2] ir jo suvestinį inovacijų indeksą (angl. SII), kuriuo (naudojant įvairiapusį 24 inovacijų rodiklių kompleksą, įskaitant sąnaudas, tarpinius pasiekimus (angl. throughputs) ir rezultatus) vertinama, kaip įvairios valstybių narių ir ES stiprybės ir silpnybės lemia bendrus pasiekimus. Be to, Inovacijų sąjungos konkurencingumo ataskaitoje kas dvejus metus taip pat analizuojami inovacijų pasiekimai.

Šiame komunikate aptariamu rodikliu vertinami tik inovacijų rezultatai ir stebimas ribotas elementų (tarp jų – sparčiai besiplečiančių įmonių įnašas gausinant darbo vietų skaičių) kompleksas. Kadangi naujasis rodiklis ir ISVRS vienas kitą papildo, planuojama siūlomo rodiklio rezultatus skelbti kartu su ISVRS rezultatais.

Europos Vadovų Taryba įgaliojo Komisija parengti strategijos „Europa 2020“ tikslams naudotiną rodiklį, kuris papildytų MTTP intensyvumo planinį tikslą[3], atsižvelgiant į „Inovacijų sąjungos“ reikalavimą Komisijai „imtis veiksmų, būtinų naujam rodikliui, kuriuo vertinama sparčiai augančioms įmonėms tenkanti ekonomikos dalis, sukurti“. 2013 m. kovo mėn. valstybių ir vyriausybių vadovai paprašė, kad 2013 m. spalio mėn. būtų diskutuojama apie inovacijas, ir pakvietė Komisiją parengti rodiklį.[4]

2010 m. buvo suburtas Aukšto lygio pirmaujančiųjų novatorių ir ekonomistų, kurie turėjo patarti Komisijai rodiklio formulavimo klausimais, apskritasis stalas.[5] Jie patarė Komisijai, kad Eurostatas imtų rinktis duomenis apie sparčiai besiplečiančias įmones novatoriškuose sektoriuose. Tuo pačiu metu pradėta bendradarbiauti su EBPO siekiant parengti sektorinius inovacijų koeficientus. 2012 m. spalio, gruodžio ir 2013 m. liepos mėn. seminaruose diskutuota su valstybėmis narėmis dėl rodiklio apimties ir apibrėžties.

Šiame komunikate pristatomas rodiklis (2 skirsnis), jo rengimo kriterijai ir duomenys (3 skirsnis) ir atlikta patikimumo analizė (4 skirsnis). Prie jo pridedamas tarnybų darbinis dokumentas.

2.           Inovacijų rezultatų skaičiavimas

Inovacijų rezultatai apima daug aspektų ir skiriasi priklausomai nuo sektoriaus. Norint juos apskaičiuoti reikia kiekybiškai įvertinti, kiek naujų produktų ir paslaugų kūrimo idėjos, kylančios iš novatoriškų sektorių, atneša ekonominės pridėtinės vertės ir kiek jos pajėgios pasiekti rinką.

Todėl jie gali būti nustatyti daugiau nei viena priemone. Išnagrinėjusi platų galimų variantų spektrą Komisija pasirinko ISVRS rodiklius, sugrupuotus į tris komponentus (patentai, užimtumas žinioms imlioje veikloje (angl. KIA) ir žinioms imlių prekių ir paslaugų konkurencingumas), ir naują priemonę (užimtumas sparčiai besiplečiančiose novatoriškų sektorių įmonėse)[6].

Patentų komponente atsižvelgiama į išradimus, kuriems panaudotos investavus į MTTP ir inovacijas gautos žinios, galinčios būti panaudotos kuriant sėkmingas technologijas. Panašiai ir kvalifikuotų darbuotojų užimtumo rodikliai žinioms imlioje veikloje ir sparčiai besiplečiančiose įmonėse parodo, kad ūkis orientuojasi į inovacijų pridėtinę vertę turinčių prekių gamybą ir tokių paslaugų kūrimą. Pagaliau, su tokiomis prekėmis susiję prekybos srautai parodo, kiek jos pajėgios pasiekti pasaulines rinkas[7].

