9.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 133/33

1.1

Komitetas palankiai vertina poveikio aplinkai vertinimo (PAV) idėjos indėlį gerinant aplinkos apsaugos padėtį valstybėse narėse ir visoje ES.

1.2

Pagrįstų sprendimų dėl projekto poveikio aplinkai priėmimo proceso efektyvumas labai priklauso nuo PAV dokumentų ir juose naudojamos informacijos kokybės ir bešališkumo. Vertinant šią kokybę būtina taikyti proporcingumo principą; kokybės būtina reikalauti ir iš leidimus suteikiančių institucijų, kurios turi palaikyti konstruktyvų dialogą su pilietine visuomene.

1.3

Komiteto nuomone, svarbu pažymėti, kad patiriamos (ir piniginės, ir, svarbiausia, laiko) sąnaudos gali trukdyti įgyvendinti MVĮ projektus, ypač tais atvejais, kai vykdant reikalavimą dėl alternatyvų būtų nesilaikoma proporcingumo principo.

1.4

PAV direktyvą reikėtų įgyvendinti lanksčiai ir proporcingai, kad tais atvejais, kai projekto poveikis aplinkai bus iš anksto žinomas arba įvertintas kaip nereikšmingas, aplinkosauginių ir planavimo leidimų išdavimo procedūras būtų galima sujungti. EESRK palankiai vertina ir palaiko Komisijos veiksmus, kuriais ši siekia didinti PAV procese dalyvaujančių subjektų teisinį tikrumą.

1.5

EESRK labai palankiai vertina pasiūlymą nustatyti pagrindinių direktyvoje reikalaujamų etapų (viešų konsultacijų, atrankos sprendimų, galutinio PAV sprendimo) terminus ir nustatyti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinama, kad PAV procesai būtų suderinti ir koordinuojami visoje ES.

1.6

Komiteto nuomone, PAV sprendimo stebėseną reikėtų reikalauti vykdyti tik pagrįstais atvejais ir tik būtina apimtimi.

1.7

Dėl pasiūlymo įtraukti nuostatą dėl „PAV pritaikymo prie naujų uždavinių“ EESRK mano, kad toks direktyvos taikymo srities išplėtimas turi būti taikomas visiems projektams, kurie darys poveikį vertinamiems aplinkos apsaugos aspektams; šiuo požiūriu svarbu laikytis proporcingumo principo ir aiškiai atskirti įvairius projekto rengimo ir įgyvendinimo etapus.

1.8

EESRK sutinka, kad piliečiai turi teisę susipažinti su informacija ir dalyvauti PAV procese. Tačiau kartu jis ragina projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūros taisykles parengti taip, kad PAV direktyvos nuostatomis nebūtų galima piktnaudžiauti korupcijos tikslais ir siekiant neteisėtai pratęsti nustatytus terminus. EESRK pageidautų, kad skundai būtų išnagrinėjami per pagrįstą terminą visų suinteresuotųjų subjektų labui.

2.1

Direktyva 2011/92/ES, kuria nustačius būtiniausius reikalavimus buvo suderinti projektų poveikio aplinkai vertinimo principai, padeda užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

2.2

Siekiant pagerinti poveikio aplinkai vertinimo procedūros kokybę, racionalizuoti įvairius procedūros etapus ir padidinti suderinamumą ir sinergiją su kitais Sąjungos teisės aktais ir kitų sričių politika, taip pat su valstybių narių suformuotomis strategijomis ir politika nacionalinės kompetencijos srityse, būtina iš dalies keisti Direktyvą 2011/92/ES.

2.3

Priemonės, kurių imamasi siekiant išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, jį sušvelninti ir, jei galima, kompensuoti, turėtų padėti išvengti aplinkos kokybės blogėjimo ir grynųjų biologinės įvairovės nuostolių, laikantis Sąjungos įsipareigojimų pagal Konvenciją ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. numatytų tikslų bei veiksmų.

2.4

Klimato kaita ir toliau darys žalą aplinkai ir kels pavojų ekonomikos plėtrai. Todėl reikėtų stiprinti Sąjungos aplinkos, socialinį ir ekonominį atsparumą, kad visoje Sąjungos teritorijoje būtų galima veiksmingai kovoti su klimato kaita. Prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo klausimus būtina spręsti įvairių sričių Sąjungos teisės aktuose.

2.5

Taikant Direktyvą 2011/92/ES būtina sukurti konkurencingą verslo aplinką, pirmiausia mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kad būtų galima užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, laikantis Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ nustatytų tikslų.

