3.2.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/119

1.1

EESRK visiškai pritaria visoms Europos Sąjungos piliečių kūrybiškumo skatinimo ir naujovių rėmimo priemonėms ir palankiai vertina iniciatyvą Europos metus pašvęsti kūrybiškumo rėmimui ir skatinimui pasitelkiant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi kaip naujovių diegimo variklį. EESRK ne kartą yra pabrėžęs naujovių skatinimo svarbą siekiant Lisabonos strategijos tikslų (1). Vis dėlto, nors EESRK remia Europos kūrybiškumo ir naujovių metų sumanymą, jis mano, kad šioje nuomonėje nagrinėjamas pasiūlymas priimti sprendimą nėra geriausia priemonė siūlomam tikslui pasiekti atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas.

1.2

Ankstesnių Europos metų organizavimui buvo skiriama daugiau laiko, todėl pasiūlymus buvo galima parengti netgi likus dviems metams iki atitinkamų metų pradžios, o šį kartą Europos Komisijos pasiūlymo priėmimą nuo Europos metų pradžios skirs tik septyni mėnesiai, per kuriuos Europos Parlamentas ir Taryba turės patvirtinti sprendimą, o Europos Komisija ir valstybės narės — organizuoti ir suderinti tolesnius veiksmus. EESRK supranta, kad šis procesas yra skubotas ir gali trikdyti Europos kūrybiškumo ir naujovių metų renginius, kuriems reikalingas jų svarbą atitinkantis pasirengimas ir deramas dėmesys.

1.3

Pasiūlymas priimti sprendimą tebėra labai neaiškus dėl dviejų, EESRK nuomone, itin svarbių aspektų, kuriuos reikėtų paaiškinti ir patikslinti pasiūlymo tekste. Minėti du aspektai susiję su Europos metų finansavimu ir užuomina apie kitų Europos Sąjungos programų ir politikos sričių, nesusijusių su visą gyvenimą trunkančiu mokymusi, paramą ar indėlį.

1.3.1

EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymui nekurti papildomų biudžeto eilučių Europos metams ir panaudoti asignavimus, skirtus Mokymosi visą gyvenimą programai, kuri apima konkrečius naujovių skatinimo tikslus. Pasiūlyme nenurodoma jokia šiam renginiui skirta suma, tik paminima, kad biudžeto šaltinis yra Mokymosi visą gyvenimą programa ir kad iniciatyvos bus bendrai finansuojamos pagal kitas programas, kurios konkrečiai nenurodytos ir nepaminėtos. Dėl pasiūlymo priimti sprendimą turinio Komitetas mano, kad reikėtų pateikti keletą skaičių, atspindinčių galimas šios iniciatyvos išlaidas. EESRK nuomone, į pasiūlymą reikėtų įtraukti biudžeto sąmatą.

1.3.2

Kalbant apie kitų programų ir politikos sričių paramą finansavimui, pasiūlymas priimti sprendimą dar labiau neaiškus. Iš teksto turėtų būti aišku, kad atsižvelgiant į tai, jog naujovių skatinimas yra vienas iš konkrečių tikslų, iškeltų kitose programose, pavyzdžiui, Verslininkystės ir inovacijų programoje ir IRT politikos rėmimo programoje (abi įtrauktos į Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą), Europos metų renginiai būtų bendrai finansuojami pagal šio pobūdžio programas. Šiuo klausimu EESRK mano, kad pasiūlyme reikėtų konkrečiai nurodyti, pagal kurias programas bus finansuojami Europos metai, kokiu mastu ir kaip bus koordinuojamos įvairių bendro finansavimo programų, kurias valdo skirtingi Europos Komisijos generaliniai direktoratai, iniciatyvos.

1.4

EESRK, vadovaudamasis šiais argumentais, kurie yra pagrindinių šioje nuomonėje išdėstytų pastabų santrauka, siūlo Europos Komisijai persvarstyti savo pasiūlymą ir atsižvelgti į pateiktas pastabas. EESRK siūlo Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat atsižvelgti į minėtas pastabas ir atitinkamai pakoreguoti pačius neaiškiausius sprendimo teksto aspektus.