2.1.        Inovacijų rodiklio komponentai

Pirmasis komponentas – tai technologinės inovacijos, apskaičiuojamos patentais kaip svarbiausiu MTTP ir inovacijų proceso rezultatu, parodančiu ekonomikos pajėgumą žinias paversti technologijomis. Todėl intelektinės nuosavybės teisių (INT) sistemą tobulinanti ir jas atpiginanti politika padeda įmonėms pasiekti augimą naudojantis savo inovacijų vaisiais. Tokios priemonės kaip prieigos prie INT portfelių profesionalumo didinimas ir pelno iš patento mokestinės lengvatos gali padėti suintensyvinti novatorišką verslo dinamiką.[8]

Pasirinktajam komponentui (ISVRS rodiklis 2.3.1) naudojamas patento paraiškų skaičius vienam milijardui BVP. Skaitiklis yra tarptautiniame etape pateiktų paraiškų, kuriose Europos patentų biuras nurodomas kaip nurodytoji įstaiga pagal Patentinės kooperacijos sutartį, skaičius. Vardiklis yra BVP euro valiuta pagrįstais perkamosios galios paritetais. Gali atsirasti būdinga paklaida valstybių, kurios daugiau naudojasi tarptautiniais, o ne nacionaliniais patentais, naudai. Todėl buvo testuota alternatyvi statistika, tokia kaip EBPO patentų duomenų bazės trejybinių patentų statistika.

Antruoju komponentu skaičiuojama, kaip itin aukštos kvalifikacijos darbo jėga papildo šalies ekonominę struktūrą. Europos užduotis – investuoti į žmones, nes švietimas ir profesinis mokymas suteikia darbuotojams įgūdžius, padėsiančius kurti inovacijas. Šiuo komponentu fiksuojama šalies struktūrinis orientavimas į žinioms imlią veiklą, apskaičiuojant žmonių, kurie įdarbinti žinioms imliai veiklai verslo šakose, kuriose bent trečdalis darbuotojų turi aukštesnio išsilavinimo diplomą, skaičiaus proporciją su visų tos šalies darbuotojų skaičiumi. Tai ISVRS rodiklis 3.2.1.

Trečiasis komponentas – žinioms imlių prekių ir paslaugų konkurencingumas. Sklandžiai veikiančiame ūkyje tai atspindi iš inovacijų kylantį jo gebėjimą eksportuoti novatoriškus produktus ir paslaugas ir dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse. Konkurencingumo stiprinimo priemonės ir inovacijų strategijos viena kitą palaikydamos didina užimtumo, eksporto dalies ir apyvartos augimą įmonių lygmeniu. Komponentas lygiomis dalimis jungia aukštųjų technologijų ir vidutinio technologinio sudėtingumo produktų lyginamąjį svorį visame prekybos balanse ir žinioms imlių paslaugų dalį visame paslaugų eksporte (ISVRS rodikliai 3.2.2 ir 3.2.3).

O paskutiniu komponentu apskaičiuojamas užimtumas sparčiai besiplečiančiose novatoriškų sektorių įmonėse. Tų įmonių plėtros palaikymas yra neatsiejama modernios mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos dalis. Tyrimai rodo, kad augimas nepaprastai priklauso nuo sparčiai besiplečiančių įmonių, kurios sukuria neproporcingai didelę dalį naujų darbo vietų ir gali prisidėti prie didesnio investavimo į inovacijas ekonominio sulėtėjimo laikotarpiais[9]. Todėl keletas valstybių narių stipriai remia sparčiai besiplečiančių įmonių galimybes gauti finansavimą, įskaitant novatoriškiems projektams ir parengiamojo, veiklos pradžios ir ankstyvojo augimo etapų rizikos kapitalui.

Sektoriams būdingi inovacijų koeficientai, atspindintys sektorinio novatoriškumo laipsnį, pagrįstą tretinį išsilavinimą turinčių asmenų nuošimčiais (žinioms imlios veiklos skaičiai), ir tuo, kaip sektoriui priklausančios įmonės laiko save novatoriškomis (Bendrijos inovacijų tyrimo skaičiai), yra naudojami kaip priemonė novatoriškoms įmonėms išskirti. Užimtumo duomenys gauti iš ad hoc verslo registrų rinkinių, kuriuos 2011 ir 2012 m. sudarė Eurostatas. Sparčiai besiplečiančios įmonės yra tos, kuriose yra 10 ar daugiau darbuotojų, o trejus metus vidutinis darbuotojų skaičiaus augimas yra daugiau nei 10 % kasmet. Šiuo komponentu siūloma užpildyti ISVRS vietą (3.1.3 „Sparčiai besiplečiančios inovacinės įmonės“), kuri buvo numatyta rodikliui, atspindinčiam sparčiai besiplečiančių įmonių įnašą dinamizuojant rinką, kaip numatyta „Inovacijų sąjungoje“. Taigi jis galėtų būti 25-tuoju suvestinės rodikliu.