2.6

Projekto aplinkos ataskaita, kurią turi pateikti užsakovas, turėtų apimti su siūlomu projektu susijusių pagrįstų alternatyvų, įskaitant tikėtiną aplinkos būklės raidą neįgyvendinus projekto (bazinis scenarijus), vertinimą – dėl to pagerėtų vertinimo proceso kokybė ir atsirastų galimybė integruoti aplinkos klausimus ankstyvuoju projekto rengimo etapu.

2.7

Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę, turėtų būti reikalaujama, kad kompetentinga institucija pagrįstų savo sprendimą duoti sutikimą dėl projekte planuojamos veiklos ir nurodytų, kad ji atsižvelgė į surengtų konsultacijų rezultatus ir atitinkamą surinktą informaciją.

2.8

Atsižvelgiant į siūlomo projekto pobūdį, sudėtingumą, vietą ir dydį, reikėtų nustatyti įvairių projekto poveikio vertinimo etapų terminus, taip siekiant paskatinti veiksmingiau priimti sprendimus ir padidinti teisinį tikrumą. Šie terminai jokiomis aplinkybėmis neturėtų daryti neigiamos įtakos griežtiems aplinkos apsaugos standartams, visų pirma nustatytiesiems pagal kitus Sąjungos aplinkos teisės aktus, taip pat visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus veiksmingumui ir galimybei kreiptis į teismą.

3.1

Komitetas palankiai vertina PAV idėjos indėlį gerinant aplinkos apsaugos padėtį valstybėse narėse ir visoje ES. Ši idėja yra horizontali aplinkos politikos ir ES bei valstybių narių teisinės sistemos priemonė ir padeda praktiškai įgyvendinti šios politikos srities reglamentavimo sistemą.

3.2

Komisijos pasiūlymas dėl tolesnio projektų poveikio aplinkai vertinimo sistemos tobulinimo buvo parengtas remiantis didele PAV taikymo patirtimi, įgyta per 27 metus nuo pirmosios direktyvos (1) priėmimo. Buvo surengtos ir viešos konsultacijos – jų rezultatai padėjo parengti siūlomus pakeitimus ir pakoreguoti kodifikuotos PAV direktyvos 2011/92/ES (2) nuostatas: ištaisyti trūkumus, atsižvelgti į vykstančius aplinkos, socialinius, ekonominius pokyčius ir uždavinius, direktyvos nuostatas suderinti su pažangaus reglamentavimo principais.

3.3

Pagrįstų sprendimų dėl projekto poveikio aplinkai priėmimo efektyvumas labai priklauso nuo PAV dokumentuose naudojamos informacijos ir PAV proceso kokybės. Kokybė turėtų būti apibrėžiama objektyviai, o kokybės reikalavimai turėtų būti nustatomi laikantis proporcingumo principo, t. y. atsižvelgiant į plano nustatymo etapu turimos informacijos kokybę ir kiekį. Reikalinga ne tik kokybiška ir nešališka informacija – iš šią procedūrą valdančių subjektų, ypač leidimus suteikiančių institucijų specialistų, turėtų būti reikalaujama turėti reikiamos kompetencijos ir tą kompetenciją nuolat tobulinti. EESRK pabrėžia, kad būtų pageidautina nustatyti sąlygas, kada piliečiai galėtų prašyti atlikti papildomą ekspertizę.

3.4

Kol nėra universalaus modelio, kurį būtų galima naudoti, nes viskas priklauso nuo konkrečios kiekvienos siūlomos veiklos sąveikos su jos aplinka, reikia stiprinti pagrindinius principus, užtikrinančius geresnės kokybės duomenis, reikalingus nustatant bazinę informaciją, vertinant galimą poveikį, numatant alternatyvas ir apskritai gerinant duomenų kokybę. Kad PAV procedūros būtų efektyvios, daugiausia dėmesio reikia skirti lankstumui – reikalavimų proporcingumui. Šis principas taip pat yra pagrindinė sąlyga, būtina norint užtikrinti didesnį nuoseklumą su kitomis ES teisinėmis priemonėmis ir racionalizuoti valdymą taip, kad sumažėtų biurokratinė našta.

3.5

Pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingesniam gyvendinimui ir tai turėtų būti daroma laikantis bendrų Europos teisės normų. Tačiau ši sistema turėtų būti pakankamai lanksti, visų pirma ją reikėtų pritaikyti prie konkrečių vietos ir regiono sveikatos ir aplinkos apsaugos poreikių. Projektų poveikio kaimyninėms valstybėms vertinimo požiūriu ši sistema taip pat turi būti gerai apibrėžta ir pakankamai aiški, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems interesams.

3.6

Vertinimams vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu reikalingi geros kokybės duomenys strateginiu lygmeniu, kad būtų žinomas kontekstas vertinant konkrečius projektus. Valstybės administracija turi prisiimti atsakomybę atsako už tokių duomenų sisteminimą ir pateikimą vertinimui visuose sektoriuose.