2.1

2000 m. kovo mėn. Lisabonoje surengtos neeilinės Europos Vadovų Tarybos išvadose ne tik pabrėžiama būtinybė Europos metmenyse nustatyti naujus pagrindinius įgūdžius, kuriuos turėtų suteikti visą gyvenimą trunkantis mokymasis, akcentuojant kad svarbiausias Europos turtas yra žmonės, bet ir teigiama, kad Europos švietimo ir mokymo sistemos turėtų būti pritaikytos prie žinių visuomenės poreikių ir būtinybės padidinti užimtumo lygį bei pagerinti jo kokybę.

2.2

Šie bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai arba pagrindiniai įgūdžiai apibrėžti 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje (2) ir gali būti laikomi pagrindiniu veiksniu, skatinančiu inovacijas, produktyvumą ir konkurencingumą, kurie itin svarbūs žinių visuomenėje. EESRK yra parengęs nuomonę dėl šios rekomendacijos (3).

2.3

2007 m. kovo 8–9 d. Briuselyje vykusi Europos Vadovų Taryba savo išvadose prašė valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų toliau stengtis sudaryti geresnes pagrindines sąlygas inovacijoms ir investicijoms į mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą. Skyriuje „Inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas“ Europos Vadovų Taryba pripažįsta, kad valstybės narės yra pasiryžusios gerinti pagrindines inovacijų sąlygas, pavyzdžiui, užtikrinti konkurencingas rinkas, ir sutelkti papildomus išteklius mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų veiklai. Todėl Europos Vadovų Taryba ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau vykdyti inovacijų politikos strategiją, kadangi švietimas ir mokymas yra būtinos išankstinės sąlygos geram žinių trikampio (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) veikimui.

2.4

Europos kūrybiškumo ir naujovių metų minėjimas yra puikus būdas prisidėti prie svarstymų apie Europai iškylančius iššūkius gilinant visuomenės žinias apie kūrybiškumo ir inovacinio pajėgumo svarbą asmeniniam tobulėjimui ir visuotinės gerovės didinimui.

3.1

Pasiūlyme priimti sprendimą 2009 m. skelbiami Europos kūrybiškumo ir naujovių metais, kurių bendras tikslas — remti valstybių narių pastangas skatinti kūrybiškumą plėtojant mokymąsi visą gyvenimą, kuris yra naujovių variklis ir svarbus visuomenės narių asmeninių, profesinių, verslumo ir socialinių gebėjimų ugdymo veiksnys. Su šiuo bendru tikslu susiejama trylika veiksnių, kurie galėtų prisidėti prie kūrybiškumo ir inovacinio pajėgumo skatinimo.

3.2

Nustatytiems tikslams pasiekti be kitų siūlomos šios priemonės: konferencijos ir iniciatyvos, skirtos informuoti apie kūrybiškumą ir inovacinį pajėgumą, informavimo kampanijos svarbiausioms idėjoms skleisti, gerosios patirties pavyzdžių nustatymas ir sklaida, Bendrijos ir nacionalinio lygmens tyrimai.

3.3

Įsteigiama nacionalinio Europos metų koordinatoriaus, atsakingo už veiklos organizavimą nacionaliniu lygmeniu, pareigybė ir numatoma, kad Europos Komisija šauks nacionalinių koordinatorių posėdžius siekdama koordinuoti veiklą Europos lygiu.

3.4

Galiausiai, pasiūlyme nustatyta, kad finansavimas bus teikiamas pagal Mokymosi visą gyvenimą programą neatmetant galimybės Europos metų veiklą remti ir bendrai finansuoti pagal kitų susijusių sričių (įmonių, sanglaudos, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės) programas.

4.1

Komitetas visiškai pritaria visoms Europos Sąjungos piliečių kūrybiškumo skatinimo ir naujovių rėmimo priemonėms. Nuomonėje savo iniciatyva dėl Inovacijų įtakos pramonės permainoms ir EIB vaidmens  (4) EESRK tvirtino, kad „norint diegti naujoves, visų pirma reikia įgyti visapusišką išsilavinimą ir profesinių žinių ir laikytis visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi nustatytų kriterijų“. Todėl laikydamasis savo pozicijos EESRK tvirtai rems visas priemones, galinčias paskatinti kūrybiškumą ir inovacinį pajėgumą, nors mano, kad reikia pateikti tolesnes pastabas dėl nagrinėjamo pasiūlymo.

4.2

Komitetas palankiai vertina iniciatyvą Europos metus pašvęsti Europos piliečių kūrybiškumo rėmimui ir skatinimui pasitelkiant mokymąsi visą gyvenimą kaip naujovių diegimo variklį. EESRK ne kartą yra išreiškęs nuomonę dėl naujovių skatinimo svarbos siekiant Lisabonos strategijos tikslų. Esko Aho pranešime (5) teigiama, kad būtina skatinti inovacijų kultūrą siekiant įveikti socialinius ir produktyvumo iššūkius Europoje.