2.2.        Šalių pasiekimai

1 paveikslėlyje nurodyti inovacijų pasiekimų valstybėse narėse ir tarptautinėse partnerėse skaičiai 2010 ir 2011 m. Vidurkis susijęs su ES-27, nes 2013 m. ISVRS buvo paskelbta iki Kroatijos įstojimo. Nepaprastai svarbu suformuoti laiko eilutes, pagrįstas ilgesniais stebėjimo laikotarpiais ir labiau suderintais atskaitos metais; jos taps prieinamos per vidutinės trukmės laikotarpį.

Rezultatus ir jų reikšmę politikai iliustruoja tarnybų darbinio dokumento 1 lentelėje kaip pavyzdžiai išskirtos 4 valstybės: Švedija (pirmūnė), Prancūzija (rodanti gerus rezultatus), Italija (vidutiniokė) ir Bulgarija (menka novatorė).[10] Toje lentelėje pateikti visų komponentų ir valstybių rezultatus vaizduojantys spinduliniai grafikai. Kartu su tais rezultatais bus pateikiami išsamūs šalių vertinimo profiliai.

1 pav. Inovacijų rezultatus apskaičiuojantis sudėtinis rodiklis

Šalių skaičiai 2011 m. (raudoni stulpeliai) ir 2010 m. (kryželiai); 2010 m. ES vidurkiu laikomas 100

2011 m. komponentai atspindi padėtį 2009 m. (Patentinės kooperacijos sutarties patentai), 2010 m. (užimtumas sparčiai besiplečiančiose novatoriškų sektorių įmonėse) ar 2011 m. (žinioms imli veikla, žinioms imlių prekių ir paslaugų konkurencingumas. 2010 m. jie pagrįsti 2008 m. (Patentinės kooperacijos sutarties patentai), 2009 m. (užimtumas sparčiai besiplečiančiose novatoriškų sektorių įmonėse) ar 2010 m. (žinioms imli veikla, žinioms imlių prekių ir paslaugų konkurencingumas) duomenimis. Šaltinis:Europos Komisija.

Iš viso, remiantis valstybių duomenimis, 2011 m. buvo išskirtos 6 kategorijos pagal pasiekimus. Švedija, Vokietija, Airija ir Liuksemburgas yra pasiekusios daugiausiai: jų rezultatai viršija 120 ir visų keturių komponentų vertės yra aukštos. Toliau rikiuojasi Danija, Suomija ir Jungtinė Karalystė, kurios atrodo daug pasiekusios: jų rezultatai svyruoja tarp 110 ir 120. Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai pasirodė gerai, o jų rodiklio vertės svyruoja nuo 100 iki 110; iškart po jų stovi vidutiniokės Austrija, Vengrija, Slovėnija, Italija ir Kipras (rezultatai nuo 90 iki 100). Kukliau (vertės nuo 80 iki 90) pasirodė Čekija, Ispanija, Estija, Graikija, Malta, Rumunija ir Slovakija. O valstybės, kurių rezultatai nesiekia 80, laikomos mažai pasiekusiomis. Tai Lenkija, Kroatija, Portugalija, Latvija, Lietuva ir Bulgarija; dviejų pastarųjų rezultatai ypač kuklūs, artimi 65, tai yra maždaug pusei geriausio rezultato.

3.           Atrankos kriterijai

Konstruojant rodiklį atskaitos tašku pasirinkti tarptautiniai kokybės standartai, kuriuos naudoja Eurostatas, EBPO ir TVF.

3.1.        Keturi taikyti principai

Taikyti keturi principai pagal Eurostato konceptualią sistemą.

(1) Politikos aktualumas. Orientuotasi į paprastą ir intuityvią interpretaciją, kurioje būtų apčiuopiamos ir tiesioginės sąsajos su pamatuojamais faktais. Rodiklis sudaro sąlygas stebėti tokias dimensijas kaip intelektinės nuosavybės teisių sąlygos, žinioms imlių ir novatoriškų sektorių rinkai reikalingų įgūdžių ugdymas, palankios terpės prekybai žinioms imliomis prekėmis sukūrimas ir pamatinės sąlygos sparčiai besiplečiančioms įmonėms.