3.7

EESRK džiaugiasi, kad rengdama pasiūlymą Komisija apsvarstė įvairias reikalingų PAV direktyvos pakeitimų alternatyvas, pasiūlymas buvo paremtas kruopščia analize ir pasirinkta ta alternatyva, kurios ekonominės sąnaudos proporcingai atitinka naudą aplinkai (remiantis poveikio vertinimo išvadomis). Vis dėlto manome, jog svarbu pažymėti, kad patiriamos (ir piniginės, ir, svarbiausia, laiko) sąnaudos gali trukdyti įgyvendinti MVĮ projektus, ypač vykdant reikalavimą dėl alternatyvų, dėl kurio projektas gali net žlugti.

3.8

PAV direktyvą reikėtų įgyvendinti lanksčiai ir proporcingai, kad tais atvejais, kai iš anksto žinomas arba nustatytas projekto poveikis aplinkai bus nereikšmingas, aplinkosauginių ir planavimo leidimų išdavimo procedūras būtų galima sujungti ir taip išvengti pernelyg didelio ir nereikalingo vėlavimo visuose patvirtinimo proceso etapuose. Ši rekomendacija yra ypač svarbi šiuo metu, kai tvirtinami transeuropiniai tinklai, būtini elektros ir dujų rinkų integracijai ir transporto infrastruktūros plėtrai.

4.1

EESRK visiškai pritaria Komisijos ketinimui peržiūrėti siūlomą PAV direktyvą ir taip (be kitų dalykų sugriežtinant pagrindinių sąvokų apibrėžtis, jei reikia) dar geriau suderinti ES teisės aktus. Tačiau konkretaus projekto atveju jo užsakovas ir kompetentinga institucija, laikydamiesi proporcingumo principo, turėtų įvertinti, kokia informacija ir atrankos kriterijai reikalingi PAV ir suderinti tarpusavyje jų sąrašą.

4.2

Taip pat palankiai vertiname pasiūlymą nustatyti pagrindinių direktyvoje reikalaujamų etapų (viešų konsultacijų, atrankos sprendimų, galutinio PAV sprendimo) terminus ir įdiegti mechanizmą – tam tikrą „vieno langelio“ principą – siekiant užtikrinti, kad PAV būtų koordinuojamas arba atliekamas kartu su poveikio aplinkai vertinimais. Tačiau nėra tikslinga kompetentingai institucijai leisti dar trimis mėnesiais pratęsti „pagrindinį“ trijų mėnesių terminą privalomajai atrankai atlikti. Vykdomus procesus tiesiog būtina suderinti visoje ES, o maksimalus trijų mėnesių ir vieno papildomo mėnesio laikotarpis kompetentingai institucijai yra pakankamas išvadoms parengti.

4.3

EESRK pritaria pasiūlymui, kad išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina ir pagrįsta, valstybėms narėms reikėtų leisti netaikyti PAV. Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos siekius padidinti skaidrumą ir atskaitomybę bei reikalavimą kompetentingai institucijai tinkamai pagrįsti savo sprendimą (teigiamą ar neigiamą) dėl konkretaus projekto.

4.4

EESRK palankiai vertina ir palaiko Komisijos siekius didinti PAV procese dalyvaujančių subjektų teisinį tikrumą. Tačiau Komitetas yra įsitikinęs, kad norint to pasiekti privalomus terminus būtina nustatyti ne tik kiekvienam konkrečiam PAV proceso etapui, bet ir viso proceso pabaigai ir sprendimo dėl siūlomos veiklos priėmimui. Tai ypač svarbu norint sumažinti piktnaudžiavimo riziką atskiruose PAV proceso etapuose, dėl kurios be reikalo delsiama priimti sprendimus, mažėja procese dalyvaujančių subjektų teisinis tikrumas.

4.5

EESRK rekomenduoja būti labai atsargiems, kai kalbama apie alternatyvas – šia tema ne kartą diskutuota įvairiomis progomis. „Bazinis scenarijus“, ypač tais atvejais, kai investicijos skiriamos pertvarkymui, yra tikrai pagrįstas ir logiškas. Alternatyvų skaičius ir jų parengimo sąlygos turėtų atitikti projekto mastą ir pobūdį, dėl jų reikėtų iš anksto susitarti su kompetentinga institucija.