Vis dėlto, nors EESRK remia Europos kūrybiškumo ir naujovių metų idėją, jis mano, kad šioje nuomonėje nagrinėjamas pasiūlymas priimti sprendimą nėra geriausia priemonė siūlomam tikslui pasiekti tiek dėl dokumento esmės ar turinio, tiek dėl jo rengimo ir priėmimo tvarkos.

4.3

Komiteto nuomone, šios iniciatyvos pagrindas nėra pats tinkamiausias tokio pobūdžio veiklai. Pasiūlymo priimti sprendimą aiškinamojo memorandumo 3 punkte dėl konsultacijų su suinteresuotomis šalimis teigiama, kad iš anksto buvo neformaliai diskutuojama su Europos Parlamento nariais ir valstybėmis narėmis. Vadinasi, pasiūlymas buvo rengiamas pagal metodą „iš viršaus į apačią“, nuo institucijų prie piliečių.

EESRK mano, kad tokio pobūdžio metodai, pagal kuriuos visuomenė, organizacijos ir joms priklausantys individai nedalyvauja nei planuojant Europos metus, nei jiems rengiantis, turi daugiau galimybių likti piliečių nepastebėti negu tuo atveju, jei būtų imtasi priemonių aktyviai įtraukti tuos, kurių vėlesnis dalyvavimas yra ypač svarbus galutiniam rezultatui.

Šiuo atveju reikėtų priminti Komiteto pastabą, pateiktą jo nuomonėje dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos žmonių su negalia metų (2003 m.) įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo  (6). Šioje nuomonėje (7) Komitetas ragino Europos institucijas rengiant tokio pobūdžio iniciatyvas ir toliau vadovautis principu „iš apačios į viršų“. Todėl EESRK dar kartą pabrėžia, kad rengiantis Europos metams reikėtų laikytis šio metodo.

4.4

Atsižvelgdamas į tai, kad Europos kūrybiškumo ir naujovių metai turėtų prasidėti 2009 m. sausio 1 d., ir į terminus, kurie reikalingi sprendimui priimti Europos Parlamente ir Taryboje pirmojo svarstymo metu, Komitetas mano, kad šių Europos metų rengimo ir tvirtinimo tvarkaraštis yra labai skubotas. Ankstesniais atvejais Komitetas priėmė savo nuomonę likus metams iki Europos metų pradžios (8), ir tai rodo perspektyvinį Komisijos planavimą. Geras tokio perspektyvinio planavimo pavyzdys yra 2008 m. gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priimta nuomonė (9) dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010 m.) (10).

Galbūt protingiau būtų atidėti šią iniciatyvą ir 2009 m. neskelbti Europos metais negu skubotai priimti sprendimą, kuris neleis pasiekti norimų tikslų dėl laiko, reikalingo atitinkamai veiklai suplanuoti, stokos.

4.5

Pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 3.2 punkte numatoma, kad Europos metų poveikis bus ne mažiau reikšmingas nei ankstesnių tokio pobūdžio iniciatyvų (pavyzdžiui, Europos mokymosi visą gyvenimą metų ar Europos švietimo per sportą metų). Tačiau pasiūlyme nėra jokio punkto nei užuominos apie vėlesnį veiklos rezultatų įvertinimą, o tai reiškia, kad poveikio tyrimas bus atliekamas empiriniu būdu arba remiantis netiesioginiais Mokymosi visą gyvenimą programos ar kitų su iniciatyva susijusių programų rodikliais.

4.6

Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad Mokymosi visą gyvenimą ir kitose susijusiose programose numatyta lanksti galimybė kasmet ar kas kelerius metus iš naujo nustatyti prioritetus suteikia pakankamą finansinių veiksmų laisvę, kad papildomo finansavimo Europos metų veiklai nereikėtų. Naujovių skatinimas iš tikrųjų yra vienas iš konkrečių tikslų, iškeltų Mokymosi visą gyvenimą programoje ir kitose programose, pavyzdžiui, Verslininkystės ir inovacijų programoje ir IRT politikos rėmimo programoje (abi įtrauktos į Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą). Todėl, nors pasiūlyme ši bendroji programa konkrečiai neminima, EESRK mano, kad šią iniciatyvą galima vykdyti panaudojant esamas programas ir biudžetus, kaip nurodyta pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 5 punkte.