(2) Duomenų kokybė. Esmine laikyta galimybė laiku gauti reprezentatyvias ir patvirtintas laiko eilutes ir panaudoti visus prieinamus šaltinius.

(3) Tarptautinis prieinamumas ir tarpvalstybinis palyginamumas. Čia siekta suformuoti rodiklio pagrindą, kuris tiktų prasmingiems šalių palyginimams ir lyginamiesiems indeksams.

(4) Patikimumas. Visame pasaulyje daug subjektų, įskaitant tarptautines organizacijas, naudoja sudėtinius rodiklius.

(5) Jų konstrukcijai reikalingas toks pačiais naujausiais duomenimis grindžiamas patvirtinimas ir patikimumo analizės[11], kad gautas vaizdas sudarytų galimybę atlikti lyginamąsias analizes ir atitiktų politikos poreikius.

Dėl duomenų ribotumo šiame etape užtikrinti atitiktį 2 ir 3 kriterijams buvo galima tik iš dalies, todėl jie lieka tolesnės analizės sritimis. Rodiklis priklauso nuo trūkstamų verčių sąlyginio priskaičiavimo ir tarptautinio palyginamumo, kuris atliekamas ketvirtajame rodiklio komponente keturioms valstybėms narėms ir tarptautinėms partnerėms, po to patikrinant jo patikimumą.

3.2.        Būsimų analizių sritys

Siekiant patobulinti rodiklį ir užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas jo potencialas, nustatytos keturios sritys.

Pirma, aprėpties požiūriu ir nuolat rengiant statistinę informaciją reikia užtikrinti geresnius duomenis apie sparčiai besiplečiančias novatoriškų sektorių įmones– rinkti duomenis būtų įpareigota iš dalies pakeistu Komisijos reglamentu, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl verslo struktūros statistikos ir kuris bus taikomas ir finansų sektoriui. Šiame etape finansinės paslaugos neįtraukiamos, bet jos yra svarbios dėl persmelkiamojo jų funkcijų pobūdžio ir dėl poveikio ūkiui. Šių dokumentų gavimas taip pagerins rodiklio atskaitos metų suderinimą.

Antra, reikia analizuoti, kaip inovacijos koeficientus apibrėžiantys duomenys gali būti pagerinti siekiant užtikrinti didesnes ir ilgesnio laiko skirtingų sektorių stebėjimo grupes ir kaip geriausiai būtų galima užfiksuoti intensyvumo variavimą tarp šalių. To dalis būtų jautrumo analizė, taikoma koeficientams, kuriems naudojami nauji duomenys iš kas dvejus metus vykdomo Bendrijos inovacijų tyrimo ir kasmetinio Darbo jėgos tyrimo.

Trečia, nagrinėti, ar ir kodėl: duomenys apie žinioms imlių prekių ir paslaugų konkurencingumą gali būti pagerinti; įgūdžių komponentas gali būti patobulintas taip, kad geriausiai fiksuotų švietimo įnašą (ištiriant jo ryšius su rodiklio rezultatu); būtų galima svarstyti kitus inovacijų sėkmės rinkoje statistinius duomenis.

Galiausiai, būtų galima išplėsti tarptautinę dimensiją: plačiau rinkti duomenis apie sparčiai besiplečiančias įmones ir dirbti drauge su EBPO, kad naudojantis palyginamomis apklausomis trečiosiose šalyse būtų nustatomi tarptautinės aprėpties inovacijų koeficientai.

4.           Patikimumo analizė

Stebint inovacijas tenka spręsti uždavinį, susijusį su duomenų kokybe ir jų įkomponavimu į bendrą priemonę. Todėl naudojant kartotinį procesą buvo įvertinti koncepcinis ir statistinis rodiklio nuoseklumas ir jo modeliavimo prielaidų poveikis:

(1) pagal aktualumą inovacijų politikai buvo atrinkti galimi rodikliai, remiantis vertinimu literatūroje, ekspertų nuomonėmis, aprėpiamų valstybių skaičiumi ir tinkamumu laiko požiūriu;

(2) buvo naudojami vėliausiai paskelbti duomenys; 93 % duomenų apie visus komponentus buvo susiję su dvejais metais;

(3) rodiklis sudarytas taikant subalansuotą struktūrą: visi keturi jo komponentai laikyti vienodai svarbiais, jų nominalieji svoriai pasirinkti kaip svertiniai koeficientai panašiai kaip svarbiausiųjų tarptautinių indeksų, tokių kaip Pasaulinio inovacijų indekso ir Aplinkosauginio veiksmingumo indekso, sudarymo modeliuose;

(4) Galiausiai valstybių pasiektos vertės ir reitingai buvo įvertinti siekiant patikrinti jų derėjimą su turimais įrodymais, moksliniais tyrimais arba vyraujančia teorija.