4.6

Toliau nurodytos tam tikros konkrečios sritys, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio siekiant geresnio įgyvendinimo:

4.7

Kita problema – stebėsenos reikalavimas: EESRK mano, kad PAV sprendime stebėseną reikėtų reikalauti vykdyti tik pagrįstais atvejais ir tik būtina apimtimi, kad būtų nustatyti pagrindiniai veiksniai, darantys poveikį projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kaip tai numatyta siūlomo pakeitimo 8 straipsnio 2 dalyje. Taip turėtų būti dėl to, kad šiuo metu galiojančiuose integruotos taršos prevencijos ir kontrolės teisės aktuose yra nustatyti stebėsenos reikalavimai, kurie taikomi, kai projektas baigiamas įgyvendinti arba infrastruktūra pradeda veikti; tokios nuostatos numatytos, pavyzdžiui, pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvoje.

4.8

Dėl pasiūlymo įtraukti nuostatą dėl „PAV pritaikymo prie naujų uždavinių“ EESRK mano, kad toks direktyvos taikymo srities išplėtimas turi būti taikomas visiems projektams, kurie darys poveikį vertinamiems aplinkos apsaugos aspektams. EESRK rekomenduoja apsvarstyti šiuos aspektus.

4.8.1

Planuojamos veiklos poveikis biologinės įvairovės apsaugai turėtų būti vertinamas ir tada, kai poveikis jaučiamas regiono mastu, ir tada, kai jis jaučiamas vietos mastu. Esama kitų teisinių priemonių, kuriomis saugomi tam tikri aplinkos apsektai (pavyzdžiui, nacionaliniai parkai, gamtos rezervatai, NATURA 2000 vietovės ir pan.), tačiau akivaizdu, kad reikia didesnės aprėpties vertinimo proceso, pavyzdžiui, tokio, koks numatytas nacionalinio ir Europos lygmens nuostatomis reglamentuojamo PAI.

4.8.2

Klimato kaita yra pasaulinis reiškinys, kuris turi padarinių vietos lygmeniu ir kuriam reikia vietos lygmens veiksmų. Planuojamos veiklos įvertinimas pasaulinio poveikio klimato kaitai kontekste ir klimato kaitos mažinimas yra didelis uždavinys. Šiuo atveju būtina taikyti proporcingumo principą ir nacionaliniu bei vietos lygmenimis teikti rekomendacijas. Dėl šios priežasties klimato apsaugos srityje dėmesį reikėtų sutelkti į realų tiesioginį projekto poveikį vietos klimatui (žemės naudojimui, vandens ištekliams ir t. t.) ir jo poveikį regiono lygmeniu. EESRK nuomone, svarbu įvertinti galimybes sumažinti numatomą poveikį klimato kaitai (vietos, regiono ir pasaulio lygmeniu).

4.8.3

Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad siūlomas kriterijus konkrečios planuojamos veiklos poveikiui pasaulinei klimato kaitai, būtent šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, vertinti yra nepakankamas. Dėl šios priežasties EESRK ragina parengti gaires, kaip šį aspektą įgyvendinti, ir į planų ir programų strateginio poveikio aplinkai vertinimo etapą įtraukti ir poveikio klimato kaitai vertinimą.

4.8.4

Atliekant nelaimių rizikos vertinimą dėmesį reikėtų sutelkti ne tik į hipotetinius atvejus ar hipotetines keleto atvejų aplinkybes. Tokio pobūdžio vertinimas laikantis proporcingumo principo iš esmės nėra naujas reikalavimas, jei ir toliau bus vertinamos gaivalinės nelaimės, kurias kartais galima numatyti (potvyniai, dideli gaisrai, žemės drebėjimai ir t. t.).

4.8.5

EESRK mano, kad vertinti (gamtos) išteklių naudojimą šiame leidimų išdavimo procedūros etape – PAV būtina. Tausus išteklių naudojimas be jokios abejonės yra esminis kiekvieno projekto ekonominis principas, kurio būtina laikytis tam, kad tą projektą būtų galima įgyvendinti, tačiau nykstant biologinei įvairovei būtina imtis ir aktyvių priemonių. Tačiau PAV etape tokiam vertinimui atlikti būtų turima per mažai informacijos. Norint įvertinti šį PAV aspektą, reikia gairių ir susistemintos informacijos. Nors žaliavų, gamtos išteklių ir energijos vartojimo investicijų į gamybą tikslais vertinimas įtrauktas į pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva reglamentuojamą integruotą leidimų išdavimo procedūrą, joje neatsižvelgiama į biologinės įvairovės nykimą.

4.9

EESRK sutinka, kad piliečiai turi teisę susipažinti su informacija ir dalyvauti PAV procese. Tačiau kartu jis ragina projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūros taisykles parengti taip, kad PAV direktyvos nuostatomis nebūtų galima piktnaudžiauti korupcijos tikslais ir siekiant neteisėtai pratęsti nustatytus terminus. 27 mėnesių terminas sprendimui priimti yra visiškai nepriimtinas ir kenkia ES kaip tinkamos ekonominės zonos naujoms investicijoms įvaizdžiui.