5.1

Pasiūlymo 2 straipsnyje nustatytas konkretus tikslas pabrėžti veiksnius, galinčius padėti stiprinti kūrybiškumą ir inovacinį pajėgumą. Šie veiksniai suskirstyti į trylika didelių grupių, apimančių įvairius aspektus, kuriuos reikia vystyti.

EESRK nuomone, reikėtų konkrečiau nurodyti šiuos tikslus ir (arba) veiksnius, kad veiksmai, kurių reikia imtis, būtų sutelkti į keletą pagrindinių aspektų, susijusių su kūrybiškumu ir naujovėmis, kurie yra pagrindinės veiklos kryptys, piliečiais, ypač jauniausiais, kuriems ši veikla skirta, taip pat švietimo įstaigomis ir socialiniu, ekonominiu bei verslo tinklu, kurie yra šios veiklos kanalai.

5.2

Europos metams, pavadintiems kūrybiškumo ir naujovių metais, turėtų būti naudojamos novatoriškos priemonės, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. 3 straipsnyje numatytos priemonės iš esmės yra tinkamos; jos paprastai naudojamos bet kokiai informavimo, skatinimo ar reklamos kampanijai. EESRK mano, kad būtų labai pamokoma, ypač pačių jauniausių atžvilgiu, be minėtame straipsnyje nurodytų priemonių numatyti ir keletą novatoriškų priemonių, kad būtų pasiekti pasiūlyme iškelti tikslai. Pavyzdžiui, būtų galima surengti idėjų konkursą siekiant surasti priemonę, kuri padėtų nuolat skatinti kūrybiškumą ir inovacinį pajėgumą visoje Europoje. Be to, būtų galima įsteigti Europos premiją (teikiamą kartą arba du kartus per metus), kuri deramai įvertintų ir paskatintų mūsų jaunųjų piliečių tikrai novatoriškas idėjas ir kūrybiškumą pačiose įvairiausiose srityse ir veikloje.

5.3

Nepaneigdamas dalyje „Bendros pastabos“ pateiktų komentarų dėl Europos metų bendro finansavimo pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą, Komitetas išreiškia nuomonę, kad pasiūlymo 6 straipsnyje reikėtų plačiau paaiškinti šį veiklos sėkmei tokį svarbų aspektą.

5.3.1

Pasiūlyme turėtų būti pateikta bent jau biudžeto sąmata. Tai galėtų atspindėti 2009 m. ir paskesniais finansiniais metais programoms, pagal kurias būtų bendrai finansuojama Europos metų veikla, skirta suma arba atitinkamais finansiniais metais numatytas maksimalus minėtų programų išlaidų procentas. Tiktų bet kuri iš minėtų galimybių, kadangi, EESRK nuomone, nederėtų visiškai nepaminėti galimų išlaidų, susijusių su šia iniciatyva.

5.3.2

Minėtas pasiūlymo 6 straipsnis prasideda sakiniu „Neatimant galimybės remti Europos metų veiklą pagal kitų susijusių sričių (kaip antai įmonių, sanglaudos, mokslinių tyrimų ir informacinės visuomenės) programas …“. Dėl šio straipsnio redakcijos EESRK mano, kad minėtas sakinys yra dviprasmiškas ir sunku suprasti, kaip turėtų dalyvauti ir prie bendro finansavimo prisidėti kiti Europos Komisijos generaliniai direktoratai ir kitos programos, nesusijusios su švietimu, kultūra ir visą gyvenimą trunkančiu mokymusi. Todėl EESRK mano, kad minėtame straipsnyje reikėtų konkrečiai nurodyti, pagal kurias programas bus finansuojami Europos metai, kokiu mastu ir kaip bus koordinuojamos įvairių bendro finansavimo programų, kurias valdo skirtingi Europos Komisijos generaliniai direktoratai, iniciatyvos.

5.4

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad, EESRK nuomone, pasiūlyme reikėtų paminėti Europos metų rezultatų ir veiklos masto įvertinimą. Pasibaigus Europos metams, reikėtų įvertinti atliktą darbą ir pasiektus rezultatus, kad įgyta patirtimi būtų galima pasinaudoti organizuojant kitus Europos metus ir būtų išsiaiškintas įdėtų pastangų poveikis bei sėkmė.