Modeliavimo prielaidos buvo patikrintos trūkstamų duomenų priskaičiavimo, agregavimo formulių, alternatyvių variantų visiems komponentams ir svertinės reikšmės aspektais. Buvo paskaičiuoti reitingų ir atstumo iki efektyvumo kontūro pasikliaujamieji intervalai.

5.           Išvados

Atsiliepiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą, šiame komunikate pristatomas inovacijų rezultatų rodiklis, paremtas Komisijos pastangomis patobulinti jos argumentų kokybę, kad būtų grindžiamas politikos formavimas ir vertinamas inovacijų poveikis.

Rodiklis sutelkia dėmesį į inovacijų rezultatus ir taip papildo Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinę ir suvestinį inovacijų indeksą.

Remiantis strategija „Europa 2020“ ir pavyzdine iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ rodiklis taps argumentu politikos formuotojams, kuriantiems inovacijoms palankią aplinką.

Jis sukonstruotas taikant tarptautinius kokybės standartus ir naujausias statistines analizes. Vis dėlto Komisija nustatė keturias sritis, kurias reikia patobulinti kad būtų galima išnaudoti visą rodiklio potencialą; tarp tų sričių yra jo tarptautinio palyginamumo plėtimas, jo duomenų apie sparčiai besiplečiančias įmones gerinimas ir analizė, kaip galėtų būti pagerintos inovacijų koeficientų duomenų grupės.

Rodiklis yra sudėtinis indeksas, kuriame kiekybiškai nusakomos keturios inovacijų rezultatų dimensijos: patentai, įgūdžiai, prekyba žinioms imliomis prekėmis ir paslaugomis, užimtumas sparčiai besiplečiančiose įmonėse. Tarybų darbiniame dokumente parodyti jo rezultatai ir poveikis politikai.

[1]               Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis, 2010 m. spalio 6 d.

[2]               http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/files/ius-2013_en-pdf.

[3]               2011 m. vasario 4 d. išvados (Tarybos dokumentas EUCO 2/1/11 REV1) ir 2012 m. kovo 1–2 d. išvados (EUCO 4/2/12 REV2).

[4]               Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į kitais metais vyksiančius debatus dėl strategijos „Europa 2020“ ir pakvietė „tęsti parengiamąjį darbą ir prioritetą teikti šiems klausimams: (…) b) inovacijos (2013 m. spalio mėn.)“, tikėdamasi, kad „Komisija tinkamu laiku iki diskusijų pateiks (...) komunikatą „Inovacijų sąjungos padėtis 2012 m.“, įskaitant bendrą inovacijų rodiklį“; Tarybos dokumentas EUCO 23/13.

[5]               Aukšto lygio inovacijų apskaičiavimo apskritojo stalo ataskaita, A. Mas-Colell (pirmininkas), 2010 m. rugsėjo mėn.

[6]               Rodiklį išreiškiantį formulė yra įtraukta į tarnybų darbinio dokumento 1 lygtį.

[7]               Buvo išnagrinėta galimybė kiekvieną iš keturių papildomų rezultato tipo rodiklių panaudoti Inovacijų sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje.

[8]               „Inovacijų sąjungos padėtis 2012 m. Spartėjantys pokyčiai“, COM(2013) 149 final, 2013 m. kovo 21 d.

[9]               EBPO (2010 m.), „High-growth Enterprises: What Governments Can Do to Make a Difference“. Archibugi, D et al. (2013) „Economic crisis and innovation: is destruction prevailing over accumulation?“ Research Policy 42, 2.

[10]             Taip pat pateikiamos nuorodos į tarptautinių partnerių, pavyzdžiui, JAV, pasiekimus, palyginti su ES.

[11]             Žr. http://composite-indicators.jrc.ec.europa.eu/